2018-03-08 Nr. AB-4718-3-61-3-00240-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-171-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00240-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rimi Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rimi Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“) dėl sprendimo dalies ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rimi Lietuva“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pripažįstami negaliojančiais pareiškėjui išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai Nr. 1514VI0001-5513-6493 bei Nr. 1414VI0001-5513-6493; 2) panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“ (toliau – ir Raštas), kuriuo pareiškėjas įpareigojamas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis iki 2018 m. vasario 15 d.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti apskųstų Sprendimo ir Rašto galiojimą. Pareiškėjas nurodė, kad už aplinkos teršimą metalinėmis pakuotės atliekomis jis vieną kartą jau yra sumokėjęs. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas patirs papildomus nuostolius ir kitas neigiamas pasekmes (finansines). Be to, jis neturės galimybės išsireikalauti visiško nuostolių atlyginimo. Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, adekvati ir atitinka viešąjį interesą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Rimi Lietuva“ skundą ir atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę.

Pareiškėjo argumentus, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, teismas laikė nepagrįstais. Teismo įsitikinimu, skundžiami Sprendimas ir Raštas nesukuria pareiškėjui prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo pareiškėjui nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta, kad dėl jų galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis ar sutriktų ūkinė veikla.

Teismas pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, jog jis patirs materialines pasekmes, susijusias su jam tenkančios mokesčio sumos išieškojimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu yra tikslingas ir būtinas, nes pareiškėjo įvardijamos grėsmės nėra susijusios su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, o kyla iš kitų atsakovo vykdomų administracinių procedūrų.

Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės siekia ne būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo motyvuojamas iš esmės tik galimu jo interesų pažeidimu, taip pat į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.Todėl pareiškėjo prašymą sustabdyti Sprendimo ir Rašto galiojimą pirmosios instancijos teismas atmetė.

III. Pareiškėjas UAB „Rimi Lietuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, remdamasis vienintele aplinkybe – tuo, kad skundžiami aktai nesukelia pareiškėjui neigiamų pasekmių, nes jais nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Atsakovas Raštu, kurio pagrindą sudaro Sprendimas, reikalauja, jog pareiškėjas pats apsiskaičiuotų mokėtiną mokesčio sumą ir ją sumokėtų.

Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo įvardijamos grėsmės nėra susijusios su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, o kyla iš kitų atsakovo vykdomų administracinių procedūrų. Priešingai, tariama pareiškėjo pareiga sumokėti mokestį kyla būtent iš skundžiamų aktų, todėl prašyme nurodytos grėsmės, dėl kurių prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra neatsiejamai susijusios ir kyla iš nagrinėjamos administracinės bylos dalyko.

Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos: 1) skundžiami aktai yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) neteisėti, nes jų priėmimą lėmė ne pareiškėjo padaryti pažeidimai, o trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai; 2) būtinybę sustabdyti skundžiamų aktų galiojimą lemia susiklosčiusi išskirtinė situacija, kai pareiškėjas įpareigojamas antrą kartą sumokėti už atliekų tvarkymą; 3) nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo, bus paneigti pareiškėjo interesai; 4) nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo jis neturės realių galimybių išsireikalauti visiško nuostolių atlyginimo net ir palankaus galutinio teismo sprendimo atveju; 5) prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė atitinka teismų praktikoje suformuluotus kriterijus – yra proporcinga, adekvati ir atitinka viešąjį interesą.

Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, jog net ir preziumuojant, kad pareiškėjas pats apsiskaičiuos ir sumokės ginčo mokestį į biudžetą ar jis bus išieškotas priverstine tvarka, tokia žala negalėtų būti laikoma neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma, nes nepagrįstai sumokėtas mokestis per 5 dienas nuo prašymo pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turi būti grąžintas mokesčių mokėtojui (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 111 str.).

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiga apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį kilo ne iš ginčijamų sprendimų, o iš Vilniaus RAAD sprendimų, kuriais buvo panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Metrail“ išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kurie viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ patvirtinimais buvo paskirstyti gamintojams / importuotojams, tarp jų ir pareiškėjui. Šie patvirtinimai buvo panaikinti vadovaujantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359 (toliau – ir Aprašas), 53 punktu, kuris nustato, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai / perdirbėjai, eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Apraše nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Patvirtinimai, išrašyti remiantis negaliojančiais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, negalioja savaime, nes jie yra išvestiniai, neturintys savarankiško juridinio pagrindo (pvz., nustatyto pažeidimo). Vilniaus RAAD BUAB „Metrail“ atliekų sutvarkymo įrodančius dokumentus, kurių pagrindu išrašytas patvirtinimas pareiškėjui, buvo taip pat panaikintas skundžiamu Sprendimu, panaikino 2015 ir 2016 metais. Panaikinus dokumentą, kurio pagrindu pareiškėjas įgijo mokestinę lengvatą, jam, kaip mokesčio mokėtojui, atsirado ir pareiga perskaičiuoti ir sumokėti mokestinę nepriemoką. Apie tokią pareigą pareiškėjas Raštu buvo tik informuotas, nurodant protingą terminą, kad mokesčių administratorius galėtų planuoti mokestinius patikrinimus, tačiau tokia pareiga egzistuoja nuo 2015, 2016 metais priimtų sprendimų, o pareiga per MAĮ nustatytą terminą (20 dienų) sumokėti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą mokestį atsiras tik atlikus mokestinį patikrinimą, todėl teismas pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra pradėtos ir sustabdytos administracinės bylos dėl BUAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo. Šiose bylose pareiškėjas, VšĮ „Žaliasis taškas“ teikė prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kuriuos tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė. Kadangi bylos aplinkybės labai panašios, o patvirtinimo (paskirstymo) dokumentai, kurių teisėtumas ginčijamas šioje byloje, yra išvestiniai, neturintys savarankiško juridinio pagrindo, kurių panaikinimą lėmė tik jų išvestinumas iš ginčijamų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, iš esmės, nurodytomis nutartimis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra išspręstas. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju tikslinga vadovautis šiose nutartyse pateiktu teisės normų aiškinimu ir faktinių aplinkybių įvertinimu.

Atsakovas mano, kad tenkinus prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo bus pažeistas viešasis interesas, t. y. valstybės institucijoms gali būti apribotos galimybės apskaičiuoti atitinkamus mokesčius dėl nustatytų senaties terminų. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas yra naikinamasis ir nestabdomas. Kadangi BUAB „Metrail“ išrašyti ir pareiškėjui patvirtinti gamintojams / importuotojams atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo panaikinti už 2013–2015 metus, atlikti mokestinius patikrinimus (apskaičiuoti mokestį) būtina iki 2018 gruodžio 31 d. Sustabdžius skundžiamo Sprendimo galiojimą, atsakovas praras galimybę laiku atlikti patikrinimus ir išieškoti mokesčius į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „Rimi Lietuva“ atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS‑900‑662/2016).

Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę: laikinai sustabdyti ginčijamų Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“ galiojimą. Ginčijamu Sprendimu Vilniaus RAAD patvirtino 2017 m. lapkričio 8 d. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, kuriuo pripažinti naikintinais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo pakuočių atliekų sutvarkymą. Raštu pareiškėjas UAB „Rimi Lietuva“ informuotas, jog turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. Pareiškėjas UAB „Rimi Lietuva“ Sprendimą ir Raštą apskundė teismui.

Pareiškėjas siekia, kad būtų laikinai sustabdytas Sprendimo ir Rašto galiojimas, nes, jo teigimu, neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti UAB „Rimi Lietuva“ interesus ir padaryti jam didelių nuostolių.

Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nei Sprendimas, nei Raštas nesukuria UAB „Rimi Lietuva“ prašyme ir atskirajame skunde nurodytų neigiamų pasekmių, nes jais pareiškėjui nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad dėl Sprendimo ar Rašto galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis, sutriktų ūkinė veikla ar kiltų kitokia grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Pareiškėjo teiginys, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ateityje galbūt bus pradėti nauji teisminiai ginčai, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad spręsdamas dėl prevencinių priemonių taikymo tikslingumo pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės neteisingą nutartį, nes, kaip matyti, pareiškėjo įvardijamos tikėtinos pasekmės nėra susijusios su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, o kyla iš kitų Vilniaus RAAD vykdomų administracinių procedūrų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas dėl skundžiamo Sprendimo patirs didelius finansinius sunkumus, bus sutrikdyta arba neįmanoma jo veikla, nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad dėl Sprendimo galiojimo jo patirtų finansinių nuostolių nebus galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2018 m. sausio 22 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rimi Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį palikti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė