A-602-2770-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-2770/2012

Administracinė byla Nr. A602-2770/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01995-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

vertėjaujant G. A.,

dalyvaujant pareiškėjui J. J. (J. J.),

pareiškėjo atstovui J. G. (J. G.),

atsakovo atstovei R. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjui J. J. (J. J.) (toliau – ir pareiškėjas), remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su J. D. ir P. L. D. priklauso gyvenamasis namas ir pagalbiniai statiniai, tarp jų ir – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tvoros, pastatytos 1973 m., kadastro duomenys, nurodant statinio būklę „Sunaikintas“, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti UAB „Senamiesčio kurantai“ 2008 m. sausio 21 d. parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu.

Remiantis UAB „Senamiesčio kurantai“ paaiškinimu, kadastrinių matavimų metu buvo nustatyta, jog minėtos dalis tvoros yra valstybinėje žemėje, už sklypo ribų.

Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 49SDž-176 nurodė, kad atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, buvo nustatyta, jog šio sklypo savininkai pietrytinėje dalyje užėmė valstybinę žemę, kurioje stovi atraminė sienelė, namo ir garažo dalis, o šiaurinėje dalyje užėmė valstybinę žemę, kuri aptverta tvora.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir atsakovas; Inspekcija) 2011 m. balandžio 18 d., vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsniu, nustatė, kad tvora, 35,0 m ilgio, 1,35 m aukščio, (duomenys neskelbtini), pastatyta savavališkai, ir surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110418-00058, reikalaudama pareiškėją tuoj pat sustabdyti šio statinio statybą, nevykdyti jokių statybos darbų.

Inspekcija 2011 m. balandžio 18 d. taip pat surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą tvorą.

Pareiškėjas 2011 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Inspekciją dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Inspekcija 2011 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (7.9)2D-6770 informavo pareiškėją, kad gyvenamasis namas ir pagalbiniai statiniai pripažinti tinkamais naudoti 2008 m. sausio 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-207, šio akto pagrindu gyvenamasis namas 2008 m. vasario 4 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Inspekcija 2011 m. gegužės 30 d. kreipėsi į NŽT ir Kultūros paveldo departamentą pagal kompetenciją pateikti išvadas dėl statybos valstybinėje žemėje, taip pat – ir į VĮ Registrų centrą.

Inspekcija 2011 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (7.9)-2D-6708 kreipėsi į NŽT, prašydama pagal kompetenciją raštu informuoti, ar gyvenamojo namo dalies bendrasavininkai kreipėsi į tarnybą sutikimui dėl galimybės namo daliai būti valstybinėje žemėje gauti ir ar toks sutikimas duotas.

NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. 49-SJN-976 nurodė, kad P. L. D. 2010 m. birželio 4 d. kreipėsi į tarnybą dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje, nustatyta, kad nurodyta teritorija šalia žemės sklypo atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, dėl to tarnyba neprieštaravo, kad būtų rengiamas žemės sklypo planas, padidinant plotą; sklypo savininkai dėl statinių, esančių valstybinėje žemėje, įteisinimo nesikreipė.

Inspekcija 2011 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (7.9)-2D-6709 kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydama pagal kompetenciją raštu informuoti, ar gyvenamojo namo dalyje atlikti statybos darbai nepažeidžia kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2011 m. birželio 6 d. raštu Nr. (1.27v)-2V-607 nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Vilniaus senamiesčio apsaugos zoną; atlikti namo statybos/rekonstrukcijos darbai nepažeidžia paveldosaugos reikalavimų.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2011 m. birželio 15 d. raštu Nr. IN(12.5.1.15)-17581 informavo Inspekciją, kad patikrinus duomenis buvo nustatyta, jog tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nurodant statinio būklę „sunaikintas“, esančios žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti UAB „Senamiesčio kurantai“ 2008 m. sausio 21 d. parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu (b. l. 68-69).

Pareiškėjas 2011 m. liepos 18 d. kreipėsi į Inspekciją ir kitas institucijas dėl 2008 m. sausio 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-207 panaikinimo.

Inspekcija 2011 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (7.9)-2D-11199 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl dokumentų, susijusių su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vykdytais statybos darbais, pateikimo.

Inspekcija 2011 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (7.9)-2D-11356, be kita ko, informavo pareiškėją, jog kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir paprašė pateikti su atliktais gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbais susijusius dokumentus, kuriuos gavus apie priimtus sprendimus pareiškėją nurodė informuosianti raštu.

II. Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 23 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Inspekcijos 2011 m. balandžio 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110418-00058 ir Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 7 d. raštą (sprendimą) Nr. (7.9)-2D-11356.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi skundas priimtas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 7 d. raštą (sprendimą) Nr. (7.9)-2D-11356, o dalyje dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2011 m. balandžio 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110418-00058 skundą atsisakyta priimti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, nustatyta, jog šio žemės sklypo savininkai pietrytinėje dalyje užėmė valstybinę žemę, kurioje stovi atraminė sienelė, namo ir garažo dalis, šiaurinėje dalyje taip pat užėmė valstybinę žemę, kuri aptverta tvora. Atsižvelgiant į tai, buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir nurodyta pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėjo, kad sklypo bendrasavininkų užsakymu 2008 m. sausio 21 d. buvo parengta nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, joje pažymint, kad tvora, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunaikinta. Teigė, jog tuo metu buvo sunaikinta tik dalis tvoros, priklausiusios bendrasavininkams, o jam priklausanti tvoros dalis niekada nebuvo sunaikinta ar sugriauta. Pridūrė, jog tvora pastatyta tais pačiais metais, kai buvo baigta gyvenamojo namo statyba. Pabrėžė, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kaip atrodė tvora anksčiau, nepaisant įrašo, kad ji sunaikinta.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsniu, nustatė, jog pareiškėjo tvora pastatyta savavališkai, ji priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams. Pažymėjo, jog Statybos techninio reglamento STR 1.107.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punkte numatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, privaloma turėti rašytinius sutikimus žemės sklypo savininko ar valdytojo, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame žemės sklype. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo tvora stovi ne jam nuosavybės teise priklausančiame sklype bei nesant raštiškų sutikimų. Teigė, jog dėl to pareiškėjui surašytas savavališkos statybos aktas ir pareikalauta pašalinti tokios statybos padarinius. Pažymėjo, jog Inspekcija, gavusi pareiškėjo kreipimusis, pradėjo administracinę procedūrą ir 2011 m. rugsėjo 7 d. raštu informavo pareiškėją, kad ginčijami aktai surašyti pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Tikino, jog pareiškėjo argumentas, kad tvora nekeitė buvimo vietos ir buvo atliktas paprastasis remontas, paneigtinas, nes Inspekcija remiasi VĮ Registrų centro duomenimis, kur nurodyta, kad tvora nuo 2008 m. sausio 21 d. sunaikinta, o kitų tvorų nebuvo registruota. Pažymėjo, kad ginčijamas 2011 m. rugsėjo 7 d. raštas nėra administracinis sprendimas, jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas apžvelgė bylos faktines aplinkybes ir nurodė, jog nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. (7.9)-2D-11356, kuriuo atsakyta į pareiškėjo skundą, teisėtumo. Teismas rėmėsi Statybos įstatymo 27 straipsniu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Inspekcijos (toliau – ir Inspekcijos Nuostatai) 7.2.19 punktu bei pažymėjo, jog pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi 2011 m. gegužės 2 d. ir 2011 m. liepos 18 d., prašydamas panaikinti savavališkos statybos aktą, reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas skundą padavė dėl viešojo administravimo subjektų galimai padaryto jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Taip pat rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi bei 34 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Inspekcija, atlikusi tyrimą, 2011 m. rugsėjo 7 d. raštu, papildydama 2011 m. gegužės 31 d. raštą, informavo, kad panaikinti savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti tokio statybos padarinius nėra pagrindo.

Nurodė, jog ginčijamo rašto turinys patvirtina, kad Inspekcija administracinės procedūros sprendimo dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto nepriėmė, nes yra reikalinga gauti papildomą informaciją iš kitų institucijų. Pažymėjo ir tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad šiuo metu Vilniaus m. 3 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1506-905/2012 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą dėl minėto pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu, taip pat dėl statybos pripažinimo savavališka ir savavališkai pastatytos statinio dalies nugriovimo.

Pabrėžė, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje iš esmės kelia ginčą tik dėl Inspekcijos veiksmų, tiriant savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius priėmimo teisėtumą. Rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-829 patvirtintu Statybos valstybinės priežiūros aprašo 5 punktu ir išdėstė, jog nustatyta, kad Inspekcija, tirdama pareiškėjo skundus, kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, Nacionalinę žemės tarnybą ir Kultūros paveldo departamentą dėl atitinkamų išvadų pateikimo.

Akcentavo, jog remiantis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateikta informacija, nuo 2008 m. sausio 21 d. kadastro duomenų bylos pagrindu patikslinti tvoros kadastro duomenys nurodant statinio būklę „sunaikintas“, tačiau bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti tvora yra valstybinės žemės sklype. Pažymėjo, jog nustatyta, kad iki privatizacijos nuomos pagrindais valdytas žemės sklypas pagal inventorizavimo dokumentus užėmė didesnį plotą, nei plotas, nustatytas 1996 m. atlikus tikslius kadastrinius matavimus ir suformavus sklypo ribas.

Nurodė, jog pareiškėjas pripažįsta, kad tvora liko stovėti neprivatizuotame, valstybei priklausančiame žemės sklype, be to, jis nurodo, kad kadastro duomenų įrašas apie statinio būklę pažymėtas nepagrįstai, klausimas dėl šio įrašo teisėtumo šiuo metu yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-1855-624/2012). Teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi bei pažymėjo, jog tol, kol įrašo teisėtumas nėra nuginčytas, jis yra galiojantis, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo juo nesivadovauti.

Konstatavo, jog dėl to Inspekcija, remdamasi turimais duomenimis, pagrįstai vertino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype tvoros nėra, šis statinys pastatytas valstybinėje žemėje. Nurodė, jog vadovaujantis statybos techninio reglamento STR „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, 2 lentelės 11 punktu, tvora, kurios aukštis yra iki 1,8 m, priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, o pagal šio reglamento bendrųjų pastabų nuostatas, I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai.

I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktu, naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais rengiamas supaprastintas statybos projektas. Atkreipė dėmesį, jog Kultūros paveldo departamentas pateiktoje išvadoje nurodė, kad ginčo teritorija patenka į Vilniaus senamiesčio apsaugos zoną. Remiantis statybos techninio reglamento STR „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. 214 6 priedo 3.2 punktu, statant II grupės nesudėtingą statinį mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, o pagal 3.3 punktą, statant valstybinėje žemėje, rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui yra privalomi. Pridūrė, jog nustatyta ir tai, kad pareiškėjas neginčija, jog minėti statybą leidžiantys dokumentai nebuvo pateikti.

Rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktu, 28 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 23 punktu, 35 punktu bei sprendė, jog nagrinėjamu atveju nustačius, kad nesudėtingas statinys – tvora – stovi valstybinėje žemėje, Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos teritorijoje, nesant statybą leidžiančių dokumentų, Inspekcija, vadovaudamasi nurodytomis teisės nuostatomis, privalėjo imtis jos kompetencijai priskirtų veiksmų ir surašyti atitinkamus administracinius aktus.

Konstatavo, jog atsakovas teisėtai įvykdė administracinę procedūrą pareiškėjo prašymų pagrindu bei ji buvo atlikta surinkus pakankamai faktinių duomenų, susijusių su statybos teisėtumo tyrimu, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo.

IV. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 152 – 153), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

Apeliaciniame skunde išdėsto bylos faktines aplinkybes, taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2007 m. lapkričio 29 d. bei 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, kuriais, be kita ko, akcentuota, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas. Pažymi, jog Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įtvirtina savarankišką, nepriklausomą nuo nacionalinių teisės tradicijų ir besiplėtojančią nuosavybės kategoriją. Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta „nuosavybės“ koncepcija turi autonominę reikšmę, kuri neapribota nuosavybės teisės dėl materialių gėrybių ir kuri nepriklauso nuo formalių klasifikacijų pagal nacionalinę teisę: tam tikros kitos teisės ir interesai, sudarantys turtą, taip pat gali būti laikomi nuosavybės teisėmis. Teigia, jog pagal šią koncepciją nuosavybės teisės turinio kontekste taip pat gali būti saugomos disponavimo, valdymo, naudojimosi, įkeitimo, net sunaikinimo ir kitos nuosavybės teisės turinį sudarančios teisės (svarbi galimybė gauti naudos iš turimo turto). Akcentuoja, jog klausimas dėl tvoros teisėtumo iki žemės sklypo įsigijimo nuosavybės nebuvo keliamas, kaip ir nebuvo keliamas ir klausimas dėl jos teisėtumo pastatymo, todėl mano, jog ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 157 – 158) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl priimto sprendimo atkartoja bylos faktines aplinkybes, kurios jau buvo atskleistos ir tinkamai išnagrinėtos Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pažymi, jog pareiškėjas savo apeliaciniame skunde daug dėmesio skyrė 2008 m. rugsėjo 17 d. ir 2007 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų citavimui, tačiau taikydamas minėtas nutartis akivaizdžiai nukrypo nuo ginčo dalyko ir nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumą, kaip nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių Inspekcijos priimto rašto neteisėtumą. Atkreipia dėmesį, jog nepaisant to, kad pareiškėjas akcentuoja, jog teisme nebuvo keliamas klausimas dėl tvoros teisėtumo pastatymo, tačiau pirmosios instancijos teisme buvo tiriamos visos aplinkybės dėl ginčo statinio teisėtumo bei buvo nustatyta, jog Inspekcija, tirdama pareiškėjo skundus dėl ginčo tvoros teisėtumo, kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą Nacionalinę žemės tarnybą ir Kultūros paveldo departamentą dėl atitinkamų išvadų pateikimo, be to, ir pats pareiškėjas skunde neneigė tos aplinkybės, kad ginčo statinys – tvora – pastatyta valstybinėje žemėje. Pabrėžia, jog pareiškėjas nei teismo posėdžio metu, nei iki jo nepateikė jokių nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų dėl ginčo statinio teisėtumo, nepaneigė tos aplinkybės, kad tvora nekilnojamojo turto registre turi būklę „sunaikinta“, kaip ir neįrodė, kad ji yra pastatyta teisėtai, priešingai – pats pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija tos aplinkybės, kad tvora pastatyta valstybinėje žemėje, kurioje rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui yra privalomi. Priduria, jog pareiškėjas neginčija, kad minėti statybą leidžiantys dokumentai nebuvo pateikti, o tai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte įtvirtintą savavališkos statybos sąvoką. Todėl mano, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei jo naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. J. (J. J.) (toliau – ir pareiškėjas) ir J. D. yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiame žemės sklype yra statiniai – gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai (inžinieriniai), kuriuos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo J. J., J. D. ir P. L. D..

