Legislator Case Law & Legislation
9cf73ffe-eb17-4805-907d-bc2841c67b7e AI generated

9cf73ffe-eb17-4805-907d-bc2841c67b7e · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 9cf73ffe-eb17-4805-907d-bc2841c67b7e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Remiantis tiek teisiniu reglamentavimu, tiek teismų praktika, bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas ir atsakovas turi nevaržomÄ teise pasinaudoti įstatymo suteikta teise ir tarp jų kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, sudarant taikos sutartį, kurioje bÅ«tų nustatytos abipusiÅ¡kai priimtinos jų ginčo sprendimo sÄ lygos. Todėl ir Å¡iuo atveju atsakovas ir ieÅ¡kovas pasinaudojo jiems įstatymo suteikta teise ir nusprendė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, dėl ko ir buvo sudaryta taikos sutartis.

Legislator headnote

AI generated

9cf73ffe-eb17-4805-907d-bc2841c67b7e · Å iaulių apygardos teismas: Taip pat vykstant teisminiam bylinėjimuisi, teisminės procedÅ«ros ilgai užsitęstų ir nežinia kada bÅ«tų priimtas galutinis sprendimas. Tuo tarpu ilgai užsitęsęs teisminis procesas su G. V. įmone „Šoklys“ trukdytų greitam BUAB „Klegeta“ bankroto bylos iÅ¡nagrinėjimui bei pažeistų vienÄ iÅ¡ teisminio bankroto proceso tikslų - kiek įmanoma operatyvesnį bankroto procedÅ«rų užbaigimÄ .4. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, jog ne dėl visų ieÅ¡kinio reikalavimų taikos sutartyje pasisakyta, apspręstas tik restitucijos taikymas, o apie kitus reikalavimus nėra pasisakyta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-760-372/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01783-2013-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 95.2.;118.5.;122.4.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 10 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Klegeta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“, ir atsakovo G.

V. įmonei „Šoklys“ atskiruosius skundus dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-90-767/2015 pagal ieÅ¡kovo BUAB „Klegeta“ ieÅ¡kinį atsakovui G. V. įmonei „Šoklys“, trečiajam asmeniui M. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Klegeta” kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti negaliojančiais jo mokėjimus, atliktus atsakovui G.

V. įmonei „Šoklys“ 2012-12-20 ­â€“ 2013-02-20 , kuriais buvo apmokėta už patiektÄ kurÄ , taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti BUAB „Klegeta“ 69000 Lt; pripažinti negaliojančiais mokėjimus, atliktus 2013-02-21 – 2013-02-25, kuriais buvo apmokėta už patiektÄ kurÄ atsakovui, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti BUAB „Klegeta“ 7000 Lt, iÅ¡ viso 76000 Lt, priteisti iÅ¡ atsakovo 6 proc. metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi į bylÄ trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje įtrauktas M.

N..2015 m. balandžio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas BUAB „Klegeta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“, ir atsakovas G. V. įmonei „Šoklys“ pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį.Trečiasis asmuo M. N. prašė taikos sutarties netvirtinti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė tvirtinti taikos sutartį. Teismas sprendė, kad pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl netvirtintina (CPK 42 str. 2 d.).

Pažymėjo, kad iÅ¡ 2015-02-07 taikos sutarties matyti, jog ieÅ¡kinio suma yra sumažinta nuo 75000 Lt iki 30000 Lt, kas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui - kreditorių interesams, tokiu bÅ«du užkertamas kelias kitiems kreditoriams į jiems priklausančius pinigus ar jų dalis. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ne dėl visų ieÅ¡kinio reikalavimų taikos sutartyje pasisakyta, apspręstas tik restitucijos taikymas, o apie kitus reikalavimus nėra pasisakyta. Pažymėjo, kad Å¡ia taikos sutartimi yra užprogramuojamas ateityje naujas ginčas, apie kÄ patvirtino atsakovas, kuris nurodė, jog nesutinka, jog taikos sutartyje bÅ«tų punktas dėl atsisakymo reikÅ¡ti pretenzijas trečiajam asmeniui ir tokiu bÅ«du nebus pasiekti taikos sutartimi keliami tikslai.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ia taikos sutartimi yra pažeidžiamos trečiojo asmens, taip pat kitų kreditorių interesai ir teisės, ir toks procesinės normos pažeidimas pripažintinas pažeidžiančiu vieÅ¡Ä jį interesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2006). III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas BUAB „Klegeta“ praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį ir patvirtinti ieÅ¡kovo ir atsakovo 2015 m. vasario 17 d. sudarytÄ taikos sutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Remiantis tiek teisiniu reglamentavimu, tiek teismų praktika, bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas ir atsakovas turi nevaržomÄ teise pasinaudoti įstatymo suteikta teise ir tarp jų kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, sudarant taikos sutartį, kurioje bÅ«tų nustatytos abipusiÅ¡kai priimtinos jų ginčo sprendimo sÄ lygos. Todėl ir Å¡iuo atveju atsakovas ir ieÅ¡kovas pasinaudojo jiems įstatymo suteikta teise ir nusprendė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, dėl ko ir buvo sudaryta taikos sutartis.

Tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovui nusprendus tarp jų kilusį teisinį ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, Å¡alys turėjo nevaržomÄ teisę susitarti dėl joms priimtinų sutarties sÄ lygų, nustatyti jiems priimtinas tarpusavio teises ir pareigas. Å iuo atveju Å¡alys taikos sutartyje bÅ«tent ir nustatė sutarties sÄ lygas, kurios atitiko abiejų Å¡alių interesus ir kuriomis buvo rastas kompromisas dėl kilusio ginčo iÅ¡sprendimo, nepažeidžiant nei vienos iÅ¡ Å¡alių interesų.2. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, jog sudaryta taikos sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui, dėl ko atsisakė jÄ tvirtinti.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad tokiu bÅ«du užkertamas kelias kitiems kreditoriams atgauti jiems priklausančius pinigus ir jų dalis. Bankroto administratorius bÅ«tent ir kreipėsi į RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, pirmiausiai veikdamas pačios įmonės bei jos kreditorių interesais, siekdamas, kad BAUB „Klegeta“ gautų kuo daugiau lėšų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima tenkinti kreditorių kreditorinius reikalavimus.

Taigi, šiame ginče bankroto administratorius veikia išimtinai pačios bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais.3. Priešingai, negu konstatavo teismas, sudaryta taikos sutartis su G. V. įmone „Šoklys“ būtent ir atitinka tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesus, kadangi tokiu būdu įmonė gautų lėšų, kurios būtų panaudotos kreditorių kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Tuo tarpu vykstant teisminiam ginčui yra tikimybė, kad ieškinys gali būti visiškai nepatenkintas arba nors ir patenkintas, tačiau ne pilna apimti, todėl nepaisant to, jog ieškinio suma 76000 Lt, dar nereiškia, kad tokia suma teismo bus ir priteista.

Taip pat vykstant teisminiam bylinėjimuisi, teisminės procedÅ«ros ilgai užsitęstų ir nežinia kada bÅ«tų priimtas galutinis sprendimas. Tuo tarpu ilgai užsitęsęs teisminis procesas su G. V. įmone „Šoklys“ trukdytų greitam BUAB „Klegeta“ bankroto bylos iÅ¡nagrinėjimui bei pažeistų vienÄ iÅ¡ teisminio bankroto proceso tikslų - kiek įmanoma operatyvesnį bankroto procedÅ«rų užbaigimÄ .4. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, jog ne dėl visų ieÅ¡kinio reikalavimų taikos sutartyje pasisakyta, apspręstas tik restitucijos taikymas, o apie kitus reikalavimus nėra pasisakyta.

Pažymi, jog, priešingai negu konstatavo teismas, taikos sutartyje būtent ir pasisakyta dėl visų ieškinio reikalavimų. Šalys taikos sutartyje būtent įtvirtino, jog pagal taikos sutartį atsakovui atsiranda pareiga per 5 dienas nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos ieškovui sumokėti 8688,60 Eur, ir dėl ko ieškovas atsisako būtent visų ieškinyje nurodytų reikalavimų.

5. Ginčas yra kilęs tarp G. V. įmonės „Šoklys“ ir BUAB „Klegeta“, todėl tarp šių šalių sudarytos taikos tarties tikslas yra užtikrinti, kad ateityje nekiltų ginčas būtent tarp jų. Taikos sutartis jokiais būdais negali apsaugoti nei ieškovo, nei atsakovo nuo teisminių ginčų su kitais asmenimis, kurie nėra taikos sutarties šalys.6. Taikos sutartis sudaryta tarp G. V. įmonės „Šoklys“ ir BUAB „Klegeta“ ne tik, kad neužkerta, tačiau net ir neprivalo užkirsti kelio tam, jog ateityje nekiltų naujas ginčas tarp atsakovo ir trečiojo asmens, kadangi jų santykiai nėra nei šios bylos ginčo dalykas, taip pat taikos sutartimi siekiama sureglamentuoti ne atsakovo ir trečiojo asmens santykius, o būtent atsakovo su ieškovu.Atskiruoju skundu atsakovas G.

V. įmonei „Šoklys“ praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, neva tai Å¡alių taikos sutartis pažeis trečiojo asmens interesus. Vien tai, kad patvirtinus taikos sutartį atsakovas įgis teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo trečiojo asmens atžvilgiu, savaime nereiÅ¡kia, kad bus pažeisti jo interesai. Tokia sutartis gali turėti įtakos trečiojo asmens interesams, tačiau jų, atsakovo nuomone, nepažeidžia, kadangi, jeigu ateityje bÅ«tų pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys buvusio UAB „Klegeta“ vadovo atžvilgiu dėl žalos atlyginimo, jis turėtų visas galimybes pasinaudoti visomis civilinio proceso leistinomis priemonėmis ginti savo interesus. Be to, jei atsakovas ir reikÅ¡tų ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo trečiojo asmens atžvilgiu, tai ieÅ¡kinys bÅ«tų reiÅ¡kiamas kitais pagrindais, o bÅ«tent bÅ«tų keliamas klausimas dėl buvusio vadovo civilinės atsakomybės.

2. CPK nesuteikia teisės trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kusiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisės ginčyti tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, nes tik Å¡alys turi iÅ¡imtinę teisę disponuoti ginčo dalyku, spręsti dėl bylos eigos ir pabaigos (CPK 41 str. 1 d., 42 str. 2 d.). Be to, CPK 47 str. 4 d. yra numatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, negali veikti procese prieÅ¡ Å¡alies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , jog trečiasis asmuo atsakovo pusėje, ginčydamas tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, iÅ¡ esmės veikia prieÅ¡ atsakovo interesus, todėl pažeidžia CPK 47 str. 4 d.3.

Apie bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme (iki Å iaulių apygardos teismo 2014-10-24 nutarties panaikinti sprendimÄ ) trečiajam asmeniui buvo žinoma, tačiau noro bÅ«ti įtrauktu į bylÄ trečiuoju asmeniu M. N. nepareiÅ¡kė.Atsiliepimu į atsakovo atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Klegeta“ praÅ¡o jį tenkinti, nurodo, kad sutinka su jame iÅ¡dėstytais argumentais. Atsiliepimais į ieÅ¡kovo ir atsakovo atskiruosius skundus trečiasis asmuo M. N. praÅ¡o skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimai grindžiamas šiais argumentais:

1. Nors ieškovas ir nurodo, jog taikos sutartis atitinka tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesus, kadangi tokiu būdu įmonė gautų lėšų, tačiau šiuo atveju, ieškovas nepateitkė teismui ieškovo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo dėl šios taikos sutarties sudarymo. Pažymi, jog taikos sutartimi ieškovas atsisako dalies ieškinio reikalavimų, kas leidžia abejoti, ar su tokia ieškovo administratoriaus pozicija sutinka ieškovo kreditoriai, kurių reikalavimų bankroto procese patenkinimas tiesiogiai priklauso nuo bankroto procese išieškoto turto apimties.

2. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai ignoruoja priežastis, dėl kurių į Å¡iÄ civilinę bylÄ yra įtrauktas trečiasis asmuo. Å iaulių apygardos teismas jau yra konstatavęs, jog Å¡ios bylos baigtis neabejotinai turės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, kas reiÅ¡kia, jog Å¡alims sprendžiant dėl bylos baigties, Å¡alys privalo atsižvelgti į trečiojo asmens pozicijÄ dėl taikos sutarties sÄ lygų. Todėl visiÅ¡kai nepagrįsta ieÅ¡kovo pozicija, jog teismas negalėjo, kaip vienos iÅ¡ priežasčių, atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, nurodyti trečiojo asmens nesutikimo, nes taikos sutarties sudarymo teisė iÅ¡imtinai priskirtina tik bylos Å¡alims.3.

Kitoje civilinėje byloje (pagal atsakovo ieÅ¡kinį trečiajam asmeniui, kurį jis ketina reikÅ¡ti, jei taikos sutartis Å¡ioje civilinėje byloje bÅ«tų sudaryta), teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta Å¡alių taikos sutartis, turėtų prejudicinę galiÄ . Å ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovas ginčija tiek atsakovo, tiek ir trečiojo asmens sÄ Å¾iningumÄ , sudarant ginčijamus sandorius, kas reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismui patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas faktiÅ¡kai bÅ«tų konstatuotas teismo sprendimu, ir tai taptų pagrindu atsakovui ateityje reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ trečiojo asmens.4.

Trečiasis asmuo Å¡ioje civilinėje byloje jau patyrė byliėjimosi iÅ¡laidų, tačiau Å¡alių pasiraÅ¡ytoje taikos sutartyje trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nėra iÅ¡spręstas, kas tik dar kartÄ patvirtina, jog teismui patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį bei tuo pagrindu civilinę bylÄ nutraukus, bÅ«tų pažeista trečiojo asmens teisė į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .5. Atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, jog trečiasis asmuo, ginčydamas Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, veikia prieÅ¡ atsakovo interesus.

Pažymi, jog trečiasis asmuo veikia atsakovo pusėje. IÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka nei atsakovas, nei trečiasis asmuo. Vėl gi, atsakovas, sprendžiant klausimÄ dėl taikos sutarties tvirtinimo, aiÅ¡kiai nurodė, jog taikos sutartį sudaro, kad apsidraustų. Tai reiÅ¡kia, jog atsakovas, nepripažindamas ieÅ¡kinio, bet sudarydamas taikos sutartį, pats sÄ moningai veikia prieÅ¡ savo interesus.6. Atsakovas nurodo, jog iki Å iaulių apygardos teismo nutarties panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , M.

N. noro bÅ«ti įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu nepareiÅ¡kė. Viena vertus, toks argumentas laikytinas niekuo nepagrįsta deklaracija, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog M. N. buvo žinoma apie Å¡ios civilinės bylos aplinkybes. M. N. iÅ¡ bylÄ nagrinėjusio teismo nebuvo gavęs procesinių dokumentų, su bylos esme nebuvo supažindintas. Kita vertus, M. N., bÅ«damas įtrauktas į Å¡iÄ bylÄ trečiuoju asmeniu, nuo pat pradžių iÅ¡reiÅ¡kė savo aiÅ¡kiÄ ir nedviprasmiÅ¡kÄ pozicijÄ apie tai, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, ir Å¡alių sudarytai taikos sutarčiai prieÅ¡tarauja, nes, kaip jau minėta, tokios redakcijos taikos sutartis akivaizdžiai prieÅ¡tarauja trečiojo asmens interesams ir juos pažeidžia.

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirieji skundai netenkintini.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320 str., 329 str., 338 str.).Å ioje byloje ieÅ¡kovu yra bankrutuojanti įmonė, kuriai atstovauja bankroto administratorius.

IÅ¡ byloje esančios taikos sutarties matyti, kad jÄ pasirašė ieÅ¡kovas BUAB „Klegeta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“, ir atsakovas G. V. įmonė „Šoklys“ (b. l. 48-49). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, vienÄ iÅ¡ atsisakymo argumentų nurodė, kad Å¡alių pateikta tvirtinti taikos sutartis pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Su Å¡iomis iÅ¡vadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius atstovauja įmonei teisme ir gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės, teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 9, 14 punktai). Susipažinęs su prašytos patvirtinti taikos sutarties turiniu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti sudariusių taikos sutartį asmenų valios išraiškos ydingumo, taip pat kad taikos sutarties patvirtinimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-701/2015).Pažymėtina, kad atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog taikos sutartimi yra pažeidžiamos trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai.

Su Å¡iomis iÅ¡vadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka. Patvirtinant taikos sutartį turi bÅ«ti įvertinta, ar sudaryta taikos sutartis yra galiojanti (CK 6.984 str.), ar ja nepažeidžiami kitų asmenų teisės ar interesai. Be ieÅ¡kovo ir atsakovo, civilinėje byloje dalyvavo ir trečiasis asmuo atsakovo pusėje M. N., kuris tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateikdamas atsiliepimus į atskiruosius skundus, nesutiko, jog teismas patvirtintų ieÅ¡kovo ir atsakovo pateiktÄ taikos sutartį.

Byloje nustatyta, kad bylos iÅ¡kėlimo stadijoje atsakovas nesutiko su pateiktu ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Ä® bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukus buvusi ieÅ¡kovo vadovÄ , jis taip pat nesutiko su pateiktu ieÅ¡kiniu, t. y. buvo atsakovo pusėje (CPK 47 str. 1 d.) . IeÅ¡kovui ir atsakovui pateiktus teismui tvirtinti taikos sutartį, trečiasis asmuo nesutiko, jog ji bÅ«tų patvirtinta, o byla nutraukta, t. y. trečiasis asmuo nepakeitė savo nuomonės. Todėl atsakovui, vietoje ieÅ¡kovo reikalautos priteisti 22011,12 Eur sumos, taikos sutartimi sutikus sumokėti 8688,60 Eur sumÄ (b. l. 48-49), akivaizdžiai yra pažeidžiamos trečiojo asmens materialinės teisės. Å iuo atveju ne trečiasis asmuo pripažino dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, o atsakovas, ir tai padarė po to, kai trečiasis asmuo jau buvo įtrauktas į bylÄ atsakovo pusėje, todėl teigti, kad trečiasis asmuo veikia prieÅ¡ Å¡alies, kurios pusėje jis yra, interesus, nėra jokio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju, teismui patvirtinus tokiÄ taikos sutartį, atsakovas įgytų regreso teisę reikalauti iÅ¡ trečiojo asmens taikos sutartyje nurodytos sumos, t. y. tokiu atveju trečiasis asmuo galėtų gintis ir reikÅ¡ti atsikirtimus, susijusios su juo, kaip buvusio įmonės vadovo civiline atsakomybe, tačiau neturėtų teisės ginčyti paÅ¡omos priteisti sumos, nes jos dydis bÅ«tų nustatytas teismo nutartimi, patvirtinus taikos sutartį, t. y. tokia teismo nutartis bÅ«tų prejudicinis faktas, todėl atsakovui, pareiÅ¡kus regresinį ieÅ¡kinį trečiajam asmeniui, nereikėtų įrodinėti tokio reikalavimo dydžio (CPK 182 str. 2 p.).

Svarbus aspektas yra ir tai, kad praÅ¡ytoje tvirtinti taikos sutartyje nėra punkto, kuriuo atsakovas atsisakytų pretenzijų trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo nesutinka, jog taikos sutartis bÅ«tų patvirtinta, todėl teismui patvirtinus tokiÄ taikos sutartį, bÅ«tų užprogramuotas ginčas ateityje, kas taip pat sÄ lygotų ir ieÅ¡kovo bankroto procedÅ«ros eigos užsitęsimÄ . Dėl iÅ¡dėstyto, RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis paliktina nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja                                                                  Birutė Simonaitienė