9ce24761-ea70-4187-928b-46bb63fd5607 · Marijampolės apylinkės teismas

Vilkavi?kio rajono                                            Baudžiamoji byla Nr. 1-613-633/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50186-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.4.6.2.2 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018-06-08,Vilkaviškis              Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorams K.

G., R. M., nepilnamečiui nukentėjusiajam S. P., jo atstovei pagal įstatymÄ R. P., mažametei nukentėjusiai E. B., jos atstovei pagal įstatymÄ L. Å ., VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje :              T. N., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, iÅ¡laikytinių neturintis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, darbingas visiÅ¡kai, nedirbantis – registruotas bedarbiu darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2009-06-17 VilkaviÅ¡kio r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 1 d.

– 10 mėn. laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 2009-07-13 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., 63 str. – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2009-08-12 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos), 63 str. – 1 m. laisvės atėmimo; 4) 2012-11-23 Kauno apygardos teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 1 d., 291 str. 1 d., 63 str. – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2013-01-22 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d.

– 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2015-06-10 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 140 str. 2 d., 641 str. – 50 parų arešto; 7) 2016-10-24 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 284 str. 1 d. – 8 mėn. laisvės apribojimo; 8) 2017-01-20 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 140 str. 2 d., 64 str. – 90 parų arešto; 9) 2017-12-13 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 8 mėn. laisvės apribojimo; 10) 2017-12-18 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 90 parų arešto, - bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.; taip pat R.

P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, turintis 2 nepilnamečius vaikus iÅ¡laikytinius, profesinio iÅ¡silavinimo, darbingas visiÅ¡kai, nedirbantis – registruotas bedarbiu darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamieji T. N., R. P. ir byloje nenustatytas asmuo, apsvaigę nuo alkoholio, veikdami iÅ¡ anksto susitarusių asmenų grupe ir pasiskirstę vaidmenimis, 2017 m. rugsėjo 20 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje, mušė nepilnametį S. P., gim. 2000-08-09, ir mažametę E. B., gim. 2003-12-26, :

T. N. koja spyrė S. P. į veidÄ (1), Å¡iam nukritus T. N., R. P. ir byloje nenustatytas asmuo po keletÄ kartų kumÅ¡timis ir kojomis sudavė S. P. į veidÄ , pilvÄ ir kitas kÅ«no vietas (2), E. B. bandant nutraukti Å¡iuos nusikalstamus veiksmus T. N. kumÅ¡timi sudavė jai į veidÄ (3), - tokiu bendru muÅ¡imu jie nukentėjusiems S. P. ir E. B. sukėlė fizinį skausmÄ .              Šiais veiksmais kaltinamieji T. N. ir R. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ ,  numatytÄ Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 3 d.             I.

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo iÅ¡vadasKaltinamasis T. N. kaltu teisiamajame posėdyje pripažino iÅ¡ dalies, pareikÅ¡damas, jog pripažįstantis sudavęs į veidÄ brolio nurodytam fotelyje sėdėjusiam S. P., smÅ«gį sudavęs kumÅ¡timi, o ne spyręs, kitokio smurto prieÅ¡ nukentėjusius nevartojęs. Toliau dėl bylos esmės paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiÄ E. B. pažinojęs kaip to paties kaimo gyventojÄ , S. P. – nepažinojęs ir matęs pirmÄ kartÄ , suvokęs, jog Å¡is gali bÅ«ti dar nepilnametis, o E. B. yra dar vaikas.

Ä®vykio vakarÄ jis su kaltinamuoju R. P. VilkaviÅ¡kio m. vartojęs alkoholį, abu buvę lengvai apgirtę, jam telefonu paskambinęs irgi neblaivus brolis J. N. pasiskundęs, jog abiem pažįstamas nukentėjusios E. B. brolis T. B. reikalavęs jam nupirkti alkoholio, jiedu susipykę, brolis paprašė atvažiuoti ir padėti iÅ¡siaiÅ¡kinti su T. B. santykius. Jis sutikęs, viskÄ perpasakojęs R. P., pakalbinę šį kartu važiuoti, jam sutikus abu „Taksi“ automobiliu nuvykę pirmiausia į brolio namus, iÅ¡ ten – į T.

B. motinos L. Å . butÄ . IÅ¡ VilkaviÅ¡kio m. jie su R. P. atvykę dviese, trečio asmens nebuvo, asmuo pravarde (duomenys neskelbtini) jam nežinomas. Pirmas į L. Å . butÄ pagal jų susitarimÄ (apsižvalgyti) užėjo brolis J. N., jis su R. P. pasiliko laiptinėje, broliui pakvietus – užėjo ir jiedu, abu nukentėjusieji buvo kambaryje, T. B. jiems tik užeinant pabėgo į laukÄ . Jis, T. N., priėjęs prie S. P., matydamas, kad tai ne T. B., pats negalintis paaiÅ¡kinti dėl ko, „už niekÄ â€œ sudavė Å¡iam kumÅ¡timi į veidÄ , daugiau Å¡io asmens nemušęs, tačiau matęs, kad jam kelis kartus rankomis sudavęs kaltinamasis R.

P.. Po Å¡ito jie patys nutraukę smurtÄ ir išėję, E. B. jie nė vienas nesudavę.Kaltinamasis R. P. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino taip pat iÅ¡ dalies, pareikÅ¡damas, jog pripažįstantis kambaryje pastÅ«męs S. P. nuo ko Å¡is griuvęs ant grindų, kitokio smurto prieÅ¡ nukentėjusius nevartojęs, nė vieno iÅ¡ jų nepažinojęs ir matęs pirmÄ kartÄ . Jis taip pat patvirtino kaltinamojo T. N. teismui nurodytas aplinkybes apie jų alkoholio vartojimÄ , abiejų girtumÄ , taip pat neblaivaus brolio skambutį T.

N. ir pakvietimÄ padėti iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius su to paties kaimo gyventoju, T. N. pakvietimÄ jam vykti kartu tai padaryti, jo sutikimÄ ir nuvykimÄ â€žTaksi“ automobiliu iki kaltinamojo T. N. brolio namų, o iÅ¡ ten – į nukentėjusių Å¡eimos butÄ . Toliau dėl bylos esmės Å¡is kaltinamasis paaiÅ¡kinęs, jog pagal jų susitarimÄ pirmas į butÄ užėjęs T. N. brolis, jam pakvietus užėję ir jiedu su T. N., tuo momentu (jiems užeinant) pro juos į laukÄ pabėgo nepažįstamas vaikinas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo su T.

N. broliu pykęsis T. B., dėl kurio jie ir atvyko. T. N. brolis virtuvėje kalbėjosi su buto Å¡eimininke, o abu nukentėjusieji buvo kambaryje. Jis matęs, kad T. N. susikibo su S. P., tikriausiai jam sudavė į veidÄ , nes šį matė susiėmusį už paraudusio žandikaulio, jis pats tuo momentu, kai pamatė susikibusius T. N. ir S. P., siekdamas užstoti draugÄ , stipriai pastÅ«męs S. P. ir Å¡is griuvęs ant grindų. Daugiau nesimušęs, smurto prieÅ¡ E. B. irgi nematęs, tvirtinantis, kad ji buvo išėjusi iÅ¡ kambario, kuriame vyko muÅ¡tynės. Su kaltinamuoju T.

N. jie esantys draugais, priežasčių Å¡iam jį apkalbėti nėra.Nukentėjusysis S. P. paaiÅ¡kino, kad jis yra nukentėjusios E. B. draugas, nusikaltimo įvykio metu svečiavosi pas jÄ , nė vieno iÅ¡ kaltinamųjų nepažinojo ir matė pirmÄ kartÄ , nėra pažįstamas ir su kaltinamojo T. N. broliu J. N., nėra jo reikalavęs nupirkti jam alkoholio ar kitaip su juo pykęsis. Ä®vykio vakarÄ jis su E. B. kambaryje žiÅ«rėję televizorių, draugės motina L. Å . buvusi virtuvėje, o brolis T.

B. iÅ¡kart pabėgęs į laukÄ , kai tik pasirodė kaltinamieji. Pirmas užėjęs nepažįstamas vaikinas, draugės paaiÅ¡kinimu J. N., paliepė jam iÅ¡eiti kartu pasikalbėti į laukÄ , jis atsisakęs ir grįžęs į kambarį. Po Å¡ito į kambarį atbėgęs jo atpažįstamas kaltinamasis T. N. ir dar du vaikinai, vienas iÅ¡ kurių pagal iÅ¡vaizdÄ galėjo bÅ«ti kaltinamasis R. P.. Pirmiausiai prie jo priÅ¡oko T. N., nieko nesakęs sudavė stiprų smÅ«gį jam į veidÄ Å¾andikaulio srityje iÅ¡ deÅ¡inės pusės, jam atrodo, kad tai padarė rankos kumÅ¡timi, nors gali ir klysti dėl patirto apsvaigimo Å¡io smÅ«gio pasekmėje ir streso.

Pastaruoju smÅ«giu jis buvo stiprokai apsvaigintas, todėl nors bandė iÅ¡ fotelio atsistoti, tačiau suklupo ant grindų, kiek galėdamas susirietė ir rankomis dengėsi galvÄ . Tuo metu jis juto mažiausiai du smÅ«gius į pilvÄ ir burnÄ , manantis, jog smÅ«gių galėjo bÅ«ti ir daugiau, keli asmenys jį nukritusį mušė, nematęs, pagal pojūčius manantis, jog keliese. Po to kaltinamieji liovęsi ir pasiÅ¡alinę. Jam skaudėję žandikaulį sumuÅ¡imo vietoje, burnÄ , todėl iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ (toliau – GMP), skausmÄ jautęs dar maždaug 2 paras.

E. B. buvo sumuÅ¡tas, paraudęs kairys skruostas, ji skundėsi jo skausmu, dėjosi kompresÄ , paaiÅ¡kino, kad jai bandant jį, S. P. užstoti, ginti, kaltinamasis T. N. jai sudavęs. Kaltinamieji ir kt. atėjusieji buvo girti.Nukentėjusioji E. B. paaiÅ¡kino, jog kaltinamÄ jį T. N. pažįstanti kaip to paties kaimo gyventojÄ , atpažįstanti kaip dalyvavusį muÅ¡tynėse ir kaltinamÄ jį R. P., kartu su jais buvo dar vienas nepažįstamas jai vyras. Jiedu su draugu S. P. kambaryje žiÅ«rėjo televizorių, mama buvo virtuvėje, brolis T.

B. pabėgo į laukÄ vos pasirodžius pirmam į butÄ užėjusiam J. N.. Pastarasis liepė S. P. eiti su juo į laukÄ pasikalbėti, draugas atsisakęs, tuomet J. N. pamojęs į duris ir užėję abu kaltinamieji bei nepažįstamas vyras. Pirmasis prie fotelyje sėdėjusio S. P. priėjęs kaltinamasis T. N. nieko nesakęs spyrė jam į veidÄ , smÅ«gis buvo stiprus – S. P. atrodę apsvaigintas, nors bandė atsistoti, tačiau sukniubo ant grindų, susirietė ir rankomis dengėsi galvÄ .

Tuomet abu kaltinamieji ir trečias nepažinotas vyras, daugiau nei po kartÄ kiekvienas, sudavė smÅ«gius kumÅ¡timis ir kojomis S. P. į veidÄ , pilvÄ . Ji pati Å¡aukė liautis, bandžiusi draugÄ užstoti, ginti, tačiau kaltinamasis T. N. jai sudavęs kumÅ¡timi į kairįjį skruostÄ , Å¡is nuo sumuÅ¡imo paraudo, skaudėjo, ji dėjosi kompresÄ , skausmÄ jautė dar maždaug parÄ . Kaltinamiesiems pasiÅ¡alinus, S. P. tebebuvo apsvaigintas, jam buvo sumuÅ¡tas, paraudęs žandas, jis skundėsi jo skausmu, atitokęs iÅ¡sikvietė GMP.

Abu kaltinamieji, J. N. ir nepažįstamas vyras buvo girti, tai matėsi iÅ¡ jų elgsenos (judesių), jautėsi stiprus alkoholio kvapas.Tokius pačius parodymus apie tiek jos, tiek nukentėjusiojo S. P. sumuÅ¡imo nagrinėjamo nusikaltimo įvykio metu aplinkybes nukentėjusi E. B. byloje pateikė ir suvesta į akistatÄ su kaltinamuoju T. N. (1 t., b. l. 60-61).Liudytoju teisme apklausta nukentėjusios E. B. atstovė pagal įstatymÄ L. Å . patvirtino, kad nusikaltimo įvykio metu kartu su abiem nukentėjusiais buvo savo namuose, kartu buvęs sÅ«nus T.

B. pabėgo į laukÄ vos tik pasirodžius pirmam užėjusiam J. N. Pastarasis pirmiausiai liepė kambaryje televizorių žiÅ«rėjusiam S. P. eiti su juo į laukÄ pasikalbėti, S. P. atsisakęs. Tuomet J. N. pamojęs į duris ir užėję jai pažįstamas kaltinamasis T. N., jos taip pat atpažįstamas kaltinamasis R. P. bei dar vienas, trečias, jai nepažįstamas vyriÅ¡kis. Pirmas prie fotelyje sėdėjusio S. P. žengęs T. N., nieko nesakęs, stipriai spyrė koja jam į veidÄ , Å¡is stojosi, tolimesnių muÅ¡tynių ji nemačiusi, nes kaltinamojo R.

P. ir nepažįstamo vyro, įsiveržusių prie S. P. paskui T. N., buvo nustumta už kampo į virtuvę. Tačiau ji girdėjusi triukÅ¡mÄ , smÅ«gius ir kt. muÅ¡tynių garsus, klykė jos dukra E. B.. Tuomet ji surikusi, kad kviečia policijÄ , po ko kaltinamieji, J. N. bei nepažįstamasis pasiÅ¡alinę, J. N. muÅ¡tynėse nedalyvavęs. S. P. sėdėjo ant grindų pasirėmęs į sekcijÄ , jam buvo sumuÅ¡tas, patinęs veidas, skundėsi žandikaulio skausmu, iÅ¡sikvietė GMP. Dukros E. B. buvo sumuÅ¡tas, patinęs kairys poakis, vėliau ant kurio atsirado nedidelė kraujosruva, dukra skundėsi skausmu, nurodė, kad jai bandant užstoti S. P., jai sudavė kumščiu kaltinamasis T.

N.. Abu kaltinamieji, J. N. ir nepažįstamas vaikinas buvo apgirtę, tai matėsi, taip pat jautėsi stiprus alkoholio kvapas.Tokius pačius parodymus apie nukentėjusiųjų S. P. ir E. B. sumuÅ¡imo nagrinėjamo nusikaltimo įvykio metu aplinkybes liudytoja L. Å . byloje pateikė ir suvesta į akistatÄ su kaltinamuoju T. N. (1 t., b. l. 83-84).Liudytoju teisme apklausta nukentėjusiojo S. P. atstovė pagal įstatymÄ R. P. patvirtino, jog į svečius pas draugę E. B. jos sÅ«nus įvykio dienÄ iÅ¡vyko sveikas, rytojaus dienÄ paskambinęs jis pranešė, jog vakare draugės Å¡eimos namuose buvo sumuÅ¡tas nepažįstamų vyrų.

SÅ«nus nurodęs, kad vienas atėjęs kvietė jį iÅ¡eiti į laukÄ , jis nėjęs, tuomet kitas jam sėdinčiam fotelyje spyręs į veidÄ , jis buvo nukritęs ant grindų, o keli jį spardė. SÅ«nus skundęsis žandikaulio skausmu, kvietęsis GMP, į namus sugrįžęs po kelių dienų.Liudytojui J. N. teisiamajame posėdyje duoti parodymus prieÅ¡ brolį kaltinamÄ jį T. N. atsisakius, Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 276 str. 1 d. 2 p. tvarka kitiems bylos duomenims patikrinti buvo perskaityti ir iÅ¡tirti jo ikiteisminio tyrimo metu byloje duoti parodymai, kur J.

N. nurodė, jog tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ VilkaviÅ¡kio m. autobusų stotyje nepažįstamas vaikinas jį reikalavo iÅ¡ savo pinigų nupirkti jam alkoholio, jis atsisakė, jiedu susipyko, jam vėliau kaime bandant iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡io vaikino tapatybę, iÅ¡ aplinkinių taip supratęs, kad tai bus pažįstamos E. B. draugas, kuris lankosi jos namuose. Vakare jis paskambinęs broliui T. N., paprašęs jį atvažiuoti padėti jam sumuÅ¡ti E. B. draugÄ , aptarę kaip jie tai padarys, susižinojęs, kad tas asmuo kaip tik yra atvykęs pas E. B..

Apie 20 val. pas jį „taksi“ automobiliu atvyko brolis T. N., jo draugas vardu (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (sutampa su kaltinamojo R. P. duomenimis), bei antras draugas pravarde (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) apylinkėse, viso trise (be „taksi“ vairuotojo). Jie tuo pačiu „taksi“ nuvažiavo iki L. Å . namų, pagal jų aptartÄ planÄ jis pirmas užėjo vidun, o brolis su draugais pasiliko laukti už durų laiptinėje. Pamatęs kambaryje sėdintį (duomenys neskelbtini), jis pakvietė užeiti ir brolį su draugais, kambaryje buvo ir pati E. B., jos motina - virtuvėje.

Jis pats pasilikęs virtuvėje kalbėjosi su L. Å ., o abu kaltinamieji bei (duomenys neskelbtini), visi trys kartu, bendrai kambaryje mušė ant grindų sukniubusį (duomenys neskelbtini), tai truko 5-10 min. Po to brolio T. N. paraginti jie visi pasiÅ¡alinę, važiavę į VilkaviÅ¡kio m., kur toliau vartoję alkoholį. Ä®vykio metu tiek jis pats, tiek abu kaltinamieji ir (duomenys neskelbtini) buvę girti. Po keleto dienų brolis T. N. jam prisipažinęs, jog Å¡io įvykio metu E. B. bandžiusi ginti savo draugÄ , todėl jis, T.

N., ir jai sudavęs kumščiu į veidÄ (1 t., b. l. 86-87).2017-09-20, 21.45 val. pradėta įvykio vietos apžiÅ«ra fiksuota, jog L. Å . Å¡eimos bÅ«stas yra bute (duomenys neskelbtini), namo laiptinė nerakinama, butas yra pietinėje pastato pusėje antrame aukÅ¡te. IÅ¡ laiptinės per duris patenkama į virtuvės patalpÄ , iÅ¡ kurios pirmasis kairėje yra svetainės kambarys. Jis apstatytas baldais, iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, - sofa, sekcija, raÅ¡omasis stalas su kompiuteriu, fotelis, grindys medinės, centre patiestas kilimas (1 t., b. l. 18-19).2017-11-22 teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 817/2017(09) konstatuota, jog nukentėjusiam S. P. klinikiniais duomenimis 2017-09-20 GMP buvo konstatuotas galvos (apatinio žandikaulio kairės pusės) sumuÅ¡imas.

Kadangi Å¡i diagnozė patemta vien tik paties nukentėjusio nusiskundimais, sveikatos sutrikdymas nekvalifikuojamas. Jeigu Å¡iam asmeniui 2017-09-20 įvykio metu buvo suduoti smÅ«giai į veidÄ , kt. kÅ«no vietas, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 40).2017-11-24 teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 830/2017(09) konstatuota, kad nukentėjusiajai E. B. sveikatos sutrikdymas nekonstatuotas (sveikatos priežiÅ«ros paslaugų nesikreipė, neatvyko med. apžiÅ«rai), jeigu 2017-09-20 įvykio metu jai buvo suduotas smÅ«gis į kairį skruostÄ , tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 65).VieÅ¡osios įstaigos VilkaviÅ¡kio pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Pacientų kortelių žurnalo duomenimis, 2017-09-20 d., 20:32:05 val. laiku telefonu per bendrÄ jį pagalbos centrÄ buvo iÅ¡kviesta GMP L.

Š. šeimos būsto adresu (duomenys neskelbtini) sumuštam bylos nukentėjusiam S. P. (1 t., b. l. 67-68).2017-11-21 ir 20108-02-07 asmenų parodymų atpažinti pagal jų nuotraukas protokoluose užfiksuota, jog liudytoja L. Š. dar ikiteisminio tyrimo stadijoje atpažino abu kaltinamuosius kaip dalyvavusius nukentėjusių sumušime nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio metu (1 t., b. l. 71-75, 76-79).II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.Dėl kaltinamųjų parodymų.

Nors kaltinamieji T. N. ir R. P. teisme neigė dalį jiems bendrai inkriminuoto smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau ši dalis jų kiekvieno parodymų, teismo vertinimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų visuma kitų teisme ištirtų ir patikrintų duomenų (abiejų nukentėjusiųjų, tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų L. Š. ir J. N., taip pat netiesioginės įvykio liudytojos R. P. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadų), aptariama kaltinamųjų parodymų dalis yra visiškai įtikinamai paneigta minėtais teisėtai gautais ir įrodymais byloje pripažįstamais duomenimis, todėl vertinama kaip neatitinkanti tikrovės ir atmetama.

Kita vertus, pačių kaltinamųjų pozicija dėl pareikÅ¡tų jiems kaltinimų ir parodymai dėl jų esmės per visÄ bylos procesÄ buvo itin nenuoseklÅ«s : baudžiamojo persekiojimo pradžioje abu kaltinamieji kaltais visiÅ¡kai neprisipažino, neigė asmeniÅ¡kai smurtavę prieÅ¡ nukentėjusius ir tuo kaltino vienas kitÄ ; vėliau kaltinamasis T. N. pripažino smogęs nukentėjusiai E. B., tačiau neva netyčia, o kaltinamasis R. P. – aktyviai, tačiau ir toliau be tiesioginio smurto skyręs kaltinamÄ jį T.

N. ir nukentėjusį S. P.; pagaliau teisme kaltinamasis T. N. jau pripažino ir pats pirmas smogęs į veidÄ nukentėjusiam S. P. bei sudavęs nukentėjusiai E. B. ne per neatsargumÄ , o dėl to, kad Å¡i įsikiÅ¡o ir siekė apginti muÅ¡amÄ savo draugÄ S. P., atitinkamai kaltinamasis R. P. pripažino nukentėjusį S. P. stipriai pastÅ«męs, dėl ko Å¡is nugriuvęs (pastÅ«mimas tiek teismo medicinos, tiek teismų praktikoje vertinama smÅ«giu). Aptartoji abiejų kaltinamųjų parodymų dėl bylos esmės kaita (nenuoseklumas) akivaizdžiai rodo jų nepatikimumÄ , kaltinamųjų siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės abiem, o to nepavykus, kaip įmanoma didesniÄ jÄ kaltės dalį perkelti vienas kitam.Dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų.

Abiejų nukentėjusiųjų S. P. ir E. B. paaiÅ¡kinimai apie prieÅ¡ juos įvykdyto nusikaltimo įvykio aplinkybes per visÄ bylos procesÄ buvo įtikinami, iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, jų nesutapimas dėl vienintelės aplinkybės – kuo buvo suduotas pirmasis kaltinamojo T. N. smÅ«gis nukentėjusiam S. P. (kumščiu ar spirta koja), teismo vertinimu, nėra esminis, nukentėjusios E. B. paaiÅ¡kinimus Å¡iuo klausimu patvirtina liudytojų L. Å . ir R. P. parodymai, o nukentėjusio S. P. teismo pripažįstamas sÄ Å¾iningu suklydimas dėl aptariamos aplinkybės logiÅ¡kai ir įtikinamai paaiÅ¡kinamas tuo, kad patirtasis smÅ«gis buvęs stiprus, jis Å¡iuo smÅ«giu buvo smarkiai apsvaigintas bei aplamai patyrė itin didelį iÅ¡gÄ stį ir kt. stresÄ , nes užpuolimas nustatytomis aplinkybėmis jam buvo itin netikėtas ir pan.

Likusioje dalyje abiejų nukentėjusiųjų parodymai patvirtina ir kartu papildo vieni kitus bei kartu yra patvirtinti visais kitais teismo įrodymais pripažįstamais duomenimis, iÅ¡skyrus aukščiau motyvuotai atmestÄ kaltinamųjų parodymų dalį. Liudytojų J. N., L. Å . ir R. P. parodymai, sugretinant juos tarpusavyje, nėra prieÅ¡taringi, jie ne tik papildo ir patvirtina vieni kitus, bet ir patvirtina kaip teisingus nukentėjusiųjų parodymus apie iÅ¡ esmės visas juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylai teisingai iÅ¡spręsti nusikaltimo įvykio aplinkybes.

Netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo, kadangi, viena vertus, vienas iÅ¡ dviejų tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų J. N., kurio byloje duoti parodymai įkaltina abu kaltinamuosius kaip smurtavusius prieÅ¡ nukentėjusįjį S. P., yra kaltinamojo T. N. brolis, kita vertus, nė vienas iÅ¡ nukentėjusių ir liudytojų iki nusikaltimo įvykio net nepažinojo kaltinamojo R. P. ir aplamai matė jį pirmÄ kartÄ , nors kaltinamÄ jį T.

N. kaip to paties kaimo gyventojÄ pažinojo nukentėjusi E. B. bei liudytoja L. Å ., tačiau ir tarp Å¡ių asmenų nesama nesutarimų, jie nebuvo tarpusavyje susipykę ar pan., todėl teismas nenustatė jokių kaip galimų net netiesioginių motyvų nukentėjusiems ir liudytojams sakyti netiesÄ , sÄ moningai apkalbėti kaltinamuosius ir neteisingai apkaltinti nusikaltimo prieÅ¡ bylos nukentėjusius įvykdymu. Tokios galimos motyvacijos juos apkalbėti negalėjo nurodyti ir nė vienas iÅ¡ kaltinamųjų, nukentėjusių ir liudytojų parodymais teismui pateikti duomenys ne tik papildo ir patvirtina vieni kitus, tačiau ir sudaro nuosekliÄ , logiÅ¡kÄ ir įtikinamÄ nusikaltimo įvykio eigos ir kaltinamųjų veiksmų jo vietoje grandinę, patvirtinančiÄ kaltinamiesiems pareikÅ¡tÄ jį byloje kaltinimÄ , todėl nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų teisingumas teismui abejonių nekelia.

Dėl kitų bylos duomenų, gautų įvykio vietos apžiÅ«ra, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis, GMP dokumentais. Teismo vertinimu, Å¡ie duomenys, nors ir nebÅ«dami tiesioginiais nusikaltimo įvykio įrodymais, įkaltinančiais abu kaltinamuosius inkriminuoto jiems nusikaltimo įvykdymu, visgi svariai patvirtina nukentėjusių ir liudytojų parodymais nustatytÄ nusikaltimo įvykio faktÄ ir bÅ«tent tokios kaip inkriminuota kaltinime jo eigos, taip pat inkriminuotų kaltinamiesiems, kaip bendrininkams (bendravykdytojams) nusikalstamų pasekmių galimybes.

Dėl Å¡ių priežasčių, teismo vertinimu, ir Å¡ie duomenys yra netiesioginiai nusikaltimo įvykio ir kaltinamųjų iÅ¡ anksto suplanuotų, aptartų ir bendrai, sutelktinai atliktų įvykio vietoje nusikalstamų veiksmų įrodymai. Visi aukščiau vardinti ir skyriumi bei sugretinant tarpusavyje įvertinti duomenys, teisėtai gauti, teismo patikrinti ir pripažįstami įrodymais, dėl esminių ir reikÅ¡mingų teismo iÅ¡vadoms aplinkybių nėra prieÅ¡taringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, iÅ¡skyrus teismo pirmiau motyvuotai atmestÄ kaip neteisingÄ dalį kaltinamųjų parodymų (punktas 14), Å¡ių duomenų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamieji dėl abiejų apsvaigimo nuo alkoholio ir asmeninių paskatų (kaltinamasis T.

N. – kad atkerÅ¡yti už galimÄ nors ir nereikÅ¡mingÄ neteisėtÄ poelgį jo brolio atžvilgiu, o kaltinamasis R. P. – kad padėti tai padaryti T. N. kaip draugui), iÅ¡ anksto aptarę veiksmų planÄ bei pasiskirstę vaidmenimis, kartu su dar vienu byloje nenustatytu asmeniu atvyko į jiems svetimus L. Å . Å¡eimos namus, čia tyčia fiziniu smurtu užpuolė jiems neįtikusį ir su J. N. galimai įvykusiu incidentu tikrovėje nesusijusį nukentėjusį S. P., o po to ir jį ginti stojusiÄ nukentėjusiÄ E. B., tyčia sudavė jiems abiem smÅ«gius :

T. N. spyrė S. P. į veidÄ , toliau tas pats T. N., R. P. ir nenustatytas asmuo kiekvienas po keletÄ kartų sudavė kumščiais ir kojomis S. P. į pilvÄ , veidÄ ir kt. kÅ«no vietas, bei pabaigoje T. N. sudavė tiesioginį smÅ«gį kumščiu į veidÄ Ä¯sikiÅ¡usiai ir bandžiusiai apginti muÅ¡amÄ draugÄ E. B., Å¡iuo bendru muÅ¡imu kaltinamieji abiem nukentėjusiems sukėlė fizinį skausmÄ .                          III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.Teismas sprendžia, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai dėl nagrinėjamo nusikaltimo įvykio pagal BK 140 str. 3 d. byloje kvalifikuoti teisingai.

Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog abu nukentėjusius, pradžioje vienÄ S. P., o vėliau ir jį ginti bandžiusiÄ E. B., smurtu užpuolė bÅ«tent kaltinamieji ir dar vienas byloje nenustatytas asmuo. Antra, kaltinamieji taip aktyviai veikė (suduodami smÅ«gius kumščiais ir spirdami kojomis į veidÄ , pilvÄ bei ir kt. kÅ«no vietas S. P., o T. N. dar ir tiesioginį smÅ«gį į veidÄ E. B.) tiesiogine staigiÄ ja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jų tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jie turi atsakyti pagal faktiÅ¡kai kilusias pasekmes abiejų nukentėjusiųjų sveikatai – fizinio skausmo jiems abiem sukėlimÄ .

Teismas atmeta netyčinio nukentėjusios E. B. sumuÅ¡imo ir fizinio skausmo jai sukėlimo galimybę, kadangi bylos duomenys patikimai patvirtina kaltinamojo T. N. smÅ«gį buvus tiesioginį - stovint vienam prieÅ¡ais kitÄ , kumščiu, supykus dėl Å¡ios nukentėjusios įsikiÅ¡imo ir bandymo nutraukti kaltinamųjų, taigi ir jo, veiksmus, juos iÅ¡varyti, o Å¡ių aplinkybių visuma teismui teikia faktinį pagrindÄ konstatuoti, jog smÅ«gis Å¡iuo atveju buvo suduotas tyčia, o ne per neatsargumÄ .

Trečia, stiprus, trumpalaikį apsvaigimÄ sukėlęs tiesioginis spyris batu apauta koja į veidÄ , taip pat tolimesni smÅ«giai kumščiais ir kojomis į veidÄ , pilvÄ , kt. kÅ«no vietas pirmu smÅ«giu apsvaigintam 17 m. amžiaus S. P., taip pat tiesioginis smÅ«gis kumščiu į veidÄ 13 m. amžiaus E. B., aiÅ¡kinamos baudžiamosios teisės normos (BK 140 str. 3 d.) prasme neabejotinai turi bÅ«ti traktuojama nukentėjusiųjų muÅ¡imu. Ketvirta, nukentėjusiųjų byloje nurodytos jų muÅ¡imo pasekmės Å¡ių asmenų sveikatai – fizinis skausmas, yra akivaizdžios, pakankamai pagrįstos tiek pačių nukentėjusiųjų pareiÅ¡kimais, tiek liudytojų L.

Å . ir R. P. parodymais apie nukentėjusiųjų iÅ¡vaizdÄ iki nusikaltimo įvykio ir nusiskundimus bei iÅ¡vaizdÄ po jo, tiek GMP fiksuotais duomenimis nukentėjusio S. P. medicininiuose dokumentuose. Be to, aptariamas pasekmes, kaip galimas (netiesiogiai), patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vados dėl abiejų nukentėjusių. Penkta, abu kaltinamieji teisme pripažino (ir tai yra akivaizdu jau vien iÅ¡ nukentėjusių fizinių duomenų bei iÅ¡vaizdos), kad bendrais bruožais suvokę, todėl vertintina žinoję, jog nukentėjusysis S. P. gali bÅ«ti dar nepilnametis, o nukentėjusioji E. B.

– dar vaikas, t. y. kad jie atitinka bÅ«tent BK 140 straipsnio atitinkamai 2 ir 3 dalyse numatytÄ nukentėjusio asmens specialų subjektiÅ¡kumÄ . Å eÅ¡ta, teismas byloje nustatė, kad kaltinamieji nusikalstamus veiksmus įvykdė iÅ¡ anksto dėl jų susitarę, aptarę veikimo planÄ , pasiskirstę vaidmenimis, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, vienas kito akivaizdoje, savais veiksmais ir dalyvavimu draugėje vienas kitÄ paskatindami, palaikydami ir padėdami, dėl labai ribotos erdvės jų vieno veiksmai buvo matomi, todėl ir žinomi kitam.

Visuma Å¡ių aplinkybių teismui teikia pakankamÄ faktinį pagrindÄ spręsti, jog abu kaltinamieji veikė iÅ¡ anksto susitarusių asmenų grupe (BK 25 str. 2 d.), abu buvo bendravykdytojais, todėl baudžiamojo įstatymo požiÅ«riu (BK 26 str. 1 d.) kiekvienas iÅ¡ jų turi atsakyti už bendrai abiejų įvykdytus visus nusikalstamus veiksmus, nepriklausomai nuo to kuris jų individualiai, kuriuos iÅ¡ jų ir kurio iÅ¡ nukentėjusių asmenų atžvilgiu jų daugeto atveju atliko. Ä® kiekvieno iÅ¡ bendrininkų grupėje veikusių asmenų vaidmenį tokioje grupėje, kiekvieno jų aktyvumÄ , veiksmų apimtį, jų indėlį į nusikalstamÄ rezultatÄ atsižvelgiama individualizuojant bausmę kiekvienam iÅ¡ tokių bendrininkų (BK 26 str. 1 d., 54 str. 2 d. 6 p. ir kt.).             IV.

Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.Spręsdamas, kokios rÅ«Å¡ies ir kokio dydžio bausmes kaltinamiesiems už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į Å¡ios veikos pobÅ«dį, taip pat jos pavojingumo visuomenei laipsnį. PastarÄ jį teismas vertina kiek mažesniu nei jis apibrėžtas rÅ«Å¡inėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 3 d.) dispozicijoje dėl tokių aplinkybių :

a) smurtaudami kaltinamieji nenaudojo įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, b) kaltinamųjų nusikalstamai panaudota fizinė jėga nebuvo didelė ir kÅ«no sužalojimų ir (ar) sveikatos sutrikdymo nė vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų nesukėlė; teismo vertinimu, tai persveria reikÅ¡mę aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju buvo sumuÅ¡ti ne vienas, bet du (greta mažamečio dar ir nepilnametis) asmenys (BK 54 str. 2 d. 1, 8 p. p.).Kaltės forma ir rÅ«Å¡is Å¡iuo atveju tiesiogiai sÄ lygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veikos kvalifikacijÄ , todėl papildomai dar ir bausmių individualizavimo požiÅ«riu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama.

IÅ¡ esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamųjų veikos stadija – tyčinė nesunki nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamųjų sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiems momento, kas iÅ¡ esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar Å¡velninti skirtinas kaltinamiesiems bausmes faktinio pagrindo nėra.Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimÄ , teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes (BK 54 str. 2 d. 5 p.), kurias vertina taip :

a) kaltinamojo R. P. - iÅ¡ esmės dar teigiamai : Å¡is kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmÄ jį kartÄ (1 t., b. l. 161), administracine nuobauda yra nubaustas taip pat tik vienintelį kartÄ už neÅ¡iurkÅ¡tų kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nuobaudÄ Ä¯vykdęs (1 t., b. l. 160), gyvenamos vietos savivaldos institucija nusiskundimų iÅ¡ bendruomenės narių dėl kaltinamojo elgesio nėra gavusi (1 t., b. l. 152), kaltinamasis beveik iÅ¡tisai dirba (1 t., b. l. 157, 158-159), teikia iÅ¡laikymÄ skyriumi (su motina) gyvenantiems 2 nepilnamečiams vaikams (1 t., b. l. 156);

b) kaltinamojo T. N. – iÅ¡ esmės jau neigiamai : pastarasis kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas jau 11-Ä jį kartÄ , nors tėra tik 27 m. amžiaus, iki nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo (2017-09-20) buvo teistas 8 kartus (1 kartÄ â€“ laisvės apribojimu, 2 kartus – areÅ¡tu, 5 kartus – terminuotu laisvės atėmimu, pirmu atveju bausmės vykdymÄ atidedant), po pastarojo nusikaltimo jau yra įvykdęs du naujus tyčinius apysunkius nusikaltimus ir atlikęs už juos paskirtÄ subendrintÄ areÅ¡to bausmę (1 t., b. l. 108-139), turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jų nevykdo - paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 106-107), kita vertus, kaltinamasis nuo 2013-03-19 iki 2016-11-07 su pertraukomis dirbo legalius darbus, nuo 2017-07-12 registruojasi Darbo biržoje (1 t., b. l. 104, 105), gyvenamos vietos savivaldos institucija iÅ¡ bendruomenės narių nusiskundimų dėl kaltinamojo vieÅ¡o elgesio nėra gavusi, jis Å¡eimos nesukÅ«ręs, iÅ¡laikytinių neturi, gyvena vienas (1 t., b. l. 97, 98).Teismo vertinimu, kaltinamųjų vaidmenys iÅ¡ anksto susitarusių nusikalsti asmenų grupėje, kiekvieno jų indėlis į nusikaltimo rezultatus nebuvo vienodas, kaltinamasis T.

N. veikė aktyviau ir daugiau nei bendrininkas R. P. (jis, T. N., sugalvojo veiksmų planÄ , įtraukė į jo realizavimÄ bendrininkÄ R. P., nusikaltimo vietoje pirmas pradėjo muÅ¡tynes ir smurtavo prieÅ¡ abu nukentėjusius), todėl aptariamu aspektu kaltinamasis T. N. baustinas griežčiau, o kaltinamasis R. P., kurio vaidmuo grupėje iÅ¡ esmės buvo antraeilis, atitinkamai Å¡velniau (BK 54 str. 2 d. 6 p.).Kaltinamųjų T. N. ir R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Jų abiejų atsakomybę sunkinančiomis kvalifikuojamos aplinkybės, kad :

1) nusikalstamÄ veikÄ jie įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), 2) abu nusikalto bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas, kaip jie ir patys pripažino, turėjo tiesioginės ir lemiamos įtakos jų apsisprendimui nusikalsti (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, kaltinamojo T. N. atsakomybę sunkinančia kvalifikuojama ir aplinkybė, kad nusikaltimÄ jis įvykdė bÅ«damas recidyvistu, t. y. turėdamas neiÅ¡nykusius ir nepanaikintus teistumus už ankstesnius tyčinius nusikaltimus (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Taigi, kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, kaltinamojo T. N. – trys, lengvinančių nė vienam iÅ¡ kaltinamųjų nėra (BK 54 str. 2 d. 7 p.).Toliau teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. P. iÅ¡ esmės teigiama asmenybė kartu su antraeilio jo vaidmens grupėje ir mažesnio nei rÅ«Å¡inis nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnio aplinkybėmis bausmės individualizavimo (rÅ«Å¡ies ir dydžio nustatymo) aspektu ženkliai persveria 2 nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių tam reikÅ¡mę, todėl jam paskirtina su laisvės atėmimu nesusijusi Å¡velniausios pagal baudžiamojo įstatymo sankcijÄ baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas pagal nusikalstamos veikos įvykdymo metu galiojusios 2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcijos BK 47 str. 3 d. 2 punktÄ , numačiusį baudos dydį nuo 1 iki 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND), ir apskaičiuojamas nusikalstamos veikos įvykdymo metu galiojusiu 1 BBND dydžiu – 37,66 Eur (2014-09-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“), - 60 BBND, kas atitinka 2259,60 Eur, bauda, kuriai sumokėti nustatytinas 1 m. terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Labiau Å¡velninti Å¡iam kaltinamajam bausmę, jÄ skirti minimaliÄ ar artimÄ tokiai, bÅ«tų neteisinga, kadangi kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktas 23), buvo nustatyta ir Å¡io kaltinamojo bei jo veikos pavojingumÄ didinančių aplinkybių (BK 54 str. 1 ir 2 d. d., 55 str., 61 str.). Kaltinamojo T. N. iÅ¡ esmės jau nepatenkinama asmenybė kartu su trimis jo atsakomybę sunkinančiomis bei pirmaeilio vaidmens bendrininkų grupėje aplinkybėmis bausmės jam individualizavimo požiÅ«riu atsveria mažesnio nei rÅ«Å¡inis nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnio aplinkybės tam reikÅ¡mę ir lemia ne mažesnio nei maždaug baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio bausmės jam paskyrimÄ (BK 54 str. 1 ir 2 d. d., 61 str.).

Be to, aukščiau teismo jau konstatuotos bausmės Å¡iam kaltinamajam individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės (punktai 21, 22, 23) lemia jam, kaip recidyvistui, griežčiausios pagal baudžiamojo įstatymo sankcijÄ realios terminuoto laisvės atėmimo rÅ«Å¡ies bausmės skyrimÄ â€“ akivaizdu, kad Å¡velnesnių rÅ«Å¡ių bausmių jam skyrimas lig Å¡iol Å¡io kaltinamojo nesulaiko nuo naujų tyčinių nusikaltimų darymo ir nagrinėjamo nusikaltimo kontekste bÅ«tų aiÅ¡kiai per Å¡velni atsakomybės rÅ«Å¡is.

Atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas (laisvės atėmimas iki 2 m.), kaltinamajam T. N. paskirtina bausmė – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Kartu teismas sprendžia, kad šiam kaltinamajam nėra galimas paskiriamos bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.), kadangi bylos duomenys, susiję su nusikalstamos veikos ir paties kaltinamojo pavojingumu visuomenei (punktai 21-23), neteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Kaltinamiesiems skirti Å¡velnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Taip pat nėra nustatyta jų atsakomybę Å¡alinančių (BK 28-35 str. str.), ar galinčių bÅ«ti pagrindų juos abu ar vienÄ kurį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 str. str.), dėl aukščiau jau aptartų bausmes jiems individualizuojančių aplinkybių. Kaltinamiesiems baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.

Ikiteisminio bylos tyrimo etape jiems abiem paskirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus jos panaikintinos ir vykdytinos paskiriamos bausmės. Byloje civilinių ieškinių nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d., n u s p r e n d ž i a :             T.

N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir nuteisti jį 1 m. (vieneriems metams) terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus jÄ panaikinti ir pradėti vykdyti paskiriamÄ bausmę. R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir jį nuteisti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) BBND, kas atitinka 2259,60 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis eurus 60 euro ct.), bauda, kuriai sumokėti nustatyti 1 m. (vienerių metų) terminÄ nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus jÄ panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus.                          Teisėjas                                                                   A. V.            Â