9cf25675-c6a4-4c58-8373-e4afd7f911ee · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1384-658/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00539-2014-4;Procesinio sprendimo kategorija 114.11; 140.2; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. liepos 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų: J. G. ir E. G. atstovo - advokato Justo Sakavičiaus atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-3649-429/2014 pagal pareiÅ¡kėjų:

J. G. ir E. G. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys kreditoriai IÄ® „Aujama- credit“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, UAB „Euro Providus“, UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“, Bigbank AS filialas, UAB „Snoro lizingas“, UAB „S.Imperija Creditor.lt“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Nordecum“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „General financing“, Swedbank AB, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, UAB „Sigirė“, UAB „ARN Group“, UAB „NWO Invest“, kredito unija „Moterų taupa“, UAB „Sostinės kreditai“, D.

P. ir V. Č., n u s t a t ė:Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai J. G. ir E. G., pateikdami atskirus pareiÅ¡kimus kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ . Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2014-01-22 nutartimi civ. bylos Nr. 2FB-3649-429/2014 ir Nr. 2-FB-3646-800/2014 buvo sujungtos į vienÄ bylÄ (t. I, b.l. 207-208).PareiÅ¡kėjas J. G. nurodė, kad Å¡iuo metu jau sulaukęs senatvės pensijos amžiaus (63 metai), sveikatos bÅ«klė yra sunki, nuo 2007 m. iki Å¡iol dirba fizinį avalynės užtraukėjo - surinkėjo darbÄ AB (duomenys neskelbtini) avalynės ceche, siekdamas kaip įmanoma daugiau sumažinti savo ir savo sutuoktinės įsiskolinimus kreditoriams.

Nepaisant Å¡ių pastangų, yra priverstas pripažinti, kad jo gaunamos pajamos (senatvės pensija ir darbo užmokestis) yra ženkliai per mažos, kad bÅ«tų atsiskaityta su visais kreditoriais. 2009 m. jam diagnozuotas kairio plaučio auglys. Kadangi santaupų sveikatos pablogėjimo metu neturėjo, pinigų skolinosi iÅ¡ savo sesers. Staiga mirus jos vyrui, sesuo pareikalavo skolÄ nedelsiant grÄ Å¾inti, todėl nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ teko pasiskolinti iÅ¡ kredito įstaigos. Po operacijos negalėjęs dirbti 4 mėnesius, todėl sumažėjo pajamos, be to, grįžęs į darbÄ , bÅ«damas silpnos sveikatos, pradėjęs uždirbti mažiau.

Kadangi paimto kredito sÄ lygos buvo itin griežtos, didelė palÅ«kanų norma, numatytos didelės netesybos, įvairÅ«s „pratęsimo mokesčiai“ bei kitos sankcijos už netinkamÄ prievolių vykdymÄ , nuo tada teko skolintis iÅ¡ naujų paskolas ir kreditus teikiančių kompanijų, kad atiduoti senÄ sias skolas. GrÄ Å¾inti skolas stengėsi iÅ¡ paskutiniųjų, tačiau tokiu bÅ«du Å¡is „užburtas naujų kreditų ėmimo ratas“, siekiant grÄ Å¾inti senesnes skolas jį ir Å¡eimÄ galų gale įklampino į tokio dydžio skolas, kokių objektyviai pagal jo gaunamas pajamas jis niekada nebesugebėtų grÄ Å¾inti.

Bendra pareiškėjo turimų finansinių įsipareigojimų suma sudaro 152 447,66 Lt. Skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai jau suėję, sudaro 72 101,33 Lt, iš jų pradelsti įsipareigojimai, pagal kuriuos pareiškėjo atsakomybė yra solidari – 25 212,04 Lt. Pareiškėjo gaunamas pajamos per mėnesį sudaro 852,62 Lt senatvės pensija ir 1630,97 Lt darbo užmokestis (t. I, b.l. 3-9).Pareiškėja E. G. nurodė, tapačias jos sutuoktinio pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas aplinkybes.

Papildomai nurodė, kad 1968 m. yra sudariusi santuokÄ su J. G., su kuriuo jau daugiau kaip 45 metus kartu veda bendrÄ Å«kį: tiek jos, tiek ir jo gaunamos pajamos skiriamos iÅ¡imtinai bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. 2009 m. pablogėjo jos ir vyro sveikata. PareiÅ¡kėjai 2009 m. diagnozuotas tiesiosios žarnos piktybinis auglys. Kauno klinikose 3 kartus operuota. Po ko liko ryÅ¡kus virÅ¡kinimo sistemos sutrikimas. Dėl nepakeliamų sveikatos problemų nebegalėjo toliau dirbti. Bendra pareiÅ¡kėjo turimų finansinių įsipareigojimų suma sudaro 152 447,66 Lt.

Skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai jau suėję, sudaro 72 101,33 Lt, iÅ¡ jų pradelsti įsipareigojimai, pagal kuriuos pareiÅ¡kėjo atsakomybė yra solidari – 46 889,29 Lt. PareiÅ¡kėjos gaunamas pajamos per mėnesį - 694,28 Lt netekto darbingumo pensija (t. II, b.l. 3-9). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjų finansinė bÅ«klė atitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje numatytÄ fizinio asmens nemokumo apibrėžimÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai, tikslingai, siekdami bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nenurodė savo sandorių sudarytų 3 metų laikotarpyje iki praÅ¡ymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ sudarymo ir, tik teismui pareikalavus, pateikė įrodymus apie Å¡ių sandorių sudarymÄ . Nustatė, kad 2013-09-24 pareiÅ¡kėjai pardavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) už 80 000 Lt, 2013-03-16 pardavė automobilį Volvo už 7000 Lt. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai butÄ pardavė galimai jiems pažįstamam asmeniui, kadangi parduotame bute gyvena iki Å¡iol ir nemoka jokio nuomos mokesčio.

Kur pardavę automobilį panaudojo 7000 Lt sumÄ , pareiÅ¡kėjai teismui paaiÅ¡kinti negalėjo. PareiÅ¡kėjai nepateikė teismui įrodymų, kur gautus visus grynais 80000 Lt pinigus panaudojo, o jų besikeičiantys teismo posėdyje duoti paaiÅ¡kinimai ir teiginiai, kad minėtus pinigus virÅ¡ 62000 Lt sumÄ pervedė AB Medicinos bankui jokiais įrodymais nepagrįsti ir neįrodyti. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjų pateikti mokėjimo nurodymai 2013-09-19, kuriais pirkėja S. B. sumokėjo už J. G. 5910 Lt ir 34000 Lt ir 28000 Lt sumÄ UAB „Achemos kredito unija“- viso 67 910 Lt neįrodo, kad Å¡ie pinigai buvo pervesti Medicinos bankui.

PrieÅ¡ sudarant buto pirkimo pardavimo sandorį pareiÅ¡kėjai gavo grynais iÅ¡ pirkėjo 80000 Lt sumÄ . Tai įrodo, kad sandorio sudarymo metu buto vertė buvo nurodoma 80000 Lt, kai tuo tarpu J. B. dar prieÅ¡ sandorio sudarymÄ 2013-09-19 mokėjimo nurodymu už J. G. sumokėjo KU „Achema“ už buto pirkimÄ dar 28000 Lt sumÄ . Todėl teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai tikslingai klaidina teismÄ , siekdami bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 28000 Lt už buvo panaudota buto pirkimui, nes tai yra nurodyta mokėjimo nurodyme, gautame 2013-09-19, todėl esant sandoryje nurodytai buto pirkimo pardavimo kainai – 80000 Lt suma, likusiÄ sumÄ 52000 Lt pirkėja sumokėjo grynais, kÄ Ä¯rodo 2013-09-24 buto pirkimo pardavimo sutarties 4 punktas.

PareiÅ¡kėjai nepateikė teismui įrodymų, kur gautus likusius pinigus, t.y. 52000 Lt panaudojo. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai, sudarydami buto pirkimo pardavimo sandorį, apie kurio sudarymÄ , tik teismui pareikalavus, pateikė įrodymus, nėra sÄ Å¾iningi ne tik praÅ¡ydami iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ , bet kitų kreditorių atžvilgiu, nes Å¡iais savo veiksmais siekė tęsti savo nesÄ Å¾iningų begalinių poreikių tenkinimÄ bei galimai siekė panaudoti gautus pinigus savo veiklai vystyti Žaliakalnio turguje.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos E. G. paaiÅ¡kinimų nustatė, kad ji dirbo turguje ir apie 15 metų ėmė paskolas iÅ¡ kitų asmenų ir tuo vertėsi. Å iuo metu dėl iÅ¡augusių paskolų grÄ Å¾inimo palÅ«kanų bei didelių delspinigių jų grÄ Å¾inti negalinti, tačiau į kreditorius dėl delspinigių dydžio sumažinimo ar terminų mokėjimo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo nesikreipė. Tokius pareiÅ¡kėjų veiksmus teismas laikė nesÄ Å¾iningais kreditorių atžvilgiu. Teismas nurodė, kad abu pareiÅ¡kėjai po turėtų 2009 m. sveikatos negalavimų, buvo ganėtinai aktyvÅ«s ir veiklÅ«s: 2010-2012 metais sudarė net 21 kreditų paėmimo sandorių, todėl teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai turi papildomų pajamų, kurių teismui nenurodo ir Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neatskleidžia, tikslu, kad jiems bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėjai 3 m. laikotarpyje iki pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimo, savo sÄ skaitose turėjo daugiau piniginių lėšų, kÄ Ä¯rodo J. G. Danske Bank sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nurodyta suma 4999,75 Lt (I, t., b.l.30), tačiau teismui vengia pateikti tokius įrodymus, o iÅ¡ kreditorių paimtos paskolos nebuvo tinkamai panaudotos kreditoriniams reikalavimams sumažinti, tik nedidelė dalis jų buvo panaudota kreditorių įsipareigojimams vykdyti, tikslu gauti kitas paskolas.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjai, pasinaudodami kreditorių patiklumu, nurodydami jiems savo neteisingus duomenis paraiÅ¡kose, praÅ¡ydami gauti kreditus, turėjo tikslÄ jų gauti kuo daugiau, tačiau ne kreditorinių įsipareigojimų kitų kreditorių atžvilgiu vykdymui, o savo ir savo Å¡eimos poreikių tenkinimui. PareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu nėra nuoseklÅ«s, sÄ Å¾iningi, teisingi, prieÅ¡taraujantys byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams: pareiÅ¡kėjai teismo posėdžio metu, negalėjo nurodyti, kur panaudojo 2012 m., 2013 m. metais paimtas gan dideles paskolas, ėmė jas kas antrÄ dienÄ 2013-06-13-6000 Lt, 2013-06-12 -4500 Lt sumÄ (t.

II, b.l.81-85, t. I, b.l.154-158). Tai įrodo, kad pareiÅ¡kėjai neatsakingai, nesÄ Å¾iningai manipuliavo kreditorių pasitikėjimu, o patys kreditoriai buvo itin neapdairÅ«s, tinkamai nekontroliuodami paskolų iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjams proceso. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. G. per keletÄ metų sudarė net 20 sandorių, iÅ¡ kurių 9 sudarė 2013 metais, E. G. prisiėmė įsipareigojimus pagal 14 sandorių, iÅ¡ kurių 10 sandorių sudaryti 2012 m., 2013 metais. Todėl teismas sprendė, kad vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjai įsipareigojimų negali vykdyti kreditoriams dėl sveikatos bÅ«klės negalima, prieÅ¡ingai - po pareiÅ¡kėjų sveikatos negalavimų 2009 m., jie tikslingai siekė gauti kuo daugiu kreditų.

PareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, kad dengtų kitas paskolas. PareiÅ¡kėjai neįrodė sÄ Å¾iningų veiksmų kreditorių atžvilgiu. Teismas svarbia aplinkybe pripažino tai, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė teismui kitų Lietuvoje veikiančių bankų pažymų, kurios patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjai tikrai neturi lėšų Lietuvoje veikiančių bankų sÄ skaitose. E. G. teismo posėdyje duotais paaiÅ¡kinimais pripažino, kad faktiÅ¡kai vykdė individualiÄ veiklÄ - prekiavo turguje, tačiau duomenų, kokia tai veikla ir kokias iÅ¡ Å¡ios veiklos ji gavo pajamas bei kodėl Å¡ia veikla nutarė nebesiversti, pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teismui nenurodė.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti pareiÅ¡kėjus buvus nesÄ Å¾iningus kreditorių atžvilgiu, todėl atsisakė jiems kelti bankroto bylÄ (t. V, b.l. 56-65). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjų: J. G. ir E. G. atstovas - advokatas Justas Sakavičius atskiruoju skundu (t. V, b.l. 93-101) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinant pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Beveik visos nutartyje nagrinėtos aplinkybės ir į bylÄ pateikti įrodymai buvo vertinami netiksliai, painiojama didžioji dalis bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, net nesistengiant įsigilinti į pareiÅ¡kėjų ir jų atstovo duotus paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu, nevertinant tikrųjų pareiÅ¡kėjų veiksmų priežasčių ir ketinimų. Klausimai dėl Buto įkeitimo ir pardavimo bylÄ nagrinėjančiam teismui kilo dar pirmojo žodinio posėdžio metu.

PareiÅ¡kėjai kiek tik galėdami operatyviai prisiminti teismui teikė žodinius paaiÅ¡kinimus, nurodė Buto įkeitimo, vėliau pardavimo aplinkybes. Tam, kad teismui pateikti daugiau papildomos informacijos ir raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjų atstovas net paprašė atidėti bylos nagrinėjimÄ kitam posėdžiui (praÅ¡ymas buvo tenkintas ir byla atidėta). Tačiau net ir pateikus papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, teismas dėl pareiÅ¡kėjams visiÅ¡kai nesuprantamų priežasčių vis tiek klaidingai įvertino Buto įkeitimo ir pardavimo aplinkybes.

PareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausęs Butas, siekiant užtikrinti 2012 m. gegužės 30 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00083, sudarytÄ tarp pareiÅ¡kėjo J. G. ir kreditoriaus „Achemos“ kredito unija, buvo įkeistas sutartine hipoteka. IÅ¡ minėto kreditoriaus gautos lėšos buvo panaudotos anksčiau prisiimtų įsiskolinimų dengimui bei kitiems poreikiams tenkinti (dalis medicininėms iÅ¡laidoms, vaistams, automobilio įsigijimui, pragyvenimui ir kt.). Už gautas lėšas buvo padengta didžioji dalis tuo metu turėtų įsipareigojimų kreditoriams, viso 31 830 Lt.

Taip pat iÅ¡ gautų lėšų buvo iÅ¡kart kompensuojamos pareiÅ¡kėjų patirtos nemažos iÅ¡laidos už turto draudimÄ ir hipotekos sandorio sudarymÄ . Teismo žiniai buvo pridėtas ir bankinio mokėjimo nurodymas, kuriuo padengtas ankstesnis pareiÅ¡kėjo J. G. įsiskolinimas UAB Medicinos bankui (10 972,57 Lt). Atkreiptinas dėmesys, jog kurį laikÄ PareiÅ¡kėjai kaip įmanydami dengė hipoteka užtikrinÄ paskolÄ kreditoriui „Achemos“ kredito unijai. Tačiau dėl pareiÅ¡kime nurodytų priežasčių ir didėjant įsiskolinimams kitiems kreditoriams, pareiÅ¡kėjai toliau nebegalėjo tinkamai vykdyti minėtos hipoteka užtikrintos prievolės. Dėl ne laiku mokamų įmokų už paskolÄ , nuolat spaudžiant hipotekos kreditoriui ir siekiant sumažinti turimus įsiskolinimus, pareiÅ¡kėjai buvo priversti ieÅ¡koti įkeisto buto pirkėjo.

Didžioji dalis už buto pardavimÄ gautos sumos (74 692,31 Lt iÅ¡ gautų 80 000 Lt) atiteko hipotekos kreditoriui, tokiu bÅ«dų su hipotekos kreditoriumi pilnai atsiskaitant, 2000 Lt, panaudota įsiskolinimui už daugiabučio renovavimo programÄ , likusi pinigų suma (apie 3 000 Lt) buvo panaudota pragyvenimui ir kitoms bÅ«tinosioms reikmėms. IÅ¡ byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad už ButÄ pareiÅ¡kėjai iÅ¡ pirkėjų gavo 80 000 Lt sumÄ :

1) buto pirkėjai keliais mokėjimais (5910 Lt, 34 000 Lt ir 28 000 Lt) tiesiogiai Buto hipotekos kreditoriui „Achemos“ kredito unijai pervedė 67 810 Lt (toks įsiskolinimas, atėmus PareiÅ¡kėjų turėtÄ pajų kredito unijoje, buvo likęs PareiÅ¡kėjų nepadengtas); 2) 6 782,31 Lt buvo įskaityta „Achemos“ kredito unijos viduje iÅ¡ PareiÅ¡kėjo turėto pajaus kredito unijoje;

3) likusi suma - 5407,69 Lt buto pirkėjų buvo sumokėta grynais pinigais tiesiogiai pareiÅ¡kėjams. GalbÅ«t pirmos instancijos teismo nutartyje nurodyti netikslumai galėjo atsirasti dėl ne visai iÅ¡samios į notarinės Buto pirkimo - pardavimo sutartį įtrauktos nuostatos dėl sumokėtų 80 000 Lt grynais pinigais - kadangi atsiskaitymas už ButÄ vyko per hipotekos kreditorių „Achemos” kredito unijÄ , nedetalizuojant atskirų mokėjimų už ButÄ , sutartyje buvo palikta lakoniÅ¡ka nuostata (ne visiÅ¡kai tiksliai atspindinti pinigų sumokėjimo tvarkÄ ), jog pinigus už ButÄ pareiÅ¡kėjai buvo gavę grynais pinigais dar prieÅ¡ sandorį. Nutartyje be jokio pagrindo taip pat įpainiojamas buvęs pareiÅ¡kėjų kreditorius UAB „Medicinos bankas“.

Su UAB „Medicinos bankas“ pareiÅ¡kėjai pilnai atsiskaitė (padengė 10 972,57 Lt) dar 2012 m. gegužės mėnesį (iÅ¡ hipotekos kreditoriaus „Achemos“ kredito unijos gautos 80 000 Lt paskolos sumos).Ä®statymas neįpareigoja pareiÅ¡kėjo pateikti informacijos apie neturimas sÄ skaitas ar apie lėšų kitimÄ banko sÄ skaitose per atitinkamÄ laikotarpį. Be to, teismui nėra užkertamos galimybės tokiÄ informacijÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ asmens bendra civilio proceso nustatyta tvarka, jei jis mato tokiÄ bÅ«tinybę.

Pažymi, jog pirmos instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu neįpareigojo pareiÅ¡kėjų pateikti visų Lietuvoje veikiančių bankų pažymų apie juose laikomas pareiÅ¡kėjų lėšas.Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiÅ¡kėjai butÄ pardavė galimai pažįstamam asmeniui. Pirkėjo, su kuriuo pareiÅ¡kėjai nėra niekaip susiję geranoriÅ¡kumo ir derybų dėka, Buto pardavimo metu buvo sutarta, kad pareiÅ¡kėjai laikinai (iki pusės metų terminui), kol pirkėjas atliks Buto remontÄ , galės laikinai pagyventi jo bute (už tai pareiÅ¡kėjai privalo dengti visas Buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas).Nėra (ir negali bÅ«ti) jokio priežastinio ryÅ¡io tarp 15 metų darbo stažo prekyboje ir vertimosi paskolų ėmimu.

Byloje nėra jokių reikÅ¡mingų duomenų (iÅ¡skyrus pačios pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, kad ji prieÅ¡ kurį laikÄ dirbo turguje prekybininke ir kelis kartus iÅ¡ kitų prekybininkų skolinosi pinigų), kurie objektyviai pagrįstų, jog pareiÅ¡kėja verstųsi paskolų ėmimu (kad ir kÄ Å¡is terminas reikÅ¡tų) ar, kad pinigines lėšas pareiÅ¡kėja naudodavo prekyboje.PareiÅ¡kėjai net kelis kartus teismui buvo paaiÅ¡kinę, kam bÅ«davo panaudojami kreditai (dėl suprastėjusios sveikatos pasunkėjusiai buičiai iÅ¡laikyti, vaistams ir medicininėms priemonėms, kurių nekompensuoja valstybė, prieÅ¡ tai paimtų kreditų grÄ Å¾inimui).

PareiÅ¡kėjai esamiems kreditoriams yra sumokėję bendrai 56 998 Lt, buvusiems kreditoriams yra padengę 109 850 Lt.Tai, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė visų savo iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, nepaneigia faktų, kad tokios bÅ«tinos iÅ¡laidos buvo iÅ¡ties patirtos, kadangi turbÅ«t nėra jokio vidutiniÅ¡kai protingo ir apdairaus žmogaus, kuris sÄ moningai kauptų visus jo turėtas iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus (prekių ar paslaugų kvitus, sÄ skaitas).Aplinkybė, jog teismo posėdžio metu (papildomai prisidėjus dar ir natÅ«raliam jauduliui) pareiÅ¡kėjai Å¡imto procentų tikslumu negalėjo atsakyti, kur iÅ¡leido konkrečių kreditų sumas, negali bÅ«ti traktuojama kaip pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningas elgesys.

Vertinant pareiÅ¡kėjų veiksmus sÄ Å¾iningumo kriterijumi, visiÅ¡kai neatsižvelgiama į prastÄ pareiÅ¡kėjų sveikatÄ ir į bylÄ pateiktus Å¡iuo faktus pagrindžiančius įrodymus - medicininius iÅ¡raÅ¡us.Skundžiamojoje nutartyje klaidingai įvertinamas pareiÅ¡kėjų pateiktas įrodymas apie neva Danske banke turėtas 4999,75 Lt dydžio lėšas, kadangi Å¡i suma yra ne pareiÅ¡kėjų turėtos lėšos, o įsiskolinimas pagal banko kreditinę kortelę.PareiÅ¡kėjai jau yra sulaukę pensinio amžiaus, dirbti pilna jėga dėl sveikatos bÅ«klės ir amžiaus tikrai nebegali.

Net ir iÅ¡laikant Å¡iuo metu gaunamas pajamas (kas objektyviai beveik neįmanoma), pareiÅ¡kėjai visus turimus įsiskolinimus (kurie dėl augančių palÅ«kanų ir netesybų kasdien didėja), pasiliekant pusę pajamų minimaliam pragyvenimui, pilnai galėtų uždengti ne anksčiau kaip po 10 metų. Atsižvelgiant į prastÄ pareiÅ¡kėjų sveikatos bÅ«klę, visiÅ¡kas skolų padengimas apskritai mažai tikėtinas.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Swedbank AB praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Kreditorius sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Papildomai nurodo, kad pareiÅ¡kėjai atskirajame skunde pripažįsta, kad 3000 Lt gautų pardavus butÄ panaudojo savo reikmėms, kas paneigia pareiÅ¡kėjų teiginį apie sÄ Å¾iningÄ elgesį sudarant buto pardavimo sandorį. Kadangi pareiÅ¡kėjai nutylėjo aplinkybes apie turėto buto pardavimÄ , atitinkamai byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie Å¡io buto vertę. PareiÅ¡kėjams vengiant pateikti įrodymus apie sudarytus sandorius nėra galimybių įvertinti Å¡ių sandorių sÄ Å¾iningumÄ .

Pažymima, kad atskirajame skunde skiriama daug dėmesio teismo neva nepagrįstiems motyvams, susijusiems su buto pardavimu, Danske banke turėta 4999,75 Lt suma ir pan., tačiau ypač mažai – skiriama esminei bylos aplinkybei - tai beatodairiÅ¡kam kreditų ėmimui bÅ«tent po to, kai abiems pareiÅ¡kėjams 2009 m. ženkliai pablogėjo sveikata. Dar labiau glumina pareiÅ¡kėjų pirmame teismo posėdyje nurodytas faktas, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į „Swedbank“ AB dėl papildomo kredito suteikimo ir, kai bankas atsisakė iÅ¡duoti papildomÄ kreditÄ suabejojęs pareiÅ¡kėjų galimybėmis jį grÄ Å¾inti, tuomet pareiÅ¡kėjai pradėjo beatodairiÅ¡kai skolintis iÅ¡ kitų kredito davėjų.

Be to, siekdami sudaryti paskolos sutartis pareiÅ¡kėjai pateikdavo neteisingÄ informacijÄ apie savo finansinę bÅ«klę ir turimus įsipareigojimus ir taip klaidindavo kreditorius.Kitų atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar asmenys, prisiėmę naujus finansinius įsipareigojimus, tuo metu kai jau nebegalėjo vykdyti ankstesniais sandoriais prisiimtų finansinių įsipareigojimų gali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.FABÄ® 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABÄ® paskirtis yra sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Taigi sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumo atkÅ«rimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ , siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pareiÅ¡kėjų nemokumo nėra. Tačiau fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimui bÅ«tina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktÄ , bet ir įvertinti, ar nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , kai pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti Å¡ių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.

Å i įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas J. G. sudarė Å¡ias sutartis: 2009-06-26 su Nordea banku, kuria pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota kredito kortelė su 2000 Lt limitu (t. I, b.l. 37-38), 2013-02-18 paskolos sutartis su „Aujama – credit“ dėl 2000 Lt (t. I, b.l. 35-36), vartojimo paskolos sutartis su „Europrovidus“, kuria pareiÅ¡kėjui suteikta 2000 Lt paskolos (t.

I, b.l. 39), 2012-10-23 paskolos sutartis su „Credit24“ dėl 7000 Lt (t. I, b.l. 41-44), 2013-06-12 vartojimo kredito sutartis, kuria pareiškėjas paėmė iš BIGBANK AS 4205 Lt kredito (t. I, b.l. 45), 2011-04-27 vartojimo kredito sutartį su „Snoro lizingu“ dėl 5000 Lt (t. I, b.l. 47-51), 2013-06-06 vartojimo kredito sutartį su „S.Imperija Creditor.lt“ dėl 1000 Lt (t. I, b.l. 52), 2013-06-13 su Ūkio banko lizingu dėl 6000 Lt vartojimo kredito (t. I, b.l. 53), 2012-09-03 su Ūkio banko lizingu dėl 1000 Lt vartojimo kredito (t.

I, b.l. 54), 2013-05-13 su Lateko Lizingu dėl 3000 Lt kredito (t. I, b.l. 55), 2012-03-10 su General Financing dėl 6100 Lt kredito (t. I, b.l. 60), 2012-08-29 su General Financing dėl 14 800 Lt kredito (t. I, b.l. 65), 2012-02-07 su Swedbank AB dėl 8000 Lt kredito (t. I, b.l. 71), 2010-11-19 su Swedbank AB dėl 15 000 Lt kredito (t. I, b.l. 75), 2012-02-03 su Swedbank AB dėl 1 000 Lt kredito limito (t. I, b.l. 82), 2008-06-09 su Danske banku dėl 5000 Lt kredito (t. I, b.l. 157, 92), 2013-07-03 su UAB „Sigirė“ dėl 750 Lt kredito (t.

I, b.l. 93). 2012-05-30 su „Achemos“ kredito unija buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria pareiÅ¡kėjui suteikta 80 000 Lt paskolos bÅ«sto remontui (civ. bylos priedas). 2011 kovo 13 d. iÅ¡ General Financing paimta 10 000 Lt paskola (civilinės bylos priedas Nr. 14) (Pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ suvestinę jis yra skolingas pagal 22 vartojimo kredito/paskolos sutartis (t. I, b.l. 19-20). E. G. sudarė Å¡ias sutartis: 2012-11-15 su Credit 24 dėl 3000 Lt vartojimo paskolos (t. II, b.l. 86), 2012-10-26 su BIGBANK AS dėl 2000 Lt (t.

II, b.l. 90), 2012-08-09 su General Financing dėl 879 Lt kredito (t. II, b.l. 98), 2012-03-18 su General Financing dėl 7 600 Lt kredito (t. II, b.l. 105), 2013-05-22 su Lateko lizingu dėl 1000 Lt kredito (t. II, b.l. 112), 2011-05-27 su Snoro Lizingu dėl 2300 Lt paskolos (t. II, b.l. 113), 2013-05-12 su UAB „Sostinės kreditai“ dėl 1000 Lt kredito (t. II, b.l. 117), 2009-2011 sudarydama 4 sandorius iš fizinių asmenų pasiskolino 9500 Lt (t. II, b.l. 124-126), 2013 m. sudaryta sutartis su Euro Providus dėl 1000 Lt paskolos (t.

II, b.l. 135). Byloje taip pat pateikta tik vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sÄ lygų dalys pagal kurias nėra įmanoma identifikuoti paimtos paskolos sumos (pvz. t. II, 118-123, 128-129). Pati pareiÅ¡kėja pateikia duomenis, jog yra skolinga pagal 12 sudarytų vartojimo kredito sutarčių bei negrÄ Å¾inus paskolų fiziniams asmenims (t. II, b.l. 15). PareiÅ¡kėjai nurodo, kad lėšas, gautas iÅ¡ kredito bendrovių, panaudojo maistui, bÅ«sto iÅ¡laikymui, komunalinėms paslaugoms, gydymui, sveikatos priežiÅ«rai bei kt.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjai kaip esminę savo nemokumo priežastį nurodo pablogėjusiÄ sveikatÄ ir dėl to iÅ¡augusias iÅ¡laidas sveikatos priežiÅ«rai bei sumažėjusias pajamas. Tačiau byloje nėra pateikiama nei vieno įrodymo, pagrindžiančio pareiÅ¡kėjų nurodomas dideles iÅ¡laidas sveikatos priežiÅ«rai (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjų atstovo argumentu, kad joks protingas asmuo nekaupia iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju yra kalbama ne apie kasdienines iÅ¡laidas maistui, higienos reikmenims ar sÄ skaitoms už komunalines paslaugas apmokėti. Patys pareiÅ¡kėjai teigia, jog jiems buvo reikalingos didelės pinigų sumos susijusios su sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, todėl bet kuris, vidutiniÅ¡kai protingas asmuo, turėtų bent dalį patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, įvertinat tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos, kaip teigia patys pareiÅ¡kėjai, nėra neženklios. 2014-02-04 teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad operacija kainavo 1500 Lt.

Ä®rodymų, patvirtinančių Å¡ios sumos sumokėjimÄ neturi. Net jei ir tikėti pareiÅ¡kėjais, kad už operacijÄ sumokėjo jų nurodytÄ sumÄ â€“ tai nėra tokio dydžio suma, kuria bÅ«tų galima pateisinti tokį kiekį paimtų vartojimo kreditų. Be to tai nebuvo vienkartinis kredito paėmimas, tam, kad padengti su gydymu susijusias iÅ¡laidas. IÅ¡ 2012-09-03 vartojimo kredito sutarties sudarytos tarp pareiÅ¡kėjos ir UAB Ūkio banko lizingas specialiosios dalies (civilinės bylos priedas Nr. 14.18) matyti, kad buvo paimtas kreditas telefonui ir jo dėklui įsigyti, kurių bendra suma yra 1059 Lt.

Taigi, nors patys pareiÅ¡kėjai teigia, kad 2009 metais pablogėjo sveikata kas ir buvo nemokumo priežastis, akivaizdu, kad lėšos buvo naudojamos ne bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti, o tenkinti tokius poreikius, kurie nėra bÅ«tini ir kilę iÅ¡ pareiÅ¡kėjų noro gyventi ne pagal jų finansines galimybes. IÅ¡ byloje esančio pareiÅ¡kėjo J. G. Swedbank AB sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 (civilinės bylos priedas Nr. 12.40-12.42) matyti, kad didelės pinigų sumos buvo nuimamos nuo sÄ skaitos grynais, tuo tarpu paskoloms dengti buvo skiriama tik nežymi pinigų dalis.

IÅ¡ E. G. visa Electron kortelės (SEB bankas) sÄ skaitos už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-02-27 iÅ¡raÅ¡o matyti, kad praktiÅ¡kai visos į kortelės sÄ skaitÄ gautos lėšos buvo iÅ¡imamos grynais pinigais iÅ¡ bankomatų. Å iuo laikotarpiu mokėta vaistinėje tik 2 kartus ir bendra suma siekia tik 59,49 Lt. IÅ¡ J. G. MasterCard kortelės iÅ¡rašų (bylos priedai Nr. 12.25-12.29), matyti, kad vaistinėse buvo iÅ¡leidžiamos palyginti neženklios pinigų sumos (viso 70,79 Lt).2012 metų gegužės mėnesį J.

G. iÅ¡ „Achemos“ kredito unijos paėmė 80 000 Lt dydžio paskolÄ bÅ«sto remontui. Å ios paskolos užtikrinimui įkeitė sutuoktiniams priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (bylos priedas Nr. 1, Nr. 2). Ä®keičiamo buto vertė Å¡alių susitarimu nustatyta 122 000 Lt (hipotekos lakÅ¡to 4 p.). 2013 m. rugsėjo 24 d. pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausęs butas buvo parduotas už 80 000 Lt sumÄ (sutarties 3.1 p., bylos priedo Nr. 6). PareiÅ¡kėjai teigia, kad didžiÄ jÄ dalį iÅ¡ kredito unijos gautų piniginių lėšų panaudojo padengti tuo metu turėtus įsipareigojimus kreditoriams viso 31 830 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iÅ¡ byloje ir jos priede esančių dokumentų neįmanoma nustatyti ar bÅ«tent iÅ¡ kredito unijos gauti pinigai buvo naudojami finansiniams įsipareigojimams padengti, tačiau, bet kuriuo atveju, pareiÅ¡kėjų nurodoma suma (31 830 Lt) iÅ¡ gautų 80 000 Lt nėra didelė dalis. Pagal pačių pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimÄ kreditoriniams įsipareigojimams padengti nebuvo skirta net pusė gautų lėšų. Taigi didžioji dalis gautų lėšų buvo panaudota pareiÅ¡kėjų poreikiams tenkinti, o ne kreditams grÄ Å¾inti.

Kur buvo panaudota likusi dalis piniginių lėšų – neaiÅ¡ku. Apeliacinės instancijos teismui pasisakant dėl pateikto skundo argumentų, susijusių su buto pardavimu ir aiÅ¡kinantis pinigų panaudojimÄ matyti, jog pardavus pareiÅ¡kėjams priklausiusį butÄ buvo atsiskaityta su „Achemos“ kredito unija (bylos priedas Nr. 7). 2014-02-24 teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ gautų 80 000 Lt apie 70 000 Lt buvo pervesta kredito unijai paskolos grÄ Å¾inimui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai buvo nesÄ Å¾iningi, kadangi neaiÅ¡ku kur panaudojo 52 000 Lt gautus grynais pinigais pardavus butÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie grynais pinigais gautÄ sumÄ parduodant butÄ pripažįsta nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirkimo – pardavimo sutartimi, nepagrįstai konstatavo, kad 52 000 Lt už parduotÄ butÄ buvo sumokėti grynais pinigais. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad „pardavėjai pareiÅ¡kia, kad 80 000 Lt jie gavo iÅ¡ pirkėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ydami Å¡iÄ sutartį“. Taigi sutartyje nėra nurodytas pinigų sumokėjimo bÅ«das (grynais ar pavedimu).

Yra tik konstatuota, kad visa daikto kaina yra sumokėta pardavėjams prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl buto pirkėjų atliktų mokėjimų už J. G. „Achemos“ kredito unijai nereiÅ¡kia, kad buto pirkėjai dar kartÄ buto kainÄ sumokėjo tiesiogiai buto pardavėjams. Teismas, nustatęs, kad buto pirkėjai 67 910 Lt sumÄ sumokėjo KU „Achema“ už J. G. galėjo tik spręsti apie likusios kainos t.y. 12 090 Lt sumokėjimÄ grynais pinigais tiesiogiai pardavėjams prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ .

Tačiau Å¡i aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumo, kadangi nagrinėjamu atveju bankroto bylÄ atsisakyta iÅ¡kelti ne dėl to, kad pareiÅ¡kėjai sudarė kreditorių interesams prieÅ¡taraujantį sandorį, kaip jį apibrėžia CK 6.67 straipsnis, o pirkimo-pardavimo sandorio vertinimas kreditorių teisių pažeidimo aspektu nėra Å¡ios apeliacijos nagrinėjimo dalykas. Teismas pripažįstÄ pagrįstu atskirojo skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino ir pareiÅ¡kėjų pateiktÄ Ä¯rodymÄ apie Danske banke turėtas lėšas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė kad pagal 2013-11-12 Danske banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , sÄ skaitoje iki 2013-10-01 buvo 4999,75 Lt, tačiau 2013-11-12 pinigų sÄ skaitoje neliko. IÅ¡ byloje esančio (t. I, b.l.

30) Danske banko 2013-11-12 suformuoto sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-11-12 laikotarpio pabaigoje sÄ skaitoje buvo neigiamas likutis, t.y. – 4999,75 Lt, kas reiÅ¡kia, kad J. G. įsiskolinimas bankui laikotarpio pabaigoje buvo 4999,75 Lt. Danske bank 2013-11-12 suformuotame sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-11-12, esančiam I tomo 31 lape yra pateikiam informacija apie kitÄ sÄ skaitÄ , todėl ir likutis Å¡ioje sÄ skaitoje to paties laikotarpio pabaigoje – 0 Lt.

Tačiau Å¡i klaidingai konstatuota faktinė aplinkybė apie 4999,75 Lt dydžio piniginių lėšų buvimÄ sÄ skaitoje nepadaro nepagrįsta teismo iÅ¡vados apie pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ . Nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti vertinamas pareiÅ¡kėjų elgesys, prisiimant ir vykdant finansinius įsipareigojimus visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. IÅ¡ byloje surinktų duomenų ir teismo posėdžio metu pateiktų pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjų nemokumas yra sÄ lygotas beatodairiÅ¡ko ir besaikio naudojimosi greitųjų kreditų bendrovių teikiamomis paslaugomis.

Pavyzdžiui vien 2013 m. birželio mėnesį buvo paimta kreditų už 11 205 Lt. Byloje nustatyta, ir tÄ pripažino pats pareiÅ¡kėjas 2014-02-24 teismo posėdžio metu, kad pareiÅ¡kėjai vartojimo kreditus ėmė jau nebegalėdami padengti ankstesnių finansinių įsipareigojimų. Nors pareiÅ¡kėjai teigia, kad naujus kreditus ėmė tam, kad grÄ Å¾inti anksčiau paimtus, tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad tik dalis paimtų piniginių lėšų buvo skiriama ankstesnių įsipareigojimų dengimui – kita dalis pareiÅ¡kėjų poreikių tenkinimui.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad J. G. mėnesines pajamas sudaro: 1630,97 Lt darbo užmokestis (t. I, b.l.

24) bei 852,62 Lt senatvės pensija (t. I, b.l. 14), E. G. – 694,28 Lt netekto darbingumo pensija (t. II, b.l. 20-21). Taigi akivaizdu, kad turint tokio dydžio pajamas visų kreditorinių įsipareigojimų įvykdymas yra neįmanomas. PareiÅ¡kėjai prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių jie realiai negalės vykdyti ir tai žinodami, patys sau sukėlė nemokumÄ , kas leidžia laikyti pareiÅ¡kėjus nesÄ Å¾iningais. CK 1.5 straipsnis įtvirtina pareigÄ civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

PareiÅ¡kėjai elgdamiesi atidžiai ir rÅ«pestingai, turėjo ir galėjo suvokti, jog sudarydami skolinimosi sandorius vienas po kito, sunkina savo finansinę padėtį, ir mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Be to iÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos negalima daryti iÅ¡vados, kad poreikį beatodairiÅ¡kai skolintis iÅ¡imtinai nulėmė pablogėjusi pareiÅ¡kėjų sveikatos bÅ«klė. Nors pareiÅ¡kimuose dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodoma, kad 2009 metais pablogėjus sveiktos bÅ«klei pinigų teko skolintis iÅ¡ pareiÅ¡kėjo sesers ir, pastarajai pareikalavus juos grÄ Å¾inti, pareiÅ¡kėjai buvo priversti paimti vartojimo kreditÄ â€“ teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjai nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo sesers buvo pasiskolinę 5000 Lt.

Tuo tarpu paimtų kreditų suma gerokai virÅ¡ija Å¡iÄ sumÄ . Be to pareiÅ¡kėjai negalėjo tiksliai pasakyti kada pareiÅ¡kėjo sesuo pareikalavo grÄ Å¾inti skolÄ . Apie pareiÅ¡kėjų neatsakingÄ požiÅ«rį į skolinimÄ si galima spręsti ir iÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų duotų parodymų – pareiÅ¡kėjai negalėjo iÅ¡vardinti savo kreditorių, nesugebėjo nurodyti finansinių įsipareigojimų bendro dydžio ir pradelstų įsipareigojimų kiekio, taip pat negalėjo pasakyti kokiÄ dalį finansinių įsipareigojimų yra padengę.

Å iuo atveju negalima sutikti su pareiÅ¡kėjų atstovo argumentu, kad pareiÅ¡kėjų negalėjimas tiksliai atsakyti į nurodytus klausimus yra sÄ lygotas pareiÅ¡kėjų patirto jaudulio dėl teismo proceso. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savo realios finansinės padėties nežinojimas Å¡iuo atveju greičiau yra susijęs su per sÄ lyginai trumpÄ laikotarpį paimtu dideliu kiekiu paskolų (vartojimų kreditų) neplanuojant savo pajamų ir iÅ¡laidų, nevertinat prisiimtų įsipareigojimų mÄ sto ir savo galimybių juos įvykdyti.

Taigi pareiškėjai tenkindami savo poreikius naudojosi lengvai gaunamais pinigais. Pareiškėjai savo išlaidų nesiejo su gaunamomis pajamomis, o tam, kad galėtų patenkinti savo poreikius, kuriems nepakanka pajamų – ėmė paskolas ir kreditus iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kreditai buvo imami net tik būtiniausiems poreikiams, tačiau ir užgaidoms, tokioms kaip naujas telefonas, kurio vertė 1000 Lt, tenkinti, kas nėra nei logiškai, nei praktiškai pateisinama.

Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai elgėsi nesÄ Å¾iningai, neprotingai bei neatsakingai pripažintina pagrįsta. Tai, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo sÄ Å¾iningi ir bÅ«simiems kreditoriams patvirtina tai, kad pildydami paraiÅ¡kas kreditams / paskoloms gauti nurodydavo realios situacijos neatitinkančius jau turimų finansinių įsipareigojimų dydžius - E. G., siekdama gauti kreditÄ iÅ¡ UAB „Sostinės kreditai“ 2013-05-12 nurodė, kad ji turi tik 1500 Lt dydžio finansinių įsipareigojimų (t.

V, b.l. 19), J. G., siekdamas gauti kreditÄ iÅ¡ UAB „ARN group“, 2013-04-16 nurodė, kad jo turimi įsipareigojimai taip pat siekia tik 1500 Lt (t IV, b.l. 93), J. G., pateikdamas paraiÅ¡kÄ to paties kredito grÄ Å¾inimo terminui pratęsti 2013-06-19 nurodė, kad 2013-04-16 mokumo deklaracijoje pateikta informacija yra tiksli (t. t IV, b.l. 95), J. G. 2012-02-07 pildydamas paraiÅ¡kÄ 10 000 Lt kreditui iÅ¡ „Swedbank“ AB gauti nenurodė turintis kitų finansinių įsipareigojimų (t. IV, b.l. 162-163).

Kaip jau buvo minėta, fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ . Asmuo, kuris neturėdamas pakankamai lėšų, tačiau norėdamas gyventi ne pagal turimas pajamas, ima eilę vartojimo kreditų ir ar paskolų ir naudoja savo poreikiams ar užgaidoms tenkinti, o vėliau nusprendžia nusimesti finansinę naÅ¡tÄ â€“ negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu asmeniu ir jam nėra suteikiama teisė bankrutuoti, t.y. iÅ¡vengti nesÄ Å¾iningais veiksmais prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymo.

PrieÅ¡ingu atveju bankroto įstatymas taptų ne įrankiu sÄ Å¾iningam asmeniui atkurti mokumÄ , o priemone nesÄ Å¾iningiems asmenis tam tikrÄ laiko tarpÄ â€žpagyventi kitų asmenų sÄ skaita“.Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė esant FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto sÄ lygÄ , t.y. pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ imant vartojimo paskolas ir greituosius kreditus, dėl kurio jie tapo nemokÅ«s, todėl pagrįstai atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas, n u t a r i a:                           atskirÄ jį skundÄ atmesti.             Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                                  Nerijus Meilutis