9cdc9f45-41b8-410f-b0da-4be2aacea2da · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-579-579/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24853-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1.; 1.1.9.9.; 2.4.6.1. Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam A.

G., nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,nukentėjusiajai A. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 6 (Å¡eÅ¡erių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį A. G. įpareigotas:

1) tęsti darbÄ , dirbti arba registruotis darbo biržoje;

2) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 721 straipsniu, 722 straipsniu, A. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

1) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant šį įpareigojimÄ Ä¯vykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigoti A. G. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. G. arčiau nei 50 metrų atstumu.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. gegužės 21 d. 22.25 val. iki 2017 m. gegužės 23 d. 12.40 val.Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios palikta galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ A.

G. atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 21 d. apie 19.15 val., namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su Å¡eimos nare – kartu su juo gyvenančia sutuoktine A. G., metu tyčia sudavė nukentėjusiajai A. G. ne mažiau kaip tris smÅ«gius delnu į veidÄ ir deÅ¡iniÄ jÄ rankÄ , smÅ«gį kumščiu į kairę rankÄ Å¾asto srityje, po to rankomis pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ pilvo sritį, nuo ko ji nugara atsitrenkė į sienÄ ir spyrė į kojÄ blauzdos srityje, tuo padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, abejose rankose, priekinėje pilvo sienoje, deÅ¡inėje blauzdoje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniajame dilbyje – tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai A.

G. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukėlė jai fizinį skausmÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimÄ per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu arba pakeisti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę kita. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog įmonė, kurios savininkas yra A.

G., registruota ir veiklÄ vykdo bÅ«ste, priklausančiame bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams, todėl, paskyrus kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, buvo leista lankytis gyvenamosios vietos adresu darbo valandomis – nuo 12 val. iki 14 val. Teismas, nuosprendžiu skirdamas aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę, neįvertino, jog apelianto įmonė yra registruota ir vykdo veiklÄ adresu, kuriuo gyvena sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai.

Tokiu bÅ«du netiesiogiai uždraudė artintis ir prie nepilnamečių vaikų, kurie gyvena kartu su motina ir, norėdamas su jais pasimatyti, apeliantas turi sutarti su vaikų motina. Be to, skirdamas Å¡iÄ poveikio priemonę, teismas faktiÅ¡kai uždraudė vykdyti darbinę veiklÄ , nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog Å¡eimos finansinė padėtis sunki, kadangi Å¡eimos namas areÅ¡tuotas dėl A. G. įmonės skolų ir, apeliantui praradus darbÄ , jis negalėtų prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo.

Tai turėtų neigiamÄ Ä¯takÄ ne tik jo socialiniams ryÅ¡iams – netektų galimybės dirbti ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , tačiau pakenktų pačios nukentėjusiosios ir nepilnamečių vaikų interesams. Be to, teismas, uždrausdamas lankytis darbo vietoje, skyrė tam prieÅ¡taraujantį įpareigojimÄ dirbti, tęsti darbÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių, skundo autoriaus manymu, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios poveikio priemonės nepagrįstai sukels itin neigiamus padarinius ne tik apeliantui, bet ir jo Å¡eimos nariams.

Nukentėtų ir IÄ® „A.“ įmonės darbuotojų interesai (Å¡iuo metu įdarbinti septyni asmenys). Apeliantas, negalėdamas bendrauti su sutuoktine ir vaikais, praras Å¡eimÄ , nebegalės vesti bendro Å¡eimos Å«kio, jų santuoka bus pasmerkta, vaikai praras ryÅ¡ius su tėvu. Skunde taip pat nurodoma, jog apeliantas kitos gyvenamosios vietos neturi ir neturi galimybės gyventi kitame bÅ«ste. Jo turtinė padėtis sunki – A. G. įmonė skolinga VSDFV, teisme yra iÅ¡nagrinėtų ir nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose skolininkė yra A.

G. IÄ® „A.“, Å¡eimos gyvenamasis namas areÅ¡tuotas, todėl, palikus Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę galioti, A. G. liktų be gyvenamosios vietos, negalėtų dirbti, todėl neturėtų lėšų ir kitai gyvenamajai vietai įsigyti. Skunde taip pat pažymima, jog nukentėjusioji teikia buhalterines paslaugas A. G. IÄ® „A.“. Pati nukentėjusioji tokios priemonės taip pat nepageidavo, prieÅ¡ingai, Å¡eimos konfliktas baigėsi, A. G. pati ieÅ¡ko ryÅ¡ių su nuteistuoju. Galimybė Å¡eimai gyventi kartu geriausiai užtikrintų ne tik apelianto, jo sutuoktinės, bet ir nepilnamečių Å¡eimos vaikų teises bei interesus, tačiau to nebus galima padaryti dėl skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kuri yra neadekvati ir neproporcinga padarytam nusikaltimui.

Apelianto manymu, Å¡i priemonė yra perteklinė, nes tiesiogiai palies jo darbinę veiklÄ , turtinę jo ir Å¡eimos padėtį, socialinius ryÅ¡ius. Nurodoma, jog apeliantui skirtos kitos poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei tęsti darbÄ , dirbti ar registruotis darbo biržoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, todėl bausmės tikslai, skundo autoriaus teigimu, bÅ«tų pilnai pasiekti ir panaikinus įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė, apelianto manymu, yra neteisinga ir aiÅ¡kiai per griežta. Taip pat skunde teigiama, jog nuosprendis neatitinka tokio pobÅ«džio procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes nėra tinkamai motyvuotas – jame visiÅ¡kai neaptartos skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nenurodyta, kodėl jos skiriamos bÅ«tent tokios. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis jo gynėja, taip pat nukentėjusioji prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis skunde neginčija kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taip pat neginčija paskirtos bausmės. Skunde nesutinkama su teismo sprendimu, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , kartu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundo argumentus ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui skirta teisėtai ir pagrįstai, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ nėra. Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens yra viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje. BK 67 straipsnyje įtvirtinta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo sÄ lygos yra įtvirtintos BK 67 straipsnio 2 dalyje. BK 75 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, jog, atidedant bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) iÅ¡vardintas pareigas.Kaip jau minėta, baudžiamojo poveikio priemonių tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å iais tikslais vadovaujantis skiriama bausmė, o atidedant bausmės vykdymÄ taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonės ar kitos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos. Nuteistasis sutinka su teismo sprendimu atidėti jam paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , tačiau mano, kad bausmės tikslams pasiekti pakanka kitų teismo skirtų baudžiamojo poveikio priemonių bei įpareigojimų arba bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Tačiau teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais nesutinka. Baudžiamojo poveikio priemonės turi turėti auklėjamÄ jį ir prevencinį poveikį, t. y. turi padėti koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme bei apriboti galimybes daryti kitas nusikalstamas veikas, todėl parenkant bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių rÅ«Å¡is, nustatant jų dydžius, trukmę, taikymo sÄ lygas, atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ , priežastis, lėmusias tų nusikalstamų veikų padarymÄ , įvertintinas ir objektas, į kurį buvo nukreipti nusikalstami kaltininko veiksmai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į savo Å¡eimos nario, t. y. sutuoktinės, sveikatÄ . Nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo psichikÄ veikiančių medžiagų, o bÅ«tent alkoholio, vartojimas. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A. G. anksčiau taip pat buvo teistas už smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu A. G. buvo nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai atėmė nukentėjusiosios A.

G. laisvę, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartÄ baugino jÄ , t. y. terorizavo, sudavė smÅ«gius delnu į veidÄ , galvÄ , rankas, kaklÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ (b. l. 63-70). Skundžiamu nuosprendžiu A. G. taip pat nuteistas už fizinio smurto vartojimÄ artimoje aplinkoje, t. y. už tai, kad namuose, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė sutuoktinei A. G. smÅ«gį kumščiu į kairę rankÄ , pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ pilvo sritį, dėl ko ji atsitrenkė į sienÄ , spyrė į kojÄ blauzdos srityje ir Å¡iais veiksmais ne tik sukėlė fizinį skausmÄ , tačiau ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Visos Å¡ios veikos padarytos esant apsvaigus nuo alkoholio ir teismas pripažino, jog tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Pažymėtina, jog valstybės prievartos priemonėmis – bausmėmis, baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama ne tik nubaudimo, teisingumo principo užtikrinimo, kuris daugiausia asocijuojasi su atpildu. Bausmės paskirtis apriboti asmens galimybę daryti kitas nusikalstamas veikas taip pat apima ir valstybės pareigÄ apginti visuomenę bei konkretų nukentėjusįjį nuo naujų nusikalstamų veikų, nuo pakartotinio smurto taip užtikrinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinÄ kiekvieno individo prigimtinę teisę į gyvybę, teisę, kad jis nebÅ«tų kankinamas ir su juo nebÅ«tų žiauriai ar kitaip nežmoniÅ¡kai elgiamasi.

BK 721 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu bÅ«tent ir skirta padėti užtikrinti bausmės paskirtį – apriboti galimybę kaltininkui daryti naujas nusikalstamas veikas, kartu užtikrinant smurtÄ Å¡eimoje patiriančių asmenų apsaugÄ nuo prieÅ¡ juos daromas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, susijusiose su smurtu artimoje aplinkoje, kuriose buvo nustatyti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimai (Eremia prieÅ¡ MoldovÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 3564/11, Opuz prieÅ¡ TurkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 33401/02), ne kartÄ akcentavo valstybės pareigÄ užtikrinti nukentėjusiųjų asmenų apsaugÄ nuo smurtautojo, imtis priemonių apsaugoti aukas nuo bet kokių tolesnių smurto veiksmų, pakartotinio smurto.

Byloje Opuz prieÅ¡ TurkijÄ EŽTT nustatė jog buvo pažeista asmens teisė į gyvybę ir pasisakė, jog nepaisant to, kad nukentėjusioji atsiėmė savo kaltinimus, teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumÄ ir nuolatinį nukentėjusiosios fizinės neliečiamybės pažeidinėjimÄ , turėtų užtikrinti kompetentingoms institucijoms galimybę tęsti baudžiamÄ jį persekiojimÄ . Å ioje byloje EŽTT taip pat nustatė, kad valstybė neužtikrino, jog bÅ«tų įtvirtinta ir efektyviai veiktų sistema, pagal kuriÄ bÅ«tų baudžiamas bet kokios formos smurtas artimoje aplinkoje ir užtikrinta tinkama nukentėjusiųjų apsauga.

Byloje Eremia prieÅ¡ MoldovÄ EŽTT pažymėjo, jog valstybės turi pozityvias pareigas užtikrinti asmenų apsaugÄ nuo netinkamo elgesio (angl. ill-treatment), kuris uždraustas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje. Å ios pareigos, inter alia (be kita ko), turi apimti konkretaus individo ar individų efektyviÄ apsaugÄ nuo trečios Å¡alies nusikalstamo elgesio, o taip pat ir reikÅ¡mingus žingsnius užkertant keliÄ netinkamam elgesiui, apie kurį institucijos žinojo ar turėjo žinoti.

Valstybė taip pat turėtų vykdyti efektyvų oficialų tyrimÄ esant įtarimams netinkamu elgesiu ir privalo užtikrinti adekvatų teisinių priemonių, saugant nuo smurto atskirus individus, taikymÄ . Kaip jau minėta, apeliantas už smurtÄ artimoje aplinkoje teisiamas ne pirmÄ kartÄ â€“ anksčiau taip pat buvo teistas už smurtÄ prieÅ¡ tÄ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , t. y. savo sutuoktinę. Tiek anksčiau, tiek ir Å¡ioje byloje nusikalstamos veikos objektyviai pasireiÅ¡kė ne vienkartiniais veiksmais – buvo suduota ne po vienÄ , tačiau keletas smÅ«gių.

Nagrinėjamu atveju smÅ«giuota į gyvybiÅ¡kai pavojingus organus – galvÄ , pilvÄ , be to, buvo spirta į kojÄ . Anksčiau A. G. buvo taikytos Å¡ios poveikio priemonės – atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , apeliantas buvo įpareigotas be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio), o taip pat ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nors per bausmės vykdymo atidėjimÄ A. G. naujų smurtinio pobÅ«džio veikų nepadarė, tačiau, akivaizdu, Å¡ios priemonės nebuvo pakankamos sulaikyti apeliantÄ nuo naujų smurtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų, o taip pat apsaugoti visuomenę, kartu ir nukentėjusiÄ jÄ , nuo neteisėto, žiauraus elgesio, nes A. G. vėl vartojo smurtÄ sutuoktinės atžvilgiu, už kÄ ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nagrinėjamo skundo kontekste negalima neįvertinti ir į to, kad nukentėjusioji patvirtino (b. l.

33) ir tai, jog ir po 2012 m. spalio 11 d. teismo nuosprendžio, apeliantas ne kartÄ (iki 2017 m. gegužės 21 d. veikos padarymo) vartojo smurtÄ jos atžvilgiu, tačiau nei į gydymo įstaigÄ , nei į policijÄ A. G. nesikreipė. Netikėti tokiu nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimu teisėjų kolegija pagrindo neturi. Todėl skundo argumentas, jog bausmės tikslams pasiekti pakanka ir kitų teismo skirtų įpareigojimų (įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, dirbti, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio), kurios buvo skirtos ir ankstesniu nuosprendžiu, iÅ¡skyrus įpareigojimÄ dirbti) laikomas nepagrįstu ir atmetamas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistajam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nes kitos baudžiamojo poveikio priemonės nebÅ«tų pakankamai efektyvios užtikrinti visų pirma nukentėjusiosios apsaugÄ nuo neteisėto elgesio, o taip pat ir sulaikyti patį nuteistÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nes, kaip matyti iÅ¡ aptartų duomenų, nuteistojo smurtas ir agresija yra nukreipiami bÅ«tent į savo Å¡eimos narį – sutuoktinę.

Netaikant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės bausmės vykdymo atidėjimo metu, kiltų didelė rizika pakartotinio smurto artimoje aplinkoje.Nors Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai daro intervencijÄ Ä¯ asmens privatų santuokinį gyvenimÄ , paliečia sutuoktinių bendro Å«kio vedimo aspektus, rÅ«pinimÄ si nepilnamečiais vaikais, tačiau ji yra pateisinama Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų teisės į gyvybę (2 straipsnis), teisės, kad nebÅ«tų su asmeniu žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi (3 straipsnis), apsauga, todėl skundo argumentai tiek dėl socialinių ryÅ¡ių su nepilnamečiais vaikais silpnėjimu, tiek ir dėl galimybės vykdyti darbinę veiklÄ apribojimo, atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. G. taip pat taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Pats nuteistasis posėdyje apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog problemų dėl bendravimo su vaikais ar dėl gyvenamosios vietos nekyla – gyvena pas seserį, su vaikais bendrauja kai nukentėjusiosios nebÅ«na namuose, dalyvauja jų kasdieniniame gyvenime, žino kaip jiems sekasi moksluose. Paminėtina, jog, pritaikius minėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tėvo pareigos ir galimybės rÅ«pintis vaikais tiesiogiai nepaveikiamos, be to, nuteistasis, esant bÅ«tinybei, dėl pagalbos pasimatyti su nepilnamečiais vaikais ar spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, turi teisę kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nuteistojo darbo pobÅ«dis (kerta miÅ¡kÄ ) nėra neiÅ¡vengiamai susijęs su bÅ«tinybe bÅ«ti nukentėjusios gyvenamojoje patalpoje, tai neužkerta kelio apeliantui tiesiogiai vykdyti savo darbines pareigas ir kartu prisidėti prie Å¡eimos iÅ¡laikymo. Byloje nėra duomenų, kad darbui reikalingų priemonių ir įrankių nuteistasis negalėtų teismo skirtų įpareigojimų laikotarpiui persigabenti į kitÄ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl kaip nepagrįsti atmetami skundo argumentai, jog taikant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis praras pragyvenimo Å¡altinį, dėl ko nepagrįstai ir neproporcingai nukentės Å¡eimos ar nepilnamečių vaikų interesai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė skundÄ tenkinti, nurodė, jog trÅ«ksta buityje vyriÅ¡kų rankų, reikia mokėti paskolÄ . Kolegija pažymi, jog toks nukentėjusiosios praÅ¡ymas teismui nėra privalomas, nes tik teismas, laikydamasis įstatyme nustatytų taisyklių ir tvarkos, veikdamas valstybės vardu, gali skirti kaltininkui bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, pasisakyti dėl jau paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo.

Vertinant nukentėjusiosios pozicijÄ dėl apeliacinio skundo, kolegija atsižvelgia į tai, kad smurto artimoje aplinkoje aukos paprastai patiria nevienkartinį neigiamÄ tiek fizinį, tiek ir psichinį poveikį iÅ¡ kaltininko pusės (kas akivaizdžiai nustatyta ir Å¡ioje byloje), ir bijo, jog, patraukus asmenį atsakomybėn, gali kilti dar didesnis pyktis, o smurtas kartotis. Be to, tokio smurto aukos paprastai siekia iÅ¡vengti aplinkinių papildomo susidomėjimo pakitusiais Å¡eimyniniais santykiais, yra veikiamos aplinkinių reakcijos, tame tarpe ir pasmerkimo.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ne tik į nevienkartinį nukentėjusiosios patiriamÄ smurtÄ iÅ¡ apelianto, tačiau ir į pačios nukentėjusiosios pozicijÄ pirmosios instancijos teisme, kur ji iÅ¡sakė savo aiÅ¡kų ir tvirtÄ pageidavimÄ , kad A. G. bÅ«tų taikoma kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium. Nukentėjusioji aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, jog ji jaučia baimę dėl nuteistojo, nesijaučia saugi, nesutiko, kad jis reikalingus daiktus pasiimtų nakties metu, reikalavo, jog daiktai bÅ«tų paimti tada, kai jos nebus namuose, t. y. dienos metu, ir susirastų gyvenamÄ jÄ vietÄ kitur (b. l. 2-4).

Atsižvelgtina taip pat į tai, jog smurto artimoje aplinkoje aukos yra pažeidžiamos, priklausomos nuo kaltininko ir tai daugeliu atvejų lemia pozicijos patirto smurto atžvilgiu, kaltininko atžvilgiu keitimÄ sau nepalankia linkme. Ä®vertinusi visas Å¡ias aplinkybes, o taip pat vadovaudamasi valstybės pareiga užtikrinti visuomenės, tame tarpe ir nukentėjusiosios, apsaugÄ nuo nusikalstamų veiksmų, t. y. užtikrinti žmogaus teisę į gyvybę ir apsaugoti jį nuo netinkamo, nežmoniÅ¡ko, žiauraus elgesio, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A.

G. paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 m atstumu, skirta teisėtai ir pagrįstai, yra teisinga ir Å¡ioje situacijoje optimali priemonė, padėsianti tiek užtikrinti nukentėjusiosios apsaugÄ , tiek ir nuteistojo atžvilgiu siekiamus bausmės tikslus. Å iuo atveju terminuotas kiÅ¡imasis į privačius Å¡eimyninius santykius pateisinamas vieÅ¡ojo intereso apsaugoti visuomenę ir konkretų individÄ užtikrinimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ atmesti.Å iÄ nutartį ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendį byloje Nr. 1-144-737/2017 iÅ¡siųsti Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė