Legislator Case Law & Legislation
2016-03-01 Nr. AB-4847-3-63-3-01439-2014-9 AI generated

2016-03-01 Nr. AB-4847-3-63-3-01439-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2016-03-01 Nr. AB-4847-3-63-3-01439-2014-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01439-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6.2; 6.8; 38 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. P. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2016-03-01 Nr. AB-4847-3-63-3-01439-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo 13.6 punkte nustatyta, kad visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami asmenys, besigydantys sveikatos priežiūros įstaigose (jų gydymo laikotarpiu), o 13.7 punkte – asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicinos pažymos (jų galiojimo laikotarpiu). Pabrėžė, jog nuo 2014 m. rugsėjo 14 d. iki 2014 m. spalio 2 d. gydėsi sveikatos priežiūros įstaigose ir jai nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. spalio 2 d. buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, todėl ji negalėjo būti telkiama atlikti visuomenei naudingai veiklai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-180-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01439-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6.2; 6.8; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. P. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. P. su skundu (b. l. 3–5) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-7882 „Dėl piniginės socialinės paramos K. P.“; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 11 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-35814.

Pareiškėja nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio reikalų departamento Socialinės paramos skyrius (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2014 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-7882 nusprendė pareiškėjai neskirti socialinės paramos, nes ji neatliko visuomenei naudingos veiklos. Mano, jog toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Socialinės paramos skyriui pateikė 2014 m. rugsėjo 11 d. Priėmus prašymą, jai buvo išduotas siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą lopšelyje-darželyje „Rūta“. 2014 m. rugsėjo 12 d. nuvykus į lopšelį-darželį „Rūta“ bei pateikus siuntimą, pareiškėjai buvo nurodyta į darbą atvykti 2014 m. rugsėjo 15 d. 2014 m. rugsėjo 14 d. pareiškėja dėl susižalojimo kreipėsi į ligoninę, kurioje buvo suteikta pirminė medicinos pagalba bei tolimesniam gydymui nukreipta pas šeimos gydytoją. 2014 m. rugsėjo 15 d. šeimos gydytoja dėl patirto sužalojimo išdavė nedarbingumo pažymėjimą, nedarbingumas tęsėsi iki 2014 m. spalio 2 d.

Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo 13.6 punkte nustatyta, kad visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami asmenys, besigydantys sveikatos priežiūros įstaigose (jų gydymo laikotarpiu), o 13.7 punkte – asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicinos pažymos (jų galiojimo laikotarpiu). Pabrėžė, jog nuo 2014 m. rugsėjo 14 d. iki 2014 m. spalio 2 d. gydėsi sveikatos priežiūros įstaigose ir jai nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. spalio 2 d. buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, todėl ji negalėjo būti telkiama atlikti visuomenei naudingai veiklai.

Pareiškėjos nuomone, Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-2, 70.1 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktui, pagal kurį asmenys telkiami visuomenei naudingai veiklai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pagal Telkimo visuomenei naudingų darbų tvarkos aprašo 2 punktą, visuomenei naudinga veikla – neatlygintinos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui.

Mano, jog visuomenei naudinga veikla Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnio 6 punkto prasme negali būti daugelį metų veikiančiame lopšelyje-darželyje „Rūta“ nesančio darbuotojo pavadavimas. Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 67.6 punktas, kuriame nurodyta, jog socialinę pašalpą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Klaipėdos miesto gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos apraše nurodytomis sąlygomis ir tvarka, analogiškai prieštarauja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnio 6 punktui.

Savivaldybės turi teisę socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą tik tuo atveju, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų. Pareiškėja gyvena kartu su vyru, todėl net ir tuo atveju, jei savivaldybės administracija ir galėtų pasitelkti ją pavaduoti nesantį lopšelio-darželio „Rūta“ darbuotoją, o pareiškėja pareigos būtų neįvykdžiusi, savivaldybės administracija vis tiek negalėtų neteikti pareiškėjai socialinės pašalpos ir kompensacijų, nes pareiškėja nėra vienas gyvenantis asmuo.

Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos parašo 70.3.2 punkte, kuriuo remiasi atsakovas, taip pat nurodoma apie socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų neteikimą vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau nenustato socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikimo sąlygų. Atsakovas skundžiamame sprendime vadovaujasi Klaipėdos miesto gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. AD1-312, 16 punktu, tačiau toks teisės aktas iš viso neegzistuoja, nes Klaipėdos miesto savivaldybės taryba įsakymų nepriiminėja.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 25 straipsnio 6 punkte nustatyta, jog savivaldybės administracija turi teisę pasitelkti minėtus asmenis, o asmenys privalo dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, bet ne Klaipėdos savivaldybės nustatyta tvarka.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 20–23) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų ir motyvų, kodėl ir kokia apimtimi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-2 patvirtintas Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas prieštarauja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatoms. Minėtas norminis teisės aktas nėra teismo sprendimu pripažintas neteisėtu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neprieštarauja įstatymo nuostatoms.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad ji negalėjo atlikti visuomenei naudingos veiklos lopšelyje-darželyje „Rūta“. Pažymi, jog tiek Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tiek Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad visuomenei naudingos veiklos organizatorius yra savivaldybės administracija. Minėtuose teisės aktuose nepateiktas apibrėžtinis sąrašas įstaigų ir organizacijų, kuriose galima atlikti visuomenei naudingą veiklą, nėra pateiktas tokių darbų apibrėžtinis sąrašas. Minėtos veikos organizatoriumi yra savivaldybės administracija, kuri, įgyvendindama Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo ir Telkimo visuomenei naudingai veiklai tvarkos aprašo nuostatas, turi teisę įgalioti įstaigas ar organizacijos, kuriose bus galima atlikti visuomenei naudingą veiklą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė 2014 m. sausio 31 d. priėmė įsakymą Nr. AD1-347, kuriuo įgaliojo įsakyme nurodytas įstaigas (organizacijas) organizuoti visuomenei naudingą veiklą pasitelkiant savivaldybės teritorijos bendruomenės narius visuomenei naudingai veiklai atlikti. Šiame patvirtintame sąraše yra ir lopšelis-darželis „Rūta“.

Pareiškėjai piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens ir karšto vandens kompensacijos) pagal pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 11 d. prašymą-paraišką Nr. SP23-35814 nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. nebuvo skirta vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 70.3.1 punkto pagrindu, nes pareiškėjai 2014 m. rugsėjo 11 d. buvo išduotas siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą, kurios atlikti ji neatvyko ir per 5 darbo dienas apie neatvykimo priežastis neinformavo Socialinės paramos skyrių bei laiku nepateikė jokių nedalyvavimo visuomenei naudingoje veikloje dokumentų, nors apie šią pareigą pareiškėja buvo rašytinai informuota. Atsakovas pažymi, kad skundžiamame sprendime įsivėlė techninė klaida: vietoje Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto paminėtas įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas, o vietoje Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 70.3.1 punkto įrašytas 70.3.2 punktas, tačiau techninės klaidos sprendimo esmės nekeičia, nes minėtose nuostatose nurodoma apie piniginės socialinės paramos neskyrimą, nevykdant pareigos dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos K. P. skundą patenkino. Panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-7882 „Dėl piniginės socialinės paramos K. P.“. Įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 11 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-35814. Priteisė iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą 700 litų (202 Eur) patirtų bylinėjimosi (antrinės teisinės pagalbos) išlaidų.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. pareiškėja Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, kuriuo buvo prašoma nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio skirti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas. Priėmęs prašymą, Socialinės paramos skyrius 2014 m. rugsėjo 11 d. siuntimu Nr. SP62-001439 (toliau – ir Siuntimas) pareiškėjai nustatė pareigą atlikti 40 val. visuomenei naudingos veiklos Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Rūta“, esančiame adresu I. Simonaitytės g. 25, Klaipėda. Minėtu Siuntimu pareiškėja informuota, kad iki nustatytos datos, t. y. 2014 m. rugsėjo 16 d. ji privalo atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą. Nurodyta, jog neatvykus iki nustatyto termino pabaigos, laikytina, kad pareiškėja atsisako dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, todėl nevykdant šios pareigos, piniginė socialinė parama bus teikiama vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsniu, t. y., socialinė pašalpa neskiriama arba skiriama tik vaikui (vaikams), pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos neteikiamos ar jų teikimas nutraukiamas, iki pareigos bus įvykdytos. Pareiškėja taip pat informuota, jog jei per nustatytą terminą ji neatvyks atlikti visuomenei naudingos veiklos arba atvyks, bet atsisakys sudaryti rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį, arba neįvykdys sutartyje numatytų įsipareigojimų (neatliks visos visuomenei naudingos veiklos), ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų poskyrio vyr. specialistei J. P. pateikti dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje (medicinos dokumentų išrašas (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje; elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininė pažyma ir kt.). Pažymėta, jog laiku nepateikus dokumentų (duomenų), pateisinančių nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje, laikytina, kad pareiškėja atsisako dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje.

Pareiškėjai išduotame Siuntime buvo nurodyta į lopšelį-darželį „Rūta“ atlikti visuomenei naudingos veiklos (dirbti) atvykti 2014 m. rugsėjo 16 d., tačiau paskirtu laiku atlikti visuomenei naudingos veiklos pareiškėja neatvyko, nes laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. spalio 2 d. jai buvo nustatytas nedarbingumas, kurį patvirtina byloje pateikti pranešimai apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Bylos šalys teismo posėdžio metu paaiškino, jog apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą pareiškėja atsakovui nepranešė, todėl Socialinės paramos skyrius 2014 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-7882 nusprendė pareiškėjai neskirti socialinės paramos, nes ji neatvyko atlikti visuomenei naudingos veiklos. Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai, 25 straipsnio 6 punktas, Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-2, 67.6, 70.1 ir 70.3.2 punktai bei Klaipėdos miesto gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. AD1-312, 16 punktas.

Pareiškėja skunde akcentuoja, jog savivaldybės administracija turi teisę pasitelkti paramos gavėjus dalyvauti visuomenės naudingoje veikloje tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, bet ne Klaipėdos miesto savivaldybės nustatyta tvarka. Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme pateiktų sąvokų vietos savivalda ir savivaldybės bendruomenė aiškinimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuris aiškindamas minėtas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtintą Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašą yra konstatavęs, jog visuomeninės veiklos (darbų) sąrašus tvirtina savivaldybės institucija, atsižvelgdama į bendruomenės poreikius, bendruomenės viešąjį interesą atitinkančia veiklą, o savivaldybės bendruomenės narys, kuriam socialinė parama teikiama, privalo atlikti teisės aktais numatytas pareigas ir prisidėti prie tos bendruomenės gyvenimo gerinimo (pvz., 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146 -1117/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2071/2013), minėtą pareiškėjos argumentą atmetė kaip nepagrįstą

Atsakydamas į skundo teiginį, jog atsakovas neturėjo teisės pareiškėjos siųsti į lopšelį-darželį „Rūta“ pavaduoti nesantį darbuotoją, nes toks darbas neatitinka visuomenei naudingos veiklos sąvokos, teismas vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-2 patvirtino Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 67, 67.6, 70.1 punktais, Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo 7.3 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. AD1-347 patvirtinto įstaigų (organizacijų), įgaliotų organizuoti visuomenei naudingą veiklą pasitelkiant savivaldybės teritorijos bendruomenės narius, sąrašu, kuriame 22 punktu įtrauktas Klaipėdos lopšelis-darželis „Rūta“, pripažino šį argumentą nepagrįstu.

Nustatyta, jog pareiškėja buvo siunčiama dirbti auklėtojos padėjėja. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas teigė, kad pareiškėja buvo siunčiama atlikti pareigas, kurioms ji tokio pasirengimo neturėjo (t. y. medicininių pažymų ir kt.), tačiau teismo vertinimu, tokie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja darbą, kuris reikalautų atitinkamų sąlygų jam atlikti, būtų turėjusi dirbti. Paskirtu laiku atlikti visuomenei naudingos veiklos pareiškėja neatvyko, todėl lopšelio-darželio „Rūta“ administracija nevertino, ar pareiškėja yra tinkama atlikti darbą, kuriam ji buvo siųsta. Nustačiusi, jog pareiškėja neatitinka reikalavimų, suteikiančių teisę dirbti auklėtojos padėjėja, lopšelio-darželio „Rūta“ administracija pareiškėjai būtų galėjusi pasiūlyti kitą visuomenei naudingą darbą nei tą, kuriam ji buvo siųsta, arba atsisakyti priimti. Atsižvelgiant į tai argumentai, kad pareiškėja privalėjo pavaduoti nesantį darbuotoją ir dirbti auklėtojos padėjėja, nors neturėjo atitinkamo pasirengimo, pripažinti nepagrįstais.

Teismas nustatė, kad tiek Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, tiek Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta pareiga socialinę paramą gaunantiems nepasiturintiems gyventojams įvykdyti Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte numatytą pareigą – dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Įstatymo 25 straipsnio 6 punktas). Tokia pareiga analogiškai įtvirtinta ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-2 patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 67.6, 70.3.1 ir 70.3.2 punktuose. Skundžiamame sprendime atsakovas vietoje Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto neteisingai nurodė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, o vietoje Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 70.3.1 punkto neteisingai nurodė 70.3.2 punktą. Byloje nustatyta, kad pareiškėja negali būti laikoma vienu gyvenančiu asmeniu, tačiau atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jį grindė teisės aktus, taikytinais vienam gyvenančiam asmeniui, o ne bendrai gyvenantiems asmenims. Skundžiamo sprendimo teisiniu pagrindu neteisingai nurodytas ir Klaipėdos miesto gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. AD1-312, tačiau šis aprašas patvirtintas ne Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. įstatymas Nr. VIII-1234, redakcija galiojusi nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 35 straipsnyje numatyta klaidų ištaisymo procedūra. Teismo posėdyje nustatyta, jog skundžiamame sprendime padarytos techninės klaidos (apsirikimo) nėra ištaisytos.

Pažymėta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013 yra vienareikšmiškai nurodęs, kad atsižvelgiant į administracinio teismo kontrolės funkcijų pobūdį, materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas. Administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (angl. a reviw), t.y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisės tvarkos apsaugos (angl. escoours objetif) funkcijas.

Teismas konstatavo, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taikomus individualiam administraciniam aktui bei gero administravimo principą. Atsakovas supratęs, jog skundžiamame sprendime buvo padarytos klaidos dėl taikytinų teisės aktų, nesiėmė priemonių šių klaidų ištaisymui, todėl spręstina, jog atsakovas pareiškėjos atžvilgiu elgėsi nerūpestingai bei neatsakingai ir toks elgesys negali būti toleruotinas. Pažymėta, kad asmenys, gaunantys ar pretenduojantys į socialinę paramą bei neturintys darbo, priklauso pažeidžiamoms visuomenės socialinėms grupėms, dėl to socialinės paramos skyrimas ar neskyrimas gali ypač neigiamai paveikti tokių asmenų gyvenimą.

Teismas pabrėžė, jog Socialinės paramos skyrius 2014 m. rugsėjo 11 d. siuntime atlikti visuomenei naudingą darbą pareiškėją informavo apie pareigą atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą vaikų lopšelyje-darželyje „Rūta“, laiku nepateikus dokumentus (duomenis), pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje bei šios pareigos nevykdymo pasekmes. Minėtu Siuntimu pareiškėjai buvo nurodyta tik pateikti dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje (medicinos dokumentų išrašas (forma Nr. 027/a), ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje; elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininė pažyma ir kt.), tačiau nenurodyta, jog išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, pareiškėja privalo atsakovą informuoti, kad jai nustatytas nedarbingumas. Pareiškėjai buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. spalio 2 d. ir joks kitas dokumentas apie nedarbingumą pareiškėjai nebuvo išduotas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog pareiškėja negalėjo pateikti dokumentą, pateisinantį nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje. Atsakovas pareigą informuoti apie nedarbą ir kt. pareiškėjai privalėjo išaiškinti suprantamai, tuo labiau, jog duomenys apie išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus atsakovui yra matomi duomenų bazėse.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Siuntime pareiškėjai aiškiai ir tiksliai neišaiškino pareigos pranešti apie priežastis, nulėmusias jos negalėjimą nuvykti atlikti visuomenei naudingos veiklos, į tai, kad skundžiamame sprendime nurodyti ne tie teisės aktai, kurie turėtų būti taikomi teisinių santykių kvalifikavimui, o atsakovas nepasinaudojo Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje numatyta klaidų ištaisymo procedūra, teisėjų kolegija nusprendė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-7882 yra neteisėtas ir nepagrįstas ir pareiškėjos skundas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gruodžio 5 d. pažymos Nr. 4.26.-TPI-1048 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, jog pareiškėjai K. P. pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1573-14 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gruodžio 5 d. pažyma Nr. 4.26.-TPI-1048 patvirtina, jog už advokato paslaugas sumokėta 700 Lt. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą priteistina 700 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

III. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius neturi priėjimo prie duomenų bazės apie asmenų nedarbingumą ir negali patikrinti, ar neatvykęs atlikti visuomenei naudingą veiklą asmuo neatvyko dėl pateisinamų priežasčių. Todėl pareiga pranešti apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą tenka socialinės paramos prašančiam asmeniui ir apie tai prašantys suteikti socialinę paramą asmenys yra informuojami pasirašytinai jiems įteikiant informacinį lapelį.

Kad informacinį lapelį asmuo gavo, jis pasirašo ir Prašyme – paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti. K. P. buvo supažindinta su informacija, jog jei ji neatvyks atlikti visuomenei naudingos veiklos, ji turi pareigą ne vėliau kaip per 5 dienas Socialinių išmokų poskyrio specialistui pateikti dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje. Informaciniame lapelyje yra detalizuota, kokie pateikti dokumentai laikytini pateisinančiais nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje, jie yra išvardinti informaciniame lapelyje, todėl teismo sprendimo argumentas, kad pareiškėjai aiškiai ir tiksliai neišaiškinta pareiga pranešti apie priežastis, nulėmusiais jos negalėjimą nuvykti atlikti visuomenei naudingos veiklos, yra nepagrįstas.

Taip pat nepagrįstu laikytinas teismo sprendimo argumentas, kad minėtu Siuntimu pareiškėjai buvo nurodyta tik pateikti dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje, tačiau nenurodyta, jog išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, pareiškėja privalo atsakovą informuoti, kad jai nustatytas nedarbingumas. Šiuo atveju vertinant, kaip asmuo turėjo suprasti informaciniame lapelyje išdėstytą pareigą pateikti dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje, reikėtų vidutiniškai protingo ir rūpestingo asmens standartu.

Toks asmuo, gavęs nurodymą pateikti dokumentus Socialinių išmokų poskyrio specialistui turėtų suprasti, kad tai reiškia aktyvų veiksmą – duomenų pateikimą informaciniame lapelyje nurodytam specialistui, kurio, be kita ko, nurodytas ir telefono numeris, kad esant neaiškumams galima būtų pasitikrinti dėl dokumentų formos bei turinio. Pažymėtina, kad elektroninis nedarbingumo lapelis gali būti pateiktas tiek elektroniniu būdu – elektroniniu paštu, tiek popierine jo kopija. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja teismui pateikė pranešimų apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą kopiją.

Pareiškėja, gavusi nedarbingumą, galėjo informaciniame lapelyje nurodytu telefono numeriu informuoti specialistę apie nedarbingumą ir gauti smulkesnę informaciją apie pateisinančių dokumentų pateikimą, tačiau to nepadarė, ji taip pat jokiu būdu neinformavo Siuntime nurodytais kontaktais visuomenei naudingos veiklos organizatoriaus – Klaipėdos lopšelio – darželio „Rūta“ atsakingų asmenų. Dėl šių priežasčių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius nebuvo informuotas, dėl ko pareiškėja K.

P. neatvyko pagal Siuntimą į lopšelį – darželį „Rūta“, nes dėl pareiškėjos neveikimo negavo duomenų apie pateisinamas priežastis. Dėl to Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius turėjo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalyje bei Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr. A1-255, 1 priede numatytą pagrindą neskirti pareiškėjai piniginės socialinės paramos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo 25 straipsnio 2 punktą, taip pat ir 6 punktą, pareiga pateikti būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus yra imperatyvi įstatymo nuostata, todėl asmenys, siekiantys gauti piniginę socialinę paramą iš savivaldybės institucijų, privalo ją žinoti, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo įstatymų vykdymo.

Pareiškėjos prašomame panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014 m. spalio 3 d. sprendime nurodytas Įstatymo 25 straipsnio 6 punkto pagrindas, pareiškėjai nepateikus pateisinančių duomenų apie nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje, buvo teisėtas ir jo užteko priimtam sprendimui pagrįsti, todėl kitų Įstatymo bei Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo neteisingų nuostatų nurodymas iš esmės nedaro atsakovo sprendimo neteisėtu bei nepagrįstu.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai pakartotinai kreipusis į jį su Prašymu – paraiška piniginei socialinei paramai gauti ir pateikus neatvykimą atlikti visuomenei naudingą veiklą pateisinančius dokumentus, klausimas būtų sprendžiamas iš naujo ir būtų atsižvelgta į pateisinančias priežastis bei priimtas naujas sprendimas, kuriame būtų ištaisytos ir klaidos nurodant teisės aktus, o skundžiamas teismo sprendimas, dėl jame nurodytų motyvų iš esmės panaikina asmenų, siekiančių gauti piniginę socialinę paramą, pareigą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus ir prieštarauja Įstatymo 25 straipsnio 6 punktui, todėl turi būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl atsisakymo skirti piniginę socialinę paramą asmeniui, neatvykusiam atlikti visuomenei naudingos veiklos.

Kaip minėta, pareiškėja K. P. 2014 m. rugsėjo 11 d. atsakovo Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, kuriuo buvo prašoma nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio skirti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas (b. l. 24–28). Priėmęs prašymą, Socialinės paramos skyrius 2014 m. rugsėjo 11 d. siuntimu Nr. SP62-001439 pareiškėjai nustatė pareigą atlikti 40 val. visuomenei naudingos veiklos Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Rūta“ (b. l. 29–30). Pareiškėjai išduotame Siuntime buvo nurodyta į lopšelį-darželį „Rūta“ atvykti iki 2014 m. rugsėjo 16 d., tačiau paskirtu laiku pareiškėja neatvyko, nes laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. spalio 2 d. jai buvo nustatytas nedarbingumas (b. l. 8–10). Apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą pareiškėja atsakovui nepranešė. Socialinės paramos skyrius 2014 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-7882 nusprendė pareiškėjai neskirti socialinės paramos, nes ji neatvyko atlikti visuomenei naudingos veiklos (b. l. 6).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos K. P. skundą patenkino ir panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-7882 „Dėl piniginės socialinės paramos K. P.“. Įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 11 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti.

Teismas, panaikindamas atsakovo sprendimą, atsižvelgė į tai, kad atsakovas Siuntime pareiškėjai aiškiai ir tiksliai neišaiškino pareigos pranešti apie priežastis, nulėmusias jos negalėjimą nuvykti atlikti visuomenei naudingos veiklos, bei tai, kad skundžiamame sprendime nurodyti ne tie teisės aktai, kurie turėtų būti taikomi teisinių santykių kvalifikavimui (vietoje Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto neteisingai nurodytas Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas, o vietoje Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 70.3.1 punkto – 70.3.2 punktas), o atsakovas nepasinaudojo Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje numatyta klaidų ištaisymo procedūra.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka, kad pareiškėjai nebuvo tinkamai išaiškinta pareiga pranešti apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Pažymi, kad atsakovo sprendime nurodytas Įstatymo 25 straipsnio 6 punkto pagrindas, pareiškėjai nepateikus pateisinančių duomenų apie nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje, buvo pakankamas priimtam sprendimui pagrįsti, todėl kitų Įstatymo bei Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo neteisingų nuostatų nurodymas iš esmės nedaro atsakovo sprendimo neteisėtu bei nepagrįstu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (ginčui aktuali 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1675 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (2013 m. lapkričio 26 d. Nr. XII-621)), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-2 patvirtintas Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (originali redakcija, galiojusi iki 2014 m lapkričio 1 d.).

Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta savivaldybės administracijos teisė, teikiant socialinę paramą, darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje, šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse (dalyje), ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.

Įstatymo 25 straipsnio 6 punktas socialinės paramos gavėjui nustato pareigą dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 punkte nustatyta paramos gavėjo pareiga pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus.

Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, savivaldybės administracija turi teisę socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta savivaldybės teisė socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos, jeigu minėtų pareigų nevykdo vienas gyvenantis asmuo.

Įgyvendinant Įstatymo 25 straipsnio 6 punktą, priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. A1-255 (ginčui aktuali 2013 m. gruodžio 20 d. akto redakcija Nr. A1-702, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d.), kuriuo patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas. Šio teisės akto 2 punkte apibrėžta, kad visuomenei naudinga veikla – neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, jog organizuojant visuomenei naudingą veiklą atsižvelgiama į asmens, pasitelkiamo visuomenei naudingai veiklai atlikti, profesinį pasirengimą, asmeninius gebėjimus, pomėgius ir kita. Pagal šio aprašo 7.3 punktą, Visuomenei naudinga veikla gali būti veikla socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose ir institucijose. Aprašo 10 punkte nustatyta, jog visuomenei naudingos veiklos organizatorius – savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga bei organizacija, kuri organizuoja visuomenei naudingą veiklą ir pasitelkia savivaldybės teritorijos bendruomenės narius visuomenei naudingai veiklai atlikti. Visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte (12 p.). Visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu) (13.7 p.); asmenys, pateikę Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje (13.8 p.). Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą (14 p.). Su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos (15 p.).

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-2 patvirtino Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriuo nustatė socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo tvarką, pagrindus, kuriems esant socialinė pašalpa didinama, mažinama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas, <...> socialinę pašalpą gaunančių asmenų, savivaldybės administracijos ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų teises ir pareigas teikiant socialinę pašalpą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatytomis sąlygomis (1.1 punktas); būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo tvarką ir kt. (1.2 punktas). Tvarkos aprašo 67 punkte nustatytos pareigos socialinę pašalpą gaunantiems asmenims. Aprašo 67.6 punkte reglamentuojama, jog socialinę pašalpą gaunantys asmenys privalo dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Klaipėdos miesto gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti šio aprašo nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Tvarkos aprašo 70.1 punkte nurodyta, jog savivaldybės administracija, teikdama socialinę paramą, pasitelkia visuomenei naudingai veiklai asmenis Klaipėdos miesto gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti apraše nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 70.3.1 ir 70.3.2 punktuose numatytos pasekmės, atitinkamai, bendrai gyvenantiems asmenims ir vienam gyvenančiam asmeniui, nevykdantiems šio aprašo 67.1, 67.4–67.6 papunkčiuose nustatytų pareigų, iš esmės analogiškos numatytoms Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. AD1-312 patvirtintas Klaipėdos miesto gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas, nustatantis Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyventojų, deklaruojančių gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje arba įtrauktų į Klaipėdos miesto savivaldybės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarką ir sąlygas (Aprašo 1 p.). Aprašo 15 punkte nustatyta, kad asmuo, per siuntime atlikti visuomenei naudingą veiklą nustatytą terminą nenuvykęs atlikti visuomenei naudingos veiklos arba atvykęs, bet atsisakęs sudaryti rašytinę visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį (toliau – Sutartis), arba neįvykdęs Sutartyje numatytų įsipareigojimų (neatlikęs visos visuomenei naudingos veiklos), ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui pateikti dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje. Jeigu informacinėje sistemoje apie pasitelktą asmenį yra pažymėti 14.3 ir 14.4 punktuose nurodyti atvejai ir asmuo nepateikia dokumentų (duomenų), pateisinančių nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje, laikoma, kad piniginės socialinės paramos gavėjas atsisakė vykdyti visuomenei naudingą veiklą (Aprašo 16 p.). Piniginės socialinės paramos gavėjui, be pateisinamos priežasties atsisakiusiam atlikti visuomenei naudingą veiklą ar neįvykdžiusiam Sutartyje numatytų įsipareigojimų, piniginė socialinė parama teikiama Įstatyme, Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka (Aprašo 17 p.).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo argumentacija ir išvadomis dėl savivaldybės administracijos teisės pasitelkti paramos gavėjus dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje bei pareiškėjai pasiūlyto darbo atitikimo visuomenės naudingos veiklos sąvokai, todėl dėl jų plačiau pasisakoma nebus. Tačiau su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis panaikintas atsakovo sprendimas, teisėjų kolegija nesutinka.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai kartu su 2014 m. rugsėjo 11 d. Siuntimu atlikti visuomenei naudingą veiklą pateiktas informacinis lapelis (su abiem dokumentais pareiškėja susipažino, ir tai patvirtino savo parašu, b. l. 29, 30), kuriame nurodyta, kad per nustatytą terminą neatvykęs atlikti visuomenei naudingos veiklos, asmuo turi ne vėliau per 5 darbo dienas Socialinių išmokų skyriaus vyr. specialistei (nurodyta pavardė, adresas ir telefonas) pateikti dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje.

Skliaustuose išvardinti pateiktini dokumentai – medicinos dokumentų išrašas (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvada, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, elektroniniai nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma ir kt. Šiuo atveju pareiškėjai buvo išduodami elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (b. l. 8–10). Teisėjų kolegijos nuomone, apie pareigą pateikti dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje, pareiškėja buvo informuota pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai.

Kilus abejonių dėl dokumentų pateikimo formos, pareiškėja turėjo galimybę su atsakovu susisiekti ir telefonu; apie savo neatvykimo priežastys galėjo informuoti ir visuomenei naudingos veiklos organizatorių – Klaipėdos lopšelį-darželį „Rūta“ (Siuntime taip pat nurodytas adresas ir telefonas). Tačiau pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų informuoti apie savo nedarbingumą. Vien tai, kad pareiškėja buvo įsitikinusi, kad atsakovas pats gali gauti informaciją apie jos nedarbingumą (byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, atsakovas neigia, kad skyrius turi priėjimą prie tokios informacijos), nepaneigia būtent pareiškėjai, kaip paramos gavėjai, nustatytos pareigos pateikti dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje (Klaipėdos miesto gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo 15 p.).

Pareiškėja buvo tinkamai informuota ir apie neatvykimo atlikti visuomenei naudingą veiklą ir minėtų dokumentų nepateikimo laiku pasekmes – socialinės paramos neskyrimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turėjo įstatyminį pagrindą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl paramos skyrimo (Įstatymo 23 str. 2 d. 4 p., Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo 70.3.1 p.).

Pasisakydama dėl netinkamai nurodytų Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies ir Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo punktų (teisinio pagrindo) bei neteisingai nurodytos Klaipėdos miesto gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašą patvirtinusios institucijos (Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nurodyta vietoje savivaldybės administracijos direktoriaus), teisėjų kolegija pažymi, kad šios atsakovo klaidos iš esmės nesutrukdė pareiškėjai suprasti socialinės paramos neskyrimo priežasčių, todėl nagrinėjamu atveju negali būti laikomos besąlyginiu pagrindu atsakovo sprendimui panaikinti.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos teisė Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į atsakovą ir gauti piniginę socialinę paramą esant Įstatyme nustatytoms pagrindams nėra paneigiama. Įstatyme nustatyta, kad piniginės socialinės paramos teikimas remiasi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, bendruomenės, bendrojo naudojimo objektų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės, valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba (3 str. 1 p.). Todėl asmenys besikreipiantys dėl socialinės paramos gavimo turi tinkamai vykdyti ir jiems nustatytas pareigas, o pareigų nevykdymas sukelia Įstatyme numatytas pasekmes.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir išaiškinęs materialinės teisės normas nepagrįstai panaikino atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2014 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-7882 „Dėl piniginės socialinės paramos K. P.“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 11 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-35814, todėl šis pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą atmesti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos K. P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė