2022-01-05 Nr. AB-326-3-62-3-00280-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-46-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00280-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-58197 (toliau – ir 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas) ir VSDFV 2021 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (18.2)1-489 (toliau – ir 2021 m. sausio 11 d. sprendimas) bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išnagrinėti jo 2020 m. rugsėjo 18 d. prašymą ir 2020 m. lapkričio 24 d. patikslintą prašymą iš esmės. Taip pat prašė priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad:

1.1. Jis nuo 2006 m. gegužės 24 d. gauna senatvės pensiją. Pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalį į darbo stažą turėjo būti įskaičiuojamas ir tarnybos laikas, kurio metu mokėsi atitinkamoje aukštojoje mokykloje. Norėdamas sužinoti, ar šis tarnybos laikas buvo įskaitytas į darbo stažą, pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu įskaičiuoti į darbo stažą mokymosi laiką aukštojoje mokykloje nuo 1972 m. gegužės mėn. iki 1976 m. gegužės 20 d., jei šis laikas nebuvo įskaičiuotas į tarnybos laiką. VSDFV 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.1) DVS-45863 pranešė, kad perskaičiuoti paskirtą senatvės pensiją, įskaitant mokymosi laikotarpį į pensijų socialinio draudimo stažą, neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas 2020 m. spalio 15 d. su skundu kreipėsi į VSDFV jį motyvuodamas Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1771-502/2017. VSDFV 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. (18.2) 1-7842 panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (10.1) DVS-45863 ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti 2020 m. rugsėjo 18 d. prašymą. VSDFV Kauno skyrius 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (10.1) DV_S-54840 paprašė patikslinti reikalavimą, nes jam mokama socialinio draudimo senatvės pensija, o jo prašyme buvo nurodyta perskaičiuoti skiriamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė patikslintą prašymą VSDFV Kauno skyriui, kuriuo prašė į jo socialinio draudimo pensijos stažą įskaičiuoti mokymosi ir tarnybos laiką VRM Akademijoje nuo 1972 m. rugpjūčio 1 d. iki 1976 m. gegužės 20 d. bei esant pagrindui perskaičiuoti pensijos dydį. VSDFV Kauno skyrius 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (10.1) DV_S-58197 pranešė, kad prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi nenurodytos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą ir nepateikti papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsisakymo pagrįstumu. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 17 d. pateikė VSDFV skundą, kuriuo prašė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš esmės, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką. VSDFV 2021 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo 2020 m. gruodžio 17 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

1.2. Ginčo santykiams taikytino iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinės karinės, pasienio ar vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudalytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis, su sąlyga, kad šie asmenys bendradarbiavo ir po 1990 m. kovo 11 d. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė laikotarpius, įskaitytinus į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, aptartame reguliavime nenurodydamas papildomų sąlygų ar apribojimų juos nustatant, ir nepavesdamas kitiems subjektams tokias sąlygas numatyti. Šį teisinį reglamentavimą taikė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1771-502/2017, 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1459-502/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1459-502/2020 konstatavo, kad ankstesni priimti ir neapskųsti sprendimai dėl senatvės pensijos paskyrimo ir perskaičiavimo neužkerta kelio pareiškėjo prašymo pagrindu skyriui perskaičiuoti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, įskaitant į šį stažą laikotarpį, kai pareiškėjas mokėsi VRM aukštojoje mokykloje. Todėl pareiškėjo prašymas į jo socialinio draudimo pensijos stažą įskaičiuoti mokymosi ir tarnybos laiką VRM Akademijoje nuo 1972 m. rugpjūčio 1 d. iki 1976 m. gegužės 20 d., bei esant pagrindui perskaičiuoti pensijos dydį, yra pagrįstas ir teisėtas.

2. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:

2.1. VSDFV Kauno skyrius 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 18 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. prašymus, vadovaudamasis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 (2016 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. V-330 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 60.3 papunkčiu, nurodydamas, kad dėl pareiškėjo mokymosi VRM akademijoje laikotarpio nuo 1972 m. rugpjūčio 1 d. iki 1976 m. gegužės 20 d. neįskaitymo į stažą jau buvo nuspręsta VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. PE_SP1-17156, o 2020 m. rugsėjo 18 d. prašyme ir 2020 m. lapkričio 24 d. patikslindamas šio prašymo reikalavimus pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu, todėl remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Taisyklių 60.3 papunkčiu, minėti pareiškėjo prašymai nebuvo nagrinėjami. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus atsakymu, jį apskundė VSDFV, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodama, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių įskaityti į stažą laikotarpį nuo 1972 m. rugpjūčio 1 d. iki 1976 m. gegužės 20 d., nes šiuo klausimu jau yra priimtas VSDFV Kauno 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. PE_SP1-17156.

2.2. VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendime Nr. PE_SP1-17156 aiškiai nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punktu, į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas mokymosi laikotarpis nuo 1972 m. rugpjūčio 1 d. iki 1976 m. gegužės 20 d. VRM akademijoje, kadangi valstybinio socialinio draudimo pensijų stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, prilyginamas iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje). Pareiškėjas minėto sprendimo neapskundė įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas, kreipdamasis į VSDFV Kauno skyrių su 2020 m. rugsėjo 18 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. prašymais, nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu, todėl remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Taisyklių 60.3 papunkčiu, minėti pareiškėjo prašymai pagrįstai nebuvo nagrinėjami.

2.3. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir VSDFV 2021 m. sausio 11 d. sprendimą bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 18 d. prašymą ir 2020 m. lapkričio 24 d. patikslintą prašymą išnagrinėti iš esmės. Pareiškėjo keliami reikalavimai dėl pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažo laikotarpio nuo 1972 m. rugpjūčio 1 d. iki 1976 m. gegužės 20 d., kuomet pareiškėjas mokėsi VRM Akademijoje, buvo iš esmės išnagrinėti VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. PE_SP1-17156, kuris nėra apskųstas ir yra galiojantis.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

4. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilęs dėl VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 18 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. prašymus, ir VSDFV 2021 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (18.2)I-489 pagrįstumo ir teisėtumo. Iš esmės pareiškėjas siekia, kad į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą būtų įskaitytas mokymosi laikotarpis nuo 1972 m. rugpjūčio 1 d. iki 1976 m. gegužės 20 d. VRM akademijoje.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu dėl mokymosi mokslo įstaigoje laikotarpio įskaičiavimo į darbo stažą. Taip pat 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą į socialinio draudimo pensijos stažą įskaičiuoti jo mokymosi ir tarnybos laiką VRM akademijoje nuo 1972 m. rugpjūčio 1 d. iki 1976 m. gegužės 20 d. ir perskaičiuoti pensijos dydį. VSDFV Kauno skyrius ginčijamu 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu nenagrinėjo šių pakartotinių prašymų, kadangi dėl mokymosi VRM akademijoje laikotarpio nuo 1972 m. rugpjūčio 1 d. iki 1976 m. gegužės 20 d. įskaitymo į stažą jau yra išspręsta 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. PE_SP 1-17156, o pareiškėjas naujų dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti tikslinama (perskaičiuojama) senatvės pensija, nepateikė. Šį VSDFV Kauno skyriaus sprendimą pareiškėjas apskundė VSDFV, kuri 2021 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

6. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Taisyklių 60.3 papunktyje nustatyta, kad asmens prašymas nenagrinėjamas, jei pakartotiniame prašyme nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo atveju tiek prašymuose VSDFV Kauno skyriui, tiek skunde teismui remiasi tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau jo nurodytų bylų aplinkybės nėra tapačios, todėl teismas jomis nesivadovavo. Jokių papildomų, naujų dokumentų, aplinkybių, argumentų, kurių pagrindu galėtų būti tikslinama (perskaičiuojama) senatvės pensija, nei atsakovui, nei teismui pareiškėjas nepateikė. VSDFV Kauno skyrius pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pakartotinius prašymus, kadangi pareiškėjas juose nenurodė jokių naujų aplinkybių, nepateikė papildomų dokumentų ir argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

8. Teismas, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad ginčijamas VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas ir VSDFV 2021 m. sausio 21 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos nėra jokio teisinio pagrindo. Atmetęs skundą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 18 d. prašymą ir 2020 m. lapkričio 24 d. patikslintą prašymą. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijo teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad:

9.1. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos nuoseklios praktikos dėl tarnybos vidaus reikalų sistemoje metu įskaityto mokymosi laiko į tarnybos stažą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė laikotarpius, įskaitytinus į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, aptartame reguliavime nenurodydamas papildomų sąlygų ar apribojimų juos nustatant, ir nepavesdamas kitiems subjektams tokias sąlygas numatyti (žr. Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1771-502/2017). Remiantis formuojama teismų praktika, pensinis stažas turėjo būti skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.), ir jokių išlygų negalėjo būti daroma. Pareiškėjas mokymosi VRM akademijoje metu buvo vidaus reikalų sistemos pareigūnas. Pareiškėjo tarnyba buvo pradėta prieš mokymąsi VRM akademijoje. VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendime Nr. PE_SP1-17156 yra motyvuojama Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis, bet nenurodytas joks konkretus straipsnis, dalis bei punktas, išskyrus 54 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriuo motyvuojamas mokymosi laiko neįskaitymas į stažą. Tokiu būdu šis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios nustato, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai. Taigi, VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. PE SP1-17156 yra negaliojantis nuo priėmimo dienos.

9.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ankstesni priimti ir neapskųsti sprendimai dėl senatvės pensijos paskyrimo ir perskaičiavimo neužkerta kelio pareiškėjo prašymo pagrindu VSDFV teritoriniam skyriui perskaičiuoti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1459-502/2020). Pareiškėjas 2016 m. persirgo širdies miokardo infarktu ir gydėsi ilgą laiką, todėl 2017 m. nesiėmė jokių veiksmų, kurie galėjo neigiamai paveikti jo gydymosi eigą.

9.3. Teismas nemotyvavo išvados, kad pareiškėjo nurodytos administracinės bylos, kuriose, jo nuomone, priimtais procesiniais sprendimais reikia vadovautis, yra netapačios nagrinėjamai bylai. Kartu teismas nemotyvavo, kodėl jis nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos nuoseklios teismų praktikos analogiškose bylose. Teismas, išskirdamas pareiškėjo atvejį kaip atskirą, ir pripažindamas, kad jo atveju gali būti taikomos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos (su išlygomis), pažeidė asmens lygybės prieš įstatymą principą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad tokie atvejai yra nagrinėjami individualiai, tačiau nepaaiškino, kokie individualumo kriterijai yra taikomi, bei kokius duomenis reikia pateikti, kad pareiškėjo atvejis būtų išnagrinėtas individualiai. Šiuo atveju institucija, nagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir skundą, turėjo konkrečiai nurodyti, kokių duomenų reikia, kad išnagrinėtų jo prašymą iš esmės ir pagal suformuotą teismų praktiką. Be to, šiuo atveju aktualus teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėjo atvejis yra analogiškas byloms Nr. A-1771-502/2017 ir Nr. eA-1459- 502/2020, kadangi jis mokėsi aukštojoje mokykloje jau būdamas VRM pareigūnas, bei kartu atliko pareigūno funkcijas. Todėl pareiškėjas pagrįstai tikisi, kad ir jo atvejis bus išnagrinėtas analogiškai.

9.4. Teismas nenustatinėjo, ar iš tiesų pareiškėjo atvejis atitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus (specialioji norma). Taigi teismo sprendimas yra nepagrįstas, neatitinka faktinių aplinkybių bei nepagrįstas teisės normomis.

10. Atsakovas VSDFV atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad:

10.1. Šioje byloje teismas galėjo spręsti tik ginčą, ar pagrįstai atsakovas atsisakė išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 18 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. prašymus kaip pateiktus pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. PE_SP1-17156 teismui neskundė, teismas nenagrinėjo, ar pagrįstai į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįtrauktas jo mokymosi laikotarpis nuo 1972 m. rugpjūčio 1 d. iki 1976 m. gegužės 20 d. VRM akademijoje.

10.2. Pagal administracinėje byloje Nr. eA-1459-502/2020 nurodytas faktines aplinkybes pareiškėjas nors teismui neskundė anksčiau priimto VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo neįskaityti jo mokymosi laikotarpio į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, tačiau vėliau VSDFV teritoriniam skyriui pateikė prašymą įskaityti tą patį mokymosi laikotarpį į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kartu pateikdamas naujus duomenis – asmens kortelių kopijas apie piniginius mokėjimus ginčo laikotarpiu. VSDFV teritorinis skyrius, gavęs naujus duomenis, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, tačiau jo netenkino. Pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 18 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. prašymai nebuvo išnagrinėti, kadangi juose nebuvo pateikta naujų duomenų, kurių VSDFV Kauno skyrius nebūtų žinojęs, priimdamas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. PE_SP1-17156, ir kurie leistų abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. Dėl šios priežasties teismas nesivadovavo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A-1771-502/2017 ir Nr. eA-1459-502/2020, kadangi šių bylų ir nagrinėjamos bylos ginčo objektai skiriasi iš esmės.

10.3. VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. PE_SP1-17156 nebuvo apskųstas nei VSDFV, nei teismui, jis nėra panaikintas, todėl yra galiojantis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nekėlė reikalavimų dėl VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. PE_SP1-17156 neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatoms, šis klausimas negali būti nagrinėjamas apeliacine tvarka, kadangi pažeistų šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus, sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti procesu. Pareiškėjo lūkestis, kad teismas, nagrinėdamas jo skundą, turėtų priimtų analogišką sprendimą kaip ir administracinėse bylose Nr. A-1771-502/2017 ir Nr. eA-1459-502/2020 (bylos nėra analogiškos šiai bylai), nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl negali būti ginamas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pareikštų reikalavimų ribose, išnagrinėjus proceso šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikius ir išaiškinus materialiosios ir proceso teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kad buvo pažeistos proceso teisės normos ar neištirti įrodymai administracinėje byloje, t. y. apeliaciniame skunde nenurodyti ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose įvardyti pagrindai, sudarantys teisinį pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą nagrinėjama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir VSDFV 2021 m. sausio 11 d. sprendimą, įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išnagrinėti jo 2020 m. rugsėjo 18 d. prašymą ir 2020 m. lapkričio 24 d. patikslintą prašymą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos nuoseklios praktikos dėl tarnybos vidaus reikalų sistemoje metu įskaityto mokymosi laiko į tarnybos stažą, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar iš tiesų pareiškėjo atvejis atitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus. Taip pat nurodo, kad ankstesni priimti ir neapskųsti sprendimai dėl senatvės pensijos paskyrimo ir perskaičiavimo neužkerta kelio pareiškėjo prašymo pagrindu VSDFV teritoriniam skyriui perskaičiuoti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, be to, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo išvados, kad pareiškėjo nurodytos administracinės bylos, kuriose, jo nuomone, priimtais procesiniais sprendimais reikia vadovautis, yra netapačios nagrinėjamai bylai.

15. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

16. Pirmiausia pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu dėl mokymosi mokslo įstaigoje laikotarpio įskaičiavimo į darbo stažą. Taip pat 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą į socialinio draudimo pensijos stažą įskaičiuoti jo mokymosi ir tarnybos laiką VRM akademijoje nuo 1972 m. rugpjūčio 1 d. iki 1976 m. gegužės 20 d. ir perskaičiuoti pensijos dydį. VSDFV Kauno skyrius ginčijamu 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu nenagrinėjo šių pakartotinių prašymų, kadangi dėl mokymosi VRM akademijoje laikotarpio nuo 1972 m. rugpjūčio 1 d. iki 1976 m. gegužės 20 d.

įskaitymo į stažą jau yra išspręsta 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. PE_SP 1-17156, o pareiškėjas naujų dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti tikslinama (perskaičiuojama) senatvės pensija, nepateikė. Šį VSDFV Kauno skyriaus sprendimą pareiškėjas apskundė VSDFV, kuri 2021 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino (žr. šios nutarties 5 punktą). Taigi, pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar iš tiesų pareiškėjo atvejis atitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, taip pat kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos nuoseklios praktikos dėl tarnybos vidaus reikalų sistemoje metu įskaityto mokymosi laiko į tarnybos stažą, nėra tinkami.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas jokių papildomų duomenų, lyginant su tais, kurie buvo įvertinti priimant 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. PE_SP 1-17156, nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Taisyklių 60.3 papunkčiu, nenagrinėjo pareiškėjo prašymų. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nevertino ir negalėjo vertinti, ar į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pagrįstai neįtrauktas jo mokymosi laikotarpis nuo 1972 m. rugpjūčio 1 d. iki 1976 m. gegužės 20 d.

VRM akademijoje, nes to pagrįstai, vadovaudamosis Taisyklių 60.3 papunkčiu, nevertino viešojo administravimo institucijos savo 2020 m. gruodžio 3 d. bei 2021 m. sausio 11 d. sprendimuose. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatinėti, ar pareiškėjo atvejis atitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, taip pat negalėjo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl tarnybos vidaus reikalų sistemoje metu įskaityto mokymosi laiko į tarnybos stažą, nes ji šioje byloje nebuvo ir negalėjo būti taikoma.

17. Pareiškėjo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo išvados, kad pareiškėjo nurodytos administracinės bylos, kuriose, jo nuomone, priimtais procesiniais sprendimais, reikia vadovautis, yra netapačios nagrinėjamai bylai, taip pat netinkamas. Pagal administracinėje byloje Nr. eA-1459-502/2020 nurodytas faktines aplinkybes pareiškėjas nors teismui neskundė anksčiau priimto VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo neįskaityti jo mokymosi laikotarpio į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, tačiau vėliau VSDFV teritoriniam skyriui pateikė prašymą įskaityti tą patį mokymosi laikotarpį į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kartu pateikdamas naujus duomenis – asmens kortelių kopijas apie piniginius mokėjimus ginčo laikotarpiu. Šioje administracinėje byloje naujų duomenų pateikta nebuvo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad minėtos bylos nėra tapačios nagrinėjamai bylai.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad ankstesni priimti ir neapskųsti sprendimai dėl senatvės pensijos paskyrimo ir perskaičiavimo neužkerta kelio pareiškėjo prašymo pagrindu VSDFV teritoriniam skyriui perskaičiuoti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, nėra pagrįstas, nes jis nepateikė jokių naujų duomenų.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė