9d09136b-82d2-4e4e-8947-083055d8d9e7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5448-244/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05034-2014-2)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas K. J. skunde (b. l.

1) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), jo naudai 40 000 Lt neturtinės žalos.              Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2011 m. buvo kalinamas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 83, kurios plotas apie 8 m2 kartu su 2 asmenimis. Minėta kamera labai apleista, netvarkinga, medinės grindys išlaužtos, pilna tarakonų. Kadangi yra neįgalus, jam turi tekti 7 m2 ploto.

Dėl Å¡one esančio guzo, susidariusio dėl neoperuotos iÅ¡varžos, jam buvo gėda eiti kartu su kitais kalinamaisiais praustis į duÅ¡Ä . Kalėdamas minėtomis sÄ lygomis patyrė fizinį skausmÄ , moralinį pažeminimÄ .              Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ (b. l. 6–10) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsiliepime į skundÄ atsakovė paaiÅ¡kino, kad nuo 2010 balandžio mėn. 11 d.

įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. 2011-04-12 vakare, 2011-04-13 ryte, 2011-05-12 ryte, 2011-11-21 - 2011-12-21, 2011-12-22 ryte, 2012-01-30 vakare, 2012-01-31 ryte, 2012-02-28 ryte, 2012-03-09 ryte, 2012-03-14 vakare, 2012-03-15 ryte, 2012-04-24 vakare, 2012-04-25-2012-05-22, 2012-05-24 vakare, 2012-05-25 - 2012-07-04 – pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas kameroje atitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytÄ reikalavimÄ , kad vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2. 2011-04-07 - 2011-04-12, 2011-10-26 - 2011-11-02, 2012-01-23 -2012-01-30, 2012-05-23 - 2012-05-24 pareiÅ¡kėjo nebuvo LukiÅ¡kių TI-K, kadangi paminėtais laikotarpiais jis buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ įstaigos į kitas laisvės atėmimo vietas.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. PareiÅ¡kėjo skundžiamuoju buvimo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K, dalis Å¡io nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjas reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.

Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, bei kamerų neatitikimo higienos reikalavimams.PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2012-07-05.Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi bÅ«ti atsižvelgta į atsakovės atstovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta.

Viena vertus, ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieÅ¡kinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumÄ , skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismÄ , garantuoti tinkamÄ ir efektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista.

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiÅ¡kai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ nuo 2011-02-01 iki 2012-07-05 dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui, ir netinkamų laikymo sÄ lygų jautė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, taigi jau tuo metu turėjo suvokti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 18 d. (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) (b. l. 2), todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-11-18 turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis.

Atsakovės atstovas, atsižvelgdamas į tai, kad skundÄ K. J. pateikė 2014-11-18, prašė reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo teismui padavimo dienos.K. J. skundÄ teismui dėl žalos atlyginimo paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2014-11-18 (b. l. 2), todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2011-11-18 praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjas termino atnaujinti nepraÅ¡o, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų nenurodo, laikoma, kad reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2011-11-18 turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, o pareiÅ¡kėjo teisė į žalos atlyginimÄ teismo ginama nuo 2011-11-19 iki 2012-07-04.

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, bei kamerų neatitikimo higienos reikalavimams.Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad jam, kaip neįgaliam kaliniui, turi tekti 7 m2 ploto. MinėtÄ teiginį paneigia atsakovės atstovo į bylÄ pateikti paaiÅ¡kinimai, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip - 3,6 m2 ploto.

Pažymėjo, kad dėl neįgaliųjų asmenų kalinimo minėtame teisės akte nepasisakyta ir nėra numatyta specialaus laikymo įkalinimo įstaigose. Lukiškių TI-K visi asmenys laikomi vadovaujantis šio 2010-05-11 įsakymo reikalavimais, t. y. stengiamasi, kad įstaigoje vienam asmeniui būtų suteikiama - 3,6 m2 ploto (b. l. 77).Taigi nagrinėjamu atveju, ginčo teisiniams santykiams taikytinas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojęs nuo 2010 m. gegužės 14 d., nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtu aktu pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K buvo pristatytas 2011-02-01 ir periodiÅ¡kai skirtingose kamerose laikytas iki 2012-07-04. Laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, t. y. nuo 2011-11-19 iki 2012-07-04, pareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡ viso buvo kalinamas 221 parÄ .

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atitinkamais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkanti minimalaus gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktais nustatytÄ patalpų plotÄ : 2011-11-21 – 2011-12-21 visÄ parÄ , 2011-12-22 ryte, 2012-01-31 ryte, 2012-02-28 ryte, 2012-03-09 ryte, 2012-03-14 vakare, 202-03-15 ryte, 2012-04-24 vakare, 2012-04-25 – 2012-05-22 visÄ parÄ , 2012-05-24 vakare, 2012-05-25 – 2012-07-04 visÄ parÄ . Darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui per visÄ jo kalinimo laikotarpį, t. y. 221 parÄ , iÅ¡ jų 101 parÄ (visÄ parÄ ), buvo užtikrintas vienam asmeniui kameroje tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, dar 7 paras minimalus gyvenamasis plotas buvo užtikrintas arba ryte, arba vakare.

Teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgia į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ , kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ kinta, nes dalis asmenų kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojami į teismo posėdžius ir atitinkamÄ laikÄ jų nebÅ«na kameroje, o tai neabejotinai turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai. Teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad pasivaikščiojimo metu pareiÅ¡kėjo taip pat nebÅ«davo kameroje.

Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį (221 parÄ ) kalėjo perpildytose kamerose. LukiÅ¡kių TI-K pripažino ir neginčija aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei yra nustatyta teisės aktuose, todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad tam tikrais laikotarpiais buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 3,6 m2 ploto, iÅ¡ esmės nėra.             IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jis iÅ¡ esmės neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su teisės aktų reikalavimais dėl atitinkamo minimalaus kameros ploto pažeidimu.

Å iuo atveju pakankama nustatyti aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų kamerose, įvertinti pažeidimų trukmę ir mastÄ , kad bÅ«tų galima teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs užtikrintas nustatytas tardymo izoliatoriaus kameroje tenkantis minimalus plotas vienam asmeniui.PareiÅ¡kėjas teigia, kad netinkamos kalinimo sÄ lygos, t. y. gyvenamojo ploto trÅ«kumas, neigiamai įtakojo emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius K. J. kalinimo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija (LukiÅ¡kių TI-K) neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija ir jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A502-1774/2010, Nr. A502-1235/2012, Nr. A525-1247/2012), ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas dėl vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – žalos – nebuvimo laikytinas nepagrįstu. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, jog administracinių teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009, Nr. A525-1163/2012) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad buvimas kamerose, kuriose asmeniui tenka mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, sukėlė pareiÅ¡kėjui tam tikrų nepatogumų ar dvasinių kančių, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. PareiÅ¡kėjas teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamera Nr. 83, kurioje kalėjo, buvo apleista, netvarkinga, medinės grindys iÅ¡laužtos, buvo tarakonų.Atsakovės atstovo į bylÄ pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenys nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytoje kameroje bÅ«tų užfiksuoti Higienos normos pažeidimai (b. l. 15-33).Aplinkybė, jog LukiÅ¡kių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (dabar – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“) ir UAB ,,Dezinfa“, patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija rÅ«pinosi Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose (b. l. 35-49).

Byloje taip pat nenustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taip pat byloje pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai bÅ«tent dėl kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nenustatyti, o kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 ploto, – pažeidimo mastÄ (tai, kad ginčo laikotarpiu kalint LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma), Å¡io pažeidimo trukmę (113 parų), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 350 Eur.PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas, kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas iÅ¡laidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str., n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo K. J. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui K. J. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 350 Eur (trys Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                               Liudmila Zaborovska