2020-03-23 Nr. AB-12716-3-64-3-01048-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3303-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01048-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. L., V. P. ir K. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų̨ 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. L., V. P. ir K. Ž. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. P., R. L., K. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 1T-7-(7.5.) „Dėl V. P. skundo“ (toliau – ir NŽT sprendimas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) „Dėl Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtinto asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 7 eilutės panaikinimo, įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų V. P., R. L., K. Ž. 2013 m. gruodžio 4 d. prašymo Nr. 29FP-(14.29.26.)-1304 dėl žemės sklypo pardavimo statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui.

2. Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė, kad yra kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Pakruojo skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2.) buvo patvirtintas Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – ir Projektas) ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, nustatyta žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdai, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Sąraše 0,03 ha ploto žemės sklypas Nr. 916 suprojektuotas NŽT, nustatant kodą 7 – teisė svetimam statinio naudotojui naudoti žemės sklype esantį statinį. Pareiškėja V. P. apskundė Įsakymą NŽT ir prašė panaikinti Įsakymo dalį dėl žemės sklypo Nr. 916 suprojektavimo NŽT. Atsakydama į pareiškėjos V. P. skundą, NŽT 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 1SS-2457-(7.5) pareiškėjai nurodė, kad 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 18 d. prašymuose dėl žemės sklypo suformavimo kiemo rūsio eksploatacijai pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių nuginčyti bei pakeisti administracinės procedūros sprendimą, t. y. NŽT 2016 m. birželio 16 d. raštą Nr. 1SS-1859-(7.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, todėl prašymų dalys, kurios susijusios su žemės sklypo suformavimu kiemo rūsiui eksploatuoti, paliekamos nenagrinėtos.

3. Pareiškėja minėtą atsakymą apskundė. 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu nusprendė panaikinti NŽT 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. ISS-2457-(7.5); įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti V. P. 2016 m. liepos 15 d. skundą dėl Skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) ir priimti vieną iš Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr.IP-90 (toliau – ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklės), 30 punkte numatytų sprendimų. 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. IT-7-(7.5) NŽT direktorius nusprendė pareiškėjos V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir panaikinti Skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) patvirtinto Asmenų, kuriems įsakymu suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo 7 punktą. Skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 29VĮ-42-(14.29.2) buvo patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus perduoti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovėje, sąrašas. Sąraše V. P., J. Ž., R. L., K. Ž. nurodyti kaip asmenys, pagal kurių prašymą 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 29FP-(14.29.26)-1304 statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui projektuojamas žemės sklypas, t. y. buvo patvirtinta, kad pareiškėjai nustatyta tvarka pateikė prašymą suprojektuoti ir parduoti žemės sklypą, skirtą statinio eksploatavimui, ir šis prašymas buvo išspręstas teigiamai.

4. Parengus ir pateikus aptarimui Projektą, kuriame žemės sklypas Nr. 916, plotas 0,03 ha buvo suprojektuotas parduoti V. P., J. Ž., R. L., K. Ž.. Pareiškėja V. P. kreipėsi į NŽT padidinti statiniui eksploatuoti skirto žemės sklypo plotą taip, kad jis apimtų ir greta esančius išlikusius buvusio gyvenamojo namo pamatus. Į pareiškėjos V. P. 2016 m. balandžio 5 d. prašymą Skyrius pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad žemės plotas, kuriame yra pagalbinio ūkio pastatas (kiemo rūsys), nepagrįstai priskirtas gyvenamosios paskirties žemei, kadangi paprastai kiemo rūsys neskirtas gyventi, kiemo rūsys – pagalbinio ūkio pastatas, o tokios žemės paskirties (t. y. pagalbinio ūkio statiniams eksploatuoti skirtos žemės) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos nenumato.

Skundžiamu sprendimu NŽT direktorius nurodė, kad, vadovaujantis nurodytais Žemės įstatymo, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimais, rengiant projektą valstybinėje žemėje negalėjo būti projektuojamas žemės sklypas statiniui, neturinčiam aiškios funkcinės priklausomybės, eksploatuoti. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalį bei Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 patvirtintų Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 46 punkto nuostatas, Projekte taip pat negalėjo būti projektuojamas ir mažesnis negu 0,10 ha žemės ūkio paskirties žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuriame yra statinys (neturintis aiškios funkcinės priklausomybės), be to, Projekte suprojektuotas 0,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 916) netinkamas naudoti pagal jam nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (žemės ūkio veiklai).

Sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip kiemo rūsys, iki 1974 m. buvo sodybos, buvusios (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantėje ir susidedančios iš gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių, dalis. 1974 m. toliau nuo (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės, kitoje kelio pusėje, apie 30 metrų atstumu nuo buvusio gyvenamojo namo, buvo pastatytas naujas gyvenamasis namas, kuris buvo naudojamas kartu su (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantėje likusiais sodybos statiniais, tame tarpe sandėliu, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip kiemo rūsys.

Už žemės plotą, užimtą sandėlio (kiemo rūsio), o taip pat būtiną šiam sandėliui naudoti pagal paskirtį, buvo mokamas žemės ir vandens telkinių mokestis. NŽT direktorius vertino, kad sandėlis, įregistruotas kaip kiemo rūsys, nėra sodybos dalis, kadangi gyvenamąjį namą ir sandėlį (kiemo rūsį) skiria kelias, todėl NŽT vertino, kad žemės sklype, kuriame yra sandėlis (kiemo rūsy), nėra savarankišką paskirtį turinčio pagrindinio daikto, kuriam galėtų būti naudojamas sandėlis (kiemo rūsys).

5. Pareiškėjų nuomone, toks NŽT direktoriaus vertinimas yra nepagrįstas. Kiemo rūsys pagal savo paskirtį yra sandėlis (5.38 p. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“). Pagalbinio ūkio paskirties pastatu jis pripažįstamas tik tuo atveju, jei yra sodybos arba namų valdos dalis (8.17 p. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“). Tokiu būdu Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti duomens sandėlį įvardijant kiemo rūsiu ir nustatant, kad jo paskirtis – pagalbinio ūkio, neatitinka NŽT direktoriaus vertinimo, kad kiemo rūsys nėra sodybos ar namų valdos dalis.

Pripažinus, kad sandėlis (kiemo rūsys) nėra sodybos dalis, turėtų būti formuojamas žemės sklypas savarankišką paskirtį turinčiam sandėliui, naudoti. Pagal savo faktinį naudojimą, kiemo rūsys yra sodybos, kurią sudaro gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai, dalis. Sodyba apima ir dirbamos žemės plotą, kuriame sodybos gyventojai gali užauginti pakankamai didelį kiekį daržovių, vaisių ir kitos žemės ūkio produkcijos, kurios sandėliavimui reikalinga vėsi patalpa su santykinai pastovia temperatūra. Aplinkybė, kad šiuos statinius skiria kelias ir jie nėra viename žemės sklype, neturi reikšmės ir nėra kliūtis suformuoti žemės sklypą sandėliui (kiemo rūsiui) eksploatuoti.

Nutarime numatyta, kad žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, t. y. minėtas Nutarimas numato galimybę taikyti išimtis ir pagalbinio ūkio statinys, priklausiniai nebūtinai turi būti viename žemės sklype su gyvenamuoju namu, kuriam aptarnauti jie skirti. NŽT sprendime nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nuo 1974 m. kiemo rūsys naudojamas kartu su gyvenamuoju namu kaip sodybos dalis. Dėl paminėto sandėliui (kiemo rūsiui) naudojamo valstybinės žemės sklypas turėtų būti parduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka.

Atsisakymas pareiškėjams taikyti minėtą Nutarimą reikštų šališkumą ir diskriminaciją, kadangi analogiškomis aplinkybėmis kitiems asmenims minėto nutarimo nuostatos yra taikomos. 2016 m. liepos 16 d. skunde NŽT pareiškėjai prašė panaikinti Įsakymo dalį, kuria suformuotas valstybinės žemės sklypas Nr. 916, 0,03 ha ploto, ribos, paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios naudojimo sąlygos, nustatant teisę statinio naudotojui naudoti žemės sklype esantį statinį. Atsakovas nagrinėti pareiškėjos V. P. skundą atsisakė.

NŽT sprendimu direktorius panaikino visą Įsakymu patvirtinto Sąrašo 7 punktą, t. y. ir Įsakymo dalį dėl paties žemės sklypo Nr. 916 suprojektavimo. Pareiškėjai siekė, kad įsakyme nurodytas žemės sklypas Nr. 916 būtų suprojektuotas jiems pardavimui.

6. Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja V. P. 2013 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti 0,10 ha žemės sklypą ir pridėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie 2013 m. spalio 15 d. įregistruotą statinį – kiemo rūsį. Pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis statinio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, užstatytas plotas – 23 kv. m. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad statinys nėra gyvenamojo namo priklausinys. Projekte prie statinio pareiškėjams buvo suprojektuotas 0,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 916). 2016 m. balandžio 5 d. pareiškėja V.

P. pateikė prašymą padidinti statiniui eksploatuoti skirto žemės sklypo plotą taip, kad jis apimtų ir greta esančius išlikusius buvusio gyvenamojo namo pastatus. Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos V. P. prašymą, nustatė, kad Projekte pareiškėjams suprojektuotas 0,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, pažeidžiant Žemės įstatymo ir Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, nuostatas (toliau – ir Aprašas), ir sprendiniai, kaip prieštaraujantys tiesės aktams, yra naikintini.

Atsakovas pabrėžė, kad, vadovaudamasis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, Įsakymu pakeitė asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašą ir 7 eilutėje 0,03 ha ploto sklypo valdytoju vietoj „V. P., J. Ž., R. L., K. Ž.“ nurodė „Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos“. Įsakyme nurodyta, kad žemės sklypas suprojektuotas NŽT vardu, o pareiškėjai ir bendraturčiams priklausančiam statiniui eksploatuoti žemės sklypui numatytas servitutas bei specialiosios žemės naudojimo sąlygos. 2016 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjai kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti įsakymo dalį dėl 0,03 ha ploto sklypo, kurio valdytoju nurodyta NŽT, suprojektavimo, įpareigoti atsakovą Įsakymu patvirtintame Sąraše eilutėje Nr. 7 įrašyti, kad 0,03 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 916) suprojektuotas pareiškėjams. 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta. 2019 m. vasario 22 d.

Regionų apygardos administracinio teismo nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintas ir byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje. 2019 m. balandžio 24 d. pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skundo atsisakymo ir bylos nutraukimo, kuriame nurodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. NŽT direktorius priėmė sprendimą Nr. IT-7-(7.5). Pareiškėjai atsisakė savo reikalavimų dėl Įsakymo dalies panaikinimo. Atsakovas teigė, kad pareiškėjai vėl kreipėsi į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. prašė panaikinti Įsakymo dalį.

Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjų skundas negali būti laikytinas nauju skundu.

8. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjai yra praleidę NŽT sprendimo apskundimo terminą. Pareiškėjai sužinojo (arba turėjo sužinoti) apie šį administracinį aktą, jo priėmimą ir esmę pagal bylos faktines aplinkybes laikytina ne vėlesnė nei 2019 m. balandžio 15 d., kitaip sakant, tai yra termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Pareiškėjai su patikslintu skundu į teismą kreipėsi tik 2019 m. liepos 8 d. praėjus beveik trims mėnesiams po sprendimo priėmimo, akivaizdu, kad vieno mėnesio skundo padavimo terminas yra praleistas, o pareiškėjai neprašė atnaujinti praleisto sprendimo apskundimo termino.

NŽT sprendime aiškiai išdėstytos nesutikimo parduoti 0,03 ha žemės sklypą pareiškėjams priežastys, nurodyti šiam veiksmui prieštaraujančius šiuo metu galiojančius teisės aktus. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami (išnuomojami) be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis – pagalbinio ūkio. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ patvirtintame Statybos techninio reglamento 8.17 papunktyje apibrėžta pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąvoka – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes (sandėlis, garažas, dirbtuvės, pirtis (sauna), kieto kuro sandėlis (malkinė), vasaros virtuvė, tvartas, šiltnamis, daržinė, lauko tualetas, pavėsinė (altana) – nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar kiti pastatai, skirti pagalbinio ūkio reikmėms).

Taigi, pagalbinio ūkio pastatas (kiemo rūsys) yra skirtas aptarnauti gyvenamajame name (pagrindiniame daikte) gyvenančių žmonių reikmes, t. y. tokio pobūdžio statinys negali funkcionuoti savarankiškai, kadangi toks daiktas funkciniu ryšiu paprastai yra susijęs su pagrindiniu daiktu. Pagalbinio ūkio pastatas (kiemo rūsys) patenka į buvusio namų valdai naudoto žemės ploto ribas, tačiau gyvenamasis namas yra sunykęs (likę tik jo pamatų likučiai), o tai reiškia, kad kiemo rūsys buvo susijęs funkciniu ryšiu su pagrindiniu daiktu iki to momento, kol pagrindinis daiktas (gyvenamasis namas) tapo neeksploatuojamas (sunyko).

Skyrius, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodė, kad gyvenamojo namo nėra, likę tik pamatai, todėl tai nėra naudojama namų valda ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ūkinio pobūdžio statiniams, kurie tarnauja (ar tarnavo) pagrindiniams daiktams, atskiri žemės sklypai negali būti formuojami nei pardavimui, nei nuomai, todėl kitos (gyvenamosios) paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 916) Projekte suprojektuotas pažeidžiant Žemės įstatymo ir Aprašo nuostatas ir minėti sprendimai, kaip prieštaraujantys teisėms aktams, panaikinti.

9. Atsakovas nurodė, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, o tai reiškia, kad valstybinės žemės plotas, kuriame yra sunykusio statinio likučiai, priskyrus jį laisvos žemės fondo žemei, asmenims negalėtų būti parduodamas. Pareiškėjų atveju nėra aptariamo teisinio santykio objekto, dėl ko neegzistuoja ir teisinė prielaida, kuri yra būtina pareiškėjų subjektinei teisei – įsigyti nuosavybėn 0,03 ha žemės sklypą pagalbinio ūkio pastatui (kiemo rūsiui) eksploatuoti, atsirasti. Atsakovas teigė, kad pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Skyrių priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų 2013 m. gruodžio 4 d. prašymo dėl žemės sklypo pardavimo statinio eksploatavimui atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjų R. L., V. P. ir K. Ž. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 1T-7-(7.5.) „Dėl V. P. skundo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) „Dėl Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo 7 eilutės panaikinimo; įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų V. P., R. L., K. Ž. 2013 m. gruodžio 4 d. prašymo Nr. 29FP-(14.29.26)-1304 dėl žemės sklypo pardavimo (statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui.

12. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

12.1. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nekilnojamasis daiktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kiemo rūsys (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio) nuosavybės teise priklauso pareiškėjams: R. L. (1/2), K. Ž. (1/4), V. P. (1/4).

12.2. 2016 m. sausio 13 d. Skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 29VĮ-42-(14.29.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus perduoti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus perduoti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovėje, sąrašą, kurio XI. skyriaus Parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai 5 punkte nurodė, kad pagal 2013 m. gruodžio 4 d. prašymą Nr. 29FP-(14.29.26.)-1304 statinio ar įrenginio, kurio eksploatavimui projektuojamas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), projektuojamas V. P., J. Ž., R. L., K. Ž.. Skyriaus vedėjas Įsakymu patvirtino Sąrašą, kurio 7 punkte nurodė, kad žemės sklypas (numeris plane 916), projektuojamas NŽT, nustatant servitutą (kodas 7) – teisė statinio naudotojui naudoti žemės sklype esantį statinį.

12.3. Nesutikdama su sprendimu, pareiškėja V. P. 2016 m. liepos 15 d. kreipėsi į NŽT direktorių, prašydama panaikinti Įsakymo dalį, kuria suformuotas valstybinės žemės sklypas Nr. 916, sklypo plotas 0,03 ha, nustatyta žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos. NŽT 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 1SS-2457-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ pareiškėjos V. P. prašymų dalis, kurios susijusios su žemės sklypo suformavimu kiemo rūsiui eksploatuoti, paliko nenagrinėtas ir nurodė, kad pareiškėja į instituciją kreipėsi tuo pačiu klausimu, dėl kurio tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą.

12.4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1912-643/207 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01940-2016-9) NŽT 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-2457-(7.5.) panaikino ir įpareigojo NŽT išnagrinėti iš naujo pareiškėjos V. P. 2016 m. liepos 15 d. skundą dėl Įsakymo ir priimti vieną iš Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių 30 punkte numatytų sprendimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. NŽT direktorius 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 1T-7-(7.5.) „Dėl V. P. skundo“ nusprendė pareiškėjos V. P. skundą dėl jame iškeltų reikalavimų atmesti kaip nepagrįstą ir panaikinti Įsakymu patvirtinto Sąrašo 7 eilutę.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo nėra, o ir patys pareiškėjai nurodo, kad statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra iki 1974 m. buvusios sodybos, buvusios (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantėje ir susidedančios iš gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių, dalis. Šiuo metu buvusioje sodyboje liko statinys kiemo rūsys (gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ar kitų statinių neišliko), kuris yra naudojamas su kitoje kelio pusėje apie 30 metrų atstumu pastatytu nauju gyvenamuoju namu. Atsižvelgęs į byloje esantį Nekilnojamojo turto registro išrašą bei pareiškėjų ir atsakovų nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad kiemo rūsys yra senosios sodybos dalis, kurioje kitų statinių nei kiemo rūsys neišliko. Aplinkybė, kad senojoje sodyboje stovėjo gyvenamasis namas (neišlikęs) ir naujojoje sodyboje stovi gyvenamasis namas, leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad senoji ir naujoji sodybos buvo dvi sodybos ar namų valdos, o jų teritorijoje buvę pagalbiniai pastatai buvo skirti minėtų sodybų pagrindinio daikto naudojimui.

14. Teismas pažymėjo, kad minėtas išvadas pagrindžia ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), kurių 32.2.6 papunktyje nustatyta, kad pastatų, patalpų ir inžinerinių statinių pagrindinės naudojimo paskirties klasifikacija pateikiama šių Nuostatų 3–5 prieduose. Minėtų nuostatų 3 priedas nustato pastatų pagrindinę naudojimo paskirtį. Nuostatų 3 priedo 2.17 eilutėje nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirtį turi sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kieto kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

15. Atsižvelgęs į Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), 8.17 papunktį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2014 m. balandžio 23 d nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014, 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013 ir kt.), teismas nurodė, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybė pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams, o tai lemia, kad tokiais atvejais nėra teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjų argumentas, kad jie ir šiuo metu naudojasi kiemo rūsiu daržovėms sandėliuoti, nėra reikšmingas, todėl, kad žemės sklypo formavimui yra aktuali priklausomybė tarp pagrindinio ir pagalbinio daikto. Byloje buvo nustatyta, tą patį patvirtino ir abi ginčo šalys, kad kiemo rūsys yra senosios sodybos dalis, kurioje kiti pastatai (pvz., gyvenamasis namas), kurio priklausiniu galėtų būti kiemo rūsys, nėra išlikę.

17. Teismas atmetė pareiškėjų argumentą, kad, vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, žemės sklypai paprastai turi būti sodybos teritorijoje, nes minėtas punktas reglamentuoja namų valdos žemės sklypo pardavimą, o šioje byloje ginčas yra kilęs dėl žemės ūkio / kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypo formavimo. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Taisyklių 2.4 papunktis reglamentuoja žemės sklypų, kurių reikia kitiems nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre (toliau – Nekilnojamojo turto kadastras) įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).

18. Teismas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 4 straipsniu, Metodikos (aktuali redakcija galiojusi nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 46 punktu, Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių 30 punktu, nurodė, kad NŽT 2019 m. balandžio 12 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 1T-7-(7.5), kuriuo pareiškėjos V. P. 2016 m. liepos 15 d. pateiktą skundą turinio ir reikalavimo atžvilgiu atmetė.

19. Vertindamas pareiškėjų reikalavimą panaikinti Įsakymu patvirtinto Sąrašo 7 eilutę, teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nurodė, kad teismas negali panaikinti minėto įsakymo eilutės, kuri NŽT direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 1T-7-(7.5.) „Dėl V. P. skundo“ yra panaikinta. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjų manymas, jog eilutė turėtų būti naikinama kitais nei NŽT nurodytais pagrindais, nėra tas teisinis argumentas, kurio pagrindu galėtų būti tenkinamas pareiškėjų reikalavimas.

20. Atsižvelgęs į tai, kad NŽT 2019 m. balandžio 12 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o Įsakymu patvirtinto Sąrašo 7 eilutė yra panaikinta, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti Skyrių, priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų V. P., R. L., K. Ž. 2013 m. gruodžio 4 d. prašymo Nr. 29FP-(14.29.6.)-1304 dėl žemės sklypo pardavimo statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimui.

III. 21. Pareiškėjai V. P., R. L., K. Ž. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų V. P., R. L., K. Ž. 2013 m. gruodžio 4 d. prašymo Nr. 29FP-(14.29.26.)-1304 dėl žemės sklypo pardavimo statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimui.

22. Pareiškėjai, pažymėdami, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis pastatas – kiemo rūsys, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neturi pagrindinio daikto, kurio priklausiniu galėtų būti, todėl tai neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytų valstybinės žemės sklypo nuomos ar pardavimo be aukciono atvejų, nurodo, kad su šia teismo išvada nesutinka.

23. Pareiškėjai pažymi, kad pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog kiemo rūsys yra senosios sodybos dalis, kurioje nėra kitų statinių nei kiemo rūsys. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjų atvejis yra unikalus tuo, kad J. Ž., kuriuo teisių perėmėjai yra pareiškėjai, greta senosios sodybos buvo skirtas žemės sklypas naujam namui statyti, dėl ko senosios sodybos ūkiniai pastatai buvo naudojami kaip sodybos dalis su naujuoju gyvenamuoju namu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad esamą gyvenamąjį namą, kurio priklausinys faktiška, yra kiemo rūsys, ir neišlikusio gyvenamojo namo buvusią vietą skiria kelias, o atstumas tarp esamo gyvenamojo namo ir kiemo rūsio yra apie 30 metrų. Toks atstumas leidžia gyvenamąjį namą ir kiemo rūsį naudoti kaip faktinį priklausinį.

24. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriame sandėliavimo paskirties pastatas įregistruotas kaip kiemo rūsys, t. y. daiktas, kuris yra sodybos dalis ir naudojamas kartu su gyvenamuoju namu, kas objektyviai atitinka ir faktinę situaciją – rūsio naudojimo istoriją, nedidelį atstumą iki gyvenamojo namo. Pareiškėjai pažymi, kad jei statinys nebūtų registruotas Nekilnojamojo turto registre, jis turėtų būti užregistruotas kaip turintis savarankišką paskirtį – sandėliavimo.

25. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Taisyklių 4 punktą, nes konstatavo, jog minėtas punktas reglamentuoja namų valdos žemės sklypo pardavimą, o šioje byloje yra ginčas dėl žemės ūkio / kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypo formavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Taisyklių 31 punkte numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3–6 punktų nuostatas.

26. Pareiškėjų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjams priklauso statinys, kuris faktiškai naudojamas kartu su kitais sodybos statiniais, nors gyvenamojo namo vieta ir pasikeitė, privalėjo vertinti, kad kiemo rūsys turi ilgalaikę, aiškią ir teisiškai registruotą paskirtį, todėl kiemo rūsys atitinka statinio požymius Taisyklių prasme.

27. Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

28. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pagalbinio ūkio pastatas (kiemo rūsys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis – pagalbinio ūkio) patenka į buvusio namų valdai naudoto žemės ploto ribas, tačiau gyvenamasis namas yra sunykęs (likę tik jo pamatų likučiai), o tai reiškia, kad kiemo rūsys buvo susijęs funkciniu ryšiu su pagrindiniu daiktu iki to momento, kol pagrindinis daiktas (gyvenamasis namas) tapo neeksploatuojamas, t. y. sunyko. Tokio pobūdžio statinys negali funkcionuoti savarankiškai, kadangi daiktas funkciniu ryšiu yra susijęs su pagrindiniu daiktu. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą draudžiama parduoti (nuomoti) valstybinę žemę užimtą statiniais, neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Žemės plotas, kuriame yra pagalbinio ūkio pastatas (kiemo rūsys), nepriskirtinas gyvenamosios paskirties žemei, kadangi paprastai kiemo rūsys neskirtas gyventi. Kiemo rūsys – pagalbinio ūkio pastatas, o tokios žemės paskirties (t. y. pagalbinio ūkio statiniams eksploatuoti skirtos žemės) Žemės įstatymo nuostatos nenumato. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ūkinio pobūdžio statiniams, kurie tarnauja (ar tarnavo) pagrindiniams daiktams, atskiri žemės sklypai negali būti formuojami nei pardavimui, nei nuomai.

29. Atsakovo teigimu, nepagrįsta pareiškėjų argumentacija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Taisyklių 4 punktą, kad naudojami namų valdų žemės sklypai formuojami esamo gyvenamo namo ir jo priklausinių (ūkio statinių, kiemo inžinerinių įrenginių ir kt.) eksploatavimui, taip pat atsižvelgiant į žemės plotus, naudojamus daržui, sodui. Atsakovas pažymi, kad naudojamos namų valdos žemės sklypo ribos nustatomos vadovaujantis racionalios žemėvaldos formavimo principais, įvertinus statinių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, išsidėstymą žemės sklype. Gyvenamojo namo nėra, likę tik pamatai, todėl tai nėra naudojama namų valda ir nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą pagalbinio pastato eksploatavimui. Taisyklių 4 punktas reglamentuoja namų valdos žemės sklypo pardavimą, o šioje byloje ginčas yra kilęs dėl žemės ūkio/kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypo formavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 1T-7-(7.5.) „Dėl V. P. skundo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 29VĮ-1422-(14.29.2) „Dėl Šiaulių apskrities Pakruojo rajono savivaldybės Lygumų seniūnijos Lygumų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad NŽT 2019 m. balandžio 12 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 1T-7-(7.5), pareiškėjų skundą atmetė.

32. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, be to, neatsižvelgė į Nekilnojamojo turto registre nurodytus duomenis.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, nors pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjai nesutinka tik su pirmosios instancijos išvadomis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 1T-7-(7.5.) „Dėl V. P. skundo“, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl šios pirmosios instancijos teismo dalies pagrįstumo ir teisėtumo.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčas kilęs dėl galimybės suformuoti valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjai iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių.

35. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti tai, kad valstybinės žemės pardavimo sąlygos ir procedūra yra griežtai reglamentuojama teisės aktuose. Visų pirma, pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

36. Akcentuotina, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).

37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turi būti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

38. Pagal Nutarimo 3 punktą, prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

39. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nekilnojamojo daikto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kiemo rūsio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Iš nurodyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos matyti, kad, siekiant įsigyti valstybinę žemę, turi būti įvykdytos visos būtinosios sąlygos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo parduoti valstybinę žemę, tačiau jokie teisės aktai nenumato, kad ūkinio pobūdžio statiniams, kurie tarnauja (ar tarnavo) pagrindiniams daiktams, atskiri žemės sklypai gali būti formuojami pardavimui ar nuomai.

40. Minėtų teisės aktų nuostatos patvirtina, kad būtinos sąlygos atsirasti asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, yra tokios: žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais ir jie turi būti naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-453/2014).

41. Skundžiamo akto priėmimo metu galiojusių Nuostatų 3 priedo 2.17 eilutėje nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirtį turi sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kieto kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Šiuo reguliavimu nustatyta, kad pagalbinio ūkio pastato paskirtis yra tarnauti pagrindiniam daiktui. Pagrindinis daiktas, kuriam tarnautų kiemo rūsys, nėra, kadangi namas, kurio priklausiniu buvo kiemo rūsys, sunyko. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis statinys yra sodyboje, kurioje nėra išlikę pagrindinio daikto, kuriam pagalbinis – kiemo rūsys tarnautų, todėl nesant aiškios funkcinės priklausomybės, o šiuo atveju nesant priklausomybės iš viso, nėra galimas ir žemės sklypo formavimas.

42. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjai apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. L., V. P. ir K. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų̨ 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė