9cd778f1-2640-4c10-b7bf-e0188a8acf01 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                          Baudžiamoji bylos Nr. 1A-440-116/2015                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00656-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.20.15.; 2.1.2.7.; 2.4.2.1.

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 5 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Ernestos Montvidienės, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,gynėjui advokatui Modestui Å važui,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V.

V. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jÄ per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :              V. V. nuteista už tai, kad esant JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad ieÅ¡kovas E. V. kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį bendrauja su dukra G. V., gim. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, pasiima dukrÄ iÅ¡ V. V. gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir parveža jÄ Ä¯ V.

V. gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 18 val., Å¡ventes – dukros gimtadienį (birželio 9 d.), E. V. gimtadienį (kovo 6 d.), Å v. Velykas (atitinkamai 2 d.), Å v. Kalėdas (gruodžio 25–26 d.), Naujus Metus (gruodžio 31 d.– sausio 1 d.), Tėvo dienÄ â€“ E. V. bendrauja su dukra tokia tvarka: kas metai Tėvo dienos, savo gimtadienio, poriniais metais dukros gimtadienio iÅ¡vakarėse 18 val. pasiima dukrÄ ir, Å¡ventei pasibaigus, parveža į V. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val., neporiniais metais Å v.

Velykų iÅ¡vakarėse 18 val. pasiima dukrÄ ir Å¡ventei pasibaigus (Å v. Velykų antrÄ dienÄ ) vakare iki 18 val. parveža į V. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ ; poriniais metais per Å v. Kalėdas pasiima dukrÄ gruodžio 24 d. 18 val. ir Å¡ventei pasibaigus (gruodžio 26 d.) vakare iki 18 val. parveža į V. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ ; neporiniais metais gruodžio 31 d. pasiima dukrÄ 10 val. ryte ir sausio 1 d. vakare iki 18 val. parveža į V. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ ; per vasaros atostogas 14 kalendorinių dienų Å¡alių suderintu laiku dukra praleidžia su tėvu E. V., tyčia nevykdė teismo sprendimo ir 2014-01-03, 2014-01-17, 2014-02-07, 2014-02-21, 2014-03-06, 2014-03-21, 2014-04-04, 2014-04-18, 2014-05-02, 2014-05-16, 2014-06-06, 2014-06-20, 2014-07-04, 2014-07-18, 2014-08-01, 2014-08-15, 2014-09-05, 2014-09-19, 2014-10-03, 2014-10-17 dienomis neleido E. V. bendrauti su dukra G.

V., nors buvo antstolio 2014-04-18 raginama vykdyti teismo sprendimÄ .              Apeliaciniu skundu nuteistoji V. V. praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį ir jai priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.             Skunde apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisingas, nemotyvuotas, nepagrįstas, teismas nepagrįstai nurodė, kad iÅ¡ teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog ji (V.

V.) iÅ¡ esmės pripažįsta savo kaltę dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo nevykdymo. Teigia, kad teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje iÅ¡ esmės nenurodė jokių motyvų, kodėl kaltinamÄ jį pripažįsta kaltu, nurodė tik abstrakčias frazes.              Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje Nr. 2K-232/2012 nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Å iÄ teismų praktikuos nuostatÄ patvirtina ir kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-47/2009, kurioje nurodoma, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali bÅ«ti taikoma automatiÅ¡kai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys.

Dėl to baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų bÅ«ti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ civilinio ir administracinio proceso priemonėmis.Apeliantės manymu, esant tokiai teismų praktikai, teismas privalėjo nustatyti, ar buvo iÅ¡naudotos visos civilinio ir administracinio proceso priemonės. ApraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodė, kad „IÅ¡ JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013-07-04 nutarimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismas nutarė V.

V. už JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimo dalies, kurioje nustatyta E. V. bendravimo su vaiku G. V. tvarka, nevykdymÄ paskirti baudÄ â€“ po 10 Lt už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimo dienÄ nuo 2012-09-14 iki teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡ieÅ¡kotojo E. V. naudai“. Teigia, kad remtis Å¡ia teismo nutartimi negalima, nes Å¡i nutartis neapima kaltinime nurodyto laikotarpio. Taip pat mano, kad nuosprendyje teismo nurodyti juridinio fakto konstatavimo protokolai galėtų bÅ«ti traktuojami kaip papildomi įrodymai tik tada, kai bÅ«tų įvykdytos visos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje numatytos sÄ lygos.

Apeliantė pažymi, kad CPK 771 straipsnio l dalyje nustatyta, kad, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ . Å ioje byloje tokio dokumento nėra. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, suraÅ¡ytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimÄ teismui, o Å¡is iÅ¡sprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimÄ pagal Å¡io Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles.

Atkreipia dėmesį, kad Å¡ie CPK numatyti veiksmai nebuvo atlikti. Esant tokioms aplinkybėms, pasak nuteistosios, akivaizdu, kad visos civilinio proceso galimybės nebuvo iÅ¡naudotos, iÅ¡ karto buvo sprendžiama dėl griežčiausios atsakomybės formos – baudžiamosios atsakomybės. Apygardos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios V. V. apeliacinis skundas atmetamas. BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Taigi BK 245 straipsnio baudžiamojo nusižengimo norma saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Teismo sprendimas yra individualus teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Teismo sprendimas laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys jo turinį, o jo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymo, turint objektyviÄ galimybę tai padaryti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymÄ ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. Taigi traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį, bÅ«tina aiÅ¡kiai identifikuoti asmens pareigų (įpareigojimų, draudimų) pagal teismo sprendimÄ , kurio nevykdymu jis kaltinamas, turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2013).Nors nuteistoji V.

V. neigia padariusi jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos kaltę padarius BK 245 straipsnyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje esanti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo kopija patvirtina, kad Å¡iuo sprendimu nustatyta, jog kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį E. V. bendrauja su dukra savo gyvenamojoje vietoje, pasiima dukrÄ iÅ¡ V. V. gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir parveža jÄ Ä¯ V. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 18 val.

Å ventes – dukros gimtadienį (birželio 9 d.), E. V. gimtadienį (kovo 6 d.), Å v. Velykas (atitinkamai 2 dienos), Å v. Kalėdas (gruodžio 25 d. –26 d.), Naujus Metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Tėvo dienÄ E. V. bendrauja su dukra tokia tvarka: kas metai Tėvo dienos, savo gimtadienio, poriniais metais dukros gimtadienio iÅ¡vakarėse 18 val. pasiima dukrÄ ir Å¡ventei pasibaigus parveža į V. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val.; neporiniais metais Å v. Velykų iÅ¡vakarėse 18 val. pasiima dukrÄ ir Å¡ventei pasibaigus (Å v.

Velykų antrÄ dienÄ ) vakare iki 18 val. parveža į V. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ ; poriniais metais per Å v. Kalėdas pasiima dukrÄ gruodžio 24 d. 18 val. ir Å¡ventei pasibaigus (gruodžio 26 d.) vakare iki 18 val. parveža į V. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ ; neporiniais metais gruodžio 31 d. pasiima dukrÄ 10 val. ryte ir sausio 1 d. vakare iki 18 val. parveža į V. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ ; per vasaros atostogas 14 kalendorinių dienų Å¡alių suderintu laiku, dukra praleidžia su tėvu E. V. (74–76 b. l.).Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo E. V. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, jis nurodė, kad buvusi žmona V.

V. nevykdo teismo sprendimo, visais įmanomais bÅ«dais trukdo jam bendrauti su dukra G. V.. Nurodė, kad nuo sausio iki kovo mėnesio negalėjo su V. V. susisiekti, negalėjo pasiimti vaiko per savo gimtadienį kovo 6 d. Dėl to kovo 7 d. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir VTAS) ir sužinojo naujÄ V. V. telefonÄ , nes ankstesnį numerį ji buvo pasikeitusi. PaaiÅ¡kino, kad, nors V. V. jam buvo pasakiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡iuo adresu nuvykęs jis V. V. nerado.

Gruodžio mėnesį V. V. jam pasakė, kad nuo liepos mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini). Ä® gynėjo klausimus nukentėjusysis V. V. atsakė, kad V. V. 2014 m. sausio 3 d. jo į namus arba neįsileido, arba neatsakė į jo žinutę. PaaiÅ¡kino, kad tuo atveju, jeigu V. V. neatsakydavo į jo žinutę, jis nevažiuodavo. 2014 m. sausio 17 d. V. V. jo neįsileido, 2014 m. vasario 7, 21 d. d. jis V. V. neprisiskambino ir nerado pastarosios jos gyvenamojoje vietoje, V. V. dar kartÄ buvo pakeitusi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyveno (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo 21 d.

V. V. jo neįsileido, 2014 m. balandžio 18 d. jis buvo atvykęs su antstoliu į (duomenys neskelbtini) ir ten pabendravo su dukra, sėdinčia automobilyje, 2014 m. gegužės 2 d. V. V. jam parašė SMS žinutę, kurioje nurodė, kad jis jos nepersekiotų, 2014 m. gegužės 16 d. V. V. jam vaiko nedavė, 2014 m. birželio 6 d. taip pat nedavė vaiko, 2014 m. birželio 20 d. neatsakė į jo žinutę, 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. liepos 18 d. buvo iÅ¡jungtas V. V. telefonas, 2014 m. rugpjūčio 1 d. jis negalėjo su pastarÄ ja susisiekti, todėl kreipėsi į VTAS, 2014 m. rugpjūčio 15 d.

V. V. jam vaiko nedavė, nes buvo iÅ¡vykusi į KlaipėdÄ , 2014 m. rugsėjo 5 d. parašė žinutę, kad atostogauja, 2014 m. rugsėjo 19 d. jai nebuvo įmanoma prisiskambinti, į SMS žinutę neatrašė, 2014 m. spalio 3 d. parašė, kad vaiko neduos, 2014 m. spalio 17 d. vaiko nedavė. Priežastis, dėl kurių jam nepavykdavo pasimatyti su dukra, jis visuomet pasižymėdavo (121–122 b. l.). Liudytoja E. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos VTAS ir žino, kad nevykdomas teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Patvirtino, kad į jÄ kreipėsi E. V., nurodydamas, kad negali bendrauti su savo vaiku, E. V. praÅ¡ymu ji kartu su juo vyko į V. V. namus ir ten E. V. bendravo su savo dukra. Tai buvo 2015 m. kovo mėnesį. Pamena, kad E. V. su vaiku bendravo normaliai, vaikas tėvo nebijojo, Å¡nekėjo, žaidė su juo, žaidimo metu netgi davė komandas tėvui. Jos žiniomis, nuo 2014 m. liepos mėnesio vaikas su tėvu visiÅ¡kai nesimatė. AntrÄ kartÄ lankantis V. V. namuose, ji tėvams pasakė, kad vaikas tėvo nebijo ir jos dalyvavimas yra beprasmis (127–128 b. l.).

Liudytojas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos VTAS psichologas L. J. parodė, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis (V. V. ir E. V.) pas jį lankėsi, mergaitės tėvas teigė, kad jam yra ribojamas bendravimas su vaiku. AntrÄ kartÄ jis bendravo su tėvais ir su vaiku. Mano, kad mergaitei gali pasireikÅ¡ti tėvo atstÅ«mimo sindromas, kai mergaitė dėl mamos įtakos gali pradėti neigiamai kalbėti apie tėvÄ . Tai jau buvo įžvelgusi ir psichologė. Ä® gynėjo klausimÄ liudytojas atsakė, kad, jei yra toks sindromas, tai problema yra su mama, o ne su vaiku.

Vaiko riboti negalima, yra daroma žala vaikui. Rekomenduojama dirbti su mama, o vaikui nedrausti susitikti su tėvu (128 b. l.). Nukentėjusiojo parodymus, kad V. V. neleido jam (E. V.) bendrauti su dukra, patvirtina ir antstolės 2014 m. balandžio 22 d. aktas, kuriame užfiksuota, kad 2014 m. balandžio 18 d. kartu su E. V., VTAS vyriausiÄ ja specialiste G. E. ir antstolės V. Å . padėjėja Ž. B. nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), vykdyti teismo sprendimo, grįžusi ir iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusi V. V. pasakė, kad vaiko neduos (14 b. l.).

Antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys, t. y. SMS žinučių tekstai, taip pat patvirtina, kad 2014 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. birželio 6 d. V. V. atsisakė leisti E. V. bendrauti su dukra G. V. (15–16 b. l.). Nukentėjusiosios V. V. parodymus, kad G. V. nenori bendrauti su tėvu, jo bijo, paneigia ne tik liudytojų E. P. bei L. J. parodymai, bet ir V. V. adresuotas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos A.

L. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. kovo 12 d. nuvykus į V. V. Å¡eimÄ ir G. V. likus su tėvu dviese, jie abu žaidė, kalbėjosi, G. aktyviai dalyvavo žaidime, pati siÅ«lė įvairias veiklas, klausinėjo, pasakojo, bėgiojo po kambarį. Nors mergaitė prieÅ¡ tai su tėvu per pusę metų buvo bendravusi tik 30 min. (2015 m. kovo 4 d. vaikų darželyje), ji bendravo drÄ siai, betarpiÅ¡kai, leidosi paimama ant rankų. Atsisveikinus su mergaite, ji pati nubėgo palydėti iki durų. 2015 m. kovo 18 d. nuvykus į V.

V. namus, G. V. nuo pat pradžių elgėsi drÄ siai, pasisveikino, nusivedė tėvÄ Ä¯ kambarį, rodė Å¡uniukÄ . ValandÄ tėvas ir vaikas bendravo vieni. Mergaitė elgėsi drÄ siai, žaidė, piešė kartu su tėvu. Baigiantis apsilankymui, G. V. atsisveikino, palydėjo iki durų. Minėtame raÅ¡te konstatuota, kad mergaitė tėvÄ pažįsta, su juo bendrauja drÄ siai, betarpiÅ¡kai, todėl tolesnis skyriaus darbuotojo dalyvavimas vaiko ir tėvo bendravime nėra tikslingas (116 b. l.). Teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadose nurodyta, kad G.

V. yra priklausoma nuo mamos bÅ«senos, manytina, kad mamos tvirtinimai apie tėvo baimę yra nepagrįsti, jie labiau atskleidžia mamos nuomonę apie vaiko tėvÄ , o ne realiÄ dukros bÅ«senÄ . Galima stebėti, kad mergaitė džiaugiasi bendravimu su tėvu, atsižvelgia į jo nuomonę, priima jo patarimus ir nori tęsti su juo veiklÄ . Mergaitės santykis su tėvu yra emociÅ¡kai palankus ir teigiamas, tėvo santykis su dukra yra pozityvus, jis yra pasiruošęs įsiklausyti į dukros norus bei poreikius ir atitinkamai reaguoti, su ja bendrauja Å¡iltai, ramiai.

Manytina, kad tėvo maksimalus bendravimas su dukra ne pakenktų, o paveiktų G. V. asmenybės raidÄ teigiamai. Ä®vertinus mergaitės pozityvų santykį su tėvu, neabejotina, kad bendravimas su juo atitinka jos interesus. Remiantis turimais duomenimis, V. V. neužtikrina dukros bendravimo su tėvu ir jo giminaičiais. V. V. tvirtinimas, kad dukra bijo savo tėvo, yra nepagrįstas. Å iuo tvirtinimu V. V. atskleidžia ne G. V., bet savo neigiamÄ pozicijÄ dukros tėvo atžvilgiu (22–52 b. l.). Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ akivaizdu, kad nuteistoji V. V., žinodama apie JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimÄ , jo nevykdė.              IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad nuteistosios kaltė pagrįsta visuma teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų ir tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertintų įrodymų, nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, todėl sutikti su V. V. skundo argumentais, kad teismo sprendimas nepagrįstas, nemotyvuotas, grindžiamas tik abstrakčiomis frazėmis, nėra pagrindo.

Kaip teisingai skunde pažymėjo apeliantė, BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali bÅ«ti taikoma automatiÅ¡kai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Dėl to baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų bÅ«ti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009).

Tačiau nagrinėjamu atveju sutikti su tuo, kad teismas nenustatė ar buvo iÅ¡naudotos visos civilinio ir administracinio proceso priemonės, taipogi nėra pagrindo. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, priimdamas sprendimÄ pripažinti V. V. kalta padarius BK 245 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad, nors JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje V. V. už Å¡io teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo dalies nevykdymÄ jau buvo paskirta bauda – po 10 Lt už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimo dienÄ nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡ieÅ¡kotojo E. V. naudai (77–78 b. l.), ji 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinėje byloje buvo nubausta už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 181 straipsnio 1 dalyje (82–83 b. l.), tačiau ir toliau piktybiÅ¡kai nevykdė teismo sprendimo ir neleido E. V. matytis su dukra.

Kartu kolegija pažymi, kad vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:             Nuteistosios V. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                       Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                                      Ernesta Montvidienė                                                                                                                       Bronius Zalaga