2025-03-12 Nr. AB-4467-3-61-3-02025-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-88-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02025-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 33

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „R.E. Experts“ apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eA-88-575/2025 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „R.E. Experts“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „R.E. Experts“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, Tarnyba) direktoriaus 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 04/6-3-2-3254 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „R.E. Experts“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui paskirta 8 265 Eur dydžio piniginė bauda už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12, 14–18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1, 8–10 dalyse, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą, ir už šių įstatymo nuostatų pažeidimą paskirti – įspėjimą; 2) tuo atveju, jeigu teismas netenkins pirmojo pareiškėjo reikalavimo – panaikinti Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui paskirta 8 265 Eur dydžio piniginė bauda už Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12, 14–18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1, 8–10 dalyse, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą, ir už šių įstatymo nuostatų pažeidimą paskirti pareiškėjui minimalią 2 000 Eur dydžio piniginę baudą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad vykdo nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą ir 2021 m. lapkričio 18 d. pagal pavedimą Nr. 04/6-0-7975 buvo pradėtas Bendrovės veiklos patikrinimas. FNTT direktoriaus sudaryta Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 13 d. pateikė išvadą Nr. 04/6-3-2-3175 (toliau – ir Išvada), kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 14–18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio 1, 8–10 dalių, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus ir pasiūlė už šiuos pažeidimus skirti 8 265 Eur baudą. Šios Išvados pagrindu FNTT priėmė Sprendimą ir Bendrovei paskyrė 8 265 Eur baudą.

3. Pareiškėjas neginčijo, kad padarė Sprendime nurodytus Įstatymo pažeidimus, tačiau nurodė, kad nesutinka su atsakovo jam paskirtu baudos dydžiu. Pareiškėjo vertinimu, FNTT paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui. FNTT, priimdamas sprendimą dėl baudos mažinimo pagal Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, nepagrįstai ir netinkamai įvertino tam tikras aplinkybes, susijusias su nustatytais Įstatymo pažeidimais, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus. Vadovaujantis Įstatymo 37 straipsnyje nurodytais kriterijais, bauda pagrįstai ir teisėtai galėjo būti apskaičiuota mažesnio dydžio arba bauda galėjo būti iš viso neskirta, paskiriant pareiškėjui tik įspėjimą. Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra aiškus baudos individualizavimas, bauda apskaičiuota vadovaujantis viešai nepaskelbtu FNTT direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintu „Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašu“ (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjas su Aprašu nebuvo supažindintas, todėl dėl objektyvių priežasčių negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių į gynybą.

4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime bauda apskaičiuota Apraše nurodytu būdu – įvertintos Bendrovės 2020 m. bendrosios metinės pajamos (364 426 Eur) ir, vadovaujantis Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apskaičiuotas baudos bazinis vidurkis – 551 000 Eur. Galutinė bauda (8 265 Eur) Bendrovei apskaičiuota mažinant arba didinant atitinkamu procentu nuo bazinio baudos dydžio, o kai kuriais atvejais bauda nebuvo nei mažinama, nei didinama. Įstatymas ar FNTT direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtintas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) šios apskaičiavimo tvarkos nenustato – kokiu procentu bauda gali būti didinama ar mažinama, kad tas procentas apskaičiuojamas nuo bazinio baudos dydžio (t. y. nuo baudos vidurkio). Atsižvelgiant į tai, kad FNTT Sprendime, atliekant skaičiavimus, rėmėsi Aprašu, kurio turinys pareiškėjui nebuvo atskleistas, pareiškėjas nežinojo, kokia konkrečia procentine išraiška atsakovas turėjo teisę kiekvienu etapu didinti / mažinti jam paskirtinos baudos dydį.

5. Pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su Komisijos pozicija, kad dėl šios nustatytos lengvinančios aplinkybės pagrindas mažinti paskirtinos baudos dydį buvo tik 20 procentinių punktų. Pareiškėjas, vos tik sužinojęs apie padarytų pažeidimų faktą, nedelsiant ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, kad Bendrovė griežtai laikytųsi visų Įstatymo numatytų reikalavimų, siekiant užtikrinti, jog nebūtų sukurtos prielaidos tretiesiems asmenims disponuoti neteisėtai gautomis pajamomis arba turtu, skirtu terorizmo tikslams įgyvendinti. Bendrovė pradėjo rinkti ir saugoti klientų ir naudos gavėjų duomenis, reikalingus jų tapatybėms nustatyti, klientams pradėtos teikti anketos, kurios skirtos juos pažinti. Be to, FNTT nedelsiant buvo pranešta ir apie Bendrovėje paskirtą vadovaujantį darbuotoją, kuris organizuos Įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir / ar terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bei palaikys ryšius su FNTT. Siekiant garantuoti Įstatymo nuostatų laikymąsi, toks Bendrovėje paskirtas asmuo – Bendrovės direktorė. Pareiškėjas akcentavo, kad Bendrovėje toks asmuo buvo paskirtas jau nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d., tačiau FNTT apie tokį asmenį nebuvo informuota, nes pareiškėjui nebuvo žinoma, jog tokią prievolę reikia atlikti.

6. Bendradarbiaudamas su FNTT pareiškėjas įsipareigojo artimiausiu metu savo veikloje įdiegti papildomas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūras ir užtikrinti tinkamą jų laikymąsi. Be kita ko, kaip nurodė pareiškėjas, vos tik sužinojęs, kad FNTT tikrina brokerius, dar 2021 m. rugsėjį, nedelsiant Bendrovėje pradėjo organizuoti susirinkimus, aiškinti darbuotojams ir brokeriams dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų laikymosi. Šios aplinkybės yra svarbios, nes rodo pareiškėjo sąžiningumą ir norą laikytis Įstatymo nuostatų. Pareiškėjas teigė, kad, atsižvelgus į įdėtas maksimalias pastangas, siekiant užkirsti kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, baudos dydis turėjo būti sumažintas maksimaliai, t. y. 90–70 proc.

7. Pareiškėjas pabrėžė, jog Komisija, nustatydama baudos dydį, nevertino, kad Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra pagrindas šią aplinkybę vertinti kaip lengvinančią subjekto padėtį. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas priėjo prie išvados, kad bauda turėtų būti sumažinta labiau.

8. Vertindama nustatytų pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius) ir trukmę, Komisija atsižvelgė į tai, kad Bendrovė pažeidė ne tik formalaus pobūdžio, bet ir esminius įstatymo reikalavimus, tačiau pažeidimo pobūdis negalėjo sudaryti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragų. Be kita ko, pareiškėjas nurodė, kad pažeidimo mastas (Bendrovės dydis, klientų skaičius, vykdomų tarpininkavimo sandorių skaičius) nėra didelis, nenustatyta, jog Bendrovės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kad nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas. Dauguma Įstatymo reikalavimų laikymosi trūkumų nustatyti nuo tikrinamojo laikotarpio pradžios. Įvertinusi pažeidimų pobūdį, mastą, padarinius ir trukmę, vadovaudamasi Aprašo 15.3 ir 16.1.3 punktais, Komisija nustatytus pažeidimus laikė apysunkiais, todėl iš taikytino baudos dydžio atėmė 30 procentų bazinio baudos dydžio suma. Pareiškėjo įsitikinimu, ir šioje dalyje buvo pagrindas mažinti baudą didesne apimtimi. Pareiškėjas nurodė, kad pažeidimo pobūdis negalėjo sudaryti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragų, pažeidimo mastas nėra didelis. Nenustatyta ir tai, kad Bendrovės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, jog nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas.

9. Bendrovės praktikoje nebuvo jokių įtartinų piniginių operacijų ar sandorių, apie kuriuos būtų reikėję informuoti FNTT. Bendrovės vardu besinaudojantys brokeriai nėra gavę komisinių (atlyginimo) iš klientų už atliktą darbą grynaisiais pinigais, kurių suma viršytų 15 000 Eur. Bendrovė yra tik maža rinkos dalyvė, dėl ko gali užtikrinti, jog žala Įstatymo saugomoms vertybėms dėl jos padarytų pažeidimų nebuvo padaryta. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, Komisija nepakankamai atsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjas sistemingai Įstatymų nepažeidinėjo. Daugelis nustatytų pažeidimų buvo padaryti tikrinamo laikotarpio pradžioje. Įvertinus tai, kad nekilnojamojo turto agentai (brokeriai) tapo įpareigotaisiais subjektais tik nuo 2017 m. liepos 13 d., dėl ko yra vieni naujausių subjektų, įpareigotų praktikoje taikyti Įstatymo nuostatas, normalu, jog pareiškėjui, kaip ir kitoms bendrovėms, reikėjo laiko įsisavinti ir pritaikyti Įstatymo nuostatas savo veikloje. Ketvirtuoju etapu Komisija sprendė mažinti arba didinti priskirtinos baudos dydį, atsižvelgdama į Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2–4 ir 6 punktuose nurodytas subjekto padėtį gerinančias arba subjekto padėtį bloginančias aplinkybes. Pareiškėjo įsitikinimu, ir šioje dalyje Komisija nusprendė mažinti baudos dydį per maža apimtimi.

10. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Komisija nenustatė, jog dėl pažeidimų Bendrovė būtų gavusi pajamų, kitokios turtinės naudos, kad būtų išvengusi nuostolių, ar kad būtų padaryta kokia nors žala. Tačiau Komisija nesprendė sumažinti baudos dydžio, o tik nusprendė baudos dydžio nedidinti. Pareiškėjas nurodė, kad jeigu FNTT nenustatė, jog pareiškėjas dėl pažeidimų gavo papildomų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalą, bei nenustatė, kad pažeidimai padaryti tyčia, tai turėtų būti pagrindas mažinti baudą. Priešingu atveju šios aplinkybės gali būti visais atvejais vertinamos tik kaip sunkinančios pareiškėjo padėtį (t. y. bauda didinama, jei nustatoma, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas gavo finansinės naudos, padarė žalą, veikė tyčia ir pan., bet bauda nemažinama, jeigu šios aplinkybės nenustatomos). Tačiau Įstatyme šie kriterijai nėra įvardinti kaip tik sunkinantys ar tik lengvinantys subjekto padėtį, tai reiškia, kad, įvertinus faktines aplinkybes, jie gali būti pagrindu tiek didinti baudą, tiek ir mažinti (ir šiuo atveju buvo pagrindas baudą mažinti). Priešingas aiškinimas reikštų, jog Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių nustatymas visais atvejais būtų aiškinamas ir taikomas tik finansų įstaigos nenaudai, o tokia situacija grubiai pažeistų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų padėtį ją nepagrįstai apsunkinant.

11. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija, vertindama Bendrovės finansinį pajėgumą, nustatė, jog Bendrovės 2020 m. metinės pajamos buvo 364 426 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės Bendrovei toliau vykdyti veiklą, investuoti į veiklos tobulinimą (techninę bazę, programinius įrankius, kvalifikuotą personalą, kita), Komisija nusprendė mažinti baudą 14.5 procento bazinio baudos dydžio suma. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju tik 14,5 procento bazinio baudos dydžio sumos atėmimas neužtikrina FNTT nurodomo tikslo.

12. Pareiškėjas ir FNTT įsipareigojo, jog Bendrovė artimiausiu metu savo veikloje įdiegs papildomas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūras, tačiau pareiškėjui nesuprantama, kodėl Komisija nusprendė mažinti baudą tokia maža apimtimi. Pareiškėjo vertinimu, Komisija nepakankamai įvertino ir aplinkybę, jog Bendrovei anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus. Įvertinusi šią aplinkybę, Komisija nusprendė priskirtinos baudos dydį sumažinti vos 10 (dešimties) procentų dydžiu, nors, pareiškėjo vertinimu, būtent ši aplinkybė laikytina esmine, skiriant minimalią baudą arba neskiriant jos išvis. FNTT taikomas apskaičiavimas, nepateikiant jokių motyvų, kodėl konkrečiai sumažino baudą tokia maža apimtimi, negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas. Sprendime nėra pagrindimo, kodėl taikytas būtent toks – 10 proc. baudos mažinimo dydis, o ne 25 ar 30 proc., ar net 60 proc.

13. Pareiškėjas akcentavo, jog, neatskleisdamas teisės akto, kuriuo remiantis Bendrovei pritaikytas baudos dydis, ir tokiu būdu pareiškėją priversdamas ginti pažeistas teises teisme, atsakovas nesilaikė gero viešojo administravimo principo.

14. Pareiškėjas akcentavo, kad Komisija nepagrįstai nesumažino baudos, vertindama Bendrovės nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui. Komisija nustatė, jog Bendrovė užima nedidelę tarpininkavimo rinkos dalį, todėl rinkos stabilumui ir patikimumui poveikis nenumatomas. Įstatymo 37 straipsnio 2 dalis aiškiai įtvirtina, jog į šį kriterijų privaloma atsižvelgti skiriant poveikio priemones. Pareiškėjo vertinimu, ši Įstatymo nuostata yra itin svarbi sprendžiant dėl finansų įstaigoms skiriamų baudų individualizavimo. Įstaigos užimama dalis rinkoje yra itin svarbi sprendžiant apie įstaigos gyvybingumą ir galimybę net ir po baudos paskyrimo bei jos sumokėjimo toliau sklandžiai ir sėkmingai vykdyti veiklą finansinėje rinkoje.

15. Pareiškėjas apibendrino, kad atsakovo paskirta sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, kas sudaro neginčytiną pagrindą pareiškėjui taikytą poveikio priemonę pakeisti ją sušvelninant.

16. Atsakovas FNTT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovas nurodė, kad Aprašas yra viešai paskelbtas – užregistravimo teisės aktų registre data yra 2019 m. gegužės 16 d. Komisija vadovaujasi Aprašo nuostatomis, vertindama Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

18. FNTT, priimdama Sprendimą, įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad pareiškėjas savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms. Vadovaudamasi Aprašo 12 punktu, Tarnyba baudos dydį mažino – iš bazinio baudos dydžio atimta 20 procentų bazinio baudos dydžio suma. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo pažeidimas surinko 11 balų pagal Aprašo 1 priede nustatytą matricą, todėl, vadovaujantis Aprašo 15.3 punktu, pažeidimas laikytas apysunkiu. FNTT, atsižvelgdama į šias aplinkybes, vadovaudamasi Aprašo 16.1.3 punktu, baudos dydį sumažino 30 procentų bazinio baudos dydžio suma. Bendrovės iš pažeidimo gautos pajamos ar kitokia turtinė nauda, išvengti nuostoliai ar padarytos žalos dydis nagrinėjamu atveju nenustatyti.

19. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad iš pažeidimo gautų pajamų ar kitokios turtinės naudos nustatymas galėtų tik pabloginti pareiškėjo padėtį. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tuo atveju, kai Įstatymo įpareigotasis subjektas iš pažeidimo gavo naudą, jam taikytinos platesnės skirtinos baudos ribos, t. y. baudos maksimumas siektų sumą, du kartus didesnę už dėl pažeidimo gautą naudą, jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų. Vertindama pareiškėjo kaltę, FNTT pažymėjo, kad pareiškėjas veiklą galėjo vykdyti tik užtikrinęs, kad Įstatymo reikalavimai bus tinkamai įgyvendinti. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatytos pareiškėjo nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmės rinkos stabilumui ir patikimumui, todėl taikoma bauda šiuo aspektu neturi būti individualizuojama. FNTT pažymėjo, kad Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos gali turėti įtaką taikytinos baudos dydžiui tik tuo atveju, jei nagrinėjamoje Įstatymo pažeidimo byloje numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmės rinkos stabilumui ir patikimumui. Jei poveikio priemonės rinkos stabilumui ir patikimumui įtakos nedaro, šis kriterijus nevertintinas.

20. Atsakovas nurodė, kad, vertindamas pareiškėjo finansinį pajėgumą, atsižvelgė į Bendrovės bendrąsias metines pajamas (364 426 eurai). Laikydamas, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės Bendrovei investuoti į Bendrovės veiklos tobulinimą (techninę bazę, programinius įrankius, kvalifikuotą personalą, kita), baudos dydį mažino 14,5 procento bazinio baudos dydžio suma. Tarnyba, vertindama pareiškėjo padarytus ankstesnius pažeidimus ir Bendrovei taikytas poveikio priemones, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, ir baudos dydį mažino 10 procentų bazinio baudos dydžio suma. FNTT atsižvelgė į pareiškėjo bendradarbiavimą atliekant patikrinimą ir padarytų Įstatymo pažeidimų pripažinimą, todėl sumažino baudą 4 procentų bazinio baudos dydžio suma. Atsakovas taip pat paaiškino, kad pareiškėjo bendradarbiavimas su FNTT yra laikytinas Įstatymo nustatytų pareigų vykdymu, todėl neturi būti pervertinamas.

21. FNTT įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasi Aprašu, paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą pareiškėjui. Bendrovei skirta bauda yra proporcinga nustatytiems teisės aktų pažeidimams. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau, nepaisant to, kad jie buvo daromi nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. daugiau nei vienus metus, Bendrovei skirtos baudos dydis (8 265 Eur) sudaro tik 1,5 procento taikytinos baudos vidurkio (551 000 Eur) arba 0,75 procento maksimalaus galimo skirti baudos dydžio (maksimali galima skirti pareiškėjai bauda sudarytų 1 100 000 Eur), todėl paskirta bauda yra proporcinga nustatytoms pažeidimo aplinkybėms.

22. Atsakovas nesutiko su teiginiu, jog Sprendime necituoja taikomų teisės normų baudos apskaičiavimui. Išvadoje (Sprendimo sudėtinėje dalyje) tiksliai nurodomas tiek Aprašas, tiek kiekvienu atveju taikytas Aprašo punktas. Dėl pareiškėjo nuomonės, kad Bendrovės pateikti paaiškinimai ir įrodymai sudarė pagrindą neskirti baudos, paskiriant pareiškėjui tik įspėjimą, Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pažeidimas yra šiurkštus ir sistemingas, nes atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų ir 2 dalies 2 punkto požymius. Šie požymiai yra kvalifikaciniai ir lemia Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą. Tarnyba pažymėjo, kad poveikio priemonės taikymo tikslai bus pasiekti, paskyrus įmonei Sprendime nurodytą baudą.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

24. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 18 d. pagal pavedimą Nr. 04/6-0-7975 pradėtas pareiškėjo veiklos patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 1 d. tinkamai vykdė bei vykdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimu, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimu, dalykinių santykių ir (arba) kliento operacijų stebėsena, pranešimų teikimu FNTT, registracijos žurnalų tvarkymu ir informacijos saugojimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančių priemonių įgyvendinimu. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 8 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/6-3-5-8647 užbaigtas pareiškėjo patikrinimas ir nustatyti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12, 14–18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio 1, 7–10 dalių, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimai. Komisija, kuriai pavesta nagrinėti galimus Įstatymo pažeidimus, 2022 m. kovo 31 d. organizavo posėdį, į kurį buvo pakviesti pareiškėjo atstovai ir kuriame dalyvavo Bendrovės direktorė. Posėdyje Komisija išnagrinėjo pareiškėjo patikrinimo rezultatus, veiksmų atitiktį Įstatymo reikalavimams ir, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, išklausiusi Bendrovės advokatės pateiktus paaiškinimus, priėmė Išvadą. Komisija, nustačiusi pažeidimus, Išvadą pateikė FNTT direktoriui, kuris Sprendimu pareiškėjui už Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12, 14–18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1, 8–10 dalyse, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą paskyrė 8 265 Eur piniginę baudą.

26. Teismas įvertino, kad pagal Įstatymo nuostatas nekilnojamojo turto agentai (brokeriai) yra įpareigotieji subjektai, kurie privalo vykdyti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12, 14–18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1, 8–10 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.

27. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas sutiko su nustatytais Įstatymo pažeidimais, tačiau nesutiko su atsakovo jam paskirtu baudos dydžiu.

28. Teismas pažymėjo, kad Aprašas yra viešai paskelbtas – užregistravimo teisės aktų registre data yra 2019 m. gegužės 16 d. Komisija vadovaujasi Aprašo nuostatomis, kai vertina Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

29. Apžvelgęs Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 37 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis, teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad FNTT, priimdama Sprendimą, įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad pareiškėjas savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms: pradėti rinkti ir saugoti klientų ir naudos gavėjų duomenys, reikalingi jų tapatybėms nustatyti, klientams teikiamos anketos, siekiant pažinti klientą, apie paskirtą vadovaujantį darbuotoją, kuris organizuos Įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir / ar terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bei palaikytų ryšius su FNTT, pranešta Tarnybai, Bendrovė įsipareigojo artimiausiu metu savo veikloje įdiegti papildomas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūras ir užtikrinti tinkamą jų laikymąsi. Vadovaudamasi Aprašo 12 punktu, Tarnyba baudos dydį mažino – iš bazinio baudos dydžio atimta 20 procentų bazinio baudos dydžio suma. Pareiškėjo atveju pažeistų nuostatų rūšis įvertinta 3 balais, kadangi pažeisti esminiai Įstatymo reikalavimai, pažeidimo pobūdis įvertintas 1 balu, kadangi didelės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragos nesudarė, pažeidimo mastas įvertintas 1 balu, kadangi subjekto dydis, klientų skaičius, vykdomų finansinių operacijų skaičius yra mažas, pažeidimo padariniai įvertinti 1 balu, kadangi nenustatyta, kad Bendrovės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kai nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, teroristinės veiklos finansavimo ir rėmimo nusikaltimams, pažeidimo trukmė įvertinta 5 balais, kadangi pažeidimas truko ilgiau nei vienus metus. Pareiškėjo pažeidimas surinko 11 balų pagal Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 1 priede nustatytą matricą, todėl, vadovaujantis Aprašo 15.3 punktu, pažeidimas laikytinas apysunkiu. Tarnyba, atsižvelgdama į šias aplinkybes, vadovaudamasi Aprašo 16.1.3 punktu, baudos dydį mažino 30 procentų bazinio baudos dydžio suma. Bendrovės iš pažeidimo gautos pajamos ar kitokia turtinė nauda, išvengti nuostoliai ar padarytos žalos dydis nagrinėjamu atveju nenustatyti.

30. Teismas nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad FNTT atsižvelgė į pareiškėjo metines pajamas. Laikydama, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės Bendrovei investuoti į Bendrovės veiklos tobulinimą (techninę bazę, programinius įrankius, kvalifikuotą personalą, kita), baudos dydį sumažino 14,5 procento bazinio baudos dydžio suma. FNTT, vertindama pareiškėjo padarytus ankstesnius pažeidimus ir Bendrovei taikytas poveikio priemones, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, ir baudos dydį sumažino 10 procentų bazinio baudos dydžio suma. FNTT atsižvelgė į pareiškėjo bendradarbiavimą su FNTT, atliekant patikrinimą ir padarytų Įstatymo pažeidimų pripažinimą, ir atitinkamai sumažino baudą 4 procentų bazinio baudos dydžio suma.

31. Teismas akcentavo, kad Įstatymo įpareigotasis subjektas, kurio patikrinimas atliekamas, turi pareigą teikti informaciją Tarnybai (Įstatymo 7 str. 2 p., 32 str. 1 d. 1 p.), o už Įstatymo pagrindais priežiūros tikslais pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą per nustatytą terminą ar neteisingos informacijos pateikimą Įstatymas nustato baudą (39 str. 1 d. 3 p.). Vertindama Aprašo 24.7 punkte nurodytą kitą svarbią aplinkybę, kuri, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, gali būti laikoma subjekto padėtį gerinančia aplinkybe, FNTT atsižvelgė į tai, kad Įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo nekilnojamojo turto agentai (brokeriai) tapo įpareigotaisiais subjektais, įsigaliojo 2017 m. liepos 13 d., taigi nekilnojamojo turto agentai (brokeriai) yra vieni naujausių subjektų, įpareigotų praktikoje taikyti Įstatymo nuostatas. Komisija atsižvelgė į tai, kad nekilnojamojo turto agentūrų veikloje viso sektoriaus mastu nebuvo susiklosčiusi praktika nustatyti kliento tapatybę Įstatymo nustatyta tvarka, nepaisant to, kad nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nuostatos galioja daugiau nei ketverius metus, tai didele dalimi lėmė negalėjimą užtikrinti informacijos teikimo FNTT, kuri laikė šias aplinkybes pareiškėjo padėtį gerinančiomis aplinkybėmis. Taigi, atlikus skaičiavimus, iš gauto baudos dydžio atimama 20 procentų bazinio baudos dydžio suma. Teismas apibendrino, kad FNTT įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasi Aprašu, paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą. Bendrovei skirta bauda yra proporcinga nustatytiems teisės aktų pažeidimams. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau, nepaisant to, kad jie buvo daromi nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. daugiau nei vienus metus, Bendrovei skirtos baudos dydis (8 265 EUR) sudaro tik 1,5 procento taikytinos baudos vidurkio (551 000 EUR) arba 0,75 procento maksimalaus galimo skirti baudos dydžio, todėl pareiškėjui skirta bauda yra proporcinga nustatytoms pažeidimo aplinkybėms.

32. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Įstatymo nustatytus reikalavimus. Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo duomenimis, prekyba virtualiosiomis valiutomis kelia didžiausią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką (4 balai iš 4 galimų), grynieji pinigai taip pat kelia didžiausią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką (4 balai iš 4 galimų). Tuo tarpu Įstatymo nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią manipuliacijoms neteisėtų pinigų srautais. Todėl, kaip nurodė teismas, nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad jam skirta bauda yra neproporcinga ir (ar) pernelyg didelė.

33. Teismas įvertino, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui baudą, teisiškai tinkamai įvertino šio ūkio subjekto veiksmus bei atsakomybės mastą Įstatymo nuostatų prasme. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad yra pagrindas pareiškėjui visiškai neskirti baudos. Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, sistemingumą, teismas nurodė, kad galima sutikti, jog pareiškėjas, konstatuotu neveikimu, neprisideda prie pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo. FNTT Sprendime pakankami individualizavo skirtos baudos dydį, atsižvelgė ir į lengvinančias aplinkybes, kurių pagrindu baudą atitinkamai sumažino. Pareiškėjas nepateikė jokių įtikinamų Sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų, todėl mažinti paskirtą baudą nėra teisinio pagrindo. Be to, kaip nurodė teismas, baudų skyrimo praktika yra reikšminga ir prevenciniu požiūriu, siekiant apsaugoti ne tik atitinkamoje rinkoje dalyvaujančius kitus subjektus ar vartotojų interesus, bet ir pačią rinkos struktūrą.

34. Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas apibendrino, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamus Sprendime nurodytus Įstatymo pažeidimus. Pareiškėjas iš esmės neginčijo patikrinimo metu nustatytų teisės aktų pažeidimų, išskyrus, baudos dydį. Bylos aplinkybės patvirtino, jog nors šiuo atveju nebuvo sukeltų neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims, tačiau tokiu elgesiu jau buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats Įstatyme nustatytos tvarkos nesilaikymas.

35. Teismo įsitikinimu, FNTT pagrįstai paskyrė 8 265 Eur baudą, teisingai įvertinusi visas pažeidimo aplinkybes, atsižvelgusi į pažeidimo mąstą bei visas lengvinančias aplinkybes. Paskirta bauda neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, atitinka proporcingumo kriterijų. Bylos duomenys patvirtina, jog FNTT vertino pareiškėjo nurodytas lengvinančias aplinkybes bei paskirtą baudą mažino vadovaudamasi Aprašo kriterijais.

36. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui paskirta 8 265 Eur dydžio piniginė bauda už Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12, 14–18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1, 8–10 dalyse, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą, yra teisėta ir pagrįsta ir jos panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo. Sprendimą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, sprendimas pagrįstas Išvada, kurioje yra nurodytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios padarytus pažeidimus, pateiktas išsamus teisinis įvertinimas ir Bendrovei pritaikyta poveikio priemonė yra motyvuota.

37. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau prašymo teismas netenkino.

III. 38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti FNTT Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui paskirta 8 265 Eur dydžio piniginė bauda už Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12, 14–18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1, 8–10 dalyse, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą, ir už šių įstatymo nuostatų pažeidimą paskirti pareiškėjui – įspėjimą. Alternatyvus reikalavimas – panaikinti FNTT direktoriaus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui paskirta 8 265 Eur dydžio piniginė bauda už Įstatymo straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12, 14–18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1, 8–10 dalyse, 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą, ir už šių įstatymo nuostatų pažeidimą paskirti pareiškėjui minimalią 2 000 Eur dydžio piniginę baudą.

39. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pateiktą skundą, neišsamiai įvertino bylai reikšmingus duomenis, savo sprendimą grindė tais pačiais motyvais kaip ir atsakovas, neindividualizuodamas pareiškėjui paskirtos baudos dydžio. Pareiškėjui paskirtos baudos dydis yra neproporcingas, neatitinkantis jo padarytų pažeidimo sunkumo.

40. Pareiškėjas pabrėžia, kad FNNT paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga teisės pažeidimui, nes FNTT, priimdama sprendimą dėl baudos mažinimo pagal Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, nepagrįstai ir netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su nustatytais Įstatymo pažeidimais, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus. Dėl šių skundo motyvų pirmosios instancijos teismas pasisakė tik deklaratyviai, iš esmės tik atkartodamas atsakovo poziciją, tačiau savo argumentų nepateikdamas, kas ir lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

41. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pagrįstai Bendrovės lengvinančia aplinkybes laikė tai, jog Bendrovė savo noru užkirto kelią neigiamoms pasekmėms. Tačiau pareiškėjas nesutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad dėl šios nustatytos lengvinančios aplinkybės pagrindas mažinti paskirtos baudos dydį buvo tik 20 proc. punktų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išvadintas priemones, kurių ėmėsi, jog Bendrovė griežtai laikytųsi visų Įstatymo numatytų reikalavimų, siekiant užtikrinti, jog nebūtų sukurtos prielaidos tretiesiesms asmenims disponuoti neteisėtai gautomis pajamomis arba turtu, skirtu terorizmo tikslams įgyvendinti. Pareiškėjo vertinimu, jis dėjo maksimalias pastangas, siekiant užkirsti kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, todėl baudos dydis turėjo būti mažinamas maksimaliai, t. y. 90–70 proc., o pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo motyvų, jog Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Taigi, pareiškėjas pabrėžia, kad nenustačius sunkinančių aplinkybių, yra pagrindas šią aplinkybę vertinti kaip lengvinančią subjekto padėtį, baudą dar labiau sumažinant, tačiau pareiškėjo skundo argumentai liko neįvertinti, teismas dėl jų nepasisakė.

42. Komisija, įvertinusi reikalavimų mastą, padarinius ir trukmę, vadovaudamasi Aprašo 15.3 ir 16.1.3 punktais, nustatytus pažeidimus laikė apysunkiais, todėl iš taikytino baudos dydžio atėmė 30 procentų bazinio baudos dydžio suma. Pareiškėjo vertinimu, buvo pagrindas baudą mažinti didesne apimtimi. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas Įstatymo nepažeidinėjo sistemingai. Daugelis nustatytų pažeidimų buvo padaryti tikrinamo laikotarpio pradžioje. Įvertinus tai, kad nekilnojamo turto agentai tapo įpareigotaisiais subjektais tik nuo 2017 m. liepos 13 d., pareiškėjui reikėjo laiko įsisavinti pritaikyti Įstatymo nuostatas savo veikloje.

43. Pareiškėjas akcentuoja, kad Komisija sprendė mažinti arba didinti priskirtinos baudos dydį atsižvelgdama į Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2–4 ir 6 punktuose nurodytas subjekto padėtį gerinančias arba bloginančias aplinkybes, tačiau spręsta mažinti baudos dydį per maža apimtimi. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo motyvų, sudarančių pagrindą mažinti paskirtą baudą maksimalia apimtimi, nevertino ir dėl jų nepasisakė.

44. Komisija, vertindama Bendrovės finansinį pajėgumą, nustatė, kad Bendrovės 2020 m. metinės pajamos buvo 364 426 Eur ir nusprendė mažinti baudą 14,5 proc. bazinio baudos dydžio suma. Pareiškėjo vertinimu, 14,5 proc. bazinio baudos dydžio sumos atėmimas neužtikrina FNTT nurodomo tikslo. Pareiškėjas akcentuoja, kad yra itin mažas rinkos dalyvis, todėl paskirta 8 265 Eur bauda yra itin reikšminga.

45. Pareiškėjo teigimu, teismas ir atsakovas nepakankami įvertino aplinkybę, kad Bendrovei anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus. Komisija, įvertinusi minėtą aplinkybę, nusprendė paskirtos baudos dydį sumažinti 10 proc. dydžiu, nors ši aplinkybė laikytina esmine, skiriant pareiškėjui minimalią baudą arba jos neskiriant.

46. Pareiškėjas nesutinka su vertinimu dėl prisipažinimo dėl savo kaltės. Komisijai ši aplinkybė nebuvo svarbi, nes baudos dydį sumažino tik 4 proc. bazinio baudos dydžio suma, o teismas tokiam Komisijos vertinimui pritarė, nors Įstatymo leidėjas finansinių įstaigų ir kitų įpareigotinų subjektų bendradarbiavimą su priežiūros institucija laiko itin reikšminga aplinkybe, nes tiesiogiai ir Įstatymu įtvirtinta, jog į šią aplinkybę būtina atsižvelgti.

47. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybę, jog Įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo nekilnojamojo turto agentai (brokeriai) tapo įpareigotaisiais subjektais, įsigaliojo tik 2017 m. liepos 13 d., todėl nekilnojamojo turto agentai (brokeriai) yra vieni naujausių subjektų, įpareigotų praktikoje taikyti Įstatymo nuostatas. Pareiškėjas akcentuoja, kad esminėmis aplinkybėmis turėtų būti laikomas Bendrovės elgesys pradėjus patikrinimą.

48. Pareiškėjas apibendrina, kad Bendrovės padaryti pažeidimai nebuvo tyčiniai ir nėra vertinami kaip itin sunkūs, praktikoje nebuvo įtartinų piniginių operacijų ar sandorių, apie kuriuos būtų reikėję informuoti FNTT. Atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, pareiškėjas vertina, jog paskirta sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus ir pareiškėjui taikytą poveikio priemonę pakeisti ją sušvelninant.

49. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

50. Atsakovas pažymi, kad Aprašas yra viešai paskelbtas – užregistruotas teisės aktų registre.

51. Atsakovas nurodo skunde pirmosios instancijos teismo išdėstytus argumentus, kurie, jo vertinimu, leidžia prieiti prie išvados, jog FNTT įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasi Aprašu, paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą.

52. Atsakovas pažymi, kad Bendrovei skirta bauda yra proporcinga nustatytiems teisės aktų pažeidimams. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau, nepaisant to, kad jie buvo daromi nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. daugiau nei vienus metus, Bendrovei skirtos baudos dydis (8 265 EUR) sudaro tik 1,5 procento taikytinos baudos vidurkio (551 000 EUR) arba 0,75 procento maksimalaus galimo skirti baudos dydžio (maksimali galima skirti pareiškėjui bauda sudarytų 1 100 000 EUR), todėl, atsakovo vertinimu, Bendrovei paskirta bauda yra proporcinga nustatytoms pažeidimo aplinkybėms.

53. Atsakovas teigia, kad nesutinka su apelianto teiginiu, kad FNTT Sprendime necituoja baudos apskaičiavimui taikomų teisės normų. Pažymi, kad Išvada yra sudėtinė Sprendimo dalis, o Išvadoje yra tiksliai nurodomas tiek Aprašas, tiek kiekvienu atveju taikytas Aprašo punktas. Atsakovas, be kita ko, nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad, nenustačius Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra pagrindas šią aplinkybę vertinti kaip lengvinančią subjekto padėtį, baudą mažinant labiau. Teigia, kad, kai konkrečiu atveju yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio (Įstatymo 37 str. 3 d.).

54. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Bendrovės pateikti paaiškinimai ir įrodymai sudarė pagrindą neskirti baudos, paskiriant pareiškėjui tik įspėjimą, atsakovas atkreipia dėmesį, kad Bendrovės pažeidimas yra šiurkštus ir sistemingas, nes atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų ir 2 dalies 2 punkto požymius. Šie požymiai yra kvalifikaciniai ir lemia Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą.

55. Atsakovas pažymi, kad poveikio priemonės taikymo tikslai bus pasiekti paskyrus pareiškėjui Sprendime nurodytą baudą. Bendrovė, nevykdydama Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, niekada išsamiai nepažino savo klientų, nevertino klientų rizikos, nenagrinėjo sandorių ir negali žinoti, kad praktikoje neturėjo įtartinų piniginių operacijų ir sandorių, apie kuriuos privaloma nedelsiant informuoti FNTT. Tuo tarpu Įstatymo nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią manipuliacijoms neteisėtų pinigų srautais. Įtartinos piniginės operacijos ar sandoriai nustatomi Įstatymo įpareigotiesiems subjektams atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta Įstatymo 9 straipsnyje – siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį, ir atsižvelgiant į FNTT patvirtintus įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus.

56. Atsakovas apibendrina, kad teismo sprendime pagrįstai konstatuota, jog atsakovas, skirdamas baudą pareiškėjui, teisiškai tinkamai įvertino šio ūkio subjekto veiksmus bei atsakomybės mastą, taip pat, kad nėra pagrindo pareiškėjui visiškai neskirti baudos. Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, sistemingumą, galima sutikti, kad pareiškėjas konstatuotu neveikimu neprisideda prie pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo. FNTT Sprendime pakankamai individualizavo skirtos baudos dydį, atsižvelgė ir į lengvinančias aplinkybes, kurių pagrindu baudą atitinkamai sumažino. Pareiškėjas nepateikė jokių įtikinamų Sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų, todėl mažinti paskirtą baudą nėra teisinio pagrindo. Be to, baudų skyrimo praktika yra reikšminga ir prevenciniu požiūriu, siekiant apsaugoti ne tik atitinkamoje rinkoje dalyvaujančius kitus subjektus ar vartotojų interesus, bet ir pačią rinkos struktūrą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 57. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl FNTT Sprendimo, kuriuo įmonei paskirta piniginė bauda už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

58. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad FNTT pagrįstai paskyrė 8 265 Eur baudą, teisingai įvertinusi visas pažeidimo aplinkybes, įvertinusi pažeidimo mąstą bei visas lengvinančias aplinkybes. Paskirta bauda neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, atitinka proporcingumo kriterijų. Bylos duomenys patvirtina, jog FNTT vertino pareiškėjo nurodytas lengvinančias aplinkybes bei paskirtą baudą mažino vadovaudamasi Aprašo kriterijais.

59. Apeliantas teigia, kad paskirta bauda per didelė, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į individualias įmonės aplinkybes. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau buvo nustatyta eilė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių reikšmė buvo pernelyg sumenkinta vertinant pareiškėjui paskirtinos baudos dydį.

60. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

61. Dėl apelianto argumentų teismas pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad FNTT turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas: už Įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia Įstatymą arba padaro vieną šiurkštų Įstatymo pažeidimą, arba Įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio Įstatymo pažeidimą paskyrimo – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti). Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta į ką priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, turi atsižvelgti.

62. Vadovaujantis Įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Kaip matyti iš bylos duomenų, FNTT, siekdama užtikrinti skaidrumą, Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtino Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašą.

63. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir mano, kad aukščiau nurodytas teisės normas atsakovas taikė tinkamai. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

64. Kaip matyti iš Išvados turinio, FNTT įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad UAB „R. E. Experts“ savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms: pradėti rinkti ir saugoti klientų ir naudos gavėjų duomenys, reikalingi jų tapatybėms nustatyti, klientams teikiamos anketos, siekiant pažinti klientą, apie paskirtą vadovaujantį darbuotoją, kuris organizuos Įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir / ar terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bei palaikytų ryšius su FNTT, pranešta Tarnybai, Bendrovė įsipareigojo artimiausiu metu savo veikloje įdiegti papildomas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūras ir užtikrinti tinkamą jų laikymąsi. Dėl to, vadovaudamasi Aprašo 12 punktu, Tarnyba baudos dydį mažino – iš bazinio baudos dydžio atėmė 20 procentų bazinio baudos dydžio sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo baudos dydį mažinti labiau.

65. FNTT, vadovaudamasi Aprašo 13 punktu ir 1 priedu, įvertino ir pažeidimo pobūdį, mastą ir padarinius, trukmę. FNTT nuomone, UAB „R. E. Experts“ pažeidimas surinko 11 balų pagal Aprašo 1 priede nustatytą matricą, todėl vadovaujantis Aprašo 15.3 punktu, pažeidimas laikytinas apysunkiu ir atsižvelgdama į Aprašo 16.1.3 punktą, baudos dydį mažino 30 procentų bazinio baudos dydžio suma. Teismas, įvertinęs šios bylos aplinkybes, sutinka su tokiu atsakovo vertinimu. Bendrovei baudos dydis dėl šių aplinkybių sumažintas maksimaliai, pagrindo dar labiau mažinti nėra.

66. Sutinkamai su Aprašo 19 punktu, atsižvelgiant į Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2–6 punktuose nurodytų asmens padėtį gerinančių arba asmens padėtį bloginančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą, iš baudos dydžio atimama arba prie jo pridedama iki 40 procentų bazinio baudos dydžio suma. Apeliantas teigia, kad ir šioje dalyje FNTT sprendė mažinti baudos dydį per maža apimtimi. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Iš Išvados matyti, kad atsakovas įvertino visą eilę aplinkybių, tame tarpe FNTT atsižvelgė į Bendrovės bendrąsias metines pajamas (364 426 eurai) ir baudos dydį teisingai mažino 14,5 procento bazinio baudos dydžio suma.

67. Apeliantas akcentuoja, kad negavo naudos iš pažeidimo. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad nors ši aplinkybė nebuvo detalizuota, bet iš pažeidimo gautų pajamų ar kitokios turtinės naudos nustatymas galėtų tik pabloginti apelianto padėtį. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tuo atveju, kai Įstatymo įpareigotasis subjektas iš pažeidimo gavo naudą, jam taikytinos platesnės skirtinos baudos ribos, t. y. baudos maksimumas siektų sumą, du kartus didesnę už dėl pažeidimo gautą naudą, jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų.

68. Pažymėtina, kad FNTT, vertindama UAB „R. E. Experts“ padarytus ankstesnius pažeidimus ir Bendrovei taikytas poveikio priemones, atsižvelgė į tai, kad UAB „R. E. Experts“ anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, Bendrovės bendradarbiavimą su Tarnyba jai atliekant patikrinimą ir padarytų Įstatymo pažeidimų pripažinimą ir baudos dydį teisingai mažino.

69. Teismo vertinimu, Įstatymo įpareigotasis subjektas privalo teikti informaciją Tarnybai (Įstatymo 7 str. 2 p.), o už Įstatymo pagrindais priežiūros tikslais pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą per nustatytą terminą ar neteisingos informacijos pateikimą Įstatymas nustato baudą (39 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, Bendrovės bendradarbiavimas su FNTT yra laikytinas Įstatymo nustatytų pareigų vykdymu, todėl neturi būti pervertinamas.

70. FNTT atsižvelgė ir į tai, kad Įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo nekilnojamojo turto agentai (brokeriai) tapo įpareigotaisiais subjektais, įsigaliojo 2017 m. liepos 13 d., ir Išvadoje nurodė, kad nekilnojamojo turto agentai (brokeriai) yra vieni naujausių subjektų, įpareigotų praktikoje taikyti Įstatymo nuostatas. kad nekilnojamojo turto agentūrų veikloje viso sektoriaus mastu nebuvo susiklosčiusi praktika nustatyti kliento tapatybę Įstatymo nustatyta tvarka. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad niekas nevertino ir pareiškėjo argumentų, jog Bendrovės vadovė trumpą laiką tik formaliai vykdė Įstatymo nuostatas, nes nebuvo aišku kaip pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones įgyvendinti.

71. Teismas nesutinka su apelianto nuomone, kad nenustačius Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra pagrindas šią aplinkybę vertinti kaip lengvinančią subjekto padėtį, baudą mažinant dar labiau. Kai konkrečiu atveju yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio (Įstatymo 37 str. 3 d.).

72. Pažymėtina, kad UAB „R. E. Experts“ šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau, nepaisant to, kad jie buvo daromi nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. daugiau nei vienus metus, Bendrovei skirtos baudos dydis (8 265 EUR) sudaro tik 1,5 procento taikytinos baudos vidurkio (551 000 EUR) arba 0,75 procento maksimalaus galimo skirti baudos dydžio, todėl manytina, kad UAB „R. E. Experts“ skirta bauda yra proporcinga nustatytoms pažeidimo aplinkybėms, nėra duomenų, kad paskirta bauda būtų aiškiai pernelyg griežta.

73. Teismo vertinimu, Tarnyba įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasi Aprašu, paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą UAB „R. E. Experts“.

74. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „R.E. Experts“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius