Legislator Case Law & Legislation
9ce48675-ed21-403c-b5ca-cc5fa74df1bd AI generated

9ce48675-ed21-403c-b5ca-cc5fa74df1bd · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 9ce48675-ed21-403c-b5ca-cc5fa74df1bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. birželio 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj, Erinijos Kazlauskienės, Alonos Romanovienės (pirmininkausianti ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo R. L. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį atsakovei J. L. ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo,        n u s t a t ė: ieÅ¡kovas R.

Legislator headnote

AI generated

9ce48675-ed21-403c-b5ca-cc5fa74df1bd · Klaipėdos apygardos teismas: pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimÄ dalyje, kurioje santuoka nutraukta dėl jo kaltės, priteista 2 000 Lt neturtinė žala ir 5 000 Lt pasisavintų bendrų lėšų, gautų pardavus bendrÄ turtÄ - žemės sklypÄ . Nurodo, kad santuoka tarp Å¡alių nutruko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su atsakove nebuvo įmanoma toliau tęsti santuokinio gyvenimo, nes nesutapo abiejų Å¡alių charakteriai, atsakovė nebuvo linkusi lojaliai elgtis su sutuoktiniu, laikė savo nuomonę ir valiÄ svarbesne už kito sutuoktinio, norėjo vienasmeniÅ¡kai valdyti Å¡eimos biudžetÄ , kas privedė prie tarpusavio santykių atÅ¡alimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Pranešėja A. Romanovienė                                             Civilinė byla Nr. 2A-842-163/2014Teisėjas A. Šukienė                                             (Proceso Nr. 2-33-3-00922-2013-0)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)     35.3.6; 63.3; 75.4.3; 75.7; 121.21.

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. birželio 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj, Erinijos Kazlauskienės, Alonos Romanovienės (pirmininkausianti ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo R. L. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį atsakovei J. L. ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo,        n u s t a t ė: ieÅ¡kovas R.

L. kreipėsi į teismÄ ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: nutraukti santuokÄ su atsakove J. L. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsakovei priteisti sekcijÄ su spinta 2 000 Lt vertės, spintÄ 400 Lt vertės, minkÅ¡tÄ kampÄ 800 Lt vertės, Å¡aldytuvÄ â€žBeko“ 1 000 Lt vertės, dujinę viryklę „Beko“ 400 Lt vertės, skalbyklę „Beko“ 600 Lt vertės, virtuvės baldų komplektÄ 300 Lt vertės, kompiuterį su priedais 3 000 Lt vertės, televizorių ‚Samsung“ 600 Lt vertės, automobilį OPEL Ascona valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Lt vertės, automobilį VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės; pripažinti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe automobilį AUDI A4Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Lt vertės, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 3 000 Lt piniginę kompensacijÄ už tenkančiÄ didesnę turto dalį bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad santuoka nutrÅ«ko, nes Å¡eimoje neliko tarpusavio supratimo, pagarbos vieno kitam, bendrų tikslų ir interesų.Patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė J. L. prašė nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio R. L. kaltės, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir J. L. priteisti automobilį VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės, sekcijÄ su spinta 200 Lt vertės, Å¡aldytuvÄ â€žBeko“ 50 Lt vertės, dujinę viryklę „Beko“ 50 Lt vertės, virtuvės baldų komplektÄ 50 Lt vertės, kompiuterį   100 Lt vertės, televizorių ‚Samsung“ 50 Lt vertės;

R. L. priteisti automobilį OPEL Ascona, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Lt vertės, automobilį AUDI A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Lt vertės; priteisti J. L. iÅ¡ R. L. 5 000 Lt pasisavintų bendrų lėšų gautų pardavus bendrÄ turtÄ â€“ žemės sklypÄ ; priteisti J. L. iÅ¡ R. L. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad santuoka iÅ¡iro, nes vyras buvo neiÅ¡tikimas, išėjo gyventi pas meilužę, kuri jam po pusmečio pagimdė sÅ«nų.

Kadangi vyras Å¡eimÄ paliko nieko nepasakęs ir nepaaiÅ¡kinęs, ji patyrė skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus, jautėsi pažeminta. Santuokoje turtas įgytas 2000-2002 metais, jo vertė labai nedidelė. Plungės rajono apylinkės teismas 2014-02-04 sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti Å¡alims santuokines pavardes L., L.. Nustatė, kad automobilis AUDI 4A Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Lt vertės yra ieÅ¡kovo R.

