2019-02-20 Nr. AB-4844-3-61-3-04123-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-130-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04123-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 51.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. S., J. S., T. S., A. A., Ž. A., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir A. R. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. J. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1462-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ (toliau – ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. Įsakymas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. VĮ-1825-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių dydžių nustatymo“ (toliau – ir 2016 m. rugsėjo 8 d. Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 0,1926 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Žemės sklype yra daugiabutis gyvenamasis namas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Pareiškėjas 1992 m. balandžio 28 d. privatizavo dalį – 53,73 kv. m gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 1992 m. lapkričio 16 d. gyvenamajam namui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto savininkai R. J. R. ir V. Z. kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą dėl 784 kv. m valdos, priklausančios gyvenamajam namui, padalinimo. 1992 m. lapkričio 9 d. paruoštas projektas, kuriame pareiškėjui suformuota 462 kv. m Žemės sklypo dalis. Pareiškėjas už Žemės sklypo dalį Vilniaus miesto valdybai sumokėjo 14 672 talonų. Privatizavimo procese notaras patvirtino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų 1995 m. spalio 29 d. bei 1996 m. kovo 21 d. susitarimus dėl namų valdos Žemės sklypo paskirstymo. Nors pareiškėjas sumokėjo ir kasmet moka nuomos mokestį už 462 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis iki šiol nesudaryta. Todėl pareiškėjas siekė, kad jam būtų leista užbaigti Žemės sklypo dalies privatizaciją. Priimant ginčijamus sprendimus, nebuvo atsižvelgta į statinių savininkų pirminius prašymus dėl Žemės sklypo išpirkimo, notarine tvarka patvirtintus susitarimus bei atliktus apmokėjimus. Pareiškėjo naudojamos 462 kv. m Žemės sklypo dalies pardavimo procedūra buvo pradėta, tačiau neužbaigta ne dėl pareiškėjo kaltės. Pareiškėjas yra įvykdęs visas Žemės sklypo suteikimo metu galiojusias žemės išpirkimo sąlygas. Todėl pareiškėjas, atlikęs visus tuo metu teisės aktuose įtvirtintus privalomus veiksmus, pagrįstai tikėjosi, kad su juo bus sudaryta Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad nors pareiškėjas 1992 m. privatizavo pusę gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), ir tais pačiais metais Vilniaus miesto senamiesčio seniūnijai pateikė prašymą dėl Žemės sklypo privatizavimo, pagal tuo metu galiojusias žemės sklypų pardavimo taisykles, pareiškėjas turėjo pateikti prašymą įsigyti nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos, dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, sklypo planą ir notariškai patvirtiną susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys. Miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas turėjo pateikti šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise turėjo tvirtinti potvarkiu. 1995 m. spalio 24 d. notariškai patvirtintu susitarimu susitarta, kaip paskirstyti Žemės sklypą išsipirkimui tarp gyvenamojo namo savininkų pareiškėjo, J. S. ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų A. P., O. K. ir T, S., tačiau šiame susitarime nebuvo nurodyta, kokio dydžio Žemės sklypo dalis bus išperkama. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba nebuvo priėmusi potvarkio, kuriuo būtų leista pareiškėjui ir kitiems susitarime nurodytiems piliečiams pirkti valstybinės žemės sklypą, todėl nebuvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Pareiškėjas su dabartiniais gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkais rašytinio susitarimo dėl perkamų valstybinių žemės sklypų dalių nebuvo pateikęs, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius, pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), nustatė Žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio turimą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastato (statinio dalį) gyvenamųjų namų, kuriems eksploatuoti buvo suformuotas Žemės sklypas, dalis.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys A. A. ir Ž. A. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Paaiškino, kad byloje nėra ginčo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šis Žemės sklypas, atliekant kadastrinius matavimus, buvo suformuotas kaip naujas (daikto registravimas), Nekilnojamojo turto registro duomenys įregistruoti 2015 m. vasario 2 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-191 pagrindu; Nekilnojamojo turto registro įrašas galioja nuo 2015 m. kovo 5 d. Šias aplinkybes skunde pareiškėjas pripažino, todėl byloje nėra ginčo, kad iki 2015 m. kovo 5 d. Žemės sklypas, dėl kurio dalies, tenkančios pareiškėjui, apskaičiavimo pateiktas skundas, apskritai nebuvo suformuotas ir įregistruotas kaip daiktinės teisės objektas. Tai reiškia, kad pareiškėjas negalėjo įgyti nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį 1992–1993 m. ar vėliau. Pareiškėjas į bylą taip pat nepateikė įrodymų, kad 1992–1993 metais Vilniaus miesto valdyba, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius priėmė administracinius sprendimus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarime Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – ir Tvarka), kurie objektyviai buvo būtini vykdant Žemės sklypo pardavimo pareiškėjui procedūras. Pareiškėjo siekis įsigyti didesnę Žemės sklypo dalį kitų savininkų sąskaita, neatsižvelgiant į kiekvienam pastato funkcionavimui reikalingą Žemės sklypo dalį, iškreipia ir iš esmės pažeidžia kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, kuri buvo nustatyta atsakovo priimtuose skundžiamuose sprendimuose ir iš esmės tenkina visų kitų gyvenamųjų namų savininkų interesus.

7. Tretieji suinteresuoti asmenys J. S., G. S. ir T. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Paaiškino, kad Žemės sklypas, kuriame yra gyvenamieji namai, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir viešame registre registruotas 2015 m. vasario 17 d., vadovaujantis NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-191. Iki 2015 m. Žemės sklypas nebuvo suformuotas kaip atskiras turtinis objektas, todėl jokių nuosavybės teisių į sklypą (jo dalį), kaip į atskirą nekilnojamojo turto objektą, neturėjo ir negalėjo turėti nei vienas iš gyvenamųjų namų savininkų, ir nurodytu Žemės sklypu, priešingai nei teigia pareiškėjas, visi gyvenamųjų namų savininkai turėjo teisę ir naudojosi bendrai. Skundžiamais įsakymais nustatytos Žemės sklypo dalys, reikalingos eksploatuoti kiekvieną iš sklype esančių gyvenamųjų namų, taip pat Žemės sklypo dalys, tenkančios kiekvienam gyvenamųjų namų savininkui, atitinka galiojančių teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl tenkinti pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų dėl įsakymų panaikinimo nėra jokio pagrindo.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Paaiškino, kad ginčijami įsakymai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Taisyklių bei kitų teisės aktų nuostatomis, tuo tarpu pareiškėjo argumentai dėl šių įsakymų neteisėtumo yra deklaratyvūs, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, priimdamas šiuos sprendimus, nukrypo nuo teisės aktų reikalavimų ir nepagrįstai nustatė konkretaus dydžio dalis atskiriems statinių, esančių ginčo Žemės sklype savininkams. Be to, ginčijami įsakymai buvo priimti 2016 m. rugpjūčio 10 d. ir 2016 m. rugsėjo 8 d., tuo tarpu pareiškėjo skundas paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagristą.

13. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 30-1448 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtintas kitos paskirties Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai: plotas, ribos, naudojimo būdas, urbanistiniai architektūriniai apribojimai ir sąlygos, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

14. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-191 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformuotas 1 926 kv. m Žemės sklypas ir patvirtinti šio Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko 2014 m. liepos 25 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis, ir nuspręsta kreiptis į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą įregistruojant suformuotą Žemės sklypą bei NŽT patikėjimo teisę į Žemės sklypą.

15. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro išrašais, Žemės sklype įregistruoti šie statiniai: pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

16. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2016 m. birželio 3 d. gautas Ž. A. prašymas sudaryti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. 2016 m. birželio 13 d. gautas A. A. prašymas parduoti naudojamą kitos paskirties Žemės sklypą. 2016 m. birželio 3 d. gautas J. S. prašymas išnuomoti Žemės sklypo dalį. 2016 m. birželio 8 d. gauti T. S. ir G. S. prašymai išnuomoti dalį Žemės sklypo. 2016 m. birželio 29 d. gautas pareiškėjo prašymas leisti baigti privatizuoti žemės sklypą pagal 1992 m. lapkričio 9 d. paruoštus Senamiesčio seniūnijos dokumentus.

17. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1462-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ nustatytos Žemės sklype savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys.

18. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1825-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių dydžio nustatymo“ nustatytos Žemės sklypo dalys apskaičiuotos atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio turimą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastato (statinio) dalį.

19. Byloje kilęs ginčas dėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. Įsakymo ir 2016 m. rugsėjo 8 d. Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra keliamas ginčas dėl valstybei priklausančios žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl teismas nurodė, kad spręsdamas ginčą vertins šalių argumentus dėl ginčijamų įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo, o ne aplinkybes, susijusias su pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu.

20. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pardavimo ir nuomos“ 2.4, 7 ir 8 punktais, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir pažymėjo, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

21. Nors pareiškėjas teigė, kad ginčijami įsakymai priimti neatsižvelgiant į statinių savininkų pirminius prašymus dėl Žemės sklypo išpirkimo, notarine tvarka patvirtintus susitarimus bei atliktus apmokėjimus, teismas nesutiko, jog šios aplinkybės daro ginčijamus įsakymus negaliojančiais.

22. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo Žemės sklypas buvo suformuotas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-191 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, kuriuo suformuotas 1 926 kv. m Žemės sklypas ir patvirtinti šio Žemės sklypo kadastro duomenys. Byloje nėra ginčo, kad aukščiau nurodytu sprendimu naujai suformuotas Žemės sklypas priklauso valstybei. Valstybei priklausantis Žemės sklypas yra užstatytas šiais statiniais: 1) daugiabutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso J. S., G. S. ir R. J. R. Vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei faktinėmis aplinkybėmis, teismas pažymėjo, kad ginčijamais įsakymais nustatytos Žemės sklypo dalys, reikalingos jame esančių pastatų ar statinių eksploatavimui, kurias ateityje galės išsipirkti arba išnuomoti šių statinių ar pastatų bendrasavininkiai.

23. Kadangi ginčo Žemės sklypas buvo suformuotas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu, taigi iki 2015 m. kovo 5 d. (Nekilnojamojo turto registro įrašo galiojimo pradžia) ginčo Žemės sklypas įregistruotas ir suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas nebuvo. Todėl atsakovas NŽT, priimdamas ginčijamus įsakymus, pagrįstai atsižvelgė į Nekilnojamo turto registre užfiksuotus duomenis. Pagal aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą matyti, kad žemės sklypo dalių nustatymas gali būti vykdomas tik tada, kai yra parengtas parduodamo žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Pinigų sumokėjimo faktas ar susitarimų su tuometiniais Žemės sklypo bendraturčiais sudarymo faktas nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas įgijo teisę į didesnę Žemės sklypo dalį. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjo grafinis priedas prie susitarimo pirkti Žemės sklypą (II t., b. l. 37) būtų oficialiai patvirtintas ar priimtas atitinkamas sprendimas dėl pareiškėjui parduodamos Žemės sklypo dalies. Atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, į aplinkybę, jog ginčo Žemės sklypas, kaip nekilnojamojo turto objektas, suformuotas tik 2015 m. vasario 2 d., teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ginčijamais sprendimais nustatė namo bendraturčiams Žemės sklypo dalis, reikalingas namui eksploatuoti, taip pat bendro naudojimo ploto dalis. Medžiagos, kuri patvirtintų, kad pareiškėjui yra priskiriama didesnė Žemės sklypo dalis, byloje nėra. Todėl atsakovas ginčijamais įsakymais sumažinti pareiškėjo valdomos Žemės sklypo dalies objektyviai negalėjo, nes pareiškėjas nurodomų Žemės sklypo dalių nuosavybės teise neturėjo. Todėl pareiškėjas nuo ginčijamų įsakymų priėmimo momento įgijo teisę šiuose įsakymuose nurodytas Žemės sklypo dalis išpirkti ar išsinuomoti.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ginčijami įsakymai priimti tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl sprendė, kad jų naikinti pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

III. 25. Pareiškėjas R. J. R. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Pareiškėjo į administracinę bylą pateiktas planas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4.3 ir 4.4 punktų reikalavimus, nes jis sudarytas, paruoštas ir tvirtintas valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro. Analogiški reikalavimai buvo numatyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 550 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarime Nr. 987. Pareiškėjas reikiamus privatizacijai dokumentus pateikė kartu su prašymu dėl sklypo privatizacijos ir niekada negavo išaiškinimo, kad notariškai patvirtinti bendraturčių susitarimai negalioja ar neteko galios pasikeitus įstatymo reikalavimams ir kad Žemės sklypo privatizacija pradedama iš naujo. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu pasikeitęs Žemės sklypo plotas panaikino notariškai patvirtintą pastatų savininkų susitarimą dėl Žemės sklypo dalių priskyrimo gyvenamiesiems namams ir padalinimą tarp savininkų.

25.2. Pareiškėjui buvo pateikti pranešimai dėl mokestinės prievolės vykdymo ir mokestinė prievolė buvo įvykdyta. Pareiškėjui pateikus visus reikiamus dokumentus ir sumokėjus nurodytą parduodamo nekilnojamojo turto kainą, sandorio įforminimas teisės aktų nustatyta tvarka buvo valstybės ir savivaldybės institucijų pareiga. Pareiškėjas akcentuoja, kad 1995 m. spalio 19 d. notaras patvirtino R. R. ir J. S. (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) susitarimą dėl namų valdos Žemės sklypo pasiskirstymo, o 1996 m. kovo 21 d. notaras patvirtino viso Žemės sklypo naudotojų susitarimą dėl Žemės sklypo pasiskirstymo tarp pastatų savininkų privatizacijai.

25.3. Pareiškėjas pateikė pranešimus apie žemės nuomos mokesčio paskaičiavimą, pagal kuriuos jam paskaičiuotas žemės nuomos mokestis už 462 kv. m Žemės sklypo. Atsižvelgdamas į tai, kad Žemės sklypas buvo identifikuotas, žinomas konkretus sklypo naudotojas, naudojamo sklypo plotas ir valstybė priėmė žemės nuomos mokestį, pareiškėjas mano, jog nėra pagrindo teigti, jog Žemės sklypas iki 2015 metų nebuvo suformuotas ir nebuvo žinomas jo naudotojas.

25.4. Atsakovas nevertino ir neatsižvelgė į dokumentus, kurie buvo iki 2006 metų, nes pareiškėjas pareiškimą dėl Žemės sklypo privatizacijos pateikė 1992 m. ir visada prašė privatizacijos procesą baigti pirminių dokumentų pagrindu – toks pareiškimas pateiktas ir 2016 m. birželio 29 d. Anot pareiškėjo, byla išnagrinėta neįvertinus viso privatizacijos proceso, neišnagrinėjus visų privatizacijos dokumentų, nenustačius priežasčių, kodėl nebuvo Žemės sklypo privatizacijos tęstinumo ir 2014–2016 m. etapas įvertintas kaip vienintelis buvęs ir teisingas. Pareiškėjas akcentuoja, jog teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių ir kitų institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie pareiškėjo R. J. R. apeliacinio skundo.

27. Atsakovas NŽT pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašoma atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.

28. Atsakovas akcentuoja, kad metodikos, detaliai reglamentuojančios, kokia tvarka turėtų būti nustatomos žemės sklypų dalys, reikalingos pastatų eksploatavimui, nėra, todėl nustatant žemės sklypų dalis, turi būti vadovaujamasi bendraisiais principais, išdėstytais Taisyklių 8 punkte. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad apeliantui buvo paaiškinta išsami Žemės sklypo įsigijimo tvarka ir veiksmai, kuriuos reikia atlikti siekiant tai įvykdyti. Nors 1992 m. buvo parengta schema, kuri buvo priedas prie susitarimo pirkti Žemės sklypą, Vilniaus miesto valdyba nebuvo priėmusi potvarkio, kuriuo būtų leista pareiškėjui ir kitiems susitarime nurodytiems piliečiams pirkti Žemės sklypą, todėl nebuvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. NŽT Vilniaus miesto skyrius pagrįstai, vadovaudamasis Taisyklėmis, nustatė Žemės sklypo dalis, atsižvelgdamas į kiekvieno bendraturčio turimą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastato (statinio) dalį. Priimti įsakymai motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, priimti tinkamai įvertinus susiklosčiusią situaciją, laikantis procedūrų, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

29. Atsakovas mano, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, nes ginčijami įsakymai priimti, be kita ko, vadovaujantis Taisyklėmis (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir kt.).

30. Tretieji suinteresuoti asmenys A. A. ir Ž. A. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog teismas bylą išnagrinėjo neįvertinęs viso privatizacijos proceso, nes teismas vertino būtent ginčijamų administracinių sprendimų, priimtų 2016 m., teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje nėra ginčo, kad iki 2015 m. Žemės sklypas apskritai nebuvo suformuotas ir įregistruotas kaip daiktinės teisės objektas. Pareiškėjas skundą grindžia aplinkybėmis, kurios prieštarauja Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems duomenims, tačiau su skundu nepateikė jokių įrodymų, kad jis ginčija Nekilnojamojo turto registre įregistruotus Žemės sklypo duomenis. Pareiškėjas vadovaujasi 1992 m. lapkričio 9 d. grafiniu priedu prie susitarimo pirkti Žemės sklypą, kuris nėra Žemės sklypo planas, nebuvo suderintas nei su savivaldybe, nei su kitais Žemės sklypų naudotojais ar savininkais. Notariškai patvirtintas susitarimas dėl naudojimosi Žemės sklypu apskritai niekada nebuvo sudarytas. Žemės sklypo planas, atitinkantis Tvarkos 4.3 ir 4.4 punktus, nebuvo sudarytas ir tokio plano į bylą nėra pateikta, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog pateikė reikiamus Žemės sklypo privatizacijai dokumentus.

32. Atsiliepime pažymima, jog Žemės sklypui neegzistuojant kaip daiktinės teisės objektui, jo pardavimas vykti negalėjo. Pareiškėjas turėjo mokėti žemės nuomos mokestį, nes jis laikytinas nuomininku. Apeliantas neginčijo fakto, kad jis yra naudojamo Žemės sklypo nuomininkas, tačiau skunde nurodė, kad už Žemės sklypą jau yra sumokėjęs visą sumą 1992–1993 m. Susitarimai tarp pastatų savininkų yra teisiškai ydingi, nes nėra notarinės formos, sudaryti nesant suformuoto ir įregistruoto Žemės sklypo, nenustačius jo ribų, neatlikus Žemės sklypo kadastrinių matavimų, todėl įregistravus Žemės sklypo duomenis Nekilnojamojo turto registre, nėra pagrindo vadovautis faktinės padėties neatitinkančiais susitarimais. Pareiškėjas siekia įsigyti didesnę Žemės sklypo dalį kitų savininkų sąskaita, neatsižvelgiant į kiekvieno pastato funkcionavimui reikalingą Žemės sklypo dalį.

33. Tretieji suinteresuoti asmenys J. S., G. S. ir T. S. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Atsiliepime tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad pareiškėjo teikiami įrodymai ir argumentai nepaneigia priimtų įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo nurodyti argumentai būtų aktualūs tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas reikštų reikalavimą pripažinti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaryta, tačiau toks reikalavimas byloje nereiškiamas. Apeliantui 2011 m. liepos 8 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriame detaliai paaiškinta, kodėl negalioja visi seni 1992–1996 m. dokumentai, ir pasiūlyta Žemės sklypo dalį išpirkti pagal galiojančius įstatymus. Žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas tik 2015 m. kovo 5 d., pareiškėjas jokių teisių į Žemės sklypą ar jo dalį, priimant skundžiamus administracinius aktus, neturėjo. Nors šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pripažinimu, tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, jog pareiškėjas nebuvo ir nėra įvykdęs visų teisės aktais keltų sąlygų, kad būtų baigtos valstybinės žemės įsigijimo procedūros. Apelianto pateiktuose 1995 ir 1996 m. susitarimuose nėra nurodyti kiekvienam iš patalpų savininkų priskirtinų Žemės sklypo dalių plotai. Bet kokie sprendimai dėl žemės plotų paskirstymo kitaip, nei numatyta atsakovo priimtuose įsakymuose, pažeistų likusių penkių trečiųjų asmenų laisves ir turtines teises, kurias jie turi pagal įstatymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1462-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1825-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių dydžio nustatymo“, kuriais nustatytos Žemės sklype savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys ir Žemės sklypo dalys apskaičiuotos atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio turimą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastato (statinio) dalį, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi byloje keliamas ginčas dėl valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo.

36. Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad keliamu ginču dėl žemės sklypo dalių pareiškėjas iš esmės siekia apginti savo, kaip valstybinės žemės nuomininko ir nekilnojamojo turto savininko, teises ir teisėtus interesus. Be to, pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse ne kartą yra nurodžiusi, kad ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, grindžiami Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 11 d. nutartį Nr. T-53/2018; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį Nr. T-90/2017; 2012 m. sausio 5 d. nutartį Nr. T-91/2011; 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį Nr. T-XX-51-11; 2011 m. balandžio 11 d. nutartį Nr. T-XX-28-11).

37. Pabrėžtina, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir nenagrinėja bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 18 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjo keliami reikalavimai yra susiję su valstybinės žemės sklypo dalių nustatymu, t. y. kyla iš civilinių teisinių santykių, šis ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

38. Rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas suponuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimą ir bylos perdavimą bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 22 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. J. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal pareiškėjo R. J. R. skundą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius