AS-602-157-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-157/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00514-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. spalio 22 d. (pagal gavimo datą) pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 8 d. raštą Nr. (1.7)-SR-3722, įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai pagal jos prašymą Nr. ATP-1847, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2012 m. lapkričio 7 d. pašalinti skundo trūkumą – iki 2012 m. lapkričio 7 d. sumokėti žyminį mokestį bei pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teismas, priimdamas nutartį skundo trūkumams šalinti, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsniu, 24 straipsnio 2 dalimi, 39 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsniu, 41 straipsniu bei nurodė, jog pareiškėja į teismą kreipėsi daugiau kaip kartą per mėnesį. Pažymėjo ir tai, jog iš pareiškėjos veiksmų matyti, kad ji nesiekia gauti antrinę teisinę pagalbą, o tik siekia skųsti bet kokius tarnybos veiksmus teismui, todėl ji įpareigotina sumokėti 100 litų žyminį mokestį.

Pareiškėja 2012 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui pareiškimą, kurį išsiuntė 2012 m. lapkričio 7 d., dėl teisėjos A. M. nušalinimo, kuriuo siekė nušalinti minėtąją teisėją nuo administracinės bylos nagrinėjimo bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininką R. A. nuo šio nušalinimo pareiškimo nagrinėjimo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjos pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo atsisakė priimti, o pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Nutartyje pažymėjo, jog pareiškėjos 2012 m. lapkričio 9 d. pateiktas pareiškimas dėl teisėjos A. M. nušalinimo yra nepasirašytas ir pateiktas neįgalioto asmens (ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis). Nurodė, jog skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas, o prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Akcentavo, jog tokių įrodymų teismui nepateikta, todėl toks prašymas teisme nenagrinėtinas, nes įstatymas pareiškimui dėl nušalinimo trūkumų šalinimo nenumato. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo atsisakė priimti ir jį grąžino pareiškėjai (ABTĮ 46, 47 straipsniai).

Teismas taip pat išdėstė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjai buvo pasiūlyta pašalinti skunde trūkumus – skundą apmokėti žyminiu mokesčiu iki 2012 m. lapkričio 7 d., nes ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas. Pažymėjo, jog ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį.

Nurodė, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis), t. y. laikotarpyje 2012 m. rugsėjo 22 d. – 2012 m. spalio 22 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą keturis kartus (LITEKO duomenys). Akcentavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) vertindamas tokio pobūdžio teisinę situaciją (rėmėsi LVAT administracine byla Nr. AS248-234/2008) yra nurodęs, kad įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama.

Pridūrė, jog Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 straipsnis), tačiau įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).

Pažymėjo ir tai, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog, nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, turi būti taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Be to, atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą reikšmingumą, piktnaudžiavimas šia teise neturėtų būti konstatuojamas, remiantis vien kiekybiniu kriterijumi. Tokiu atveju turi būti įvertintas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (rėmėsi LVAT administracine byla Nr. AS442-180/2010).

Pažymėjo, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėja 2012 metais vien į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi 17 kartų (duomenys 2012 10 23, be perkeltų iš 2011 metų 8 bylų, viso 2012 – 25 bylos), iš jų – 15 skundų atmesti kaip nepagrįsti, 5 atsisakyti priimti, 5 neišnagrinėti, o 2012 m. rugsėjo 22 d. – 2012 m. spalio 22 d. (mėnesio laikotarpyje) pareiškėja į teismą kreipėsi 4 kartus. Rėmėsi ABTĮ 38 straipsnio, 39 straipsnio 1 dalimi bei ABTĮ 40 straipsniu ir akcentavo, jog pareiškėja laiku nepašalino skundo trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl jos skundas laikytinas nepaduotu (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi, 2012 m. gruodžio 11 d. (pagal gavimo datą) pateikė atskirąjį skundą (b. l. 21 – 22), kuriuo prašo ginčijamą nutartį panaikinti ir klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pažymėjo, jog teisę turėti veiksmingą teisinę gynybą jai garantuoja tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai, kuriuos yra ratifikavusi Lietuva. Teigia, jog bylos aplinkybių visuma rodo, kad teisėja Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja A. M. jos atžvilgiu turėjo išankstinį nusistatymą, kas trukdė jai objektyviai išnagrinėti bylą, todėl ji reiškė nušalinimą, tačiau jos prašymą nuspręsta laikyti nepaduotu, kas, jos manymu, yra neteisinga. Detalizuoja, jog pati negalėjo pasirašyti nušalinimo, todėl jį pasirašė jos įgaliotinis J. S.. Akcentuoja ir tai, jog šiuo metu neturi jokių galimybių sumokėti 100 litų žyminio mokesčio. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis bylose Nr. A858-793/2012 bei Nr. AS442-180/2010, taip pat – EŽTT sprendimu byloje Kreuz prieš Lenkiją ir tinka, jog skirtinga byloje dalyvaujančių turtinė padėtis sudaro prielaidas įtvirtinti galimybę atleisti juos nuo žyminio mokesčio <...> o minėtų asmenų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis neturi būti nustatomas vien kiekybiniu kriterijumi. Teigia, jog nors pareiškėja galimai formaliai piktnaudžiauja teisinės gynybos teise, pirmosios instancijos teismas turėjo, be kita ko, įvertinti pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį, ar pareiškėja siekia iš esmės apginti savo pažeistas teises įvertinant pareiškėjos skunde keliamus reikalavimus ir pan., tačiau teismas formaliai vertino aplinkybes ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą.

IV. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 149 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei išdėstė, jog atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties gautas 2012 m. gruodžio 11 d., t. y. praleidus įstatymu nustatytą septynių dienų nuo nuorašo įteikimo dienos terminą, nes 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis įteikta pareiškėjai 2012 m. lapkričio 19 d., todėl paskutinė atskirojo skundo dėl šios nutarties pateikimo diena, vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio 3 dalimi, buvo 2012 m. lapkričio 26 d., 24 val. (ABTĮ 66 straipsnis). Pridūrė, jog prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti pareiškėja nėra pateikusi, todėl teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

V. Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 30), kuriuo prašo: 1) atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde nurodo, jog su ginčijama nutartimi nesutinka, nes atskirasis skundas buvo pateiktas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Pažymi, jog apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis gauta 2012 m. gruodžio 4 d., registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu atskirojo skundo terminas turėjo baigtis 2012 m. gruodžio 11 d., kurią atskirasis skundas teismui ir buvo pateiktas, todėl terminas praleistas nebuvo. Taip pat pažymi, jog nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. sirgo, todėl veikė per savo atstovą bei galėjo įvykti techninė klaida. Atsižvelgiant į tai, ji pateikė paštui paklausimą dėl nutarties gavimo aplinkybių. Pažymi, jog gautas atsakymas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui bus pateiktas tiesiogiai, kai tik jį gaus. Pakartoja, jog sirgo, todėl negalėjo veikti aktyviai bei prašo atnaujinti terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos objektas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria pareiškėjos atskirąjį skundą priimti atsisakyta, konstatavus, jog ji praleido įstatymo numatytąjį terminą atskirajam skundui paduoti.

ABTĮ 149 straipsnio 2 dalis numato, jog atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo, o šio straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Pagal ABTĮ 148 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties panaikino pateikė 2012 m. gruodžio 11 d. (pagal gavimo datą teisme), taigi praleidusi įstatymo numatytąjį terminą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas tokią išvadą daro, remdamasis byloje esančiu teismo lydraščiu (b. l. 18), rodančiu, jog nutartis, kurią siekia ginčyti pareiškėja, jai teismo buvo išsiųsta 2012 m. lapkričio 12 d. bei Lietuvos pašto įteikimo pranešimu (b. l. 19), iš kurio matyti, jog registruotoji pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo asmeniškai įteikta 2012 m. lapkričio 19 d. Iš paminėtų aplinkybių spręstina, jog paskutinė termino, kurio eigos pradžia konkrečiu atveju sietina su nutarties nuorašo įteikimo diena, diena atskirajam skundui paduoti buvo 2012 m. lapkričio 26 d., ką visiškai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors pareiškėja apeliaciniam teismui ir nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį gavo 2012 m. gruodžio 4 d. tokie jos teiginiai vertintini kritiškai, nes nesutampa pareiškėjos atskirajame skunde bei prie jo pridėtame kreipimesi į Lietuvos paštą (b. l. 32) nurodyta registruotos pašto siuntos numeris, t. y. (duomenys neskelbtini) ir byloje užfiksuotas pašto siuntos, kuria siųsta minėta nutartis, numeris, t. y. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog teismas, vadovaudamasis objektyviais bylos duomenimis, turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog konkrečiu atveju buvo praleistas terminas atskirajam skundui paduoti. Įvertinęs tai, jog pareiškėja atskirojo skundo priėmimo metu neprašė atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti, jis taipogi pagrįstai atskirąjį skundą priimti atsisakė. Nepaisant to, teikdama atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pareiškėja jame išreiškė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties paduoti.

Pagal ABTĮ 148 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis, inter alia, numato, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pareiškėja nurodo, jog sirgo nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., kas jos teigimu sutrukdė paduoti jai atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja šiam savo teiginiui pagrįsti pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus (b. l. 31), iš kurių matyti, jog pareiškėja serga itin dažnai, taip pat nurodė apie techninę klaidą, susijusią su registruoto laiško atsiėmimu bei įvertinant tai, jog pareiškėja atskirąjį skundą padavė per protingą laiko terminą, kas iš esmės rodo, jog ji buvo aktyvi, siekdama apginti savo galimai pažeistas teises, spręstina, kad terminas atskirajam skundui paduoti jai yra atnaujintinas.

Todėl darytina išvada, jog egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, išsprendžiant klausimą iš esmės – atnaujinant pareiškėjai terminą jos 2012 m. gruodžio 11 d. atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties panaikinimo paduoti. Atskirasis skundas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 130 str. 2 d.), todėl yra priimtinas nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti pareiškėjai terminą atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties panaikinimo bei šį pareiškėjos atskirąjį skundą priimti nagrinėti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius