9cebdf9a-98fa-437a-bd3d-d85e3d3ddef1 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-909-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30241-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5.; 3.3.1.18.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Å iÅ¡kinos,   teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V.

S. ir A. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovams V. S. ir A. S. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija, UAB „Corpus A“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės V.

S. 28 172,47 Lt skolÄ už laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2014-04-30 tiektÄ Å¡ilumos energijÄ 433,49 kv. m ploto atsakovei priklausančioms negyvenamosioms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), 2 091,31 Lt materialiÄ sias palÅ«kanas, 5 procentų metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, o iÅ¡ atsakovo – A. S. 9 797,42 Lt skolÄ už laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2014-04-30 tiektÄ Å¡ilumos energijÄ 165,73 kv. m ploto ir 162, 61 kv. m ploto atsakovui priklausančioms negyvenamosioms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), 516,26 Lt materialiÄ sias palÅ«kanas, 5 procentų metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė V.

S. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kina, kodėl neturėjo atsakovei pretenzijų iki 2011-12-01. Atsakovei įsigyjant patalpas dokumentuose nebuvo nurodyta, jog patalpų Å¡ildymo bÅ«das yra centrinis Å¡ildymas. IeÅ¡kovė reikalauja mokėti už 433,49 kv. m plotÄ , nors keli radiatoriai įrengti tik 172,51 kv. m plote. Atsakovė nėra informuota apie Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos įsteigimÄ ir jai nėra žinomas nei vienas Bendrijos nutarimas, todėl jai negalioja sprendimai.

IeÅ¡kovė yra pripažinusi atsakovės patalpoms įrengto skaitiklio faktÄ ir vadovavosi jo rodmenimis iki 2011-02-01. Atsakovė nesutinka su Valstybinės energetikos inspekcijos iÅ¡vada. Atsakovei negali bÅ«ti taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas Å¡ilumos energijos paskirstymo metodas Nr. 4, nes tokio atsakovė niekada nepasirinko.              Atsakovas A. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovui priklausančioms patalpoms niekada nebuvo tiekiama centralizuota Å¡ilumos energija, kÄ patvirtino ir ekspertas D.

K.. IeÅ¡kovas Å¡ilumos energijÄ tiekia pagal V. N. įmonės „Termoprojektas“ parengtus brėžinius. Atsakovas jam priklausančiose patalpose įsirengė Å¡ildymo vėdinimo sistemÄ su kaloriferiais ir tai paneigia aplinkybę, kad atsakovas savo veiksmais patvirtino esančius Å¡alių santykius dėl Å¡ilumos energijos tiekimo ir vartojimo. Civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 nėra nei vieno brėžinio ar kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovui priklausančių patalpų Å¡ildymÄ iÅ¡ centralizuotų sistemų.

Atsakovas remiasi antstolio S. M. 2014-08-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.             Trečiojo asmens UAB „Corpus A“ atstovai bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kovės pozicijÄ . PaaiÅ¡kino, kad UAB „Corpus A“, vykdydama pastato (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ fiksuodavo tik pastato įvadinio Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Tam procesui neretai trukdė atsakovai, nes Å¡ilumos punktas yra jiems priklausančiose patalpose.                 Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nurodė, kad konstatuoti, ar Å¡ildymo sistemų atjungimas yra teisėtas, turi teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.     Trečiasis asmuo Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.                 II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-14 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: iÅ¡ atsakovės V. S. priteisė 8 159,31 Eur skolÄ ir 605,68 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (8 764,99 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-09-09) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 264,68 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės UAB „Vilniaus energija“ naudai; iÅ¡ atsakovo A. S. – 2 837,53 Eur skolÄ ir 149,52 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 987,05 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-12-08) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 92,07 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės UAB „Vilniaus energija“ naudai; iÅ¡ atsakovės V.

S., ir atsakovo A. S. – lygiomis dalimis 34,48 Eur (po 17,24 Eur iš kiekvieno atsakovo) pašto išlaidas valstybės naudai.Teismo nuomone, šiam ginčui turi prejudicinę reikšmę aplinkybės, nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Toje byloje A. S. taip pat rėmėsi argumentu, kad jam priklausančios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) niekada nebuvo prijungtos prie šilumos, tiekiamos centralizuotai, sistemos, bet vis tik pripažino, kad dalis jo patalpų yra šildoma.

Vilniaus apygardos teismas 2014-07-17 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimÄ paliko nepakeistÄ , pripažinęs, kad apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybes ir vertindamas A. S. teiginį, kad jo nurodyta negyvenamoji patalpa R-22 nebuvo Å¡ildoma, pažymėjo, kad patalpoje R-22 nurodyta, kad Å¡ildymo nėra, tačiau Å¡ios patalpos suformuotos padalinus patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2014-07-17 nutartyje konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog A.

S. įvykdė įstatymų, reikalavimus, kurie nustato atsijungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos tvarkÄ , todėl atsakovas liko centrinės Å¡ilumos sistemos vartotojas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-20 sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kovė UAB „Vilniaus energija“ tiekia Å¡ilumos energijÄ pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje byloje nei atsakovas, nei atsakovė nepateikė įrodymų, kad laikydamiesi norminių aktų reikalavimų atsijungė nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos.

Esant tokiai situacijai atsakovai iÅ¡liko centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos energijos vartotojais. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro buvo gauti duomenys apie atsakovams pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančias patalpas, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad 433,49 kv. m ploto patalpų yra centralinis (2002-07-11 kadastro duomenys). Dėl A. S. priklausančios 165,73 kv. m ploto patalpos R-22 yra 2003-10-07 fiksuoti duomenys, kad nėra Å¡ildymo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų paslaugų, tačiau teismas civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 jau yra nustatęs, kad ta patalpa yra suformuota padalijus patalpÄ , kurioje buvo centralizuotas Å¡ildymas.

Pagal 2007-12-27 registro duomenis 162,61 kv. m ploto patalpų šildymo būdas ir centralizuotų sistemų. Atsakovo pateiktuose pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro 2003-10-07 duomenyse nurodytas šildymo būdas centrinis iš centralizuotų sistemų, kai pagrindinio pastato plotas 2 041,39, o rūsio (pusrūsio) – 680,91 kv. m. Teismo nuomone, atsakovams nesilaikius teisės aktuose nustatytos tvarkos dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos Nekilnojamojo turto registro duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovams centralizuotai nebuvo tiekiama šilumos energija.

Taip sprendžiama todėl, kad net ir esant nekilnojamojo turto registre duomenimis apie tai, kad skiriasi bendras pastato plotas nuo Å¡ildomo ploto, nesant patalpoms identifikuotoms, negalima nustatyti, kuris konkrečiai plotas nėra Å¡ildomas. Bet to, kokiu atveju Nekilnojamojo turto registro duomenys negali paneigti ar patvirtinti Å¡ildymo bÅ«do teisėtumo, kai nėra jokių dokumentų, suderinimų, įrodančių atskiros Å¡ildymo pastate sistemos įteisinimÄ , kurių pagrindu galėtų bÅ«ti padaryti pakeitimai Nekilnojamojo turto registre.

Dr. D. K. teigimu, apžiÅ«rėjus atsakovų patalpose esančius Å¡ildymo prietaisus, nustatyta, jog tos patalpos Å¡ildomos atskirai ir Å¡ilumos energija apskaitoma pagal atskirÄ skaitiklį. Vertinimo aktas, informacinis raÅ¡tas bei liudytojo dr. D. K. parodymai leidžia teigti, kad pastate, į kurį tiekiama centralizuota Å¡ilumos energija, atskiros patalpos gali bÅ«ti Å¡ildomos kitais bÅ«dais, tačiau, teismo vertinimu, tie bÅ«dai turi bÅ«ti įteisinti, t. y. norminių aktų nustatyta tvarka įvykdytas patalpų atjungimas nuo centralizuotos Å¡ilumos sistemos ir nustatyta tvarka priimti eksploatuoti atjungtų patalpų Å¡ildymo prietaisai.

Teismas pažymėjo, kad atskiro šilumos energijos apskaitos prietaiso įrengimas su ieškove nėra suderintas.                Atsakovai kaip argumentu, kad jų patalpoms netiekiama centralizuota šilumos energija rėmėsi UAB „Corpus A“ sudarytu pastato (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos aprašu, kurio skyriuje „1. Bendras sistemos aprašymas“ nurodyta, kad pastato šildymo plotas sudaro 2 425 kv. m, kuriam jų patalpos nepriskirtos. Iš Valstybinės energetikos inspekcijos 2015-11-18 rašto Nr. 2R-3505 teismas sprendė, kad minėtas aprašas sudarytas tik 2015 m. pabaigoje, todėl atsakovų apraše nurodyti duomenys neturi reikšmės ginčui.                                           V.

N. įmonė „Termoprojektas“ pagal UAB „Autopartis“ užsakymÄ parengė 2000 m. spalį suderintÄ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ilumos punkto projektÄ prisijungti prie Vilniaus Å¡ilumos tinklų. Patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ UAB „Autopartis“ atsakovė įsigijo 2002-05-17, o atsakovas – 2003-11-27 ir 2011-05-17. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jų jėgomis įrengta atskira Å¡ildymo sistema ir apskaitos prietaisai bÅ«tų suderinti ir priimti eksploatuoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Tokio suderinimo nepatvirtina nei antstolio S. M. 2014-08-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nei kiti atsakovų pateikti įrodymai. Atsakovas, remdamasis aplinkybe, jog tik 2015-01-25 sužinojo apie V. N. įmonės „Termoprojektas“ 2000 m. parengtÄ projektÄ siekė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-23 nutartimi procesÄ atnaujinti buvo atsisakyta. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-09 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-23 nutartį paliko nepakeistÄ , pripažinęs pagrįstu apylinkės teismo argumentÄ , jog ta aplinkybė, kad V.

N. įmonė „Termoprojektas“ 2000 m. parengė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ilumos punkto techninį projektÄ nereiÅ¡kia, kad 2011-02-01 – 2013-01-31 laikotarpiu nebuvo tiekta Å¡ilumos energija iÅ¡ centralizuotų sistemų. Sprendžiant šį ginÄÄ , teismo nuomone, Å¡ilumos energija iÅ¡ centralizuotų sistemų buvo tiekiama ir vėlesniu laikotarpiu.             Atsakovai nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų atlikę bent dalį bÅ«tinų veiksmų, siekdami įteisinti atskirÄ Å¡ildymo sistemÄ , o jų argumentai apie tai, kad į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), centralizuotai tiekiant Å¡ilumos energijÄ atsakovų patalpos neÅ¡ildomos arba Å¡ildoma tik jų dalis, arba, kad atsakovai daliai patalpų įrengė atskirÄ Å¡ildymo sistemÄ , yra nepagrįsti, nes tokia Å¡ildymo sistema nėra suderinta norminių aktų nustatyta tvarka, nėra nustatyta tvarka priimti eksploatuoti atsakovų patalpoms numatyti apskaitos prietaisai.

Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovų vykdomÄ veiklÄ spręstina, jog poreikis Å¡ildyti patalpas yra. Teismas pastebėjo ir tai, kad vertinant atsakovų teiktus įrodymus apie, jų teigimu, įrengtÄ alternatyviÄ Å¡ildymo sistemÄ , pripažintina, jog atsakovai pateikė įrodymus apie oro vėdinimo, o ne Å¡ildymo sistemÄ .                                                                       2011-12-15 Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkime buvo nutarta pasiraÅ¡yti atskiras Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartis su ieÅ¡kove. 2013-03-28 bendrijos narių susirinkime patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų dauguma pritarė, kad mokesčiai už paslaugas ir suvartotÄ Å¡ilumos kiekį bÅ«tų skaičiuojami proporcingai savininko turimų patalpų plotui.

Pagal visas aplinkybes ieÅ¡kovė, pagrįstai paskirstydama Å¡ilumos kiekį, vadovavosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintu metodu Nr. 4 (toliau – Metodas Nr. 4). Teismas pažymėjo, jog tiekiant į pastatÄ centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ ir bendraturčiams nepasirinkus Å¡ilumos paskirstymo metodo bet kokiu atveju turėtų bÅ«ti parinktas pastato Å¡ildymo sistemÄ ir kitas sÄ lygas atitinkantis metodas, todėl atsakovų argumentai, kad jiems neprivalomi bendrijos nutarimai, atmestini, nes pagal įvadinį skaitiklį gautas Å¡ilumos energijos kiekis turi bÅ«ti paskirstomas Å¡ilumos energijos vartotojams.

Remiantis Metodo Nr. 4 1.2 ir 3 punktais visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis apskaitomas atsiskaitomuoju Å¡ilumos energijos prietaisu – įvadiniu Å¡ilumos skaitikliu, kas reiÅ¡kia, kad visus mokesčius už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , ieÅ¡kovė skaičiavo remiantis tik įvadinio skaitiklio parodymais, t. y. mokesčius skaičiavo tik už faktiÅ¡kai suvartotÄ Å¡ilumos kiekį.        Kadangi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotų Å¡ilumos energijos tinklų, teismas pripažino, kad Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas.

Dėl nurodyto atsakovai turi pareigÄ mokėti už jų patalpoms tenkančios Å¡ilumos energijos kiekį.                                                                      III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai V. S. ir A. S. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimu nesutinka, praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei 5 792,00 Eur baudÄ ir 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos po lygiai paskirti atsakovams, priteisti žyminį mokestį.

Nurodo, jog niekur nėra nurodytas apeliantei priklausančių 433,49 kv. m patalpų Å¡ildymo bÅ«das – centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų. Apelianto rÅ«sio patalpose centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų nebuvo įrengtas, apeliantas įrengė rekuperacinę Å¡ildymo sistemÄ . Apeliantė įsirengė Å¡ildymÄ pirmo aukÅ¡to patalpose pagal projektÄ . IeÅ¡kovė aplinkybę, jog ginčo patalpose yra centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų, įrodinėjo mokesčių paskaičiavimo pažyma, PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis, gyventojų registro pažyma, VÄ® Registro centro iÅ¡raÅ¡ais, tačiau privalomo techninio dokumento – Å¡ildymo sistemos apraÅ¡o, nei vieno techninio dokumento nepateikė.2002-05-22 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai pasirinko Å¡ilumos energijos apskaitÄ pagal apskaitos prietaisus, nuo 2002-05-22 metodo Nr. 5 niekas neatÅ¡aukė.

Todėl 2002-05-22 UAB „AUTOPARTIS“ pasirašė sutartį. IeÅ¡kovė priėmė pastato Å¡ilumos punktÄ ir du jo skaitliukus. Sutartyje susitarė, kad Å¡ilumos kiekį apskaičiuos pagal „apskaitos prietaisų rodmenis“. Sutinkamai su V. N. įmonės „Termoprojektas“ brėžiniais, sudarant sutartį pastato Å¡ilumos punkte buvo įrengti du skaitliukai. Apeliantė pirmo aukÅ¡to patalpų Å¡ilumos energijos tiekimo sutartį sudarė 2002-05-22 „konkliudentiniais veiksmais“, ja susitarė skaičiuoti pagal skaitiklį, įrengtÄ jos atÅ¡akoje.

Nuo 2002-05-22 sÄ Å¾iningai vykdė savo prievolę, laiku ir tinkamai atsiskaitė, ieÅ¡kovė pretenzijų neturi.Tik 2013-03-28 bendrijos nariai už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ pastato Å¡ildomose patalpose sau nusprendė skaičiuoti proporcingai pagal savininko (nuomininko) patalpų plotÄ . Bendrijos 2013-03-28 sprendimas liečia tik jos narius, o apeliantai nėra nariai.Turi bÅ«ti atsižvelgta į antstolio S. M. faktinių aplinkybių protokolÄ , Dr. D. K. iÅ¡vadÄ ir parodymus, į tai, kad teismas neskyrė ekspertizės.Nėra pagrindo remtis prejudiciniais faktais, nes jie atsirado netinkamai ginantis apeliantui, be to, jie kilo iÅ¡ VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡o klaidingo iÅ¡raÅ¡o („statybos pradžios metai: 1197 m.“), o ieÅ¡kovė įrodymų, kad kiti iÅ¡raÅ¡o įraÅ¡ai teisingi, nepateikė.V.

N. įmonės „Termoprojektas“ 2000 m. prijungimo prie Å¡ilumos tinklų objekto paso dalyje „Šildomų patalpų plotas m“ (8) nurodyta, kad pastato unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 2E3p, adresu (duomenys neskelbtini): Å¡ildomas plotas 2 425 kv. m., t. y. niekada nebuvo suprojektuota 2 905,25 kv. m. ploto centrinio Å¡ildymo iÅ¡ centralizuotų sistemų sistema. Nors teismas nustatė, kad skiriasi bendras pastato ir Å¡ildomas plotas, tačiau ieÅ¡kinį nepagrįstai tenkino.IeÅ¡kovė UAB „Vilniaus energija“ pateikė į apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog apeliantė sutinka, kad pirmo aukÅ¡to patalpos yra Å¡ildomos, nesutinka dėl rÅ«sio Å¡ildymo, tačiau buto (patalpos) kadastro duomenyse numatyta, kad V. S. priklausančių patalpų visas plotas 433,49 kv. m (tiek rÅ«sio, tiek pirmo aukÅ¡to) yra centrinis.Teismas pagrįstai rėmėsi prejudiciniais sprendimais ir pateikė iÅ¡vadÄ , kad atskirÄ Å¡ildymo sistemÄ savo patalpoms Å¡ildyti apeliantai galėtų eksploatuoti tik įvykdę teisės aktų reikalavimus.Tarp apeliantų ir ieÅ¡kovės nebuvo sudaryta individuali raÅ¡ytinė Å¡ilumos energijos pirkimo- pardavimo sutartis, tačiau tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo datos iki Å¡alys sudarys Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sÄ lygas.Apeliantai rÅ«sio patalpų atjungimÄ atliko nepaisydami galiojusiu teisiniu reglamentavimu įtvirtintos namo butų ir kitų patalpų Å¡ilumos įrenginių atjungimo nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos įrenginių tvarkos.

Tokiais atvejais asmuo tebeturi energijÄ naudojančius įrenginius ir iÅ¡lieka Å¡ilumos energijos tiekimo-vartojimo santykių dalyviu.Apeliantai teigia, kad rÅ«sio patalpos niekada nebuvo prijungtos prie bendros Å¡ildymo sistemos, kas prieÅ¡tarauja civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 ir civilinėje byloje Nr. 2A-1391- 653/2013 nustatytoms aplinkybėms.Apeliantai remiasi N. įmonės „Termoprojektas“ projektu. Prijungimo prie Å¡ilumos tinklų objekto pasas (apeliantų praÅ¡yme nurodyta lapas Å M-2) yra pastato Å¡ilumos punkto projektavimo stadijoje techninio projekto paruoÅ¡to 2000 m. dalis, o jo duomenys, dėl Å¡ildomo ploto pateikti preliminarÅ«s. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2134-798/2015 ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-18477-819/2015 pateikė iÅ¡vadÄ , kad net ir esant Å¡iems apeliantų dokumentams byloje, tai nereiÅ¡kia, kad nebuvo teikta Å¡ilumos energija rÅ«sio patalpoms ir Å¡ių dokumentų pateikimas neturi reikÅ¡mės įsiteisėjusiam sprendimui.Tretieji asmenys Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija, UAB ‚Corpus A“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Vilniaus energija“ tiekia Å¡ilumos energijÄ pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovei V.

S. skolos sudarymo metu priklausė 433,49 kv. m ploto patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos nuo R-1 iki R-7, R16, R17 ir pirmame aukÅ¡te esančios patalpos, pažymėtos nuo 1-2 iki 1-1-7 ir nuo 1-21 iki 1-25, o atsakovui A. S. priklausė 162,61 kv. m ploto patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 165,731 kv. m ploto patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl apeliacinio skundo argumentų Atsakovai teigia, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino nepagrįstai, nes ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovų patalpos ginčo laikotarpiu buvo Å¡ildomos, Å¡ilumÄ tiekiant centralizuota Å¡ildymo sistema, kadangi rÅ«sio patalpose centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų nebuvo įrengtas, o apeliantė įsirengė Å¡ildymÄ pirmo aukÅ¡to patalpose pagal projektÄ .

Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalaujamas įsiskolinimas yra priteistinas iš atsakovų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiam ginčui prejudicinę reikšmę turi aplinkybės, nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 priimtu įsiteisėjusiu sprendimu, kuris paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2014-07-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1391-653/2013.

Nurodytoje byloje A. S. taip pat rėmėsi argumentu, kad jam priklausančios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) niekada nebuvo prijungtos prie tiekiamos centralizuotai Å¡ilumos sistemos, bet vis tik pripažino, kad dalis jo patalpų yra Å¡ildoma. Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybes ir vertindamas A. S. teiginį, kad jo nurodyta negyvenamoji patalpa R-22 nebuvo Å¡ildoma, pažymėjo, kad patalpoje R-22 nurodyta, kad Å¡ildymo nėra, tačiau Å¡ios patalpos suformuotos padalinus patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų.

Be to Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad buvo svarbu nustatyti, ar suformavus naujas patalpas R-22, jos buvo tinkamai atjungtos nuo centralizuotų Å¡ildymo sistemų. Vilniaus apygardos teismas 2014-07-17 nutartyje konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog A. S. įvykdė įstatymų reikalavimus, kurie nustato atsijungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos tvarkÄ , todėl atsakovas liko centrinės Å¡ilumos sistemos vartotojas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog toks sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė reikÅ¡mė galioja taip pat ir bylÄ nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiÅ¡kia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų:

1) faktas turi būti nustatytas teismo;

2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję;

3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje;

4) prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims;

5) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; 2015-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2015; 2015-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015, kt.).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateiktu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo praktika, pagrįstai sprendė, jog aplinkybės, kad atsakovui priklausančios ginčo patalpos buvo prijungtos prie centralizuotos šildymo sistemos bei laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2013-01-31 atsakovas buvo centrinės šilumos sistemos vartotoju, nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimu, yra prejudiciniai faktai šioje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų nurodomi argumentai, jų manymu, pagrindžiantys negalimumÄ remtis nurodytais prejudiciniais faktais, o konkrečiai tai, kad prejudicinių faktų atsiradimÄ sÄ lygojo atsakovo netinkama gynyba civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 bei tai, kad jie kilo iÅ¡ klaidingo VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡o, nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti prejudicinę galiÄ nurodytiems faktams, nustatytiems civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atsakovų argumentÄ , jog atsakovui priklausančiose ginčo patalpose centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų niekada nebuvo įrengtas, atmeta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo pareiga Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo pagrįstai paskirstyta, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, t. y. ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad atsakovams atsirado pareiga apmokėti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ priteisti skolÄ , o atsakovai – kad ieÅ¡kovė reikalauja priteisti skolÄ nepagrįstai.

Å iame kontekste pažymėtina, jog įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016; 2017-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡alių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių – pagrindo konstatuoti Å¡ių taisyklių pažeidimo byloje nėra.Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 2013-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtu įsiteisėjusiu sprendimu, kuris paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2014-07-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1391-653/2013, konstatavus, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia Å¡ilumos energijÄ pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) (prejudicinis faktas), bei nustačius, kad nagrinėjamoje byloje nei atsakovas, nei atsakovė nepateikė įrodymų, jog laikydamiesi norminių aktų reikalavimų atsijungė nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos bei jų jėgomis įrengta atskira Å¡ildymo sistema ir apskaitos prietaisai bÅ«tų suderinti ir priimti eksploatuoti teisės aktų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai iÅ¡liko centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos energijos vartotojais, kas yra pagrindu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteisti jos reikalaujamÄ Ä¯siskolinimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė į bylÄ pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų vertinimo bei tinkamai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas nagrinėjamam ginčui aplinkybes. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovų argumentai apie tai, jog į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), centralizuotai tiekiant Å¡ilumos energijÄ atsakovų patalpos neÅ¡ildomos arba Å¡ildoma tik jų dalis, arba, kad atsakovai daliai patalpų įrengė atskirÄ Å¡ildymo sistemÄ , yra nepagrįsti arba, kitaip tariant, negali sukurti atsakovų pageidaujamų teisinių pasekmių (reikalaujamo priteisti įsiskolinimo nepagrįstumo pripažinimo), nes tokia Å¡ildymo sistema nėra suderinta norminių aktų nustatyta tvarka, nėra nustatyta tvarka priimti eksploatuoti atsakovų patalpoms numatyti apskaitos prietaisai.

Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atsakovų argumentus dėl netinkamo į bylÄ pateiktų įrodymų vertinimo atmeta kaip nepagrįstus.Teisėjų kolegija atskirai pažymi, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad net ir esant Nekilnojamojo turto registre duomenimis apie tai, kad bendras pastato plotas skiriasi nuo Å¡ildomo ploto, Å¡i aplinkybė neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje, nes Nekilnojamojo turto registro duomenys negali paneigti ar patvirtinti Å¡ildymo bÅ«do teisėtumo, kai nėra jokių dokumentų, suderinimų, įrodančių atskiros Å¡ildymo pastate sistemos įteisinimÄ , kurių pagrindu galėtų bÅ«ti padaryti pakeitimai Nekilnojamojo turto registre.Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ bei panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ Å¡io apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius, o 2 dalyje – jog teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792,00 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų sÄ moningai veikusi prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Tai, kad ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuris buvo tenkintas bei patikrinus Å¡io procesinio sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , konstatuota, kad nėra pagrindo jo panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais, patvirtina tik tai, kad ieÅ¡kovė pagrįstai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovų praÅ¡ymÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis paskirti ieÅ¡kovei CPK 95 straipsnyje numatytÄ baudÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieÅ¡kovės naudai, atsakovų praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme priteisimo atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : Atsakovų V. S. ir A. S. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                         Ramunė Mikonienė                                                                                              Dainius Rinkevičius                                              Jelena Šiškina