Legislator Case Law & Legislation
9cec15ff-72bd-469d-b077-2cb567d3d408 AI generated

9cec15ff-72bd-469d-b077-2cb567d3d408 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 9cec15ff-72bd-469d-b077-2cb567d3d408
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija), apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti jai pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (tuo atveju, jei pastaroji norma buvo taikoma);

Legislator headnote

AI generated

9cec15ff-72bd-469d-b077-2cb567d3d408 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Ä®vertinusi Å¡ias faktines aplinkybes, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo Å¡io asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ dienos. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-9321-789/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01546-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L.

T. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja L. T. 2013-05-08 iÅ¡siuntė paÅ¡tu teismui skundÄ (b. l. 1–5), praÅ¡ydama:

1) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija), apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti jai pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (tuo atveju, jei pastaroji norma buvo taikoma);

2) panaikinti Ministerijos 2013-04-15 sprendimÄ Nr. 1D-3846-(11).PaaiÅ¡kino, kad jai nuo 1999-04-19 Ministerijos sprendimu paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jai kiekvienÄ mėnesį buvo mokama sumažinta valstybinė pensija. Nurodė, kad su praÅ¡ymu kreipėsi į MinisterijÄ dėl sumažintos pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo, tačiau Ministerija jos praÅ¡ymo netenkino. PareiÅ¡kėja savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas), kuriame Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 str. 1 d. 2013-08-26 (b. l. 37–38) ir 2014-08-25 (b. l. 93–96) pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymus atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti.

Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime (b. l.

23) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ar bylÄ nutraukti. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtos pensijos dalį į MinisterijÄ kreipėsi praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. Mano, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo terminas administracinei procedÅ«rai inicijuoti turi prioritetÄ prieÅ¡ Socialinio draudimo įstatymo termino analogijÄ .

Be to, Socialinio draudimo įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas bÅ«tų praleistas ginčyti pensijÄ už 2010 m. sausio ir vasario mėnesį, nes ji buvo iÅ¡mokėta 2010-02-26 2010-03-20, o į MinisterijÄ kreiptasi 2013-03-29. Jeigu skundas bÅ«tų tenkintas, prašė pensijos kompensavimÄ atidėti iki 2014-02-01, nes asignavimai dėl pensijų atstatymo bus įtraukti tik svarstant 2014 m. valstybės biudžeto projektÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimo nepateikė.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-10-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3525-365/2013 pareiÅ¡kėjos L. T. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies: panaikino Ministerijos 2013-04-15 sprendimo Nr. 1D-3846 (11) dalį, kuria pareiÅ¡kėjos pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos; priteisė L. T. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 33 160,02 Lt neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos; įpareigojo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai 33 160,02 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ iki 2014-02-01, mokant lygiomis dalimis priteistÄ sumÄ kiekvienÄ mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo (b. l. 43–48).

Dėl minėto sprendimo pareiÅ¡kėja (b. l. 72–74) ir atsakovės (b. l. 52–53) pateikė apeliacinius skundus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014-07-31 nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1001/2014 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-10-07 sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (b. l. 84–90).Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjai paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ dydžio ribojimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-10-31 teisėtumo.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal Ministerijos sekretoriaus patvirtintÄ 1999-05-25 iÅ¡vadÄ dėl pensijos paskyrimo už tarnybÄ , invalidumÄ Nr. 15331 pareiÅ¡kėjai nuo 1999-04-19 paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija – 1802,19 Lt per mėnesį (b. l. 12).

Pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-02-28 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str., o laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 – ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. (b. l. 102). 2013-03-29 Ministerijoje gautas pareiÅ¡kėjos 2010-03-27 praÅ¡ymas pateikti informacijÄ ir iÅ¡mokėti susidariusiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ (b. l. 15–16). IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Ministerija         2013-04-15 sprendime Nr. 1D-3846(11) nurodė, kad valstybinė pensija pareiÅ¡kėjai perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, o praÅ¡ymas iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ negali bÅ«ti patenkintas, kadangi teisės aktai valstybinių pensijų kompensavimo nenustato, t. y.

Ministerija atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir grÄ Å¾inti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį (b. l. 13–14). Å ioje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo.LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje                       Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ , t. y.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintÄ 3 metų terminÄ pripažino specialiuoju terminu kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos palyginti su Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 33 str. 1 d. nustatytu terminu. LVAT minėtoje byloje nurodė, kad sprendžiant dėl termino kreiptis į teismÄ eigos pradžios nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiÅ¡kėjas sieja savo reikalavimÄ , pobÅ«dį ir individualias bylos faktines aplinkybes. 2013-11-07 nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo: iÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo; pareiÅ¡kėjui neįteikta jokių praneÅ¡imų apie ginčijamus veiksmus; sumažinta valstybinė pensija buvo mokama faktiÅ¡kai kiekvienÄ mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas.

Ä®vertinusi Å¡ias faktines aplinkybes, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo Å¡io asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ dienos. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Å ioje byloje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pareiÅ¡kėjui tam tikra valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį, o pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2013-03-22, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ â€“ sumažintos valstybinės pensijos mokėjimÄ . IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praleidęs terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos valstybinė pensija buvo mažinama nuo 2010 m. sausio mėnesio.

IÅ¡ byloje esančio AB Swedbank banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pirmÄ sumažintÄ valstybinę pensijÄ , t. y. 2010 m. sausio mėnesio, pareiÅ¡kėja gavo 2010-02-26 (b. l. 97). PareiÅ¡kėja 2010 m. vasario mėnesį sužinojo apie pensijai taikytinÄ ribojimÄ , o skundÄ teismui iÅ¡siuntė 2013-05-08. Taigi, vertinant LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtos administracinės bylos                         Nr. A444-2232/2013 aplinkybes ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad faktinės bylos aplinkybės dėl skundo padavimo teismui iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos.

Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja L. T. į teismÄ kreipėsi praleidusi 3 metų terminÄ . Pažymėtina, kad Å¡iÄ aplinkybę konstatavo ir apeliacine tvarka bylÄ nagrinėjęs LVAT. 2013-08-26 (b. l. 37–38) ir 2014-08-25 (b. l. 93–96) teisme gauti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymai atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti. Juose nurodyta, kad trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl ginčo teisinių santykių srityje ilgÄ laikÄ vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, t. y. teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas buvo gerokai apsunkintas.

Mano, kad pagrįstai tikėjosi, jog praradimai bus kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo. Pažymėjo, kad realus teisinis pagrindas pareikšti reikalavimus atsirado tik po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ir paskelbimo, kai sužinojo, kad pensijos sumažinimas prieštarauja Konstitucijai.Pagal ABTĮ 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, t. y.

ABTÄ® 34 str. 1 d. yra įtvirtinta teismo teisė (diskrecija) atnaujinti dėl svarbios (-ių) priežasties (-ių) praleistÄ skundo padavimo terminÄ . LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis.

Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo praÅ¡o pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimÄ (nebuvimÄ ), jų atsiradimo momentÄ , trukmę, įtakÄ asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovÄ atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo per protingÄ terminÄ (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismÄ iki įstatymu nustatyto termino).

Be to, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , taikomi rÅ«pestingumo, sÄ Å¾iningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (LVAT 2014-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. TA438-1/2014, 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje                      Nr. AS502-142/2014). Taigi teismas, nagrinėdamas klausimÄ , ar yra pagrindas atnaujinti terminÄ skundui paduoti, turi įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Å ios bylos kontekste yra svarbios Å¡ios aplinkybės:

1) teisės aktų, reglamentuojančių valstybinių pensijų sumažinimÄ , priėmimo aplinkybės ir nustatytas teisinis reguliavimas;

2) teisinis reguliavimas, nustatantis terminÄ kreiptis į teismÄ , ir su tuo susijusi teismų praktika;

3) Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas ir jo pasekmės, įstatymų leidėjo veiksmai (neveikimas) po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo;

4) subjekto, iÅ¡mokančio valstybinę pensijÄ , veiksmai informuojant pensijos gavėjÄ apie jam iÅ¡mokamos valstybinės pensijos dydį ir realus pensijos gavėjo sužinojimas apie sumažintÄ pensijÄ .Visų pirma, Laikinasis įstatymas, kurio 4, 5 str. buvo nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka, buvo priimtas 2009-12-09. Å io įstatymo 15 str. buvo nustatyta, kad Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo preambulėje įtvirtintas naujo teisinio reguliavimo pagrindimas ir tikslai: didėja deficitas, nulemtas Lietuvos Å«kį apėmusios ekonomikos krizės; bÅ«tinybė stabilizuoti deficito didėjimÄ ir subalansuoti pinigų srautus; siekis kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti iÅ¡mokų mokėjimÄ laiku;

Konstitucinio Teismo praktika, kad iÅ¡imtiniais atvejais iÅ¡mokos laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, gali bÅ«ti mažinamos tokiu mastu, kokiu bÅ«tina gyvybiÅ¡kai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti. Taigi Laikinuoju įstatymu buvo įtvirtintas laikinas valstybinių pensijų mažinimas.Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad valdžios atsakomybė visuomenei neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo (Konstitucinio Teismo 2004-03-31 iÅ¡vada, 2010-05-13 nutarimas, 2010-10-27 iÅ¡vada ir kt.); neatsiejami konstitucinės teisinės valstybės elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2001-12-18, 2003-03-04 nutarimai ir kt.); vienas iÅ¡ teisinės valstybės pagrindų – teisingumas, kuris gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os (Konstitucinio Teismo 1995-02-22,           2000-12-06, 2003-03-17 nutarimai ir kt.).

Vertinant 2009-12-09 Laikinojo įstatymo nuostatas konstitucinės teisinės valstybės principo kontekste, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo įstatymu asmenims, patiriantiems pagal šį įstatymÄ tam tikrus ribojimus, buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, kad tie ribojimai bus taikomi laikinai, iki įstatyme nurodytos datos, t. y. iki 2011-12-31.Be to, tuo metu buvo priimti ir kiti teisės aktai, kuriais buvo reglamentuoti tam tikri su ekonomine krize susiję santykiai. Tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas        Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“, kuriame nutarta, jog tol, kol baigsis ekonomikos sunkmetis, reikalingos skubios priemonės valstybės vieÅ¡iesiems finansams konsoliduoti, nustatyti laikinÄ iÅ¡laidų mažinimÄ , įskaitant socialinių iÅ¡mokų mažinimÄ , vadovaujantis konstituciniais teisėtų lÅ«kesčių ir proporcingumo principais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-03 nutarimo Nr. 1583 1 p. buvo pakeistas minėto nutarimo Nr. 1295 2 p. ir nustatyta, kad atsigavus Lietuvos ekonomikai sumažintos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus kompensuojamos. Pažymėtina ir tai, kad tuo metu buvo priimti ir kiti teisės aktai, kuriais buvo mažinami darbo užmokestis bei atlyginimas valstybėms tarnautojams, pareigūnams, teisėjams, politikams (2008-12-19 Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu buvo sumažintas bazinis dydis; 2009-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-05-01, 2009-07-17 Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. ir 1 priedo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių atlyginimų koeficientai, 2009-07-17 Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti priedai STT pareigūnams, 2009-04-28 Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-05-01, ir 2009-07-17 Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti teisėjų atlyginimo koeficientai; 2009-04-23 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-05-01, ir 2009-07-17 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai prokurorams, pareigūnams ir politikams).

SistemiÅ¡kai vertinant aptartÄ teisinį reguliavimÄ , konstatuotina, kad Å¡iuo teisiniu reguliavimu buvo suponuotas teisėtas lÅ«kestis, jog valstybė, iÅ¡gyvenusi ekonominį sunkmetį, panaikins nustatytus laikinus ribojimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrįsta tikėtis, kad piliečiai, ypač valstybės tarnautojai, pareigÅ«nai, teisėjai ir kt., suvokdami valstybėje susidariusiÄ sunkiÄ ekonominę situacijÄ , solidarizuosis su valstybe ir savo veiksmais nesukels interesų prieÅ¡prieÅ¡os ir socialinio gyvenimo nestabilumo.

Manytina, kad teisinis reglamentavimas, nustatantis laikinus ribojimus, laikytinas viena iÅ¡ objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ .Antra, nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo ir apskundimo terminų. Tai konstatuota ir LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje pagal analogijÄ pritaikytas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str.

Tai, kad įstatymų leidėjas nėra aiÅ¡kiai sureguliavęs kreipimosi į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos termino klausimo, konstatuota ir LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje         Nr. A444-2232/2013. Tokį teisinį reguliavimÄ , kuriame yra nenustatyta aiÅ¡ki apskundimo tvarka, galima laikyti teisės spraga. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisinis reguliavimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus, neprieÅ¡taringas, suprantamas teisinių santykių dalyviams (2004-12-13, 2005-07-08, 2005-05-29,        2008-12-24, 2009-03-27 ir kt.).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės spragų paÅ¡alinimas yra atitinkamo teisėkÅ«ros subjekto kompetencijos dalykas, teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus), taip pat aiÅ¡kinant teisę (2006-08-08 sprendimas, 2007-06-07 nutarimas ir kt.)Europos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad, siekiant užtikrinti teisinį saugumÄ , senaties terminas turi bÅ«ti nustatytas iÅ¡ anksto (2002-07-11 sprendimas Marks & Spencer byloje       Nr. C-62/00, 2013-12-12 sprendimas Test Claimants byloje Nr. C-362/12); nors veiksmingumo principas nedraudžia nacionalinės teisės aktais sutrumpinti termino, tačiau tai daroma su sÄ lyga, kad ne tik naujai nustatytas terminas yra protingas, bet ir naujuose teisės aktuose įtvirtinta pereinamojo laikotarpio tvarka, pagal kuriÄ , priėmus Å¡iuos teisės aktus, ginčo Å¡alims suteikiamas pakankamas terminas pateikti grÄ Å¾inimo praÅ¡ymus, kuriuos jie turėjo teisę pateikti galiojant ankstesniems teisės aktams; tokia pereinamojo laikotarpio tvarka bÅ«tina, nes Å¡iems praÅ¡ymams nedelsiant taikant trumpesnį senaties terminÄ , nei prieÅ¡ tai galiojęs, iÅ¡ kai kurių ginčo Å¡alių atgaline data bÅ«tų atimta teisė į kompensacijÄ arba jie turėtų tik labai trumpÄ terminÄ Å¡iai teisei įgyvendinti (2013-12-12 sprendimas Test Claimants byloje Nr. C-362/12).Ä®vertinus atitinkamÄ teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , galima teigti, kad teismų praktika dėl termino kreiptis į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos priteisimo susiformavo tik LVAT        2013-03-12, 2013-11-07 nutartyse užpildžius teisinio reguliavimo spragas, Å¡ios aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste vertintinos kaip pagrindžiančios termino kreiptis į teismÄ atnaujinimÄ .

Trečia, tik 2012-09-21 paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimÄ pareiÅ¡kėja sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ . Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Taigi Lietuvos teisinėje sistemoje teisės aktai galioja iki tol, kol jie pripažįstami prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. Pažymėtina, kad kreipimasis į Konstitucinį TeismÄ savaime nesustabdo to teisės akto galiojimo. Todėl tol, kol Konstitucinis Teismas nekonstatuoja, jog tam tikras aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai, asmenys turi pagrindÄ pagrįstai tikėtis, kad tais teisės aktais reglamentuojamos jų teisės nėra pažeidžiamos. Kitaip aiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas bÅ«tų pažeistas teisinio stabilumo ir aiÅ¡kumo principas, sukeltas socialinio gyvenimo nestabilumas, interesų prieÅ¡prieÅ¡a.Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ nustatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje    Nr. A12-219/2004).

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., konstatavo, kad sprendimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).Pažymėtina, kad kitų Europos SÄ jungos valstybių, turinčių gilias konstitucinės, administracinės ir administracinio proceso teisės tradicijas, praktikoje yra galimybė pripažinti asmens teisių pažeidimÄ po Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo ir tuo atveju, kai tas konkretus asmuo dėl savo teisių pažeidimo iki Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo nesikreipė (pvz., po Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo 2012-11-06 sprendimo (BVerfG, 2 BvL 51/06) įsigaliojimo buvo suteikta teisė asmenims kreiptis į universitetÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti beveik prieÅ¡ 20 metų sumokėtus mokesčius už tam tikras universiteto paslaugas, kurias reglamentuojantys teisės aktai buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nors tie asmenys dėl savo teisių pažeidimo nesikreipė iki Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo, analogiÅ¡ka situacija buvo Vokietijos Federaliniam Konstituciniam Teismui priėmus 2003-03-19 sprendimÄ (BVerfG, 2 BvL 9/98, 2 BvL 10/98, 2 BvL 11,98, 2 BvL 12,98, BVefGE 108,1)).Pažymėtina ir tai, kad, 2012-09-21 įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui, įstatymų leidėjas nesiėmė veiksmų sureguliuoti ir nustatyti neteisėtai neiÅ¡mokėtų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmÄ .

Taigi pats įstatymų leidėjas savo neveikimu suponavo teisinių santykių neaiÅ¡kumÄ , nors, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, asmenys turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pažeistos teisės bus atstatytos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja pagrįstai manė, kad teisės aktai, pagal kuriuos jai buvo apskaičiuojama ir iÅ¡mokama valstybinė pensija, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai iki tol, kol Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ , nustatantį, kad valstybinių pensijų sumažinimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Ketvirta, pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog institucija, apskaičiuojanti ir iÅ¡mokanti valstybinę pensijÄ , reguliariai neinformuodavo pareiÅ¡kėjos apie iÅ¡mokamos pensijos dydį jokiais praneÅ¡imais ir / ar sprendimais. Kadangi institucija, iÅ¡mokanti valstybinę pensijÄ , neinformuodavo pareiÅ¡kėjos apie iÅ¡mokamos pensijos dydį ir kitus su pensijų mokėjimu priimtus sprendimus, kyla neaiÅ¡kumas dėl realaus sužinojimo apie pensijos mažinimÄ . Taigi Å¡ios aplinkybės vertintinos kaip pagrindžiančios termino kreiptis į teismÄ atnaujinimÄ .Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėja L.

T. terminÄ skundui paduoti dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo praleido dėl svarbių anksčiau nurodytų priežasčių, todėl terminas atnaujintinas. MinėtÄ teismo pozicijÄ dėl praleisto termino atnaujinimo patvirtina ir LVAT praktika, kurioje nurodyta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , todėl praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios, tačiau iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės turėtų bÅ«ti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbÅ«t pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismÄ kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, praÅ¡ydami paÅ¡alinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobÅ«džio pasekmes (LVAT        2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-212/2014, 2014-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-214/2014).

Minėtose nutartyse LVAT konstatavo, kad ABTÄ® 33 str. 1 d. prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 str. 1 d.).

Atsižvelgusi į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo gerokai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010-04-20 sprendimu, 2010-06-29 nutarimu ir 2012-02-06 nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai, inter alia, dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiÅ¡kėjas įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.

Ginčui dėl pareiÅ¡kėjai paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo       2007-01-19 iki 2013-01-01) pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Jei iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos buvo taikomos iki 2012-09-01, kol jos neteko galios.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09,          2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.;

4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.Vadinasi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Pažymėtina, kad iš Tarnybos 2013-04-04 pažymos Nr. 11PP(P)-2436 matyti, jog pareiškėjos pensija pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nebuvo mažinama (b. l. 102), ginčo dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo pagrįstumo pareiškėja nekelia, taigi nagrinėjamoje byloje aktualu tai, ar pagal Laikinojo įstatymo 5 str. pensija buvo sumažinta teisėtai ir pagrįstai. Šiuo atveju svarbu įvertinti, ar Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas gali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams.

Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ nustatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje    Nr. A12-219/2004).

Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo        2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., konstatavo, kad sprendimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje                           Nr. A575-1831/2011).LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo net ir po tam tikro Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.

Teismas taip pat nurodė, kad pažeistų teisių atkÅ«rimas reiÅ¡kia pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimÄ . Sisteminis nurodytų nuostatų ir LVAT praktikos įvertinimas sudaro pagrindÄ pripažinti, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjos teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.Jau minėta, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, tačiau nustatė, kad Konstitucijos 23, 29, 52 str. ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieÅ¡tarauja Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d.          (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pripažino, kad Konstitucijos 48 str. 1 d. prieÅ¡tarauja Laikinojo įstatymo 5 str. 1 ir 2 d. nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėja savo reikalavimuose nenurodė praÅ¡omos priteisti pensijos sumos, tačiau aiÅ¡kiai nurodė nepriemokos susidarymo laikotarpį ir pagrindÄ . IÅ¡ Tarnybos 2013-04-04 pažymos Nr. 11PP(P)-2436 matyti, kad pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 str. buvo mažinama laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 ir minėtu laikotarpiu dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo susidarė 35 370,88 Lt dydžio pensijos nepriemoka (b. l. 102).

Jau minėta, kad pensija pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nebuvo mažinama, o dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo pareiÅ¡kėja ginčo nekelia. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai L. T. nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nustatytÄ ribojimÄ , t. y. nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio nepagrįstai neiÅ¡mokėta 35 370,88 Lt dydžio pensijos dalis (b. l. 102). PareiÅ¡kėjos reikalavimuose nurodomais 2012 m. rugsėjo–spalio mėnesiais pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nebuvo mažinama.

Pažymėtina, kad Ministerija savo atsiliepime neginčija Tarnybos 2013-04-04 pažymoje apskaičiuoto pensijos nepriemokos dydžio. Atsižvelgiant į tai, L. T. priteistina laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo susidariusi pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 35 370,88 Lt.PareiÅ¡kėja pensijos nepriemokÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. PareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos.

Atsižvelgusi į tai, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡ioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai L. T. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis (35 370,88 Lt) pareiÅ¡kėjai priteistina ne iÅ¡ Ministerijos, o iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2014-09-29 nutarimo Nr. 1054 3.32.1 p. nustatė, kad valstybei atstovauja Ministerija bylose dėl pareigÅ«nų ir karių, kuriems Å¡i institucija skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas, valstybinių pensijų.

Atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjai L. T. priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o panaikinti Ministerijos 2013-04-15 sprendimÄ Nr. 1D-3846-(11). Teismas pažymi, kad Å¡io sprendimo dalis dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri   2010-01-01–2012-08-31 buvo sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., neiÅ¡mokėjimo prieÅ¡tarauja Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikiamiems iÅ¡aiÅ¡kinimams.

Atsižvelgiant į tai, Ministerijos sprendimo dalis, kuri grindžiama Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis teisės aktų nuostatomis, negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl Ministerijos 2013-04-15 sprendimo            Nr. 1D-3846-(11) dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ iÅ¡mokėti valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, naikintina. PareiÅ¡kėja nenurodė, kad Ministerija, suteikdama praÅ¡omÄ informacijÄ , bÅ«tų pažeidusi jos teisę gauti informacijÄ , taigi ginčijamo sprendimo dalis, kuria suteikta su pensijos mažinimu susijusi praÅ¡oma informacija, yra teisėta, o Å¡i pareiÅ¡kėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.Jeigu skundas bÅ«tų tenkintas, Ministerija prašė pensijos kompensavimÄ atidėti iki 2014-02-01, nes asignavimai dėl pensijų atstatymo bus įtraukti tik svarstant 2014 m. valstybės biudžeto projektÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2014 m. valstybės biudžetas jau patvirtintas ir vykdomas, todėl praÅ¡yme atidėti teismo sprendimo vykdymÄ nurodytas terminas (iki 2014-02-01) nebeaktualus. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ tenkinti praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėjų kolegija nenustatė.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegijan u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjos L. T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Atnaujinti trejų metų terminÄ skundui dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti.Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-04-15 sprendimo               Nr. 1D-3846-(11) dalį, kuria atsisakyta tenkinti L.

T. reikalavimÄ iÅ¡mokėti valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ pritaikius Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.Priteisti L. T. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 35 370,88 Lt (trisdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt litų 88 ct) (10 244,12 EUR), susidariusiÄ pritaikius Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai              Egidija Puzinskaitė              Rasa Ragulskytė-Markovienė              Ernestas Spruogis