9d047247-afe4-418f-bb65-b5eb65f58dad · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-980-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07065-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.5.2.17; 114.11; 121.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10846-615/2014 pagal ieÅ¡kovo G.

G. ieÅ¡kinį atsakovui V. A., trečiajam asmeniui R. P. dėl žalos atlyginimo, nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 3 550,17 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013 m. birželio 8 d. atsakovas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nukirto devynis medžius (du Ä Å¾uolus, vienÄ drebulę, vienÄ uosį, penkias egles) ir keturis lazdynų krÅ«mus.

IeÅ¡kovas 2013 m. birželio 11 d. nuvyko pas atsakovÄ , kuris raÅ¡tu paaiÅ¡kino, kad nukirsti medžius jam liepęs R. P. Atsakovas nurodė, kad nežinojo, jog Å¡ie medžiai buvo ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. 2013 m. liepos 2 d. dėl padarytos nusikalstamos veikos (vagystės) ieÅ¡kovas kreipėsi į Domeikavos policijos nuovadÄ , tačiau 2013 m. liepos 9 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieÅ¡kovui tikintis, kad padaryta žala bus atlyginta. IeÅ¡kovas atsakovo prašė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiu bÅ«du, tačiau ieÅ¡kovui nebuvo atlyginta padaryta žala.

Girininkas T. R., apžiÅ«rėjęs kirtavietę, nustatė, kad ieÅ¡kovui padaryta žala sudaro 3 550,17 Lt sumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kinį. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 3 550,17 Lt (1 028,2 Eur) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 600 Lt (463,39 Eur) iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, valstybei 22,93 Lt (6,64 Eur) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Konstatavo, kad ieÅ¡kovas civilinėje byloje įrodė esant visas sÄ lygas, bÅ«tinas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CPK 185 str.).

Nustatęs, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame žemės (miÅ¡ko) sklype be ieÅ¡kovo sutikimo buvo iÅ¡kirsti medžiai, civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo Å¡ių aplinkybių, laikė, kad ieÅ¡kovas įrodė jam padarytos žalos faktÄ . Ä®vertinęs aplinkybę, kad atsakovas ir trečiasis asmuo civilinės bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame žemės (miÅ¡ko) sklype esančius medžius be ieÅ¡kovo sutikimo kirto atsakovas kartu su pagalbininkais ir dalį medienos iÅ¡sivežė sau, laikė, kad civilinėje byloje yra įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovui padarytos žalos.

Sprendė, kad atsakovo kaltė ir neteisėti civilinės teisės prasme veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis iÅ¡ asmens, tariamai nuosavybės teise valdančio visÄ Å¾emės (miÅ¡ko) sklypÄ , kuriame turėjo bÅ«ti kertami medžiai, nepareikalavo jo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad visi ketinami kirsti medžiai yra bÅ«tent trečiajam asmeniui priklausančio žemės (miÅ¡ko) sklypo ribose. Pažymėjo, kad, vertinant atsakovo veiksmus (neveikimÄ ) kitaip, susidarytų situacija, kad kiekvienas asmuo kito asmens nurodymu galėtų be žemės (miÅ¡ko) savininko sutikimo iÅ¡kirsti jo sklype esančius medžius ir tokius veiksmus atlikusiam asmeniui dėl jų nekiltų civilinė atsakomybė, o tai akivaizdžiai prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, numatytiems Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Nustatęs, kad trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog miÅ¡ko kirtimo atveju nebuvo įvykdęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 21 punkto reikalavimų (nebuvo Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o nustatyta tvarka pateikęs praneÅ¡imo apie ketinimus kirsti miÅ¡kÄ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje buvo jo numatytas kirsti miÅ¡kas ir nebuvo pasibaigęs Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡e nustatytas terminas), padarė iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo ir atsakovas ginčo atveju iÅ¡ viso neturėjo teisės vykdyti miÅ¡ko kirtimo, o atsakovo kaltė ir civilinės teisės prasme neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė taip pat ir tuo, kad jis, prieÅ¡ pradėdamas kirsti medžius, neįsitikino, jog medžių kirtimas pagal galiojančius teisės aktus yra teisėtas.

Ä®vertinęs Å¡alių pateiktų įrodymų visumÄ , aplinkybes, kad ieÅ¡kovas po atsakovo įvykdyto medžių kirtimo ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame žemės (miÅ¡ko) sklype iÅ¡ karto aktyviai pradėjo ginti savo pažeistas teises, atsakovas ir trečiasis asmuo nenurodė, nepateikė ir teismo neprašė iÅ¡reikalauti konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame žemės (miÅ¡ko) sklype panaÅ¡iu laikotarpiu medžius bÅ«tų kirtę kokie nors kiti, Å¡alims nepažįstami asmenys, sprendė esant labiau tikėtina buvus ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes.

Pažymėjo, kad atsakovas neginčijo ieÅ¡kovo pateikto VÄ® Kauno miÅ¡kų urėdijos Vytėnų girininkijos atlikto iÅ¡kirstų medžių vertės nustatymo, nepateikė šį paskaičiavimÄ paneigiančių įrodymų. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, laikė, kad ieÅ¡kovas įrodė praÅ¡omÄ iÅ¡ atsakovo priteisti žalos dydį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kinį.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.             Nepagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas civilinėje byloje įrodė esant visas keturias sÄ lygas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.

Teismas apie atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ pasisakė itin lakoniÅ¡kai, visiÅ¡kai nemotyvavo ir nepagrindė, kokiais byloje esančiais įrodymais remiasi. Pažeistos CK 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintos materialinės teisės normos, nes atsakovo pareiga atlyginti ieÅ¡kovui jo tariamai patirtÄ Å¾alÄ pripažinta nenustačius visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, neįvertinus aplinkybių, paneigiančių atsakovo kaltę.2.             Pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, vertinti tik ieÅ¡kovui palankÅ«s įrodymai, pažeista pusiausvyros tarp ginčo Å¡alių principinė nuostata dėl įrodinėjimo pareigos, nes iÅ¡ esmės visa įrodinėjimo naÅ¡ta teko atsakovui.

Dėl to pažeistos CPK 177, 185 straipsnių nuostatos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų pakankamumo taisyklės taikymo civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002), neįvertintos reikÅ¡mingos ginčo aplinkybės. 3.             Nepasisakyta dėl atsakovo kaltus veiksmus paneigiančių ir civilinę atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, tinkamai neįvertinta dalis byloje esančių įrodymų, apie juos nepasisakyta, tinkamai neįvertinti teismo posėdžio metu duoti ir procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nurodyti atsakovo paaiÅ¡kinimai, jie iÅ¡kraipyti, tinkamai neįvertinti trečiojo asmens duoti paaiÅ¡kinimai.4.             Neatsižvelgta, kad vien žalos buvimo faktas savaime neįrodo visų kitų civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų.

Nepagrįstai konstatuota, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovui padarytos žalos. Spręsdamas, kad priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp atsakovo veiksmų iÅ¡kertant ieÅ¡kovui priklausančius medžius ir jam padarytos žalos įrodo tai, jog atsakovas ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame žemės (miÅ¡ko) sklype esančius medžius be ieÅ¡kovo sutikimo kirto atsakovas kartu su pagalbininkais ir dalį medienos iÅ¡sivežė sau, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.247 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo patirtos žalos buvimas.5.             Tinkamai neįvertinti įrodymai, patvirtinantys, jog galbÅ«t neteisėti veiksmai, lėmę ieÅ¡kovui priklausančioje miÅ¡ko dalyje esančių medžių iÅ¡kirtimÄ , buvo padaryti trečiojo asmens, atsakovui prisistačiusio greta esančio miÅ¡ko savininku, nurodymu. Dėl to atsakovo procesinė padėtis Å¡ioje byloje neturėtų bÅ«ti kaip atsakovo.

Atsakovu Å¡ioje civilinėje byloje turėjo bÅ«ti trečiasis asmuo R. P. Neatsižvelgta į atsakovo argumentus, jog jis neorganizavo miÅ¡ko kirtimo. Medžiai iÅ¡kirsti trečiojo asmens valia. Su trečiuoju asmeniu buvo sutarta, kad dvi iÅ¡kirstas priekabas su medžiais atsakovas atveÅ¡ jam, o už pagalbÄ kertant miÅ¡kÄ atsakovas galės pasiimti kitÄ priekabÄ su medžiais. Atsakovui susitarus su trečiuoju asmeniu, pastarasis su dažais ant medžių nurodė linijÄ iki kurios reikia kirsti medžius.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo pripažino, kad jis suklydo nurodydamas ribÄ , patvirtino, jog miÅ¡kas priklauso jo motinai. NebÅ«damas miÅ¡ko savininku, atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti tikslių miÅ¡ko ribų, už Å¡ių ribų tinkamÄ Å¾ymėjimÄ (nurodymÄ ) yra atsakingas miÅ¡ko savininkas (Å¡iuo atveju R. P.), kuris parodė kirtimo ribas. Taigi nebuvo įvertinta esminė aplinkybė, jog atsakovo veiksmus, iÅ¡kertant ieÅ¡kovui priklausančius medžius, lėmė trečiojo asmens veiksmai – netinkamas ribos nurodymas.

Atsakovo raÅ¡ytinis pasiaiÅ¡kinimas, kuris vertintas atsietai, tik su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, neatsižvelgiant į atsakovo duotus paaiÅ¡kinimus, byloje esančius kitus raÅ¡ytinius įrodymus, traktuotinas ne kaip prisipažinimas dėl atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų, o laikytinas įvykio aplinkybių paaiÅ¡kinimu, patvirtinančiu, jog ieÅ¡kovo sklypo dalyje buvę medžiai buvo iÅ¡kirsti gretimo miÅ¡ko savininko paliepimu.6.             Tinkamai neįvertinta aplinkybė, jog 2013 m. liepos 2 d. dėl padarytos nusikalstamos veikos ieÅ¡kovas kreipėsi į Domeikavos policijos nuovadÄ , tačiau 2013 m. liepos 9 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

IeÅ¡kovas teigė, kad tikėjosi, jog padaryta žala bus atlyginta, tačiau Å¡ie ieÅ¡kovo teiginiai turėjo bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai, kadangi 2013 m. liepos 9 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo nurodyti kitokie ieÅ¡kovo argumentai ir teiginiai, t. y. ieÅ¡kovas nurodė, „kad jo pusbrolis R. P., kurio miÅ¡kas ribojasi su jo miÅ¡ku, suklydo ir miÅ¡ko kirtėjui V. A. nurodė ne jam priklausančio miÅ¡ko sklypo ribas, o jo miÅ¡ko sklypo ribas. Kadangi įvyko nesusipratimas, ikiteisminio tyrimo nereikalauja, praÅ¡o medžiagos tyrimÄ nutraukti.

Mano, kad R. P. žalÄ atlygins“. Tai reiÅ¡kia, kad kaip žalÄ padariusį asmenį ieÅ¡kovas įvardino trečiÄ jį asmenį R. P., o atsakovas nebuvo įvardintas kaip žalÄ padaręs ir už jÄ atsakingas asmuo. Laikytina, jog, ieÅ¡kinyje nurodydamas visai kitas aplinkybes, ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, siekdamas patraukti atsakomybėn tik atsakovÄ , kaip asmenį iÅ¡kirtusį ieÅ¡kovo miÅ¡ko sklype buvusius medžius, tačiau atsakovu netraukdamas asmens, kurio tiesioginiu pavedimu ir nurodymu veikė atsakovas. 7.             Byloje liko neapklausti liudininkai – su atsakovu dirbę kiti darbininkai, kuriuos jis buvo atsivedęs į teismo posėdį ir kurie bÅ«tų patvirtinę visas atsakovo nurodytas aplinkybes, susijusias su medžių kirtimu, sklypo ribų nustatymu. 8.             Nepagrįsta iÅ¡vada, jog atsakovo kaltė ir civilinės teisės prasme neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas iÅ¡ asmens, tariamai nuosavybės teise valdančio visÄ Å¾emės (miÅ¡ko) sklypÄ , kuriame turėjo bÅ«ti kertami medžiai, nepareikalavo jo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad visi ketinami kirsti medžiai yra trečiajam asmeniui priklausančio žemės (miÅ¡ko) sklypo ribose.

JÄ darant, neįvertinta, kad trečiasis asmuo R. P. atsakovui prisistatė kaip miÅ¡ko sklypo savininkas, atsakovui nebuvo pagrindo abejoti Å¡ia aplinkybe, kadangi atsakovas ir kiti byloje likę neapklausti asmenys Å¡iam asmeniui ne pirmÄ kartÄ kirto miÅ¡kÄ . Be to, trečiasis asmuo patikino, jog yra iÅ¡duoti leidimai kirsti medžius, ribos teisingos.9.             Nevertinta, kad pagal Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 21 punktÄ pareiga gauti atitinkamus leidimus, pateikti praneÅ¡imÄ dėl miÅ¡ko kirtimo tenka miÅ¡ko savininkui, tačiau ne paÅ¡aliniam asmeniui.

Kadangi trečiasis asmuo neįvykdė jam teisės aktų nustatytų pareigų, už jų pažeidimus (nesilaikymÄ ) jam kyla atsakomybė. Dėl to nepagrįstai atsakomybė dėl trečiojo asmens, atsakovui prisistačiusio žemės sklypo savininku, neveikimo, perkelta atsakovui, padarant nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad prieÅ¡ pradėdamas kirsti medžius, jis neįsitikino, jog pagal galiojančius teisės aktus medžių kirtimas yra teisėtas.10.             Tinkamai neindividualizuoti atsakovo ir trečiojo asmens veiksmai, iÅ¡kertant ieÅ¡kovui priklausančius medžius.

Esant nustatytai miÅ¡riai atsakovo ir trečiojo asmens kaltei (neteisėtiems veiksmams), įvertinus nurodytų aplinkybių visetÄ , turėjo bÅ«ti konstatuota, kad dėl žalos atsiradimo ar padidėjimo yra kaltas ir trečiasis asmuo. Dėl to atsakovas turėjo bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės arba žalos dydis sumažintas, atsižvelgiant į kiekvieno neteisėtus veiksmus, jų priežastinį ryšį su ieÅ¡kovui kilusia žala.11.             Netinkamai įvertintos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo patirtos žalos dydžiu.

RaÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo metu 2013 m. birželio 11 d. ieÅ¡kovas nurodė atsakovui, kad jam priklausančiame miÅ¡ko žemės sklype buvo nupjautos dvi eglės, tačiau ieÅ¡kinyje nurodoma, kad buvo nupjauti iÅ¡ viso devyni medžiai ir keturi lazdyno krÅ«mai. Nurodytas nukirstų medžių kiekis kelia pagrįstÄ abejonę, kiek medžių buvo neteisėtai nukirsta. Å i abejonė nebuvo paneigta.12.             Konstatuojant atsakovo neteisėtus veiksmus, pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovo civilinė atsakomybė buvo įrodyta raÅ¡ytiniais įrodymais, kurių atsakovas nepaneigė. Atsakovas pripažino, kad jis iÅ¡kirto medžius ieÅ¡kovo sklype, pasiėmė sau priekabÄ iÅ¡kirstų medžių. Atsakovas nepateikė teismui raÅ¡ytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ne jis iÅ¡kirto medžius ieÅ¡kovo žemės sklype. Atsakovas nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei triplike neteigė, jog ieÅ¡kovo žemės sklype yra iÅ¡kirstos tik dvi eglės, neprašė teismo iÅ¡reikalauti įrodymus, įrodančius jo procesiniuose dokumentuose nurodomus teiginius, neginčijo VÄ® Kauno miÅ¡kų urėdijos paskaičiavimų.

Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad medžius ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype jis iÅ¡kirto suklaidintas trečiojo asmens, nepaneigia, jog medžius iÅ¡kirto ir ieÅ¡kovui žalÄ padarė atsakovas savo neteisėtais veiksmais. Ikiteisminiame tyrime kaip nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ieÅ¡kovas nurodė trečiÄ jį asmenį R. P. suklaidintas atsakovo, nes atsakovas ieÅ¡kovui aiÅ¡kino, jog jam medžius liepė kirsti R. P., tačiau vėliau R. P. ieÅ¡kovui to nepatvirtino. Net jeigu dėl iÅ¡kirstų medžių yra ir trečiojo asmens kaltė, remdamasis CK 6.6. straipsniu, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti atlyginti žalÄ iÅ¡ tiesiogiai medžius iÅ¡kirtusio ir tai pripažinusio asmens, t. y. atsakovo.

Prieš kirsdamas medžius miško sklype, atsakovas turėjo įsitikinti, ar yra gauti reikiami dokumentai medžių kirtimui, kiek ir kokių medžių yra leidžiama iškirsti, ar medžiai yra sužymėti ir ar juos sužymėjo tam teisę turintis asmuo (aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ 28 p.). Atsakovas neturėjo šių dokumentų, neteisėtai vykdė kirtimo darbus. Atsakovas teigė, kad sau pasiėmė dalį iškirstų medžių, todėl jis turėjo turėti ir tinkamai užpildytus medienos gabenimo dokumentus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 632 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“ 25 p.), tačiau jų neturėjo.

Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad tiesiogiai nedalyvavo vykdant kirtimo darbus ieÅ¡kovo žemės sklype. Atsakovas neginčijo Å¡ios aplinkybės. Atsakovas gali regreso tvarka reikalauti iÅ¡ trečiojo asmens atlyginti jam lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį (CK 6.9 str.). Pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad liudytojai bÅ«tų neapklausti, nes jie bÅ«tų patvirtinę tas pačias aplinkybes, jog miÅ¡kas kirstas trečiojo asmens pavedimu.

Vien aplinkybė, kad miÅ¡kas kirstas trečiojo asmens pavedimu, nepanaikina atsakovo civilinės atsakomybės, jo pareigos vykdyti darbus įsitikinus medžių kirtimo teisėtumu, ribų tikslumu. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieÅ¡kovui priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 8 d. buvo nukirsti devyni medžiai (du Ä Å¾uolai, viena drebulė, vienas uosis, penkios eglės) ir keturi lazdynų krÅ«mai, padaryta 3 550,17 Lt žala (b. l. 7–10). Byloje kilo ginčas dėl to, kas atsakingas už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ .

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakyti turi atsakovas, t. y. asmuo kirtęs medžius, pastarasis nesutinka, teigdamas, kad medžius kirto R. P. praÅ¡ymu ir nurodymu, todėl jis ir turėtų atsakyti. Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimo taisykles, kas lėmė, jog buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

Apelianto teigimu, vien žalos fakto, kurio jis neneigia, nepakanka.            Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). IÅ¡ delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sÄ lygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.).

Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, minėtos normos 2 dalis nustato, kad kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu, o 3 dalis nurodo, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama, ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti kitas sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktÄ ir jos dydį.  Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių įstatyme nustatytos prezumpcijos.

Teismas mano, kad atsakovo kaltė pasireiškė neatsargumu ir byloje yra įrodyta. Neteisėti veiksmai, kaip pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidimas bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Sutiktina su apeliantu, kad reikiamus dokumentus miškui kirsti turi jo savininkas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismui, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas iškirto medžius nebūdamas įsitikinęs, kad kirstini medžiai yra prašančio juos kirsti asmens sklype, kad yra gauti reikiami dokumentai medžiams kirsti, kiek ir kokių medžių yra leidžiama iškirsti, ar medžiai yra sužymėti ir ar juos sužymėjo tam teisę turintis asmuo (Aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d.

įsakymo Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ 28 p.). Apeliacinio teismo nuomone, tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, pažeidė pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6. 263 str. 1 d.). Tai, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nereiÅ¡kia, jog aukščiau minėtų pareigų apeliantas nepažeidė. Apeliantui neįsitikinus, kad R.

P. yra miÅ¡ko sklypo savininkas, kad jis turi teisę kirsti medžius, apeliantas iÅ¡kirto ieÅ¡kovui priklausančiame miÅ¡ko sklype devynis medžius ir keturis krÅ«mus, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ .             Žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrÄ objektÄ . Tokiais atvejais nukentėjusįjį bÅ«tina grÄ Å¾inti į padėtį, buvusiÄ iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuotolių atlyginimo principo (CPK 6.251 str.). Å io principo esmė, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.).

Žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; kt.).            Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog iš karto po įvykio ieškovas jam nurodė, kad buvo nukirstos tik dvi eglės. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų tokios aplinkybės nustatyti negali, nes pateiktame atsakovo 2013 m. birželio 11 d. paaiškinime apie medžių kiekį nekalbama, pripažįstama tik medžius nupjovus (b. l. 11).

Be to, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas gautas policijos įstaigoje 2013 m. liepos 2 d., jame nurodyta, kad nupjauta apie deÅ¡imt brandžių medžių. Apie ieÅ¡kinyje nurodytÄ medžių kiekį atsakovui buvo priminta ieÅ¡kovo 2013 m. lapkričio 18 d. praneÅ¡imu, 2014 m. vasario 3 d. praÅ¡ymu (b. l. 12–13). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir priežastinį ryšį tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovui padarytos žalos. Kaip minėta, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltės prezumpcijÄ .Ä®rodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡sakyta nuomone, kad jeigu dėl iÅ¡kirstų medžių yra ir trečiojo asmens kaltė, remdamasis CK 6.6. straipsniu, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti atlyginti žalÄ iÅ¡ tiesiogiai medžius iÅ¡kirtusio ir tai pripažinusio asmens, t. y. atsakovo.

Pažymėtina, jos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).             Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).             Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliaciniame procese pateikus jas patvirtinančius įrodymus (b. l. 111–113) (CPK 96 str.).

IÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.               Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Priteisti ieÅ¡kovui G.

G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš apelianto (atsakovo) V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Teisėja                                                                                          Virginija Lozoraitytė