9d0d5844-edbf-4809-abfe-87ec4dbe5aa7 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Jolanta Gailevičienė                                       Civilinė byla Nr. e2S-456-777/2015Teisėja Lina Tamulevičienė                                       (Proceso Nr. 2-06-3-01804-2014-1)                                       Procesinio sprendimo kategorijos                          109; 122.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. vasario 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R.

D. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-21 nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti M. D. ir R. D. 2014-11-18 taikos sutartį dėl dalies reikalavimų civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. D. ieÅ¡kinį atsakovei R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditorius – Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, taip pat pagal ieÅ¡kovės R.

D. ieÅ¡kinį atsakovui M. D. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Lietuvos skyrius, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-21 nutartimi nutarė netvirtinti M. D. ir             R. D. 2014-11-18 taikos sutarties. Civilinę bylÄ paskyrė nagrinėti teismo posėdyje.

Ä®spėjo             M. D. ir R. D., kad už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis kiekvienam iÅ¡ jų gali bÅ«ti paskirta iki 20 000 Lt piniginė bauda. Nurodė, kad 2014-11-18 teismo posėdžio metu Å¡alys pateikė taikos sutartį dėl dalies ginčo reikalavimų, prašė jÄ patvirtinti ir dėl tos dalies priimti dalinį sprendimÄ . Procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas iki 2014-11-21 11.55 val. 2014-11-19 teisme gautas atsakovo įgalioto asmens atstovo advokato Henriko Mackevičiaus praÅ¡ymas dėl taikos sutarties netvirtinimo, juo prašė Å¡alių sudarytos taikos sutarties netvirtinti dėl taikos sutartyje padarytos esminės skaičiavimo klaidos ir dėl to, kad taikos sutarties sÄ lygos neatitinka atsakovo valios, pažeidžia sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad teismui pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje, skaičiuojant R. D. mokėtinÄ kompensacijÄ , padaryta esminė skaičiavimo klaida ir dėl Å¡ios klaidos M. D. sutiko R. D. mokėti nepagrįstai didelę kompensacijÄ , kuri buvo sutarta remiantis klaidingai atliktais skaičiavimais, konstatavo, kad teismui pateiktos tvirtinti 2014-11-18 taikos sutarties sÄ lygos neatitinka tikrosios ieÅ¡kovo M. D. valios, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Todėl pirmosios instancijos teismas 2014-11-18 taikos sutarties netvirtino.Atsakovė R.

D. atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-21 nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, kad teismas nurodė tik formalius motyvus, dėl ko taikos sutartis nepatvirtinta. Tačiau Å¡ie motyvai nėra susiję su įstatyme nustatytais pagrindais netvirtinti taikos sutarties. Nutartyje nenurodyta motyvų, patvirtinančių, kad sutartis prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar vieÅ¡ajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepagrįsti, nes nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo suklydimas ir kodėl konstatuota, kad suklydimas susijęs su nepagrįstai didelės kompensacijos mokėjimu. Skundžiama nutartis yra be konkrečių motyvų. Motyvų, pagrindžiančių teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , nebuvimas teismo procesiniame dokumente vertintinas kaip esminis proceso normų pažeidimas, esantis absoliučiu tokio dokumento panaikinimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Nurodė ir tai, kad taikos sutartis buvo pasiÅ«lyta ieÅ¡kovo pavedimu jo atstovo, advokato, taikos sutarties sÄ lygÄ ruošė ieÅ¡kovo atstovas advokatas, sutartis buvo pasiraÅ¡yta paties ieÅ¡kovo (abiejų Å¡alių), Å¡alys patvirtino, kad taikos sutartis sudaryta tarpusavio nuolaidų bÅ«du, taip pat sutarties Å¡alys patvirtino taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmes žinančios.

Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė buvo atstovaujami advokato ir advokato padėjėjo, todėl ieÅ¡kovas (bÅ«damas verslininku) turėjo žinoti savo procesines teises ir suprasti taikos sutarties sÄ lygas, juolab kad ieÅ¡kovas savo paraÅ¡u patvirtino, kad supranta ir žino LR CK 6.983 ir 6.985 str. nuostatas bei iÅ¡ taikos sutarties kylančias teisines pasekmes. Teismas nenustatė (arba nenurodė), kad taikos sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymų normoms ar vieÅ¡ajam interesui. Iki teismui patvirtinant Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, Å¡i sutartis neturi res judicata galios, tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinės teisinė sutartis, Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir turi bÅ«ti vykdoma.

Vien dėl to, kad taikos sutartis dar nepatvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, vienaÅ¡aliÅ¡kai jos atsisakyti negalima, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas. IeÅ¡kovas nenurodė ir neįrodė, iÅ¡ ko atsirado ta esminė skaičiavimo klaida. IeÅ¡kovo atstovo argumentai nepatvirtinti jokiais įrodymais. IeÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, siekdamas eilinį kartÄ galimai daryti spaudimÄ atsakovei byloje ir jÄ vilkinti tam, kad atsakovė pasiduotų ir nesibylinėtų.

IeÅ¡kovo atstovo argumentai niekaip nepagrindžia, jog sudaryta taikos sutartis prieÅ¡tarauja sutarties Å¡alių teisėms ir interesams, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams. IeÅ¡kovas ir jo atstovas nenurodė argumentų, nepateikė įrodymų, kad sudaryta sutartis bÅ«tų negaliojanti, pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ , imperatyvias teisės normas ar egzistuotų kiti absoliutaus sutarties negaliojimo pagrindai. Todėl teismas neturėjo teisės Å¡ios sutarties netvirtinti vien dėl to, kad ieÅ¡kovas sugalvojo pakeisti savo nuomonę be jokio pagrindo.

Jokio poveikio ieÅ¡kovo valiai, dėl kurio bÅ«tų galima netvirtinti taikos sutarties, nebuvo. Netenkindamas taikos sutarties, teismas nenustatė nė vienos aplinkybės dėl Å¡alių esminės nelygybės. PrieÅ¡ingai, taikos sutartis nenustato jokios nelygybės tarp Å¡alių ir iÅ¡ tiesų atitinka Å¡alių valiÄ , pasiektÄ abipusiu nuolaidu bÅ«du. IÅ¡ ieÅ¡kinio nustatyta, kad ieÅ¡kovas neginčijo, kad garažo vertė yra 10 430 Lt, ir pageidavo, kad jis atitektų ieÅ¡kovui, o atsakovei bÅ«tų sumokėta kompensacija (pusė sumos – 5 215 Lt).

IeÅ¡kovas neginčijo, kad jis turi pareigÄ sumokėti atsakovei kompensacijÄ už bendra jungtine nuosavybe uždirbtų lėšų panaudojimÄ ieÅ¡kovo asmeniniam kreditui dengti, mokėtina suma – 9 815,11 Lt. Å alys neginčijo, kad automobilis „Peugeot“ atitenka atsakovei, jo vertė – 2 800 Lt, tad ieÅ¡kovui atitektų kompensacija – 1 400 Lt. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reikalavo, kad vertybiniai popieriai liktų jam, o jis mokėtų kompensacijÄ nuo nominalios akcijų vertės (10 000 Lt / 2 – atsakovei atitenkanti suma bÅ«tų 5 000 Lt).

Tad vien skaičiuojant kompensacijos sumÄ pagal Å¡alių neginčijamas sumas ir nominaliÄ akcijų vertę (dėl kurios ir kilo ginčas), atsakovei tenkanti kompensacija sudarytų 18 630,11 Lt. Tuo tarpu atsakovė mano, kad įmonės vertybiniai popieriai yra verti daug daugiau. IeÅ¡kovas ne kartÄ yra siÅ«lęs vien už vertybinius popierius sumokėti               20 000 Lt sumÄ , su kuria atsakovė nesutiko. IeÅ¡kovui padidinus kompensacijos sumÄ 6 000 Lt (bendrai iki 40 000 Lt), kas, atsakovės įsitikinimu, nėra esminis skirtumas tarp sumų, atsakovė sutiko su taikiu turto pasidalijimu ir viso turto, iÅ¡skyrus automobilį, atitekimÄ ieÅ¡kovui.

Juolab kad kompensacijos suma atsakovei bÅ«tų sumokėta ne iÅ¡ karto, bet per 6 mokėjimus dalimis. Abi Å¡alys, derindamos taikos sutartį, padarė nuolaidų. Todėl teiginys, kad sutartis sudaryta tariamai prieÅ¡ jo valiÄ , pažeidžia jo teises ir interesus, sukuria esminę Å¡alių nelygybę, yra melagingas, tikslingai nukreiptas į tolesnį bylos vilkinimÄ ir galimo spaudimo atsakovei darymÄ , taip pat yra nesÄ Å¾iningas ir pripažintinas procesinių teisių piktnaudžiavimu. Be to, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti ir pirmosios instancijos teismo motyvus dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Kadangi sprendžiant taikos sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo klausimÄ , atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nevilkino proceso, bet, prieÅ¡ingai, pasitikėdama ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu, sutiko sudaryti jo pasiÅ«lytÄ taikos sutartį. Todėl bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų buvo atidėtas teismo posėdis ir toliau vilkinamas procesas. Atsakovė nėra susijusi su ieÅ¡kovo atliekamais nesÄ Å¾iningais veiksmais.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nei teismas skundžiamoje nutartyje, nei ieÅ¡kovas praÅ¡yme netvirtinti taikos sutarties nenurodė, kad taikos sutartis netvirtinama dėl jos prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar vieÅ¡ojo intereso pažeidimo. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas buvo grindžiamas jo suklydimu dėl esminių sutarties sÄ lygų – kompensacijos dydžio, su kuriuo ieÅ¡kovas sutiko, neteisingai apskaičiavo dalijamo turto objektų vertes. Nurodė ir tai, kad taikos sutartis nebuvo patvirtinta.

Taikos sutarčiai galioja iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės, nes Å¡i sutartis įsigalioja ne nuo jos pasiraÅ¡ymo, net ir ne nuo teismo nutarties patvirtinti Å¡iÄ sutartį suraÅ¡ymo. Taikos sutartis įsigalioja tik praėjus nutarties apskundimo terminui ar atmetus skundÄ . Be to, taikos sutartis turi atitikti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ . Teismų praktika patvirtina, kad galima ginčyti ir jau teismo patvirtintÄ taikos sutartį, skundžiant aukÅ¡tesnės instancijos teismui teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, tuo pagrindu, kad sutartis neatitiko tikrosios Å¡alies valios.

Kasacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl taikos sutarties ir galimybių vienaÅ¡aliÅ¡kai ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintÄ taikos sutartį, nurodė, jog „taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas“. Taikos sutarties sudarymas savaime reiÅ¡kia, kad, pirma, tarp Å¡alių yra kilęs konfliktas, antra, Å¡alys siekia jį iÅ¡spręsti. Taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama.

Atitinkamai naujai paaiÅ¡kėjusios faktinės aplinkybės, susijusios su nustatinėjamu faktu, esant sudarytai taikos sutarčiai, neturi reikÅ¡mės, nebent bÅ«tų įrodyta, kad taikos sutartis sudaryta pažeidžiant taikos sutarties galiojimÄ nustatančius civilinius ir civilinio proceso ar kitus įstatymus. Pagal LR CPK 293 str. 3 d., įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiÅ¡kia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam Å¡io ginčo nagrinėjimui teisme.

Jei asmuo pageidauja ginčyti tokiÄ sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Yra ir tam tikras procesinis Å¡ios sutarties ypatumas – ji ginčijama ne tik kaip sutartis, bet ir kaip teismo procesinis sprendimas – yra ypatumų dėl terminų, galimybės ginčyti taikos sutartį tos pačios instancijos teisme, kuriame buvo patvirtinta taikos sutartis, ir kitų ypatumų. Teigia, kad teismas jau ne kartÄ nurodė, kad abi Å¡alys prieÅ¡ pat posėdžius teikia praÅ¡ymus ar procesinius dokumentus, kas trukdo ne tik kitai Å¡aliai, bet ir teismui tinkamai pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui.

Atsakovė buvo pateikusi atskirÄ ieÅ¡kinį, byla pagal jį buvo pradėta 2014-02-27, tačiau iki Å¡iol jau kelis kartus ji pateikė teismui praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pridėti prie bylos tam tikrus dokumentus, iÅ¡reikalauti tam tikrus dokumentus, du kartus tikslino savo reikalavimus, pateikė jau keturis atskiruosius skundus. Dėl atsakovės veiksmų neįmanoma tinkamai pradėti nagrinėti bylÄ . Toks skundas dėl teismo įspėjimo nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis yra neįmanomas, nes, pirma, abi Å¡alys yra dėl to įspėtos ir nėra pagrindo teigti, kad teismas yra palankesnis ieÅ¡kovui nei atsakovei.

Antra, skųsti galima tik jau skirtÄ procesinę nuobaudÄ , o to teismas dar nėra padaręs. Taikos sutarties sÄ lygos yra palankesnės atsakovei (kitu atveju ji taip įnirtingai neginčytų jos netvirtinimo), o tai leidžia teigti, kad yra prarasta Å¡alių teisių ir interesų pusiausvyra, nors įstatymas neleidžia suteikti vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių nepagrįsto (Å¡iuo atveju – įgyto dėl klaidos) pranaÅ¡umo, nes tai pažeistų pagrindinius teisės principus –tarp jų protingumo ir sÄ Å¾iningumo.

Apskaičiuojant kompensacijos dydį, su kuriuo ieÅ¡kovas sutiko, neteisingai apskaičiavus Å¡alių turto ir įsipareigojimų balansÄ , Å¡iÄ klaidÄ buvo pasistengta iÅ¡taisyti kaip įmanoma greičiau. Nurodė, kad posėdžio metu tÄ pačiÄ dienÄ buvo aptartos sÄ lygos, taikos sutarties suraÅ¡ymas, jos pasiraÅ¡ymas ir pateikimas teismui, tos pačios dienos pabaigoje ir buvo perskaičiuotas turto balansas bei pastebėta klaida.Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo        2014-11-21 nutarties, kuria nutarta atsisakyta patvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį dėl dalies reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Taikos sutartis, kuriÄ patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis.Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad nutartyje nenurodyta motyvų, patvirtinančių, kad sutartis prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar vieÅ¡ajam interesui. Tačiau ginčo dėl to ir nėra. Nei pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, nei ieÅ¡kovas praÅ¡yme netvirtinti taikos sutarties nenurodė, kad taikos sutartis netvirtintina dėl jos prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar vieÅ¡ojo intereso pažeidimo.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymas buvo grindžiamas jo suklydimu dėl esminių sutarties sÄ lygų – kompensacijos dydžio, su kuriuo ieÅ¡kovas sutiko, neteisingai apskaičiavo dalijamo turto objektų vertes.Apeliantė atskirajame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė tik formalius motyvus, dėl ko taikos sutartis nepatvirtinta. Tačiau Å¡ie motyvai nėra susiję su įstatyme nustatytais pagrindais taikos sutarčiai patvirtinti. Pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepagrįsti, nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo suklydimas ir kodėl konstatuota, kad suklydimas susijęs su nepagrįstai didelės kompensacijos mokėjimu.

Skundžiama nutartis yra be konkrečių motyvų. Su Å¡iais skundo argumentais sutikti negalima. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, prieÅ¡ patvirtindamas Å¡alių raÅ¡ytine formÄ sudarytÄ sutartį ir jų pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, turi pareigÄ patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta tikroji abiejų Å¡alių valia, ar sutarties sÄ lygos jiems aiÅ¡kios ir priimtinos, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010). 2014-11-19 teisme buvo gautas ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymas dėl taikos sutarties netvirtinimo, kuriuo praÅ¡oma dėl taikos sutartyje padarytos esminės skaičiavimo klaidos netvirtinti Å¡alių pateiktos taikos sutarties, nes joje sutartos sÄ lygos neatitinka ieÅ¡kovo valios, pažeidžia sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad taikos sutartis – Å¡alių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008). Todėl pirmosios instancijos teismas (iki taikos sutarties patvirtinimo) gavęs duomenis, kad Å¡alių sudaryta taikos sutartis neatitinka ieÅ¡kovo valios, pagrįstai atsisakė tvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų nepadarė.Pažymėtina ir tai, kad Å¡alys tik sudariusios taikos sutartį paprastai neskuba jos ginčyti dėl laikinai ar nuolatinai pagerėjusių tarpusavio santykių.

Taikos sutartį norima ginčyti dažniausiai vėliau, kai procesiniai apskundimo terminai jau bÅ«na praėję. Todėl įvertinus tai, kad posėdžio metu tÄ pačiÄ dienÄ buvo aptartos bÅ«simos taikos sutarties sÄ lygos, taikos sutarties suraÅ¡ymas, jos pasiraÅ¡ymas ir pateikimas teismui, o ieÅ¡kovas teismui net nepatvirtinus taikos sutarties teigia, kad Å¡alių taikos sutartis neatitinka jo valios, taip pat leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių sudaryta taikos sutartis neatitinka ieÅ¡kovo valios.

Atskirajame skunde nurodomi kiti apeliantės argumentai, susiję su taikos sutarties sudarymo aplinkybėmis, nėra itin reikÅ¡mingi nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui, nes minėti argumentai niekaip nepaneigia galimybės Å¡alims laisva valia sudaryti vienokio ar kitokio turinio taikos sutartį, o apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo atveju nesprendžia ginčo iÅ¡ esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ių argumentų iÅ¡samiau nebepasisako.Apeliantės skunde nurodomi argumentai dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningo elgesio, siekiant eilinį kartÄ galimai daryti spaudimÄ atsakovei byloje ir jÄ vilkinti tam, kad atsakovė pasiduotų ir nesibylinėtų, yra hipotetiniai, deklaratyvaus pobÅ«džio, pagrįsti prielaidomis, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų taip pat nepasisako.Pirmosios instancijos teismo įspėjimas (iÅ¡aiÅ¡kinimas) Å¡alims (taip pat ir atsakovei), kad už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis kiekvienai iÅ¡ jų gali bÅ«ti paskirta iki 20 000 Lt piniginė bauda, nėra teismo taikyta nuobauda (LR CPK 95 str. 2 d., 104 str. 1 d.).

Todėl dėl šio pirmosios instancijos teismo išaiškinimo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui bei teisminės praktikos išaiškinimams dėl teismo pareigos įsitikinti šalies valios tikrumu, kas nagrinėjamu atveju buvo tinkamai padaryta, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 str., teismas n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-21 nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                               Jolanta Gailevičienė