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą su viešojo administravimo subjektu dėl vieno iš inžinierinių statinių – tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos, kurios padarinius reikalauja pašalinti statybos valstybinę priežiūrą atliekantis subjektas.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kiti statiniai (inžineriniai) – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios kilo šis administracinis ginčas, yra suformuota padalijus daiktą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir nuo 2008 m. vasario 13 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2008 m. sausio 30 d. susitarimo ir 2008 m. sausio 30 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise J. J. (64/100 dalių), J. D. (18/100 dalių) ir P. L. D. (18/100 dalių) vardu.

2011 m. balandžio 18 d. Inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsniu, nustatė, kad tvora, 35,0 m ilgio, 1,35 m aukščio, (duomenys neskelbtini), pastatyta savavališkai, ir surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110418-00058, reikalaudama pareiškėją tuoj pat sustabdyti šio statinio statybą, nevykdyti jokių statybos darbų.

2011 m. balandžio 18 d. Inspekcija surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą tvorą.

2011 m. rugsėjo 7 d. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, raštu Nr. (7.9)-2D-11356 informavo pareiškėją, kad tvora laikytina savavališka statyba, nes registre buvusi įregistruota tvora unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra sunaikinta ir jokia kita tvora nėra įregistruota, todėl pareiškėjo argumentai, kad tvoros dalis nekeitė buvimo vietos, buvo atliktas paprastasis tvoros remontas, nepagrįsti dokumentais. Pareiškėjas nepateikė tvoros statybą leidžiančio dokumento, todėl statyba yra savavališka. Inspekcija taip pat nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir Kultūros paveldo departamentą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios bendrasavininkams J. D. ir P. L. D., statybos darbų.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundė 2011 m. rugsėjo 7 d. administracinės procedūros sprendimą, kuriuo yra atmestas pareiškėjo skundas dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumo klausimą neatsižvelgęs į tai, kad ginčijamas administracinės procedūros sprendimas yra susijęs ne tik su pareiškėjo, bet ir su kitų asmenų – J. D. ir P. L. D. teisėmis ir pareigomis. Tiek pareiškėjo, tiek minėtų asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teisė nuo 2008 metų yra įregistruota tų pačių dokumentų pagrindu. Tvora, kurią reikalaujama nugriauti priklauso pareiškėjui ir J. D. bei P. L. D. susitarimo pagrindu bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti, t. y. valstybės institucijos išduoto dokumento pagrindu. Todėl teismo sprendimas šioje byloje susijęs su minėtų asmenų teisėmis ir pareigomis, būtent su turtu, dėl kurio yra priimtas administracinis sprendimas. Pažymėtina, kad ir pačiame administracinės procedūros sprendime yra minimi minėti asmenys – J. D. ir P. L. D., pažymint apie jų veiksmus, įgyvendinant statytojo teises sklype esančiame (duomenys neskelbtini), būtent vykdant statybos darbus statiniuose, kurie visi, išskyrus vieną ūkinį pastatą, yra įregistruoti minėtų trijų asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Statybos teisinius santykius reglamentuojantys aktai statytojo teisių įgyvendinimą sieja su nuosavybės teisių ar kito teisėto pagrindo naudotis statybos žemės sklypu turėjimu, taip pat su sklypo bendraturčių sutikimo turėjimu bei su statinių, kuriuose vykdoma statyba, sutikimų turėjimu (Statybos įstatymo 3, 23 str.). Todėl sprendžiant klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, pagal Statybos įstatymo normas, kuriose įgyvendintas konstitucinis nuosavybės teisės neliečiamumo principas, neabejotinai atsiranda materialinis teisinis suinteresuotumas asmenų, kurie turi dalyvauti statybos procese duodami sutikimus atlikti statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neįtraukęs statinio, kurio savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas yra sprendžiamas, bendrasavininkų, todėl nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tokiu būdu pažeisdamas proceso betarpiškumo principą.

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip negaliojantis, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnis 2 dalies 2 punktas). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytų pagrindų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius