9cef4632-acbb-4276-9d77-98a72a8fac4a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-1013-171/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02364-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 23.4, 55.1(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,dalyvaujant pareiškėjui A. T., jo atstovui advokato padėjėjui Laurynui Samoškai,atsakovės atstovei I.

B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. T. patikslintÄ skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. T. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su skundu, jį patikslino ir praÅ¡o pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2017 m. spalio 20 d. sprendimÄ Nr. KS-157 „Dėl A.

T.“ (toliau – Sprendimas).Nurodo, kad visi priedai už papildomus darbus (metodinę veiklÄ , renginių organizavimÄ , kitus darbus) mokytojams buvo skiriami suderinus su darbo taryba. Už konkrečius darbus buvo apmokama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. nutarimÄ Nr. 511, kuris panaikintas 2017 m. Teigia, kad visas procedÅ«ras atliko pagal teisės aktus, o iÅ¡ Sprendimo nėra aiÅ¡ku, kokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Ä®statymas) nuostatas, t. y.

Sprendimas nėra motyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio, VTEK įstatymo 29 straipsnio, Ä®statymo 1 straipsnio reikalavimų. Taip pat nurodo, kad apmokėjimas už egzaminus vykdomas pagal brandos egzaminų vykdymo tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro ir Savivaldybės tarybos ir mero sprendimais „Dėl apmokėjimo už pagrindinės sesijos ir valstybinių ir mokyklinių egzaminų vykdymÄ â€œ. 2016-08-30 įsakymÄ Nr. K-40-(5.1.) apmokėti už brandos egzaminų vykdymÄ , teigia, iÅ¡leidęs pagal sÄ raÅ¡Ä , kurį parengė, suderino su vyr. buhaltere ir pavaduotojas ugdymui S. G. teikė Nacionaliniam egzaminų centrui.

Jei bÅ«tų nusiÅ¡alinęs ir neiÅ¡leidęs Å¡io įsakymo, bÅ«tų susidariusi situacija, kai už papildomÄ darbÄ mokytojai nebÅ«tų gavę atlyginimo ir taip bÅ«tų buvę pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimai. Visos mokėtinos sumos (atlygis už darbÄ ) buvo patvirtintos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, o jis savo iniciatyva neatliko jokių veiksmų, už kuriuos bÅ«tų gavęs bet kokio pobÅ«džio turtinės naudos. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė patikslintame skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė patikslintÄ skundÄ patenkinti.Atsakovė VTEK atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodo, kad VTEK neneigia poreikio apmokėti mokytojams už papildomÄ darbÄ , tai nebuvo VTEK nagrinėjimo dalykas.

VTEK vertino tik pareiÅ¡kėjo elgesio atitiktį Ä®statymo nuostatoms, tiesiogiai įpareigojančioms jį veikti neÅ¡aliÅ¡kai, objektyviai ir savo tarnybinėje veikloje vengti viešųjų bei privačių interesų konflikto, o jam iÅ¡kilus – nusiÅ¡alinti. Tai, kad jis skyrė papildomas valandas mokytojams, suderinęs su Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos (toliau – Gimnazija) darbo tarybos atstovu, nepanaikina fakto, kad papildomas valandas bei apmokėjimÄ skyrė sau pačiam.Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas yra ne tik minėtos gimnazijos direktorius, bet ir jos darbuotojas (mokytojas), o Å¡i aplinkybė savaime susijusi su galima viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsme (rizika), nes jis, kaip įstaigos darbuotojas, yra tiesiogiai ir asmeniÅ¡kai suinteresuotas savo paties į vidaus administravimÄ nukreiptais sprendimais.

Aplinkybės, kad jis, kaip Gimnazijos direktorius, turėjo vykdyti kitų teisės aktų jam suteiktas funkcijas, nepanaikina jam taikomos pareigos vykdyti Ä®statymo nuostatas. Taigi, siekdamas iÅ¡vengti interesų konflikto Å¡iuo atveju privalėjo pareikÅ¡ti nusiÅ¡alinimÄ . Atkreipia dėmesį, kad interesų konfliktas valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimÄ (dalyvauti jį priimant), ar gali daryti realų poveikį kitiems asmenims dėl savo artimųjų įdarbinimo, tolesnės jų tarnybos eigos.

Teigia, kad nesvarbu, koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių, nepalankių ar neutralių – jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims. Neturi reikÅ¡mės ir sprendimo atitiktis kitiems teisės aktams. Kad įstatymas pažeistas, užtenka konstatuoti, kad asmuo nesiėmė Ä®statyme nustatytų priemonių, kad savo veikloje iÅ¡vengtų viešųjų ir privačių interesų konflikto. VTEK tyrimo metu nenustatė, o ir pareiÅ¡kėjas nenurodė duomenų, kad bÅ«tų vengęs interesų konflikto ir Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teikęs nusiÅ¡alinimÄ Panevėžio miesto savivaldybės tarybai.Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl VTEK Sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė atitinkamas Ä®statymo nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2002 m. spalio 9 d. darbo sutartimi Nr. 223 priimtas eiti Gimnazijos direktoriaus pareigas, o 2002 m. spalio 21 d. darbo sutartimi Nr. 225 priimtas eiti Gimnazijos mokytojo pareigas. Pagal Ä®statymo (redakcija, galiojusi priimant SprendimÄ ) 2 straipsnio 1 dalį, į asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, kategorijÄ patenka ir asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus.

Remiantis Ä®statymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, VTEK kontroliuoja, kaip asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, vykdo Å¡io įstatymo nuostatas. Pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , VTEK, atlikusi tyrimÄ , priima motyvuotÄ sprendimÄ pripažinti, kad asmuo pažeidė Ä®statymo nuostatas. Taigi, VTEK turi iÅ¡imtinę teisę priimti sprendimÄ dėl Ä®statymo nuostatų pažeidimo. Nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas, pavaduojantis merÄ , P. L. 2017 m. liepos 19 d. raÅ¡tu Nr. 19-1932(4.17) kreipėsi į VTEK su praÅ¡ymu įvertinti Gimnazijos direktoriaus A.

T. veiksmų atitiktį Ä®statymo nuostatoms ir priimti sprendimÄ . Nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius 2017 m. gegužės–liepos mėn. atliko Gimnazijos vidaus auditÄ . Nustatyta, kad Gimnazijos direktorius nesivadovavo Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais bei 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-57-4 patvirtintų asmenų, dirbančių Panevėžio miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 5.2, 5.3, 5.8 papunkčiuose nurodytais valstybės tarnautojo etikos principais, t. y. 2016 m. rugsėjo 1 d.

įsakymu Nr. V-84-(1.5) 15 pedagogų, taip pat ir sau pačiam, paskyrė papildomas 1,5 val. už renginių organizavimÄ , metodinę veiklÄ , dalyvavimÄ projektų veikloje, o Å¡ios valandos nebuvo pasiraÅ¡ytinai suderintos su darbuotojų atstovais, nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr. V-1254 35.4 punktu, taip pat 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. K-40-(5.1) paskyrė apmokėjimÄ už valstybinių brandos egzaminų pedagogams, taip pat ir sau pačiam, nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 4 punktu.

VTEK, atsižvelgdama į minėtame raÅ¡te nurodytas aplinkybes, pradėjo tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų – dalyvavimo sprendžiant klausimus, susijusius su savo paties darbo eiga Gimnazijoje –atitikties Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms. Atlikusi tyrimÄ , ginčijamu Sprendimu padarė iÅ¡vadÄ , kad A. T. darbovietė bei jo, kaip mokytojo, darbo santykiai ir perspektyva turėti didesnį užimtumÄ bei savirealizacijos galimybes, taip pat ir galimybė gauti piniginį atlygį laikytini jo privačiu interesu, dėl kurio jis atlikdamas tarnybines pareigas negali likti objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas.

Pažymėjo, kad Ä®statymo pažeidimui konstatuoti nėra bÅ«tina nustatyti, kad A. T. savo privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sÄ skaita, užtenka to, kad jis nesiėmė Ä®statyme nustatytų priemonių, kad iÅ¡vengtų viešųjų ir privačių interesų konflikto savo veikloje. Atsakovė konstatavo, kad A. T., nepaisydamas kilusio interesų konflikto ir priimdamas sprendimus, susijusius su jo, kaip mokytojo, darbo santykiais mokykloje ir nuo Å¡ių procedÅ«rų nenusiÅ¡alindamas, pripažino, kad jis pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Ä®statymo 1 straipsnyje nurodytos asmenų, pretenduojančių dirbti, dirbančių ir dirbusių valstybinėje tarnyboje, prievolės, t. y. neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (1 punktas), teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas), nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (3 punktas) ir kt.NusiÅ¡alinimo atvejai nustatyti Ä®statymo 11 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ , o pagal 2 dalį – prieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ arba kolegialiÄ valstybės ar savivaldybės institucijÄ , kurios narys jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ , apie esamÄ interesų konfliktÄ , pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ .IÅ¡ Å¡ių teisės normų matyti, kad joje įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, tampa privalomos ir turi bÅ«ti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus.Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, kad Ä®statymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė Ä®statymÄ , pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, kad asmuo nesiėmė Å¡iame įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje iÅ¡vengti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).Tiek iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio, tiek iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. K-40-(5.1) „Dėl apmokėjimo už 2016 m. valstybinių brandos egzaminų vykdymÄ â€œ įsakė apmokėti už brandos egzaminų vykdymÄ pagal sÄ raÅ¡Ä , kurio 6 punktuose jis nurodytas kaip vyresnysis vykdytojas. 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-84-(1.5) „Dėl už kitų papildomų darbų tarifikacijos patvirtinimo“ pareiÅ¡kėjas patvirtino valandų paskirstymÄ už kitus papildomus darbus 2016–2017 m., iÅ¡ pridedamo sÄ raÅ¡o matyti, kad pats sau nustatė ir patvirtino valandų skaičių už renginių organizavimÄ , už metodinę veiklÄ ir už dalyvavimÄ projektų veikloje.

PareiÅ¡kėjas neginčija VTEK Sprendime konstatuotų faktinių aplinkybių, tapusių pagrindu priimti SprendimÄ , tačiau nesutinka su Å¡ių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu. Teigia, kad įsakymus priėmė vadovaudamasis norminiais teisės aktais, o jų nepriėmus, bÅ«tų susidariusi situacija, kai mokytojams už darbÄ nebÅ«tų atlyginta. Å iuo atveju nekvestionuotinos pareiÅ¡kėjo funkcijos nustatyti darbuotojų pareigines algas ir priemokas, byloje nevertinamas minėtų įsakymų teisėtumas ir pagrįstumas, nes tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, vertintina tik pareiÅ¡kėjo veiksmų atitiktis Ä®statymo nuostatoms, priimant Å¡iuos įsakymus.

IÅ¡ minėtų 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir rugsėjo 1 d. įsakymų turinio matyti, kad jie susiję su galimybe gauti didesnį atlygį už darbÄ ir savirealizacijos galimybėmis (užimtumu papildomuose darbuose), todėl teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad tai laikytina privačiu pareiÅ¡kėjo interesu, dėl kurio jis atlikdamas tarnybines pareigas gali bÅ«ti neobjektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas. PareiÅ¡kėjas nei paaiÅ¡kinimuose VTEK, nei skunde teismui nepateikė įrodymų, kad jis atliko Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus, t. y. kad prieÅ¡ minėtų įsakymų rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ ar procedÅ«ros metu informavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotÄ asmenį apie esamÄ konfliktÄ ir pareiÅ¡kė nusiÅ¡alinimÄ toliau rengiant, svarstant ar priimant įsakymus.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nesiėmė aktyvių ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tų veiksmų nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo sprendžiant klausimus dėl savo darbinių santykių Gimnazijoje, kurie susiję su jo paties privačiu interesu, todėl VTEK pagrįstai pripažino, kad jis pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. PareiÅ¡kėjas mano, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų.LVAT yra pažymėjęs, kad VAÄ® 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobÅ«džio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010, Administracinė jurisprudencija, Nr. 20, 2010).IÅ¡ ginčijamo Sprendimo matyti, kad jame nurodytas tiek nagrinėjimo pagrindas ir dalykas (tyrimas pradėtas gavus Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojo P. L., laikinai ėjusio mero pareigas, praneÅ¡imÄ apie pareiÅ¡kėjo veiklÄ dėl papildomų darbo valandų ir papildomo darbo užmokesčio paskyrimo sau pačiam atitikties Ä®statymo nuostatoms), tiek faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo priimtas Å¡is sprendimas, tiek teisinis pagrindas ir motyvai.

Teismo nuomone, Sprendimo turinys yra aiÅ¡kus ir suprantamas.Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo formÄ ir turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad jis iÅ¡ esmės atitinka tokiam aktui keliamus reikalavimus, įtvirtintus VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje, nekliudo asmeniui suvokti dokumento esmės, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl Å¡io sprendimo neatitikties VAÄ® 8 straipsnio keliamiems reikalavimams atmestinas. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad VTEK Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiÅ¡kėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. T. patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                   Tomas Blinstrubis                                                                                                                     Irena Paulauskienė Donatas Vansevičius