2025-10-22 Nr. AB-17359-3-61-3-00524-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1260-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00524-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grėsmės nacionaliniam saugumui“, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, ir Tarnyba ) 2025 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. S-62; 2) atsakovo veiksmus užblokuojant portalą laisvas.info ir atsisakant panaikinti jo blokavimą net ir po to, kai portalas įvykdė atsakovo reikalavimus, pripažinti neteisėtais; 3) pateikti teismo nutartį užblokuoti portalą; 4) priteisti iš atsakovo 300,00 Eur turtinę žalą už kiekvieną dieną nuo 2025 m. sausio 19 d. ir 9 700,00 Eur neturtinę žalą už kiekvieną dieną nuo 2025 m. sausio 19 d.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti atsakovą ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjus nedelsiant nutraukti portalo laisvas.info blokavimą iki galutinio sprendimo priėmimo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svetainė „laisvas.info“ yra užblokuota. Nors pareiškėjas teigė, kad tolesniam svetainės „laisvas.info“ blokavimui nėra teisinio pagrindo, be to, tai sukelia pareiškėjui nepagrįstą žalą, tačiau teismas vertino, jog tokiems teiginiams pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais, kurių teismas negali nei patvirtinti, nei paneigti.

Teismas sprendė, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti (ar patiria) tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, juo labiau, kad pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį, pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Tarnybą ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjus nedelsiant nutraukti portalo laisvas.info blokavimą iki galutinio sprendimo byloje ir konstatuoti, kad proceso vilkinimas pažeidė pareiškėjo teisę į veiksmingą gynybą ir į bylos nagrinėjimą per įstatymo nustatytą terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad pažeistas įstatymo nustatytas imperatyvus terminas. Pasak pareiškėjo, pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 52 straipsnio 4 dalį, tokio pobūdžio bylos turi būti išnagrinėtos per 30 dienų. Nors skundas teismui buvo paduotas 2025 m. vasario 6 d., o pasirengimas bylai baigtas 2025 m. gegužės 5 d., tačiau teismas bylos nepaskyrė nagrinėti. Taigi, tai reiškia, kad imperatyvus terminas pažeistas, o pareiškėjo teisė į gynybą paneigta (ABTĮ 8 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 str.).

Pareiškėjo teigimu, portalas uždarytas pažeidžiant įstatymo sąlygas, nes pagal VIĮ 52 straipsnio 2 dalį, portalo veikla gali būti laikinai sustabdyta tik tada, kai: 1) pažeidimas kartojasi po įspėjimo; 2) inspektorius iš anksto raštu informavo rengėją apie pažeidimą; 3) suteikta teisė pateikti paaiškinimus. Pareiškėjo nuomone, minėtos sąlygos nebuvo įvykdytos, t. y. portalas laisvas.info nebuvo įspėtas, jam nesuteikta teisė būti išklausytam, jis taip pat nebuvo informuotas apie tariamą pažeidimą. Todėl minėtas portalas buvo uždarytas „už akių“, pažeidžiant pagrindinį teisės į gynybą principą.

Pareiškėjas tvirtina, kad Tarnyba nepanaikino blokavimo pašalinus publikacijas. Pasak pareiškėjo, publikacijos Tarnybos reikalavimu buvo pašalintos, tačiau blokavimas nepanaikintas. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnio 7 dalis aiškiai įpareigoja instituciją, gavus informaciją, jog pažeidimas pašalintas, per 5 darbo dienas kreiptis dėl prieigos atnaujinimo. Taigi, Tarnyba minėto įstatymo nevykdo ir oficialiai tai pripažįsta (2025 m. sausio 21 d. raštas Nr. S-62). Tačiau institucija negali atsisakyti vykdyti įstatymo. Nors Tarnyba teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra patvirtinusi tvarkos, pagal kurią nustatomi požymiai, ar pažeidimas pašalintas, tačiau institucija neturi teisės sustabdyti įstatymo galiojimo ar jo nevykdyti. Tokia pozicija prieštarauja teisėtumo principui (Konstitucijos 5 str. 2 d.) ir reiškia, kad Tarnyba faktiškai savavališkai nustato naują teisinę tvarką.

Pareiškėjo nuomone, portalo laisvas.info blokavimas tęsiasi nuo 2025 m. sausio 19 d., t. y. daugiau nei aštuonis mėnesius, o tai prilygsta neterminuotam uždraudimui, kuris sukelia tiek turtinę (prarastos pajamos), tiek neturtinę (žodžio laisvės ribojimas) žalą. Todėl laikinas portalo atblokavimas užtikrintų pusiausvyrą tarp šalių interesų, be to, atsakovo teisės nebūtų pažeistos, nes, priėmus galutinį sprendimą, blokavimas galėtų būti atnaujintas.

Pareiškėjo vertinimu, Konstitucijos 25 straipsnis užtikrina teisę laisvai skleisti informaciją, EŽTK 10 straipsnis saugo teisę į saviraišką, o Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje konstatuota, kad bendras portalo blokavimas be veiksmingų garantijų yra neproporcinga priemonė. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neįvertino minėtų standartų ir tokiu būdu leido tęsti akivaizdų saviraiškos laisvės ribojimą.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui 2025 m. spalio 7 d. pateikė procesinį dokumentą, įvardintą skundu, kuriame, be kita ko, prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti portalo www.laisvas.info blokavimą, kol byla bus išnagrinėta iš esmės, nurodydamas, jog nepritaikius šios priemonės, pareiškėjui būtų daroma sunkiai atitaisoma žala, t. y. prarandamas skaitytojų srautas, reklamos pajamos ir reputacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjus nutraukti portalo laisvas.info blokavimą iki galutinio sprendimo priėmimo byloje. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo, proporcingumo ir adekvatumo siekiamiems tikslams, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad portalas buvo uždarytas „už akių“, pažeidžiant pagrindinį teisės į gynybą principą, tvirtina, jog blokavimas tęsiasi nuo 2025 m. sausio 19 d., o tai prilygsta neterminuotam uždraudimui, kuris sukelia tiek turtinę (prarastos pajamos), tiek neturtinę (žodžio laisvės ribojimas) žalą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, neįvertino standartų, įtvirtintų Konstitucijos 25 straipsnyje, EŽTK 10 straipsnyje ir EŽTT praktikoje.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso dalyvio prašymu teismas taiko reikalavimo užtikrinimo priemones tais atvejais, kai: 1) asmuo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia pareikšto reikalavimo objektyviai tikėtiną pagrįstumą; 2) asmuo pagrindžia aplinkybę, kad teismui neatidėliotinai netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, kyla reali rizika asmeniui patirti neatitaisomą ir (ar) sunkiai atitaisomą didelę žalą. Teismas taiko reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai asmuo pagrindžia abi minėtas būtinąsias sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-968/2023; kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Akcentuotina, kad spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, teismas vertina asmens prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, jų faktinį pagrindą, ginčijamo individualaus administracinio akto nustatytas teises, pareigas ir jų faktinį įgyvendinimą, reikalavimo užtikrinimo priemonių atitiktį siekiamiems tikslams, proporcingumo principui ir viešajam interesui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-679-502/2020; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašo panaikinti atsakovo 2025 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. S-62 „Dėl skundo“, kuriuo atsakovas atsisakė atšaukti pareiškėjo valdomų interneto svetainių www.laisvaslaikrastis.lt ir https://laisvas.info blokavimą; pripažinti atsakovo veiksmus užblokuojant interneto svetainę https://laisvas.info ir atsisakant panaikinti interneto svetainės https://laisvas.info blokavimą neteisėtais; priteisti žalos atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali būti taikyti tik tokias reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas(-i) byloje pareikštas(-i) konkretus(-ūs) reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, teismas nenagrinėja administracinės bylos iš esmės, todėl prašymas taikyti šias priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-165-662/2024; kt.).

Remdamasi administracinės bylos duomenimis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti atsakovą ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjus nedelsiant nutraukti portalo laisvas.info blokavimą iki galutinio sprendimo priėmimo – savo tikslais ir esme yra tapatus daliai iš pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų: panaikinti atsakovo 2025 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. S-62 ir pripažinti atsakovo veiksmus užblokuojant interneto svetainę https://laisvas.info ir atsisakant panaikinti interneto svetainės https://laisvas.info blokavimą neteisėtais. Taigi, teismui taikius pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrindiniai pareiškėjo skundo reikalavimai būtų iš esmės patenkinti dar iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto esmės ir reikalavimo asmenims naudotis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis protingai bei sąžiningai ir minėtomis priemonėmis nepiktnaudžiauti bei nesinaudoti ne pagal paskirtį.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas tvirtina, jog portalo blokavimas tęsiasi nuo 2025 m. sausio 19 d., o tai prilygsta neterminuotam uždraudimui, kuris sukelia tiek turtinę (prarastos pajamos), tiek neturtinę (žodžio laisvės ribojimas) žalą, tokie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl 2025 m. spalio 7 d. gauto pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti portalo www.laisvas.info blokavimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, pažymi, kad pareiškėjas prašo taikyti iš esmės tokią pat reikalavimo užtikrinimo priemonę, kurios taikymo siekė pirmosios instancijos teisme. Akcentuotina, jog teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012). Įvertinusi pareiškėjo 2025 m. spalio 7 d. prašymo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių naujų faktinių ar teisinių aplinkybių, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsiradusią reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, todėl jo prašymas netenkinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas būtent Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties teisėtumo klausimas, todėl teisėjų kolegija kaip nesusijusius su nagrinėjama byla atmeta kitus pareiškėjo atskirajame skunde ir 2025 m. spalio 7 d. prašyme išdėstytus argumentus bei prašymus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė