2019-12-02 Nr. BB-6481-1-01-1-25816-2016-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2A-15-719/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25816-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pagal nuteistojo V. K. (V. K.) pareiškimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 3 punkto pagrindu atnaujintą baudžiamąją bylą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi gynėjo ir prokurorės, prašiusių pareiškimą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir subendrinant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinė bausmė paskirta penkiolika metų laisvės atėmimo. Į paskirtą bausmę įskaitytas nuo 2016 m. birželio 6 d. taikyto laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas bei bausmės dalis, atlikta pagal 2017 m. sausio 6 d. nuosprendį.

1.1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, sumažinant nukentėjusiajam iš jo solidariai su kitu nuteistuoju priteistą neturtinės žalos dydį.

1.2. Byla nebuvo nagrinėta kasacine tvarka.

1.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su I. T., turėdami tikslą panaudodami fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, vienam iš jų 2016 m. birželio 1 d. 9.04 val. paskambinus nukentėjusiajam A. J. ir pasiūlius už 250 Eur pirkti automobilį, susitarė tą pačią dieną vakare Dvarčionyse prie autobusų žiedo susitikti parodyti automobilį. Nukentėjusiajam apie 19.30 val. nuvykus į sutartą vietą ir važiuojant Vilniuje, Kairėnės 1-ąja gatve juos sutikus, V. K. sėdo į nukentėjusiojo automobilio „Ford Galaxy“ galinę sėdynę už vairuotojo, o I. T. atsisėdo šalia jo ir nurodė nukentėjusiajam važiuoti toliau; pavažiavus apie 50 metrų I. T. daiktu, panašiu į geležinį strypą, kaklo srityje prispaudė nukentėjusįjį prie sėdynės. Dėl to nukentėjusysis sustabdė automobilį, I. T. nurodė V. K. lipti iš automobilio, išimti automobilio užvedimo raktelį, atimti telefoną. V. K. lipant iš automobilio, nukentėjusysis kaire ranka sudavė I. T. į veido sritį. Po to nukentėjusysis spyrė koja prie jo priėjusiam V. K. bei sudavė smūgį ranka. Tada V. K. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį daiktu, panašiu į peilį, į kaklo sritį, taip padarė A. J. kaklo durtinę-pjautinę žaizdą su gerklų kiauriniu sužalojimu, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nukentėjusiajam iš įvykio vietos pabėgus, iš jo automobilio pagrobė 419 Eur vertės planšetinį kompiuterį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas už veiką, įvykdytą 2014 m. spalio 28 d. (BK 260 straipsnio 1 dalis), ir veiką, įvykdytą 2015 m. birželio 30 d. (BK 260 straipsnio 2 dalis). Kitos nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės su paduotu pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nėra susijusios.

2.2. Byla apeliacine ar kasacine tvarka pagal nuteistojo V. K. skundus nebuvo nagrinėta.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. liepos 9 d. nutartimi atnaujino baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir perdavė ją nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.

II. Pareiškimo argumentai

4. Pareiškimu nuteistasis V. K. prašo ištaisyti bausmių bendrinimo klaidas ir sušvelninti galutinę subendrintą bausmę. Pareiškime nurodoma:

5. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, akivaizdžiai netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 1 dalį, pagal kurią galutinė subendrinta bausmė negali viršyti šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Pati griežčiausia bausmė jam paskirta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Ji yra lygi dešimčiai metų laisvės atėmimo, taigi už visas abiem nuosprendžiais subendrinamas bausmes jam negali būti paskirta didesnė nei dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas paskyrė galutinę subendrintą penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

6. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai taikė ir BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 9 dalis, nes bausmes, paskirtas jam pagal 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir pagal 2017 m. sausio 6 d. nuosprendį, subendrino dalinio sudėjimo būdu, nors turėjo bendrinti jam palankesniu apėmimo būdu. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį teismas subendrindamas bausmes taiko bausmių apėmimo būdą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Jo nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, skiriasi savo pavojingumu ir priskirtinos skirtingoms, ne šalia esančioms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl teismas turėjo taikyti jam palankesnį apėmimo būdą. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką tada, kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismai prideda (t. y. bendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-432/2007, 2K-268/2008). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirtų bausmių nesubendrino, o nenurodytu būdu pridėjo prie 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.

7. Dėl nurodytų baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų jam paskirta aiškiai teisingumo principo neatitinkanti bausmė, t. y. tokia, kuri neatitinka bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendrųjų bausmės skyrimo pradmenų (BK 54 straipsnio 2 dalis).

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo V. K. pareiškimas tenkintinas.

Dėl BK 63 straipsnio taikymo

9. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Priešingai nei nurodoma nuteistojo pareiškime, BK 63 straipsnio 7 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kad galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė negali viršyti dvidešimties metų, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Taigi nuteistojo argumentai, kad subendrinus visas bausmes, skirtas dviem nuosprendžiais, jam negali būti paskirta didesnė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta maksimali, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles galutinė subendrinta bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-432/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013).

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį už veikas, padarytas 2016 m. birželio 1 d. Taigi, šios veikos padarytos dar iki priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendį, todėl teismas, bendrindamas abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes, teisingai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį.

11. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

12. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžio matyti, kad V. K. nuteistas už veikas, kurios sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį, turėjo būti subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą ketveriems metams. Tada ši subendrinta bausmė BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka turėjo būti bendrinama su 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Pareiškėjo V. K. manymu, bausmės, paskirtos abiem nuosprendžiais, turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, nes visos jo nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, skiriasi savo pavojingumu ir priskirtinos skirtingoms, ne šalia esančioms nusikalstamų veikų kategorijoms.

13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013).

14. Tiek 2017 m. sausio 6 d., tiek ir 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas išimtinai už sunkius nusikaltimus, už kuriuos sankcijose nustatytos didžiausios bausmės viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 5 dalis). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Dėl to bausmės, paskirtos pagal šiuos du nuosprendžius, pagrįstai subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Tačiau neteisingai subendrinus bausmes, skirtas 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, t. y. pritaikius bausmių dalinio sudėjimo, o ne apėmimo būdą, paskirta neteisinga galutinė subendrinta bausmė.

15. Apeliacinės instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo nenustatė. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 7 d. nutartyje pažymėta, kad bausmės pagal du nuosprendžius subendrintos palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, nes nebuvo sąlygų bausmes subendrinti jas apimant; vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia bausmė V. K. buvo paskirta 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu ir kokia jos dalis pridedama prie skundžiamu 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, neleidžia daryti išvados, kad galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta pažeidžiant bausmių bendrinimo taisykles.

16. Darytina išvada, kad nuteistojo V. K. pareiškimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra pagrįstas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nepagrįstai netaikė bausmių apėmimo ir paskirtų bausmių pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį nesubendrino apėmimo būdu, t. y., taikydamas BK 63 straipsnio 4 dalį, aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnį. Dėl to, bendrindamas bausmes pagal du nuosprendžius, paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė. Todėl keistini abiejų instancijų teismų sprendimai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo dešimčiai metų bausme, prie jos pridedant dalį subendrintos laisvės atėmimo ketveriems metams bausmės, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trylikai metų.

Kitas 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžio ir 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Arvydas Daugėla

Artūras Ridikas