9ce5f6f7-ccc8-4aaa-9f49-86fece3dd93c · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja L. Aleknavičienė                                     Teisėjas S. Remeika                                               Civilinė byla Nr. 2A-120-124 /2011                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00910-2009-5                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8,121 (S)    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                       Šiauliai, 2011 m. birželio 28 d.                                                                   Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Renatai Kovierei,dalyvaujant ieškovo atstovei adv.

Daivai BalčiÅ«nienei,atsakovo atstovams R. Č., advokatui Valdui Falkauskui,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. T. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-184-645/2010 pagal ieÅ¡kovo R. T. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Baltijos gėrimai“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

                   Ieškovas R. T. ieškiniu (1–6 b. l.) bei patikslinęs reikalavimus prašė teismo:

1) pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2009-10-09 UAB „Baltijos gėrimai“ statybinių medžiagų parduotuvės komercijos direktoriaus pareigų neteisėtu, 2) nustatyti, kad į pirmesnį darbÄ jis negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių, 3) priteisti 3 vidutinių darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (4500 Lt) ir vidutinį darbo užmokestį (1500 Lt) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 4) pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, 5) priteisti 99,54 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2009 m. rugsėjo mėnesį bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2009 spalio 09 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos,  6) priteisti 18 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 7) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2005 m. vasario 14 d. pradėjo dirbti UAB „Baltijos gėrimai" statybinių medžiagų parduotuvėje vadybininku, o 2007-07-01 buvo pervestas į statybinių medžiagų parduotuvės komercijos direktoriaus pareigas.2009 m. spalio 9 d. atsakovo vadovas pasirašė įsakymÄ nutraukti su ieÅ¡kovu darbo sutartį LR darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu nuo 2009 m. spalio 9 d. IeÅ¡kovas nežino dėl kokių priežasčių jis yra atleistas iÅ¡ darbo: nedarė pravaikÅ¡tų, tinkamai atliko savo pareigas, numatytas darbo sutartyje, iÅ¡ jo nebuvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti dėl kokių nors aplinkybių, kurios gali lemti darbo sutarties nutraukimÄ .Atleidimas iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. vienu iÅ¡ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 str. 2d. numatytų pagrindų yra pati griežčiausia LR darbo kodekse numatyta drausminė nuobauda.

LR darbo kodekso 240 str. reikalauja, kad prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Å i teisės norma įpareigoja darbdavį nurodyti, kokiu pažeidimu darbuotojas yra kaltinamas ir nustatyti, ar nebuvo svarbių priežasčių darbo drausmės pažeidimui, o taip pat nustatyti, ar buvo darbuotojo kaltė dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo. IÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinimo, todėl jau vien dėl to atsakovo skirta nuobauda negali bÅ«ti laikoma teisėta.

Atsakovui nebereikalingas statybinių medžiagų parduotuvės komercijos direktorius, nes atsakovas, ieÅ¡kovo turimais duomenimis, nebeturi statybinių medžiagų parduotuvės, kurioje ieÅ¡kovas dirbo. Gali bÅ«ti, kad Å¡i aplinkybė ir buvo pagrindinė bei tikroji ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priežastis. Kadangi dėl atsakovo struktÅ«rinių, ekonominių, organizacinių pakeitimų ieÅ¡kovas nebegali bÅ«ti grÄ Å¾intas į ankstesnes pareigas, todėl taikytinas LR darbo kodekso 297 str. 4 d. numatytas teisių gynimo bÅ«das: ieÅ¡kovui turi bÅ«ti iÅ¡mokėta LR darbo kodekso 140 str. 1 d. numatyto dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka bei vidutinis darbo užmokestis už įstatyme nurodytÄ laikotarpį.

Be to, atsakovas neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 99,54 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. rugsėjo mėnesį, bei 1615,53 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. spalio mėnesį. Vėliau Å¡io reikalavimo Neteisėtu atleidimu iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui R. T. buvo padaryta didelė žala. IeÅ¡kovas žinojo, kad atsakovas planuoja netekti parduotuvės ir pagrįstai tikėjosi, kad bus atleistas nesant jo kaltės, prieÅ¡ tai bus įspėtas apie bÅ«simÄ darbo sutarties nutraukimÄ ir gaus iÅ¡eitines kompensacijas.

Toks darbdavio neteisėtas elgesys ieÅ¡kovui sukėlė didžiulį Å¡okÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį stresÄ , nerimÄ dėl ateities, sumažino galimybes ateityje įsidarbinti. IeÅ¡kovas neturtinę žalÄ Ä¯vertino 18 000 Lt - vienerių metų darbo užmokestį, gaunant 1500 Lt nustatytÄ mėnesio algÄ .Atsiliepime į ieÅ¡kinį (24–26 b. l.) atsakovas UAB „Baltijos gėrimai“ nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.           JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu ( 110–116 b. l.) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui R.

T. iÅ¡ atsakovo UAB „Baltijos gėrimai“, 99,54 neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2009 m. rugsėjo mėnesį, o taip pat po 99,54 Lt kas mėnesį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2009-10-09 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas R. T. nuo 2005-02-14 UAB „Baltijos gėrimai“ dirbo statybinių medžiagų parduotuvėje vadybininko pareigose, o 2007-07-01 ieÅ¡kovas buvo pervestas į statybinių medžiagų parduotuvės komercijos direktoriaus pareigas. 2009 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje 2009 m. spalio 8-9 dienomis ieÅ¡kovui įraÅ¡ytos pravaikÅ¡tos ir kitoks neatvykimas į darbÄ be svarbios priežasties.

UAB „Baltijos gėrimai“ direktoriaus 2009 m. spalio 9 d. pareikalavimu ieÅ¡kovo buvo papraÅ¡yta raÅ¡tiÅ¡kai pasiaiÅ¡kinti dėl 2009-10-08 savavaliÅ¡ko darbo vietos palikimo, dėl atsisakymo tinkamai perduoti tarnybines patalpas ir jose esančias materialines vertybes, dėl materialinių vertybių apsaugos neužtikrinimo, taip pat dėl 2009-10-09 neatvykimo į darbÄ , neinformuojant įmonės administracijos ir atsisakymo vykdyti darbines funkcijas bei dalyvauti materialinių vertybių patikrinime.

UAB „Baltijos gėrimai“ direktoriaus 2009 m. spalio 9 d. įsakymu (potvarkiu) apie darbo sutarties nutraukimÄ Nr. 0039 ieÅ¡kovas nuo 2009 m. spalio 9 d. atleistas iÅ¡ komercijos direktoriaus pareigų pagal LR darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., už nusižengimus, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, iÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atskaičius mokesčius, ieÅ¡kovui už rugsėjo mėnesį priskaičiuotas 99,54 Lt, o už spalio mėnesį 1615,53 Lt darbo užmokestis. 99,54 Lt atlyginimas buvo nuraÅ¡ytas trÅ«kumų dengimui, o 1615,53 Lt atsiskaitymo lėšos buvo deponuotos.

Nustatyta, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis atleidimo iš darbo metu buvo 1802,16 Lt. Ieškovui 2010-01-25 buvo išmokėta 1615,53 Lt suma. Teismas nurodė, kad atsakovas išnuomojo patalpas UAB „Jupojos statybinės medžiagos“, tačiau sandėlis, kuriame dirbo ieškovas nebuvo išnuomotas, darbuotojų skaičius atsakovo bendrovėje nepasikeitė, komercijos direktoriaus pareigos bendrovėje nepanaikintos. Iš 2009-10-09 UAB „Baltijos gėrimai“ inventorizacijos apyrašo Nr. 1 matyti, jog inventorizacija atsakovo bendrovėje pradėta 2009-10-09, 8 val.

Teismas konstatavo, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų parodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2009 m. spalio 8 d. ryte po pokalbio su atsakovo direktoriumi paliko savo darbo vietÄ ir vėliau darbe nepasirodė. Atsakovo įgaliotas atstovas tÄ pačiÄ dienÄ skambino ieÅ¡kovui, kviesdamas jį atvykti į darbÄ ir 2009 m. spalio 9 d. dalyvauti pakartotinėje revizijoje. Liudytoja V. M. patvirtino, kad ji 2009 m. spalio 8 d. atsakovo direktoriaus paliepimu skambino ieÅ¡kovui, tačiau ieÅ¡kovas atsisakė atvykti į darbÄ .

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2009 m. spalio 9 d. neatvyko į darbÄ , nedalyvavo pakartotinėje revizijoje ir visÄ darbo dienÄ nepasirodė darbe. Be to, nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir 2009 m. spalio 12 d. pirmadienį darbe nebepasirodė. Teismas konstatavo, kad atsakovas įrodė ieÅ¡kovo nebuvimÄ darbe 2009 m. spalio 9 d. visÄ darbo dienÄ raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. 2009 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, atsakovo direktoriaus 2009 m. spalio 9 d. pareikalavimu ir liudytojų G. Z., S. K. ir V.

M. parodymais. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , kad savo darbo vietÄ paliko tik 2009 m. spalio 9 d. teismas vertino kritiÅ¡kai, nurodydamas, kad šį paaiÅ¡kinimÄ visiÅ¡kai paneigia tiek raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai. Neatvykdamas 2009 m. spalio 9 d. į darbÄ ir apie tai nepraneÅ¡damas atsakovo direktoriui, ieÅ¡kovas pasielgė nerÅ«pestingai, tokie veiksmai prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningam, apdairiam darbuotojo elgesiui. Nenustačius svarbių neatvykimo į darbÄ priežasčių, atsakovas tinkamai tokį neatvykimÄ pripažino pravaikÅ¡ta.

Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį dėl to, kad darbuotojas Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigų vykdymÄ , privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. DK 240 str. 1 d. ir 3 d. nustatyta darbdavio pareiga prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo.

Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai praneÅ¡ama pasiraÅ¡ytinai. Ä®statymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 str. 1 d. reikalavimÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime bÅ«tų laikoma neteisėta. Atsakovo direktorius pripažino faktÄ , kad 2009 m. spalio 9 d. buvo suraÅ¡ytas pareikalavimas, kad ieÅ¡kovas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau ieÅ¡kovui nebuvo įteiktas.

Be to, nustatyta, kad ieÅ¡kovas apie įsakymÄ , kad su juo darbo sutartis yra nutraukta, pasiraÅ¡ytinai nebuvo informuotas. Atsakovui pripažinus ieÅ¡kovo 2009 m. spalio 9 d. neatvykimÄ Ä¯ darbÄ pravaikÅ¡ta ir be įspėjimo atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., teismas laikė, kad vien formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2009-10-09 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., yra teisėtas.

Teismas nurodė, kad pripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu, nėra teisinių prielaidų ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (5406,48 Lt) bei vidutinį darbo užmokestį (1802,16 Lt) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2010-10-09 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.Teismas nurodė, kad atsakovas su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ pilnai neatsiskaitė. Atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, atsakovo direktorius 2009 m. spalio 13 d.

įsakymu ieškovui priklausantį išmokėti už 2009 m. rugsėjo mėnesį 99,54 Lt darbo užmokestį nurašė trūkumų dengimui, o už 2009 m. spalio mėnesį 1615,53 Lt darbo užmokestį deponavo, bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškovui sumokėjo 1615,53 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, todėl dalies šio reikalavimo ieškovas atsisakė. Tačiau ieškovui priklausanti 99,54 Lt neišmokėto darbo užmokesčio suma buvo nurašyta ir neišmokėta. Teismas nurodė, kad atsakovas neteisėtai nurašė darbo užmokestį trūkumų dengimui iš išeitinės išmokos, kadangi byloje nustatyta, kad materialinės atsakomybės sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta.

Atsakovas, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigÄ ir uždelsė atsiskaityti su ieÅ¡kovu, o dėl tokio uždelsimo ieÅ¡kovas nėra kaltas.Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , į tai, kad ieÅ¡kovui buvo neiÅ¡mokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį po 99,54 Lt (suma atskaičius mokesčius) kas mėnesį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2009-10-09 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Teismas konstatavo, kad nustačius, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas esant teisėtam pagrindui, t. y. egzistuojant DK 136 str. 3 d. 2 p. bei 235 str. 2 d. 9 p. nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo ieÅ¡kovui priteisti neturtinę žalÄ .IeÅ¡kovas R.

T. apeliaciniu skundu (118–123 b. l.) praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, nustatyti, kad į pirmesnį darbÄ jis negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių, priteisti 3 vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (5406,48 Lt) ir vidutinį darbo užmokestį (1802,16 Lt) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2009-10-09 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2009 m. rugsėjo mėnesį 99,54 Lt bei vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2009-10-09 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 18 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas darbe nebuvo 2009 m. spalio 8 ir 9 d., nes iÅ¡ tikrųjų 2009 m. spalio 8 d. ieÅ¡kovas buvo darbe visÄ dienÄ , ruošė dokumentus ir nerealizuotas prekes grÄ Å¾inimui, iÅ¡ darbo išėjo tik 2009 m. spalio 9 d. po pokalbio su direktoriumi, kai jis pareiÅ¡kė nebepasitikintis ieÅ¡kovu ir atleidžiantis jį iÅ¡ darbo. Niekas negali paneigti, kad darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pravaikÅ¡tos įraÅ¡ytos, siekiant pateisinti atleidimÄ , liudytojų G.

Z., S. K. ir V. M. parodymai yra subjektyvÅ«s ir atitinkantys bendrovės direktoriaus pozicijÄ .2. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal LR darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalį, privalo raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino, kad 2009 m. spalio 9 d. reikalavimas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo ieÅ¡kovui nebuvo įteiktas, ieÅ¡kovas nebuvo pasiraÅ¡ytinai informuotas apie darbo sutarties nutraukimÄ .

Net ir nustatęs Å¡iuos įstatymo pažeidimus, teismas juos laikė nereikÅ¡mingais ir padarė iÅ¡vadÄ , kad drausminė nuobauda paskirta teisėtai. Tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta ir neteisėta, nes bÅ«tent Å¡ie pažeidimai įrodo atleidimo iÅ¡ darbo nepagrįstumÄ , nesant realaus ir įstatyminio pagrindo atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. Atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo net nebuvo nurodyta kuris iÅ¡ LR DK 235 str. 2 dalies 1-12 punktų jam buvo taikomas.3. Teismas iÅ¡ esmės gynė tik darbdavio interesus, nes tariamai padaryto darbo drausmės pažeidimo priežasčių teismas netyrė, ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes atmetė, vadovavosi tik darbdavio ir jam lojalių darbuotojų parodymais.

Taip pat skirdamas drausminę nuobaudÄ Â atsakovas neatsižvelgė į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas padarytas, į tai, kaip anksčiau dirbo darbuotojas. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo R. T. apeliacinį skundÄ (128–129 b. l.) atsakovas UAB „Baltijos gėrimai“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliaciniu skundu apeliantas bando klaidinti teismÄ , nurodydamas neteisingas atleidimo aplinkybes ir teigdamas, kad jo aptariami įvykiai buvo 2009 m. spalio 9, o ne spalio 8 dienÄ .

Apeliantas akivaizdžiai meluoja, nes 2009 m. spalio 8 d. ryte įmonės direktoriui pasakius, kad privalo organizuoti pakartotinę materialinių vertybių revizijÄ statybinių medžiagų padalinyje, ieÅ¡kovas savo iniciatyva atėjo į direktoriaus kabinetÄ ir pasakė, kad nebedirbs Å¡ioje įmonėje, ir, kad dėl trÅ«kumų atsakovas gali kreiptis kur nori, numetė ant stalo sandėlio raktus, kuro kortelę ir pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo.2. Pirmos instancijos teismas aptarė minėtus apelianto argumentus ir juos įvertino kritiÅ¡kai.

Tiek raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek apklausti liudytojai, neginčijamai patvirtino faktÄ , kad apeliantas 2009 m. spalio 8 dienÄ savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos, o spalio 9 dienÄ neatvyko į darbÄ net kviečiamas darbdavio įpareigotų asmenų. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ yra tinkamai darbdavio įvertintas kaip pravaikÅ¡ta ir pagrindas atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 dalies 2 punktÄ .3. Atlikus pakartotinę materialinių vertybių revizijÄ buvo nustatytas 37 473,17 Lt dydžio prekių trÅ«kumas.

Å iuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, bandant nustatyti turto pasisavinimo ar iÅ¡Å¡vaistymo požymius. Kiek yra žinoma, ieÅ¡kovui jau yra pareikÅ¡ti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo pagal BK 184 str. 2 dalį.4. IeÅ¡kovo reikalavimai pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, yra ne kas kitÄ kaip piktnaudžiavimas teise. Tai daroma tiek iÅ¡kraipant realius faktus, tiek nutylint esmines aplinkybes, tiek bandant tam tikras darbo santykių nutraukimo procedÅ«ras parodyti kaip pažeidimus.5.

Jei darbuotojas piktnaudžiavo savo teisėmis, elgėsi netinkamai, tai darbo sutarties nutraukimo procedÅ«riniai pažeidimai negali bÅ«ti vertinami jo naudai, nes prieÅ¡ingu atveju teisė gintų nesÄ Å¾iningÄ asmenį, piktnaudžiaujantį savo teisėmis. Taigi, teismų praktika orientuojama į tai, kad bÅ«tų vertinamas ir darbuotojo elgesys, nes darbuotojas pagal DK 35 straipsnio reikalavimus privalo elgtis sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.Apeliacinis skundas atmestinas.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neiÅ¡plečiant skundo argumentų sÄ raÅ¡o, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2005 vasario 14 d. dirbo UAB“Baltijos gėrimai“ vadybininku. 2007 liepos 01 d. buvo pakeista darbo sutartis, ir ieÅ¡kovas buvo pervestas dirbti statybinių medžiagų komercijos direktoriumi. Darbdavys 2009 spalio 09 d. atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (29 b.l.).

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra Å¡ių juridinių faktų sudėtis:faktas, kad darbuotojas yra Å¡iurkščiai pažeidęs darbo pareigas , darbdavio iniciatyva nutraukti darbo sutartį.Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį Å¡iukščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomas darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Tai darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl paties darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 235 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė konkrečias Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sudėtis. Atleisdamas iÅ¡ darbo, atsakovas nekonkretizavo pažeidimo , tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas už tai, kad 2009 spalio 8 d. atsisakęs vykdyti pareigas, 2009 spalio 9 d. padarė pravaikÅ¡tÄ . Atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 dalies 2 punkto pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali bÅ«ti taikoma, tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 str. 4 dalis).Teismas tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina, ar ji yra paskirta esant drausminės atsakomybės pagrindui., t.y. ar yra nustatytas darbo drausmės pažeidimo faktas ir ieÅ¡kovo kaltė.

DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas gali bÅ«ti konstatuotas tik esant Å¡ių sÄ lygų visetui:

1) darbuotojas neatvyksta į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ );

2) darbuotojas neatvyksta į darbÄ be svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡o, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ , tenka darbuotojui (ieÅ¡kovui).

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde bei ieÅ¡kinyje neigia, jog jis yra padaręs darbo drausmės pažeidimÄ , nes 2009 spalio 08 d. visÄ dienÄ buvo darbe ir atliko savo pareigas, o 2009 dienÄ išėjo iÅ¡ darbo po pokalbio su direktoriumi, kai Å¡is pareiÅ¡kė nebepasitikįs juo ir nurodė atleidžiÄ s iÅ¡ darbo.              Šioje byloje darbo drausmės pažeidimo faktÄ darbdavys –atsakovas įrodinėjo vadovo paaiÅ¡kinimais, liudytojų įmonės darbuotojų G. Z., S. K., V.

M. parodymais bei raÅ¡tiniais įrodymais –darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, inventorizacijos apyraÅ¡u. Å ie įrodymai patvirtina atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes apie ieÅ¡kovo atsisakymÄ vykdyti pareigas ,neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2009 d. spalio 9 d. Nors ieÅ¡kovas mano, kad visi Å¡ie įrodymai yra subjektyvÅ«s, patvirtinantys direktoriaus pozicijÄ , tačiau LR civilinio proceso kodeksas nedraudžia įrodinėjant aplinkybes dėl atleidimo iÅ¡ darbo, remtis įmonės darbuotojų parodymais. Jie yra vertinami , atsižvelgiant į jų turinį, sÄ sajas, visų byloje esančių įrodymų visumÄ .Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino ne izoliuotai, o kompleksiÅ¡kai.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmeniÅ¡kai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Ta aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali bÅ«ti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų Å¡altinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Byloje apklausti asmenys atitiko liudytojams keliamus reikalavimus (CPK 189 straipsnis) ir nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių jie negalėjo bÅ«ti apklausiami kaip liudytojai (CPK 189 straipsnio 2 dalis).

Jie patvirtino aplinkybes, kurios jiems buvo žinomos ir, susijusios su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis Vertinant byloje apklaustų liudytojų parodymus, atsižvelgtina į jų parodymų turinį, į jų sÄ sajas su kitais įrodymais, tame tarpe ir raÅ¡ytiniais įrodymais, o taip pat vertinant liudytojų parodymus bei ieÅ¡kovo pozicijÄ , atsižvelgtina ir į logikos dėsnius. Pirmosios instancijos teismas analizavo Å¡iuos įrodymus, su kuo kolegija sutinka., nes aplinkybes apie tai, kad ieÅ¡kovas 2009 spalio 8 dienÄ paliko darbo vietÄ bei spalio 9 ta diena nebeatvyko į darbÄ , patvirtina apklaustų liudytojų parodymai, atžymos darbo laiko žiniaraÅ¡tyje.

IeÅ¡kovas teigia, kad jis dirbo visÄ 2009 spalio 08-os dienos darbo dienÄ , tačiau įrodymų apie tai, kas buvo atlikta darbe, neteikė. Byloje nėra nustatyta asmenų, galinčių patvirtinti šį faktÄ . 2009 spalio 09-os dienos statybinių medžiagų inventorizacijos apyraÅ¡as Nr. 1 patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes apie darbdavio įrodinėjamas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas nebuvo darbe 2009 spalio 9 d (82-89 b.l.). Kartu tai paneigia ir ieÅ¡kovo tvirtinimÄ , kad jis buvo darbo vietoje, iÅ¡ jos pasiÅ¡alino tik po pokalbio su direktoriumi.

ApyraÅ¡as patvirtina, kad inventorizacija prasidėjo 2009 spalio 09 dienos 8-tÄ valandÄ ryto, ieÅ¡kovas nedalyvavo joje, nors pagal pareigybes turėjo bÅ«ti komisijos sudėtyje. Vėlesnis ieÅ¡kovo elgesys dėl atleidimo susižinojimo per Sodros įstaigÄ , jo nebeatvykimas į darbovietę taip pat patvirtina atsakovo įrodinėjamas aplinkybes dėl ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tos padarymo , tai atitinka ir logikos dėsnius. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl pravaikÅ¡tos įvykdymo padarytos tinkamai įvertinus įrodymus, sutinka su jomis.Atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 2 dalies 3punktÄ yra drausminė nuobauda, kuriÄ skiriant darbdavys turi laikytis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos (DK 240 str. 1 d. ) Viena iÅ¡ jų yra paaiÅ¡kinimo dėl padarytos pravaikÅ¡tos pareikalavimas, kuriam duoti darbdavys turi nustatyti realų terminÄ .

Å iuo atveju darbdavys nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų reikalavęs tokio paaiÅ¡kinimo iÅ¡ ieÅ¡kovo, jį bÅ«tų įteikęs ieÅ¡kovui. Kiekvienas asmuo turi teisę paaiÅ¡kinti savo poelgį, pateikti pateisinančios įrodymus, žinoti, kokiu darbo drausmės pažeidimu kaltina jį darbdavys. Tačiau iÅ¡ atsakovo liudytojų parodymų , atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovas nevyko į darbÄ 2009 spalio 09 dienÄ , kviečiamas vadovo nurodymu buhalterės liudytojos V.

M., nors žinojo, kad jo padalinyje atliekama materialinių vertybių inventorizacija. Tai vertintina, kaip vengimas bendradarbiauti , pripažintinas piktnaudžiavimu savo teisėmis, siekiant suvaržyti darbdavio teises tinkamai įgyvendinti atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ . Neatvykimas sekančiÄ dienÄ po pokalbio su darbdavio vadovu , ir vėlesnis neatvykimas į darbÄ , patvirtina ieÅ¡kovo atsisakymÄ toliau vykdyti savo darbines pareigas faktÄ ir akivaizdų darbo drausmės pažeidimo faktÄ Tai, kad esant Å¡ioms aplinkybėms, neturint galimybių gauti ieÅ¡kovo, kaip darbuotojo pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į drabÄ , nebuvo gautas ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimas , yra vertintina kaip neesminis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti, pažeidimas ir jis nėra besÄ lyginis pagrindas atleidimÄ pripažinti neteisėtu.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. teisėtai ir pagrįstai, nes jis padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , neatvykdamas į darbÄ . Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nesudaro teisinio pagrindo naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas ir paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ .

Dėl to aplinkybė, kad iÅ¡ anksto nebuvo raÅ¡tu pareikalauta pasiaiÅ¡kinti, laikytina formaliu DK 240str  laipsnio 1 dalies pažeidimu, nes darbdavys atsižvelgė į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, ir į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Parinkdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys gali (atitinkamais atvejais – turi) atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas jos parinkimui, taip pat turi vadovautis DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Pagal DK 242 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuobaudÄ panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo darbÄ ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo sunkumÄ . Å ioje byloje, vertinant ieÅ¡kovui paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Atsižvelgtina į tai, kokiu momentu padarė šį pažeidimÄ , t.y. atliekant  materialinių vertybių inventorizacijÄ .

Taip pat atsižvelgtina į ieÅ¡kovo užimamas pareigas. IeÅ¡kovas dirbo komercijos direktoriumi, t.y. jis yra laikomas vienu iÅ¡ įmonės vadovaujančiu darbuotoju, nes vadovavo statybinių medžiagų padaliniui, todėl jo darbo funkcijų atlikimas dėl užimamų pareigų buvo atsakingesnis nei eilinio darbuotojo, jam buvo keliami aukÅ¡tesni pagarbos, lojalumo darbdaviui bei atsakomybės reikalavimai. DK 35 straipsnis reikalauja ir iÅ¡ darbuotojo tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, nepiktnaudžiauti savo teisėmis, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Å ioje normoje įtvirtinti bendrieji elgesio principai reiÅ¡kia, kad darbo sutarties Å¡alys vienas kito atžvilgiu turi bÅ«ti geranoriÅ¡ki, jų santykiai grindžiami įstatymu, tarpusavio supratimu, pagarba, o kylantys nesutarimai sprendžiami sÄ Å¾iningai bendradarbiaujant, t. y. darbdavio ir darbuotojo veiksmai turi atitikti darbo santykius reglamentuojančias normas ir nusistovėjusius protingo elgesio kriterijus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pagrįstai laikė šiÄ nuobaudÄ atitinkančiÄ pažeidimo sunkumÄ ( DK 238 str.).

IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, tinkamai įvertinęs darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir aplinkybes, kuriomis jis padarytas, pagrįstai pripažino Å¡iÄ nuobaudÄ pagrįsta. IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovui anksčiau už darbo drausmės pažeidimus nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, tačiau iÅ¡ paaiÅ¡kinimo matyti, kad jo p vadovaujamame padalinyje ir 2009 spalio 02 d. buvo nustatyti materialinių vertybių trÅ«kumai, kas rodo netinkamÄ pareigų vykdymÄ .

Byloje nustatytomis aplinkybėmis, neatvykimas į darbÄ , kai sprendžiami klausimai ieÅ¡kovo vadovaujamame padalinyje dėl materialinių vertybių inventorizacijos , yra nepateisinamas ieÅ¡kovo elgesys.Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenis, prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, jog, atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, atsakovas netinkamai įgyvendino darbdavio teises, piktnaudžiavo jomis ar nesilaikė DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų. Pripažinus , kad ieÅ¡kovui pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda-atleidimas iÅ¡ darbo, pagrįstai buvo atmesti su Å¡iuo reikalavimu susiję kiti reikalavimai dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Taip pat teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovui nepagrįstai žalos apmokėjimui buvo iÅ¡skaityta 99,54 Lt , Å¡iÄ sumÄ pagrįstai laikė neiÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu, atleidžiant iÅ¡ darbo. Kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad taikant DK 141 straipsnio 3 dalies nustatytas pasekmes , už pradelstÄ atsiskaitymo laikÄ ieÅ¡kovui buvo priteista ne vidutinis darbo užmokestis, bet neiÅ¡mokėto atlyginimo dalis, kas atitinka ir kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 sausio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008).

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir civilinio proceso normas, iÅ¡analizavo įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos atstovavimo iÅ¡laidos atsakovui 600 Lt bei procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei 7,65 Lt (CPK 88 straipsnio 1 d.3 p,92 str.,93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 lapkričio 9 dienos sprendimÄ palikti nepakeistu.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. T. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos gėrimai“ 600 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų) atstovavimo iÅ¡laidų ir 7,65 (septynis litus 65 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei. Kolegijos pirmininkė                                                                     Laisvė Aleknavičienė             Teisėjai                                                                                                         Danutė Matiukienė                                                                                                                     Zigmas Kavaliauskas