2026-05-27 Nr. AB-11225-3-63-3-00370-2026-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1068-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00370-2026-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. D. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2D-24836 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pripažinta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) tinkamai įvykdė privalomąjį nurodymą Nr. PN-996; 2) pripažinti, kad Savivaldybės 2025 m. rugsėjo 4 d. atsakymas į pareiškėjos pasiūlymą neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl motyvuoto administracinio sprendimo ir buvo priimtas pažeidžiant gero administravimo bei proporcingumo principus; 3) įpareigoti Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pasiūlymą, pateikiant išsamų ir motyvuotą atsakymą bei įvertinant visus jos pateiktus argumentus, taip pat ir argumentus dėl proporcingumo principo laikymosi, gyvenamosios aplinkos kokybės, žaliosios erdvės funkcijos bei sprendimo nuoseklumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja nurodė, kad teismui jau buvo pateikusi skundą dėl Sprendimo, tačiau teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja apie šią teismo nutartį nebuvo informuota savo asmeniniu elektroniniu paštu, nors tokį pageidavimą buvo išreiškusi, todėl laiku neištaisė teismo nutartyje nustatytų skundo trūkumų, o teismas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi jos skundą laikė nepaduotu. Pareiškėja pažymėjo, kad žiemą prisijungė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „E.teismas.lt“ (toliau – ir EPP), tačiau tuo metu EPP buvo nurodyta, jog byla nagrinėjama, todėl jai objektyviai nebuvo pagrindo manyti, kad byloje yra priimta nutartis dėl skundo trūkumų šalinimo. Pareiškėjos teigimu, apie tai, kad byloje yra priimta nutartis jos pateiktą skundą laikyti nepaduotu, ji sužinojo tik 2026 m. kovo 31 d. prisijungusi prie EPP. Pareiškėja, sužinojusi apie susiklosčiusią situaciją, nedelsdama ėmėsi veiksmų pašalinti skundo trūkumus ir per keturias kalendorines dienas parengė patikslintą skundą, kuris teismui pateiktas 2026 m. balandžio 4 d. Todėl pareiškėja prašė nurodytas aplinkybes įvertinti kaip svarbias priežastis ir priimti jos patikslintą skundą nagrinėti iš naujo.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. D. skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėja skundžia Inspekcijos Sprendimą, kuris buvo priimtas 2025 m. rugsėjo 30 d., tačiau tiksliai nenurodė, kada šį Sprendimą gavo. Teismas, nustatęs, jog pareiškėja jau kreipėsi į teismą su 2025 m. spalio 28 d. skundu dėl Sprendimo panaikinimo (administracinė byla Nr. eI3-21620-386/2025), darė išvadą, kad pareiškėja apie Sprendimą sužinojo ne vėliau kaip 2025 m. spalio 28 d. Todėl teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad paskutinė skundo pateikimo teismui diena buvo ne vėliau kaip 2025 m. lapkričio 28 d. (įskaitytinai). Pareiškėja pateikė skundą teismui tik 2026 m. balandžio 4 d., t. y. ženkliai praleidusi terminą skundui paduoti, o vien tai, jog pareiškėja anksčiau su skundu dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi į teismą, kuris pareiškėjos skundą, nepašalinus trūkumų, laikė nepaduotu, nesudaro pagrindo nuo teismo nutarties priėmimo vėl iš naujo skaičiuoti skundo padavimo teismui terminą (terminai savaime neatsinaujina), be to, ABTĮ aiškiai nurodyta teisės akto apskundimo tvarka ir terminas.

Vertindamas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas pažymėjo, kad pareiškėja nėra suformulavusi aiškaus prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, o nurodė tam tikras faktines aplinkybes, susijusias su priežastimis, kodėl tik 2026 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismą. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes (priežastis), darė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos pirminis skundas atitiko ne visus ABTĮ 24, 25 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, ši nutartis buvo išsiųsta pareiškėjai 2025 m. lapkričio 5 d. per EPP. Pareiškėjai nepateikus patikslinto skundo, teismas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, ši nutartis buvo išsiųsta pareiškėjai 2025 m. lapkričio 20 d. per EPP. Teismas akcentavo, jog iš 2025 m. spalio 28 d. pareiškėjos pateikto skundo turinio matyti, kad ji prašė visus procesinius dokumentus, pranešimus ir teismo nutartis jai įteikti elektroniniu būdu – elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) bei per „E.teismas.lt“ sistemą (per EPP).

Teismas, įvertinęs, kad pareiškėja 2025 m. spalio 28 d. skundą teismui pateikė per EPP, darė išvadą, jog teismas ta pačia tvarka pareiškėjai įteikė 2025 m. lapkričio 5 d. ir 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis, o pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji negavo šių teismo nutarčių elektroniniu paštu, nepaneigia fakto, jog šios teismo nutartys pareiškėjai buvo įteiktos per EPP. Teismo vertinimu, pareiškėja, būdama rūpestinga ir atidi, turėjo pareigą domėtis teisme inicijuotu administraciniu procesu, tačiau savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, o tai neabejotinai yra subjektyvi priežastis, todėl negali būti atnaujinamas praleistas skundo padavimo terminas.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, tinkamai neištaisė teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų, taip pat inicijavusi administracinį procesą juo nesidomėjo, todėl tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas teisines pasekmes. Teismas aplinkybę, jog pareiškėja per nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti nesužinojo apie teismo nutartį, vertino tik kaip pačios pareiškėjos rūpestingumo stoką, lėmusią jai neigiamas pasekmes, t. y. kad jos skundas buvo laikytas nepaduotu jai nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų. Teismas, nenustatęs, kad terminas būtų praleistas dėl svarbių (objektyvių), t. y. nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, leidžiančių atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą, termino neatnaujino.

III. Pareiškėja E. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl skundo priėmimo iš naujo, įvertinant visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Pareiškėja nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, kadangi tokia išvada neatitinka nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas nustatė, kad pareiškėja buvo prisijungusi prie EPP sistemos ir tikrino bylos būseną, o tai patvirtina, jog pareiškėja domėjosi bylos eiga ir nebuvo pasyvi. Kadangi pareiškėja, sužinojusi apie susiklosčiusią situaciją, nedelsdama ėmėsi veiksmų ir per keturias kalendorines dienas pateikė teismui patikslintą skundą, toks elgesys patvirtina pareiškėjos aktyvumą ir siekį tinkamai įgyvendinti savo procesines teises. Pareiškėjos veiksmai viso proceso metu buvo nuoseklūs, aktyvūs ir rūpestingi, todėl termino praleidimas negali būti siejamas su jos nerūpestingumu ar aplaidumu.

Pareiškėja teigia, kad ji, pateikdama skundą, buvo nurodžiusi pageidavimą procesinius dokumentus gauti tiek elektroniniu paštu, tiek per EPP. Kadangi pareiškėja nurodė pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu, todėl turėjo pagrįstą lūkestį būti informuota šiuo būdu, tačiau elektroninio laiško negavo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja anksčiau nebuvo susidūrusi su teismo procesu ir procesinių dokumentų įteikimo taisyklėmis, ji objektyviai negalėjo žinoti, jog procesiniai dokumentai bus laikomi įteiktais vien tik per EPP sistemą, nesant jokio papildomo pranešimo elektroniniu paštu. Jeigu EPP būtų pateikta bet kokia informacija, leidžianti suprasti, jog pareiškėja turėjo atlikti papildomus procesinius veiksmus, ji (pareiškėja) būtų reagavusi atsakingai ir operatyviai, kaip tai darė viso proceso metu. Nors teismas 2025 m. lapkričio 5 d. priėmė nutartį, pareiškėja apie ją nesužinojo ir neturėjo objektyvios galimybės suprasti, kad iš jos yra reikalaujama atlikti papildomus procesinius veiksmus. Todėl termino praleidimas negali būti laikomas pareiškėjos nerūpestingumo pasekme, o susiklosčiusi situacija vertintina kaip nulemta objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių.

Pareiškėja pažymi, jog nepagrįsta teismo išvada dėl to, kad ji nėra suformulavusi aiškaus prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, nes ji skunde aiškiai nurodė aplinkybes, dėl kurių negalėjo laiku pašalinti skundo trūkumų, ir prašė teismo šias aplinkybes įvertinti bei priimti patikslintą skundą nagrinėti. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ji tinkamai neištaisė skundo trūkumų, mano, jog tokia išvada yra nepagrįsta ir klaidinanti, nes iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėja neturėjo realios galimybės jų pašalinti per nustatytą terminą, kadangi apie teismo nutartį faktiškai nesužinojo. Minėta teismo išvada iš esmės nepagrįstai sutapatina dvi skirtingas situacijas – trūkumų nepašalinimą dėl objektyvaus nežinojimo ir netinkamą trūkumų pašalinimą. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju proceso normų taikymas yra formalus ir neproporcingai riboja jos teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos E. D. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Regionų administracinį teismą su 2025 m. spalio 27 d. skundu (teisme gautas ir įregistruotas 2025 m. spalio 28 d.), be kita ko, prašydama panaikinti Inspekcijos Sprendimą (administracinė byla Nr. eI3-21620-386/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-05986-2025-0). Pareiškėja kartu pateikė ir Sprendimo kopiją, kuriame nurodyta, kad jis per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui (skundas gali būti paduotas bet kuriems šio teismo rūmams) ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Inspekcijos Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas ir apie šį Sprendimą bei jo turinį pareiškėja žinojo (galėjo žinoti) vėliausiai 2025 m. spalio 28 d., todėl paskutinė skundo pateikimo teismui diena buvo 2025 m. lapkričio 28 d. (įskaitytinai). Pareiškėja šiuo atveju kreipėsi į teismą su 2026 m. balandžio 4 d. skundu (teisme gautas ir įregistruotas 2026 m. balandžio 7 d.), todėl ji praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ankstesnis pareiškėjos kreipimasis į teismą, kuris jos skundą, nepašalinus trūkumų, laikė nepaduotu, nesudaro pagrindo terminą kreiptis į teismą su skundu pradėti skaičiuoti iš naujo nuo pakartotinio kreipimosi į teismą momento, nes procesiniai terminai savaime neatsinaujina. Šiuo atveju pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjos anksčiau inicijuota byla Regionų administraciniame teisme, galėtų būti reikšmingos būtent sprendžiant klausimą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012; kt.). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011; kt.), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013; kt.).

Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas; sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.).

Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Vertinant pareiškėjos nurodomas skundo padavimo praleidimo priežastis, akcentuotina, kad pareiškėja kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu dėl Sprendimo, kuris priimtas 2025 m. rugsėjo 30 d., panaikinimo 2025 m. spalio 28 d., nepraleidusi skundo padavimo termino. Nurodytoje byloje Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu dėl to, kad pareiškėja nepašalino skundo trūkumų, nustatytų Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi. Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 29 d.

Pareiškėjos teigimu, apie teismo nutartį, kuria jai nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, ji objektyviai negalėjo žinoti, nes pateikdama skundą nurodė pageidavimą procesinius dokumentus gauti tiek elektroniniu paštu, tiek per EPP, todėl turėjo pagrįstą lūkestį būti informuota ir šiuo būdu (elektroniniu paštu), bei tikrino EPP sistemą, kurioje tuo metu buvo matyti, kad byla nagrinėjama, tačiau elektroninio laiško negavo. Pareiškėja akcentuoja, kad anksčiau nebuvo susidūrusi su teismo procesu ir procesinių dokumentų įteikimo taisyklėmis, o apie tai, kad byloje yra priimta nutartis, ji sužinojo tik 2026 m. kovo 31 d. prisijungusi prie EPP, todėl nedelsdama ėmėsi veiksmų pašalinti skundo trūkumus ir per keturias kalendorines dienas parengė patikslintą skundą, kuris 2026 m. balandžio 4 d. buvo pateiktas teismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, su kuriomis ji sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi pareiškėja 2025 m. spalio 28 d. skundą teismui pateikė per EPP, todėl teismas ta pačia tvarka pareiškėjai įteikė ir 2025 m. lapkričio 5 d. ir 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis, o aplinkybė, jog pareiškėja negavo šių teismo nutarčių elektroniniu paštu, nepaneigia fakto, kad šios teismo nutartys pareiškėjai buvo įteiktos per EPP.

ABTĮ 74 straipsnio 8 dalis imperatyviai nustato, kad ABTĮ nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant proceso dalyviui, procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Pažymėtina, kad pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, jog ji negavo EPP sistemos pranešimų, duomenų, kad jos Liteko VEP posistemio paskyra nebuvo aktyvi ar buvo kitokio pobūdžio aplinkybių, dėl kurių ji negalėjo tinkamai ir laiku pasinaudoti EPP sistema ir gauti informaciją apie priimtas nutartis, susipažinti su bylos medžiaga. Taip pat nėra pateikti duomenys, iš kurių būtų galima nustatyti, kada konkrečiai žiemą pareiškėja buvo prisijungusi prie EPP sistemos ir EPP sistemoje buvo nurodyta, jog byla nagrinėjama. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, būdama rūpestinga ir atidi, turėjo pareigą pati domėtis savo inicijuotu administraciniu procesu, tačiau savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomas objektyvia, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusia, svarbia skundo padavimo termino praleidimo priežastimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė