9cdce75c-12ec-4a94-8aa6-56f7abd24d64 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma Čuchraj                      Civilinė byla Nr. 2A-815-513/2015Teisėja Diana Vercinskė                     Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00997-2012-6                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              11.9.12; 19.2, 19.4; 121.14; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. gegužės 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos MisiÅ«nienės ir Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo E. P. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. P. ieÅ¡kinį atsakovei Palangos kredito unijai dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas teismo prašė:- pripažinti neteisėtu jo atleidimÄ iÅ¡ darbo Palangos kredito unijoje;- pripažinti neteisėta ieÅ¡kovui paskirtÄ drausminę nuobaudÄ ;- panaikinti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę – atleidimo pagrindÄ ir pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 128 str. 1 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, konstatuoti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;- priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo               2012-11-07 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant po 141,52 Lt už vienÄ darbo dienÄ ;- priteisti iÅ¡ atsakovės keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 12 200 Lt, penkių procentų dydžio procesines palÅ«kanas;- priteisti iÅ¡ atsakovės 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Paaiškino, kad ėjo vadovo pareigas unijoje pagal 2006-10-27 darbo sutartį, nuo 2009-05-11 iki 2012-01-06 dirbo administracijos vadovo pavaduotoju. Argumentavo, kad atleistas iš darbo nepagrįstai, atleidimo pagrindas neteisėtas, nes ieškovas nepadarė jokių šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, kurie nurodyti įsakyme dėl atleidimo iš darbo. Pagal eitas pareigas negalėjo nuspręsti dėl paskolų suteikimo, todėl jokių pažeidimų nepadarė, unijos pinigų nepasisavino, žalos unijai nepadarė.

IÅ¡ atskirų skolininkų persiskolino pinigus pagal sutartis, nes pinigų reikėjo verslui plėtoti. Baudžiamoji byla jam iÅ¡kelta nepagrįstai, jokių nusikaltimų nėra padaręs, iÅ¡ darbo atleistas siekiant pasisavinti unijÄ ir jos valdymÄ . Baudžiamoji byla jam dėl patikėto svetimos didelės vertės turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo pagal BK 183 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. pradėta siekiant jam pakenkti. Ä® darbÄ negalėjo atvykti, nes buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, atsakovė apie tai žinojo, todėl tai negalėjo bÅ«ti vienu iÅ¡ atleidimo pagrindų.

Negalėjo pateikti paaiÅ¡kinimo dėl neva padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, nes atsakovė nepateikė jo reikalaujamų dokumentų. Atsakovės reputacija jei ir pablogėjo, tai ne dėl jo veiklos ar kaltės, o dėl netinkamos unijos veiklos. Dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pablogėjo jo reputacija, todėl atsakovė privalo sumokėti su neteisėtu atleidimo susijusias iÅ¡mokas ir atlyginti jam padarytÄ neturtinę žalÄ . Prašė taikyti senaties terminÄ , argumentuodamas, jog jo atleidimas įformintas pažeidus nuobaudos skyrimo terminus.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Argumentavo, jog ieškovas buvo vienas iš Palangos kredito unijos veiklos pradininkų (įkūrėjų), yra unijos pajininkas, jam priklauso 103 936 Lt vertės pajiniai įnašai. Nuo 2006-10-27 iki 2007-01-22 ieškovas unijoje dirbo vyr. buhalterio pavaduotoju vyr. kasininku, nuo 2007-01-22 iki 2009-05-11 unijos administracijos vadovu, nuo 2009-05-11 iki 2009-09-01 ir nuo 2009-10-01 iki 2012-11-07 unijos administracijos vadovo pavaduotoju, nuo 2009-09-07 iki 2009-10-01 unijos administracijos vadovu. Nuo 2004-04-01 iki 2010-02-04 ieškovas buvo unijos valdybos pirmininku.

IeÅ¡kovui pagal 2010-10-27 įgaliojimÄ suteikta teisė atstovauti unijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, jos vardu atlikti įvairius veiksmus bei sudaryti sandorius. IeÅ¡kovas, nebÅ«damas vadovu ir eidamas vadovo pavaduotojo pareigas, buvo faktinis unijos vadovas, spręsdavęs visus klausimus, susijusius su kreditavimu ir paskolomis. Pasinaudodamas savo vyraujančia padėtimi, perimdavo iÅ¡ skolininkų jų gautas paskolas, todėl prarado pasitikėjimÄ , pakenkė atsakovės Palangos kredito unijos reputacijai, veikė prieÅ¡ unijos interesus, naudojo gautus pinigus savo asmeninėms reikmėms ir privačiam verslui plėtoti.

Ieškovas buvo ilgametis unijos vadovas, jam buvo gerai žinomi unijos veiklos principai, unijos veiklai taikomas teisinis reglamentavimas. Nuo 2009-10-01 ieškovas formaliai nebuvo unijos administracijos vadovu, o nuo 2010-02-04 ir unijos valdybos pirmininku, tačiau faktiškai visi unijos valdymo organai bei darbuotojai buvo pavaldūs ieškovui ir visi darbuotojai vykdė jo nurodymus. Ieškovo veiklos pažeidimai užfiksuoti ir Lietuvos banko parengtoje riboto naudojimo unijos inspektavimo ataskaitoje. Be to, teisme nagrinėjama baudžiamojo byla dėl ieškovo galimai padaryto nusikaltimo pagal BK 183 str. 2 d., 300 str. 1 d. dėl patikėto svetimo didelės vertės turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo.

Atsakovė Å¡ioje baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė didelės sumos civilinį ieÅ¡kinį. Nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ieÅ¡kovas prarado pasitikėjimÄ , sumenkino unijos reputacijÄ , todėl jo atleidimas iÅ¡ darbo ginčijamame įsakyme nurodytais pagrindais yra pagrįstas ir teisėtas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Palangos miesto apylinkės teismas 2015-01-27 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 7 098,09 Eur atsakovei atstovavimo iÅ¡laidų ir 7,58 Eur korespondencijos siuntimo iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad ginčo Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai: ieÅ¡kovas pagal 2006-10-27 darbo sutartį dirbo Palangos kredito unijos vadovu, nuo 2009-05-11 iki 2012-01-06 administracijos vadovo pavaduotoju.

Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta Palangos kredito unijos 2012-11-07 įsakymu nuo 2012-11-08 DK 235 str. 2 d. 4 p., 7 p., 9 p., 11 p. pagrindais (t. 1, b. l. 22–23, 82–85). IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas DK 237 str. 1 d. 3 p. pagrindu, atleidimÄ iÅ¡ darbo paskiriant kaip drausminę nuobaudÄ už Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus, t. y. ieÅ¡kovui pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam pareikÅ¡ti įtarimai dėl jam patikėto svetimo didelės vertės turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo. 2012-11-07 įsakyme „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir darbo sutarties su E. P. nutraukimo“ nurodyta, kad, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis, ieÅ¡kovui E. P. pareikÅ¡ti įtarimai dėl to, kad prisidengdamas paskolų suteikimo sandoriais su kitais asmenimis (I.

Å ., L. D., J. S., A. S., K. J., R. B., D. R., Dž. V., G. M., I. J.), pasisavino Palangos kredito unijai priklausančias lėšas, klastojo dokumentus, taip pat, galimai pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis ir statusu, ieÅ¡kovas Palangos kredito unijos vardu įformindavo paskolos sandorius su trečiaisiais asmenimis, tačiau paskolas paimdavo ir gaudavo ieÅ¡kovas, o ne paskolos gavėjas. Naudodamasis savo įtaka ir pareigomis, ieÅ¡kovas tenkino savo verslo ir asmeninius interesus. Be to, nuo 2012-01-09 iki 2012-09-19 be svarbių priežasčių neatvyko į darbÄ . 2012-11-07 įsakyme nurodoma, kad dėl ieÅ¡kovo veiksmų pablogėjo Palangos kredito unijos reputacija, jai padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala.

Rėmėsi 2012-02-08 Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos RizikÄ ribojančios priežiÅ«ros departamento Inspektavimo ataskaitos Nr. 09-01 RN duomenimis, jog unijos valdymas buvo stipriai paveiktas Palangos kredito unijos įkÅ«rimo iniciatoriaus (neformalaus vadovo – ieÅ¡kovo) (t. 4, b. l. 7–9). Remdamasis DK 234 str., kasacinio teismo suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendė, jog nustatytų ir vertintų bylos faktinių duomenų visuma yra pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo veiksmai, susiję su tiesioginių ir netiesioginių pareigų vykdymu (pagal įgaliojimÄ ieÅ¡kovui buvo suteikti generaliniai įgaliojimai veikti unijos vardu), galėjo bÅ«ti skirti asmeninių interesų tenkinimui, prieÅ¡ingai unijos patikimumui ir reputacijai.

Teismas sprendė, kad aplinkybės, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies pripažino, kad tam tikrais veiksmais, nustatant paskolos gavimo ir turto įkeitimo bei kitas su paskolomis ir kreditais susijusias sÄ lygas su unijos klientais, paskolos pinigų perskolinimÄ jam, Å¡eimos narių įtraukimÄ Ä¯ Å¡iÄ veiklÄ pagal įgaliojimus, jis siekė sudaryti sÄ lygas privataus verslo plėtrai (t. 3, b. l. 2–157, t. 5, b. l. 84–105), įrodo, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas unijos darbuotoju, nepakankamai atsakingai ir sÄ Å¾iningai vykdė savo darbo funkcijas, Å¡i aplinkybė nagrinėjama dėl ieÅ¡kovo vedamoje baudžiamojoje byloje, kurioje ieÅ¡kovui ir kitiems asmenims, dirbusiems unijoje, atsakovė yra pareiÅ¡kusi civilinį 5 809 535,39 Lt sumos ieÅ¡kinį.

Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovo veiksmų, vykdant darbuotojo ir unijos nario pareigas, tyrimas yra ne Å¡ios, o baudžiamosios bylos objektas. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos pagrindus ir priežastis, padarė iÅ¡vadÄ , kad nuobauda ieÅ¡kovui paskirta pagrįstai. Motyvavo, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas unijos darbuotoju, turinčiu galias, galinčias lemti unijos veiklos plėtrÄ , pasitikėjimÄ , reputacijÄ , bei vykdydamas darbuotojo pareigas, privalėjo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sÄ Å¾iningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtÄ , laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35, 228 straipsniai).

Nurodė, kad ieÅ¡kovas pripažino, kad dėl kredito ir paskolų limito, nustatyto asmeniui Palangos kredito unijoje, jis negalėjo gauti kreditų ir paskolų iÅ¡ unijos, todėl su kai kuriomis unijos paskolų sutarties Å¡alimis jis tarėsi dėl Å¡ių asmenų paimtų paskolų ir įsipareigojimų perėmimo. Å i aplinkybė įrodo ir patvirtina, kad ieÅ¡kovas naudojosi vyraujančia padėtimi unijos veikloje, siekdamas asmeninių poreikių patenkinimo bei privataus verslo plėtojimo. Å i aplinkybė ginčijamame įsakyme fiksuota kaip Å¡iurkÅ¡tus ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimas, kai ieÅ¡kovas tyčiniais veiksmais pakenkė unijos įvaizdžiui, reputacijai bei galimai padarė žalÄ unijai.

Motyvavo, kad žalos atsiradimo faktas neturi reikšmės sprendžiant dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Drausminei atsakomybei dėl pažeidimų, numatytų DK 235 str. 2 d. 7 p., darbuotojui taikyti nėra būtinas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis – darbuotojo atsakomybei atsirasti netgi nereikia ikiteisminio tyrimo pradėjimo fakto. Pažeidimo, numatyto DK 235 str. 2 d. 7 p., įrodinėjimo darbo bylose lygmuo nors ir yra pakankamai aukštas, tačiau yra daug žemesnis nei baudžiamojoje teisenoje.

Aplinkybes, jog ieÅ¡kovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jog teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl galimai ieÅ¡kovo padarytos nusikalstamos veikos, jam vykdant unijos darbuotojo pareigas, vertino kaip pakankamas pripažinti, kad ieÅ¡kovas prarado pasitikėjimÄ , pažeidė darbuotojo pareigas, pakenkė darbdavio autoritetui ir galimai padarė turtinę ir neturtinę žalÄ atsakovei (unijai). Teismas sprendė, kad jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, negali bÅ«ti laikoma svarbia neatvykimo į darbÄ laikotarpiu nuo 2012-01-09 iki 2012-09-19 priežastimi, nes kardomoji priemonė yra tiesiogiai susijusi su asmeniu, tai aplinkybė, nepriklausanti nuo darbdavio – atsakovės valios ar kaltės. IeÅ¡kovas patvirtino, kad apie jam paskirtos kardomosios priemonės aplinkybę buvo visuotinai žinoma, tačiau teismas konstatuoja, kad tai neatleidžia asmens, kuriam kardomoji priemonė paskirta, nuo pareigos darbdavį informuoti apie neatvykimo į darbÄ priežastis ir teisėtais bÅ«dais tam tikram terminui sustabdyti darbo pareigų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014).

IeÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ faktas neginčijamas, tačiau ieÅ¡kovas neįrodė, kad tinkamai įvykdė savo, kaip darbuotojo, pareigÄ praneÅ¡ti darbdaviui neatvykimo į darbÄ priežastis, pasiÅ«lant darbdaviui neatvykimo į darbÄ priežastis pripažinti svarbiomis ir sustabdyti jo pareigų vykdymÄ . Nustatęs, kad atsakovė ne kartÄ raÅ¡tu siÅ«lė ieÅ¡kovui pateikti paaiÅ¡kinimÄ , tačiau ieÅ¡kovas paaiÅ¡kinimo nepateikė ir teikė praÅ¡ymus unijai dėl dokumentų gavimo (t. 1 , b. l. 9–21), sprendė, jog ieÅ¡kovas sÄ moningai ir be svarbių priežasčių nepateikė unijai paaiÅ¡kinimo, todėl unija galėjo ieÅ¡kovui paskirti drausminę nuobaudÄ ir nesant jo paaiÅ¡kinimo.

Teismas sprendė, jog visuma unijos nuobaudos skyrimo metu turimų duomenų sudarė pagrindÄ nuspręsti dėl ieÅ¡kovo darbo santykių nutraukimo. Teismas argumentavo, jog nėra abejonių dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu. IeÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumas ginčijimas Specialisto iÅ¡vados pagrindu (t. V, b. l. 79–83), kuri, teismo vertinimu, yra nepakankama ir nepaneigianti ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus teisėtumo ir pagrįstumo.

Ši išvada susijusi su paskolų išdavimo galimybėmis konkretiems asmenims (skolininkams), tačiau šioje išvadoje nėra analizuojami ieškovo veiksmai, jų teisėtumas ir vėlesni veiksmai, susiję su paskolų perėmimu iš pagrindinių skolininkų asmeniniais tikslais. Aplinkybės dėl ieškovo galimai nusikalstamų veiksmų, susijusių su paskolų išdavimu konkretiems asmenims, dokumentų forminimu ir jų tikrumu, galimai kitiems asmenims, taip pat ir unijai padarytos žalos rūšis ir dydis nagrinėjami baudžiamojoje byloje, todėl teismas sprendė, kad teisme nagrinėjama byla dėl ieškovo galimai neteisėtų veiksmų jam dirbant unijoje yra pakankamas pagrindas darbdaviui nuspręsti dėl darbuotojo tinkamumo, galėjimo ir gebėjimo vykdyti darbuotojo pareigas, tai pat nuspręsti dėl pasitikėjimo tokiu darbuotoju.

Teismas vertino, kad unija nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų, numatytų DK 240 str., 241 str., todėl ir Å¡iuo pagrindu ginčijamas įsakymas yra teisėtas. Netenkinęs pagrindinio ieÅ¡kinio reikalavimo dėl grÄ Å¾inimo, teismas netenkino ir papildomo iÅ¡vestinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Remdamasis CPK 93 str. 1 d., įvertinęs bylos apimtį ir sudėtingumÄ , sprendė, jog yra pagrindas atsakovės praÅ¡omas priteisti atstovavimo iÅ¡laidas mažinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliantas argumentuoja, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes:- teismas nevertino CPK 177 str. 2 d. nurodytose įrodinėjimo priemonėse įrodinėjimo dalykÄ sudarančių duomenų, taip pažeidė CPK 176–178, 185 straipsnių, 331 str. 4 d. normas. IeÅ¡kovas reaguodamas į atsakovės 2012-08-30 raÅ¡tÄ , kuriuo iÅ¡ jo reikalauta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl darbo drausmės pažeidimo, prašė atsakovės pateikti dokumentus, susijusius su jo darbo pareigų bei veiklos vykdymu unijoje, tačiau tokių duomenų atsakovė ieÅ¡kovui nepateikė, o priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , negavusi ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo, todėl drausminė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta ir darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta jam nepraneÅ¡us DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu;- teismas neįvertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovas negalėjo atvykti į darbÄ , nes jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas (nuo 2012-01-07 iki 2012-08-03), kuri 2012-08-06 Lietuvos apeliacinio teismo pakeistÄ Ä¯ Å¡velnesnę – užstatÄ , įpareigojant nesilankyti unijoje.

Taigi DK 235 str. 2 d. 9 p. pagrindu ieÅ¡kovui drausminė nuobauda negalėjo bÅ«ti skirta. Be to, ieÅ¡kovas suimtas unijos patalpose 2012-01-06, apie 14.30 val., taigi unija žinojo apie jo suėmimÄ , o teismo teiginiai, jog suėmimas nėra svarbi priežastis nevykti į darbÄ , sunkiai suvokiami;- teismas neįvertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovo, atleisto iÅ¡ administracijos vadovo pavaduotojo pareigų, įgaliojimai (pareiginiai nuostatai) nesuteikė net teorinės galimybės padaryti jam baudžiamojoje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes paskolos galėjo buvo iÅ¡duodamos tik pritarus, sutikus unijos valdybos nariams;- teismas neįvertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovas anksčiau nėra turėjęs nuobaudų ar iÅ¡ unijos administracijos vadovybės gavęs nusiskundimų dėl jo atliekamų darbo funkcijų.

Pažymi, kad tuo metu, kai unijoje dirbo ieÅ¡kovas, t. y. 2004–2011 m., unija veikė pelningai, o 2012–2015 m. unija dirba nuostolingai. Unija buvo neteisėtai užvaldyta ir tai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-03 teisėjo S. V. priimta nutartis;- unijos nariai ir Å¡iuo metu pasitiki ieÅ¡kovu, kuris vadovauja susirinkimams, 2015-01-05 ieÅ¡kovas buvo iÅ¡rinktas susirinkimo pirmininku, todėl nepagrįstai teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas yra praradęs pasitikėjimÄ . Be to, paskolos ieÅ¡kovo nebuvo perimamos, o pasiskolinama daugiabučio statybai paskolos Å¡alims naudingomis sÄ lygomis.

Unijos interesai ieÅ¡kovo veiksmais nebuvo pažeisti, nes unijai buvo mokamos palÅ«kanos. Gauti kreditai ieÅ¡kovo ir jo verslo partnerių bÅ«tų buvę grÄ Å¾inti po 1–2 metų, pabaigus statyti daugiabutį ir jį pardavus, tačiau tai padaryti sutrukdė pati unija su jai vadovaujančių asmenų pagalba. Teismas padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, neteisingai vertino faktines aplinkybes, įrodymus, kvalifikavo atleidimo pagrindÄ (neatskleidė bylos esmės), todėl netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir Å¡is pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Nuo 2009-09-04 ieÅ¡kovas nebuvo unijoje nei paskolų komiteto, nei valdybos narys, todėl neturėjo teisės spręsti dėl paskolų suteikimo. Pagal unijos suteiktÄ ieÅ¡kovui įgaliojimÄ , ieÅ¡kovas galėjo atstovauti unijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, vykdydamas administracijos vadovo ar valdybos nurodymus. Teigia, jog pareigas unijoje vykdė sÄ Å¾iningai, 10 metų dirbo bankuose, 8 metus – unijoje ir per Å¡iuos 18 metų nėra gavęs pastabos ar papeikimo. Atsakovės teiginys, jog neva ieÅ¡kovas unijai padarė žalos, neįrodytas jokiais įrodymais. 2006–2009 m. ieÅ¡kovas buvo iÅ¡rinktas Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos nariu.

Å ios aplinkybės rodo gerÄ ieÅ¡kovo kompetencijÄ ir reputacijÄ . Dėl dokumento klastojimo ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas ir tai patvirtina 2015-01-20 kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-222/2015. Ginčijamas įsakymas priimtas R. J., buvusio Klaipėdos kredito unijos stebėtojų tarybos pirmininko, kurio kolegė buvo tyrėja L. P. (ji tuo metu buvo konkuruojančios Klaipėdos kreditų unijos Paskolų komiteto narė), kuri pradėjo ieÅ¡kovui ikiteisminį tyrimÄ 2011 metais.Ginčijamu įsakymu skirta nuobauda įforminta praėjus 10 mėnesių po ieÅ¡kovo sulaikymo.

Unija, žinodama apie ieÅ¡kovo sulaikymÄ , pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , dėl nuobaudos skyrimo nepagrįstai delsė ir pažeidė DK 241 str. 2 d. numatytÄ 6 mėnesių terminÄ , per kurį gali bÅ«ti skiriama drausminė nuobauda, šį terminÄ skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos. IeÅ¡kovo pažeidimo padarymo diena laikoma 2010-09-20, t. y. paskolos sutarties, atsakovės teigimu, sudarytos su I. Å . pažeidžiant ginčijamo įsakymo (iv) punkte nurodytas normas, sudarymo diena. Taigi terminas nuobaudai skirti baigėsi 2011-03-20, todėl ginčijamas 2012-11-07 įsakymas priimtas pasibaigus naikinamajam terminui paskirti drausminę nuobaudÄ darbuotojui.

Apie paskolos sutarčių pasiraÅ¡ymÄ unija žinojo nuo jų pasiraÅ¡ymo momento, todėl Å¡iuo atveju taikytinas DK 241 str. 1 d. nustatytas 1 mėn. terminas skirti drausminei nuobaudai. Teigia, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėja yra Å¡aliÅ¡ka ir turėjo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, nes su ieÅ¡kovu elgėsi nepagarbiai, nuolat kalbėjo pakeltu, įžeidžiamu tonu, pertraukinėdavo ieÅ¡kovÄ , reiÅ¡kė iÅ¡ankstinę nuomonę bylos klausimais, be to, Å¡i teisėja dalyvavo nagrinėjant ir ieÅ¡kovo baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-2-588/2014 (priėmė Å¡ioje byloje ne vienÄ procesinį sprendimÄ ne ieÅ¡kovo naudai, taip pat ir neteisėtÄ nutartį dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo (5 teisėjos procesiniai sprendimai dėl ieÅ¡kovo buvo panaikinti), taigi buvo susidariusi iÅ¡ankstinę nuomonę apie ieÅ¡kovÄ nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Teismo posėdžio garso įraÅ¡ai baudžiamojoje byloje patvirtina apelianto teiginius dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo. Teigia, jog byla iÅ¡nagrinėta ir sprendimas priimtas netinkamos sudėties (Å¡aliÅ¡kos teisėjos) teismo. Nurodo, jog teismas jo atskirÄ jį skundÄ (dėl laikinųjų apsaugos priemonių) iÅ¡siuntė apygardos teismui praėjus dviem mėnesiams po skundo gavimo, o tai neabejotinai yra teismo padarytas procesinis pažeidimas.    Nesutinka su tuo, kaip teismas iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo klausimÄ .

Pažymi, kad byloje Å¡alys bandė sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovė atsisakė sudaryti tokiÄ sutartį, nors advokatų kontorai sumokėjo net 14 197,80 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Nors teismas ir sumažino priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį iki pusės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidų sumos, tačiau priteista iÅ¡laidų suma taip pat akivaizdžiai užaukÅ¡tinta ir net nepateikta detali iÅ¡laidas pagrindžianti pažyma. Papildydamas apeliacinį skundÄ apeliantas akcentuoja, jog unija yra neteisėtai užvaldyta Centrinės kredito unijos, nes apeliantas, kaip buvęs Å¡ios unijos valdybos narys, pavieÅ¡ino neteisėtas, galimai nusikalstamas Centrinės kredito unijos veikas, susijusias su lėšų Å¡vaistymu, neteisėtu kredito unijų iÅ¡naudojimu.

Nurodo, jog juo unijos nariai pasitiki, nes jau antrajame šiais metais organizuotame visuotiniame narių susirinkime išrenka jį susirinkimo pirmininku.   Atsakovė atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta (ir yra labai svarbu šios bylos kontekste), kad ieškovas buvo vienas iš unijos veiklos pradininkų (įkūrėjų) ir yra unijos pajininkas. Nuo 2006-10-27 iki 2007-01-22 ieškovas unijoje užėmė vyr. buhalterio pavaduotojo, nuo 2007-01-22 iki 2009-05-11 unijos administracijos vadovo, nuo 2009-05-11 iki 2009-09-01 unijos administracijos vadovo pavaduotojo, nuo 2009-09-07 iki 2009-10-01 unijos administracijos vadovo pareigas.

Nuo 2009-10-01 iki 2012-11-07 ieškovas užėmė unijos administracijos vadovo pavaduotojo pareigas. Ieškovui buvo priskirta ir unijos vyr. kasininko funkcija. Ieškovas nuo 2004-04-01 iki 2010-02-04 buvo ir unijos valdybos pirmininkas. Nuo 2010-02-04 iki 2012-02-09 unijos valdybos pirmininko pareigas nominaliai užėmė ieškovo dukterėčia A. P., o jo žmona R. P. nuo 2004-04-01 iki 2010-02-04 užėmė unijos Paskolų komiteto nario pareigas. Ieškovui 2010-10-27 buvo išduotas įgaliojimas (nuorašas pateiktas byloje), leidžiantis ieškovui atstovauti unijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, unijos vardu atlikti įvairius veiksmus bei sudaryti sandorius.

IeÅ¡kovui buvo suteikti ir kiti įgaliojimai veikti unijos vardu. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo ilgametis unijos vadovas, nuolat dalyvavęs unijos veikloje ir iki pat jo atleidimo užėmęs vadovaujamas pareigas unijoje, todėl jam, neabejotina, buvo gerai žinomi unijos veiklos principai, taip pat unijos veiklai taikomas teisinis reglamentavimas, įtvirtintas tiek teisės aktuose, tiek unijos vidaus dokumentuose.Argumentuoja, kad vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieÅ¡kovui ir jo suėmimo bei kitų procesinio poveikio priemonių taikymo faktas patvirtina ieÅ¡kovo atleidimo pagrindÄ , numatytÄ DK 235 str. 2 d. 7 p. IeÅ¡kovas niekada, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu, neneigė ir vieÅ¡ai ne kartÄ pripažino, kad apie nurodytų sandorių sudarymÄ ir jų tikslus jam buvo gerai žinoma ir kad jie buvo sudaryti jo iniciatyva ir interesais.

Net ir paties ieÅ¡kovo pateikta versija, kad paskolos buvo imamos jas perskolinti pačiam ieÅ¡kovui, akivaizdžiai patvirtina, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai sudarė prielaidas įforminti realybės neatitinkančias paskolų sutartis, nurodant ne tikrÄ jį jų suteikimo tikslÄ (perskolinimÄ ieÅ¡kovui), bet tikrovei prieÅ¡taraujančias aplinkybes, pavyzdžiui, paskolų naudojimo paskirtį (bÅ«sto įsigijimui). IeÅ¡kovas, bÅ«damas vienu unijos vadovų ir turėdamas pareigÄ veikti ypač rÅ«pestingai, apdairiai ir skaidriai, savo elgesiu negalėjo sudaryti net prielaidos manyti, kad jo veiksmai neatitinka unijos vidaus ar teisės aktų reikalavimų, juolab gali turėti nusikalstamos veikos požymių.

IeÅ¡kovas turėjo veikti rÅ«pestingai ir skaidriai, vengti tokių veiksmų atlikimo, kurie galėtų sukelti pagrįstÄ abejonę jo veiklos teisėtumu. Å iuo atveju unijos vadovo veiksmai ne tik leido manyti, kad jie neatitinka tam tikrų kredito unijų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar profesinio elgesio reikalavimų, bet ir sudarė pagrindÄ ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimų, susijusių su unijai priklausančio turto gavimu ir panaudojimu, ieÅ¡kovui pradėjimui, ieÅ¡kovo suėmimui, nuÅ¡alinimui nuo pareigų ir kitų procesinių priemonių prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ taikymui.

Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas gali bÅ«ti pradedamas ir kardomoji priemonė suėmimas asmeniui gali bÅ«ti taikoma tik turint ypač svarių to asmens kaltės įrodymų, t. y. baudžiamajam procesui bei kardomųjų priemonių taikymui turi bÅ«ti surinkta įtikinamų įrodymų, liudijančių asmens kaltę. Todėl ne tik ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovui pradėjimas, bet ir jo suėmimas leidžia teigti, kad ieÅ¡kovo veiksmai neatitiko unijos vadovo pavaduotojui keliamų elgesio standartų ir sÄ lygojo unijos pasitikėjimo ieÅ¡kovu praradimÄ bei sudarė pagrindÄ jį atleisti.

Ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovui pradėjimas, suėmimas dėl nusikaltimų, susijusių su unijai priklausančio turto gavimu ir panaudojimu, leidžia pagrįstai teigti, kad ieÅ¡kovo reputacija nebeatitinka reikalavimų, keliamų unijos vadovo pavaduotojui. Unijos vadovo pavaduotojo reputacija turi bÅ«ti nepriekaiÅ¡tinga, kas reiÅ¡kia, kad negali bÅ«ti nė menkiausios abejonės (jau nekalbant apie įtarimų dėl nusikaltimų, susijusių su unijai priklausančio turto gavimu, pareiÅ¡kimÄ ) dėl jo vykdomos veiklos tinkamumo.

Labai svarbu, kad unijos darbuotojų reputacija, atsižvelgiant į unijos, kaip finansų įstaigos, veiklos specifikÄ , yra tiesiogiai susijusi ir su pačios unijos reputacija. Todėl tokio pobÅ«džio įtarimų ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo reputacija nebėra nepriekaiÅ¡tinga ir ieÅ¡kovas jokiu bÅ«du negali užimti vadovaujamų (ar bet kokių kitų) pareigų unijoje. Pažymi, kad dėl ieÅ¡kovo galimai atliktų nusikalstamų veikų pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo suėmimas ir kitos su byla susijusios aplinkybės susilaukė daug dėmesio ir buvo plačiai apraÅ¡ytos Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse (informacinių interneto portalų praneÅ¡imų nuoraÅ¡ai pateikti su atsiliepimu į ieÅ¡kinį).

Visa tai savaime padarė neigiamÄ Ä¯takÄ unijos reputacijai visuomenės, o kartu ir potencialių klientų akyse, leido susidaryti įspÅ«džiui, kad unija nėra patikima kredito įstaiga, veikia neskaidriai, vienas jos vadovų atlieka galimai nusikalstamus veiksmus, kurie lemia unijos turto, o kartu ir kreditingumo sumažėjimÄ . Tai neigiamai atsiliepė unijos galimybei vykdyti įsipareigojimus klientams, kartu indėlininkų lėšų saugumui ir net galėjo sukelti unijos bankroto rizikÄ . PaaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kovas, naudodamasis užimama padėtimi unijoje, organizavimo fiktyvių paskolų sutarčių sudarymÄ , kad tokiu bÅ«du finansavo savo bei savo draugų įvairias komercines veiklas, unija prarado savo narių bei klientų pasitikėjimÄ , tokie faktai pagrįstai sumenkino jos, kaip kreditų įstaigos, reputacijÄ ir galimybes sėkmingai konkuruoti rinkoje.

Kadangi ieÅ¡kovas savo veiksmais pablogino unijos reputacijÄ , unija turėjo pagrįstÄ pagrindÄ ieÅ¡kovÄ atleisti ir tÄ teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas sprendime.DK 241 str. 1 d. numato, kad darbuotojui iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodytas terminas reiÅ¡kia, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo atveju drausminės nuobaudos skyrimo terminas baigiasi praėjus 2 mėnesiams nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama, bet kuriuo metu iki Å¡io termino pabaigos.

Toks reglamentavimas yra visiÅ¡kai logiÅ¡kas ir teisingas, kadangi baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas darbuotojui liudija apie ypač sunkių nusižengimų padarymÄ , kurių visapusiÅ¡kam įvertinimui darbdaviui reikia daug daugiau laiko. Kadangi ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta (ir Å¡iuo metu yra nagrinėjama) baudžiamoji byla, kurios dalykÄ sudaro ieÅ¡kovo padarytos galimai nusikalstamos veikos, be kita ko, turėjusios įtakos jo atleidimui, o DK 241 str. 1 d. numatytas terminas, akivaizdu, nėra pasibaigęs, ieÅ¡kovui drausminė nuobauda buvo skirta nepažeidus jos skyrimo terminų.

IeÅ¡kovas pripažįsta, jog reikalavimas pasiaiÅ¡kinti jam buvo įteiktas 2012-09-03, taigi unija – darbdavė, DK 240 str. 1 d. numatytÄ pareigÄ Ä¯vykdė tinkamai. Gavęs nurodytÄ reikalavimÄ , ieÅ¡kovas įvairiais, akivaizdžiai nesÄ Å¾iningais bÅ«dais, praÅ¡ymais pateikti dokumentus bei informacijÄ bandė vilkinti pasiaiÅ¡kinimo pateikimo procedÅ«rÄ .IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas pagrįstai ir teisėtai, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismo atmestas pagrįstai.

IeÅ¡kovas nenurodė jokių argumentų ir (ar) aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei jos dydžio. IeÅ¡kovas abstrakčiai nurodo tam tikrus tariamus (subjektyvius) iÅ¡gyvenimus (moralinis pažeminimas, iÅ¡gyvenimai, socialinės reputacijos pablogėjimas), tačiau nenurodo, kokiu bÅ«du tai susiję su jo atleidimu iÅ¡ darbo, kuo Å¡ie iÅ¡gyvenimai pasireiÅ¡kia, kokiu bÅ«du sukelia realiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ galima iÅ¡matuoti pinigais.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , subjektyvus ieÅ¡kovo manymas, kad jis patyrė neturtinę žalÄ , nėra pakankamas tokio pobÅ«džio reikalavimui patenkinti; ieÅ¡kovas privalo įrodyti visas bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas.IeÅ¡kovo teiginiai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo yra nepagrįsti bylos medžiaga ar objektyviomis priežastimis, neatitinka CPK 65 str. ir 66 str. ir yra laikytini tik dar vienu taktiniu mėginimu grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Visi pareikÅ¡ti ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimai buvo kompetentingai iÅ¡spręsti ir motyvuotai atmesti, todėl su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu atsakovė nesutinka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir iÅ¡vadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, todėl visų jų nekartoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobÅ«dį, byloje surinktų faktinių duomenų visetÄ , atsisako priimti ir vertinti apelianto kartu skundu (jo papildymu) pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.).

Dalį jų apeliantas turėjo galimybę pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o kitų – priimtų po skundžiamo sprendimo priėmimo, priimti ir vertinti nėra faktinės ir teisinės bÅ«tinybės.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės iÅ¡tyrė ir tinkamai įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė CPK 12 ir 178 str. įtvirtintų taisyklių, nustatančių, kad Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Jokių įrodymų, kurie bÅ«tų pagrindas abejoti byloje nustatyta ir įrodyta aplinkybe dėl ieÅ¡kovo kaltės iÅ¡ esmės valdant įmonę buvimo (fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) pareigų pažeidimo), byloje nėra.Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, jog vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieÅ¡kovui, jo suėmimo (unijos patalpose) bei kitų procesinio poveikio priemonių taikymo faktas patvirtina ieÅ¡kovo atleidimo pagrindÄ , numatytÄ DK 235 str. 2 d. 7 p., jog unijos darbuotojų reputacija, atsižvelgiant į unijos, kaip finansų įstaigos, veiklos specifikÄ , yra tiesiogiai susijusi ir su pačios unijos kaip juridinio asmens reputacija, todėl tokio pobÅ«džio įtarimų ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimas (baudžiamosios bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimas ir vis dar nagrinėjimas dėl galimai jo padarytų nusikalstamų veikų) reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo reputacija nebėra nepriekaiÅ¡tinga ir ieÅ¡kovas jokiu bÅ«du negali užimti vadovaujamų ar bet kokių kitų pareigų unijoje, veikti unijos valdymo organo (-ų) nurodymu ar pavedimu ir pan.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui DK 237 str. 1 d. 3 p. pagrindu skirta drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus – pasinaudojimÄ pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų (DK 235 str. 2 d. 4 p.), veikas, turinčias vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (DK 235 str. 2 d. 9 p.), taip pat už kitus nusižengimus, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka (DK 235 str. 2 d. 11 p.).

Ginčijamu 2012-11-07 įsakymu su ieÅ¡kovu, unijoje dirbusiu administracijos vadovo pavaduotoju, nutraukta darbo sutartis pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.).Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl nuobaudų skyrimo, kiekvienu atveju turi nustatyti Å¡ias bÅ«tinas sÄ lygas taikyti drausminę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

B. v. VBĮ „Ventos socialinės globos namai“, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Nurodytos DK ir teismų praktikos nuostatos yra aktualios visose bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl drausminės atsakomybės taikymo. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad jų taikymo ypatumus šioje byloje lemia tai, jog apelianto darbas buvo iš esmės vadovaujamojo pobūdžio. Pagal Kredito unijų įstatymo 21 str. 2 d., Kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas (Kredito unijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 26-578; 2000, Nr. 45-1289; 2008, Nr. 76-3003, akto redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2013-07-01).

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010-10-27 apeliantui išduoto unijos administracijos vadovo A. R. įgaliojimo (terminas iki 2020-10-27) turinys patvirtina, jog apeliantui suteiktos itin plačios teisės veikti unijos interesais ir unijos vardu (pasirašyti bet kurių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, priėmimo–perdavimo aktus, kredito sutartis, hipotekos (įkeitimo) lakštus, unijos nuosavybėn iš įkeisto turto savininkų perimto turto perleidimo sutartis, atstovauti unijai visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, visuose santykiuose, kylančiuose iš unijos veiklos ir kt. (t. 1, b. l. 105) (CPK 185 str.).

Administracijos vadovo pavaduotojo pareiginių nuostatų 6.7 p. numatyta tokio pavaduotojo pareiga veikti tik unijos interesais. Be to, akivaizdu, jog suteikti ieÅ¡kovui įgaliojimai iÅ¡ esmės tapatÅ«s bÅ«tent Kredito unijų įstatymo 28 str. 3 d. 6 p. reglamentuotai kredito unijos valdybos kompetencijai priimti sprendimus inter alia dėl disponavimo kredito unijos turtu, laidavimu ar garantavimu už kitų asmenų prievoles.Ginčo atveju teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo abejoti tuo, jog apeliantas objektyviai prarado unijos, kaip jo darbdavės, pasitikėjimÄ , ir tai akivaizdžiai patvirtina tiek aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios bylos apeliantui inicijavimo ir nagrinėjimo faktai, tiek ir paties apelianto pozicija byloje, jog jis iÅ¡ esmės nemano esÄ s praradęs unijos pasitikėjimÄ , nes dalis unijos narių juos vis dar pasitiki, renka susirinkimų pirmininku.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jo išrinkamas susirinkimuose pirmininku ir pan. per se nepaneigia pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytų ir įvertintų aplinkybių ir išvadų dėl apelianto vykdomo baudžiamojo persekiojimo už galimai jo padarytas nusikalstamas veikas (pasisavino Palangos kredito unijai priklausančias lėšas, klastojo dokumentus, taip pat, galimai pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis ir statusu, unijos vardu įformindavo paskolos sandorius su trečiaisiais asmenimis, tačiau paskolas paimdavo ir gaudavo ieškovas, o ne paskolos gavėjas ir kt.).

Vadovų darbo prigimtis ir jų atliekamų funkcijų specifika lemia jų drausminės atsakomybės ypatumus. Vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiÅ¡kumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimÄ , o Å¡ios nepanaudojimas reiÅ¡kia atsakomybės prisiėmimÄ už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai.

Tie patys kriterijai taikytini sprendžiant dėl jų atsakomybės. Pastebėtina kad ginčo atveju minėtų administracijos vadovo pavaduotojo pareiginių nuostatų 5.5. ir 5.6 punktuose (Å¡ių punktų pažeidimai kvalifikuoti ieÅ¡kovui ir įsakyme) yra nurodoma administracijos vadovo pavaduotojo funkcija – atlikti įstatymų, unijos įstatų bei unijos vidaus veiklÄ reglamentuojančius dokumentų, taip pat unijos valdybos nutarimų, administratoriaus įsakymų vykdymo kontrolę. Kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas tiek unijos nariams, tiek iÅ¡orinėse santykiuose su kitais asmenimis, buvo unijos steigėjas ir vadovas, nepaisant fakto, kad nuo 2006-10-27 iki 2007-01-22 užėmė vyr. buhalterio pavaduotojo, nuo 2007-01-22 iki 2009-05-11 unijos administracijos vadovo, nuo 2009-05-11 iki 2009-09-01 unijos administracijos vadovo pavaduotojo, nuo 2009-09-07 iki 2009-10-01 unijos administracijos vadovo pareigas, o nuo 2009-10-01 iki 2012-11-07 – vėl administracijos vadovo pavaduotojo pareigas.

Kai ieškovas nebėjo valdybos pirmininko pareigų, jas (nuo 2010-02-04 iki 2012-02-09) užėmė ieškovo dukterėčia A. P., o jo žmona R. P. nuo 2004-04-01 iki 2010-02-04 užėmė unijos Paskolų komiteto nario pareigas. Be to, ieškovui 2010-10-27 buvo išduotas įgaliojimas plačiai veikti unijos vardu. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas iš esmės nepertraukiamai vadovavo atsakovei pats ar per savo šeimos narius ir artimus giminaičius, vadinasi, faktiškai priiminėjo sprendimus, susijusius su unijos turto valdymu, paskolų suteikimu ir pan.

Faktas, kad apeliantas iÅ¡ esmės turėjo įgaliojimus veikti ir veikė kaip administracijos vadovas, lemia, kad kreditų unijos valdyba, vertindama administracijos vadovo pavaduotojo veiklÄ , turėjo pagrindÄ taikyti tuos pačius veiklos ir atsakomybės standartus, kaip ir administracijos vadovui, taip pat ir pareikÅ¡ti nepasitikėjimÄ ir iÅ¡ esmės atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų, vadovaujantis Kredito unijų įstatymo 28 str. 3 d. 2 p., 29 str. 2 d. (CPK 185 str.). Apelianto argumentai, jog jis atleistas nepagrįstai, atmestini kaip faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo konkrečiu atveju unijos ir ieÅ¡kovo (faktiÅ¡kai vadovavusio unijai) darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su ieÅ¡kovo, kaip tuometinio faktinio bendrovės vadovo, teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir mokėjimo už darbÄ tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iÅ¡ pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu.

Apelianto argumentai dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismo teisėjo, nagrinėjusios ir iÅ¡nagrinėjusios civilinę bylÄ , procesiniai veiksmai, atlikti kitoje – baudžiamojoje byloje ir (ar) ikiteisminio tyrimo procedÅ«rose ir pan., nėra (nebuvo) palankÅ«s ieÅ¡kovui ir (ar) buvo aukÅ¡tesniojo teismo vėliau pripažinti neteisėtais, nėra tos aplinkybės, kurios sudaro pagrindÄ spręsti, kad teisėja yra (buvo) Å¡aliÅ¡ka dėl ieÅ¡kovo.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai (CK 1.5 str., CPK 3 str., 177– 179 str., 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeApelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui E. P. 2015-04-17 pateiktÄ apeliacinio skundo papildymÄ , reg. Nr. C-5323, su visais priedais. Kolegijos pirmininkė                                                                              Irma Čuchraj Kolegijos teisėjos                                                                                   Erika MisiÅ«nienė                                                                                                                 Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė