9d01eb76-7d1d-4ff2-b0f6-cfce21ea1185 · Å akių rajono apylinkės teismas

Nuorašas                                                                                                                                                                         Administracinio teisės pažeidimo byla:

A2.6.-669-876/2013Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00301-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.(N) (S)                                                                                               ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2013 m. spalio 24 d.Å akiai          Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. D., jo atstovei advokatei AuÅ¡rai Ručienei, iÅ¡nagrinėjo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine tvarka bausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , ir n u s t a t ė:

E. D. buvo traukiamas atsakomybėn už tai, kad 2013 m. gegužės 29 d. 21 val. 29 min. Å akių mieste, V. Kudirkos gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, nepakluso tarnybinio automobilio su skiriamaisiais ženklais Å¡vyturėlių ir garso signalų stabdymui. Å iais savo veiksmais E. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus. E. D. neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimÄ ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesutinku su protokolu. Teigė, kad jo niekas nestabdė, jis nežino, ar važiavo tÄ dienÄ .

Nurodo, kad tikrai nevažiavo nurodomu greičiu per miestÄ . Jis gavo Å¡aukimÄ Ä¯ policijÄ ir nuvyko. Å aukimÄ pasirašė žmona. Jis nežino, ar galėjo tokiu laiku važiuoti per Å akius, nes neprisimena. Jis negirdėjo jokių garsinių signalų, ir per miestÄ tokiu greičiu, tikrai nevažinėja. Automobilis priklauso jam. Žmonos klausė, ar Å¡i vairavo, tačiau ji patvirtino, kad nevažiavo su automobiliu niekur. SÅ«nus teisių neturi, todėl mano, kad taip pat negalėjo važiuoti. Teismo posėdžio metu liudytojas A.

G. nurodė, kad jis gavo medžiagÄ Â dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo. Jis apklausė E. D. ir Å¡is aiÅ¡kino, kad apie įvykį nieko nežino. Jam buvo pateikta medžiaga, kad automobilis nestojo ir važiavo dideliu greičiu per miestÄ . Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis važiavo paskui automobilį, nes buvo gautas telefono skambutis, kad Mercedes Benz važinėja po miestÄ , galimai vairuotojas neblaivus. Jo pareiga yra reaguoti į kiekvienÄ praneÅ¡imÄ .

Jis iÅ¡važiavo ir pamatė nuo ligoninės atvažiuojantį minėtÄ automobilį, kuris važiavo labai greitai, jis įjungė garso signalÄ ir Å¡viesos signalÄ . Tačiau automobilis nestojo, garso ir Å¡viesos signalus įjungė tuo momentu, kai pastebėjo automobilį. Teigė, kad vairuotojas vengė stoti, todėl taip elgėsi. Jis važiavo apie 10-15 m. atstumu nuo to automobilio. Važiavo paskui automobilį. Jis važiavo Kudirkos gatve, o nurodomas automobilis prieÅ¡ais jį atvažiavo ir įvažiavo į pagrindinį keliÄ .

Buvo Å¡viesus paros metas, matė, kad prie vairo sėdėjo vyras, plaukai buvo žili. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigojÄ Ä¯statymu įgaliotas institucijas, jų pareigÅ«nus iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienÄ administracinį teisės pažeidimÄ , jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymÄ ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens.

Objektyvumo principas reikalauja, kad bylÄ tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) pilnai, visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertintų visus įrodymus. Joks vieÅ¡o administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigÅ«nui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylÄ .

LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Priimant nutarimÄ skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ , negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ tarp kitų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių turi bÅ«ti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl jo kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali bÅ«ti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Pažymėtina, kad ATPK 130 straipsnio dispozicijoje numatyta objektyvi veika gali bÅ«ti padaroma tik tyčia.

E. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , t. y. už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, nepakluso tarnybinio automobilio su skiriamaisiais ženklais Å¡vyturėlių ir garso signalų stabdymui. Tačiau teismo posėdžio metu E. D. teigė, jog jis negali pasakyti, ar tuo metu automobilį vairavo, teigė, jog tokiu greičiu mieste nevažinėja. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. V. nurodė, jog jis važiavo paskui automobilį Mercedes Benz, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo dideliu greičiu. Liudytojas patvirtino, jog matė ir atpažino automobilyje sėdintį E. D.. Nors teismo posėdžio metu E. D. teigė, jog jis negalėjo važiuoti, tačiau teismas pripažįsta aplinkybę, jog nurodytu laiku ir vietoje automobiliu Mercedes Ben, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nenustatytas asmuo. Tai patvirtina ne tik liudytojo S. V. parodymai, tačiau byloje yra pateikti duomenys apie pateiktÄ Ä¯vykį policijoje, kuriame nurodoma, kad buvo gautas praneÅ¡imas, jog Å akių mieste gali važinėti sidabrinės spalvos Mercedes Benz, kurio valstybinio numerio skaičiai 342. (b.l. 8).

Pagal šį gautÄ praneÅ¡imÄ S. V. iÅ¡vyko į nurodytÄ Ä¯vykio vietÄ ir praneÅ¡imas pasitvirtino, nes buvo pastebėtas sidabrinės spalvos automobilis, kurio valstybiniai numerio skaičiai 342. Nors teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo neigė galimybę tuo metu bÅ«ti įvykio vietoje, tačiau teismas pripažįsta, jog jam priklausančiu automobilius buvo važinėjama po Å akių miestÄ . Taigi E. D. privalo nurodyti, kas su jam priklausančiu automobiliu nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje važinėjo.

Teismo posėdžio metu S. V. teigė, jog jis atpažino už vairo sėdėjusį vyriÅ¡kį, kaip E. D., teismas neturėdamas pagrindo abejoti liudytojo parodymais pripažįsta, jog automobilį galimai vairavo pats E. D.. Tačiau teismas susipažinęs ir iÅ¡tyręs byloje surinktÄ medžiagÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta patikimų duomenų, įrodančių E. D. prieÅ¡ingÄ teisei, kaltÄ (tyčinį) veikimÄ . Kaip jau buvo nurodyta teismas daro prielaidÄ , jog nurodytu laiku ir vietoje E. D. galimai vairavo jam priklausantį automobilį, kurio valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau ATPK 130 str. 1 d. atsakomybė yra numatyta už nepaklusimÄ policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi turi bÅ«ti nustatyta E. D. tyčia nepaklusti policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis automobilį stabdė pasinaudodamas Å¡vyturėliais ir garso signalais. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad E. D. veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad jis vairuodamas transporto priemonę, nepakluso tarnybinio automobilio su skiriamaisiais ženklais Å¡vyturėlių ir garso signalų stabdymui.

Å ie jo veiksmai kvalifikuot pagal ATPK 130 str. 1 d. Taip pat protokole nurodoma, kad E. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 p., kuriame nurodoma, kad tikrinančio pareigÅ«no stabdomos transporto priemonės vairuotojas privalo jÄ sustabdyti. Tačiau bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad automobilio stabdymo tvarka yra nurodoma KET 84 p., kuriame nurodoma, kad vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai tikrinantis pareigÅ«nas duoda signalÄ â€“ mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti.

Å iuo atveju policijos pareigÅ«nas važiavo paskui E. D. vairuojamÄ automobilį, taigi norėdamas jį sustabdyti turėjo per garsiakalbį liepti sustoti, kai tuo tarpu stabdymui buvo pasitelkti tik garso ir Å¡viesos signalai. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilį vairavęs asmuo galėjo nesuprasti policijos pareigÅ«nų signalų, tai yra galėjo nesuvokti, kad jis yra stabdomas, nes policijos automobilio tik garso ir Å¡viesos signalai gali bÅ«ti suprantami kaip reikalavimas duoti jiems kelia (KET 190-191 p.).

Teismo posėdžio metu liudytojas S. V. nurodė, jog jis garsiakalbio nenaudojo, kas parodo, kad automobilį vairuojantis asmuo galėjo nesuprasti policijos automobilio signalo ir nesustoti ne siekdamas tyčia nepaklusti, tačiau nesuprasdamas policijos pareigūnų reikalavimo, kas parodo, jog E. D. veiksmuose nėra jo tyčios nepaklusti policijos pareigūnams. Teismo posėdžio metu liudytojas S. V. nurodė, jog jo nuomone, automobilį vairavęs asmuo, vengė sustoti, nes padidino greitį, tačiau teismas negali laikyti, tai E. D. kaltę patvirtinančiais įrodymais, nes tai yra liudytojo padarytos prielaidos, nepatvirtintos byloje esančiais objektyviais duomenimis.

Å ie byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad E. D. galimai vairuodamas automobilį Mercedes Benz nesuprasdamas policijos pareigÅ«nų signalų neturėjo tyčios nepaklusti policijos pareigÅ«nų stabdymui, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties. Teismas iÅ¡analizavęs, nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju visos įrodinėjimo galimybės yra iÅ¡naudotos, surinkti naujų įrodymų, kurie iÅ¡skaidytų abejones dėl E. D. veiksmų prieÅ¡ingumo teisei, neįmanoma, todėl nepaÅ¡alintos abejonės aiÅ¡kintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutrauktina nenustačius teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).             Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje yra duomenų apie tai, kad policijos pareigÅ«nų persekiojamas automobilis Mercedes Benz, vals.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas virÅ¡ijo leistinÄ greitį bei nevykdė KET 190-191 p. numatytų reikalavimų, kas parodo, jog automobilį vairavusio asmens veiksmuose yra požymių kitų administracinių teisės pažeidimų, todėl dėl Å¡ių galimų pažeidimų bÅ«tina praneÅ¡ti institucijai, turinčiai įgaliojimus suraÅ¡yti administracinius teisės pažeidimo protokolÄ . Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas  n u t a r i a :

Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 130 str. 1 d. bylos teisenÄ dėl E. D. veiksmų nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.PraneÅ¡ti institucijai, galinčiai suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , apie galimus KET 190-191, 135 p. pažeidimus administracinei teisenai inicijuoti. Nutarimas per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å akių rajono apylinkės teismÄ . Teisėjos paraÅ¡as.NuoraÅ¡as tikras:

Teisėja                                                                                     Judita Sungailaitė