2021-09-22 Nr. AB-19187-3-63-3-00313-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2158-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00313-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.8; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. V. ir P. D. bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. V. ir P. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. J.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai L. V. ir P. D. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 21R2-56 (AG2-21/17-2020) (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA-16048-(8.53E.) (toliau – ir Sutikimas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti pareiškėjams iš atsakovo proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Jiems nuosavybės teise priklauso 2,75 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su pareiškėjų žemės sklypu. V. J. 2019 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių su prašymu išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė išduoti sutikimą tiesti IIIv kategorijos kelią valstybinėje žemėje, vedantį į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. NŽT Klaipėdos rajono skyrius tenkino V. J. prašymą ir išdavė Sutikimą. Sutikimu V. J. buvo leista tiesti kelią ne valstybinėje žemėje, o pareiškėjų Žemės sklype, todėl jie kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Sutikimo panaikinimo. Išnagrinėjusi skundą Komisija 2020 m. kovo 12 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjų skundą.

2.2. Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 (toliau – ir Taisyklės), 1 punktas apibrėžia, jog Taisyklės reglamentuoja NŽT išduodamų sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo atvejus ir tvarką. Taigi būtina sąlyga sutikimo išdavimui – faktas, kad asmuo ketina tiesti/statyti inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas būtent valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Pareiškėjų Žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus. Šioje byloje esminės reikšmės turi klausimas dėl Žemės sklypo šiaurinės ribos buvimo vietos. Žemės sklypo šiaurinės ribos buvimo vietą tiksliai parodo kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio taip pat pareiškėjui P. D., kadastriniai matavimai, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. vasario 27 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 12KAM-17292 ir 2020 m. balandžio 3 d. sprendimas patvirtinti šiuos kadastro duomenis. Tarp pareiškėjų Žemės sklypo ir pareiškėjui P. D. priklausančio miško žemės sklypo nėra įsiterpęs joks laisvos valstybinės žemės plotas. Iš V. J. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateiktų dokumentų matyti, jog Sutikimas išduotas tiesti kelią per pareiškėjų Žemės sklypą (palei šiaurinę ribą), įeinant į pareiškėjų Žemės sklypo šiaurinę dalį. Akivaizdu, jog NŽT Klaipėdos rajono skyrius, vadovaudamasis Taisyklėmis, neturėjo teisės išduoti Sutikimą leidžiantį tiesti kelią per privatų žemės sklypą.

2.3. Net jeigu būtų laikoma, jog Sutikimas buvo išduotas keliui tiesti būtent valstybinėje žemėje, jį išduodant nesilaikyta Taisyklių 7 punkto reikalavimų. Minėtas punktas teigia, kad kai planuojamų tiesti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir statyti jiems funkcionuoti būtinų statinių apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kirs žemės sklypų ribas, turi būti pateikiamas šių žemės sklypų savininkų arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo.

2.4. Trečiojo suinteresuoto asmens pateiktame kelio brėžinyje nėra pažymėtos kelio apsaugos zonos, nors remiantis teisės aktų reikalavimais, projektuojamo kelio apsaugos zona yra po 10 metrų nuo kelio briaunų. Pareiškėjai savo iniciatyva organizavo Žemės sklypo situacijos brėžinio parengimą, kuriame būtų pavaizduotos Žemės sklypo ribos, Sutikimu leisto tiesti kelio ribos ir kelio apsaugos zonų ribos. Iš parengto brėžinio akivaizdu, kad trečiojo suinteresuoto asmens projektuojamas kelias yra pareiškėjų Žemės sklype, o 10 metrų kelio apsaugos zona apima didelę dalį pareiškėjų Žemės sklypo, netgi persidengia su kai kuriais pareiškėjų statiniais.

2.5. Tarp Žemės sklypo ir P. D. priklausančio žemės sklypo yra melioracijos griovys, kurį patikėjimo teise valdo Klaipėdos rajono savivaldybė. V. J. projektuojamas kelias patenka į melioracijos griovio priežiūros juostą, kurioje teisės aktai draudžia statyti statinius, išskyrus hidrotechnikos. Sutikimas buvo išduotas neįvertinus minėtos aplinkybės. Taip pat V. J. projektuojamas kelias yra nesuderinamas su galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu – 2011 m. birželio 10 d. patvirtintu Dauparų - Kvietinių seniūnijos Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Minėto žemėtvarkos projekto sprendiniai patvirtina, kad toje vietoje, kur trečiasis suinteresuotas asmuo projektavo kelią ir gavo Sutikimą keliui tiesti, nėra numatytas pravažiavimas. Projektuojamas kelio plotis neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 (toliau – ir Reglamentas), reikalavimų. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateiktame prašyme V. J. nurodė, kad numatomo tiesti kelio plotis bus 6 m, tačiau Reglamentas numato, jog IIIv kategorijos kelio plotis gali būti arba 5,5 m, arba 4.5 m. NŽT Klaipėdos rajono skyrius nagrinėdamas V. J. 2019 m. gruodžio 3 d. prašymą bei Komisija nagrinėdama pareiškėjų skundą minėtų aplinkybių iš viso nevertino, arba jas vertino atmestinai, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti tiek skundžiamą sprendimą, tiek Sutikimą.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. V. J. 2019 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių su prašymu išduoti sutikimą tiesti/statyti IIIv kategorijos kelią valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. NŽT teritorinis skyrius, įvertinęs gautą prašymą ir prie jo pridėtą privažiavimo prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) projektą, išdavė Sutikimą. Jame nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo su prašymu išduoti sutikimą tiesti/statyti kelią valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pateikė pravažiavimo prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) projektą, kuris 2019 m. spalio 24 d. suderintas su akcine bendrove (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklo eksploatavimo skyriaus vyresniuoju inžinieriumi.

3.2. Pareiškėjai NŽT Klaipėdos rajono skyriui buvo pateikę Žemės sklypo naujų kadastrinių matavimų bylą patikrai. Minėtas teritorinis skyrius 2020 m. kovo 3 d. priėmė išvadą, kuria nutarta nepritarti tokių Žemės sklypo ribų formavimui, kurios nurodytos pateiktame brėžinyje, kadangi matininko paženklinto sklypo šiaurinėje dalyje yra įmatuotas bendro naudojimo kelias, kuris yra pažymėtas 2003 m. spalio 10 d. rengtame abrise, 2003 m. lapkričio 17 d. parengtame preliminarių matavimų plane. Bendro naudojimo kelias buvo suprojektuotas Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1588. Atliekant kadastrinius matavimus privaloma išlaikyti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas ribas, išlaikyti gretimybėje esančių kelių pločius ir nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų interesų.

3.3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019, kuriame nustatyti šiai bylai aktualūs prejudiciniai faktai, todėl pravažiavimo kelio buvimo faktas šioje byloje neįrodinėtinas. Tiek pareiškėjų, tiek trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypai buvo suprojektuoti Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Vėlesni minėto projekto papildymų sprendimai yra aktualūs tik tuo metu formuojamiems naujiems žemės sklypams laisvoje valstybinėje žemėje.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjų skundo argumentai, jog Sutikimas dėl kelio statybų buvo išduotas ne valstybinėje žemėje, yra nepagrįsti, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. įsiteisėjusiame sprendime jau pasisakė minėtu klausimu ir jis negali būti iš naujo svarstomas. Kelio apsaugos zonos yra nustatomos tik valstybinės reikšmės keliams, o IIIv kategorijos keliams, esantiems miesto teritorijoje, apsaugos zonos nėra nustatomos. Taip pat pareiškėjų teiginys, kad melioracijos griovio 15 m priežiūros juostoje negalima tiesti kelių, yra neteisingas. Melioracijos techniniame reglamente MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218, toks draudimas nėra numatytas. Privažiavimo kelias yra suprojektuotas 6 m pločio juostoje, tačiau pats kelio plotis pagal projektą sieks 4.5 m.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 21R2-56 (AG2-21/17-2020), panaikino NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA-16048-(8.53E.). Teismas pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, pareiškėjams iš atsakovo NŽT priteisė 525 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimą ir 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. 2019 m. gruodžio 3 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą išduoti sutikimą tiesti/statyti IIIv kategorijos kelią valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Prašyme buvo teigiama, jog susisiekimo komunikacijos bus tiesiamos į trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT Klaipėdos rajono skyrius, įvertinęs gautą prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus, 2019 m. gruodžio 31 d. V. J. išdavė Sutikimą. Pareiškėjai nesutikdami su Sutikimu, 2020 m. sausio 28 d. kreipėsi su skundu į Komisiją. Minėtame skunde pareiškėjai nurodė, kad Sutikimas išduoti tiesti/statyti IIIv kategorijos kelią per jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, todėl prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms. Taip pat skunde buvo akcentuojama, kad Sutikimas išduotas pažeidžiant Taisyklių 7, 7.3, 8 ir 9 punktuose nustatytus reikalavimus, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti Sutikimą. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2020 m. kovo 12 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nutarė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Sutikimą paliko galioti. Skundžiamame sprendime pabrėžiama, kad pareiškėjų teiginiai, jog Sutikimas išduotas teritorijoje, kurioje nėra laisvos valstybinės žemės, yra paneigti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019. Pareiškėjų argumentai, kad Sutikimas išduotas pažeidžiant Taisyklių 7, 7.3, 8 ir 9 punktų reikalavimus, Komisijos taip pat buvo atmesti kaip nepagrįsti.

7. Teismas, įvertinęs Taisyklių 1 punktą, nurodė, jog sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius gali būti išduodamas tik jeigu susisiekimo komunikacijas ketinama tiesti/statyti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Teismas iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo registro Nr. 44/288229 nustatė, jog pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu valdo 2,75 ha ploto žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Minėto išrašo 2.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, o 7.1 punkte teigiama, kad yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas turintis įtakos Žemės sklypo teisiniam statusui – Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019. Nėra jokių duomenų, kad Žemės sklype ar jo gretimybėje yra valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Klaipėdos apygardos teismo sprendime nustatyti faktai turi prejudicinį ryšį su nagrinėjame byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.).

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendime konstatavo, jog V. J. ieškinys yra pagrįstas, panaikino uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Drava“ parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis ir panaikino NŽT Klaipėdos rajono skyriaus administracinius sprendimus, kuriais buvo patvirtinti patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog teritorijų planavimo dokumentuose yra numatytas ne servitutinis pravažiavimo kelias į trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o pareiškėjai tikslindami Žemės sklypo kadastrinius matavimus į šią aplinkybę neatsižvelgė, todėl buvo priimtas sprendimas panaikinti UAB „Drava“ parengtus bei NŽT Klaipėdos rajono skyriaus patvirtintus Žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Teismas atkreipė dėmesį, kad bendrosios kompetencijos teismo byloje buvo konstatuota, kad teritorijų planavimo dokumentuose yra numatytas kelias, kuris privalėjo būti pažymėtas formuojant žemės sklypą, taigi jis privalo būti numatytas ir atliekant sklypo kadastrinius matavimus. Tačiau teismo sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl preliminariais matavimais suformuoto sklypo suformavimo teisėtumo ir Nekilnojamojo turto registre bei kadastre užfiksuotų duomenų teisingumo ir pagrįstumo. Pagal Nekilnojamojo turto registro išraše apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą, registro Nr.: (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis, žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjams ir nėra nurodoma, kad šiame žemės sklype dalis žemės yra laisva valstybinė žemė.

Klaipėdos apygardos teismas sprendime būtent ir pabrėžė, jog sprendime nustatyti prieštaravimai turi būti ištaisyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reglamentuota prieštaravimų ištaisymo (pašalinimo) procedūra. Teismas iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančios informacijos nustatė, kad pagal pareiškėjų skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-7580-342/2020.

Įvertinus šioje administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjai pradėjo Nuostatų 21 punkte numatytą žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimo procedūrą ir kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių dėl išvados pateikimo. NŽT Klaipėdos rajono skyrius pateikė išvadą dėl teikiamų kadastrinių matavimo duomenų, kuria nepritarė pareiškėjų pateiktų kadastrinių matavimų duomenims. Pareiškėjai nesutikdami su NŽT Klaipėdos rajono skyriaus išvada kreipėsi į teismą prašydami ją panaikinti ir įpareigoti instituciją priimti naują išvadą.

Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai pradėjo kadastrinių matavimų tikslinimo procesą, tačiau ji nėra baigta dėl teisminių ginčų.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypas yra suformuotas remiantis preliminariais kadastriniais matavimais, kurie nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų, jog sklype ar jo gretimybėje yra valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimo procedūra nėra užbaigta, o prejudicinį ryšį turinčiame Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendime nėra konstatuojama, kad ginčo teritorijoje yra valstybinės žemės. Taigi Nuostatų 21 punkte numatyta tvarka atliekant klaidų ištaisymą turi būti nustatyta, kokia pareiškėjams nuosavybės teise priklausiančios žemės sklypo dalis turi būti pažymėta kaip užimta teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtu keliu, kokios specialiosios sąlygos turi būti nustatomos ir tik tada sprendžiami klausimai dėl Sutikimo išdavimo kelio įrengimui.

9. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai skunde pagrįstai teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo projektuoja susisiekimo komunikacijas jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir Sutikimas buvo išduotas pažeidžiant Taisyklių 1 punkto reikalavimus, t. y. Sutikimas tiesti/statyti kelią buvo išduotas privačiame žemės sklype, o ne valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai. Nagrinėjamu atveju NŽT Klaipėdos rajono skyrius veikė viršydamas jam suteiktos kompetencijos ribas (ultra vires). Teismas konstatavo, kad Komisijos Sprendimas ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus Sutikimas yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl jie panaikinti, o pareiškėjų skundas patenkintas.

10. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad pareiškėjai teismui pateikė prašymą iš atsakovo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 587,16 Eur. Taip pat prašyme pažymima, kad pareiškėjai sumokėjo 22,5 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 8.2 punktus, rašytinių įrodymų visumą, konstatavo, kad pareiškėjų prašymas atlyginti teismo išlaidas tenkintinas iš dalies, t. y. iš atsakovo NŽT pareiškėjams priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 525 Eur už medžiagos analizę ir skundo parengimą, bei 22,50 Eur žyminio mokesčio atlyginimas.

Teismas atsižvelgė į tai, kad dalį prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sudaro skundo medžiagos papildymas naujais įrodymais, klientų pateiktų dokumentų analizė, kreipimasis į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyrių, užklausimo pateikimas valstybės įmonei Registrų centrui, kurie negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalimi. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas jau buvo išnagrinėtas Komisijoje, teismui pateiktas skundas bei priedai iš esmės nesiskyrė nuo pateiktų Komisijai, byla nebuvo sudėtinga, išnagrinėta per vieną posėdį, pareiškėjų atstovės laiko sąnaudos rengiant procesinius dokumentus buvo sąlyginai nedidelės. Teismas taip pat priteisė išlaidas, patirtas sumokant 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas pažymėjo, kad teikiamame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra detalizuota kiekvieno atlikto procesinio veiksmo įvertinimas pinigais, ar yra išskirtas PVM už kiekvieną parengtą procesinį dokumentą, todėl teismas priteisė 525 Eur neišskiriant PVM. Teismas nurodė, kad 2020 m. gegužės 31 d. paslaugų suteikimo akte, jo 6 punkte, prie patirtų išlaidų priskiriamas ir advokatės prašymo pakeisti teismo posėdžio datą parengimas. Minimas prašymas buvo teikiamas pačiai advokatei negalint dalyvauti paskirtame teismo posėdyje dėl jos dalyvavimo kitos bylos nagrinėjime, todėl šios išlaidos net negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, kurias turėtų atlyginti pralaimėjusi bylą šalis, nes patirtos ne dėl atsakovo veiksmų.

III. 11. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjų prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjų 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti visiškai, papildomai priteisiant pareiškėjams iš atsakovo 1 039,66 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nors pareiškėjai prašė teismo priteisti iš atsakovo 1 564,66 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, tačiau teismas priteisė tik dalį atstovavimo išlaidų – 525 Eur. Teismas nepriteisė pareiškėjams didžiosios dalies jų patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų.

11.2. Skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. balandžio 10 d. ir jo parengimo išlaidos buvo lygios (635,25 Eur + 201,67 Eur + 70,58 Eur) 907,50 Eur. Skundo rengimo išlaidos sudarė tik 26 procentus maksimalaus priteistino dydžio už skundo parengimą. Nesutiktina su teismo nuomone, kad skundo parengimas nereikalavo didelių laiko sąnaudų. Pareiškėjus Komisijoje atstovavo kitas atstovas, skundo Komisijai ir skundo teismui turinys visiškai netapatus.

11.3. Sprendime nėra paaiškinta, kodėl teismas nusprendė nepriteisti pareiškėjams kitų procese patirtų išlaidų. Teismas sprendime užsiminė tik apie 2020 m. gegužės 20 d. prašymą pakeisti posėdžio datą ir sutikimą nagrinėti bylą ZOOM nuotoline programa (50,42 Eur). 2020 m. gegužės 20 d. prašymo parengimo išlaidos buvo neišvengiamos ir būtinos, nes teismas pats 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti poziciją dėl bylos nagrinėjimo formos karantino metu. Teismas turi galimybes, prieš skirdamas teismo posėdį, patikrinti atstovų užimtumą „Liteko“; to nepadarius, pareiškėjų atstovė privalėjo prašyti teismo perskirti posėdžio datą. Be to, patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių.

11.4. Taip pat nebuvo pagrindo nepriteisti 373,08 Eur dydžio išlaidų, kurios susidarė 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. gegužės 27 d., t. y. analizuojant pareiškėjų papildomai pateiktus duomenis (90,75 Eur) ir pateikiant teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (282,33 Eur). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos (373,08 Eur) neviršijo maksimalių priteistinų dydžių.

11.5. Teismo sprendime taip pat visiškai nepasisakyta, kodėl teismas nutarė nepriteisti pareiškėjams rašytinių paaiškinimų parengimo išlaidų: 2020 m. birželio 19 d. ir 2020 m. liepos 3 d. pareiškėjai teikė teismui papildomus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus. 2020 m. birželio 19 d. papildomi rašytiniai paaiškinimai kainavo pareiškėjams 131,09 Eur (80,67 Eur + 50,42 Eur). 2020 m. liepos 3 d. papildomi rašytiniai paaiškinimai kainavo pareiškėjams 100,83 Eur (60,50 Eur + 40,33 Eur). Nors 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma buvo patirta rengiant raštą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tačiau šios išlaidos neišvengiamai susietos su nagrinėjama byla, nes savivaldybės administracijos pozicija dėl statybą leidžiančio dokumento (ne)išdavimo buvo teikiama teismui kaip įrodymas. Šių dokumentų parengimas neviršijo maksimalių priteistinų dydžių.

11.6. Pagrįstomis ir įrodytomis taip pat laikytinos Nekilnojamojo turto registro išrašų gavimo išlaidos – 1, 74 Eur, kadangi į bylą pareiškėjai teikė išrašus apie ginčo sklypus.

12. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ginčijamas Sutikimas išduotas tiesti/statyti IIIv kategorijos kelią valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Nuo pat šio ginčo dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybės žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai pradžios, išdavimo, teikė duomenis, kurie patvirtina faktą, kad pareiškėjai apie kelio buvimo faktą žinojo nuo pat pradžių, kai buvo suformuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjams yra žinoma suprojektuoto kelio vieta, t. y. kelias suprojektuotas laisvoje nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kuri yra palei kanalą. Teismas ginčijamajame sprendime konstatavo, kad analizuojant Nekilnojamojo turto registre pateiktą informaciją matyti, jog nėra jokių duomenų, kad Žemės sklype ar jo gretimybėje yra valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Toks teismo argumentas visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi tokie duomenys ir negali atsispindėti Nekilnojamojo turto registre, o tik teritorijų planavimo dokumentuose.

12.2. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Nuostatų 22 punkte nustatyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

12.3. Žemės reformos žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriam taikomi Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), nustatyti reikalavimai. Metodikos 8 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemėtvarkos projektuose arba projektui prilyginamuose planuose numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas turi užtikrinti transporto išlaidų ekonomiją ir patogų žemės naudojimą. Metodikos 24.3 papunktyje nurodyta, kad projekto autorius patikrina, ar prie visų anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais, ar yra nustatyti kelio servitutai. Metodikos 48 –49 punktuose nustatyti vietinės reikšmės kelių projektavimo reikalavimai. Metodikos (suvestinė redakcija nuo 2003 m. vasario 20 d. iki 2003 m. lapkričio 28 d.) 34 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad projektuojamos žemėnaudos formuojamos atskirais sklypais, turinčiais nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės masyvus į atskirus sklypus gali suskaidyti valstybiniai keliai, vandens telkiniai, kitos įsiterpusios žemėnaudos. Žemės sklypai abipus rajoninės (vietinės) reikšmės kelio arba sureguliuotos upės ar nesureguliuoto upelio gali būti neskaidomi tik suderinus su žemėtvarkos skyriumi ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojo padaliniu, atsakingu už kadastro žemėlapių rengimą.

12.4. Pareiškėjai NŽT Klaipėdos rajono skyriui buvo pateikę Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naujų kadastrinių matavimų bylą patikrai, tai yra pradėta procedūra klaidai ištaisyti Nuostatų nustatyta tvarka, dėl ko buvo pasisakyta ir Klaipėdos apygardos teismo sprendime. NŽT Klaipėdos skyrius 2020 m. kovo 3 d. priėmė išvadą nepritarti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų formavimui. Bendro naudojimo kelias buvo suprojektuotas Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1588. Atliekant kadastrinius matavimus privaloma išlaikyti Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas ribas, išlaikyti gretimybėje esančių kelių pločius ir nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų interesų. UAB „Gargždų projektas“ matininkas 2020 m. kovo 9 d. pateikė pareiškėjams pranešimą Nr. 216 „Dėl Žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų tęsimo pagal gautą išvadą“, kuriame nurodė, kad išnagrinėjus ir įvertinus pateiktas pastabas atsakovo 2020 m. kovo 4 d. išvadoje Nr. 12IŽ-46-(14.12.111.), reikia keisti pareiškėjams priklausančio žemės sklypo kraštinių ilgius ir plotą taip, kad šiaurinėje žemės sklypo dalis ribotųsi su bendro naudojimo keliu. Prie šio pranešimo pridėtas naujas žemės sklypo ribų planas. Išnagrinėjus šį planą M 1:2000 (sklypo plotas 26 086 kv. m) matyti, kad žemės sklypo, kad. Nr. 5520/0009:0311, šiaurinė dalis ribojasi su 6 m pločio keliu, kuriame ir išduotas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. SUVA-16048-(8.53 E.), t. y. nesuformuotame valstybiniame žemės sklype.

12.5. Teismas ginčijamajame sprendime nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendime nėra konstatavęs, jog ginčo teritorijoje yra valstybinės žemės. Klaipėdos apygardos teismas sprendimo 53 punkte konstatavo, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte per pareiškėjų sklypą iki ieškovo žemės sklypo yra pažymėtas privažiavimo kelias ir šis kelias nėra servitutinis. Taigi teismas nustatė, kad pareiškėjų žemės sklype yra įsiterpusi žemėnauda – bendro naudojimo kelias.

13. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, priėmė pagrįstą ginčijamą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjai siekia bet kokia kaina nesąžiningai didinti bylinėjimosi išlaidas šioje administracinėje byloje.

14. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai atsiliepime nurodo, kad:

14.1. Prie apeliacinio skundo atsakovas NŽT pridėjo naujų įrodymų – individualios įmonės (toliau – ir IĮ) Matavimų biuro matininko Gintauto Stankaus 2007 m. rugsėjo 17 d. žemės sklypo planą ir UAB „Gargždų projektas“ 2020 m. kovo 9 d. raštą su priedais – žemės sklypo planais. Atsakovas nereiškia prašymo pridėti naujai pateiktus įrodymus prie bylos, taip pat nenurodo priežasčių, trukdžiusių pateikti šiuos dokumentus nagrinėjant bylą pirmąja instancija. Be to, su apeliaciniu skundu teikiami ir prašomi pridėti įrodymai nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu ginču. Naujų įrodymų teikimas iš esmės yra atsakovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

14.2. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo apeliacinio skundo juridinio pagrindo, kaip reikalauja ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime padarytas išvadas. Šioje byloje yra keliamas esminis klausimas – ar žemė, kurioje atsakovas išdavė V. J. Sutikimą tiesti kelią, yra valstybinė ar privati. Atsakovas neturėjo teisės, vadovaudamasis Taisyklėmis, išduoti Sutikimą, leidžiantį V. J. projektuoti kelią per privačios nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai konstatavo, kad valstybinės žemės teritorijoje, kurioje atsakovas Sutikimu leido tiesti kelią, nėra. Ši teismo išvada yra pagrįsta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis, kurie nėra nuginčyti ir nėra panaikinti.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų skundą atmesti. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. yra priėmęs sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019, kurioje visos aplinkybės dėl privažiavimo kelio į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą buvo išsamiai išnagrinėtos ir šis klausimas iš naujo nenagrinėtinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Dėl atsakovo apeliacinio skundo atmetimo

16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamas Sutikimas išduotas tiesti/statyti IIIv kategorijos kelią valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

17. Vertindama šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija remiasi prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019.

17.1. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

17.2. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

17.3. Remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.

17.4. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019, nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės.

17.4.1. V. J. (ieškovui) ir L. V. bei P. D. (atsakovams) priklausantys ir besiribojantys sklypai buvo suprojektuoti Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos (I etapo) projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1588, projektuotoja Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo inžinierė O. J.. Pagal žemėtvarkos projektą L. V. bei P. D. (atsakovų) žemės sklypo rytinė riba sutampa su 6 m pločio keliu, kuris ties kanalu šakojasi šiaurės rytų ir šiaurės vakarų kryptimis. Atšakų pločiai nenurodyti. Kelio atšaka šiaurės vakarų kryptimi suprojektuota kaip privažiavimo kelias į ieškovo žemės sklypą palei kanalą.

17.4.2. P. D. 2003 m. spalio 9 d. pagal preliminarius matavimus (duomenys neskelbtini) suformuoti du žemės sklypai: 2,75 ha žemės ūkio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir 1,84 ha miško projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantys juos skiriančio kanalo viduriu. O. J. sudarytuose 2003 m. spalio 9 d. abrise ir atitinkamai 2003 m. lapkričio 17 ir 2003 m. lapkričio 18 d. abiejų besiribojančių kanalo viduriu žemės sklypų, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), planuose per žemės ūkio paskirties sklypą į gretimybėje esantį P. J. žemės ūkio paskirties sklypą ištisine linija nužymėtas projektinis privažiavimo kelias palei kanalą (P. J., šiuo metu V. J. žemės ūkio sklype tebesitęsiantis kaip servitutinis), kelio plotis nenurodytas. Pažymėtina, kad 2003 m. spalio 9 d. abrisas, kuriame pažymėtas kelias buvo suderintas ir pasirašytas P. D., o 2003 m. lapkričio 17 ir 2003 m. lapkričio 18 d. žemės sklypų, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), planai įregistruoti Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje. Žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2004 m. gruodžio 29 d. Kadastriniai matavimai atlikti 2012 m. birželio 20 d. Po matavimų 2,7350 ha ploto žemės sklypas paženklintas šešiais riboženkliais. 2012 m. gegužės 29 d. nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pasirašė ir gretimo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) tuometinis savininkas P. J.

17.4.3. UAB „Drava“ matininkas G. K. 2012 m. birželio 20 d. parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono teritoriniame padalinyje, atlikus patikrinimą kameraliai (t. y. nevykstant į vietą), 2012 m. spalio 17 d. sudarytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 12KAM-92871. UAB „Drava“ matininko G. K. 2012 m. birželio 20 d. parengta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110)-1933. Nekilnojamojo turto registre įrašas apie kadastro duomenų tikslinimą atliktas 2012 m. gruodžio 12 d.

17.4.4. UAB „Matavimų sprendimai“ matininkas R. K. 2016 m. gruodžio 14 d. parengė žemės sklypo (kadastro Nr. 5510/0005:398) kadastro duomenų bylą, netikslinant ir nekeičiant žemės sklypo ribų, kartografuojant pasikeitusią situaciją dėl gyvenamojo namo. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono teritoriniame padalinyje, atlikus patikrinimą kameraliai (t. y. nevykstant į vietą), 2017 m. sausio 11 d. sudarytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 12KAM-126658. UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. 2016 m. gruodžio 14 d. parengta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110). Nekilnojamojo turto registre įrašas apie kadastro duomenų tikslinimą atliktas 2017 m. kovo 13 d.

17.4.5. V. J. (ieškovo) ir L. V. bei P. D. (atsakovai) žemės sklypai ribojasi pagal V. J. (ieškovo) byloje pateiktą UAB „Geolandas“ 2016 m. kovo 16 d. žemės sklypo planą pietrytinė riba tarp 10, 11 ir 12 posūkio taškų, pagal (ginčijamą) UAB „Drava“ 2012 m. birželio 20 d. planą L. V. bei P. D. (atsakovų) žemės sklypo šiaurės vakarų riba tarp 1, 22 ir 21 posūkio taškų arba tarp 6, 5 ir 4 posūkio taškų pagal (neginčijamą) UAB „Matavimų sprendimai“ L. V. bei P. D. (atsakovų) žemės sklypo planą. V. J. (ieškovo) žemės sklypo 10 taškas atitinka L. V. bei P. D. (atsakovų) žemės sklypo 1 (arba 6) tašką, 11 – 22 (5), 12 – 21 (4). Šių taškų koordinatės sutampa. L. V. bei P. D. (atsakovų) žemės sklypo visos koordinatės pagal UAB „Drava“ ir UAB „Matavimų sprendimai“ kadastrinius matavimus sutampa. UAB „Matavimų sprendimai“ žemės sklypo plane 6-7-8 taškai atitinka ginčo ribą taškuose 1-2-3 UAB „Drava“ žemės sklypo plane. Kanalas įrengtas pagal 1963 m. Laugalių invalidų namų pagalbinio ūkio melioracijos projektą. Jokių jo kadastrinių duomenų byloje nėra.

17.4.6. Ginčo teritorijos, kurioje yra V. J. (ieškovo) ir L. V. bei P. D. (atsakovų) žemės sklypai, žemės reformos žemėtvarkos projekto (pirmas etapas), patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1588, sprendiniai nebuvo keičiami ir yra galiojantys. L. V. bei P. D. (atsakovų) žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kuriuos atliko O. J. individuali įmonė. Įrašas apie tai VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui padarytas 2003 m. gruodžio 2 d., 2003 m. atsakovų sklypo formavimo dokumentuose, t. y. 2003 m. spalio 9 d. abrise, 2003 m. lapkričio 17 ir 2003 m. lapkričio 18 d. žemės sklypų, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), planuose įregistruotuose Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje, privažiavimo kelias į V. J. (ieškovo) sklypą yra pažymėtas ir šie sprendimai atitinka žemėtvarkos planą (projektą). 2003 m. spalio 9 d. abrisą yra pasirašęs P. D. (atsakovas), o tai leidžia daryti išvadą, kad apie šalia jo sklypo suprojektuotą kelią jam buvo žinoma. Ginčo žemės sklypas P. D. nuosavybėn perduotas Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 55/12268.

17.4.7. Ginčo privažiavimo kelias buvo vizualiai parodytas UAB „Drava“ 2012 m. birželio 20 d. parengtame žemės sklypo plane. Šis dokumentas (planas) formaliai atitinka žemėtvarkos projekto sprendinį bei ankstesnį O. J. 2003 m. lapkričio 17 d. sudarytą žemės sklypo planą. UAB „Drava“ sudaryto žemės sklypo mastelis M 1:2000, plane grafiškai pavaizduoto kelio plotis šalia atsakovų žemės sklypo ir melioracinio griovio yra apie 2 mm, t. y. natūroje kelias turi būti apie 4 metrų pločio, vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, jog laisvos žemės ploto (įskaitant privalomą 1 metro kranto apsaugos juostą), įrengti keliui nepakanka.

17.5. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019, prieita prie teisinio vertinimo, kuris turi res judicata galią.

17.5.1. UAB „Drava“ 2012 m. birželio 20 d. atlikti kadastriniai matavimai neatitinka Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, 2003 m. spalio 9 d. atsakovo žemės sklypo lauko abriso, pirminių sklypo planų, nes nužymint sklypo šiaurinę ribą, nepalikta reikiamo kelio pločio juosta pravažiavimui. NŽT Klaipėdos rajono skyrius derindamas kadastrinių matavimų bylą ir priimdamas ginčijamus 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr.12SK-(14.12.110)-1933 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir 2017 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 12SK-(14.12.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ turėjo patikrinti ar kadastriniai duomenys atitinka teisės aktų reikalavimus.

17.5.2. Konstatuota, jog UAB „Drava“ kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei nepagrįstai buvo netaikytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas, kuriame numatyta prieštaravimų ištaisymo (pašalinimo) procedūra.

17.5.3. Panaikinti UAB „Drava“ 2012 m. birželio 20 d. parengtoje nekilnojamo daikto kadastro duomenų byloje nustatyti P. D. ir L. V. (atsakovams) priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys.

17.5.4. Panaikintas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 12SK-(14.12.110)-1933 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Laugalių kaime, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

17.5.5. Panaikintas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. 12SK-(14.12.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

18. Nors byloje ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. SUVA-16048-(8.53E.), duotas po Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo priėmimo, t. y. jam įsiteisėjus (CPK 331 str. 6 d.), žemės, kuri Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos (I etapo) projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1588, suprojektuota kaip 6 m pločio kelias, su kuriuo sutampa L. V. bei P. D. (atsakovų) žemės sklypo rytinė riba ir kuris ties kanalu šakojasi šiaurės rytų ir šiaurės vakarų kryptimis, faktinė ir teisinė padėtis nėra visiškai apibrėžta iki tol, kol nėra išspręsta dėl L. V. bei P. D. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo – kadastro duomenų nustatymo teisės aktų nustatyta tvarka. Kitaip, atsižvelgiant į šios Nutarties 17.5.1 punkte nurodytą bendrosios kompetencijos teismo išvadą, kad nužymint pareiškėjų sklypo šiaurinę ribą, nepalikta reikiamo kelio pločio juosta pravažiavimui, tuo pačiu nėra teisinių prielaidų užtikrinti pareiškėjų nuosavybės teisių apsaugą ir užkirsti kelią naujiems civilinio teisinio pobūdžio ginčams. Tai suponuoja, kad pareiškėjų žemės sklypo ribų nustatymo kadastriniais matavimais klausimo išsprendimas teisės aktų nustatyta tvarka tuo pačiu sukurs teisinį apibrėžtumą nuosavybės teisinių santykių aspektu ir leis netrukdomai įgyvendinti žemės reformos žemėtvarkos projekte įtvirtintus sprendinius.

19. Dėl su atsakovo NŽT apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, visi įrodymai teikiami ir tiriami pirmosios instancijos teisme, o pagrindų, nustatytų šioje teisės normoje, priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nėra. Atsižvelgiant į tai, atsisakoma priimti su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.

20. Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl pareiškėjų apeliacinio skundo tenkinimo iš dalies ir bylinėjimosi išlaidų

21. Pareiškėjai apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaidų atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, pareiškėjams iš atsakovo NŽT priteisė 525 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 22,50 Eur žyminį mokestį.

23. Pareiškėjai prašo 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti visiškai, papildomai priteisiant pareiškėjams iš atsakovo 1 039,66 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

24. Pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateiktame 2020 m. rugsėjo 7 d. prašyme nurodyta, kad jie patyrė 1 564,66 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Pareiškėjai nurodo, kad jie patyrė 907,50 Eur (635,25 Eur + 201,67 Eur + 70,58 Eur) skundo rengimo išlaidas, 50,42 Eur išlaidas už 2020 m. gegužės 20 d. prašymą pakeisti posėdžio datą ir sutikimą nagrinėti bylą ZOOM nuotoline programa, 373,08 Eur išlaidas, kurios susidarė analizuojant pareiškėjų papildomai pateiktus duomenis (90,75 Eur) ir pateikiant teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (282,33 Eur), rašytinių paaiškinimų išlaidas – 131,09 Eur (80,67 Eur + 50,42 Eur) ir 100,83 Eur (60,50 Eur + 40,33 Eur), 1,74 Eur nekilnojamojo turto registro išrašų gavimo išlaidas. Kartu su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai su advokate už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme atsiskaitė.

25. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo galutinis procesinis sprendimas priimamas pareiškėjų naudai, jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.2, 8.16 punktuose nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius už skundą, bei už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ir paaiškinimai, tai, kad pareiškėjų advokatui sumokėta suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjų apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir priteisia pareiškėjams iš atsakovo papildomai 989,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (už skundo, rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl papildomų įrodymų, prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo parengimą), patirtų pirmosios instancijos teisme. Nutarties 11.3 punkte nurodytos pareiškėjų išlaidos nelaikytinos atitinkančiomis šios Nutarties 26 punkte nurodytus kriterijus, todėl pareiškėjams nepriteistinos.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjams iš atsakovo priteista 525 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 22,50 Eur žyminio mokestis, keistina, priteisiant pareiškėjams iš atsakovo 1 514,24 Eur atstovavimo išlaidų ir 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

30. Pareiškėjai taip pat 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą priteisti pareiškėjai L. V. iš atsakovo 485,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. 473,92 Eur (391,67 Eur + PVM) už apeliacinio ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir 11,25 žyminį mokestį. Pareiškėjus apeliacinės instancijos teisme pagal 2020 m. sausio 23 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatė L. Š. Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjai pateikė 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, teisinių paslaugų suteikimą aktą, kuriame nurodyta, kad už apeliacinio skundo parengimą sumokėta 150 Eur + PVM, o už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą – 241,67 Eur + PVM. Sąskaitos išrašas patvirtina, kad už šias paslaugas 2021 m. sausio 1 d. sumokėjo pareiškėja L. V. Būtent jai prašyme dėl išlaidų atlyginimo ir prašoma priteisti minėtas išlaidas.

31. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas dėl materialinio teisinio pobūdžio reikalavimo atmestas, pareiškėjai L. V., vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Rekomendacijų 2, 7, 8.10 ir 8.11 punktais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į prašomų priteisti apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą (2021 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, kuris 2020 m. III ketvirtį sudarė 1 454,8 Eur, iš atsakovo pareiškėjai L. V. priteisiama 473,92 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir 11,25 žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai L. V. iš atsakovo priteistina bendra 485,17 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (473,92 Eur + 11,25 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų L. V. ir P. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjams L. V. ir P. D. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteista 525 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 22,50 Eur žyminis mokestis, pakeisti.

Priteisti pareiškėjams L. V. ir P. D. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 514,24 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiolika eurų ir 24 euro centus) atstovavimo išlaidų ir 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai L. V. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 485,17 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 17 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė