2023-03-08 Nr. AB-5317-3-62-3-01906-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-184-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01906-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba)) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2021 m. birželio 17 d. raštą Nr. 7-2487, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Departamentas) 2021 m. liepos 13 d. raštą Nr. 2S-2614 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK dėl to, kad jam būtų suteikta galimybė išvykti už pataisos įstaigos ribų su konvojaus priežiūra dėl artimo giminaičio mirties, tačiau priimti ginčijami raštai yra jam nepalankūs. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK ir Departamentas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 105 straipsnyje įtvirtintais apribojimais asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, kadangi realybėje tokie nuteistieji (įskaitant pareiškėją) yra išvežami už pataisos įstaigos ribų, pavyzdžiui, į sveikatos priežiūros įstaigas, dėl to nekyla jokių nesusipratimų. Pareiškėjui neaišku, kodėl jam nebūtų suteikta galimybė išvykti ir dėl artimo giminaičio mirties. Pareiškėjas tokią situaciją vertino kaip diskriminaciją, savo teisių pažeidimą.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, todėl, vadovaujantis BVK 105 straipsniu, nėra teisinio pagrindo leisti jam išvykti už pataisos įstaigos ribų. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti ginčijamų Pravieniškių PN-AK ir Departamento raštų pagrįstumu.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo H. D. skundą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 11 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu paaiškinti, ar, mirus labai artimam jo giminaičiui, jį išleistų į laidotuves atsisveikinti. Pravieniškių PN-AK 2021 m. birželio 17 d. rašte Nr. 7-2487 „Dėl prašymo“ nurodė, jog teisės aktai nenumato tokios galimybės, nes pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Departamentas 2021 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 2S-2614 „Dėl H. D. pareiškimo nagrinėjimo“ atmetė pareiškėjo skundą dėl minėto Pravieniškių PN-AK sprendimo.

7. Teismas pažymėjo, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, negali būti leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties, kadangi tai aiškiai nustatyta BVK. Pravieniškių PN-AK 2021 m. birželio 17 d. rašte Nr. 7-2487 aiškiai nurodytas BVK 105 straipsnio 1 dalies teisinis reglamentavimas ir paaiškinta, kad, vadovaujantis minėta teisės norma, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, trumpalaikė išvyka už pataisos įstaigos ribų negali būti suteikta. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas pažeidė BVK nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų teises į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų.

8. Teismas priėjo prie išvados, kad Pravieniškių PN-AK ginčijamame 2021 m. birželio 17 d. rašte tinkamai atsakė į pareiškėjo prašymą, nes ir teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, jog, teikiant aptariamą prašymą, jo artimieji giminaičiai nebuvo mirę. Teismas, nurodęs, kad skundo reikalavimas panaikinti Pravieniškių PN-AK 2021 m. birželio 17 d. raštą Nr. 7-2487 yra atmestinas, netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

9. Teismas pritarė Departamento pozicijai, kad leidimas išvykti už pataisos įstaigos ribų negali būti suteiktas pareiškėjui, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Ginčijamas Departamento 2021 m. liepos 13 d. raštas Nr. 2S-2614 yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, pakankamai aiškus ir motyvuotas, priimtas laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjo subjektyvus manymas, kad ginčijami raštai yra neteisėti ir nepagrįsti, nesudaro pagrindo juos panaikinti.

III. 10. Pareiškėjas H. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 3 d. sprendimą ir grąžinti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti teisingą sprendimą dėl jo (pareiškėjo), t. y. išleisti jį su konvojumi aplankyti, atsisveikinti su velioniu, jeigu tokia situacija įvyktų.

11. Pareiškėjas nurodo, kad jis gali turėti teisę išvykti su konvojumi į artimo žmogaus laidotuves. Teisė atsisveikinti su artimu žmogumi per laidotuves turėtų būti suteikta nepriklausomai nuo to, ar nuteistojo laisvės atėmimo bausmė yra terminuota, ar neterminuota, o priešinga situacija yra neteisinga.

12. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

13. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir tvirtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, teismas teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjo H. D. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. birželio 17 d. raštą Nr. 7-2487, trečiojo suinteresuoto asmens Departamento 2021 m. liepos 13 d. raštą Nr. 2S-2614 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo (pareiškėjo) prašymą, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad Pravieniškių PN-AK 2021 m. birželio 17 d. rašte Nr. 7-2487 aiškiai nurodomas BVK 105 straipsnio 1 dalies teisinis reglamentavimas ir paaiškinama pareiškėjui, jog, vadovaujantis minėtu BVK straipsniu, jam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, trumpalaikė išvyka už pataisos įstaigos ribų negali būti suteikta; Pravieniškių PN-AK tinkamai atsakė į pareiškėjo prašymą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir laikosi pozicijos, kad situacija, kai neterminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis negali būti išleidžiamas už pataisos įstaigos ribų mirus artimajam, yra neteisinga, diskriminuojanti asmenis, atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 11 d. su prašymu (b. l. 19) kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, norėdamas „sužinoti ir gauti raštišką atsakymą“, ar tuo atveju, jei mirtų labai artimas jo giminaitis, jis būtų išleistas į laidotuves arba nors atsisveikinti prie karsto.

20. Pravieniškių PN-AK, ginčijamu 2021 m. birželio 17 d. raštu Nr. 7-2487 (b. l. 18) atsakydama pareiškėjui, pacitavo BVK 105 nuostatas ir nurodė, kad dėl to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, trumpalaikė išvyka už pataisos įstaigos ribų jam negali būti suteikta. Departamentas, ginčijamu 2021 m. liepos 13 d. raštu Nr. 2S-2614 (b. l. 21–22) atsakydamas į pareiškėjo skundą, pakartojo Pravieniškių PN-AK 2021 m. birželio 17 d. rašte Nr. 7-2487 išdėstytus teiginius ir konstatavo, kad pareiškėjui pateiktas atsakymas yra išsamus, motyvuotas, jo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus bei nuostatas.

21. BVK 105 straipsnyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) reglamentuojama nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistiesiems, išskyrus atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gali būti leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.

22. Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį ir jam pateikto Pravieniškių PN-AK atsakymo turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. birželio 11 d. prašyme iškeltą klausimą, aiškiai ir teisingai nurodė teisinį reguliavimą bei paaiškino pareiškėjui, kad jam, atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, trumpalaikė išvyka už pataisos įstaigos ribų negali būti suteikta.

23. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

24. VAĮ nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.), o asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti, – skundu (VAĮ 2 str. 12 d.). Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, yra įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).

25. Atsakymai į prašymus rengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35 p.).

26. Taigi nagrinėjamu buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą, jam pateikta informacija. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kad atsakymas į prašymą nebuvo pateiktas arba pateiktas netinkamai (nesuprantamai, netiksliai, neišsamiai ar pan.). Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl Pravieniškių PN-AK atsakyme nurodytos BVK 105 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo, tačiau šios pretenzijos nėra susijusios su ginčo dalyku ir dėl jų nei Pravieniškių PN-AK atsakymas, nei Departamento raštas negali būti panaikinti, nes nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas minėtos teisės normos taikymo pareiškėjui konkrečiu atveju (t. y. dėl jo išleidimo į artimojo giminaičio laidotuves ar atsisveikinti su juo prie karsto) klausimas.

27. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjo teisė gauti informaciją, reglamentuojama, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme (pavadinimas iki 2021 m. liepos 16 d. – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas), buvo kaip nors pažeista. Pareiškėjas 2021 m. birželio 11 d. prašyme nebuvo suformulavęs reikalavimo Pravieniškių PN-AK suteikti jam galimybę išvykti už pataisos įstaigos ribų su konvojaus priežiūra dėl konkretaus artimojo giminaičio mirties, todėl pareiškėjo teiginiai apie jo diskriminaciją ir žmogaus teisių pažeidimą dėl BVK 105 straipsnio taikymo nagrinėjant šią konkrečią bylą neturi jokios esminės teisinės reikšmės.

28. Pareiškėjo ginčijamais Pravieniškių PN-AK ir Departamento raštais nebuvo priimti administracinės procedūros sprendimai, kurie sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, nes byloje nustatyta, kad, pareiškėjui teikiant minėtą prašymą, jo artimieji giminaičiai nebuvo mirę ir šiais raštais nebuvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjo konkretaus išvykimo į mirusio artimojo giminaičio laidotuves arba atsisveikinti su juo prie karsto.

29. Pagal ABTĮ 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.

30. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas savo poziciją grindžia deklaratyviais ir hipotetinio pobūdžio argumentais, kad situacija, kai teisė atsisveikinti su mirusiu artimuoju giminaičiu nėra suteikiama neterminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, yra neteisinga.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.). Administraciniai teismai nenagrinėja prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.) bei informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022; kt.).

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; kt.). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009; kt.).

33. Nustačius, kad pareiškėjui buvo atsakyta į jo prašymą, jam pateikta teisinga informacija apie galiojančią BVK 105 straipsnio nuostatą, konstatuotina, jog pareiškėjo ginčijami raštai – Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. birželio 17 d. raštas Nr. 7-2487 ir Departamento 2021 m. liepos 13 d. raštas Nr. 2S-2614 – nepažeidė jokių pareiškėjo teisių, nes raštais nebuvo atsisakyta išleisti pareiškėją į konkretaus mirusio artimojo giminaičio laidotuves ar su juo atsisveikinti prie karsto, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimų panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. birželio 17 d. raštą Nr. 7-2487, Departamento 2021 m. liepos 13 d. raštą Nr. 2S-2614 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo H. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė