9d0bb46d-a771-4438-9641-4f5187bb4e1d · Tauragės rajono apylinkės teismas

 Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1645-850/2015                                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01456-2015-1                                                 ROIK:15049475278                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3. (S)                    TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS   N U T A R I M A S     2015 m. spalio 1 d.                                                                Tauragė Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I.

Ž., dalyvaujant K. P., jo atstovui advokatui R. J., iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. T. T. r. sav., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 4 d.,                                                                                                                               n u s t a t ė: 2015 m. rugpjūčio 17 d., apie 21 val., B.T.

T. r. sav., K. P., vairavo automobilį R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,95 promilės alkoholio), tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d.K. P. kaltės iÅ¡ esmės nepripažįsta, teigia automobilio girtas nevairavęs, jį policijos pareigÅ«nai rado tik stovintį prie automobilio. Parodė, kad parvažiavo T. T. nuo Batakių kaimo, kilo į kalnÄ , kelias buvo duobėtas.

Bevažiuojant tarp 1720-18 val. iÅ¡sitraukė traukė iÅ¡ vairo kolonėlės. MaÅ¡inÄ pasistÅ«mė nuoÅ¡aliau, kad niekam nekliudytų. Kadangi neturėjo automobilio remontui raktų, tai išėjo jų ieÅ¡koti. Eidamas prie tilto sutiko draugÄ P. J., su kuriuo senai buvo besimatę, jam pasakė kas nutiko, todėl iÅ¡gėrė. Gėrė prie Ančios upės, iÅ¡gėrė 0,5 l degtinės butelį ir 1,5 l „bÅ«zę“ alaus. Užkandai buvo nusipirkę duonos ir deÅ¡ros iÅ¡ parduotuvės prie upės. Paskui draugas nuėjo parneÅ¡ti vamzdinį raktÄ , nes galvojo, kad eis atsukti, o pats grįžo prie maÅ¡inos.

Nusiėmė automobilio ratÄ , bandė remontuoti, bet pamatė, kad suremontuoti neis. Apie 1930 val. P. J. atnešė raktÄ . Prie maÅ¡inos jis buvo apie valandÄ , matė nuimtÄ ratÄ , paskui nuėjo. Uždėjo atgal automobilio ratÄ ir tada į kalnÄ Ä¯kilo pareigÅ«nai. Jie privažiavo po 20 val., tuo metu jis buvo prie kairės pusės maÅ¡inos rato. Jie parvažiavo iÅ¡ paskos, jų automobiliai „žiÅ«rėjo“ ta pačia kryptimi. Kaip tik buvo užsidėjęs ratÄ ir žadėjo eiti ieÅ¡koti kas partemptų.

Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, buvo įjungtas avarinis signalas ir trumpos automobilio Å¡viesos. Automobilis nebuvo užvestas, traukė buvo iÅ¡kabinta, važiuoti automobiliu nėjo. Pats buvo visas murzinas ir tepaluotas. PareigÅ«nė priėjusi paklausė kas nutiko. Pasakė, kad iÅ¡sitraukė traukė iÅ¡ vairo kolonėlės. Paklausė ar iÅ¡gėręs. Pasakė, kad taip. PasiÅ«lė eiti į maÅ¡inÄ nusistatyti neblaivumÄ . Galvojo, kad vedasi nustatyti neblaivumui, nes vieÅ¡oje vietoje pasirodė girtas.

PareigÅ«nai protokolÄ rašė savo automobilyje. Jie buvo dviese, vyras ir moteris. PareigÅ«nai perskaitė kas suraÅ¡yta protokole, bet buvo pasimetęs, neturėjo akinių, nematė kas ten yra paraÅ¡yta, todėl ir pasirašė. Kai rašė protokolÄ , niekas nesakė, kad raÅ¡o už tai, kad vairavo neblaivus. Neklausė kokiomis aplinkybėmis gėrė alkoholį. SuraÅ¡ant protokolÄ nesakė apie maÅ¡inos gedimÄ , nes tai sakė lauke. Gal sakė ir kai buvo pareigÅ«nų automobilyje. Paskui pareigÅ«nai laukė, kol atsives žmogų, kuris padės partempti maÅ¡inÄ .

Atėjo trys žmonės, padėti parvaryti, tada jie nuvažiavo.              L. P. J. paaiÅ¡kino, kad 2015-08-17 sutiko K. P. ant Ančios upės tilto, jis parėjo nuo kalno. K. P. ėjo ieÅ¡koti pagalbos, sakė, kad sugedo maÅ¡ina. Su juo yra gerai pažįstami, aptarė viskÄ , kad jo sugedusiÄ maÅ¡inÄ turbÅ«t reikės jau vežti, nes tempti neina. MÄ stė kur gauti ratukus. Netoli buvo parduotuvė, tai nutarė iÅ¡gerti. Abu nusipirko 0,5 l degtinės ir pÅ«slę stipresnio alaus, užkandai turėjo sausainių, obuoliukÄ .

VisÄ alkoholį iÅ¡gėrė prie upės. Paskui K. P. nuėjo prie maÅ¡inos, o jis - ieÅ¡koti rakto. Policininkų nematė. Kai atėjo, maÅ¡ina jau buvo parvilkta į kiemÄ . K. P. sakė, kad ten jÄ palieka, daugiau nieko nebendravo. Parvilko maÅ¡inÄ P. L.. Liudytoja policijos pareigÅ«nė R. T. paaiÅ¡kino, kad važiavo kartu su kolega K. N., kildami į kalniukÄ iÅ¡ priekio pamatė parvažiuojantį automobilį, įjungė Å¡viesos ir garso signalus. Jį sustabdė Batakių miestelyje, kad patikrinti vairuotojo dokumentus.

Automobilis staigiai sustojo Å¡alikelėje. Kai automobilis sustojo, ji priėjo prie vairuotojo ir pakvietė jį ateiti į policijos automobilį. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, todėl paprašė nusistatyti neblaivumÄ . Vairuotojas K. P. turėjo dokumentus. Jam nustatė neblaivumÄ ir surašė protokolÄ . Automobilis važiavo, jis nestovėjo. Vairuotojas nesiprieÅ¡ino, su pažeidimu sutiko. Darė garso įraÅ¡Ä , kai K. P. buvo pas juos automobilyje, jį galima gauti teismo ar advokato praÅ¡ymu.

K. P. jiems neaiÅ¡kino apie automobilio gedimus. Neturi tikslo žmogų neteisėtai nubausti. Jei bÅ«tų žmogus neblaivus, automobilis stovintis, neraÅ¡ytų protokolo. Asmuo ankstesnių pažeidimų metų eigoje neturėjo, todėl leido automobilį pasiimti pačiam - K. P. leido nueiti pas kaimynus, kurie galėtų parvaryti jo automobilį. Tuo metu jo laukė. K. P. tuoj pat grįžo kitu automobiliu, su kaimynais. Buvo atvykęs asmuo, kuris turi teisę vairuoti. Jis tikriausiai pateikė vairuotojo pažymėjimÄ , tiksliai neprisimena.

Kai atėjo žmogus, kuris gali parvairuoti automobilį, nesulaukė kol jie nuvažiuos. Kolega buvo tarnybiniame automobilyje ir greičiausiai dalyvavo pokalbyje. Ar K. P. rankos buvo Å¡varios, nežino. Jis sakė, kad dirba Tauragėje, automobilių taisykloje. Papildomai apklausiama teismo posėdyje po garso įraÅ¡o perklausymo 2015-09-22 parodė, kad garso įraÅ¡Ä darė iÅ¡kart įsėdus K. P. į tarnybinį automobilį. Diktofonas automatiÅ¡kai neįsijungia. Garso įraÅ¡as daromas iÅ¡tisai, be pertraukų, bÅ«na, kad kartais nusispaudžia su „papke“ mygtukas, ar taip netyčia nuspaudžiamas, tada vėl įjungia.

Gal ir paminėjo K. P. automobilyje apie traukės gedimÄ . Pati nematė, kad traukė bÅ«tų iÅ¡sitraukusi ir nežino, ar kai bÅ«na iÅ¡sitraukusi traukė, galima važiuoti automobiliu. Nenustatė ar maÅ¡ina negali važiuoti. IÅ¡ įraÅ¡o girdėti, kad duodama pasiraÅ¡yti du kartus. Čia galėjo bÅ«ti, kad reikėjo pasiraÅ¡yti ant alkotesterio kvito ir ant nuÅ¡alinimo nuo vairavimo dokumento, nes neatsimena kokie dokumentai iÅ¡ pradžių buvo forminami. Kodėl nesigirdėjo įraÅ¡e pÅ«timas, negali pasakyti.

Gal Å¡iaip nesigirdėjo, gal garso įraÅ¡as neįsijungė. Garso įraÅ¡e girdisi kai asmuo klausia, kÄ man raÅ¡yti tame paaiÅ¡kinime. Jam pasakė kaip pavyzdį, kÄ raÅ¡yti t. y. vairavau iÅ¡gėręs. Tačiau asmuo net neginčijo pažeidimo. Kai buvo sustabdyta transporto priemonė K. P. aiÅ¡kino, kad jis toliau važiuoti nebegalės, nes jam važiuojant kažkas atsitiko.             Liudytojas K. N. paaiÅ¡kino, kad 2015-08-17 patruliavo su kolege R. T. Batakių kaime.

Važiuojant keliu pastebėjo iÅ¡ priekio parvažiuojantį automobilį. Ä®jungė Å¡vyturėlius ir garsinį signalÄ automobiliui sustabdyti. Ruošėsi lipti stabdyti, bet automobilis pats sustojo pakelėje. Kolegė nuėjo patikrinti vairuotojo dokumentus. VairuotojÄ parsivedė į automobilį, nes kilo įtarimas, kad jis gali bÅ«ti neblaivus. K. P. nustatė neblaivumÄ . K. P. pripažino, kad vairavo iÅ¡gėręs, yra garso įraÅ¡as. K. P. nekėlė versijos, kad jis nevairavo, kad automobilį remontavo.

Automobilį paliko, nes K. P. sakė, kad jis paskambins ir pasikvies draugus, kurie padės parvaryti automobilį. Jo draugų nesulaukė.             IÅ¡ alkotesterio parodymų nustatyta, kad 2015-08-17, 21 val. 16 min., K. P. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 1,95 promilės alkoholio.             Nors K. P. kaltės nepripažįsta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad K. P. versija, jog jis 2015-08-17 apie 21 val., nevairavo Batakių kT. T. r. sav., automobilį R. S., bÅ«damas neblaivus, o tik stovėjo prie nevažiuojančio automobilio, ir policija atvažiavo jam iÅ¡ automobilio galo, yra paneigta iÅ¡samiais policijos pareigÅ«nų R.

T. ir K. N. parodymais, kurie patvirtino, kad atvažiavo nuo Batakių kaimo ir kildami į kalniukÄ matė prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, kuris stabdomas Å¡vyturėliais ir signaliniu garsu, staiga sustojo kelkraÅ¡tyje. Už vairo buvo K. P., kuriam nustatė 1,95 promilių girtumÄ . Netikėti Å¡iais policijos pareigÅ«nų iÅ¡ esmės sutampančiais parodymais nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes liudytoja R. T. nurodė ir įvykio dienÄ raÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime.

Byloje nenustatyta, kad minėti policijos pareigÅ«nai bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti K. P., todėl jų parodymais netikėti nėra pagrindo. K. P. kaltę patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), įraÅ¡as apie K. P. nustatytÄ girtumÄ (b. l. 4), praneÅ¡imas dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 6), kita bylos medžiaga. K. P. teigia, kad policijos pareigÅ«nai jo vairuojančio nestabdė, po 20 val. atvykus pareigÅ«nams jis stovėjo neblaivus prie automobilio, nes dėl 1720-18 val. važiuojant iÅ¡sitraukusios traukės iÅ¡ vairo kolonėlės, automobilis negalėjo važiuoti ir jį taisė.

Alkoholį su P. J. vartojo apie 1830 val., po to, kai palikęs sugedusį automobilį, miestelyje ieÅ¡kojo pagalbos. Nors liudytojas P. J. patvirtino, kad K. P. prašė pagalbos dėl sugedusio automobilio, su juo kartu vartojo alkoholį, jų parodymuose yra esminių prieÅ¡taravimų - K. P. teigė, kad po to, kai jie su P. J. baigė gerti alkoholinius gėrimus, pastarasis nuėjo atneÅ¡ti vamzdinio rakto, jį atnešė ir po to jie kartu buvo prie automobilio apie vienÄ valandÄ laiko. Tuo tarpu P. J. parodė, kad prie K.

P. automobilio jo sugedimo vietoje aplamai nebuvo atėjęs ir jį pamatė tik po to, kai jis jau buvo P. L. kieme. Tokiu bÅ«du darytina akivaizdi iÅ¡vada, kad minimas liudytojas nepatvirtino ir negalėjo patvirtinti, ar policijos pareigÅ«nų stabdymo metu K. P. vairuojamas automobilis R. S. aplamai turėjo kokių tai gedimų, nes jo ten paprasčiausiai nematė. Teismas kritiÅ¡kai vertina ir K. P. bei liudytojo P. J. nurodytÄ aplinkybę, kad jie susitikę vartojo alkoholinius gėrimus prieÅ¡ imdamiesi remontuoti sugedusį automobilį.

Logine prasme vertinant K. P. pateiktÄ versijÄ , niekaip neina paaiÅ¡kinti, kaip galima, Å¡alikelėje palikus remontuotinÄ automobilį, su pažįstamu vartoti alkoholinius gėrimus ir tik po to imtis kokių tai veiksmų jam suremontuoti. Teismui detaliai aiÅ¡kinantis alkoholio gėrimo aplinkybes K. P. ir P. J. jas nurodo skirtingas: K. P. teigė, kad alkoholinius gėrimus nupirko jis, tuo tarpu P. J. teigė, kad už juos mokėjo abu; K. P. teigė kad užkandai buvo nusipirkę duonos ir deÅ¡ros, tuo tarpu P. J. teigė, kad užkandai turėjo sausainių, obuoliukÄ .

KritiÅ¡kai vertintina ir K. P. versija, kad sugedusį automobilį jis bandė remontuoti pakelėje. Minėta, kad tiek K. P., tiek P. J. teigė kad po to, kai buvo baigti gerti alkoholiniai gėrimai, P. J. neva ėjo atneÅ¡ti vamzdinio rakto. Nustatyta, kad jo K. P. taip ir neatnešė, tačiau pastarasis teigė, kad automobilį vis tik bandė suremontuoti – buvo nusiėmęs ratÄ , nepavykus paÅ¡alinti gedimo, jį uždėjo atgal. Vienok, iÅ¡ visumos parodymų matyti, kad automobilio remontui reikalingų įrankių K.

P. neturėjo, nes vamzdinis raktas kaip tik ir reikalingas vairo traukės prilaikymui ir priveržimui. Nesuprantama ir tai, kad K. P., pats bÅ«damas automobilių remontininku, ne tik neturėjo reikalingų remontui įrankių, bet ir teigė nusiėmęs automobilio ratÄ , nors neturint reikalingų įrankių vairo traukei priveržti, tai daryti nebuvo jokios prasmės. Niekuo nepatvirtinta ir K. P. nurodyta aplinkybė, kad atvykus policijos pareigÅ«nams jis buvo visas tepaluotas – policijos pareigÅ«nai to neįsidėmėjo, be to, visi administracinio teisės pažeidimo byloje esantys K.

P. pasiraÅ¡yti dokumentai yra Å¡varÅ«s, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad jo rankos buvo irgi Å¡varios. Byloje nustatyta, kad apklausiami teisme liudytojai policijos pareigÅ«nai teigė, kad sustabdžius K. P. jis nekalbėjo apie automobilio gedimus, tačiau papildomai apklausiama po to, kai buvo perklausytas garso įraÅ¡as, liudytoja R. T. neneigė, kad K. P. kalbėjo apie automobilio gedimÄ . IÅ¡ garso įraÅ¡o, daryto suraÅ¡ant protokolÄ K. P., taip pat matyti, kad nors pats K. P. tiesiogiai nekalba apie tai, kad jo automobilis yra sugedęs, iÅ¡ pareigÅ«nės R.

T. frazių: „taip važiuojat, kad net traukės iÅ¡sikabino“, „šita maÅ¡ina vis tiek nevažiuoja, temps jÄ â€œ, darytina iÅ¡vada, kad apie kokį tai automobilio gedimÄ K. P. jai sakė prieÅ¡ pradedant daryti garso įraÅ¡Ä . Vienok iÅ¡ tos pačios liudytojos frazių „neliepiau važiuoti“, „vėl sėsi, nuvažiuosi“ darytina iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nai nebuvo nustatę jokio akivaizdaus K. P. automobilio gedimo, dėl ko jis negalėtų važiuoti, o tiesiog patikėjo jo pateikta versija, kad koks tai gedimas yra.

Tokiu bÅ«du teismas atmeta K. P. versija, kad jo automobilis buvo sugedęs ir stovėjo Å¡alikelėje, nes jokie objektyvÅ«s įrodymai to nepatvirtina. Kaltinti policijos pareigÅ«nus Å¡aliÅ¡kumu ar neteisingu įvykio aplinkybių nurodymu nėra pagrindo, nes pati liudytoja R. T. teisme paaiÅ¡kino, kad raÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ policijos automobilyje buvo daromas garso įraÅ¡as, pasiÅ«lė šį įrodymÄ iÅ¡tirti, todėl aplinkybę, kad pirmÄ kartÄ apklausiama nenurodė, kad K.

P. kalbėjo apie kokius tai gedimus galima laikyti kaip neatsiminimÄ kokių tai Å¡io įvykio aplinkybių, o ne sÄ moningÄ norÄ jas iÅ¡kraipyti. IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad K. P. įvykio vietoje nekėlė versijos, kad jis nevairavo, kad automobilį remontavo, su pažeidimu sutiko, gailėjosi. PaaiÅ¡kinime nurodė, kad yra iÅ¡gėręs alaus ir gailisi, todėl jo vėliau teisme iÅ¡keltÄ versijÄ , kad galvojo, kad protokolas jam buvo suraÅ¡ytas už neblaivaus pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje, teismas vertina kritiÅ¡kai.

Be to, iÅ¡ pateikto garso įraÅ¡o nustatyta, kad pokalbio su pareigÅ«nais metu K. P. nusivylęs užsimena ir apie tai, kad lygtai po to nebėra prasmės gyventi, jį policijos pareigÅ«nė ramina ir aiÅ¡kina kad taip kalbėti negalima – akivaizdu, kad jei K. P. bÅ«tų manęs, kad protokolas jam raÅ¡omas už girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje, tokios reakcijos nebÅ«tų. Nors iÅ¡ garso įraÅ¡o nesigirdi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas bÅ«tų buvęs perskaitytas K. P., nepaneigtina, kad jis pats jį perskaitė ir tai patvirtino savo paraÅ¡u.

Apklausiamas teisme K. P. patvirtino, kad protokolas buvo perskaitytas.IÅ¡ teismo nustatytų aplinkybių visumos teismas sprendžia, kad K. P. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, policijos pareigÅ«nų jo stabdymo metu jo vairuotas automobilis važiavo, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 126 str. 4 d. Skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau 2013-09-09 baustas pagal ATPK 126 str. 1 d. už vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 10-11). Esant minėtoms aplinkybėms skirtina – 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams.Vadovaudamasis ATPK 21 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r ė: Pripažinti kaltu K. P. padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d. ir paskirti 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 m. 2 mėn. (dvejiems metams dviem mėnesiams).IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per ATPK 313 straipsnio nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka pagal ATPK 314 straipsnio 1 dalį.BaudÄ sumokėti į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Å iaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ B.

F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, paskirtis ROIK: 15049475278.Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismÄ .           Teisėjas                                                                                                              Egidijus Mockaitis