2022-08-03 Nr. AB-19888-3-62-3-00253-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3473-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00253-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos 9.2; 9.3;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 22S60134 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vaikų neturi. Jo gyvenamojoje vietovėje vyksta ginkluoti susirėmimai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyventi yra nesaugu, bijo išeiti iš namų, nes (duomenys neskelbtini) atstovai reikalauja tiekti maistą ir medikamentus, rašo grasinančias žinutes. Teko persikelti gyventi pas dėdę į (duomenys neskelbtini) miestą, dėdė organizavo išvykimą iš šalies.

3. Pareiškėjo tvirtinimu, (duomenys neskelbtini) atstovai grasino ir jo broliui. Suprasdamas, kad jam kilusi susidorojimo grėsmė yra visiškai reali, o taip pat įvertinęs ir itin komplikuotą bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) valstybėje (šalyje vyksta vidaus ginkluotas konfliktas), visa šeima nusprendė palikti kilmės šalį ir išvykti į Europą.

4. Migracijos departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio, neįvertino motyvų, argumentų dėl jo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, neteisingai įvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės taikyti tokį laikotarpį. Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas neišsamiai ir neteisingai.

5. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Migracijos departamentas vertindamas pareiškėjo pasakojimą apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės, padarė išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nėra patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Pareiškėjo pasakojimas buvo bendro pobūdžio, nenuoseklus ir nebuvo pripažintas patikimu įrodymu, todėl tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nepateikė konkrečių detalių, jog jam grasino būtent (duomenys neskelbtini) narys, neapibūdino nei jam tariamai grasinančių asmenų, nei jų skaičiaus. Jo pateikti atsakymai buvo abstraktūs ir padriki.

7. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai. Beatodairiškas smurtas nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 22S60134 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus (dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio).

9. Teismas nustatė, kad prieglobsčio prašytojas 2021 m. liepos 28 d. pirminės apklausos metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvena prie (duomenys neskelbtini) sienos. Toje teritorijoje (duomenys neskelbtini) organizacija (duomenys neskelbtini) kariauja su (duomenys neskelbtini) kariuomene, vyksta bombardavimai, žūsta žmonės. Dėl saugumo išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, bet ten negavo darbo, todėl nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini) dėl ekonominės situacijos. Buvo nesvarbu kur išvykti, svarbu buvo baigti mokslus, dirbti saugiai gyventi.

10. Užsienietis apklausos, vykusios 2022 m. sausio 14 d., metu nurodė, kad jo gyvenamojoje vietovėje vyksta ginkluoti susirėmimai tarp (duomenys neskelbtini) pajėgų ir (duomenys neskelbtini), gyventi yra nesaugu. Jis buvo verčiamas daugelį kartų tiekti maistą ir medikamentus, vėliau gavo grasinančią žinutę į instagramo paskyrą ir todėl jam kyla grėsmė gyvybei. Pareiškėjo šeima (jis gyvena su tėvais bei broliais ir seserimi) bijo išeiti iš namų. (duomenys neskelbtini) atstovai sutinka ir reikalauja tiekti maistą, grasina ginklu, sulaiko, todėl turėjo persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą. (duomenys neskelbtini) ir toliau reikalaudavo maisto ir medikamentų.

11. Teismas išanalizavo Įstatymo 86 ir 87 straipsnius, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo papasakota istorija nepasižymi nuoseklumu ir detalumu. Bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėjas atsakinėjo trumpai, vengė tikslaus, konkretaus atsakymo, apsiribodavo bendro pobūdžio pareiškimais. Teigė, jog iš pradžių neturėjo problemų su (duomenys neskelbtini), jie buvo draugiškai nusiteikę, visi kartu vaišinosi religinės šventės metu, vėliau teigė, kad (duomenys neskelbtini) versdavo tiekti jiems maisto produktus, medikamentus ir netgi vieną kartą reikalavo tiekti ginklus. Visi reikalavimai būdavo pareiškiami susitikus asmeniškai, vaikštant kaime, einant su tėvu arba keliaujant. Ar tikrai tai buvo (duomenys neskelbtini) atstovai, nežino. Iššifruoti, ką reiškia (duomenys neskelbtini), negali. Pareiškėjas negali nurodyti kas konkrečiai reikalavo maisto ir medikamentų ar ginklų. Policijai nepranešė, nes policija ir taip žino viską. Teismas nurodė, kad užsienietis iš kilmės valstybės išvyko legaliai, turėdamas (duomenys neskelbtini) ir Baltarusijos Respublikos vizą. Visos šios aplinkybės paneigia užsieniečio nurodytą istoriją, jog kilmės valstybėje jis patyrė persekiojimą ir jis dėl visiškai pagrįstos baimės negali grįžti į kilmės šalį.

13. Prieglobsčio prašytojo nurodyta grėsmė yra paremta tik prielaidomis ir jo asmeniniu subjektyviu situacijos vertinimu, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog užsienietis grėsmę patyrė iš (duomenys neskelbtini) grupuotės, nėra. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo pateiktą grasinančio pobūdžio žinutę nelaikė reikšminga, nes pareiškėjo atsiųstame susirašinėjame nėra galimybės identifikuoti, kas būtent siuntė šį pranešimą nei kam, taip pat nėra galimybės nustatyti, kuriuo laikotarpiu siųsta, todėl šie pareiškėjo pateikti įrodymai neįrodo, kad pareiškėjas yra persekiojamas kilmės valstybėje. Pareiškėjas tiek Migracijos departamente, tiek teisme teikė bendro pobūdžio informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), negalėdamas šios informacijos susieti su individualia istorija.

14. Teismas, atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus ir jo pateiktus nedetalius ir neišsamius duomenis, prieglobsčio prašytojo pasakojimą apie demonstracijų metu patirtą smurtą nelaikė patikimu įrodymu (ABTĮ 56 straipsnis).

15. Teismas nustatė, kad prieglobsčio prašytojas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot ESPA, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Prieglobsčio prašytojas yra darbingo amžiaus vyras. Prieglobsčio prašytojas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Pats pareiškėjas apklausų metu pripažino, kad (duomenys neskelbtini) gyveno įvairiuose miestuose, judėjimo laisvė kilmės valstybėje jam nebuvo apribota, laisvai galėjo pasirinkti gyvenamąją vietą.

16. Teismas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), darė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą. Teismo vertinimu, Migracijos departamento surinktos informacijos visuma bei užsieniečio papasakotos istorijos tiek apklausų metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad įvertinus prieglobsčio prašytojo profilį surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, tikėtino motyvo ir tikslo (duomenys neskelbtini) jį identifikuoti, kaip taikinį, nenustatyta. Pranešama apie atsitiktines civilių aukas (duomenys neskelbtini) susirėmimų su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis arba (duomenys neskelbtini) pajėgomis, tačiau nerandama informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) savo taikiniu tikslingai pasirinktų civilius (duomenys neskelbtini) gyventojus ir juos persekiotų.

17. Užsieniečio deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Migracijos departamento tyrimo metu surinkta informacija ir nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog tariamai gresiantis persekiojimas yra sąlygotas prieglobsčio prašytojo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Teismas pastebėjo, kad Konvencija nustato apsaugos režimą asmeniui, kuriam gresia persekiojimas dėl jo asmeninių individualių savybių, kurių jis negali pakeisti. Todėl teismas darė išvadą, kad užsieniečio baimė patirti šiuos veiksmus dėl socialinės padėties taip pat nėra visiškai pagrįsta. Tokiu būdu pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

18. Byloje taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojoms turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

19. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Migracijos departamentas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste.

20. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas yra išsiunčiamas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

21. Kadangi pakeista sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką termino, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

23. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad turima informacija pagrindžia išvadą, jog (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo gyvenamoje vietovėje vyksta vidinis karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos.

25. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų.

26. ESPA ataskaitoje, kuria remiasi atsakovas Sprendime, naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo, taigi, laikytina, kad nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini).

27. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

28. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Migracijos departamentas pažymi, kad Sprendime išdėstyta detali, Migracijos departamento surinkta ir pareiškėjo pasakojimo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) vykstantį karinį konfliktą, kuri nepatvirtina, kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje yra persekiojamas ir kad jam reikalinga tarptautinė apsauga.

30. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Taip pat nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1276-492/2022.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant jo ir vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 22S60134 pagrįstumo ir teisėtumo.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tačiau teismas pakeitė Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kadangi draudimas nepagrįstas ir neproporcingas ir nustatė, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Taip pat teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir pakeitė šį laikotarpį į dvejus metus.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam kilmės valstybėje kyla reali ir pagrįsta grėsmė, jis atitinka sąlygas, dėl kurių jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, todėl jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad kilmės šalyje vyksta karinis konfliktas.

37. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

38. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

39. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

40. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

41. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

42. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

43. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

44. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

46. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

47. Pareiškėjas savo prašymą dėl prieglobsčio grindžia tuo, kad kilmės valstybėje jam grasino PKK grupuotė.

48. Iš ESPA 2021 m. gairių matyti, kad persekioti asmenis gali ne tik valstybės institucijos, bet ir nevalstybiniai subjektai (pvz., tam tikros gentys ar net šeima), tačiau kiekvienu atveju turi būti žvelgiama į persekiojimo pobūdį ir realumą.

49. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės pagrįstumą. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas buvo nedetalus, nenuoseklus. Bandant išsiaiškinti papildomas detales, asmuo atsakinėjo trumpai, vengė tikslaus, konkretaus atsakymo, apsiribodavo bendro pobūdžio pareiškimais. Tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Pavyzdžiui, apklausos metu asmeniui buvo užduotas klausimas, ar jam asmeniškai kas nors grasino, iš pradžių asmuo atsakė, kad jis neturėjo dėl to problemų, teigė, kad (duomenys neskelbtini) versdavo tiekti jiems maisto produktus, medikamentus ir netgi vieną kartą reikalavo tiekti ginklus. Visi reikalavimai būdavo pareiškiami susitikus asmeniškai, vaikštant kaime, einant su tėvu arba keliaujant. Pasakojimas apie grasinimą broliui, niekuo neparemtas, tik žino, kad buvo grasinta, nei kas nei kaip grasino, nežino. Iššifruoti, ką reiškia, (duomenys neskelbtini) negali. Įvertinus prieglobsčio prašytojo profilį surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, tikėtino motyvo ir tikslo (duomenys neskelbtini) jį identifikuoti, kaip taikinį, nenustatyta. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog tariamai gresiantis persekiojimas yra sąlygotas prieglobsčio prašytojo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai bei į prieglobsčio prašytojo istorijos trūkumus (tiek formos, tiek turinio prasme), jo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) persekiojimą vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu persekiojimo kilmės valstybėje tikimybę. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

50. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje ir individualios aplinkybės, nagrinėjamu atveju, savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės. Nors pareiškėjas apklausos metu teigė, kad jam grasina (duomenys neskelbtini) (Instagram gautos balso žinutės), tačiau Sprendime nurodyta, jog pranešama apie atsitiktines civilių aukas (duomenys neskelbtini) susirėmimų su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis arba (duomenys neskelbtini) pajėgomis, tačiau nerandama informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) savo taikiniu tikslingai pasirinktų civilius (duomenys neskelbtini) gyventojus ir juos persekiotų. Papildomai pažymėtina, kad vienoje iš pareiškėjo pateiktų garso žinučių yra kalbama apie žmoną, nors pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą yra nurodęs, kad yra nevedęs. Taigi, atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo pasakojimas vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

51. Kaip matyti iš bylos medžiagos Migracijos departamentas, rinkdamas duomenis apie kilmės valstybėje esančią padėtį, nurodė, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Migracijos departamentas nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas nustatė, kad asmens kilmės šalyje (gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) provincija) beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

52. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ESPA 2021 m. ataskaita grįsta duomenimis, kurie apeliacinio skundo rengimo metu yra pasenę, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų patikimumo ir objektyvumo aspektu ši informacija atitinka vertinimui renkamos ir esminę reikšmę turinčios informacijos reikalavimus. Nepaisant to, kad ji yra retrospektyvaus pobūdžio, nėra teisinio pagrindo teigti, kad šiuo metu situacija kilmės valstybėje yra pasikeitusi ir pareiškėjo individualių aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1353-968/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1394-629/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1408-552/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1338-602/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-815/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1432-815/2022; 2022 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1282-552/2022). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį. Iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į aplinkybes, nurodytas šioje nutartyje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

53. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sutrumpino iki 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti dar labiau sutrumpinamas.

54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis