2025-09-17 Nr. AB-14336-3-61-3-04274-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1089-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04274-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 25S165816 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki galutinio bylos išnagrinėjimo.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, be kita ko, tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdė Migracijos departamento 2025 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 25S165816 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas byloje.

Teismas nustatė, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvuojamas tuo, kad: 1) Sprendimu nuspręsta ne tik dėl prieglobsčio nesuteikimo, bet ir dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę; 2) ginčijamo Sprendimo apskundimas pagal Įstatymo nuostatas nesustabdo Sprendimo vykdymo, jei nėra pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės; 3) skundas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas – priimant Sprendimą nebuvo įtraukti ir išanalizuoti pareiškėjo dokumentai, nebuvo vertinta kilmės valstybės informacija ir jo politiniai įsitikinimai; 4) nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kuri pasireikštų tuo, kad jis dar prieš išanalizuojant jo situaciją dėl jam kylančios grėsmės kilmės valstybėse būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kur susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai (kur jam kyla grėsmė patirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų); 5) reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas nesukurtų neproporcingos naštos valstybei.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (jis yra prieglobsčio prašytojas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo netenkinimo vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, įvertinęs skunde dėstomus argumentus dėl galbūt kylančios grėsmės pareiškėjui, ginčijamo Sprendimo turinį (be kita ko, ir jame nurodytą informaciją apie kilmės valstybę), padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis nepatirtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos rizikos.

III. Atsakovas pateiktame atskirajame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies, t. y. netaikyti pareiškėjui reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nestabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymo.

Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadų nepagrindė, teismo nutarties motyvai išdėstyti apsiribojant ir nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes.

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas savo skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo, nes Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu pareiškėjui nesuteikė prieglobsčio, o pareiškėjo skunde dėstomi argumentai nepaneigia Migracijos departamento Sprendime padarytų motyvuotų išvadų. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas preliminarų prima facie pareiškėjo šioje administracinėje byloje keliamo reikalavimo pagrįstumo vertinimą, teigė, kad nenustatė pagrindo jį laikyti akivaizdžiai nepagrįstu, tačiau nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kurie patvirtintų tokią teismo išvadą.

Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjas taip pat nepagrindė ir antros būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, nes nei pareiškėjo skunde, nei pirmos instancijos teismo nutartyje taip ir nebuvo nurodyta, kokia pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pavojus asmeniui grįžti į jo kilmės valstybę nebuvo nustatytas, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nebuvo patvirtintos nei vienu patikimu šaltiniu. Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra Migracijos departamento ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o galimos žalos atsiradimas siejamas iš esmės ne su ginčijamu Sprendimu, o su galimu pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra duomenų, kad yra pradėta pareiškėjo išsiuntimo procedūra, todėl pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl galimos žalos yra hipotetiniai ir nepagrįsti.

Atsakovas nesutinka, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas negalės tinkamai pasinaudoti savo teise dalyvauti teismo procese, nes jį atstovauja advokatas, be to, byla tvarkoma elektronine forma.

Pareiškėjas pateiktame atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį.

Pareiškėjas nesutinka, kad jo skundas iš pirmo žvilgsnio nėra tikėtinai pagrįstas ir pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, neturi išnagrinėti skundo reikalavimų iš esmės.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad nebuvo pagrįsta antra reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga, t. y., kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju pareiškėjui neatitaisoma žala pasireiškia tuo, kad pareiškėjas, dar prieš išanalizuojant jo situaciją dėl jam kylančios grėsmės kilmės valstybėse, būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kur susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai (kur jam kyla grėsmė patirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų). Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas dėl politinių įsitikinimų.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad, nesant duomenų apie pradėtą pareiškėjo išsiuntimo procedūrą, negalima teigti, jog jam bus padaryta didelė žala. Nagrinėjamu atveju skundo pateikimas Migracijos departamento sprendimo vykdymo nesustabdo, o išsiuntimo sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo galimybės dalyvauti teismo procese.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti atsakovo atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir sustabdytas Sprendimo galiojimas iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas byloje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki teismo posėdžio pradžios atsisakė atskirojo skundo.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimas sprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, tačiau šis procesinis prašymas betarpiškai susijęs su teismo priimtu nagrinėti reikalavimu (skundo dalyku).

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriuo jis atsisako nuo skundo; teismas nenustatė kliūčių priimti pareiškėjo pareiškimo dėl skundo atsisakymo, išaiškinta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 137 straipsnį apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Nustačius, kad pareiškėjas atsisakė skundo, t. y. byloje pareikšto ir teismo priimto nagrinėti reikalavimo, pareiškėjas nepalaiko intereso teisminiu būdu ginti galbūt pažeistas savo teises, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nutraukus bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu, neliko teisinių prielaidų nagrinėti atsakovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija apeliacinį procesą pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, 137 ir 151 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė