Legislator Case Law & Legislation
9ce6246a-e0a9-4c18-beb6-cae86ee14995 AI generated

9ce6246a-e0a9-4c18-beb6-cae86ee14995 · Kauno apygardos teismas

Case Number 9ce6246a-e0a9-4c18-beb6-cae86ee14995
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

T. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu už tai, kad pasikėsino prekiauti poveikiu ir papirkti valstybės tarnautojui prilygintÄ asmenį, o bÅ«tent: 2019 m. liepos 23 d., apie 16.30 val., prie UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su teisėsaugos užduotį vykdančiu D. B., jog iÅ¡ jo priims 65 Eur kyšį ir už tai, pasinaudodamas pažintimis su UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ (duomenys neskelbtini) darbuotoju, paveiks šį valstybės tarnautojui prilygintÄ asmenį, kad Å¡is neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. atlikdamas D.

Legislator headnote

AI generated

9ce6246a-e0a9-4c18-beb6-cae86ee14995 · Kauno apygardos teismas: Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį, bei BK 22 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-634/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05954-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.2.2; 1.2.19.2; 1.2.19.3; 1.1.8.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Vaido Vasiliausko, sekretoriaujant Urtei Piluckei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, nuteistajam T.

M. ir jo gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui, nuteistajam L. P. ir jo gynėjui advokatui Irmantui BalčiÅ«nui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų T. M., L. P. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo: T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirtos bausmės: - pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 4 dalį – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bauda apimant Å¡velnesnę, ir paskirta T. M. galutinė bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytas T. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 25 d. 16.48 val. iki 2019 m. liepos 25 d. 21.03 val. (1 para), ir nustatytas galutinis mokėtinas baudos dydis – 198 MGL (9 900 Eur). Nuspręsta T. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o po įsiteisėjimo – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ T. M. nuspręsta konfiskuoti 45 Eur, iÅ¡ieÅ¡kant juos iÅ¡ pinigų, rastų ir paimtų T. M. asmens kratos metu saugomų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sÄ skaitoje. L. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir 300 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės: - pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda; - pagal 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas suklastoti automobilio „Renault Clio“ Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelę)– 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (automobilio „Opel Zafira-A“ Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės suklastojimas) – 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei iš baudų apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bauda, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (automobilio „Opel Zafira-A“ Techninės apžiūros rezultatų kortelės suklastojimas), tai yra 210 MGL dydžio bauda, ir paskirta galutinė bausmė - 260 MGL (13 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytas L. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 25 d. 16.55 val. iki 2019 m. liepos 25 d. 20.31 val. (1 para), ir nustatytas galutinis mokėtinas baudos dydis – 258 MGL (12 900 Eur). Nuspręsta L. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o po įsiteisėjimo – panaikinti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ L. P. nuspręsta konfiskuoti 20 Eur, iÅ¡ieÅ¡kant juos iÅ¡ pinigų, rastų ir paimtų L.

P. asmens kratos metu, saugomų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sÄ skaitoje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. T. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu už tai, kad pasikėsino prekiauti poveikiu ir papirkti valstybės tarnautojui prilygintÄ asmenį, o bÅ«tent: 2019 m. liepos 23 d., apie 16.30 val., prie UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su teisėsaugos užduotį vykdančiu D. B., jog iÅ¡ jo priims 65 Eur kyšį ir už tai, pasinaudodamas pažintimis su UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ (duomenys neskelbtini) darbuotoju, paveiks šį valstybės tarnautojui prilygintÄ asmenį, kad Å¡is neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. atlikdamas D.

B. vairuojamo automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninę apžiÅ«rÄ , nepastebėtų automobilio techninių trÅ«kumų ir Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelėje (Ataskaitoje), neįraÅ¡ytų duomenų apie transporto priemonės neatitikimÄ techniniams reikalavimams, ir iÅ¡ D. B. savo ir UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ (duomenys neskelbtini) darbuotojo naudai paėmė 65 Eur kyšį, tačiau nepavykus susitikti su UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ (duomenys neskelbtini) darbuotoju, gautus pinigus grÄ Å¾ino D.

B.. Tęsdamas tÄ patį nusikalstamÄ sumanymÄ , jis 2019 m. liepos 25 d., apie 16.15 val., toje pačioje vietoje susitiko su teisėsaugos užduotį vykdančiu D. B. ir pakartotinai tiesiogiai susitarė, kad, pasinaudodamas pažintimi su UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ (duomenys neskelbtini) darbuotoju, paveiks valstybės tarnautojui prilygintÄ asmenį neteisėtai veikti, vykdant įgaliojimus ir atliekant D. B. naudojamo automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninę apžiÅ«rÄ , nepastebėti automobilio techninių trÅ«kumų ir Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelėje (Ataskaitoje) neįraÅ¡yti duomenų apie transporto priemonės neatitikimÄ techniniams reikalavimams, bei ten pat Å¡io susitarimo pagrindu iÅ¡ D.

B. savo ir L. P. naudai paėmė 65 Eur kyšį. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , T. M., tuo pačiu metu, tai yra 2019 m. liepos 25 d., apie 16.30 val., UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), davė 20 Eur vertės, tai yra mažesnės negu 1 MGL vertės, kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, savo įgaliojimus vykdančiam UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ (duomenys neskelbtini) kontrolieriui L. P. už pageidaujamÄ Å¡io asmens neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent už tai, kad jis, atlikdamas D.

B. naudojamojo automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninę apžiÅ«rÄ , tyčia nenustatė automobilio techninių trÅ«kumų ir Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelėje (Ataskaitoje), įrašė neteisingus duomenis apie transporto priemonės atitikimÄ keliamiems techniniams reikalavimams, tačiau jo veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes visa nusikalstama veika teismo leidimu buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų.

Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį, bei BK 22 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį.

2. L. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu už tai, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 15.40 val., UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centro“ (duomenys neskelbtini) ir vykdydamas savo įgaliojimus atliekant privalomÄ jÄ ir pakartotinę transporto priemonių apžiÅ«ras, bei priimant sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiÅ«ros atlikimas, suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelę (AtaskaitÄ ) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie transporto priemonės „Opel Zafira-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitikimÄ keliamiems techniniams reikalavimams: grafoje „(6) Nustatyti trÅ«kumai ir jų pavojingumo lygis“ įrašė duomenis apie nustatytus kaip nedidelius transporto priemonės techninius trÅ«kumus dėl galinio valstybinio numerio apÅ¡vietimo defekto, kur defektÄ nurodė kaip daugialypį Å¡viesos Å¡altinį, bei nurodė apie gabarito žibintų defektÄ ir grafoje „(7) IÅ VADA“, iÅ¡braukdamas nereikalingÄ Å¾odį „NEATITINKA“, suformavo juridinę reikÅ¡mę turintį tekstÄ , kad „TRANSPORTO PRIEMONĖ ATITINKA TECHNINIUS REIKALAVIMUS“, nors automobilis dėl stabdymo įrangos bÅ«klės, tai yra nepritvirtintų stabdžių vamzdelių priekinėje automobilio dalyje, netinkamai pritvirtintos akumuliatoriaus baterijos ir galinio valstybinio numerio apÅ¡vietimo defekto, kai yra pavienis Å¡viesos Å¡altinis, turėjo didelius trÅ«kumus ir tokia iÅ¡vada buvo negalima.

Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

3. L. P. taip pat nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 16.30 val., UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kontrolieriumi, vykdančiu savo įgaliojimus UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ (duomenys neskelbtini), kuriam yra suteikta teisė atlikti privalomÄ jÄ ir pakartotinę transporto priemonių apžiÅ«ras bei priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiÅ«ros atlikimas, pasinaudodamas pažintimis su T. M., Å¡iam pasiÅ«lius duoti kyšį už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, tai yra automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sklandų techninės apžiÅ«ros praėjimÄ , sutiko atlikti Å¡io automobilio techninę apžiÅ«rÄ ir nefiksuoti automobilio techninių trÅ«kumų, ir ten pat automobiliui „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su kuriuo atvyko T. M., atliko techninę apžiÅ«rÄ ir tyčia nefiksavęs didelių automobilio techninių trÅ«kumų, dėl kurių Å¡io automobilio atitikimo keliamiems techniniams reikalavimams pripažinimas negalimas, tai yra suklastodamas tikrÄ dokumentÄ â€“ Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelę (AtaskaitÄ ) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie transporto priemonės „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitikimÄ keliamiems techniniams reikalavimams – grafoje „(6) Nustatyti trÅ«kumai ir jų pavojingumo lygis“ neįrašė jokių duomenų apie nustatytus transporto priemonės techninius trÅ«kumus ir grafoje „(7) IÅ VADA“ iÅ¡braukdamas nereikalingÄ Å¾odį „NEATITINKA“, suformavo juridinę reikÅ¡mę turintį tekstÄ , kad „TRANSPORTO PRIEMONĖ ATITINKA TECHNINIUS REIKALAVIMUS“, nors automobilis dėl gedimų apsaugos sistemoje, rodomų degant indikatoriaus lemputei (MIL), bei dėl to, kad variklis neveikė maitinamas dujomis, turėjo didelius trÅ«kumus, todėl tokia iÅ¡vada buvo negalima, ir ten pat, atlikęs T.

M. atvarytam automobiliui „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninę apžiÅ«rÄ , kasos patalpose, L. P. savo naudai iÅ¡ T. M. priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 20 Eur – kyšį už šį savo neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, tačiau jo veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes visa nusikalstama veika teismo leidimu buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendyje konstatuota, jog iÅ¡tirtų įrodymų visetas rodo, kad kaltinamasis T. M. perdavė L. P. pinigus už atliktÄ paslaugÄ , o kaltinamasis L. P. priėmė kyšį. Teismas įvertinęs tai, kad pasiÅ«lyto kyÅ¡io vertė 65 eurai yra mažesnė nei 1 MGL sprendė, jog kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. Taip pat, teismas atsižvelgęs į įrodymų visetÄ , konstatavo, kad kaltinamojo L. P. kaltė padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

5. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendį panaikino ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Teisėjų kolegijos vertino, kad pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , neabejotinai patvirtino skundžiamo nuosprendžio turinys ir forma. Konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas surašė nuosprendį, neatitinkantį įstatymo jam keliamų reikalavimų, neiÅ¡tyręs įrodymų ir neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų, pripažino L. P. ir T. M. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų.

6. Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį, konstatavo, kad T. M. pasikėsino padaryti nusikaltimÄ , nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes objektyviÄ jÄ pusę sudarančius veiksmus jis atliko kontroliuojamas teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų, todėl T. M. įvykdytos abi veikos, sudarančios idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, kvalifikuotos kaip pasikėsinimas, pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį, bei BK 22 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį.

Teismas L. P. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ BK 22 straipsnio 2 dalies, 225 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (automobilio „Opel Zafira-A“ Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės suklastojimas), teismas sprendė, kad veika įrodyta, įvertinus įrodymų visumÄ , bei kvalifikuota teisingai. Teismas įvertinęs, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad T.

M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, padarė iÅ¡vadÄ , kad laidavimo instituto taikymas Å¡ioje byloje prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismas abi T. M. nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Vertino, jog nusikalstamos veikos mastas yra nedidelis, susitarimo ribos aiÅ¡kios, T. M. inkriminuoti vienkartiniai nusikalstami veiksmai, kurių dalykas vienu atveju nevirÅ¡ija 1 MG dydžio sumos, kitu atveju – neženkliai jÄ virÅ¡ija, kaltinamasis T.

M., nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo policijos pareigÅ«nu, kas rodė jo didesnį pavojingumÄ visuomenei dėl to, kad jais buvo sumenkintas ne tik jo kaip pavienio asmens autoritetas, bet ir visos policijos bei valstybės įvaizdis. Teismas nustatė, jog visos L. P. veikos padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma, nusikalstamos veikos mastas yra nedidelis, susitarimo ribos aiÅ¡kios, L. P. inkriminuoti vienkartinio pobÅ«džio nusikalstami veiksmai, kyÅ¡ininkavimo dalykas nevirÅ¡ija 1 MGL dydžio sumos, suklastoti du dokumentai.

Teismas atsižvelgė, kad L. P., nusikalstamas veikas padarė pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais, tokiu bÅ«du sumenkino ne tik savo, kaip pavienio asmens reputacijÄ , bet ir visos privalomosios transporto priemonių techninės apžiÅ«ros įmonės įvaizdį, todėl vertino, jog tokio pobÅ«džio veika ne tik padarė žalÄ visai įmonei, kurioje dirbo kaltinamasis, bet taip pat ir sukėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui bei aplinkai, kadangi techniÅ¡kai netvarkingoms transporto priemonėms neteisėtai buvo leista dalyvauti vieÅ¡ajame eisme.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. 7.1. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog laidavimo instituto T. M. atžvilgiu taikyti negalima. Teigiama, jog T. M. blogai vertina savo elgesį ir gailisi padaręs nusikaltimÄ . Savo kaltę prisipažino iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo. Nurodo, kad Å¡iuo metu dirba, sukÅ«rė Å¡eimÄ , augina sÅ«nų, administracine tvarka nėra baustas.

Teigia, jog nuteistojo sÄ Å¾iningų ir nuoseklių paaiÅ¡kinimų dėl nusikalstamų veikų atskleidimo dėka byloje surinkta pakankamai duomenų, kad byloje bÅ«tų pilnai ir visapusiÅ¡kai atskleistos visos nusikalstamos veikos aplinkybės. 7.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. T. M. skunde teigia, jog pagal Aukščiausiojo Teismo praktikÄ kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos įvykdymo, irgi turi bÅ«ti vertinamas.

Nuteistojo elgesys nepriekaiÅ¡tingas po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. nėra fiksuota jokių duomenų, kad T. M. bandė nusikalsti naujai, jo atžvilgiu nėra pradėta jokių naujų ikiteisminių tyrimų, be to, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat nėra duomenų, jog jis bÅ«tų priartėjęs prie UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvusios įvykio vietos. Skunde pažymi, jog už apeliantÄ galėtų laiduoti ir kiti asmenys, pvz., nuteistojo mama A.

M. gimusi (duomenys neskelbtini), teta L. V., gimusi (duomenys neskelbtini). Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismui įsigilinus į visas bylos aplinkybes, prieÅ¡ priimant skundžiamÄ nuosprendį, nebuvo jokių procesinių kliūčių atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir T. M. klausti ar nėra kitų asmenų kurie galėtų pretenduoti į laiduotojus ir bÅ«tų verti teismo pasitikėjimo, kurie atitiktų BK 40 straipsnio nuostatas, nustatančias papildomus reikalavimus laiduotojui. Nurodo, jog nauji asmenys – pretendentai į laiduotojus tinkamai prižiÅ«rėtų nuteistÄ jį ir jam darytų teigiamÄ Ä¯takÄ , kad Å¡is laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

8. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti: nuteistÄ jį T. M. už veikos, numatytos BK 22 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje padarymÄ nubausti 500 MGL dydžio bauda (25 000 Eur), už veikos, numatytos BK 22 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje padarymÄ nubausti 250 MGL dydžio bauda (12 500 Eur) ir Å¡ias bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir skirti T.

M. galutinę 600 MGL dydžio baudÄ (30 000 Eur). NuteistÄ jį L. P. už veikos, numatytos BK 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje padarymÄ nubausti 250 MGL dydžio bauda (12 500 Eur), už veikos, numatytos BK 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje („Renault Clio“ epizodas) padarymÄ nubausti 200 MGL dydžio bauda (10 000 Eur), už veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje („Opel Zafira“ epizodas) padarymÄ nubausti 200 MGL dydžio bauda (10 000 Eur), Å¡ias bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir L.

P. skirti galutinę 300 MGL dydžio baudÄ (15 000 Eur). 8.1. Skunde nurodo, kad L. P. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymÄ â€“ tyčinio nebaigto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ (baudžiamasis įstatymas Å¡iuo atveju nustato baudos vidurkį – 1 010 MGL), tyčinio nebaigto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ (baudžiamasis įstatymas Å¡iuo atveju nustato baudos vidurkį – 255 MGL) ir baigto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ (baudžiamasis įstatymas Å¡iuo atveju nustato baudos vidurkį – 1 010 MGL).

Teigia, jog kaltės L. P. nepripažino, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiÅ¡ki ir bylos medžiaga patvirtino įtarimÄ , kad tokia neteisėta veikla jis vertėsi sistemingai, piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, savo veikimu padarė didelės žalos juridiniam asmeniui. Toliau nurodo, kad tokio pobÅ«džio veika jis ne tik padarė žalÄ visai įmonei, kurioje dirbo nuteistasis, bet taip pat ir sukėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui bei aplinkai, kadangi techniÅ¡kai netvarkingoms transporto priemonėms neteisėtai buvo leista dalyvauti vieÅ¡ajame eisme.

Prokuroras teigia, kad L. P. subendrinta bausmė turėjo bÅ«ti artima bausmių už padarytas veikas numatytam vidurkiui, todėl 300 MGL subendrinta bauda bÅ«tų teisingumo principÄ ir bausmės paskirtį užtikrinanti bausmė. 8.2. Prokuroras skunde nurodo, kad T. M. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymÄ â€“ tyčinį baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ ir už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kaltę jis pripažino dėl akivaizdžių ir jau nustatytų faktų, tačiau bylos medžiaga patvirtino įtarimÄ , kad tokia neteisėta veikla jis vertėsi sistemingai, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiÅ¡ki ir piktnaudžiaudamas valdžios atstovo – policijos pareigÅ«no statusu, pažintimis, į nusikalstamÄ veikÄ Ä¯traukė ir L.

P.. Teigia, jog T. M. savo veiksmais padarė didelę žalÄ juridiniam asmeniui – policijos įstaigai bei valstybės tarnybai. Prokuroro teigimu, T. M. subendrinta bausmė turėjo bÅ«ti artima bausmių už padarytas veikas numatytam vidurkiui, todėl 600 MGL subendrinta bauda bÅ«tų teisingumo principÄ ir bausmės paskirtį užtikrinanti bausmė.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. P. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį panaikinti ir priima naujÄ nuosprendį iÅ¡teisinti L. P. nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba dėl esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos L. P. teisės. Taip pat skundu praÅ¡o paskirtų baudų dydžius L. P. dėl inkriminuotų veikų sumažinti. 9.1. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu motyvuodamas L.

P. kaltę dėl inkriminuojamu veikų padarymo iš esmės vadovavosi išimtinai policijos pareigūnų bei UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ vadovo G. C. bei jam pavaldžių darbuotojų parodymais, kurie buvo prieštaringi ir keliantys abejonių jų objektyvu bei patikimumu, tai pat BPK nustatytiems reikalavimams neatitinkančiais rašytiniais duomenimis, abejonių keliančiomis faktinėmis aplinkybėmis, jas interpretuojant L. P. nenaudai. Teismas iš esmės skundžiamu nuosprendžiu nemotyvavo, kodėl vienus proceso dalyvių parodymus vertino kaip patikimus ir pagrindžiančius L.

P. kaltę, o kitus atmetė, bei apskritai dėl jų nepasisakė. 9.2. Nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, jog buvo pažeistas BPK 159 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė. 9.3. Apelianto teigimu, priešingai nei nurodė teismas skundžiamame nuosprendyje, L. P. neprivalėjo visai konstatuoti jokio trūkumo dėl automobilio „Opel Zafira-A“, nes faktiškai švietė abu automobilio „Opel Zafira-A“ galiniai žibintai.

Nurodo, kad L. P. matydamas, jog viena numerio apÅ¡vietimo lemputė degė silpniau, apskritai negalėjo žymėti kaip trÅ«kumÄ , nes kaip nurodyta reikalavimuose, nėra nurodytas Å¡viesos intensyvumo lygis/stiprumas. Kita vertus, teismas nevertino aplinkybės, jog automobilis „Opel Zafira-A“ sava eiga pristatomas į policijos aikÅ¡telę, galėjo patirti ir elektros instaliacijos gedimų, dėl ko viena numerio apÅ¡vietimo lemputė perdegė, kÄ teismas vertino, jog buvo nepažymėtas didelis trÅ«kumas.

Nors teismas pripažino, kad G. C. pateiktame vaizdo įraše bei pateiktose fotonuotraukose, kontrolinės apžiūros metu užfiksuoti nepritvirtinti ir netinkamai pravesti transporto priemonės priekiniai stabdžių vamzdeliai, tačiau, apelianto teigimu, G. C. pateiktame vaizdo įraše neatsispindi automobilio identifikacijos numeris ir ar tai automobilis „Opel Zafira-A“, kurį 2019 m. liepos 25 d. apžiūrėjo L. P.. Nurodo, jog fotografuota medžiaga nebuvo tinkamai įforminta, kaip to reikalauja BPK nuostatos, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pateikti G.

C. duomenys atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimams ir jie gali bÅ«ti tinkamas įrodymas grindžiant L. P. kaltę. Pasak apelianto, siekiant paÅ¡alinti UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ direktoriaus G. C. pateiktų į bylÄ dokumentų keliančias abejones, taip pat jo ir jam pavaldžių asmenų viso proceso metu įsitikinti duotų parodymų patikimumu, automobilių „Opel Zafira-A“ ir „Renault Clio“ pakartotinÄ apžiÅ«rÄ bei jų fiksavimÄ turėjo atlikti neÅ¡aliÅ¡ka institucija. 9.4.

Teismas, vertindamas „Opel Zafira-A“ ridos skirtumÄ 179 kilometrais, nepagrįstai sprendė, kad automobilio ridos duomenis galimai buvo fiksuoti ir pirminės L. P. apžiÅ«ros metu, nes pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais įsivėlė klaida, o įvardijamos klaidos, kaip ir kitų neaiÅ¡kiais bÅ«dais nustatytų automobiliams trÅ«kumų nebuvo galimybės patikrinti L. P. dėl automobilių skubaus grÄ Å¾inimo jų savininkams. Kita vertus, be pagrindo teismas vertino liudytojos tyrėjos L. Å ., atlikusios tyrimÄ Å¡ioje byloje, teiginius patikimais dėl to, kad ji raÅ¡ydama raÅ¡tÄ Kauno techninės apžiÅ«ros centrui nurodė, kad sulaikyti automobiliai 2019 m. liepos 25 d. po 18 val. nedalyvavo vieÅ¡ame eisme.

Pati liudytoja L. Š. automobilio „Opel Zafira-A“ ir „Renault Clio“ pristatyme į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato automobilių stovėjimo aikštelę ir į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriaus automobilių aikštelę, nedalyvavo ir nefiksavo pristatymo vietos bei laiko. Automobilio „Opel Zafira-A“ pristatymo laikas nefiksuotas ir A. B. pildytame Transporto priemonės 2019 m. liepos 25 d. perdavimo-priėmimo akte. Toliau nurodo, kad transporto priemonės savininkė A.

Ž. 2019 m. liepos 30 d. atsiimdama automobilį nurodė, kad pretenzijų dėl transporto bÅ«klės neturi, o tai parodo, kad A. B. akte nurodyti transporto priemonės defektai jai buvo žinomi, o tai reiÅ¡kia, kad nebuvo padaryti po 2019 m. liepos 25 d. L. P. atliktos transporto priemonės techninės apžiÅ«ros ir kad nurodytos aplinkybės bei skirtingai įvertinti automobilio iÅ¡orės apgadinimai, teismo nuomone, neturi įtakos vertinant apklaustų liudytojų parodymų patikimumÄ ar pakartotinės technikinės apžiÅ«ros iÅ¡vadas, yra nepagrįstos ir neatitinkančios bylos faktinių aplinkybių.

Todėl, pasak nuteistojo, tokios teismo daromos prielaidos, niekaip nepaneigia L. P. teiginių, kad bÅ«tent jis automobilio „Opel Zafira-A“ ridos duomenis fiksavo pats juos nuraÅ¡ant nuo automobilio spidometro. 9.5. Teigiama, kad prieÅ¡ atliekant automobiliui „Renault Clio“ pakartotinę apžiÅ«rÄ 2019 m. liepos 25 d., kaip nurodė apklaustas liudytoju teisme pareigÅ«nas A. R., automobilis buvo remontuojamas iÅ¡ policijos operatyvinei veiklai skirtų lėšų, apie kurių panaudojimÄ byloje duomenų nepateikiama, kaip nepateikiama jokių duomenų, kokie remonto darbai ir kokia apimtimi buvo atlikti automobiliui „Renault Clio“.

Pakartotinės 2019 m. liepos 26 d. apžiÅ«ros metu UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ direktoriui G. C. pavaldaus darbuotojo G. D. automobiliui „Renault Clio“ nustatyti nepažymėti dideli trÅ«kumai niekaip nepatvirtina, kad L. P. 2019 m. liepos 25 d. atliekant pakartotinę automobilio „Renault Clio“ apžiÅ«rÄ , nurodyti trÅ«kumai buvo. L. P. atlikta automobilio „Renault Clio“ apžiÅ«ra fiksuota tiek specialiomis vaizdo ir garso įraÅ¡o priemonėmis, tiek UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ (duomenys neskelbtini) įrengtomis vaizdo kameromis.

IÅ¡ vaizdo ir garso įrašų matyti, kad L. P. tinkamai viskÄ patikrina. Nurodo, kad A. R. pripažino, kad iÅ¡ savo artimo giminaičio J. Č. gavo automobilį, kuriame neveikė dujos, tačiau dėl nežinomų priežasčių, kaip to reikalauja BPK nuostatos, reglamentuojančios įrodymų rinkimo teisėtumÄ , automobilis „Renault Clio“ tinkamai nebuvo apžiÅ«rėtas ir neužfiksuota, kad automobilis turi didelius techninius trÅ«kumus, apsiribojant UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ pakartotinėmis iÅ¡vadomis, kaip nebuvo tinkamai apžiÅ«rėtas ir po 2019 m. liepos 25 d.

įvykio, siekiant tinkamai užfiksuoti ir apraÅ¡yti faktinius automobilio „Renault Clio“ gedimus, juolab nesiimta jokių veiksmų, sudaryti sÄ lygas L. P. dalyvauti pakartotinėje automobilio apžiÅ«roje, siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones įrodymų patikimumu ir pagrįstumu. Netirta ir nenustatyta ar automobilio „Renault Clio“ dujinė įranga tikrai neveikė, iÅ¡skyrus A. R. pusbrolio J. Č. nenuoseklius ir abejonių keliančius paaiÅ¡kinimus apie tariamÄ bandymÄ remontuoti dujų įranga pas pažįstamÄ , kurio, duodamas paaiÅ¡kinimus teismui, įvardinti negalėjo.

Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai vertino iÅ¡ automobilio „Renault Clio“ slapta įraÅ¡yto vaizdo ir garso įraÅ¡o turinį, kuriame fiksuojamas bendravimas tarp L. P. ir T. M. ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog automobilio saugos sistemų patikra baigta buvo iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, tačiau automobilio apžiÅ«ra toje apimtyje buvo baigta, prieÅ¡ nuleidžiant variklio gaubtÄ ir apžiÅ«rėjus reikiamus automobilio mazgus. 9.6. Nurodo, kad iÅ¡ byloje esančių procesinių dokumentų, susijusių su automobilio „Renault Clio“ priėmimu-perdavimu matyti, kad automobilio savininkas J.

Č. 2019 m. liepos 14 d. priėmimo-perdavimo aktu perduoda tyrėjui A. B. automobilį „Renault Clio“. 2019 m. liepos 23 d. pakvitavimu transporto priemonė perduodama D. B., po ko 2019 m. liepos 25 d. pakvitavimu automobilis vėl perduodamas D. B., o 2019 m. liepos 25 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 17.43 val. automobilis D. B. perduodamas tyrėjai L. Š.. Kieno žinioje ir kas valdė automobilį „Renault Clio“ 2019 m. liepos 24 d., duomenų byloje nėra, kaip nepateikiama, kada transporto priemonė D.

B. grÄ Å¾inta gavus jÄ pagal 2019 m. liepos 23 d. pakvitavimÄ . Byloje duomenų, kai automobilis buvo perduodamas J. Č., jog automobilis neveikė dujomis nėra, to nefiksuojama automobilį tiek perduodant D. B., tiek jį grÄ Å¾inant J. Č.. Automobilis „Renault Clio“, kuris Å¡ioje byloje buvo laikomas pagrindiniu įrodymų Å¡altiniu, net tinkamai, kaip to reikalauja BPK nuostatos, nebuvo apžiÅ«rimas fiksuojant esminius gedimus, tik apraÅ¡oma formaliais raÅ¡tais, patvirtinančiais jo priėmimÄ ir gavimÄ , kurie net buvo iÅ¡ dalies raÅ¡omi laisva forma ir kas sÄ lygoja pagrįstÄ prielaidÄ , kad priėmimai perdavimai tarp J.

Č. ir policijos pareigÅ«nų galimai buvo parengti ir pateikti į bylÄ ikiteisminio tyrimo metu kitomis datomis, nei nurodyta, pvz. 2019 m. liepos 23 d. pakvitavime dėl transporto priemonės perdavimo D. B., kas ne kartÄ yra pasitaikę teismų praktikoje. 9.7. Skunde teigiama, kad iÅ¡ L. P. pateiktos fotonuotraukos, kurioje fiksuotas „Renault Clio“ prietaisų skydelis, matyti, kad Å¡viečia simbolis GAS oranžine spalva. Oranžinė spalva Å¡viečiantis simbolis GAS rodo dujų trÅ«kumÄ arba elektronikos gedimÄ .

L. P. paaiÅ¡kino, jog jam atliekant automobilio techninę apžiÅ«rÄ , simbolis GAS Å¡vietė, tačiau neprisiminė kokia spalva, tačiau perjungus jungiklį, kÄ patvirtino ir teismo posėdžio metu žiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as ir L. P., dujų simbolis užgeso, tokiu bÅ«du suprato, kad variklis persijungė į benzinÄ , tuomet vėl jungiklį grÄ Å¾ino į dujų padėti ir nuskaitė iÅ¡metimo parodymus. Byloje objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų užfiksuota, kada automobilio variklis veikia dujomis, kada neveikia ir kÄ rodo simbolis GAS, iÅ¡skyrus UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ 2019 m. liepos 26 d. pakartotinės apžiÅ«ros metu parengtos techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (Ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytų duomenų patikimumas kelia pagrįstų abejonių, nėra, nors liudytojų G.

C. ir jam pavaldžių darbuotojų, policijos pareigÅ«nų parodymais, pasak teismo, nustatyta, kad neveikė dujos, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad duoti liudytojų parodymai yra nenuoseklÅ«s ir kelia abejonių jų patikimumu bei objektyvumu. 9.8. Skunde nurodoma, kad L. P. 2019 m. liepos 25 d. oro pagalvių ir sagčių tikrinimÄ atliko tik įvažiavus automobiliui, (SRS) sistema rodė, jog yra iÅ¡jungta keleivio oro pagalvė – Å¡vietė keleivio oro pagalvės simbolis. Dėl kokių priežasčių keleivio oro pagalvė buvo iÅ¡jungta, bylos medžiaga nebuvo nenustatyta, iÅ¡skyrus G.

C. ir jam pavaldžių darbuotojų abejotinais ir nenuosekliais paaiÅ¡kinimais. Toliau apeliantas teigia, kad atliekant patikrÄ , įjungus degimÄ (SRS) lemputė įsijungė, o užvedus automobilį ji užgeso – kas parodė, jog sistema veikia tinkamai. Visa oro pagalvių indikatoriaus tikrinimo procedÅ«ra nuo 45.20 min iki 45.45 min fiksuota vaizdo įraÅ¡u (Recl_0004), operatyvine vaizdo ir garso priemone, kuri buvo įrengta „Renault Clio“ salone. Pasak apelianto, minėta operatyvine vaizdo ir garso priemone netinkamai fiksuotas L.

P. ir T. M. pokalbis, perrašytas 2019 m. liepos 25 d. sekimo veiksmų protokole. L. P. tuo metu dar nebuvo baigęs techninės apžiūros automobiliui „Renault Clio“, todėl teismas visiškai netinkamai tokius L. P. veiksmus interpretavo kaip siekį gauti atlygį iš T. M.. 9.9. Toliau apeliantas teigia, kad teismas T. M. parodymų nevertino ir negretino su liudytojos K. E. parodymais, tuo metu dirbusios kasininke UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad jokio pokalbio tarp L.

P. ir T. M. negirdėjo. Be to, pasak nuteistojo, T. M. taip pat aiÅ¡kiai nurodyti negalėjo, ar sakė L. P. apie kokius tai automobilio „Renault Clio“ gedimus bei ar teikė kokius praÅ¡ymus. Nors T. M. pakartotinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog neprisiminė ar nurodė L. P., kad neveikė dujos, pirminio bylos nagrinėjimo teisme metu atsakydamas į prokuroro klausimo, nurodė, jog bendravo penkias minutes, tačiau minėta, kad K. E. pokalbio negirdėjo, todėl, apelianto manymu, tokios aplinkybės paneigia teismo iÅ¡vadas apie iÅ¡ankstinį tarimÄ si. 9.10.

Nurodoma, jog teismas, įvertinęs L. P. elgesį ir T. M. subjektyvius parodymus, nepagrįstai sprendė, kad L. P. suprato, kad paima iÅ¡ T. M. pinigus. Teigia, kad teismas nesiaiÅ¡kino ir neaptarė, kaip pasireiÅ¡kė L. P. T. M. į delnÄ paduoto 20 Eur kupiÅ«ros sugniaužimas, kas leido daryti iÅ¡vadÄ apie L. P. suvokimÄ , kad ėmė pinigus. Pasak apelianto, L. P. aiÅ¡kiai nurodė, o ir iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad T. M. pasiÅ¡alina greitu žingsniu į kairę pusę, kur už durų jo jau nebesimato, o L.

P. bÅ«damas lėtesnio bÅ«do, kol susivokė, kad rankoje atsisveikinimo metu su T. M. jam liko pinigai, nesuvokė į kuriÄ pusę nuėjo T. M., nes nematė iÅ¡ kurios pusės jis atėjo, dėl ko išėjęs pro kasos patalpos duris nuėjo į prieÅ¡ingÄ pusę, ieÅ¡kodamas T. M. ir siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti kur jis nuėjo, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Taip pat nurodo, jog byloje buvo nustatyta, kad toks atvejis, kai pinigai paduodami po „žalio lapo“ iÅ¡davimo, L. P. buvo pirmÄ kartÄ , nes, pasak nuteistojo, įprastai pinigai už techninių trÅ«kumų nepastebėjimÄ paduodami juos paliekant automobilyje ar kartu su dokumentais, tokių situacijų, kai pinigai paduodami atlikus apžiÅ«rÄ , L.

P. vykdant priskirtas funkcijas nėra buvę. 9.11. Nuteistasis skunde teigia, kad Kauno apygardos teismui grÄ Å¾inus Kauno apylinkės teismui iÅ¡ naujo nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. P. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu, teismas nepaÅ¡alino byloje esančių abejonių ir kilusių neaiÅ¡kumų pripažindamas L. P. kaltę dėl pareikÅ¡tų kaltinimų nuosprendyje aptartais ir BPK 20 straipsniui prieÅ¡taraujančiais įrodymais, nepagrįstai sprendė, kad jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, kas nulėmė neteisėto baigiamojo akto priėmimÄ . 9.12.

Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas bausmę L. P., netinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis. Teismas L. P. skirdamas tokio dydžio baudas už inkriminuotas veikas, aiškiai skyrė jas per dideles, kadangi paskirtų baudų didžiai neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir paskirties. 9.13. Skunde teigiama, jog byloje buvo nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos priemonės T. M. atžvilgiu buvo taikomos nuo 2018 m. gruodžio mėn. D.

B. nuo 2019 m. liepos 23 d. keletÄ kartų pats skambina T. M. ir praÅ¡o padėti sutvarkyti automobilio „Renault Clio“ techninę apžiÅ«rÄ . Pasak apelianto, tokiais veiksmais intensyviai reikalavo, kad T. M. imtųsi veiksmų, kad transporto priemonė be kliūčių praeitų apžiÅ«rÄ automobilių techninių apžiÅ«rų centre. D. B., bÅ«damas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrėju, privalėjo ir turėjo suvokti, kad jis aktyviai provokuoja T.

M. nusikalsti, žinodamas ir suvokdamas, kad jis nėra UAB „Kauno techninių apžiÅ«rų centras“ darbuotojas, kas rodo, jog T. M. buvo intensyviai provokuojamas elgtis neteisėtai ir taip akivaizdžiai buvo pažeistos taisyklės reglamentuojančios nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmų teisėtumÄ . Pripažinus, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriaus pareigÅ«nams taikant kriminalinės žvalgybos priemones T. M. atžvilgiu, buvo padaryti pažeidimai susiję su provokavimu daryti nusikalstamÄ veikÄ , taip pat nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų taikymo trukmė neatitiko nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų taikymo teisėtumo, spręstina, kad nurodytų veiksmų pagrindu byloje surinkti paskesni įrodymai gauti neleistinais ir įstatymui prieÅ¡taraujančiais bÅ«dais ir jais negalėjo bÅ«ti grindžiama L.

P. kalte dėl inkriminuojamų veikų.

10. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Nuteistųjų T. M., L. P. ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliaciniai skundai atmetami.

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ nuteistojo T. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Nuteistojo L. P. apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir 300 straipsnio 1 dalyje, be to, skyrė neteisingas bausmes.

Prokuroras apeliaciniu skundu ginčija nuteistiesiems paskirtas bausmes. Kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu. Dėl nuteistojo T. M. apeliacinio skundo 12. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ; laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo.

Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sÄ lygas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

13. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus ir visų sÄ lygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimÄ bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ aptartų sÄ lygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sÄ lygų buvimas netenka prasmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

14. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. M. padarė dvi idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, kurių viena laikytina apysunkiu nusikaltimu, kita – baudžiamuoju nusižengimu, Abi nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Veikos padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, leidžiančių abejoti tokiu vertinimu. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ jÄ sutaptį, reiÅ¡kia, kad asmuo iÅ¡ esmės padarė vienÄ veikÄ , kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartÄ yra nurodyta, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas padaro idealiÄ jÄ sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas Taigi apygardos teismas pažymi, kad T. M. nusikalto pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ sÄ lygÄ . Taip pat nustatyta, kad T. M. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , civilinių ieÅ¡kinių byloje nėra, žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai).

15. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra visų įstatyme nustatytų sÄ lygų atleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad T. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesutikti su tokia Å¡io teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

16. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Pažymima, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumÄ , teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali bÅ«ti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibÅ«dinančios veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ , elgesys praeityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021) Vienai ar kitai iÅ¡vadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (iÅ¡nykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobÅ«dis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus.

Be kita ko, teismai, spręsdami dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumÄ .

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada netaikyti T. M. BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius 22 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas yra motyvuota ir pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis. Klausimas dėl T. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡spręstas tinkamai, kaip visumÄ , neatsietai vertinant nuteistojo asmenį ir jo padarytas veikas apibÅ«dinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime motyvai iÅ¡dėstyti aptarus kiekvienÄ iÅ¡ teisinių kriterijų, reikÅ¡mingų taikant BK 40 straipsnio nuostatas, jie aiÅ¡kÅ«s ir įtikinantys, pagrįsti nuodugnia teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių analize, tinkamai vadovaujantis su Å¡iuo klausimu susijusia kasacinės instancijos teismo praktika. Pažymima, jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiÅ¡kia, kad nėra vienos iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas iÅ¡vadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Sprendžiant šį klausimÄ neturi likti neaiÅ¡kumų ar abejonių dėl to, ar iÅ¡ tiesų visos aplinkybės yra tokios aiÅ¡kios, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. BÅ«tent tokių pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismui ir kilo.

18. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad T. M. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, ir Å¡iuo atveju nuteistas už veikų, sudarančių idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį padarymÄ , tačiau bylos duomenys pagrindžia, kad T. M. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

19. Kolegija sprendžia, jog T. M. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netaikytinas, kadangi netenkinama BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta bÅ«tinoji sÄ lyga - nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jo padaryta veika nebuvo atsitiktinė. T. M. atsiliepė į nepažįstamo asmens (D. B.) skambutį, sutiko padėti neteisėtai praeiti techninę apžiÅ«rÄ visiÅ¡kai nepažįstamam asmeniui.

Tokios aplinkybės leidžia spręsti apie sistemingÄ tokio pobÅ«džio veiklÄ . Å ios iÅ¡vados teisingumÄ pagrindžia ir kiti byloje surinkti duomenys, pavyzdžiui Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, kuriuose užfiksuoti T. M. pokalbiai su kitais asmenimis, tame tarpe ir su tėvu S. M., kurių turinys leidžia manyti, jog tariamasi dėl techninės apžiÅ«ros atlikimo neteisėtais bÅ«dais (1 t., b. l. 33-102). Nurodytas aplinkybes pagrindžia ir prie baudžiamosios bylos prijungti UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centro“, (duomenys neskelbtini) esančiomis kameromis filmuoti vaizdo įraÅ¡ai bei fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad T.

M. dalyvauja techninėse apžiūrose: 2018 m. gruodžio 11 d. automobilio, Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 10 d. – BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 6 d. – Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 9 d. – FORD GALAXY, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 52-53).

20. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sÄ lyga nebuvo konstatuota įvertinus jai nustatyti reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes. Teismo sprendime pateiktos iÅ¡vados yra motyvuotos, aiÅ¡kios, atitinkančios suformuotÄ teismų praktikÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kitaip vertinti bylos duomenis ir daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.

21. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija netenkina nuteistojo T. M. apeliacinio skundo praÅ¡ymo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į priimto sprendimo motyvus, kolegija nepasisako dėl teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų tinkamumo bÅ«ti laiduotojais. Dėl nuteistojo L. P. apeliacinio skundo 22.

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi, bylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir padaryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės ir kategoriÅ¡kos.

Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, tačiau tai nesuponuoja iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, rėmėsi duomenimis, kurie negali bÅ«ti pripažinti įrodymais, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl L.

P. kaltės.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo L. P. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytÄ 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir 300 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas L. P. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu L. P. veikos pagal 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų veikų požymius.

Dėl automobilio „Opel Zafira-A“ techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės klastojimo 24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. P. neprivalėjo visai konstatuoti jokio trÅ«kumo dėl automobilio „Opel Zafira-A“, nes faktiÅ¡kai Å¡vietė abu automobilio „Opel Zafira-A“ galiniai žibintai. Nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, jog automobilis „Opel Zafira-A“ sava eiga pristatomas į policijos aikÅ¡telę, galėjo patirti ir elektros instaliacijos gedimų, dėl ko viena numerio apÅ¡vietimo lemputė perdegė, kÄ teismas vertino, jog buvo nepažymėtas didelis trÅ«kumas.

Nors teismas pripažino, kad G. C. pateiktame vaizdo įraše bei pateiktose fotonuotraukose, kontrolinės apžiūros metu užfiksuoti nepritvirtinti ir netinkamai pravesti transporto priemonės priekiniai stabdžių vamzdeliai, tačiau, apelianto teigimu, G. C. pateiktame vaizdo įraše neatsispindi automobilio identifikacijos numeris ir ar tai automobilis „Opel Zafira-A“, kurį 2019 m. liepos 25 d. apžiūrėjo L. P.. Nurodo, jog fotografuota medžiaga nebuvo tinkamai įforminta, kaip to reikalauja BPK nuostatos, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pateikti G.

C. duomenys atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimams ir jie gali bÅ«ti tinkamas įrodymas grindžiant L. P. kaltę. Pasak apelianto, siekiant paÅ¡alinti UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ direktoriaus G. C. pateiktų į bylÄ dokumentų keliančias abejones, taip pat jo ir jam pavaldžių asmenų viso proceso metu įsitikinti duotų parodymų patikimumu, automobilių „Opel Zafira-A“ ir „Renault Clio“ pakartotinÄ apžiÅ«rÄ bei jų fiksavimÄ turėjo atlikti neÅ¡aliÅ¡ka institucija.

Toliau skunde teigia, kad teismas, vertindamas „Opel Zafira-A“ ridos skirtumÄ 179 kilometrais didesne nepagrįstai sprendė, kad automobilio ridos duomenis galimai buvo fiksuoti ir pirminės L. P. apžiÅ«ros metu, nes pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais įsivėlė klaida, o įvardijamos klaidos, kaip ir kitų neaiÅ¡kiais bÅ«dais nustatytų automobiliams trÅ«kumų nebuvo galimybės patikrinti L. P. dėl automobilių skubaus grÄ Å¾inimo jų savininkams. Kita vertus, be pagrindo teismas vertino liudytojos tyrėjos L.

Å ., atlikusios tyrimÄ Å¡ioje byloje, teiginius patikimais dėl to, kad ji raÅ¡ydama raÅ¡tÄ Kauno techninės apžiÅ«ros centrui nurodė, kad sulaikyti automobiliai 2019 m. liepos 25 d. po 18 val. nedalyvavo vieÅ¡ame eisme. Pati liudytoja L. Å . automobilio „Opel Zafira-A“ ir „Renault Clio“ pristatyme į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriaus automobilių aikÅ¡telę, nedalyvavo ir nefiksavo pristatymo vietos bei laiko.

Automobilio „Opel Zafira-A“ pristatymo laikas nefiksuotas ir A. B. pildytame Transporto priemones 2019 m. liepos 25 d. perdavimo-priėmimo akte. Toliau nurodo, kad transporto priemonės savininkė A. Ž., 2019 m. liepos 30 d., atsiimdama automobilį nurodė, kad pretenzijų dėl transporto bÅ«klės neturi, o tai parodo, kad A. B. akte nurodyti transporto priemonės defektai jai buvo žinomi, o tai reiÅ¡kia, kad nebuvo padaryti po 2019 m. liepos 25 d. L. P. atliktos transporto priemonės techninės apžiÅ«ros ir kad nurodytos aplinkybės bei skirtingai įvertinti automobilio iÅ¡orės apgadinimai, teismo nuomone, neturi įtakos vertinant apklaustų liudytojų parodymų patikimumÄ ar pakartotinės technikes apžiÅ«ros iÅ¡vadas, yra nepagrįstos ir neatitinkančios bylos faktinių aplinkybių.

Todėl, pasak nuteistojo, tokios teismo daromos prielaidos, niekaip nepaneigia L. P. teiginių, kad būtent jis automobilio „Opel Zafira-A“ ridos duomenis fiksavo pats juos nurašant nuo automobilio spidometro.

25. Apelianto skunde nurodytas aplinkybes, jog automobilis „Opel Zafira-A“ buvo techniÅ¡kai tvarkingas ir jo tikrinimo metu nebuvo esminių trÅ«kumų, paneigia byloje nustatyti ir detaliai skundžiamame nuosprendyje iÅ¡analizuoti neginčijami faktai, kurių aukÅ¡tesnysis teismas dar kartÄ nekartoja, tik nurodo esmines aplinkybes.

26. Nuteistojo parodymai yra paneigti liudytojų G. C. (8 t., b. l. 9-10), G. D. (7 t., b. l. 132-135) parodymais, UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centro“ raÅ¡tu ir Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortele (ataskaita) Nr.(duomenys neskelbtini), suformuota atliekant pakartotinę transporto priemonės apžiÅ«rÄ 2019 m. liepos 26 d. (3 t., b. l. 110,113), į bylÄ pateiktomis automobilio kontrolinės apžiÅ«ros metu, 2019 m. liepos 26 d. darytomis fotonuotraukomis bei filmuota medžiaga (7 t., b. l. 160, 165, 182, 181).

Nuotraukoje „Opel akumuliatoriaus tvirtinimas“ užfiksuotas nepritvirtintas automobilio akumuliatorius (7 t., b. l. 160). Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nei transporto priemonės ridos neatitikimo duomenys, nei iškeltos abejonės dėl transporto priemonės gabenimo iš įvykio vietos būdo ar jos antspaudavimo, ar tariamo Techninių apžiūrų centro vadovo G. C. šališkumo, neturėjo įtakos teismo išvadų padarymui dėl aptariamos veikos – techninės apžiūros rezultatų kortelės klastojimo.

Nurodytu atveju būtent kaltinamojo tyčiniais veiksmais transporto priemonės „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelėje buvo įrašyti neteisingi duomenys apie šio automobilio galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo šaltinį. Be to, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl nustatytų transporto priemonės techninių trūkumų kvalifikavimo dideliais ar nedideliais, nes techninės apžiūros rezultatų kortelėje kontrolierius G.

D. tinkamai, vadovaudamasis galiojančiais norminiais aktais, užfiksavo ir kvalifikavo nurodytus trūkumus.

27. Nors L. P. ir paaiÅ¡kino, kad ridos duomenis nuraÅ¡inėja atidžiai, apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtos aplinkybės tai paneigė. Nustatyta, kad tÄ pačiÄ dienÄ L. P. atliktos automobilio „Renault Clio“ techninės apžiÅ«ros metu, automobilio ridos duomenis L. P. nurašė ne pats, o jie jam per atstumÄ buvo sudiktuoti T. M.. Å ias aplinkybes patvirtino slapto sekimo protokolas bei pridėti vaizdo įraÅ¡ai (2 t., b. l. 45, 2 CD, Rec1_0005) iÅ¡ kurių matyti, kaip T. M. diktuoja L. P., stovinčiam keli metrai nuo automobilio, ridos duomenis: „148612“. Taigi, automobilio „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ridos duomenys galėjo bÅ«ti neteisingai užfiksuoti ir pirminės L. P. atliktos techninės apžiÅ«ros metu.

28. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog jei ir bÅ«tų automobiliu „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvę nuvažiuoti 179 km, laikotarpiu tarp L. P. atliktos pirminės apžiÅ«ros ir kitÄ dienÄ Kaune atliktos pakartotinės apžiÅ«ros, papildomos apžiÅ«ros metu, nustatyti gedimai negalėjo bÅ«ti įtakoti papildomai nuvažiuotų kilometrų. Taip pat ir stabdžių vamzdelių neteisingas pravedimas ir pritvirtinimas, bei akumuliatoriaus baterijos nepritvirtinimas plokÅ¡tele ir varžtu, kaip patvirtino ir G. C., negalėjo atsirasti net ir nuvažiavus kelis Å¡imtus kilometrų, nes akivaizdu, kad Å¡ie trÅ«kumai atsirado dėl netinkamai atliktų darbų keičiant stabdžių vamzdelius bei įdedant į automobilį akumuliatorių.

29. Skundo argumentai dėl skirtingai įvertintų transporto priemonės defektų skirtinguose procesiniuose dokumentuose, atmestini kaip nepagrįsti. Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai Z. B. ir A. B. paaiškino, kad apžiūros metu buvo tikslas užfiksuoti duomenis, susijusius su nagrinėjamos bylos dalyku – kyšininkavimu – tuo tarpu priduodant transporto priemonę saugojimui į aikštelę, buvo svarbu užfiksuoti transporto priemonės būklę bei išorinius defektus, siekiant ateityje išvengti pretenzijų dėl transporto priemonės sugadinimų jos saugojimo metu.

Ta aplinkybė, kad ant to paties dokumento (3 t., b. l. 121) transporto priemonės savininkė A. Ž. 2019 m. liepos 30 d., atsiimdama automobilį nurodė, kad pretenzijų dėl transporto bÅ«klės neturi, parodo, kad A. B. akte nurodyti transporto priemonės defektai jai buvo žinomi, o tai reiÅ¡kia, kad nebuvo padaryti po 2019 m. liepos 25 d. L. P. atliktos transporto priemonės techninės apžiÅ«ros. Taigi, pagrįstai nustatyta, jog nurodytos aplinkybės bei skirtingai įvertinti automobilio iÅ¡orės apgadinimai, neturėjo įtakos vertinant apklaustų liudytojų parodymų patikimumÄ ar pakartotinės technikės apžiÅ«ros iÅ¡vadas.

30. Kolegija pažymi, jog L. P., kaip kontrolierius, tokius gedimus turėjo nustatyti ir tinkamai užfiksuoti, nebent jis būtų buvęs visiškai nekompetentingas savo pareigose, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Priešingai, L. P. UAB „Kauno techninės apžiūros centre“ dirbo nuo 2015 m. sausio 12 d. (4 t., b. l. 120), vadovo charakterizuotas teigiamai, nurodant, kad būdamas kontrolieriumi, turi pakankamai teorinių ir praktinių žinių, kurias sėkmingai taiko darbinėje veikloje, tvarkingas, laiku ir kokybiškai atlieka jam patikėtas užduotis (4 t., b. l. 126).

Dėl automobilio „Renault Clio“ techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės klastojimo ir kyÅ¡ininkavimo 31. Skunde apeliantas teigia, kad pakartotinės 2019 m. liepos 26 d. apžiÅ«ros metu UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centro“ direktoriui G. C. pavaldaus darbuotojo G. D., automobiliui „Renault Clio“ nustatyti nepažymėti dideli trÅ«kumai niekaip nepatvirtina, kad L. P. 2019 m. liepos 25 d. atliekant pakartotinę automobilio „Renault Clio“ apžiÅ«rÄ , nurodyti trÅ«kumai buvo.

L. P. atlikta automobilio „Renault Clio“ apžiÅ«ra fiksuota tiek specialiomis vaizdo ir garso įraÅ¡o priemonėmis, tiek UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ (duomenys neskelbtini) įrengtomis vaizdo kameromis, iÅ¡ kurių matyti, kad L. P. tinkamai viskÄ patikrina. Toliau nurodo, jog byloje duomenų, kai automobilis buvo perduodamas J. Č., jog automobilis neveikė dujomis nėra, to nefiksuojama automobilį tiek perduodant D. B., tiek jį grÄ Å¾inant J. Č.. Taip pat teigia, kad byloje objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų užfiksuota, kada automobilio variklis veikia dujomis, kada neveikia ir kÄ rodo simbolis GAS, iÅ¡skyrus UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ 2019 m. liepos 26 d. pakartotinės apžiÅ«ros metu parengtos techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (Ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytų duomenų patikimumas, kelia pagrįstų abejonių, nėra, nors liudytojų G.

C. ir jam pavaldžių darbuotojų, policijos pareigÅ«nų parodymais, pasak teismo, nustatyta, kad neveikė dujos, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad duoti liudytojų parodymai yra nenuoseklÅ«s ir kelia abejonių jų patikimumu bei objektyvumu. Be to, skunde nurodoma, kad L. P. 2019 m. liepos 25 d. oro pagalvių ir sagčių tikrinimÄ atliko tik įvažiavus automobiliui, (SRS) sistema rodė, jog yra iÅ¡jungta keleivio oro pagalvė – Å¡vietė keleivio oro pagalvės simbolis. Toliau apeliantas teigia, kad atliekant patikrÄ , įjungus degimÄ (SRS) lemputė įsijungė, o užvedus automobilį ji užgeso – kas parodė, jog sistema veikia tinkamai.

Visa oro pagalvių indikatoriaus tikrinimo procedūra nuo 45.20 min iki 45.45 min fiksuota vaizdo įrašu (Recl_0004), operatyvine vaizdo ir garso priemone, kuri buvo įrengta „Renault Clio“ salone.

32. Bylos duomenimis, automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortele (Ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 105) nustatyta, kad 2019 m. liepos 25 d. 16.29 val. kontrolierius L. P. transporto priemonės techninės apžiÅ«ros metu nei didelių, nei nedidelių trÅ«kumų nenustatė, tuo tarpu kitÄ dienÄ atliktos kontrolinės apžiÅ«ros metu kontrolierius G. D., dalyvaujant Kauno techninės apžiÅ«ros centro direktoriui G. C., nustatė du transporto priemonės didelius trÅ«kumus, kurie beje, buvo nustatyti ir prieÅ¡ tai, 2019 m. liepos 15 d. kontrolieriaus Ž.

K. atliktos pirminės techninės apžiÅ«ros metu. Å iuos trÅ«kumus tiek kontrolierius G. D., tiek kontrolierius Ž. K. nurodė Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelėse (3 t. b. l. 103, 111-112). Taigi vien tik L. P. veiksmai ir žodžiai, kurie, jo nuomone, pagrindė vieno ar kito trÅ«kumo nebuvimÄ , patys savaime nepaneigia jo kaltės, nes jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Tuo tarpu jam inkriminuotos aplinkybes, tai, kad jo atliekamos techninės apžiÅ«ros metu automobilyje degė indikatoriaus lemputė (MIL), rodanti gedimÄ apsaugos sistemoje, patvirtino ir kiti įrodymai.

Automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 15 d. atliktos techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 201-0189312, kurios iÅ¡vadoje nurodyta, kad „Transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų“. Tarp kitų gedimų, nurodyti kaip dideli trÅ«kumai, kad saugos diržų ir sagčių, kitų saugos sistemų trÅ«kumai, gedimų indikatoriaus lemputė rodė sistemos gedimÄ , veikimo sutrikimas (3 t., b. l. 103). Å ie trÅ«kumai buvo užfiksuoti taip pat ir 2019 m. liepos 26 d. atliktos automobilio „Renault Clio“ Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 111), bei Techninių ekspertizių įmonės UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centro“ raÅ¡te (3 t., b. l. 110).

Liudytojo Ž. K. parodymai patvirtino, kad pirminės apžiÅ«ros atlikimo metu (2019 m. liepos 15 d.) transporto priemonėje be kitų gedimų, degė ir „AIR BAG“ lemputės indikatorius, rodantis oro pagalvių gedimÄ . Liudytojas G. D. tiksliai neprisiminė, kuri lemputė apžiÅ«ros metu degė, tačiau apžiÅ«ros metu dalyvavęs G. C. bei jo apžiÅ«ros metu darytos fotonuotraukos patvirtino, kad transporto priemonėje degė ne L. P. nurodomas indikatorius, rodantis, kad oro pagalvė iÅ¡jungta (antras nuo virÅ¡aus), o bÅ«tent indikatorius (virÅ¡utinis), rodantis oro pagalvių sistemos gedimÄ .

Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu apžiÅ«rėtose fotonuotraukose tai akivaizdžiai matėsi (žr. spalvotas nuotraukas, įraÅ¡ytas į CD (7 t. b. l. 165). Apylinkės teismas, L. P. nurodytÄ aplinkybę, kad jam atliekant techninę automobilio apžiÅ«rÄ , perjungus maitinimÄ dujomis įspėjamoji lemputė užgeso ir automobilio variklis parodė ženklus, kad dujos persijungė, pagrįstai atmetė, kadangi visi apklausti liudytojai, tikrinę ar vairavę transporto priemonę tiek prieÅ¡ L.

P. atliekamÄ apžiÅ«rÄ , tiek po jos, nurodė, kad jokios reakcijos perjungus automobilio maitinimo degalais sistemÄ , nebuvo: variklio darbas nepasikeitė, įspėjamasis indikatorius prietaisų skyde neužgeso.

33. Nuteistasis skunde nurodo, jog teismas, įvertinęs L. P. elgesį ir T. M. subjektyvius parodymus, nepagrįstai sprendė, kad L. P. suprato, kad paima iÅ¡ T. M. pinigus. Teigia, kad teismas nesiaiÅ¡kino ir neaptarė, kaip pasireiÅ¡kė L. P. T. M. į delnÄ paduoto 20 Eur kupiÅ«ros sugniaužimas, kas leido daryti iÅ¡vadÄ apie L. P. suvokimÄ , kad ėmė pinigus.

34. Pažymėtina, kad UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centro“ direktoriaus 2016 m. birželio mėn. 28 d. įsakymu patvirtintų taisyklių „Dėl UAB „Kauno techninės apžiÅ«ros centras“ darbuotojų, atliekančių kelių transporto priemonių ir jų priekabų privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , susidÅ«rusių su galima korupcinio pobÅ«džio nusikalstama veika, elgesio ir korupcinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų draudimo“ 7, 8, 8.2, 10, 10.2, 10.4 punktuose numatyta, koks turėtų bÅ«ti kontrolieriaus elgesys, kai kėsinamasi jį papirkti.

35. Bylos duomenimis, L. P. neneigė, kad po techninės apžiÅ«ros atlikimo ir transporto priemonės technikinės apžiÅ«ros ataskaitos iÅ¡spausdinimo, T. M. jam į rankÄ Ä¯spraudė 20 Eur. Å ias aplinkybes taip pat patvirtino T. M. parodymai, slapto sekimo metu daryti įraÅ¡ai, iÅ¡ kurių buvo matyti, kad T. M. į delnÄ pasiruoÅ¡ia 20 Eur kupiÅ«rÄ . Techninių apžiÅ«rų kameromis buvo nufilmuota, kaip po to, kai paėmė į delnÄ 20 Eur T. M. iÅ¡ karto nueina į apžiÅ«ros centro kasos patalpas, kuriose yra ir L.

P.. Asmens kratos metu pas L. P. randamos trys kupiÅ«ros po 20 Eur. L. P. neigė tÄ aplinkybę, kad T. M. jam duoti 20 Eur buvo atlygis už automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sklandų techninės apžiÅ«ros praėjimÄ . Jis nurodė, kad nesuprato už kÄ yra pinigai, jis iÅ¡sigandęs įsidėjo pinigus į kiÅ¡enę ir norėjo pasivijęs T. M. iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau to padaryti jam nepavyko, nes buvo sulaikytas. Tačiau Å¡ie parodymai paneigti kitų apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visetu.

T. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teisme perskaitytais BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka, tiek duotais teisiamojo posėdžio metu, paaiÅ¡kino, kad perduodamas 20 Eur L. P. į delnÄ nepajuto jokio pasiprieÅ¡inimo, prieÅ¡ingai – L. P. delnÄ sugniaužė (4 t., b. l. 43). Kaip jau minėta, Techninių apžiÅ«rų centro kameromis užfiksuota, kad po to, kai pagal slapto sekimo medžiagÄ , T. M. į delnÄ Ä¯sidėjo 20 Eur, jis grįžta į Techninės apžiÅ«ros centro patalpas, kur 16:45:39 val. paskui L.

P. užeina į kasos patalpas. Kitame įraÅ¡e matyti, kaip 16:47:55 val. T. M. neskubėdamas iÅ¡eina iÅ¡ kasos patalpos ir Techninės apžiÅ«ros centro (fotonuotrauka iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o 3 t., b. l. 152), 16:48:33 val. iÅ¡ kasos patalpos iÅ¡eina L. P., eina į prieÅ¡ingÄ pusę nei nuėjo T. M. (fotonuotrauka iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o 3 t., b. l. 153), 16:49:16 val. L. P. grįžta į salę ir 16:49:37 val. prie jo prieina policijos pareigÅ«nai (3 t., b. l. 146-154, CD 3, IP Camera1_Jonavos TAC NVR_Jonavos TAC_20190725164728_20190725170625_85 591097.mp4).

Taigi, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad imtis kokių nors veiksmų, siekiant parodyti savo nesutikimÄ priimti kyšį, laiko buvo pakankama. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, L. P. galėjo tiesiog apie tai iÅ¡ karto pasakyti T. M. arba jam išėjus, neįsidėti pinigus į kiÅ¡enę, o nueiti į TAC vaizdo kamerų vaizdo įraÅ¡ymo zonÄ ir apie tai praneÅ¡ti kitiems kontrolieriams, kadangi, kaip buvo nustatyta, vadovo, ar jį pavaduojančio asmens tÄ dienÄ Techninių apžiÅ«rų stotyje nebuvo.

Tačiau L. P. neatliko jokių veiksmų, kad T. M. korupcinio pobÅ«džio veiksmai bÅ«tų atskleisti ir tai parodo, kad T. M. duotÄ kyšį L. P. priėmė.

36. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog automobilių „Opel Zafira-A“ ir „Renault Clio“ trūkumai buvo nustatyti neginčijamai. Todėl apelianto nurodyti skundo argumentai dėl automobilių trūkumų nebuvimo L. P. tikrinimo metu ir atsiradimo pakartotinio patikrinimo metu ar dėl automobilio ridos nesutapimo, yra nepagrįsti, kadangi jie nepaneigia, jog minėti automobiliai buvo su nustatytais gedimais, kuriems esant išvada, kad „Transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus“ buvo negalima.

Apygardos teismas pažymi, jog L. P. turėjo kompetencijos tokius gedimus nustatyti ir tinkamai užfiksuoti, nes, kaip minėta aukščiau, charakterizuojamas kaip turintis pakankamai teorinių ir praktinių žinių, taigi apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Dėl kriminalinės žvalgybos priemonių teisėtumo 37. Apelianto skunde taip pat teigiama, kad kriminalinės žvalgybos priemonės T. M. atžvilgiu buvo taikomos nuo 2018 m. gruodžio mėn. D. B. nuo 2019 m. liepos 23 d. keletÄ kartų pats skambino T.

M. ir prašė padėti sutvarkyti automobilio „Renault Clio“ techninę apžiÅ«rÄ . Pasak apelianto, tokiais veiksmais intensyviai reikalauta, kad T. M. imtųsi veiksmų, kad transporto priemonė be kliūčių praeitų apžiÅ«rÄ automobilių techninių apžiÅ«rų centre. D. B. bÅ«damas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrėju, privalėjo ir turėjo suvokti, kad jis aktyviai provokuoja T. M. nusikalsti, žinodamas ir suvokdamas, kad jis nėra UAB „Kauno techninių apžiÅ«rų centras“ darbuotojas, kas rodo, jog T.

M. buvo intensyviai provokuojamas elgtis neteisėtai ir taip akivaizdžiai buvo pažeistos taisyklės reglamentuojančios nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmų teisėtumÄ .

38. Pagal BPK 159 straipsnio 3 dalį atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus (toliau – ir NVIV) draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje, remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu, Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, yra ne kartÄ konstatuota, kad nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami iÅ¡ esmės pasyviu bÅ«du, t. y. asmuo, atliekantis NVIV pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ ar veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau – NVIM), naudojamÄ pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymÄ , negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad provokavimo faktas turi bÅ«ti konstatuojamas, kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima, padaryti iÅ¡vadÄ , jog atitinkama nusikalstama veika nebÅ«tų buvusi padaryta be valstybės pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo.

IÅ¡vada, kad valstybės pareigÅ«nai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali bÅ«ti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieÅ¡ kuriuos atliekami nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigÅ«nų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iÅ¡ jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laikÄ trunkantys pareigÅ«nų veiksmai turėjo esminę įtakÄ asmenų, prieÅ¡ kuriuos buvo taikomos nevieÅ¡o pobÅ«džio priemonės, veiksmams.

Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigÅ«nai sukurstė jį padaryti nusikaltimÄ , t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigÅ«nų žinios nebÅ«tų buvę (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2010, 2K-530/2012, 2K-434/2013, 2K‑238-139/2015, 2K-430-746/2015). Sprendžiant klausimÄ , ar buvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , turėtų bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į NVIM dalyvių veikimo bÅ«dÄ realizuojant NVIM (t. y.

į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ ), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki NVIM taikymo darant nusikalstamÄ veikÄ ar rengiantis jÄ daryti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, EŽTT Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 74420/01).

39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju, T. M. nenurodė, kad buvo provokuojamas daryti nusikalstamÄ veikÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , kad iniciatyvÄ neteisėtai tarpininkauti, už kyÅ¡ius padėti praeiti techniÅ¡kai netvarkingų automobilių techninę apžiÅ«rÄ , parodė pats T. M., o D. B., kaip teisėsaugos užduočių vykdytojas, tik prisijungė prie jau daromos T. M. nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis, pats T. M. davė patarimus D. B. dėl konspiracijos, pinigų sumos, pats pasirinko nusikalstamos veikos modelį, pasinaudodamas pažintimis su L.

P.. Todėl pagrįstai nustatyta, kad T. M. pats nusprendė elgtis nusikalstamai, t. y. už kyšį padėti praeiti automobilio techninę apžiÅ«rÄ ir taip įtraukė jau į savo tokiÄ daromÄ nusikalstamÄ veikÄ L. P.. Nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymas nuteistiesiems nevaržė jų pasirinkimo laisvės ir jie turėjo galimybę pasirinkti teisėtÄ elgesio variantÄ â€“ atsisakyti daryti nusikalstamÄ veikÄ ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir praneÅ¡ti apie kito asmens siekį daryti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistieji nebuvo provokuojami padaryti nusikalstamÄ veikÄ ir nusikalstamos veikos imitavimo modelis prieÅ¡ juos buvo pritaikytas teisėtai, o jo naudojimo metu gauti duomenys yra leistini ir pripažintini įrodymais, patvirtinančiais nuteistųjų dalyvavimÄ padarant nusikalstamas veikas. Dėl prokuroro apeliacinio skundo 40. Dėl bausmės paskyrimo nuteistajam T. M.

41. Prokuroras skunde nurodo, kad T. M. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymÄ â€“ tyčinį baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ ir už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kaltę jis pripažino dėl akivaizdžių ir jau nustatytų faktų, tačiau bylos medžiaga patvirtino įtarimÄ , kad tokia neteisėta veikla jis vertėsi sistemingai, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiÅ¡ki ir piktnaudžiaudamas valdžios atstovo – policijos pareigÅ«no statusu, pažintimis, į nusikalstamÄ veikÄ Ä¯traukė ir L. P.. Teigia, jog T. M. savo veiksmais padarė didelę žalÄ juridiniam asmeniui – policijos įstaigai bei valstybės tarnybai. Prokuroro teigimu, T. M. subendrinta bausmė turėjo bÅ«ti artima bausmių už padarytas veikas numatytam vidurkiui, todėl 600 MGL subendrinta bauda bÅ«tų teisingumo principÄ ir bausmės paskirtį užtikrinanti bausmė.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-176-222/2019, 2K‑213‑719/2020 ir kt.).??? 43.

Prokuroras praÅ¡ymÄ skirti griežtesnę bausmę T. M. motyvuoja tuo, kad jis prisipažino tik dėl akivaizdžių ir jau nustatytų faktų. Kolegija atmeta Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus ir pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad T. M. nuo pat proceso pradžios davė parodymus, pripažindamas savo kaltę, todėl teismas neturi pagrindo Å¡ios aplinkybės neįvertinti kaip atsakomybę lengvinančios.

44. Prokuroro argumentai, kad nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiÅ¡ki ir asmuo nusikalto piktnaudžiaudamas valdžios atstovo – policijos pareigÅ«no statusu, dėl ko skirtina didesnė bausmė, taip pat nepagrįsti. BK 226 straipsnyje numatytų veikų motyvai visada yra savanaudiÅ¡ki, skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokiÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis (BK 60 straipsnio 2 dalis). Be to, ir iÅ¡ kaltinamojo akto ir iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog veika nebuvo padaryta piktnaudžiaujant tarnyba (policijos pareigÅ«no statusu), o pasinaudojant pažintimis su techninių apžiÅ«rų centro darbuotojais.

Å iame kontekste teigti, kad nuteistasis T. M. savo veiksmais padarė didelę žalÄ juridiniam asmeniui – policijos įstaigai bei valstybės tarnybai, taip pat nėra jokio pagrindo. Nesutiktina ir su kitu prokuroro argumentu dėl didesnės bausmės skyrimo, esÄ T. M. įtraukė į nusikalstamÄ veikÄ L. P.. L. P. nuteistas už pasikėsinimÄ kyÅ¡ininkauti, o T. M. – už pasikėsinimÄ prekiauti poveikiu. Tai yra atskiros tyčinės nusikalstamos veikos ir teigti, kad L. P. nusikalto tik todėl, jog buvo įtakotas T.

M., nėra jokio pagrindo.

45. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas įvertino, kad T. M. pasikėsino padaryti dvi idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena yra apysunkis nusikaltimas, už kurį numatyta baudos, areÅ¡to ir laisvės atėmimo iki 5 metų bausmės, kita – baudžiamasis nusižengimas, kurio sankcijoje numatytos baudos, laisvės apribojimo ar areÅ¡to bausmės. Veikos padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Nusikalstamos veikos mastas yra nedidelis, susitarimo ribos aiÅ¡kios, T. M. inkriminuoti vienkartiniai nusikalstami veiksmai, kurių dalykas vienu atveju nevirÅ¡ija 1 MG dydžio sumos, kitu atveju – nežymiai jÄ virÅ¡ija. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 47 straipsnyje nustatyta, kad už baudžiamÄ jį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriama nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda, o už apysunkį nusikaltimÄ â€“ nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda.

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, tai, kad nusikalstamos veikos nėra baigtos, į nusikalstamų veikų rūšinį pavojingumo laipsnį, kuris, atsižvelgiant į nedidelį nusikaltimo dalykÄ , yra mažesnis, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, sprendžia, jog apylinkės teismo nuosprendžiu parinkti bausmių dydžiai yra adekvatÅ«s padarytoms veikoms, todėl keisti nuosprendį griežtinant bausmes prokuroro skunde iÅ¡dėstytais motyvais, nėra pagrindo.

47. Dėl nuteistajam L. P. paskirtos bausmės 48. Prokuroras skunde nurodo, kad L. P. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymÄ â€“ tyčinio nebaigto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ (baudžiamasis įstatymas Å¡iuo atveju nustato baudos vidurkį – 1 010 MGL), tyčinio nebaigto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ (baudžiamasis įstatymas Å¡iuo atveju nustato baudos vidurkį – 255 MGL) ir baigto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ (baudžiamasis įstatymas Å¡iuo atveju nustato baudos vidurkį – 1 010 MGL).

Teigia, jog kaltės L. P. nepripažino, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiÅ¡ki ir bylos medžiaga patvirtino įtarimÄ , kad tokia neteisėta veikla jis vertėsi sistemingai, piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, savo veikimu padarė didelės žalos juridiniam asmeniui, taip pat ir sukėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui bei aplinkai, kadangi techniÅ¡kai netvarkingoms transporto priemonėms neteisėtai buvo leista dalyvauti vieÅ¡ajame eisme. Prokuroras teigia, kad L. P. subendrinta bausmė turėjo bÅ«ti artima bausmių už padarytas veikas numatytam vidurkiui, todėl 300 MGL subendrinta bauda bÅ«tų teisingumo principÄ ir bausmės paskirtį užtikrinanti bausmė.

49. Prokuroras skunde praÅ¡o nuteistajam L. P. už baudžiamÄ jį nusižengimÄ pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 4 dalį paskirti 250 MGL baudÄ , tai yra baudos, numatytos BK 47 straipsnyje už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , vidurkį. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apylinkės teismas už minėtÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ L. P. paskyrė 150 MGL baudÄ . Toliau prokuroras praÅ¡o L. P. pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį skirti 200 MGL baudÄ , pirmosios instancijos teismas skyrė 200 MGL baudÄ . Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį prokuroras praÅ¡o L. P. skirti 200 MGL baudÄ , apylinkės teismas skyrė 210 MGL baudÄ . Taigi, kaip matyti iÅ¡ skundo, iÅ¡ esmės prokuroras nuteistajam L. P. paskirtÄ bausmę už veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, netgi praÅ¡o Å¡velninti.

50. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs, kad veikos, numatytos BK 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo bÅ«du, griežtesnei iÅ¡ bausmių apimant Å¡velnesnę, ir už Å¡ias veikas paskyrė subendrintÄ bausmę – 200 MGL dydžio baudÄ . Toliau, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrino su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (automobilio „Opel Zafira-A“ Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės suklastojimas), tai yra 210 MGL dydžio bauda ir L.

P. paskyrė galutinę bausmę 260 MGL dydžio baudÄ . Apylinkės teismas parinkdamas dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ bei pridedamos bausmės minimaliÄ dalį, kuri negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (Å¡iuo atveju 50 MGL baudos už nesunkų nusikaltimÄ ), atsižvelgė į tai, kad L. P. charakterizuojamas teigiamai, nusikalto pirmÄ kartÄ , padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė. Kaip matyti iÅ¡ skundo, prokuroras neginčija nei bausmių bendrinimo bÅ«do, nei pridėtos bausmės dalies dydžio pagrįstumo.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su tokiu bendrinimu.

51. IÅ¡ prokuroro skundo matyti, kad apeliantÄ L. P. paskirtos baudos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , tenkina, už vienÄ iÅ¡ jų netgi siÅ«loma skirti 10 MGL mažesnę. Taigi prokuroras iÅ¡ esmės nesutinka tik su paskirtu bausmės dydžiu už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ .

52. Neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Nagrinėjamoje byloje paminėtų aplinkybių nenustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas L. P. paskyrė tinkamas bausmes, tinkamai paskyrė jų dydžius ir savo išvadas išsamiai argumentavo.

53. Prokuroras nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl nustatant baudos dydį pagal (BK 22 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 4 dalį) reikėtų skirti bausmės vidurkiui lygiÄ baudÄ . Kolegija sprendžia, kad mažesnį rūšinį veikos pavojingumÄ rodo nusikalstamos veikos dalykas, tesiekiantis 20 eurų (maksimalus dydis pagal Å¡iÄ dalį – 50 Eur) ir ta aplinkybė, kad veika yra nebaigta. Vertinant Å¡ias aplinkybes, laikytina, kad apylinkės teismas, baudos dydį nustatydamas mažesnį, nei bausmės vidurkis, įstatymo normų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ , nepažeidė. Didesnės bausmės skyrimo negalima argumentuoti manymu, kad nuteistasis galėjo sistemingai daryti tokias veikas, kadangi tai nėra įrodyta. Bausmės skyrimo motyvai negali bÅ«ti grindžiami prielaidomis grįstais faktais.

54. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ar per griežta. Nagrinėjamoje byloje paminėtų aplinkybių nenustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas L. P. paskyrė tinkamÄ bausmę ir tokiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡samiai argumentavo. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo keisti skundžiamÄ nuosprendį prokuroro skunde nurodytais argumentais.

55. L. P. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jam paskirta bausme ir, priešingai nei prokuroras, nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis ir, aiškiai skyrė per dideles baudas, kadangi jų dydžiai neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir paskirties. Kaip nurodyta ankščiau šioje nutartyje, apylinkės teismas skirdamas bausmę L. P. atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl apygardos teismas pakartotinai motyvų dėl bausmių L.

P. dydžio nekartoja ir konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad paskirtos bausmės yra per griežtos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų T. M., L. P. ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinius skundus atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Jurga Vasiliauskienė Vaidas Vasiliauskas