9cfb115c-7bea-4cde-a6f1-e0acd84d0af0 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-228-548/2012Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00096-2012-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1;117.2(S) KAIÅ IADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. sausio 30 d.KaiÅ¡iadorys KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, spręsdamas J. Å . praÅ¡ymo bei papildymo prie praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ , raÅ¡ytinio proceso tvarka n u s t a t ė:J. Å . kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, kuriame praÅ¡o skubos tvarka stabdyti antstolio D. J. vykdymo veiksmus, kol UAB „Jonavos paslaugos“ jai pateiks sÄ skaitas dėl jų teikiamų paslaugų apmokėjimo, kad galėtų susipažinti ir įsitikinti jų teisingumu.PraÅ¡ymÄ bei papildymÄ prie praÅ¡ymo atsisakytina priimti.

CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sÄ raÅ¡Ä , 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese, tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumÄ , įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumÄ (CPK 18 str.). IÅ¡ieÅ¡kojimas vykdant teismo procesinį sprendimÄ gali bÅ«ti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.) Sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymÄ gali kasacinės instancijos teismas, iki byla bus iÅ¡nagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.).

Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, bet šie veiksmai priskirtini antstolių veiklos, o ne teismo kompetencijai. Iš J. Š. prašymo turinio neįmanoma suprasti kokiu pagrindu, kokius antstolio D. J. vykdymo veiksmus bei kokiose vykdomosiose bylose prašoma sustabdyti - t.y. pareiškėjos prašymas neatitinka CPK jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Å i asmens teisė nėra absoliuti ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (Civilinio proceso kodekso 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.

IeÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobÅ«džio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ bei ar Å¡iÄ teisę tinkamai įgyvendina (Civilinio proceso kodekso 137 str.), kad perspektyvoje vienas iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (Civilinio proceso kodekso 2 str.), bÅ«tų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų civilinio proceso principų.

Tuo atveju, kai teismas ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento priėmimo stadijoje nustato, jog jis negali bÅ«ti priimtas, nes tokio pobÅ«džio ginčai teisme nenagrinėtini, ieÅ¡kinį priimti atsisako (Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, jog Å¡iuo pagrindu bÅ«tina atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar kitÄ procesinį dokumentÄ tuo atveju, kai jis pagal Civilinio proceso kodekso 1 ir 22 straipsnius iÅ¡ viso nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Priskirtinumas yra suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobÅ«džio ginčus, kitaip tariant, nustato, kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylÄ arba kokio proceso tvarka ji nagrinėtina.

Pirmuoju atveju gali bÅ«ti atsisakoma priimti ieÅ¡kinį ar kitÄ procesinį dokumentÄ , kaip nepriskirtinÄ teismui, o antruoju atveju – nurodoma, kokio proceso tvarka pareiÅ¡kėjas gali kreiptis į teismÄ (Civilinio proceso kodekso 137 str. 3 d.). Taigi pagal Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d. teismams žinybingi visi ginčai, kylantys iÅ¡ civilinių, Å¡eimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktÅ«rizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

J. Å . teismui paduotas praÅ¡ymas bei papildymas prie pateikto praÅ¡ymo neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, jo turinio ir formos ydingumas neleidžia teismui nustatyti kreipimosi į teismÄ pobÅ«džio, tikslo, pažeistos ar ginčijamos teisės, o tuo pačiu ir reiÅ¡kiamo reikalavimo esmės bei eliminuoja galimybę taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ dėl jame abstrakčiai dėstomų aplinkybių, iÅ¡ kurių nėra objektyvios galimybės nustatyti, kad tokio pobÅ«džio ginčas atitinka Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir yra nagrinėtinas teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, J. Å . praÅ¡ymÄ bei papildymÄ prie pateikto praÅ¡ymo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p., 290-291 straipsniais, teismasn u t a r i a:J. Å . praÅ¡ymÄ bei papildymÄ prie praÅ¡ymo atsisakyti priimti.Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                 Ričardas Juodis