L. asmeninė nuosavybė. Priteisė ieÅ¡kovui asmeninei nuosavybei automobilį OPEL Ascona, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Lt vertės. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L. atsakovei J. L. 5 000 Lt pasisavintų bendrų lėšų gautų pardavus bendrÄ turtÄ -žemės sklypÄ ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteisė atsakovei J. L. asmeninei nuosavybei automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės, sekcijÄ su spinta 200 Lt vertės, Å¡aldytuvÄ Beko 50 Lt vertės, dujinę viryklę Beko 50 Lt vertės, virtuvės baldų komplektÄ 50 Lt vertės, televizorių Samsung 50 Lt vertės, kompiuterį 100 Lt vertės, iÅ¡ viso turto už 1 000 Lt.

Priteisė iÅ¡ atsakovės J. L. ieÅ¡kovui R. L. 350 Lt kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L. atsakovei J. L. 987,48 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. L. ieÅ¡kovui R. L. 47,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L. 132 Lt žyminio mokesčio valstybei. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2005 m. balandžio mėnesio, santuoka iÅ¡irusi ir jos iÅ¡saugoti nebeįmanoma.

Teismas, remdamasis atsakovės parodymais, liudytojų J. L. ir T. L. parodymais, gyventojų tarnybos registro pažyma Nr. (29)3V-3586, mokėjimo pavedimais, nustatė, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo R. L. kaltės, nes jis paliko Å¡eimÄ ir išėjo gyventi pas kitÄ moterį E. Č., su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus L., palikęs Å¡eimÄ ja nesirÅ«pino, neteikė iÅ¡laikymo sÅ«nums T. ir R.. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ nepranešęs sutuoktinei ir nepabandęs iÅ¡spręsti Å¡eimos problemų, sukėlė skaudžias pasekmes ne tik sutuoktinei, bet ir visai Å¡eimai, todėl priteisė 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nustatydamas dalintino turto vertę, teismas atsižvelgė į tai, kad namų apyvokos daiktai įsigyti 1991-2003 metais, todėl vadovavosi atsakovės nurodyta daiktų verte. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2003-05-14 iÅ¡ banko sÄ skaitos paėmė 10 348,49 Lt indėlį (iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Lietuvos kredito unijos), kurie buvo gauti pardavus sutuoktiniams priklausantį žemės sklypÄ ir skirti apmokėti vaikų mokslus, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 5 000 Lt pasisavintų bendrų lėšų. IeÅ¡kovas R.

L. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimÄ dalyje, kurioje santuoka nutraukta dėl jo kaltės, priteista 2 000 Lt neturtinė žala ir 5 000 Lt pasisavintų bendrų lėšų, gautų pardavus bendrÄ turtÄ - žemės sklypÄ . Nurodo, kad santuoka tarp Å¡alių nutruko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su atsakove nebuvo įmanoma toliau tęsti santuokinio gyvenimo, nes nesutapo abiejų Å¡alių charakteriai, atsakovė nebuvo linkusi lojaliai elgtis su sutuoktiniu, laikė savo nuomonę ir valiÄ svarbesne už kito sutuoktinio, norėjo vienasmeniÅ¡kai valdyti Å¡eimos biudžetÄ , kas privedė prie tarpusavio santykių atÅ¡alimo.

Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutruko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo neturtinei žalai priteisti. Indėlis iÅ¡ banko sÄ skaitos buvo paimtas 2003-05-14 jiems gyvenant santuokoje ir buvo iÅ¡leisti Å¡eimos poreikių tenkinimui, už juos 2003-12-31 buvo pirktas televizorius ‚Samsung“, nutraukiant santuokÄ ieÅ¡kovas neturėjo 10 000 Lt, kuriuos bÅ«tų galima dalinti. PraÅ¡o pakeiti Plungės rajono apylinkės teismo sprendimÄ , nurodant, kad santuoka nutruko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti atsakovės reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo ir 5000 Lt bendrų lėšų pardavus bendrÄ turtÄ â€“Å¾emės sklypÄ atsakovei priteisimo, paskirstant iÅ¡ naujo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimÄ pakilti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog teismas nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. IeÅ¡kovas nevykdė įstatyme įtvirtintų sutuoktinio pareigų – nebuvo iÅ¡tikimas žmonai, nesirÅ«pino palikta Å¡eima, neteikė iÅ¡laikymo vaikams, nebuvo lojalus Å¡eimai, negerbė žmonos, nesprendė visų gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu.

IeÅ¡kovas iÅ¡ bendrų Å¡eimos namų išėjo gyventi pas kitÄ moterį, su kuriÄ susitikinėjo, kartu su ja gyvena iki Å¡iol, susilaukė dviejų vaikų. Dar 2003 m. ieÅ¡kovas nuo savo sÄ skaitos nuėmė kredito unijoje laikomas santaupas, skirtas vaikų studijoms ir jas iÅ¡leido savo reikmėm. Visa tai rodo, kad Å¡eima iÅ¡iro bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės. Palikdamas Å¡eimÄ ir jai apie tai nepranešęs ieÅ¡kovas sukėlė jai dvasinius iÅ¡gyvenimus – ilgas dėl streso nemiegotas naktis, gėdos jausmÄ prieÅ¡ aplinkinius, beviltiÅ¡kumÄ .

Å ie iÅ¡gyvenimai tęsėsi ilgÄ laikÄ IeÅ¡kovo elgesys Å¡eimos atžvilgiu skaudžiai atsiliepė vaikams, tai buvo pastebėta net mokykloje. Atsakovė turėjo dėti dideles pastangas, kad nuramintų vaikus ir nusiramintų pati, todėl neturtinė žala priteista pagrįstai. Å eimos reikmėms iÅ¡leisti santaupų nebuvo jokio reikalo, nes abu dirbo, gaudavo pastovias pajamas. 2003 metais niekas nesikeitė, kad Å¡eimai bÅ«tų reikėję pravalgyti santaupas, kurios buvo skirtos vaikų mokslams, todėl teismas teisingai pusę pinigų priteisė atsakovei.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamojoje byloje keliamas klausimas vieno sutuoktinio kaltės klausimas dėl santuokos iÅ¡irimo, neturtinės žalos priteisimo ir kompensacijos priteisimo už pasisavintas bendras lėšas.Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovas R.

L. su atsakove J. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 28), kartu gyveno iki 2005 m. balandžio 11 d. Santuokos metu jiems gimė vaikai: R. L. (duomenys neskelbtini) ir T. L. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Palikęs Å¡eimÄ , R. L. apsigyveno su kita moterimi, su kuria susilaukė dviejų vaikų: L. L., gimusio (duomenys neskelbtini) ir J. L., gimusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 91).Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka gali bÅ«ti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį santuokÄ nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek nepateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio gali praÅ¡yti nutraukti santuokÄ dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ ; sutuoktinio neiÅ¡tikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais; sutuoktinio Å¡eimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas ja.Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas R.

L. 2005 m. balandžio 11 d. paliko Å¡eimos namus ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojai T. L. ir ieÅ¡kovo motina J. L.. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad liudytojai yra Å¡aliÅ¡ki ir tendencingi atsakovės naudai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų, kurie patvirtintų šį teiginį ar leistų teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog ieÅ¡kovas rÅ«pinosi Å¡eima, nepateikta. Byloje esantys įrodymai (ieÅ¡kovo pateikti pavedimai) patvirtina tik tai, kad materialinė parama vaikams buvo teikiama jau vaikams tapus pilnamečiais.

Nors ieÅ¡kovas su kita moterimi vaiko susilaukė praėjus 1 metams ir 4 mėnesiams po to, kai jis paliko Å¡eimÄ , tačiau ieÅ¡kovo motina J. L. teisme patvirtino, kad sÅ«nus išėjo iÅ¡ Å¡eimos pas kitÄ moterį. Liudytoja, kaip ieÅ¡kovo motina, tikėtina suinteresuota palaikyti sÅ«nų, todėl netikėti liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo. IeÅ¡kovas, teigdamas, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad su atsakovė nebuvo linkusi lojaliai elgtis su sutuoktiniu, norėjo vienasmeniÅ¡kai valdyti Å¡eimos biudžetÄ , kas privedė prie tarpusavio santykių atÅ¡alimo.

Å iuos ieÅ¡kovo teiginius paneigia byloje nustatyti faktai. Sutuoktiniams 2002 m. spalio 8 d. pardavus bendrÄ turtÄ - žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), gauti pinigai buvo padėti į R. L. sÄ skaitÄ , esančiÄ Lietuvos kredito unijoje (b. l. 58). Tai rodo, kad atsakovė J. L. pasitikėjo sutuoktiniu ir paneigia ieÅ¡kovo teiginį, kad ji norėjo Å¡eimos biudžetÄ valdyti vienasmeniÅ¡kai, nebuvo linkusi su sutuoktiniu elgtis lojaliai. IÅ¡ iÅ¡dėstyto darytina iÅ¡vada, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo R.

L. kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei neturtinę žalÄ . Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad ir darant prielaidÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl jo kaltė, neturtinės žalos dydis yra per didelis, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad lankėsi pas psichologus ar gydytojus. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padaryta dėl santuokos nutraukimo.

Neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratÄ , pasižymi tam tikra specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Žmonės savo dvasinius iÅ¡gyvenimus iÅ¡gyvena įvairiai: vieni kreipiasi pas psichologus, kiti iÅ¡sipasakoja draugams, treti pergyvena savyje. R. L. ir J. L. kartu iÅ¡gyveno beveik penkiolika metų, augino du nepilnamečius vaikus, įrodymų, kad gyvenant kartu jie pykosi ar nesugyveno nepateikta, to nenurodė ir sutuoktiniai, todėl tikėtina, kad ieÅ¡kovas slapčia palikdamas Å¡eimÄ , nepranešęs apie savo sprendimÄ nei atsakovei, nei vaikams, sukėlė jos nurodytus dvasinius iÅ¡gyvenimus – ilgas dėl streso nemiegotas naktis, gėdos jausmÄ prieÅ¡ aplinkinius, beviltiÅ¡kumÄ .

Å ie iÅ¡gyvenimai tęsėsi ilgÄ laikÄ , ieÅ¡kovo elgesys Å¡eimos atžvilgiu skaudžiai atsiliepė vaikams, tai buvo pastebėta net mokykloje. Atsakovė turėjo dėti dideles pastangas, kad nuramintų vaikus ir nusiramintų pati. Dvasinių atsakovės iÅ¡gyvenimų neatlygins jokie pinigai, tačiau nedidelė piniginė kompensacija Å¡iek tiek atlygina padarytÄ neturtinę žalÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo neturtinei žalai atlyginti 2 000 Lt.

Tai, kad atsakovė nesikreipė pas psichologÄ ar gydytojÄ nereiÅ¡kia, kad reikėtų mažinti sumÄ priteistÄ neturtinei žalai atlyginti.IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl 5 000 Lt kompensacijos priteisimo, nurodo, kad pinigai už parduotÄ sklypÄ iÅ¡ kredito unijos buvo paimti dar 2003 metais, t. y. prieÅ¡ du metus iki jis paliko Å¡eimÄ , ir buvo panaudoti Å¡eimos reikmėms. Kaip matyti sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o 10 000 Lt į sÄ skaitÄ buvo padėti 2002 m. spalio 18 d., o paimti 2003 m. gegužės 14 d.

Tuo metu Å¡alys gyveno kartu. IeÅ¡kovas nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodo kur panaudojo iÅ¡imto indėlio pinigus, iÅ¡skyrus aiÅ¡kinimÄ , kad iÅ¡ indėlio pinigų 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pirktas televizorius „Samsung“ (visi kiti Å¡eimos pirkiniai buvo daromi iki indėlio išėmimo). Tačiau televizorius kainavo 850 Lt, abu sutuoktiniai dirbo, turėjo pastovias pajamas, todėl tokiam pirkiniui galėjo reikiamÄ sumÄ sutaupyti, neliečiant indėlio, skirto vaikų mokslams.

Be to mažai tikėtina, kad nusprendę pirkti televizorių 2003 m. gruodžio 31 d., indėlį iÅ¡imtų 2003 m. gegužės 14 d. Tai, kad 10 000 Lt indėlis buvo paimtas vienu metu, paneigia ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , kad jis buvo panaudotas Å¡eimos reikmėms. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų, po indėlio paėmimo, Å¡eimos reikmėms už tokiÄ sumÄ nieko nebuvo perkama ar kitaip investuojama. Jeigu Å¡eimai truktų pinigų kasdieniniams poreikiams, tai indėlis bÅ«tų imamas palaipsniui, tiek, kiek tuo momentu reikia, o ne visas iÅ¡ karto.

Todėl darytina iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡imtÄ 10 000 Lt indėlį ieÅ¡kovas tebeturi ar panaudojo savo reikmėms, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad jis turėtų bÅ«ti padalintas ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 5 000 Lt kompensacijÄ .             Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai iÅ¡tyrė faktines aplinkybes, teismo iÅ¡vados atitinka byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui.

Apeliacinis skundas netenkintinas, nes nėra pagrindo jame nurodytais motyvais keisti priimtÄ sprendimÄ .   Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                          Irma Čuchraj                                                                                                            Erinija Kazlauskienė                                                                                                            Alona Romanovienė