9ce6246a-e0a9-4c18-beb6-cae86ee14995 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedT. M. nuteistas Kauno apylinkÄs teismo Jonavos rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu už tai, kad pasikÄsino prekiauti poveikiu ir papirkti valstybÄs tarnautojui prilygintÄ asmenį, o bÅ«tent: 2019 m. liepos 23 d., apie 16.30 val., prie UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarÄ su teisÄsaugos užduotį vykdanÄiu D. B., jog iÅ¡ jo priims 65 Eur kyšį ir už tai, pasinaudodamas pažintimis su UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini) darbuotoju, paveiks šį valstybÄs tarnautojui prilygintÄ asmenį, kad Å¡is neteisÄtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. atlikdamas D.
Legislator headnote
AI generated9ce6246a-e0a9-4c18-beb6-cae86ee14995 · Kauno apygardos teismas: Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį, bei BK 22 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-634/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05954-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.2.2; 1.2.19.2; 1.2.19.3; 1.1.8.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Giedriaus EndriukaiÄio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Jurgos VasiliauskienÄs ir Vaido Vasiliausko, sekretoriaujant Urtei Piluckei, dalyvaujant prokurorui RiÄardui GaileviÄiui, nuteistajam T.
M. ir jo gynÄjui advokatui Gintui MatuleviÄiui, nuteistajam L. P. ir jo gynÄjui advokatui Irmantui BalÄiÅ«nui, teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų T. M., L. P. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro RiÄardo GaileviÄiaus apeliacinius skundus dÄl Kauno apylinkÄs teismo Jonavos rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo: T. M. pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 22 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirtos bausmÄs: - pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį â 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 4 dalį â 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmÄs subendrintos apÄmimo bÅ«du, griežtesne bauda apimant Å¡velnesnÄ, ir paskirta T. M. galutinÄ bausmÄ â 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmÄs atlikimo laikÄ Ä¯skaitytas T. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 25 d. 16.48 val. iki 2019 m. liepos 25 d. 21.03 val. (1 para), ir nustatytas galutinis mokÄtinas baudos dydis â 198 MGL (9 900 Eur). NusprÄsta T. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti â iki teismo nuosprendžio įsiteisÄjimo palikti nepakeistÄ , o po įsiteisÄjimo â panaikinti.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ T. M. nusprÄsta konfiskuoti 45 Eur, iÅ¡ieÅ¡kant juos iÅ¡ pinigų, rastų ir paimtų T. M. asmens kratos metu saugomų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinÄje sÄ skaitoje. L. P. pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir 300 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmÄs: - pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį â 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda; - pagal 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (pasikÄsinimas suklastoti automobilio âRenault Clioâ TechninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄ)â 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (automobilio âOpel Zafira-Aâ TechninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄs suklastojimas) â 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmÄs subendrintos apÄmimo bÅ«du, griežtesnei iÅ¡ baudų apimant Å¡velnesnÄ ir paskirta subendrinta â 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis dalinio sudÄjimo bÅ«du subendrinta su bauda, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (automobilio âOpel Zafira-Aâ TechninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄs suklastojimas), tai yra 210 MGL dydžio bauda, ir paskirta galutinÄ bausmÄ - 260 MGL (13 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmÄs atlikimo laikÄ Ä¯skaitytas L. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 25 d. 16.55 val. iki 2019 m. liepos 25 d. 20.31 val. (1 para), ir nustatytas galutinis mokÄtinas baudos dydis â 258 MGL (12 900 Eur). NusprÄsta L. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti â iki teismo nuosprendžio įsiteisÄjimo palikti nepakeistÄ , o po įsiteisÄjimo â panaikinti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ L. P. nusprÄsta konfiskuoti 20 Eur, iÅ¡ieÅ¡kant juos iÅ¡ pinigų, rastų ir paimtų L.
P. asmens kratos metu, saugomų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinÄje sÄ skaitoje. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
1. T. M. nuteistas Kauno apylinkÄs teismo Jonavos rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu už tai, kad pasikÄsino prekiauti poveikiu ir papirkti valstybÄs tarnautojui prilygintÄ asmenį, o bÅ«tent: 2019 m. liepos 23 d., apie 16.30 val., prie UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarÄ su teisÄsaugos užduotį vykdanÄiu D. B., jog iÅ¡ jo priims 65 Eur kyšį ir už tai, pasinaudodamas pažintimis su UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini) darbuotoju, paveiks šį valstybÄs tarnautojui prilygintÄ asmenį, kad Å¡is neteisÄtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. atlikdamas D.
B. vairuojamo automobilio âRenault Clioâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninÄ apžiÅ«rÄ , nepastebÄtų automobilio techninių trÅ«kumų ir TechninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄje (Ataskaitoje), neįraÅ¡ytų duomenų apie transporto priemonÄs neatitikimÄ techniniams reikalavimams, ir iÅ¡ D. B. savo ir UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini) darbuotojo naudai paÄmÄ 65 Eur kyšį, taÄiau nepavykus susitikti su UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini) darbuotoju, gautus pinigus grÄ Å¾ino D.
B.. TÄsdamas tÄ patį nusikalstamÄ sumanymÄ , jis 2019 m. liepos 25 d., apie 16.15 val., toje paÄioje vietoje susitiko su teisÄsaugos užduotį vykdanÄiu D. B. ir pakartotinai tiesiogiai susitarÄ, kad, pasinaudodamas pažintimi su UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini) darbuotoju, paveiks valstybÄs tarnautojui prilygintÄ asmenį neteisÄtai veikti, vykdant įgaliojimus ir atliekant D. B. naudojamo automobilio âRenault Clioâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninÄ apžiÅ«rÄ , nepastebÄti automobilio techninių trÅ«kumų ir TechninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄje (Ataskaitoje) neįraÅ¡yti duomenų apie transporto priemonÄs neatitikimÄ techniniams reikalavimams, bei ten pat Å¡io susitarimo pagrindu iÅ¡ D.
B. savo ir L. P. naudai paÄmÄ 65 Eur kyšį. TÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , T. M., tuo paÄiu metu, tai yra 2019 m. liepos 25 d., apie 16.30 val., UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini), davÄ 20 Eur vertÄs, tai yra mažesnÄs negu 1 MGL vertÄs, kyšį valstybÄs tarnautojui prilygintam asmeniui, savo įgaliojimus vykdanÄiam UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini) kontrolieriui L. P. už pageidaujamÄ Å¡io asmens neteisÄtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent už tai, kad jis, atlikdamas D.
B. naudojamojo automobilio âRenault Clioâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninÄ apžiÅ«rÄ , tyÄia nenustatÄ automobilio techninių trÅ«kumų ir TechninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄje (Ataskaitoje), įraÅ¡Ä neteisingus duomenis apie transporto priemonÄs atitikimÄ keliamiems techniniams reikalavimams, taÄiau jo veika nebuvo baigta dÄl nuo jo valios nepriklausanÄių aplinkybių, nes visa nusikalstama veika teismo leidimu buvo kontroliuojama teisÄsaugos institucijų pareigÅ«nų.
Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį, bei BK 22 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį.
2. L. P. nuteistas Kauno apylinkÄs teismo Jonavos rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu už tai, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 15.40 val., UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centroâ (duomenys neskelbtini) ir vykdydamas savo įgaliojimus atliekant privalomÄ jÄ ir pakartotinÄ transporto priemonių apžiÅ«ras, bei priimant sprendimus dÄl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinÄs apžiÅ«ros atlikimas, suklastojo tikrÄ dokumentÄ â TechninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄ (AtaskaitÄ ) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įraÅ¡Ä Å¾inomai neteisingus duomenis apie transporto priemonÄs âOpel Zafira-Aâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitikimÄ keliamiems techniniams reikalavimams: grafoje â(6) Nustatyti trÅ«kumai ir jų pavojingumo lygisâ įraÅ¡Ä duomenis apie nustatytus kaip nedidelius transporto priemonÄs techninius trÅ«kumus dÄl galinio valstybinio numerio apÅ¡vietimo defekto, kur defektÄ nurodÄ kaip daugialypį Å¡viesos Å¡altinį, bei nurodÄ apie gabarito žibintų defektÄ ir grafoje â(7) IÅ VADAâ, iÅ¡braukdamas nereikalingÄ Å¾odį âNEATITINKAâ, suformavo juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį tekstÄ , kad âTRANSPORTO PRIEMONÄ ATITINKA TECHNINIUS REIKALAVIMUSâ, nors automobilis dÄl stabdymo įrangos bÅ«klÄs, tai yra nepritvirtintų stabdžių vamzdelių priekinÄje automobilio dalyje, netinkamai pritvirtintos akumuliatoriaus baterijos ir galinio valstybinio numerio apÅ¡vietimo defekto, kai yra pavienis Å¡viesos Å¡altinis, turÄjo didelius trÅ«kumus ir tokia iÅ¡vada buvo negalima.
Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
3. L. P. taip pat nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 16.30 val., UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu, kontrolieriumi, vykdanÄiu savo įgaliojimus UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini), kuriam yra suteikta teisÄ atlikti privalomÄ jÄ ir pakartotinÄ transporto priemonių apžiÅ«ras bei priimti sprendimus dÄl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinÄs apžiÅ«ros atlikimas, pasinaudodamas pažintimis su T. M., Å¡iam pasiÅ«lius duoti kyšį už neteisÄtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, tai yra automobilio âRenault Clioâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sklandų techninÄs apžiÅ«ros praÄjimÄ , sutiko atlikti Å¡io automobilio techninÄ apžiÅ«rÄ ir nefiksuoti automobilio techninių trÅ«kumų, ir ten pat automobiliui âRenault Clioâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su kuriuo atvyko T. M., atliko techninÄ apžiÅ«rÄ ir tyÄia nefiksavÄs didelių automobilio techninių trÅ«kumų, dÄl kurių Å¡io automobilio atitikimo keliamiems techniniams reikalavimams pripažinimas negalimas, tai yra suklastodamas tikrÄ dokumentÄ â TechninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄ (AtaskaitÄ ) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įraÅ¡Ä Å¾inomai neteisingus duomenis apie transporto priemonÄs âRenault Clioâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitikimÄ keliamiems techniniams reikalavimams â grafoje â(6) Nustatyti trÅ«kumai ir jų pavojingumo lygisâ neįraÅ¡Ä jokių duomenų apie nustatytus transporto priemonÄs techninius trÅ«kumus ir grafoje â(7) IÅ VADAâ iÅ¡braukdamas nereikalingÄ Å¾odį âNEATITINKAâ, suformavo juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį tekstÄ , kad âTRANSPORTO PRIEMONÄ ATITINKA TECHNINIUS REIKALAVIMUSâ, nors automobilis dÄl gedimų apsaugos sistemoje, rodomų degant indikatoriaus lemputei (MIL), bei dÄl to, kad variklis neveikÄ maitinamas dujomis, turÄjo didelius trÅ«kumus, todÄl tokia iÅ¡vada buvo negalima, ir ten pat, atlikÄs T.
M. atvarytam automobiliui âRenault Clioâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninÄ apžiÅ«rÄ , kasos patalpose, L. P. savo naudai iÅ¡ T. M. priÄmÄ mažesnÄs negu 1 MGL vertÄs â 20 Eur â kyšį už šį savo neteisÄtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, taÄiau jo veika nebuvo baigta dÄl nuo jo valios nepriklausanÄių aplinkybių, nes visa nusikalstama veika teismo leidimu buvo kontroliuojama teisÄsaugos institucijų pareigÅ«nų. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
4. Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendyje konstatuota, jog iÅ¡tirtų įrodymų visetas rodo, kad kaltinamasis T. M. perdavÄ L. P. pinigus už atliktÄ paslaugÄ , o kaltinamasis L. P. priÄmÄ kyšį. Teismas įvertinÄs tai, kad pasiÅ«lyto kyÅ¡io vertÄ 65 eurai yra mažesnÄ nei 1 MGL sprendÄ, jog kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. Taip pat, teismas atsižvelgÄs į įrodymų visetÄ , konstatavo, kad kaltinamojo L. P. kaltÄ padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje įrodyta ir kvalifikuota teisingai.
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužÄs 10 d. nutartimi Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendį panaikino ir bylÄ perdavÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti Kauno apylinkÄs teismui. TeisÄjų kolegijos vertino, kad pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , neabejotinai patvirtino skundžiamo nuosprendžio turinys ir forma. Konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas suraÅ¡Ä nuosprendį, neatitinkantį įstatymo jam keliamų reikalavimų, neiÅ¡tyrÄs įrodymų ir neįvertinÄs visų byloje surinktų įrodymų, pripažino L. P. ir T. M. kaltais dÄl jiems inkriminuotų nusikaltimų.
6. Kauno apylinkÄs teismas, priimdamas 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį, konstatavo, kad T. M. pasikÄsino padaryti nusikaltimÄ , nusikalstamos veikos nebaigÄ dÄl nuo jo valios nepriklausanÄių aplinkybių, nes objektyviÄ jÄ pusÄ sudaranÄius veiksmus jis atliko kontroliuojamas teisÄsaugos institucijų pareigÅ«nų, todÄl T. M. įvykdytos abi veikos, sudaranÄios idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, kvalifikuotos kaip pasikÄsinimas, pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį, bei BK 22 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį.
Teismas L. P. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ BK 22 straipsnio 2 dalies, 225 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. DÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (automobilio âOpel Zafira-Aâ TechninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄs suklastojimas), teismas sprendÄ, kad veika įrodyta, įvertinus įrodymų visumÄ , bei kvalifikuota teisingai. Teismas įvertinÄs, jog nÄra pagrindo konstatuoti, kad T.
M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad laidavimo instituto taikymas Å¡ioje byloje prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismas abi T. M. nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip pasikÄsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarytos tiesioginÄs tyÄios kaltÄs forma. Vertino, jog nusikalstamos veikos mastas yra nedidelis, susitarimo ribos aiÅ¡kios, T. M. inkriminuoti vienkartiniai nusikalstami veiksmai, kurių dalykas vienu atveju nevirÅ¡ija 1 MG dydžio sumos, kitu atveju â neženkliai jÄ virÅ¡ija, kaltinamasis T.
M., nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo policijos pareigÅ«nu, kas rodÄ jo didesnį pavojingumÄ visuomenei dÄl to, kad jais buvo sumenkintas ne tik jo kaip pavienio asmens autoritetas, bet ir visos policijos bei valstybÄs įvaizdis. Teismas nustatÄ, jog visos L. P. veikos padarytos tiesioginÄs tyÄios kaltÄs forma, nusikalstamos veikos mastas yra nedidelis, susitarimo ribos aiÅ¡kios, L. P. inkriminuoti vienkartinio pobÅ«džio nusikalstami veiksmai, kyÅ¡ininkavimo dalykas nevirÅ¡ija 1 MGL dydžio sumos, suklastoti du dokumentai.
Teismas atsižvelgÄ, kad L. P., nusikalstamas veikas padarÄ pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais, tokiu bÅ«du sumenkino ne tik savo, kaip pavienio asmens reputacijÄ , bet ir visos privalomosios transporto priemonių techninÄs apžiÅ«ros įmonÄs įvaizdį, todÄl vertino, jog tokio pobÅ«džio veika ne tik padarÄ Å¾alÄ visai įmonei, kurioje dirbo kaltinamasis, bet taip pat ir sukÄlÄ grÄsmÄ kitų eismo dalyvių saugumui bei aplinkai, kadangi techniÅ¡kai netvarkingoms transporto priemonÄms neteisÄtai buvo leista dalyvauti vieÅ¡ajame eisme.
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ be užstato. 7.1. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai padarÄ iÅ¡vadÄ , jog laidavimo instituto T. M. atžvilgiu taikyti negalima. Teigiama, jog T. M. blogai vertina savo elgesį ir gailisi padarÄs nusikaltimÄ . Savo kaltÄ prisipažino iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo. Nurodo, kad Å¡iuo metu dirba, sukÅ«rÄ Å¡eimÄ , augina sÅ«nų, administracine tvarka nÄra baustas.
Teigia, jog nuteistojo sÄ Å¾iningų ir nuoseklių paaiÅ¡kinimų dÄl nusikalstamų veikų atskleidimo dÄka byloje surinkta pakankamai duomenų, kad byloje bÅ«tų pilnai ir visapusiÅ¡kai atskleistos visos nusikalstamos veikos aplinkybÄs. 7.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nÄra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. T. M. skunde teigia, jog pagal AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos įvykdymo, irgi turi bÅ«ti vertinamas.
Nuteistojo elgesys nepriekaiÅ¡tingas po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. nÄra fiksuota jokių duomenų, kad T. M. bandÄ nusikalsti naujai, jo atžvilgiu nÄra pradÄta jokių naujų ikiteisminių tyrimų, be to, neturi galiojanÄių administracinių nuobaudų. Taip pat nÄra duomenų, jog jis bÅ«tų priartÄjÄs prie UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), buvusios įvykio vietos. Skunde pažymi, jog už apeliantÄ galÄtų laiduoti ir kiti asmenys, pvz., nuteistojo mama A.
M. gimusi (duomenys neskelbtini), teta L. V., gimusi (duomenys neskelbtini). Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismui įsigilinus į visas bylos aplinkybes, prieÅ¡ priimant skundžiamÄ nuosprendį, nebuvo jokių procesinių kliÅ«Äių atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir T. M. klausti ar nÄra kitų asmenų kurie galÄtų pretenduoti į laiduotojus ir bÅ«tų verti teismo pasitikÄjimo, kurie atitiktų BK 40 straipsnio nuostatas, nustatanÄias papildomus reikalavimus laiduotojui. Nurodo, jog nauji asmenys â pretendentai į laiduotojus tinkamai prižiÅ«rÄtų nuteistÄ jį ir jam darytų teigiamÄ Ä¯takÄ , kad Å¡is laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
8. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras RiÄardas GaileviÄius praÅ¡o Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti: nuteistÄ jį T. M. už veikos, numatytos BK 22 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje padarymÄ nubausti 500 MGL dydžio bauda (25 000 Eur), už veikos, numatytos BK 22 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje padarymÄ nubausti 250 MGL dydžio bauda (12 500 Eur) ir Å¡ias bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir skirti T.
M. galutinÄ 600 MGL dydžio baudÄ (30 000 Eur). NuteistÄ jį L. P. už veikos, numatytos BK 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje padarymÄ nubausti 250 MGL dydžio bauda (12 500 Eur), už veikos, numatytos BK 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (âRenault Clioâ epizodas) padarymÄ nubausti 200 MGL dydžio bauda (10 000 Eur), už veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (âOpel Zafiraâ epizodas) padarymÄ nubausti 200 MGL dydžio bauda (10 000 Eur), Å¡ias bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir L.
P. skirti galutinÄ 300 MGL dydžio baudÄ (15 000 Eur). 8.1. Skunde nurodo, kad L. P. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymÄ â tyÄinio nebaigto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ (baudžiamasis įstatymas Å¡iuo atveju nustato baudos vidurkį â 1 010 MGL), tyÄinio nebaigto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ (baudžiamasis įstatymas Å¡iuo atveju nustato baudos vidurkį â 255 MGL) ir baigto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ (baudžiamasis įstatymas Å¡iuo atveju nustato baudos vidurkį â 1 010 MGL).
Teigia, jog kaltÄs L. P. nepripažino, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiÅ¡ki ir bylos medžiaga patvirtino įtarimÄ , kad tokia neteisÄta veikla jis vertÄsi sistemingai, piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, savo veikimu padarÄ didelÄs žalos juridiniam asmeniui. Toliau nurodo, kad tokio pobÅ«džio veika jis ne tik padarÄ Å¾alÄ visai įmonei, kurioje dirbo nuteistasis, bet taip pat ir sukÄlÄ grÄsmÄ kitų eismo dalyvių saugumui bei aplinkai, kadangi techniÅ¡kai netvarkingoms transporto priemonÄms neteisÄtai buvo leista dalyvauti vieÅ¡ajame eisme.
Prokuroras teigia, kad L. P. subendrinta bausmÄ turÄjo bÅ«ti artima bausmių už padarytas veikas numatytam vidurkiui, todÄl 300 MGL subendrinta bauda bÅ«tų teisingumo principÄ ir bausmÄs paskirtį užtikrinanti bausmÄ. 8.2. Prokuroras skunde nurodo, kad T. M. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymÄ â tyÄinį baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ ir už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kaltÄ jis pripažino dÄl akivaizdžių ir jau nustatytų faktų, taÄiau bylos medžiaga patvirtino įtarimÄ , kad tokia neteisÄta veikla jis vertÄsi sistemingai, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiÅ¡ki ir piktnaudžiaudamas valdžios atstovo â policijos pareigÅ«no statusu, pažintimis, į nusikalstamÄ veikÄ Ä¯traukÄ ir L.
P.. Teigia, jog T. M. savo veiksmais padarÄ didelÄ Å¾alÄ juridiniam asmeniui â policijos įstaigai bei valstybÄs tarnybai. Prokuroro teigimu, T. M. subendrinta bausmÄ turÄjo bÅ«ti artima bausmių už padarytas veikas numatytam vidurkiui, todÄl 600 MGL subendrinta bauda bÅ«tų teisingumo principÄ ir bausmÄs paskirtį užtikrinanti bausmÄ.
9. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. P. praÅ¡o Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį panaikinti ir priima naujÄ nuosprendį iÅ¡teisinti L. P. nenustaÄius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba dÄl esminių BPK pažeidimų, dÄl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos L. P. teisÄs. Taip pat skundu praÅ¡o paskirtų baudų dydžius L. P. dÄl inkriminuotų veikų sumažinti. 9.1. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu motyvuodamas L.
P. kaltÄ dÄl inkriminuojamu veikų padarymo iÅ¡ esmÄs vadovavosi iÅ¡imtinai policijos pareigÅ«nų bei UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ vadovo G. C. bei jam pavaldžių darbuotojų parodymais, kurie buvo prieÅ¡taringi ir keliantys abejonių jų objektyvu bei patikimumu, tai pat BPK nustatytiems reikalavimams neatitinkanÄiais raÅ¡ytiniais duomenimis, abejonių kelianÄiomis faktinÄmis aplinkybÄmis, jas interpretuojant L. P. nenaudai. Teismas iÅ¡ esmÄs skundžiamu nuosprendžiu nemotyvavo, kodÄl vienus proceso dalyvių parodymus vertino kaip patikimus ir pagrindžianÄius L.
P. kaltÄ, o kitus atmetÄ, bei apskritai dÄl jų nepasisakÄ. 9.2. Nurodo, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog buvo pažeistas BPK 159 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos kriminalinÄs žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas, taÄiau teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgÄ ir dÄl jų nepasisakÄ. 9.3. Apelianto teigimu, prieÅ¡ingai nei nurodÄ teismas skundžiamame nuosprendyje, L. P. neprivalÄjo visai konstatuoti jokio trÅ«kumo dÄl automobilio âOpel Zafira-Aâ, nes faktiÅ¡kai Å¡vietÄ abu automobilio âOpel Zafira-Aâ galiniai žibintai.
Nurodo, kad L. P. matydamas, jog viena numerio apÅ¡vietimo lemputÄ degÄ silpniau, apskritai negalÄjo žymÄti kaip trÅ«kumÄ , nes kaip nurodyta reikalavimuose, nÄra nurodytas Å¡viesos intensyvumo lygis/stiprumas. Kita vertus, teismas nevertino aplinkybÄs, jog automobilis âOpel Zafira-Aâ sava eiga pristatomas į policijos aikÅ¡telÄ, galÄjo patirti ir elektros instaliacijos gedimų, dÄl ko viena numerio apÅ¡vietimo lemputÄ perdegÄ, kÄ teismas vertino, jog buvo nepažymÄtas didelis trÅ«kumas.
Nors teismas pripažino, kad G. C. pateiktame vaizdo įraÅ¡e bei pateiktose fotonuotraukose, kontrolinÄs apžiÅ«ros metu užfiksuoti nepritvirtinti ir netinkamai pravesti transporto priemonÄs priekiniai stabdžių vamzdeliai, taÄiau, apelianto teigimu, G. C. pateiktame vaizdo įraÅ¡e neatsispindi automobilio identifikacijos numeris ir ar tai automobilis âOpel Zafira-Aâ, kurį 2019 m. liepos 25 d. apžiÅ«rÄjo L. P.. Nurodo, jog fotografuota medžiaga nebuvo tinkamai įforminta, kaip to reikalauja BPK nuostatos, todÄl nÄra pagrindo vertinti, kad pateikti G.
C. duomenys atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimams ir jie gali bÅ«ti tinkamas įrodymas grindžiant L. P. kaltÄ. Pasak apelianto, siekiant paÅ¡alinti UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ direktoriaus G. C. pateiktų į bylÄ dokumentų kelianÄias abejones, taip pat jo ir jam pavaldžių asmenų viso proceso metu įsitikinti duotų parodymų patikimumu, automobilių âOpel Zafira-Aâ ir âRenault Clioâ pakartotinÄ apžiÅ«rÄ bei jų fiksavimÄ turÄjo atlikti neÅ¡aliÅ¡ka institucija. 9.4.
Teismas, vertindamas âOpel Zafira-Aâ ridos skirtumÄ 179 kilometrais, nepagrįstai sprendÄ, kad automobilio ridos duomenis galimai buvo fiksuoti ir pirminÄs L. P. apžiÅ«ros metu, nes pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais įsivÄlÄ klaida, o įvardijamos klaidos, kaip ir kitų neaiÅ¡kiais bÅ«dais nustatytų automobiliams trÅ«kumų nebuvo galimybÄs patikrinti L. P. dÄl automobilių skubaus grÄ Å¾inimo jų savininkams. Kita vertus, be pagrindo teismas vertino liudytojos tyrÄjos L. Å ., atlikusios tyrimÄ Å¡ioje byloje, teiginius patikimais dÄl to, kad ji raÅ¡ydama raÅ¡tÄ Kauno techninÄs apžiÅ«ros centrui nurodÄ, kad sulaikyti automobiliai 2019 m. liepos 25 d. po 18 val. nedalyvavo vieÅ¡ame eisme.
Pati liudytoja L. Å . automobilio âOpel Zafira-Aâ ir âRenault Clioâ pristatyme į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄ ir į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriaus automobilių aikÅ¡telÄ, nedalyvavo ir nefiksavo pristatymo vietos bei laiko. Automobilio âOpel Zafira-Aâ pristatymo laikas nefiksuotas ir A. B. pildytame Transporto priemonÄs 2019 m. liepos 25 d. perdavimo-priÄmimo akte. Toliau nurodo, kad transporto priemonÄs savininkÄ A.
Ž. 2019 m. liepos 30 d. atsiimdama automobilį nurodÄ, kad pretenzijų dÄl transporto bÅ«klÄs neturi, o tai parodo, kad A. B. akte nurodyti transporto priemonÄs defektai jai buvo žinomi, o tai reiÅ¡kia, kad nebuvo padaryti po 2019 m. liepos 25 d. L. P. atliktos transporto priemonÄs techninÄs apžiÅ«ros ir kad nurodytos aplinkybÄs bei skirtingai įvertinti automobilio iÅ¡orÄs apgadinimai, teismo nuomone, neturi įtakos vertinant apklaustų liudytojų parodymų patikimumÄ ar pakartotinÄs technikinÄs apžiÅ«ros iÅ¡vadas, yra nepagrįstos ir neatitinkanÄios bylos faktinių aplinkybių.
TodÄl, pasak nuteistojo, tokios teismo daromos prielaidos, niekaip nepaneigia L. P. teiginių, kad bÅ«tent jis automobilio âOpel Zafira-Aâ ridos duomenis fiksavo pats juos nuraÅ¡ant nuo automobilio spidometro. 9.5. Teigiama, kad prieÅ¡ atliekant automobiliui âRenault Clioâ pakartotinÄ apžiÅ«rÄ 2019 m. liepos 25 d., kaip nurodÄ apklaustas liudytoju teisme pareigÅ«nas A. R., automobilis buvo remontuojamas iÅ¡ policijos operatyvinei veiklai skirtų lÄšų, apie kurių panaudojimÄ byloje duomenų nepateikiama, kaip nepateikiama jokių duomenų, kokie remonto darbai ir kokia apimtimi buvo atlikti automobiliui âRenault Clioâ.
PakartotinÄs 2019 m. liepos 26 d. apžiÅ«ros metu UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ direktoriui G. C. pavaldaus darbuotojo G. D. automobiliui âRenault Clioâ nustatyti nepažymÄti dideli trÅ«kumai niekaip nepatvirtina, kad L. P. 2019 m. liepos 25 d. atliekant pakartotinÄ automobilio âRenault Clioâ apžiÅ«rÄ , nurodyti trÅ«kumai buvo. L. P. atlikta automobilio âRenault Clioâ apžiÅ«ra fiksuota tiek specialiomis vaizdo ir garso įraÅ¡o priemonÄmis, tiek UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini) įrengtomis vaizdo kameromis.
IÅ¡ vaizdo ir garso įrašų matyti, kad L. P. tinkamai viskÄ patikrina. Nurodo, kad A. R. pripažino, kad iÅ¡ savo artimo giminaiÄio J. Ä. gavo automobilį, kuriame neveikÄ dujos, taÄiau dÄl nežinomų priežasÄių, kaip to reikalauja BPK nuostatos, reglamentuojanÄios įrodymų rinkimo teisÄtumÄ , automobilis âRenault Clioâ tinkamai nebuvo apžiÅ«rÄtas ir neužfiksuota, kad automobilis turi didelius techninius trÅ«kumus, apsiribojant UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ pakartotinÄmis iÅ¡vadomis, kaip nebuvo tinkamai apžiÅ«rÄtas ir po 2019 m. liepos 25 d.
įvykio, siekiant tinkamai užfiksuoti ir apraÅ¡yti faktinius automobilio âRenault Clioâ gedimus, juolab nesiimta jokių veiksmų, sudaryti sÄ lygas L. P. dalyvauti pakartotinÄje automobilio apžiÅ«roje, siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones įrodymų patikimumu ir pagrįstumu. Netirta ir nenustatyta ar automobilio âRenault Clioâ dujinÄ Ä¯ranga tikrai neveikÄ, iÅ¡skyrus A. R. pusbrolio J. Ä. nenuoseklius ir abejonių kelianÄius paaiÅ¡kinimus apie tariamÄ bandymÄ remontuoti dujų įranga pas pažįstamÄ , kurio, duodamas paaiÅ¡kinimus teismui, įvardinti negalÄjo.
Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai vertino iÅ¡ automobilio âRenault Clioâ slapta įraÅ¡yto vaizdo ir garso įraÅ¡o turinį, kuriame fiksuojamas bendravimas tarp L. P. ir T. M. ir nepagrįstai padarÄ iÅ¡vadÄ , jog automobilio saugos sistemų patikra baigta buvo iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, taÄiau automobilio apžiÅ«ra toje apimtyje buvo baigta, prieÅ¡ nuleidžiant variklio gaubtÄ ir apžiÅ«rÄjus reikiamus automobilio mazgus. 9.6. Nurodo, kad iÅ¡ byloje esanÄių procesinių dokumentų, susijusių su automobilio âRenault Clioâ priÄmimu-perdavimu matyti, kad automobilio savininkas J.
Ä. 2019 m. liepos 14 d. priÄmimo-perdavimo aktu perduoda tyrÄjui A. B. automobilį âRenault Clioâ. 2019 m. liepos 23 d. pakvitavimu transporto priemonÄ perduodama D. B., po ko 2019 m. liepos 25 d. pakvitavimu automobilis vÄl perduodamas D. B., o 2019 m. liepos 25 d. savanoriÅ¡ku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 17.43 val. automobilis D. B. perduodamas tyrÄjai L. Å .. Kieno žinioje ir kas valdÄ automobilį âRenault Clioâ 2019 m. liepos 24 d., duomenų byloje nÄra, kaip nepateikiama, kada transporto priemonÄ D.
B. grÄ Å¾inta gavus jÄ pagal 2019 m. liepos 23 d. pakvitavimÄ . Byloje duomenų, kai automobilis buvo perduodamas J. Ä., jog automobilis neveikÄ dujomis nÄra, to nefiksuojama automobilį tiek perduodant D. B., tiek jį grÄ Å¾inant J. Ä.. Automobilis âRenault Clioâ, kuris Å¡ioje byloje buvo laikomas pagrindiniu įrodymų Å¡altiniu, net tinkamai, kaip to reikalauja BPK nuostatos, nebuvo apžiÅ«rimas fiksuojant esminius gedimus, tik apraÅ¡oma formaliais raÅ¡tais, patvirtinanÄiais jo priÄmimÄ ir gavimÄ , kurie net buvo iÅ¡ dalies raÅ¡omi laisva forma ir kas sÄ lygoja pagrįstÄ prielaidÄ , kad priÄmimai perdavimai tarp J.
Ä. ir policijos pareigÅ«nų galimai buvo parengti ir pateikti į bylÄ ikiteisminio tyrimo metu kitomis datomis, nei nurodyta, pvz. 2019 m. liepos 23 d. pakvitavime dÄl transporto priemonÄs perdavimo D. B., kas ne kartÄ yra pasitaikÄ teismų praktikoje. 9.7. Skunde teigiama, kad iÅ¡ L. P. pateiktos fotonuotraukos, kurioje fiksuotas âRenault Clioâ prietaisų skydelis, matyti, kad Å¡vieÄia simbolis GAS oranžine spalva. OranžinÄ spalva Å¡vieÄiantis simbolis GAS rodo dujų trÅ«kumÄ arba elektronikos gedimÄ .
L. P. paaiÅ¡kino, jog jam atliekant automobilio techninÄ apžiÅ«rÄ , simbolis GAS Å¡vietÄ, taÄiau neprisiminÄ kokia spalva, taÄiau perjungus jungiklį, kÄ patvirtino ir teismo posÄdžio metu žiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as ir L. P., dujų simbolis užgeso, tokiu bÅ«du suprato, kad variklis persijungÄ Ä¯ benzinÄ , tuomet vÄl jungiklį grÄ Å¾ino į dujų padÄti ir nuskaitÄ iÅ¡metimo parodymus. Byloje objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų užfiksuota, kada automobilio variklis veikia dujomis, kada neveikia ir kÄ rodo simbolis GAS, iÅ¡skyrus UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ 2019 m. liepos 26 d. pakartotinÄs apžiÅ«ros metu parengtos techninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄs (Ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytų duomenų patikimumas kelia pagrįstų abejonių, nÄra, nors liudytojų G.
C. ir jam pavaldžių darbuotojų, policijos pareigÅ«nų parodymais, pasak teismo, nustatyta, kad neveikÄ dujos, taÄiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad duoti liudytojų parodymai yra nenuoseklÅ«s ir kelia abejonių jų patikimumu bei objektyvumu. 9.8. Skunde nurodoma, kad L. P. 2019 m. liepos 25 d. oro pagalvių ir sagÄių tikrinimÄ atliko tik įvažiavus automobiliui, (SRS) sistema rodÄ, jog yra iÅ¡jungta keleivio oro pagalvÄ â Å¡vietÄ keleivio oro pagalvÄs simbolis. DÄl kokių priežasÄių keleivio oro pagalvÄ buvo iÅ¡jungta, bylos medžiaga nebuvo nenustatyta, iÅ¡skyrus G.
C. ir jam pavaldžių darbuotojų abejotinais ir nenuosekliais paaiÅ¡kinimais. Toliau apeliantas teigia, kad atliekant patikrÄ , įjungus degimÄ (SRS) lemputÄ Ä¯sijungÄ, o užvedus automobilį ji užgeso â kas parodÄ, jog sistema veikia tinkamai. Visa oro pagalvių indikatoriaus tikrinimo procedÅ«ra nuo 45.20 min iki 45.45 min fiksuota vaizdo įraÅ¡u (Recl_0004), operatyvine vaizdo ir garso priemone, kuri buvo įrengta âRenault Clioâ salone. Pasak apelianto, minÄta operatyvine vaizdo ir garso priemone netinkamai fiksuotas L.
P. ir T. M. pokalbis, perraÅ¡ytas 2019 m. liepos 25 d. sekimo veiksmų protokole. L. P. tuo metu dar nebuvo baigÄs techninÄs apžiÅ«ros automobiliui âRenault Clioâ, todÄl teismas visiÅ¡kai netinkamai tokius L. P. veiksmus interpretavo kaip siekį gauti atlygį iÅ¡ T. M.. 9.9. Toliau apeliantas teigia, kad teismas T. M. parodymų nevertino ir negretino su liudytojos K. E. parodymais, tuo metu dirbusios kasininke UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini), kuri nurodÄ, kad jokio pokalbio tarp L.
P. ir T. M. negirdÄjo. Be to, pasak nuteistojo, T. M. taip pat aiÅ¡kiai nurodyti negalÄjo, ar sakÄ L. P. apie kokius tai automobilio âRenault Clioâ gedimus bei ar teikÄ kokius praÅ¡ymus. Nors T. M. pakartotinio bylos nagrinÄjimo metu nurodÄ, jog neprisiminÄ ar nurodÄ L. P., kad neveikÄ dujos, pirminio bylos nagrinÄjimo teisme metu atsakydamas į prokuroro klausimo, nurodÄ, jog bendravo penkias minutes, taÄiau minÄta, kad K. E. pokalbio negirdÄjo, todÄl, apelianto manymu, tokios aplinkybÄs paneigia teismo iÅ¡vadas apie iÅ¡ankstinį tarimÄ si. 9.10.
Nurodoma, jog teismas, įvertinÄs L. P. elgesį ir T. M. subjektyvius parodymus, nepagrįstai sprendÄ, kad L. P. suprato, kad paima iÅ¡ T. M. pinigus. Teigia, kad teismas nesiaiÅ¡kino ir neaptarÄ, kaip pasireiÅ¡kÄ L. P. T. M. į delnÄ paduoto 20 Eur kupiÅ«ros sugniaužimas, kas leido daryti iÅ¡vadÄ apie L. P. suvokimÄ , kad ÄmÄ pinigus. Pasak apelianto, L. P. aiÅ¡kiai nurodÄ, o ir iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad T. M. pasiÅ¡alina greitu žingsniu į kairÄ pusÄ, kur už durų jo jau nebesimato, o L.
P. bÅ«damas lÄtesnio bÅ«do, kol susivokÄ, kad rankoje atsisveikinimo metu su T. M. jam liko pinigai, nesuvokÄ Ä¯ kuriÄ pusÄ nuÄjo T. M., nes nematÄ iÅ¡ kurios pusÄs jis atÄjo, dÄl ko iÅ¡ÄjÄs pro kasos patalpos duris nuÄjo į prieÅ¡ingÄ pusÄ, ieÅ¡kodamas T. M. ir siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti kur jis nuÄjo, taÄiau buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Taip pat nurodo, jog byloje buvo nustatyta, kad toks atvejis, kai pinigai paduodami po âžalio lapoâ iÅ¡davimo, L. P. buvo pirmÄ kartÄ , nes, pasak nuteistojo, įprastai pinigai už techninių trÅ«kumų nepastebÄjimÄ paduodami juos paliekant automobilyje ar kartu su dokumentais, tokių situacijų, kai pinigai paduodami atlikus apžiÅ«rÄ , L.
P. vykdant priskirtas funkcijas nÄra buvÄ. 9.11. Nuteistasis skunde teigia, kad Kauno apygardos teismui grÄ Å¾inus Kauno apylinkÄs teismui iÅ¡ naujo nagrinÄti baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. P. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu, teismas nepaÅ¡alino byloje esanÄių abejonių ir kilusių neaiÅ¡kumų pripažindamas L. P. kaltÄ dÄl pareikÅ¡tų kaltinimų nuosprendyje aptartais ir BPK 20 straipsniui prieÅ¡taraujanÄiais įrodymais, nepagrįstai sprendÄ, kad jis padarÄ inkriminuotas nusikalstamas veikas, kas nulÄmÄ neteisÄto baigiamojo akto priÄmimÄ . 9.12.
Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas bausmÄ L. P., netinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklÄmis. Teismas L. P. skirdamas tokio dydžio baudas už inkriminuotas veikas, aiÅ¡kiai skyrÄ jas per dideles, kadangi paskirtų baudų didžiai neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmÄs tikslų ir paskirties. 9.13. Skunde teigiama, jog byloje buvo nustatyta, kad kriminalinÄs žvalgybos priemonÄs T. M. atžvilgiu buvo taikomos nuo 2018 m. gruodžio mÄn. D.
B. nuo 2019 m. liepos 23 d. keletÄ kartų pats skambina T. M. ir praÅ¡o padÄti sutvarkyti automobilio âRenault Clioâ techninÄ apžiÅ«rÄ . Pasak apelianto, tokiais veiksmais intensyviai reikalavo, kad T. M. imtųsi veiksmų, kad transporto priemonÄ be kliÅ«Äių praeitų apžiÅ«rÄ automobilių techninių apžiÅ«rų centre. D. B., bÅ«damas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrÄju, privalÄjo ir turÄjo suvokti, kad jis aktyviai provokuoja T.
M. nusikalsti, žinodamas ir suvokdamas, kad jis nÄra UAB âKauno techninių apžiÅ«rų centrasâ darbuotojas, kas rodo, jog T. M. buvo intensyviai provokuojamas elgtis neteisÄtai ir taip akivaizdžiai buvo pažeistos taisyklÄs reglamentuojanÄios nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmų teisÄtumÄ . Pripažinus, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriaus pareigÅ«nams taikant kriminalinÄs žvalgybos priemones T. M. atžvilgiu, buvo padaryti pažeidimai susijÄ su provokavimu daryti nusikalstamÄ veikÄ , taip pat nusikalstamÄ veikÄ imituojanÄių veiksmų taikymo trukmÄ neatitiko nusikalstamÄ veikÄ imituojanÄių veiksmų taikymo teisÄtumo, sprÄstina, kad nurodytų veiksmų pagrindu byloje surinkti paskesni įrodymai gauti neleistinais ir įstatymui prieÅ¡taraujanÄiais bÅ«dais ir jais negalÄjo bÅ«ti grindžiama L.
P. kalte dÄl inkriminuojamų veikų.
10. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Nuteistųjų T. M., L. P. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro RiÄardo GaileviÄiaus apeliaciniai skundai atmetami.
11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ nuteistojo T. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Nuteistojo L. P. apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus, todÄl nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir 300 straipsnio 1 dalyje, be to, skyrÄ neteisingas bausmes.
Prokuroras apeliaciniu skundu ginÄija nuteistiesiems paskirtas bausmes. Kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų ir apeliacinÄs instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu. DÄl nuteistojo T. M. apeliacinio skundo 12. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ; laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo.
Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jeigu:
1) jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ yra galimas ne tik nustaÄius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsÄius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esanÄias sÄ lygas (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).
13. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir nustaÄius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsisprÄsti tiek dÄl asmens atleidimo, tiek ir dÄl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ Ä¯vertinti byloje esanÄius įrodymus ir visų sÄ lygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimÄ bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turÄs teigiamos įtakos kaltininkui. Teismui nustaÄius, kad nÄra bent vienos iÅ¡ aptartų sÄ lygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sÄ lygų buvimas netenka prasmÄs (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).
14. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. M. padarÄ dvi idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį sudaranÄias nusikalstamas veikas, kurių viena laikytina apysunkiu nusikaltimu, kita â baudžiamuoju nusižengimu, Abi nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip pasikÄsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Veikos padarytos tiesioginÄs tyÄios kaltÄs forma. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, leidžianÄių abejoti tokiu vertinimu. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ jÄ sutaptį, reiÅ¡kia, kad asmuo iÅ¡ esmÄs padarÄ vienÄ veikÄ , kuri tik dÄl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius.
KasacinÄs instancijos teismo praktikoje ne kartÄ yra nurodyta, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybÄs, kai kaltininkas padaro idealiÄ jÄ sutaptį sudaranÄias kelias nusikalstamas veikas Taigi apygardos teismas pažymi, kad T. M. nusikalto pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ sÄ lygÄ . Taip pat nustatyta, kad T. M. visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailÄjosi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , civilinių ieÅ¡kinių byloje nÄra, žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai).
15. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ , padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nÄra visų įstatyme nustatytų sÄ lygų atleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , t. y. nÄra pagrindo konstatuoti, kad T. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesutikti su tokia Å¡io teismo iÅ¡vada teisÄjų kolegija neturi pagrindo.
16. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sÄ lyga â pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Pažymima, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ daro teismas, įvertinÄs bylos aplinkybių visumÄ , teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali bÅ«ti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybÄs, apibÅ«dinanÄios veikos pobÅ«dį, kaltÄs formÄ , kaltininko asmenybÄ, jo požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ , elgesys praeityje (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021) Vienai ar kitai iÅ¡vadai, be kita ko, gali turÄti įtakos ankstesni (iÅ¡nykÄ) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksÄiau buvo nuteistas, pobÅ«dis, taip pat informacija apie anksÄiau padarytus administracinius nusižengimus.
Be kita ko, teismai, sprÄsdami dÄl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkreÄios veikos pavojingumÄ .
17. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada netaikyti T. M. BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybÄs padarius 22 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas yra motyvuota ir pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybÄmis. Klausimas dÄl T. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡sprÄstas tinkamai, kaip visumÄ , neatsietai vertinant nuteistojo asmenį ir jo padarytas veikas apibÅ«dinanÄias aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime motyvai iÅ¡dÄstyti aptarus kiekvienÄ iÅ¡ teisinių kriterijų, reikÅ¡mingų taikant BK 40 straipsnio nuostatas, jie aiÅ¡kÅ«s ir įtikinantys, pagrįsti nuodugnia teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių analize, tinkamai vadovaujantis su Å¡iuo klausimu susijusia kasacinÄs instancijos teismo praktika. Pažymima, jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiÅ¡kia, kad nÄra vienos iÅ¡ sÄ lygų, leidžianÄių teismui daryti atitinkamas iÅ¡vadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
Sprendžiant šį klausimÄ neturi likti neaiÅ¡kumų ar abejonių dÄl to, ar iÅ¡ tiesų visos aplinkybÄs yra tokios aiÅ¡kios, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs. BÅ«tent tokių pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismui ir kilo.
18. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad T. M. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, ir Å¡iuo atveju nuteistas už veikų, sudaranÄių idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį padarymÄ , taÄiau bylos duomenys pagrindžia, kad T. M. padaryta nusikalstama veika nÄra atsitiktinÄ ir nÄra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
19. Kolegija sprendžia, jog T. M. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ netaikytinas, kadangi netenkinama BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta bÅ«tinoji sÄ lyga - nÄra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jo padaryta veika nebuvo atsitiktinÄ. T. M. atsiliepÄ Ä¯ nepažįstamo asmens (D. B.) skambutį, sutiko padÄti neteisÄtai praeiti techninÄ apžiÅ«rÄ visiÅ¡kai nepažįstamam asmeniui.
Tokios aplinkybÄs leidžia sprÄsti apie sistemingÄ tokio pobÅ«džio veiklÄ . Å ios iÅ¡vados teisingumÄ pagrindžia ir kiti byloje surinkti duomenys, pavyzdžiui Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolÄs, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, kuriuose užfiksuoti T. M. pokalbiai su kitais asmenimis, tame tarpe ir su tÄvu S. M., kurių turinys leidžia manyti, jog tariamasi dÄl techninÄs apžiÅ«ros atlikimo neteisÄtais bÅ«dais (1 t., b. l. 33-102). Nurodytas aplinkybes pagrindžia ir prie baudžiamosios bylos prijungti UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centroâ, (duomenys neskelbtini) esanÄiomis kameromis filmuoti vaizdo įraÅ¡ai bei fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad T.
M. dalyvauja techninÄse apžiÅ«rose: 2018 m. gruodžio 11 d. automobilio, Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 10 d. â BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 6 d. â Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 9 d. â FORD GALAXY, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 52-53).
20. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sÄ lyga nebuvo konstatuota įvertinus jai nustatyti reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes. Teismo sprendime pateiktos iÅ¡vados yra motyvuotos, aiÅ¡kios, atitinkanÄios suformuotÄ teismų praktikÄ . ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija nenustatÄ pagrindo kitaip vertinti bylos duomenis ir daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.
21. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija netenkina nuteistojo T. M. apeliacinio skundo praÅ¡ymo pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ be užstato (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į priimto sprendimo motyvus, kolegija nepasisako dÄl teisiamajame posÄdyje apklaustų asmenų tinkamumo bÅ«ti laiduotojais. DÄl nuteistojo L. P. apeliacinio skundo 22.
Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1â5 dalys). Taigi, bylÄ nagrinÄjantis teismas turi iÅ¡skirtinÄ kompetencijÄ nusprÄsti dÄl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkreÄioje byloje įrodinÄtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginÄ visumÄ , ir padaryti apibendrinanÄias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mÄs ir kategoriÅ¡kos.
Teismo proceso dalyviai turi teisÄ teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, taÄiau jie teismui nÄra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siÅ«lymų dÄl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Nors nagrinÄjamu atveju nuteistasis turi kitokiÄ nuomonÄ dÄl byloje esanÄių įrodymų pakankamumo, vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mÄs, taÄiau tai nesuponuoja iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esanÄius duomenis, rÄmÄsi duomenimis, kurie negali bÅ«ti pripažinti įrodymais, padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas dÄl L.
P. kaltÄs.
23. TeisÄjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo L. P. kaltÄ, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytÄ 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir 300 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas L. P. kaltu, apylinkÄs teismas rÄmÄsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinÄjimo metu patikrintais įrodymais bei padarÄ faktines bylos aplinkybes atitinkanÄias iÅ¡vadas.
ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu L. P. veikos pagal 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka Å¡ių nusikaltimų veikų požymius.
DÄl automobilio âOpel Zafira-Aâ techninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄs klastojimo 24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. P. neprivalÄjo visai konstatuoti jokio trÅ«kumo dÄl automobilio âOpel Zafira-Aâ, nes faktiÅ¡kai Å¡vietÄ abu automobilio âOpel Zafira-Aâ galiniai žibintai. Nurodo, jog teismas nevertino aplinkybÄs, jog automobilis âOpel Zafira-Aâ sava eiga pristatomas į policijos aikÅ¡telÄ, galÄjo patirti ir elektros instaliacijos gedimų, dÄl ko viena numerio apÅ¡vietimo lemputÄ perdegÄ, kÄ teismas vertino, jog buvo nepažymÄtas didelis trÅ«kumas.
Nors teismas pripažino, kad G. C. pateiktame vaizdo įraÅ¡e bei pateiktose fotonuotraukose, kontrolinÄs apžiÅ«ros metu užfiksuoti nepritvirtinti ir netinkamai pravesti transporto priemonÄs priekiniai stabdžių vamzdeliai, taÄiau, apelianto teigimu, G. C. pateiktame vaizdo įraÅ¡e neatsispindi automobilio identifikacijos numeris ir ar tai automobilis âOpel Zafira-Aâ, kurį 2019 m. liepos 25 d. apžiÅ«rÄjo L. P.. Nurodo, jog fotografuota medžiaga nebuvo tinkamai įforminta, kaip to reikalauja BPK nuostatos, todÄl nÄra pagrindo vertinti, kad pateikti G.
C. duomenys atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimams ir jie gali bÅ«ti tinkamas įrodymas grindžiant L. P. kaltÄ. Pasak apelianto, siekiant paÅ¡alinti UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ direktoriaus G. C. pateiktų į bylÄ dokumentų kelianÄias abejones, taip pat jo ir jam pavaldžių asmenų viso proceso metu įsitikinti duotų parodymų patikimumu, automobilių âOpel Zafira-Aâ ir âRenault Clioâ pakartotinÄ apžiÅ«rÄ bei jų fiksavimÄ turÄjo atlikti neÅ¡aliÅ¡ka institucija.
Toliau skunde teigia, kad teismas, vertindamas âOpel Zafira-Aâ ridos skirtumÄ 179 kilometrais didesne nepagrįstai sprendÄ, kad automobilio ridos duomenis galimai buvo fiksuoti ir pirminÄs L. P. apžiÅ«ros metu, nes pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais įsivÄlÄ klaida, o įvardijamos klaidos, kaip ir kitų neaiÅ¡kiais bÅ«dais nustatytų automobiliams trÅ«kumų nebuvo galimybÄs patikrinti L. P. dÄl automobilių skubaus grÄ Å¾inimo jų savininkams. Kita vertus, be pagrindo teismas vertino liudytojos tyrÄjos L.
Å ., atlikusios tyrimÄ Å¡ioje byloje, teiginius patikimais dÄl to, kad ji raÅ¡ydama raÅ¡tÄ Kauno techninÄs apžiÅ«ros centrui nurodÄ, kad sulaikyti automobiliai 2019 m. liepos 25 d. po 18 val. nedalyvavo vieÅ¡ame eisme. Pati liudytoja L. Å . automobilio âOpel Zafira-Aâ ir âRenault Clioâ pristatyme į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄ ir į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriaus automobilių aikÅ¡telÄ, nedalyvavo ir nefiksavo pristatymo vietos bei laiko.
Automobilio âOpel Zafira-Aâ pristatymo laikas nefiksuotas ir A. B. pildytame Transporto priemones 2019 m. liepos 25 d. perdavimo-priÄmimo akte. Toliau nurodo, kad transporto priemonÄs savininkÄ A. Ž., 2019 m. liepos 30 d., atsiimdama automobilį nurodÄ, kad pretenzijų dÄl transporto bÅ«klÄs neturi, o tai parodo, kad A. B. akte nurodyti transporto priemonÄs defektai jai buvo žinomi, o tai reiÅ¡kia, kad nebuvo padaryti po 2019 m. liepos 25 d. L. P. atliktos transporto priemonÄs techninÄs apžiÅ«ros ir kad nurodytos aplinkybÄs bei skirtingai įvertinti automobilio iÅ¡orÄs apgadinimai, teismo nuomone, neturi įtakos vertinant apklaustų liudytojų parodymų patikimumÄ ar pakartotinÄs technikes apžiÅ«ros iÅ¡vadas, yra nepagrįstos ir neatitinkanÄios bylos faktinių aplinkybių.
TodÄl, pasak nuteistojo, tokios teismo daromos prielaidos, niekaip nepaneigia L. P. teiginių, kad bÅ«tent jis automobilio âOpel Zafira-Aâ ridos duomenis fiksavo pats juos nuraÅ¡ant nuo automobilio spidometro.
25. Apelianto skunde nurodytas aplinkybes, jog automobilis âOpel Zafira-Aâ buvo techniÅ¡kai tvarkingas ir jo tikrinimo metu nebuvo esminių trÅ«kumų, paneigia byloje nustatyti ir detaliai skundžiamame nuosprendyje iÅ¡analizuoti neginÄijami faktai, kurių aukÅ¡tesnysis teismas dar kartÄ nekartoja, tik nurodo esmines aplinkybes.
26. Nuteistojo parodymai yra paneigti liudytojų G. C. (8 t., b. l. 9-10), G. D. (7 t., b. l. 132-135) parodymais, UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centroâ raÅ¡tu ir TechninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortele (ataskaita) Nr.(duomenys neskelbtini), suformuota atliekant pakartotinÄ transporto priemonÄs apžiÅ«rÄ 2019 m. liepos 26 d. (3 t., b. l. 110,113), į bylÄ pateiktomis automobilio kontrolinÄs apžiÅ«ros metu, 2019 m. liepos 26 d. darytomis fotonuotraukomis bei filmuota medžiaga (7 t., b. l. 160, 165, 182, 181).
Nuotraukoje âOpel akumuliatoriaus tvirtinimasâ užfiksuotas nepritvirtintas automobilio akumuliatorius (7 t., b. l. 160). TeisÄjų kolegija pritaria apylinkÄs teismo iÅ¡vadai, jog nei transporto priemonÄs ridos neatitikimo duomenys, nei iÅ¡keltos abejonÄs dÄl transporto priemonÄs gabenimo iÅ¡ įvykio vietos bÅ«do ar jos antspaudavimo, ar tariamo Techninių apžiÅ«rų centro vadovo G. C. Å¡aliÅ¡kumo, neturÄjo įtakos teismo iÅ¡vadų padarymui dÄl aptariamos veikos â techninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄs klastojimo.
Nurodytu atveju bÅ«tent kaltinamojo tyÄiniais veiksmais transporto priemonÄs âOpel Zafira-Aâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄje buvo įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie Å¡io automobilio galinio valstybinio numerio ženklo apÅ¡vietimo Å¡altinį. Be to, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dÄl nustatytų transporto priemonÄs techninių trÅ«kumų kvalifikavimo dideliais ar nedideliais, nes techninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄje kontrolierius G.
D. tinkamai, vadovaudamasis galiojanÄiais norminiais aktais, užfiksavo ir kvalifikavo nurodytus trÅ«kumus.
27. Nors L. P. ir paaiÅ¡kino, kad ridos duomenis nuraÅ¡inÄja atidžiai, apylinkÄs teismo teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡tirtos aplinkybÄs tai paneigÄ. Nustatyta, kad tÄ paÄiÄ dienÄ L. P. atliktos automobilio âRenault Clioâ techninÄs apžiÅ«ros metu, automobilio ridos duomenis L. P. nuraÅ¡Ä ne pats, o jie jam per atstumÄ buvo sudiktuoti T. M.. Å ias aplinkybes patvirtino slapto sekimo protokolas bei pridÄti vaizdo įraÅ¡ai (2 t., b. l. 45, 2 CD, Rec1_0005) iÅ¡ kurių matyti, kaip T. M. diktuoja L. P., stovinÄiam keli metrai nuo automobilio, ridos duomenis: â148612â. Taigi, automobilio âOpel Zafira-Aâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ridos duomenys galÄjo bÅ«ti neteisingai užfiksuoti ir pirminÄs L. P. atliktos techninÄs apžiÅ«ros metu.
28. TeisÄjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog jei ir bÅ«tų automobiliu âOpel Zafira-Aâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvÄ nuvažiuoti 179 km, laikotarpiu tarp L. P. atliktos pirminÄs apžiÅ«ros ir kitÄ dienÄ Kaune atliktos pakartotinÄs apžiÅ«ros, papildomos apžiÅ«ros metu, nustatyti gedimai negalÄjo bÅ«ti įtakoti papildomai nuvažiuotų kilometrų. Taip pat ir stabdžių vamzdelių neteisingas pravedimas ir pritvirtinimas, bei akumuliatoriaus baterijos nepritvirtinimas plokÅ¡tele ir varžtu, kaip patvirtino ir G. C., negalÄjo atsirasti net ir nuvažiavus kelis Å¡imtus kilometrų, nes akivaizdu, kad Å¡ie trÅ«kumai atsirado dÄl netinkamai atliktų darbų keiÄiant stabdžių vamzdelius bei įdedant į automobilį akumuliatorių.
29. Skundo argumentai dÄl skirtingai įvertintų transporto priemonÄs defektų skirtinguose procesiniuose dokumentuose, atmestini kaip nepagrįsti. ApylinkÄs teismo teisiamojo posÄdžio metu apklausti liudytojai Z. B. ir A. B. paaiÅ¡kino, kad apžiÅ«ros metu buvo tikslas užfiksuoti duomenis, susijusius su nagrinÄjamos bylos dalyku â kyÅ¡ininkavimu â tuo tarpu priduodant transporto priemonÄ saugojimui į aikÅ¡telÄ, buvo svarbu užfiksuoti transporto priemonÄs bÅ«klÄ bei iÅ¡orinius defektus, siekiant ateityje iÅ¡vengti pretenzijų dÄl transporto priemonÄs sugadinimų jos saugojimo metu.
Ta aplinkybÄ, kad ant to paties dokumento (3 t., b. l. 121) transporto priemonÄs savininkÄ A. Ž. 2019 m. liepos 30 d., atsiimdama automobilį nurodÄ, kad pretenzijų dÄl transporto bÅ«klÄs neturi, parodo, kad A. B. akte nurodyti transporto priemonÄs defektai jai buvo žinomi, o tai reiÅ¡kia, kad nebuvo padaryti po 2019 m. liepos 25 d. L. P. atliktos transporto priemonÄs techninÄs apžiÅ«ros. Taigi, pagrįstai nustatyta, jog nurodytos aplinkybÄs bei skirtingai įvertinti automobilio iÅ¡orÄs apgadinimai, neturÄjo įtakos vertinant apklaustų liudytojų parodymų patikimumÄ ar pakartotinÄs technikÄs apžiÅ«ros iÅ¡vadas.
30. Kolegija pažymi, jog L. P., kaip kontrolierius, tokius gedimus turÄjo nustatyti ir tinkamai užfiksuoti, nebent jis bÅ«tų buvÄs visiÅ¡kai nekompetentingas savo pareigose, taÄiau byloje tokių duomenų nÄra. PrieÅ¡ingai, L. P. UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centreâ dirbo nuo 2015 m. sausio 12 d. (4 t., b. l. 120), vadovo charakterizuotas teigiamai, nurodant, kad bÅ«damas kontrolieriumi, turi pakankamai teorinių ir praktinių žinių, kurias sÄkmingai taiko darbinÄje veikloje, tvarkingas, laiku ir kokybiÅ¡kai atlieka jam patikÄtas užduotis (4 t., b. l. 126).
DÄl automobilio âRenault Clioâ techninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄs klastojimo ir kyÅ¡ininkavimo 31. Skunde apeliantas teigia, kad pakartotinÄs 2019 m. liepos 26 d. apžiÅ«ros metu UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centroâ direktoriui G. C. pavaldaus darbuotojo G. D., automobiliui âRenault Clioâ nustatyti nepažymÄti dideli trÅ«kumai niekaip nepatvirtina, kad L. P. 2019 m. liepos 25 d. atliekant pakartotinÄ automobilio âRenault Clioâ apžiÅ«rÄ , nurodyti trÅ«kumai buvo.
L. P. atlikta automobilio âRenault Clioâ apžiÅ«ra fiksuota tiek specialiomis vaizdo ir garso įraÅ¡o priemonÄmis, tiek UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ (duomenys neskelbtini) įrengtomis vaizdo kameromis, iÅ¡ kurių matyti, kad L. P. tinkamai viskÄ patikrina. Toliau nurodo, jog byloje duomenų, kai automobilis buvo perduodamas J. Ä., jog automobilis neveikÄ dujomis nÄra, to nefiksuojama automobilį tiek perduodant D. B., tiek jį grÄ Å¾inant J. Ä.. Taip pat teigia, kad byloje objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų užfiksuota, kada automobilio variklis veikia dujomis, kada neveikia ir kÄ rodo simbolis GAS, iÅ¡skyrus UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ 2019 m. liepos 26 d. pakartotinÄs apžiÅ«ros metu parengtos techninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄs (Ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytų duomenų patikimumas, kelia pagrįstų abejonių, nÄra, nors liudytojų G.
C. ir jam pavaldžių darbuotojų, policijos pareigÅ«nų parodymais, pasak teismo, nustatyta, kad neveikÄ dujos, taÄiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad duoti liudytojų parodymai yra nenuoseklÅ«s ir kelia abejonių jų patikimumu bei objektyvumu. Be to, skunde nurodoma, kad L. P. 2019 m. liepos 25 d. oro pagalvių ir sagÄių tikrinimÄ atliko tik įvažiavus automobiliui, (SRS) sistema rodÄ, jog yra iÅ¡jungta keleivio oro pagalvÄ â Å¡vietÄ keleivio oro pagalvÄs simbolis. Toliau apeliantas teigia, kad atliekant patikrÄ , įjungus degimÄ (SRS) lemputÄ Ä¯sijungÄ, o užvedus automobilį ji užgeso â kas parodÄ, jog sistema veikia tinkamai.
Visa oro pagalvių indikatoriaus tikrinimo procedÅ«ra nuo 45.20 min iki 45.45 min fiksuota vaizdo įraÅ¡u (Recl_0004), operatyvine vaizdo ir garso priemone, kuri buvo įrengta âRenault Clioâ salone.
32. Bylos duomenimis, automobilio âRenault Clioâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TechninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortele (Ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 105) nustatyta, kad 2019 m. liepos 25 d. 16.29 val. kontrolierius L. P. transporto priemonÄs techninÄs apžiÅ«ros metu nei didelių, nei nedidelių trÅ«kumų nenustatÄ, tuo tarpu kitÄ dienÄ atliktos kontrolinÄs apžiÅ«ros metu kontrolierius G. D., dalyvaujant Kauno techninÄs apžiÅ«ros centro direktoriui G. C., nustatÄ du transporto priemonÄs didelius trÅ«kumus, kurie beje, buvo nustatyti ir prieÅ¡ tai, 2019 m. liepos 15 d. kontrolieriaus Ž.
K. atliktos pirminÄs techninÄs apžiÅ«ros metu. Å iuos trÅ«kumus tiek kontrolierius G. D., tiek kontrolierius Ž. K. nurodÄ TechninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄse (3 t. b. l. 103, 111-112). Taigi vien tik L. P. veiksmai ir žodžiai, kurie, jo nuomone, pagrindÄ vieno ar kito trÅ«kumo nebuvimÄ , patys savaime nepaneigia jo kaltÄs, nes jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Tuo tarpu jam inkriminuotos aplinkybes, tai, kad jo atliekamos techninÄs apžiÅ«ros metu automobilyje degÄ indikatoriaus lemputÄ (MIL), rodanti gedimÄ apsaugos sistemoje, patvirtino ir kiti įrodymai.
Automobilio âRenault Clioâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 15 d. atliktos techninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄ (ataskaita) Nr. 201-0189312, kurios iÅ¡vadoje nurodyta, kad âTransporto priemonÄ neatitinka techninių reikalavimųâ. Tarp kitų gedimų, nurodyti kaip dideli trÅ«kumai, kad saugos diržų ir sagÄių, kitų saugos sistemų trÅ«kumai, gedimų indikatoriaus lemputÄ rodÄ sistemos gedimÄ , veikimo sutrikimas (3 t., b. l. 103). Å ie trÅ«kumai buvo užfiksuoti taip pat ir 2019 m. liepos 26 d. atliktos automobilio âRenault Clioâ TechninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄje (ataskaitoje) Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 111), bei Techninių ekspertizių įmonÄs UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centroâ raÅ¡te (3 t., b. l. 110).
Liudytojo Ž. K. parodymai patvirtino, kad pirminÄs apžiÅ«ros atlikimo metu (2019 m. liepos 15 d.) transporto priemonÄje be kitų gedimų, degÄ ir âAIR BAGâ lemputÄs indikatorius, rodantis oro pagalvių gedimÄ . Liudytojas G. D. tiksliai neprisiminÄ, kuri lemputÄ apžiÅ«ros metu degÄ, taÄiau apžiÅ«ros metu dalyvavÄs G. C. bei jo apžiÅ«ros metu darytos fotonuotraukos patvirtino, kad transporto priemonÄje degÄ ne L. P. nurodomas indikatorius, rodantis, kad oro pagalvÄ iÅ¡jungta (antras nuo virÅ¡aus), o bÅ«tent indikatorius (virÅ¡utinis), rodantis oro pagalvių sistemos gedimÄ .
ApylinkÄs teismo teisiamojo posÄdžio metu apžiÅ«rÄtose fotonuotraukose tai akivaizdžiai matÄsi (žr. spalvotas nuotraukas, įraÅ¡ytas į CD (7 t. b. l. 165). ApylinkÄs teismas, L. P. nurodytÄ aplinkybÄ, kad jam atliekant techninÄ automobilio apžiÅ«rÄ , perjungus maitinimÄ dujomis įspÄjamoji lemputÄ užgeso ir automobilio variklis parodÄ Å¾enklus, kad dujos persijungÄ, pagrįstai atmetÄ, kadangi visi apklausti liudytojai, tikrinÄ ar vairavÄ transporto priemonÄ tiek prieÅ¡ L.
P. atliekamÄ apžiÅ«rÄ , tiek po jos, nurodÄ, kad jokios reakcijos perjungus automobilio maitinimo degalais sistemÄ , nebuvo: variklio darbas nepasikeitÄ, įspÄjamasis indikatorius prietaisų skyde neužgeso.
33. Nuteistasis skunde nurodo, jog teismas, įvertinÄs L. P. elgesį ir T. M. subjektyvius parodymus, nepagrįstai sprendÄ, kad L. P. suprato, kad paima iÅ¡ T. M. pinigus. Teigia, kad teismas nesiaiÅ¡kino ir neaptarÄ, kaip pasireiÅ¡kÄ L. P. T. M. į delnÄ paduoto 20 Eur kupiÅ«ros sugniaužimas, kas leido daryti iÅ¡vadÄ apie L. P. suvokimÄ , kad ÄmÄ pinigus.
34. PažymÄtina, kad UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centroâ direktoriaus 2016 m. birželio mÄn. 28 d. įsakymu patvirtintų taisyklių âDÄl UAB âKauno techninÄs apžiÅ«ros centrasâ darbuotojų, atliekanÄių kelių transporto priemonių ir jų priekabų privalomÄ jÄ techninÄ apžiÅ«rÄ , susidÅ«rusių su galima korupcinio pobÅ«džio nusikalstama veika, elgesio ir korupcinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų draudimoâ 7, 8, 8.2, 10, 10.2, 10.4 punktuose numatyta, koks turÄtų bÅ«ti kontrolieriaus elgesys, kai kÄsinamasi jį papirkti.
35. Bylos duomenimis, L. P. neneigÄ, kad po techninÄs apžiÅ«ros atlikimo ir transporto priemonÄs technikinÄs apžiÅ«ros ataskaitos iÅ¡spausdinimo, T. M. jam į rankÄ Ä¯spraudÄ 20 Eur. Å ias aplinkybes taip pat patvirtino T. M. parodymai, slapto sekimo metu daryti įraÅ¡ai, iÅ¡ kurių buvo matyti, kad T. M. į delnÄ pasiruoÅ¡ia 20 Eur kupiÅ«rÄ . Techninių apžiÅ«rų kameromis buvo nufilmuota, kaip po to, kai paÄmÄ Ä¯ delnÄ 20 Eur T. M. iÅ¡ karto nueina į apžiÅ«ros centro kasos patalpas, kuriose yra ir L.
P.. Asmens kratos metu pas L. P. randamos trys kupiÅ«ros po 20 Eur. L. P. neigÄ tÄ aplinkybÄ, kad T. M. jam duoti 20 Eur buvo atlygis už automobilio âRenault Clioâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sklandų techninÄs apžiÅ«ros praÄjimÄ . Jis nurodÄ, kad nesuprato už kÄ yra pinigai, jis iÅ¡sigandÄs įsidÄjo pinigus į kiÅ¡enÄ ir norÄjo pasivijÄs T. M. iÅ¡siaiÅ¡kinti, taÄiau to padaryti jam nepavyko, nes buvo sulaikytas. TaÄiau Å¡ie parodymai paneigti kitų apylinkÄs teismo teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visetu.
T. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teisme perskaitytais BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka, tiek duotais teisiamojo posÄdžio metu, paaiÅ¡kino, kad perduodamas 20 Eur L. P. į delnÄ nepajuto jokio pasiprieÅ¡inimo, prieÅ¡ingai â L. P. delnÄ sugniauÅ¾Ä (4 t., b. l. 43). Kaip jau minÄta, Techninių apžiÅ«rų centro kameromis užfiksuota, kad po to, kai pagal slapto sekimo medžiagÄ , T. M. į delnÄ Ä¯sidÄjo 20 Eur, jis grįžta į TechninÄs apžiÅ«ros centro patalpas, kur 16:45:39 val. paskui L.
P. užeina į kasos patalpas. Kitame įraÅ¡e matyti, kaip 16:47:55 val. T. M. neskubÄdamas iÅ¡eina iÅ¡ kasos patalpos ir TechninÄs apžiÅ«ros centro (fotonuotrauka iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o 3 t., b. l. 152), 16:48:33 val. iÅ¡ kasos patalpos iÅ¡eina L. P., eina į prieÅ¡ingÄ pusÄ nei nuÄjo T. M. (fotonuotrauka iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o 3 t., b. l. 153), 16:49:16 val. L. P. grįžta į salÄ ir 16:49:37 val. prie jo prieina policijos pareigÅ«nai (3 t., b. l. 146-154, CD 3, IP Camera1_Jonavos TAC NVR_Jonavos TAC_20190725164728_20190725170625_85 591097.mp4).
Taigi, apylinkÄs teismas pagrįstai nustatÄ, kad imtis kokių nors veiksmų, siekiant parodyti savo nesutikimÄ priimti kyšį, laiko buvo pakankama. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, L. P. galÄjo tiesiog apie tai iÅ¡ karto pasakyti T. M. arba jam iÅ¡Äjus, neįsidÄti pinigus į kiÅ¡enÄ, o nueiti į TAC vaizdo kamerų vaizdo įraÅ¡ymo zonÄ ir apie tai praneÅ¡ti kitiems kontrolieriams, kadangi, kaip buvo nustatyta, vadovo, ar jį pavaduojanÄio asmens tÄ dienÄ Techninių apžiÅ«rų stotyje nebuvo.
TaÄiau L. P. neatliko jokių veiksmų, kad T. M. korupcinio pobÅ«džio veiksmai bÅ«tų atskleisti ir tai parodo, kad T. M. duotÄ kyšį L. P. priÄmÄ.
36. Atsižvelgdama į aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog automobilių âOpel Zafira-Aâ ir âRenault Clioâ trÅ«kumai buvo nustatyti neginÄijamai. TodÄl apelianto nurodyti skundo argumentai dÄl automobilių trÅ«kumų nebuvimo L. P. tikrinimo metu ir atsiradimo pakartotinio patikrinimo metu ar dÄl automobilio ridos nesutapimo, yra nepagrįsti, kadangi jie nepaneigia, jog minÄti automobiliai buvo su nustatytais gedimais, kuriems esant iÅ¡vada, kad âTransporto priemonÄ atitinka techninius reikalavimusâ buvo negalima.
Apygardos teismas pažymi, jog L. P. turÄjo kompetencijos tokius gedimus nustatyti ir tinkamai užfiksuoti, nes, kaip minÄta aukÅ¡Äiau, charakterizuojamas kaip turintis pakankamai teorinių ir praktinių žinių, taigi apylinkÄs teismas pagrįstai nustatÄ, jog nuteistasis veikÄ tiesiogine tyÄia. DÄl kriminalinÄs žvalgybos priemonių teisÄtumo 37. Apelianto skunde taip pat teigiama, kad kriminalinÄs žvalgybos priemonÄs T. M. atžvilgiu buvo taikomos nuo 2018 m. gruodžio mÄn. D. B. nuo 2019 m. liepos 23 d. keletÄ kartų pats skambino T.
M. ir praÅ¡Ä padÄti sutvarkyti automobilio âRenault Clioâ techninÄ apžiÅ«rÄ . Pasak apelianto, tokiais veiksmais intensyviai reikalauta, kad T. M. imtųsi veiksmų, kad transporto priemonÄ be kliÅ«Äių praeitų apžiÅ«rÄ automobilių techninių apžiÅ«rų centre. D. B. bÅ«damas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrÄju, privalÄjo ir turÄjo suvokti, kad jis aktyviai provokuoja T. M. nusikalsti, žinodamas ir suvokdamas, kad jis nÄra UAB âKauno techninių apžiÅ«rų centrasâ darbuotojas, kas rodo, jog T.
M. buvo intensyviai provokuojamas elgtis neteisÄtai ir taip akivaizdžiai buvo pažeistos taisyklÄs reglamentuojanÄios nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmų teisÄtumÄ .
38. Pagal BPK 159 straipsnio 3 dalį atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojanÄius veiksmus (toliau â ir NVIV) draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvÄ, jeigu dÄl to asmuo padaro ar kÄsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos kriminalinÄs žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). PažymÄtina, kad teismų praktikoje, remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužÄs 8 d. nutarimu, Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau â EŽTT) jurisprudencija, yra ne kartÄ konstatuota, kad nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami iÅ¡ esmÄs pasyviu bÅ«du, t. y. asmuo, atliekantis NVIV pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ ar veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau â NVIM), naudojamÄ pagal KriminalinÄs žvalgybos įstatymÄ , negali skatinti, įtikinÄti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkreÄiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad provokavimo faktas turi bÅ«ti konstatuojamas, kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybÄs leidžia, t. y. jomis remiantis galima, padaryti iÅ¡vadÄ , jog atitinkama nusikalstama veika nebÅ«tų buvusi padaryta be valstybÄs pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo.
IÅ¡vada, kad valstybÄs pareigÅ«nai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali bÅ«ti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieÅ¡ kuriuos atliekami nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinÄjami, raginami atlikti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigÅ«nų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iÅ¡ jo buvo galima sprÄsti, kad ilgesnį laikÄ trunkantys pareigÅ«nų veiksmai turÄjo esminÄ Ä¯takÄ asmenų, prieÅ¡ kuriuos buvo taikomos nevieÅ¡o pobÅ«džio priemonÄs, veiksmams.
Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengÄ daryti nusikaltimo, o teisÄsaugos pareigÅ«nai sukurstÄ jį padaryti nusikaltimÄ , t. y. kai nusikaltimo be teisÄsaugos pareigÅ«nų žinios nebÅ«tų buvÄ (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2010, 2K-530/2012, 2K-434/2013, 2K‑238-139/2015, 2K-430-746/2015). Sprendžiant klausimÄ , ar buvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , turÄtų bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į NVIM dalyvių veikimo bÅ«dÄ realizuojant NVIM (t. y.
į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinÄjimas ir pan. padaryti konkreÄiÄ nusikalstamÄ veikÄ ), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki NVIM taikymo darant nusikalstamÄ veikÄ ar rengiantis jÄ daryti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužÄs 8 d. nutarimas, EŽTT Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 74420/01).
39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, jog nagrinÄjamu atveju, T. M. nenurodÄ, kad buvo provokuojamas daryti nusikalstamÄ veikÄ ir padarÄ iÅ¡vadÄ , kad iniciatyvÄ neteisÄtai tarpininkauti, už kyÅ¡ius padÄti praeiti techniÅ¡kai netvarkingų automobilių techninÄ apžiÅ«rÄ , parodÄ pats T. M., o D. B., kaip teisÄsaugos užduoÄių vykdytojas, tik prisijungÄ prie jau daromos T. M. nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis, pats T. M. davÄ patarimus D. B. dÄl konspiracijos, pinigų sumos, pats pasirinko nusikalstamos veikos modelį, pasinaudodamas pažintimis su L.
P.. TodÄl pagrįstai nustatyta, kad T. M. pats nusprendÄ elgtis nusikalstamai, t. y. už kyšį padÄti praeiti automobilio techninÄ apžiÅ«rÄ ir taip įtraukÄ jau į savo tokiÄ daromÄ nusikalstamÄ veikÄ L. P.. Nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymas nuteistiesiems nevarÅ¾Ä jų pasirinkimo laisvÄs ir jie turÄjo galimybÄ pasirinkti teisÄtÄ elgesio variantÄ â atsisakyti daryti nusikalstamÄ veikÄ ar kreiptis į kompetentingas valstybÄs institucijas ir praneÅ¡ti apie kito asmens siekį daryti nusikalstamÄ veikÄ , taÄiau to nepadarÄ.
TeisÄjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistieji nebuvo provokuojami padaryti nusikalstamÄ veikÄ ir nusikalstamos veikos imitavimo modelis prieÅ¡ juos buvo pritaikytas teisÄtai, o jo naudojimo metu gauti duomenys yra leistini ir pripažintini įrodymais, patvirtinanÄiais nuteistųjų dalyvavimÄ padarant nusikalstamas veikas. DÄl prokuroro apeliacinio skundo 40. DÄl bausmÄs paskyrimo nuteistajam T. M.
41. Prokuroras skunde nurodo, kad T. M. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymÄ â tyÄinį baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ ir už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kaltÄ jis pripažino dÄl akivaizdžių ir jau nustatytų faktų, taÄiau bylos medžiaga patvirtino įtarimÄ , kad tokia neteisÄta veikla jis vertÄsi sistemingai, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiÅ¡ki ir piktnaudžiaudamas valdžios atstovo â policijos pareigÅ«no statusu, pažintimis, į nusikalstamÄ veikÄ Ä¯traukÄ ir L. P.. Teigia, jog T. M. savo veiksmais padarÄ didelÄ Å¾alÄ juridiniam asmeniui â policijos įstaigai bei valstybÄs tarnybai. Prokuroro teigimu, T. M. subendrinta bausmÄ turÄjo bÅ«ti artima bausmių už padarytas veikas numatytam vidurkiui, todÄl 600 MGL subendrinta bauda bÅ«tų teisingumo principÄ ir bausmÄs paskirtį užtikrinanti bausmÄ.
42. TeisÄjų kolegija pažymi, kad bausmÄs paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.
BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, individualizuojant bausmÄ, visoms Å¡ioms aplinkybÄms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinÄ reikÅ¡mÄ, nÄ vienai iÅ¡ jų nesuteikiant prioriteto (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose 2K-176-222/2019, 2K‑213‑719/2020 ir kt.).??? 43.
Prokuroras praÅ¡ymÄ skirti griežtesnÄ bausmÄ T. M. motyvuoja tuo, kad jis prisipažino tik dÄl akivaizdžių ir jau nustatytų faktų. Kolegija atmeta Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus ir pritaria apylinkÄs teismo padarytai iÅ¡vadai, kad T. M. nuo pat proceso pradžios davÄ parodymus, pripažindamas savo kaltÄ, todÄl teismas neturi pagrindo Å¡ios aplinkybÄs neįvertinti kaip atsakomybÄ lengvinanÄios.
44. Prokuroro argumentai, kad nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiÅ¡ki ir asmuo nusikalto piktnaudžiaudamas valdžios atstovo â policijos pareigÅ«no statusu, dÄl ko skirtina didesnÄ bausmÄ, taip pat nepagrįsti. BK 226 straipsnyje numatytų veikų motyvai visada yra savanaudiÅ¡ki, skirdamas bausmÄ teismas neatsižvelgia į tokiÄ atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudÄties požymis (BK 60 straipsnio 2 dalis). Be to, ir iÅ¡ kaltinamojo akto ir iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog veika nebuvo padaryta piktnaudžiaujant tarnyba (policijos pareigÅ«no statusu), o pasinaudojant pažintimis su techninių apžiÅ«rų centro darbuotojais.
Å iame kontekste teigti, kad nuteistasis T. M. savo veiksmais padarÄ didelÄ Å¾alÄ juridiniam asmeniui â policijos įstaigai bei valstybÄs tarnybai, taip pat nÄra jokio pagrindo. Nesutiktina ir su kitu prokuroro argumentu dÄl didesnÄs bausmÄs skyrimo, esÄ T. M. įtraukÄ Ä¯ nusikalstamÄ veikÄ L. P.. L. P. nuteistas už pasikÄsinimÄ kyÅ¡ininkauti, o T. M. â už pasikÄsinimÄ prekiauti poveikiu. Tai yra atskiros tyÄinÄs nusikalstamos veikos ir teigti, kad L. P. nusikalto tik todÄl, jog buvo įtakotas T.
M., nÄra jokio pagrindo.
45. Skirdamas bausmÄ, apylinkÄs teismas įvertino, kad T. M. pasikÄsino padaryti dvi idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį sudaranÄias nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena yra apysunkis nusikaltimas, už kurį numatyta baudos, areÅ¡to ir laisvÄs atÄmimo iki 5 metų bausmÄs, kita â baudžiamasis nusižengimas, kurio sankcijoje numatytos baudos, laisvÄs apribojimo ar areÅ¡to bausmÄs. Veikos padarytos tiesioginÄs tyÄios kaltÄs forma. Nusikalstamos veikos mastas yra nedidelis, susitarimo ribos aiÅ¡kios, T. M. inkriminuoti vienkartiniai nusikalstami veiksmai, kurių dalykas vienu atveju nevirÅ¡ija 1 MG dydžio sumos, kitu atveju â nežymiai jÄ virÅ¡ija. Nustatyta kaltinamojo atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta. BK 47 straipsnyje nustatyta, kad už baudžiamÄ jį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriama nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda, o už apysunkį nusikaltimÄ â nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda.
46. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs aukÅ¡Äiau paminÄtas aplinkybes, tai, kad nusikalstamos veikos nÄra baigtos, į nusikalstamų veikų rūšinį pavojingumo laipsnį, kuris, atsižvelgiant į nedidelį nusikaltimo dalykÄ , yra mažesnis, į atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, sprendžia, jog apylinkÄs teismo nuosprendžiu parinkti bausmių dydžiai yra adekvatÅ«s padarytoms veikoms, todÄl keisti nuosprendį griežtinant bausmes prokuroro skunde iÅ¡dÄstytais motyvais, nÄra pagrindo.
47. DÄl nuteistajam L. P. paskirtos bausmÄs 48. Prokuroras skunde nurodo, kad L. P. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymÄ â tyÄinio nebaigto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ (baudžiamasis įstatymas Å¡iuo atveju nustato baudos vidurkį â 1 010 MGL), tyÄinio nebaigto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ (baudžiamasis įstatymas Å¡iuo atveju nustato baudos vidurkį â 255 MGL) ir baigto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ (baudžiamasis įstatymas Å¡iuo atveju nustato baudos vidurkį â 1 010 MGL).
Teigia, jog kaltÄs L. P. nepripažino, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiÅ¡ki ir bylos medžiaga patvirtino įtarimÄ , kad tokia neteisÄta veikla jis vertÄsi sistemingai, piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, savo veikimu padarÄ didelÄs žalos juridiniam asmeniui, taip pat ir sukÄlÄ grÄsmÄ kitų eismo dalyvių saugumui bei aplinkai, kadangi techniÅ¡kai netvarkingoms transporto priemonÄms neteisÄtai buvo leista dalyvauti vieÅ¡ajame eisme. Prokuroras teigia, kad L. P. subendrinta bausmÄ turÄjo bÅ«ti artima bausmių už padarytas veikas numatytam vidurkiui, todÄl 300 MGL subendrinta bauda bÅ«tų teisingumo principÄ ir bausmÄs paskirtį užtikrinanti bausmÄ.
49. Prokuroras skunde praÅ¡o nuteistajam L. P. už baudžiamÄ jį nusižengimÄ pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 4 dalį paskirti 250 MGL baudÄ , tai yra baudos, numatytos BK 47 straipsnyje už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , vidurkį. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apylinkÄs teismas už minÄtÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ L. P. paskyrÄ 150 MGL baudÄ . Toliau prokuroras praÅ¡o L. P. pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį skirti 200 MGL baudÄ , pirmosios instancijos teismas skyrÄ 200 MGL baudÄ . Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį prokuroras praÅ¡o L. P. skirti 200 MGL baudÄ , apylinkÄs teismas skyrÄ 210 MGL baudÄ . Taigi, kaip matyti iÅ¡ skundo, iÅ¡ esmÄs prokuroras nuteistajam L. P. paskirtÄ bausmÄ už veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, netgi praÅ¡o Å¡velninti.
50. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgÄs, kad veikos, numatytos BK 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino apÄmimo bÅ«du, griežtesnei iÅ¡ bausmių apimant Å¡velnesnÄ, ir už Å¡ias veikas paskyrÄ subendrintÄ bausmÄ â 200 MGL dydžio baudÄ . Toliau, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iÄ bausmÄ dalinio sudÄjimo bÅ«du subendrino su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (automobilio âOpel Zafira-Aâ TechninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄs suklastojimas), tai yra 210 MGL dydžio bauda ir L.
P. paskyrÄ galutinÄ bausmÄ 260 MGL dydžio baudÄ . ApylinkÄs teismas parinkdamas dalinį bausmių sudÄjimo bÅ«dÄ bei pridedamos bausmÄs minimaliÄ dalį, kuri negali bÅ«ti mažesnÄ negu minimalus tos bausmÄs rūšies dydis (Å¡iuo atveju 50 MGL baudos už nesunkų nusikaltimÄ ), atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad L. P. charakterizuojamas teigiamai, nusikalto pirmÄ kartÄ , padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukÄlÄ. Kaip matyti iÅ¡ skundo, prokuroras neginÄija nei bausmių bendrinimo bÅ«do, nei pridÄtos bausmÄs dalies dydžio pagrįstumo.
TeisÄjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su tokiu bendrinimu.
51. IÅ¡ prokuroro skundo matyti, kad apeliantÄ L. P. paskirtos baudos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , tenkina, už vienÄ iÅ¡ jų netgi siÅ«loma skirti 10 MGL mažesnÄ. Taigi prokuroras iÅ¡ esmÄs nesutinka tik su paskirtu bausmÄs dydžiu už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ .
52. Neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmÄ, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, taÄiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ar per griežta. NagrinÄjamoje byloje paminÄtų aplinkybių nenustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas L. P. paskyrÄ tinkamas bausmes, tinkamai paskyrÄ jų dydžius ir savo iÅ¡vadas iÅ¡samiai argumentavo.
53. Prokuroras nepateikÄ Ä¯tikinamų argumentų, kodÄl nustatant baudos dydį pagal (BK 22 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 4 dalį) reikÄtų skirti bausmÄs vidurkiui lygiÄ baudÄ . Kolegija sprendžia, kad mažesnį rūšinį veikos pavojingumÄ rodo nusikalstamos veikos dalykas, tesiekiantis 20 eurų (maksimalus dydis pagal Å¡iÄ dalį â 50 Eur) ir ta aplinkybÄ, kad veika yra nebaigta. Vertinant Å¡ias aplinkybes, laikytina, kad apylinkÄs teismas, baudos dydį nustatydamas mažesnį, nei bausmÄs vidurkis, įstatymo normų, reglamentuojanÄių bausmÄs skyrimÄ , nepažeidÄ. DidesnÄs bausmÄs skyrimo negalima argumentuoti manymu, kad nuteistasis galÄjo sistemingai daryti tokias veikas, kadangi tai nÄra įrodyta. BausmÄs skyrimo motyvai negali bÅ«ti grindžiami prielaidomis grįstais faktais.
54. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmÄ, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, taÄiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ar per griežta. NagrinÄjamoje byloje paminÄtų aplinkybių nenustatyta, todÄl teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas L. P. paskyrÄ tinkamÄ bausmÄ ir tokiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡samiai argumentavo. Taigi teisÄjų kolegija sprendžia, jog nÄra pagrindo keisti skundžiamÄ nuosprendį prokuroro skunde nurodytais argumentais.
55. L. P. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jam paskirta bausme ir, prieÅ¡ingai nei prokuroras, nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklÄmis ir, aiÅ¡kiai skyrÄ per dideles baudas, kadangi jų dydžiai neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmÄs tikslų ir paskirties. Kaip nurodyta ankÅ¡Äiau Å¡ioje nutartyje, apylinkÄs teismas skirdamas bausmÄ L. P. atsižvelgÄ Ä¯ visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, todÄl apygardos teismas pakartotinai motyvų dÄl bausmių L.
P. dydžio nekartoja ir konstatuoja, jog nÄra pagrindo teigti, kad paskirtos bausmÄs yra per griežtos. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų T. M., L. P. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro RiÄardo GaileviÄiaus apeliacinius skundus atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai Giedrius Endriukaitis Jurga VasiliauskienÄ Vaidas Vasiliauskas