9cf51fc0-e25a-4553-ae50-91a17bacc2cd · Panevėžio apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-768/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12022-2017-0                  Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 8 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Å vitinienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:R. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį iÅ¡dirbti po 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį iÅ¡dirbti po 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas – 2 dienos, kurios prilygintos 12 (dvylikai) valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. J. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 12 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) k., B.

K. g. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, konflikto su motina V. J. metu, jai, sėdinčiai ant lovos, tyčia du kartus delnu trenkė į kairę akį, tampė už plaukų, suėmęs rankomis už kaklo smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ .Apeliaciniu skundu R. J. praÅ¡o taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Nurodo, kad yra visos BK 38 straipsnyje nurodytos sÄ lygos (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; susitaikė su nukentėjusiÄ jÄ , kuriÄ Å¡iuo metu slaugo; nors praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, tačiau nuo susitaikymo dienos yra praėję daugiau nei 4 metai), be to, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių – nėra.

Teigia, kad nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas jokių ypatingų pasekmių ar liekamųjų reiÅ¡kinių nepaliko. Mano, kad apeliacinio skundo argumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje ir sudaro pagrindÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės, atvirkščiai, mano, jog jis atitinka visas, minėtame straipsnyje, nurodytas sÄ lygas. Visgi apeliacinio skundo argumentai, kolegijos nuomone, yra nepagrįsti. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs <...> nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo; susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tik esant visoms iÅ¡vardytoms sÄ lygoms teismas gali spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ . Tačiau bÅ«tina pabrėžti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju nėra absoliuti nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisė, kuriÄ teismas privalėtų besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinti, todėl esant nors ir visoms nurodytoms sÄ lygoms, teismas gali, tačiau jokiu bÅ«du neprivalo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti BK 38 straipsnio ir apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės neatleisti, nes, teismo įsitikinimu, nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto pagrindo – pagrindo manyti, jog apeliantas nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ teismo iÅ¡vada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sÄ lygos buvimo, t. y. pagrindo manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visų reikÅ¡mingų Å¡iuo aspektu faktinių bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Spręsdamas ar yra pagrindas manyti, kad asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, kaltininko asmenybę (jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, atlygino padarytÄ Å¾alÄ ) ir pan.

Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, neatleisdamas R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ . Teismas atsižvelgė į tai, kad formalÅ«s BK 38 straipsnyje nurodyti pagrindai atleisti R. J. byloje yra (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; susitaikė su nukentėjusiÄ jÄ â€“ motina; anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, nuo susitaikymo dienos praėjo daugiau nei 4 metai), tačiau teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad R.

J. pažeidė vienÄ iÅ¡ svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais ginamų prigimtinių asmens teisių – teisę į kÅ«no neliečiamumÄ . Å iuo atveju ypatingai svarbu tai, kÄ visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad apeliantas praeityje nors ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau jo padaryta veika buvo smurtinė, nukreipta į žmogaus sveikatÄ (b. l. 94-98). Negana to, R. J. anksčiau buvo teistas (teistumas iÅ¡nykęs) ne tik už nusikaltimÄ nuosavybei, tačiau vėlgi už nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai – nukentėjusiajai, savo motinai, padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 96-98).

Å iuo atveju reiÅ¡kia, kad R. J. padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ smurtavo prieÅ¡ tÄ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ â€“ garbaus amžiaus moterį. Apeliaciniame skunde R. J. teigia, kad smurtiniai veiksmai Å¡iuo atveju jokių ypatingų pasekmių ar liekamųjų reiÅ¡kinių jo motinai nesukėlė, tačiau tokia, nesavikritiÅ¡ka apelianto pozicija, leidžia pagrįstai abejoti, jog jo gailėjimasis buvo nuoÅ¡irdus. Be to, visiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Å¡iuo konkrečiu atveju byloje apelianto, įgalioto atstovauti nukentėjusiÄ jÄ , pasiraÅ¡ytas susitaikymo protokolas nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

Galiausia, sutiktina ir su kita pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje esantys duomenys (anksčiau padarytas turtinio pobÅ«džio nusikaltimas; nukentėjusiosios parodymai, kad smurtas buvo pavartotas dėl to, kad vyko nesutarimai, susiję dėl turtų perraÅ¡ymo apeliantui, paties apelianto pozicija apie sukeltÄ fizinį skausmÄ ), neabejotinai leidžia teigti, jog vis tik apeliantas prioritetÄ iÅ¡ tiesų teikia savo, o ne motinos, interesams. Be to, nors nuteistasis teigia, jog jo ankstesni teistumai negali daryti įtakos BK 38 straipsnio netaikymui, tačiau tai iÅ¡ esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos pagrįstos ir motyvuotos iÅ¡vados, kad apeliantas ateityje iÅ¡ties gali vėl daryti naujas nusikalstamas veikas, kadangi akivaizdu, kad kol kas jo gyvensena bei elgesio pobÅ«dis nesikeičia.Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino, kad nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pagrindo tam, kad apeliantÄ bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, todėl naikinti skundžiamÄ nuosprendį apelianto nurodytais motyvais kolegija neturi pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, n u t a r i a: Nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ atmesti.        Nutartis neskundžiama. Teisėjai              Donatas Jatužis              Algirdas Gaputis             Danutė Å vitinienė