9cf97c83-bc46-46d7-aca4-e10f420a1f1f · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-15-763/2019 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01540-2017-4 Procesinio dokumento kategorijos: (S) 2.3.4.6; 2.3.4.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 18 d. Švenčionys Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Zitai Cibulskienei, I.

V., Anai Aidietienei, atsakovei A. S., jos atstovei advokatei R. G., atsakovui R. Å ., trečiajam asmeniui G. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams A. S. ir R. Å . dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (ankstesnis pavadinimas Å venčionių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius) per EPP sistemÄ kreipėsi į teismÄ su 2017-12-06 ieÅ¡kiniu, kurį 2018-04-20 patikslino, praÅ¡ydamas: apriboti motinai A. S., gyv. (duomenys neskelbtini) Å venčionių r. motinos valdžiÄ vaiko E. Å ., atžvilgiu; apriboti R.

Å ., gyv. (duomenys neskelbtini), Å venčionių r., tėvo valdžiÄ vaiko E. Å ., atžvilgiu; nustatyti vaiko E. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su globėja G. Å . jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ A. S. ir R. Å . po 200 Eur kiekvienÄ mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis nuo globos nustatymo dienos iki vaiko E. Å . pilnametystės. IeÅ¡kinyje nurodo, kad R. Å . ir A. S. Å¡eima 2014-07-01 įsakymu Nr. A-431 „Dėl Å¡eimos įraÅ¡ymo į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ â€ įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir nepakankamo rÅ«pinimosi vaiku, E. Å ., kuria nuo gimimo rÅ«pinasi jos močiutė G.

Š.. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-27 įsakymu Nr. A-295 „Dėl laikinosios globos ir globos vietos nustatymo E. Š.” vaikui E. Š., gim. 2011-(duomenys neskelbtini), nuo 2017-04-07 nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta G. Š., gim. 1965-(duomenys neskelbtini), kuri yra E. Š. senelė. E. Š. motina A. S. 2018-03-31 grįžo iš įkalinimo įstaigos, registruota darbo biržoje. A. S. teigimu ji ketina išvykti dirbti į užsienį. A. S. sūnus N. R., gim. 2007(duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-115-405/2017 atskirtas nuo motinos.

E. Å . tėvas R. Å . per visÄ laikotarpį nuo laikinosios globos nustatymo nesikreipė į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl dukros grÄ Å¾inimo. R. Å . nesidomi ir nesirÅ«pina savo dukra E. Å ., dažnai pastebimas neblaivus. Å venčionėlių socialinių paslaugų centras, kuris teikia socialines paslaugas Å¡eimai, neigiamai atsiliepia apie atsakovÄ , R. Å . neturi pastovaus darbo, darbo biržoje registruotas nuo 2018-02-19. Per socialinių paslaugų teikimo laikotarpį R. Å . buvo nuolat skatinamas rÅ«pintis dukra E. Å ., keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sÄ lygas.

Ä® socialinės darbuotojos pastabas ir raginimus R. Å . nereaguoja, vartoja alkoholį, materialiai dukros neiÅ¡laiko, nerodo noro bendrauti, todėl ir toliau bÅ«tinas laikinas tėvo valdžios apribojimas, paliekant mergaitės globėja G. Å ., Atsakovai yra nusiÅ¡alinę nuo savo vaiko E. Å . auklėjimo ir iÅ¡laikymo, todėl yra pagrindas, tėvams R. Å . ir A. S. apriboti tėvų valdžiÄ dukros E. Å . atžvilgiu. Tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ ir jiems apribojus tėvų valdžiÄ , todėl turi bÅ«ti priteistas vaikui iÅ¡laikymas, mokamas periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovė A.

S. 2018-01-17 teikdama atsiliepimÄ Ä¯ pradinį ieÅ¡kinį (dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, atliekančios bausmę pataisos namuose) atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. Ä®kalinimo įstaigoje dirba, gauna pajamų, todėl galės mokėti vaikui iÅ¡laikymÄ . Sutiko, kad vaiko globėja bÅ«tų paskirta G. Å . – jos močiutė, tačiau praÅ¡o, kad globėja jai teiktų informacijÄ apie dukrelės sveikatÄ , leistų su ja bendrauti telefonu. Atsakovas R. Å . ir trečiasis asmuo G.

Å . atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžiuose ieÅ¡kovo atstovės ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti ieÅ¡kinyje (patikslintame) iÅ¡dėstytais motyvais ir pagrindais. Atstovė I. V. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad institucija ieÅ¡kinio reikalavimus tikslino, nes vaiko motina ieÅ¡kinio pateikimo dienai buvo įkalinimo įstaigoje, todėl buvo praÅ¡oma vaikÄ atkirti nuo motinos, Å¡iuo metu – nuo 2018-03-31 yra grįžusi iÅ¡ įkalinimo įstaigos, todėl patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o atskirti vaikÄ nuo motinos.

Patikslino, kad praÅ¡o laikinai – vieneriems metams apriboti abiems tėvams tėvų valdžiÄ vaiko atžvilgiu. Motina Å¡iuo metu dirba, turi gyvenamÄ jį plotÄ . PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti tais pagrindais, kad motina neteikia iÅ¡laikymo vaikui, yra nutrÅ«kęs ryÅ¡ys su motina, nes ji buvo įkalinimo įstaigoje, dabar lankosi pas vaikÄ . Tėvas dažniau lankosi pas vaikÄ . Motina Å¡iuo metu nevartoja alkoholio, jos elgesys pastebimai taisosi, tačiau mano, kad reikalinga atstatyti ryšį su vaiku ir nėra pilno pasitikėjimo, kad A.

S. pasiseks ateityje tinkamai tvarkytis. Atstovė Ana Aidietienė teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad mergaitė bendrauja su mama trumpai ir epizodiÅ¡kai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 str. numato sÄ lygas, kad esant tėvų kaltei, teismas gali apriboti tėvų valdžiÄ . Minėto straipsnio 1 d. nurodytas sÄ raÅ¡as sÄ lygų, kada tėvų valdžia ribojama, t.y. kai tėvas ir motina piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingÄ Ä¯takÄ savo amoraliu elgesiu, nesirÅ«pina vaikais.

Tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rÅ«pintis vaiku. Atsakovai yra nusiÅ¡alinę nuo savo vaiko E. Å . auklėjimo ir iÅ¡laikymo, todėl yra pagrindas tėvams R. Å . ir A. S. laikinai apriboti tėvų valdžiÄ dukros E. Å . atžvilgiu. PraÅ¡o vaikui nustatyti gyvenamÄ jÄ vietÄ su globėja, priteisti iÅ¡laikymÄ . Atsakovė A. S. su ieÅ¡kiniu nesutinka. Teismo posėdyje nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau pasitaikydavo iÅ¡gėrimų, tačiau dabar ji visai nevartoja alkoholio, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, jÄ pakėlė pareigose, dirba pamainomis, gavo (duomenys neskelbtini) m. socialinį 2 kambarių butÄ su patogumais, kurį savo jėgomis kartu su dukros tėvu R.

Å . remontuojasi ir ruoÅ¡iasi jame apsigyventi. Å iuo metu ir jau daug metų gyvena (duomenys neskelbtini) kaime nuomojamame name su vietiniais patogumais. Kartu gyvena ir dukros E. tėvas R. Å .. VaikÄ pas globėjÄ â€“ jos senelę iÅ¡ tėvo pusės, namuose lanko kas savaitę, kai tik turi iÅ¡eigines po darbo pamainų. Jos bendrauja, sudarė sutartį su telekomunikacijų bendrove ir nupirko dukrai mobilų telefonÄ , apmoka jos sÄ skaitas. Globėja pastaruoju metu nesudaro kliūčių bendrauti su dukra, anksčiau tam buvo nustačiusi 2 valandas, o dabar kai gyvena su R.u kartu, tai laiko apribojimo jau nedaro.

Kai klausia globėjos ko mergaitei reikia nupirkti, tai ji sako, kad mergaitei nieko nereikia, ji visko turi. Jie eidami pas vaikÄ pakeliui nuperka parduotuvėje kai kokių produktų. R.as buvo davęs pinigų tuo metu kai vyko gydymas. Nori dukrÄ pasiimti iÅ¡ globėjos namų, kad ji gyventų su ja namuose. Mergaitės tėvas dar dažniau bendrauja su dukra. Supranta apie mergaitės sveikatos problemas ir kokia jai priežiÅ«ra bei pagalba yra reikalinga, todėl pasiruoÅ¡usi ja tinkamai rÅ«pintis kartu su dukros tėvu.

Kitas jos sÅ«nus N. gyvena pas globėjus – jos brolio Å¡eimoje, ji bendrauja su berniuku, jis ir pats atvažiuoja pas jÄ , o ji finansiÅ¡kai sustiprėjusi, turi tikslÄ ir sÅ«nų susigrÄ Å¾inti ir auginti pati. Alkoholio nevartoja jau daugiau nei pusantrų metų. Nuo gegužės mėnesio su dukra daug intensyviau bendrauja. Kuo toliau vaikas auga, tuo labiau ji ima suprasti, kad gyvena ne su tėvais, tad dar labiau bus traumuojama. Nurodė, kad darbovietėje yra kalbėjusi dėl nedarbingumo jei vaikas sirgtų, tai buvo pasakyta, kad įmanoma.

Be to, daro prielaidÄ , kad dėl vaiko galėtų pakeisti ir darbÄ , sutiktų ir Maximoje dirbti darbo dienomis ir tai netrukdytų vaikÄ auginti. Pati turinti giminių, artimųjų, kurie padėtų vaikÄ auginti, juk ir kiti žmonės panaÅ¡ioje padėtyje kaip ir ji, dirba ir augina vaikus. Atsakovės A. S. atstovė advokatė Rimutė Giruckienė su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes institucija nenurodo jokių pagrįstų pagrindu dėl tėvų teisių apribojimo motinai ir tėvui. PareiÅ¡kime nurodytas vienintelis sakinys, kad piktnaudžiaujama alkoholiu ir nepakankamai rÅ«pinimasi vaiku.

Motina kaip ir tėvas dirba, gauna pajamas, lanko mergaitę, pasiruoÅ¡usi jÄ auginti Å¡eimoje,pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , nevartoja alkoholio, stengiasi dėl vaiko. Akcentuoja, kad apribojus motinos valdžiÄ metams, gali bÅ«ti žlugdomas motinos siekis taisytis, gali nutrÅ«kti ryÅ¡ys tarp tėvų ir vaiko, vaikui pastoviai bÅ«nat pas globėjÄ . Dabartinė globėja, kaip vaiko senelė, galėtų mergaitei gyvenant jai pas tėvus, padėti tėvams mergaitę auginti. Tiek mama tiek tėvas esant reikalui visada gali gauti vaiko priežiÅ«rai gauti nedarbingumo pažymėjimÄ , ir sergant vaikui juo rÅ«pintis.

Byloje pasisakiusi psichologė paaiškino, kad surašytos išvados nepalaiko dėl termino, šiuo atveju mano, kad 10 mėnesių laikotarpis yra pakankamas vertinti pokyčius ir aplinkybes vaiko šeimoje. Prašo ieškinį atmesti, kad vaikas galėtų gyventi tėvų šeimoje, nes tėvai kiek tik įmanoma vykdo savo kaip tėvų pareigas. Atsakovas R. Š. su ieškiniu nesutinka. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nėra priklausomas nuo alkoholio, jam gydymas nereikalingas. Yra registruotas darbo biržoje, ieškosi oficialaus darbo.

Å iuo metu dirba miÅ¡ke pagal kvitų sistemÄ ir gauna iÅ¡ to pajamų. Mano, kad nėra problemos dėl alkoholio vartojimo, jis pats sugeba su tuo susitvarkyti. Gyvena kartu su A. S. – jo dukros motina, ji alkoholio nevartoja daugiau nei metus, dirba. BÅ«davo atvejų kai abu susipykdavo, tada jis iÅ¡eidavo pas motina G. Å ., kur gyvena jų dukra. VaikÄ savo motinos – dukros globėjos namuose lanko pagal galimybes, susitinka, paskambina mergaitei telefonu. Nori, kad vaikas gyventų Å¡eimoje, o kadangi A.a dirba pamainomis, tai jis taip pat prižiÅ«rėtų mergaitę, nes oficialiai nedirba.

Supranta ir žino apie mergaitės sveikatos problemas ir kokia jai priežiÅ«ra bei pagalba reikalinga. Susitaikė su A.a, jie kartu gyvena, nori ir gali patys auginti savo dukrÄ . Remontuojasi socialinį bÅ«stÄ , ruoÅ¡iasi įsikurti. A.a gerai susitvarko, nemato problemų bendravime mamos su dukrele. Jo mamos (globėjos) santykiai su A.a nekokie, bet jie ir buvo tokie nuo pat pradžių. Jie močiutės klausdavo ar reikia duoti pinigų dukrai, ji visada atsakydavo, kad jai nieko nereikia. Nori gyventi trise savo Å¡eimoje su mergaite ir dar su A.os sÅ«numi N.u, kuris bendrauja su jais, pasilieka nakvoti, ir pats su E.a bendrauja.

Mano, kad vaikui geriau augti su tėvais. Pavargo jau nuo teismų, praÅ¡o grÄ Å¾inti vaikÄ ir ieÅ¡kinio netenkinti. Trečiasis asmuo G. Å . su ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Ji yra paskirta laikina anÅ«kės E.os globėja, nes tėvai piktnaudžiavo alkoholiu, motina atlikėjo bausmę. Mergaitę myli, ir mergaitė prie jos labai prisiriÅ¡usi, vaikas turi sveikatos problemų dėl kojytės ilgio nuo gimimo, todėl jai buvo atlikta operacija, jai reikalinga ypatinga priežiÅ«ra ir globa, todėl mananti, kad tėvai nesugebės vaiku tinkamai pasirÅ«pinti, nes visais medicininiais vaiko reikalais dėl kojytės ji rÅ«pinosi viena, kai buvo paskirta globa.

Mergaitei paskirtas neįgalumas iki 18 metų kol visos bus baigtos atstatymo procedÅ«ros. Mama lanko mergaitę į savaitę vienÄ kartÄ po kelias valandas, tėvas užeina dažniau pas dukrÄ . Mergaitė yra pripratusi prie globėjos nuo mažumės, vaikas nori su ja gyventi. Nurodė, kad motina dirba pamainomis, todėl yra neramu kur vaikas bus tuo metu kai motina dirbs, kas jÄ prižiÅ«rės. Mergaitė yra intensyviai gydoma, buvo operuota, paskirta reabilitacija, sanatorinis gydymas, todėl jai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra.

Tėvai nėra nupirkę vaikui rÅ«belių, atneÅ¡a dovanų Kalėdoms tai žaislÄ kokį, atneÅ¡a ateidami sulčių, Å¡okolado, kramtomos gumos, saldainių. Tėvas Å¡iemet nupirko kėdę prie raÅ¡omojo stalo vaikui. Mano, kad kol vaikas gydomas, jai yra geriausia gyventi su globėja. Nurodė, kad ji yra dirbanti, kol vaikas gydomas bÅ«na nedarbingume. Nurodė, kad vaikui iÅ¡ tėvų pinigų nepraÅ¡o, nes nėra ko praÅ¡yti iÅ¡ jų. Teismo posėdyje 2018-08-22 liudytoja apklausta V. K., dirbanti socialine darbuotoja paaiÅ¡kino, kad nuo 2018-04-03 dirba su A.

S. Å¡eima. Nurodė, kad nuo pat pradžios gali pasakyti teigiamus atsiliepimus, kad ji keičiasi į teigiamÄ pusę, įsidarbino, gauna atlyginimÄ . Su A.os mergaite, ji nedirba, su ja dirba kita kolegė, kuri dirba su R. Å .. PraÅ¡o, kad A.a nebÅ«tų nuÅ¡alinta nuo mamos pareigų, ji tikrai labai pasiryžusi bÅ«ti su mergaite, jÄ auginti. Jos negalima apriboti neterminuotai nuo pareigų, nes ji tikrai stengiasi keistis ir siekia susigrÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ Å¡eimÄ . Ji visai nevartoja alkoholio, ji bus stebima, ir jei bus atiduotas vaikas į Å¡eimÄ , tai tarnyba visada pasirÅ«pina transportu jei reikalinga vykti pas gydytojus, ir soc. darbuotojai visada A.Ä gali su vaiku nuvežti.

A.a turėtų pasirinkti arba vaikÄ arba R.Ä dėl jo alkoholio vartojimo. A.a suteikė jam Å¡ansÄ kartu gyventi, jei visai nevartos alkoholio. R.as privalo dalyvauti procese, jis yra mergaitės tėvas, kaip ir A.a jos motina. Mama pagal galimybes lanko mergaitę. Jos sÅ«nus N.as tikrai dažnai matomas pas A.Ä , jis yra didesnis ir todėl pats gali bet kada pas mamÄ atbėgti. Å . Å . m. gavusi socialinį bÅ«stÄ 2 kambarių. Å iuo metu jį remontuoja, ketina kraustytis ten gyventi. Mergaitės nėra mačiusi, nes jos pas A.Ä namuose nėra buvę.

A.a visada vaikÄ vadina maloniniais mažybiniais žodžiais, dukryte ir pan., rodė jos nuotraukas. Yra kalbėjusi su A.a, ir supranta, kad yra konfliktas su globėja, ji pasisako, kad yra močiutės neigiama pozicija, todėl jai labai sunku eiti į globėjos namus. Yra girdėjusi, kad buvo Å¡ios Å¡eimos bandymas duoti pinigų močiutei, bet ji atsisakydavusi priimti. Akcentuoja, kad vaikas turi augti su tėvais, jei tėvai daro teigiamus pokyčius, ir Å¡iuo konkrečiu atveju, laikosi tokios nuomonės. Vaikas kai auga visÄ laiko su močiute, ir kai mama neturėjo galimybės, kad mergaitė pabÅ«tų jos aplinkoje, gali pareikÅ¡ti vienÄ nuomonę, o pabuvusi bent savaitę mamos aplinkoje, su kuo norėtų gyventi. ji galėtų pareikÅ¡ti jau kitÄ nuomonę.

Teismo posėdyje 2018-11-14 liudytoja I. J. paaiÅ¡kino, kad dirba socialine darbuotoja su socialinės rizikos Å¡eimomis, antri metai dirba su R. Å .. Å iuo metu R.as gyvena su sugyventine A. S. Pogulinkos kaime. Lankant R.Ä pastebėta, kad yra teigiamų pokyčių, jis pradėjo riboti alkoholio vartojimÄ , (apsilankymų metu nepastebėjo alkoholis vartojojimo ar kad bÅ«tų neblaivus). Namuose tvarkinga, Å¡varu. Jis bendrauja su savo dukra, paskambina telefonu kiekvienÄ dienÄ , ryÅ¡ys su mergaite yra nenutrÅ«kęs. Å eima yra gavusi socialinį bÅ«stÄ , kuriame R.

Å . atlieka remontÄ . Matyti akivaizdÅ«s pokyčiai jo gyvenime. Anksčiau, kai R.as gyveno pas savo motinÄ G. Å ., tekdavo matyti ir jo dukrÄ . R.as oficialiai registruotas darbo biržoje, yra tuo pačiu ir dirbantis pagal nustatytÄ kvitų sistemÄ . Mano, kad didelę įtakÄ turi vaiko laikinas atskyrimas, nes vaikas turėtų gyventi Å¡eimoje. Lankymasis nieko doro neduoda, kai mama ir tėtis tik lankosi pas vaikÄ , kuris negyvena su tėvais Å¡eimoje. Reikėtų pabandyti jiems gyventi visiems kartu: yra jauni, tad negalima taip nusiteikti iÅ¡kart, kad nieko nepasieks, nepasiseks.

Tikiu tais jaunais žmonėmis, kad jie yra pasiryžę ir pasiruošę dukters grįžimui į Å¡eimÄ . R.as pasiryžęs, jei reikėtų dėl mokymosi ar dėl sveikatos, bÅ«ti namuose, prižiÅ«rėti vaikÄ . Mano, kad nereikia apriboti Å¡iems tėvams tėvų valdžiÄ . Psichologė J. Å . teismo posėdyje nurodė, kad po iÅ¡vados suraÅ¡ymo 2018 m. lapkričio mėnesį buvo pasikvietusi tėvus į konsultacijÄ . IÅ¡vadoje nurodė, kad tuo metu trÅ«ko laiko, pokyčiams įvertinti, tuo metu padaryta iÅ¡vada, kad mergaitei buvo geriau gyventi su močiute.

Tada kreipėsi globėja ir jos iniciatyva buvo suorganizuotas bendruomeniniuose šeimos namuose pokalbis, į kurį atėjo močiutė su anūke, ir paaiškino, kad yra sprendžiamas vaiko klausimas. Buvo kalbama su globėja, ir su mergaite kaip jai sekasi bendrauti su mama ir su tėčiu. Buvo kalbama ir kartu ir atskirai su jomis. Tuo metu mergaitė kalbėjo, jog nenorėtų gyventi su mama. Tuo metu išvada kilo iš to, kad mama buvo neseniai grįžusi iš įkalinimo vietos ir jos buvo labai mažai bendravusi su dukra.

Lyg ir nebuvo pakankamai laiko pažinti mamÄ . Didesnis emocinis ryÅ¡ys buvo su močiute. Apie mamÄ mergaitė daugiau kalbėjo nei apie santykį su tėčiu. SuraÅ¡ant iÅ¡vadÄ mamos ir tėvo pozicijos neturėjo. Vėliau kalbėjosi su tėvais, ir tai nepakeitė nuomonės dėl iÅ¡vados, ir papildomai iÅ¡vados nerašė. Ä®prastai bÅ«tina, raÅ¡ant iÅ¡vadÄ , reikėtų pasiklabėti su tėvais, bet tuo metu situacija susiklostė tokia, kad reikėjo greitai iÅ¡vadÄ suraÅ¡yti. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu praėjus daugiau laiko, mano, kad jei tėvai dėjo pastangas, ir tik nuo tų pastangų galėjo vykti pokyčiai.

Esmė yra tame, kad jei mama deda pastangas, ir jei nepasiduoda, tas pats ir dėl tėčio, tai be abejo santykiai keičiasi. Mintis yra ta, kad mama ir tėtis turi stengtis daryti viskÄ , kad atstatyti ryšį su vaiku. Jei bÅ«tų apribota tėvų valdžia, tai netrukdytų tėvams bendrauti su vaiku, tačiau tai bendrais pagrindais be abejo nėra gerai, bet į tai nėra vienareikÅ¡miÅ¡ko atsakymo, o reikia žiÅ«rėti bendrÄ visumÄ aplinkybių, jei vaikas bÅ«tų grÄ Å¾intas mamai, reikia žiÅ«rėti, kad mama fiziÅ¡kai sugebės kurti tÄ ryšį.

Tai ne tik psichologiškas vertinamas, turėtų būti vertinamos ir buitinės aplinkybės vaiko priežiūros suorganizavime – mama dirba tam tikru grafiku, kuris nesuderinamas su vaiko priežiūra, tėtis gal iš vis kažkur išvažiuoja. Be abejo tėvams yra papildomi sunkumai dėl nedarbingumo dėl vaiko ligos, ir nėra garantijų, kad mama nuo tokių sunkumų nepalūš. Mano, kad praktikoje nusistovėjęs metų laikotarpis yra optimalus laikas įvertinti mamos pokyčius. Nurodo, kad šiuo metu praėjęs terminas, jau artimas metų terminui, jau yra pakankamas mamos pokyčiams įvertinti, kad mama yra įsitvirtinusi pokyčius gyvenime.

Nurodo, kad nėra prieÅ¡, kad vaikas bÅ«tų su mama. Pabrėžė, kad bendruomeniniuose Å¡eimos namuose organizuojami įvairÅ«s užsiėmimai, kursai padedantys tėvams spręsti Å¡eimų, auginančių vaikus, problemas, socialiniai darbuotojai parenka tėvus, Å¡eimas, kada reikalinga pagalba. Mano, kad vaikus turi auginti tėvai, jei jie sugeba auginti vaikus, suteikti jiems ne tik materialinius dalykus, bet ir emocinį ryšį su mama ir tėčiu. Jei tėvai to nesugeba, tai vaikus augina kiti. Mano, kad termino pokyčiams įvertinti pakanka, bet pati mama turi suvokti, kÄ ji gautų kartu su vaiku, kad gauna fiziÅ¡kai dar labai daug dalykų ir įpareigojimų susijusių su vaiko priežiÅ«ra.

Patvirtino, kad Å¡iuo metu suraÅ¡ytos iÅ¡vados dėl per trumpo termino, nepalaiko. Nurodė, kad pilnai tiki mama, kad ji neatkris, alkoholio vartoti nepradės, darbÄ dirba, ir dėl to problemų nėra, tik toks klausimas kiltų dėl organizacinių buitinių-fizinių klausimų, ir kai nėra kontakto su močiute, kuri buitiniais klausimais galėtų pagelbėti, iÅ¡ to gali kilti problema. Bylos nagrinėjimo metu nuspręsta vaiko teismo posėdyje neapklausinėti. IeÅ¡kinys netenkintinas. Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos/rÅ«pybos, globos/rÅ«pybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sÄ lygų, kurios lemtų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ raidÄ , kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatÄ , darniÄ fizinę ir psichologinę raidÄ bei visuomenei priimtinÄ auklėjimÄ .

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžiÄ yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobÅ«dį (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota, kai:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ , o esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su Å¡eimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės, apibÅ«dinančios tėvų pareigų vykdymÄ aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Nustatyta, kad E. Š., gim. 2011-04-15, yra A. S. ir R. Š., dukra (2011-04-22 išduotas gimimo liudijimas). Atsakovams neatliekant tėvų pareigų Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-27 įsakymu Nr. A-295 „Dėl laikinosios globos ir globos vietos nustatymo E. Š.” vaikui E. Š., gim. 2011-04-15, nuo 2017-04-07 nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta G. Š., kuri yra E. Š. senelė. Esant vaiko globai senelės namuose atsakovų vaikas jaučiasi saugus, prižiūrimas.

Nuo laikinosios globos įsteigimo iki ginčo dėl tėvų valdžios apribojimo, atsakovai iÅ¡ dalies neatliko savo pareigų – motina atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tėvas, buvo atvejų, kad piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau gyveno savo motinos - vaiko globėjos namuose. Teismo nuomone, Å¡ios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja buvusiÄ abiejų tėvų kaltę dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymo.

Priklausomai nuo tėvų kaltės pobÅ«džio gali bÅ«ti ribojama tėvų valdžia laikinai ar neterminuotai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; bÅ«ti auklėjamam ir aprÅ«pinamam savo tėvų Å¡eimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimÄ , augimÄ saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl bÅ«ti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimÄ ir pan.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys dėl laikino tėvų valdžios apribojimo yra pareikÅ¡tas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginÄÄ dėl tėvystės teisių apribojimo, pirmiausia, bÅ«tina nustatyti ieÅ¡kinyje nurodomus tėvų prieÅ¡ingus teisei veiksmus, t. y. vengimÄ atlikti savo pareigas auklėti vaikus; nesirÅ«pinimÄ vaikais ir pan. Byloje nustatyta, kad atsakovų Å¡eima (sugyventiniai) yra įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ â€“ Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-01 įsakymu Nr. A-431 „Dėl Å¡eimos įraÅ¡ymo į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ â€ įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ .

Å venčionėlių socialinių paslaugų centro Paramos Å¡eimai tarnybos 2018-11-08 A. S. Å¡eimos pagalbos plano Nr. 106 duomenimis, nustatyta, kad iÅ¡ esmės yra nustatyti Å¡eimoje teigiami pokyčiai, mama – A. S. palaiko ryšį su dukra, pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ , dirba, nevartoja alkoholio, labai nori pati auginti mergaitę, stengsis užtikrinti dukros ugdymÄ ir sveikatos priežiÅ«rÄ . Å venčionių seniÅ«nijos seniÅ«nės charakterizuojama teigiamai, jos Å¡eimai suteiktas socialinis bÅ«stas, seniÅ«nės nuomone, vaikas turi augti su tėčiu ir mama.

IÅ¡ patiekto byloje Å venčionėlių paslaugų centro 2019-01-31 raÅ¡to matyti, kad A. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å venčionių r. sav. Darbas pamaininis. A. S. iÅ¡gyvena, kad dukros E. Å . negrÄ Å¾ina į Å¡eimÄ , nors moteris stengiasi ir keičia gyvenimo bÅ«dÄ . Dėl vykstančiu teismų, nesutarimų su dukros globėja G. Å .. A. S. palūžusi psichologiÅ¡kai, dažnai užsisklendžia savyje, bendraudama su socialiniu darbuotoju pravirksta arba atvirkščiai nebendrauja.

Dukrų E.Ä ji lanko per iÅ¡eigines, norėtų lankyti dažniau, bet G. Å . ir A. S. nesusitaria dėl dukros lankymo grafiko. R. Å . registruotas Užimtumo tarnyboje prie I.R Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Å venčionių skyriuje, dirba atsitiktinius darbus. Dėl R. Å . alkoholio vartojimo tarp sugyventinių kyla konfliktai. Kai R. Å . vartoja alkoholi - gyvena pas motinÄ G. Å ., kadangi A. S. netoleruoja alkoholio vartojimo namuose. Pagal atvejo vadybos sudarytÄ pagalbos planÄ Å¡eimai R.

Å . siÅ«lyta lankyti Priklausomybės ligų konsultanto užsiėmimus ir psichologo konsultacijas. Psichologo konsultacijų vyras lankyti neatsisako, buvo vienÄ kartÄ apsilankęs. Priklausomybės ligų konsultanto užsiėmimus lankyti atsisako. IeÅ¡kovo atstovės ir trečiasis asmuo – globėja teigia, kad atsakovai neturi galimybės auginti vaiko, jį pas globėjÄ retai lanko, mažai bendrauja. Atsakovai minėtų aplinkybių neginčija, pripažįsta, jog Å¡iuo metu neturi sÄ lygų dažnai apsilankyti pas vaikÄ , nes atsakovė dirba pamainomis, tačiau stengiasi pasimatyti su mergaitę, ir atsakovas stengiasi mažiau vartoti alkoholio, o atsakovė visiÅ¡kai nebevartoja alkoholio, abu bendrauja su vaiku pagal galimybes, siekia pasitaisyti, kad galėtų vaikÄ susigrÄ Å¾inti į Å¡eimÄ , remontuojasi socialinį bÅ«stÄ .

Byloje duomenų, kad atsakovai bÅ«tų bausti administracine tvarka nepateikta. Nėra pateikta ir duomenų, kad atsakovų elgesys yra piktybiÅ¡kas, ar, kad yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinę nuo tiesioginių tėvų pareigų auginti mažametį vaikÄ , iÅ¡laikyti jį, rÅ«pintis sveikata, auklėjimu, elgesiu, mokymusi. Byloje duomenų, pagrindžiančių atsakovų naudojamÄ fizinį ar emocinį smurtÄ vaiko atžvilgiu, teismui nepateikta. Atsakovai stengiasi sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikui augti ir pasiimti vaikÄ gyventi kartu – remontuojasi suteiktÄ atsakovei socialinį butÄ .

Atsakovai teigia, kad jiems jų nepilnametis vaikas rÅ«pi. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo yra pareikÅ¡tas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginÄÄ dėl tėvystės teisių apribojimo, pirmiausia, bÅ«tina nustatyti ieÅ¡kinyje nurodomus tėvų prieÅ¡ingus teisei veiksmus, t. y. vengimÄ atlikti savo pareigas auklėti vaikus; nesirÅ«pinimÄ vaiku ir pan. Atsakovų santykiai su vaiku nėra tokie, jog dėlto bÅ«tų bÅ«tina neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžiÄ .

Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog vaiko emociniai ryÅ¡iai su jo biologiniais tėvais dar nėra nutrÅ«kę, taip pat pažymint, kad globėjos teikiama globa atsakovų vaikui sudaro palankias ir kompensuojamas sÄ lygas vaiko socialinei raidai, o nutraukus vaiko ir jų tėvų biologinį ryšį, vaikui gali bÅ«ti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas mano tikslinga taikyti atitinkamÄ Ä¯statyme nustatytÄ tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu jÄ derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybe atkurti jų ryÅ¡ius su biologine Å¡eima.

Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, iÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų – tiesiogiai bendraujančių su atsakovais socialinių darbuotojų paaiÅ¡kinimus ir iÅ¡vadas, kad tikslinga suteikti Å¡ansÄ atsakovams auginti dukrÄ Å¡eimoje, teismo posėdyje pasisakiusios psichologės nuomonę, kad ji nėra prieÅ¡ tai, kad vaikas bÅ«tų su mama, kad termino pokyčiams įvertinti pakanka, patvirtino, kad Å¡iuo metu suraÅ¡ytos iÅ¡vados dėl per trumpo termino, nepalaiko, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau kurį laikÄ nebevartoja alkoholio, dirba, darbovietėje, seniÅ«nijos seniÅ«nės charakterizuojama teigiamai, atsakovas taip pat stengiasi vesti tinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , konstatuotina, kad atsakovams nėra pagrindo apriboti jų, kaip tėvų, valdžiÄ Ä¯ nepilnametį vaikÄ .

Teismo nuomone tai prieÅ¡tarautų nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas mano, kad yra galimybė parodyti atsakovams pasitikėjimÄ , nes matomas ryžtingas atsakovės apsisprendimas keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , ir jai keičiantis į gerÄ jÄ pusę, tokių tikslų stengiantis siekti ir atsakovas dėl vaiko ateities, jie patys įvertino savo galimybes, galimÄ gyvenimo bÅ«do ir buities sÄ lygų pakeitimÄ , bei kitus kriterijus, bÅ«tinus dėl vaiko gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygų.

Tėvų valdžios apribojimo instituto netaikymas/taikymas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamÄ jÄ , prevencinę funkcijÄ , todėl sprendžiama, kad tėvų valdžios neapribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , o taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, jam augant ne tėvų Å¡eimoje. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaiko teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobÅ«dį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovus dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje tikslinga netaikyti atsakovams tėvų valdžios apribojimo.

Tokiu bÅ«du, teismo nuomone iÅ¡reiÅ¡kus pasitikėjimÄ atsakovams A. S. ir R. Å ., bus užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama biologinių tėvų teisė turėti galimybes tiesiogiai bendrauti su vaiku, jį auginti, rÅ«pintis ir globoti. Biologinių tėvų ir vaiko, kuris jau tam tikrÄ laikÄ gyvena globėjos – senelės namuose, ryÅ¡ys nėra nutrÅ«kęs, nes iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovai bendrauja su savo dukra, stengiasi dažniau lankytis globėjos namuose, domisi juo.

Gražių santykių tarp atsakovų ir globėjos palaikymas suprantamas ir reikalingas, kaip aktyvus ir tikslingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo būdas, siekiant vienintelio tikslo – mažamečio vaiko – dukros ir anūkės gerovės. Tačiau, atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad tėvų valdžios neapribojimas savaime nereiškia, kad ieškovui neišlieka teisė kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo, nustačius vaiko teisių ir interesų pažeidimus ateityje, būdo pakeitimo (Civilinio proceso kodekso 400 straipsnis).

Netenkinus ieškinio reikalavimų dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl kitų ieškinio reikalavimų (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo) nesprendžiama. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 406 straipsniais, civilinio kodekso 3.183 straipsnio 2 dalimi, teismas nusprendžia: ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mus. Teisėjas Rimvydas Petrauskas