9cd749ba-07ee-4ff9-bcef-e432f834a3f6 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-511-530/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61184-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.6.1; 2.4.6.4.3; 1.2.18.10; 1.2.18.8; 2.1.15.3.1; 1.1.8.1.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Aurelijaus Rauckio, sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei, išteisintojo J.

M. gynėjui advokatui Haroldui JuÅ¡kai, nuteistajam A. V. ir jo gynėjui advokatui ArtÅ«rui Andriukaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo skyriaus prokurorės Rasos Verdnikovienės ir nuteistojo A. V. gynėjo advokato ArtÅ«ro Andriukaičio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo J.

M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, o A. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nubaustas: - pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 50 MGL, tai yra 1 883,00 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų ) eurų dydžio bauda; - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL, tai yra 3 766,00 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių ) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskiriant galutinę bausmę – 100 MGL, tai yra 3 766,00 (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių ) eurų dydžio baudÄ . Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas visiÅ¡kai ir priteista iÅ¡ A.

V. 25 196,41 Eur (dvidešimt penki tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt šeši eurai ir 41 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai. Civilinio ieškovo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas visiškai ir priteista iš A. V. 6 952,31 Eur (šeši tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt du eurai ir 31 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai.

A. V. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigotas baudÄ sumokėti į pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas (duomenys neskelbtini), nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. J. M. iÅ¡teisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas 2021 m. lapkričio 16 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimam turtui – negyvenamajai patalpai - Poilsio patalpos, esančiai (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos, nuosavybės teise priklausančios J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 34 465,00 Eur, iki 2022 m. gegužės 16 d., nustatant dalinį nuosavybės teisų apribojimÄ , uždraudžiant turtu disponuoti, leidžiant juo naudotis, turto areÅ¡to akto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 12 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutartimi pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. V. nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklÄ , turėdamas teisę jÄ atstovauti, bÅ«damas materialiai atsakingu už jo žinioje buvusį bendrovės turtÄ bei turtines teises, pažeisdamas 2003 m. gruodžio 11 d.

Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio 8 dalies, kurioje nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ reikalavimus; bÅ«damas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ ir jų duomenų teikimÄ â€œ 1 dalies nuostatas, kad „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su J.

M., kuris nuo 2015 m. balandžio 9 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus, buvo atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, siekdami iÅ¡vengti mokesčių, sÄ moningai pažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reikalavimus, veikdami bendrai tyčia organizavo apgaulingÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o bÅ«tent: 1.1. jis, tai yra A.

V., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko J. M. žinia ir pritarimu, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., neoficialiai iÅ¡mokėjo darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, viso 50 486,59 Eur, ir UAB „(duomenys neskelbtini)" – apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovui Ž. B., nežinančiam apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepateikė duomenų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. apie neoficialiai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams A.

V., S. D., G. J., A. K., L. K., A. M., T. M., G. M., E. S. (E.) iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį – iÅ¡ viso 50 486, 59 Eur, Å¡ioms Å«kinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos iÅ¡laidų orderių), nesurašė apskaitos registrų (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo apskaitos registrų), neįtraukė Å¡ių Å«kinių operacijų į buhalterinę apskaitÄ , dėl ko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas neoficialus darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas 50 486, 59 eurų sumoje, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 1.1.1. - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.“; 1.1.2. - 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.“; 1.1.3. -12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 1.1.4. -14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasiraÅ¡ymas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „<….> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri vieÅ¡ojo sektoriaus subjekto apskaitÄ tvarko centralizuotai“; 1.1.5. - 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 1.2. bei pažeidė 2001 m. gruodžio 20 d.

Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675: 1.2.1. - 57 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo bÅ«ti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamÄ informacijÄ pelno mokesčiui apskaičiuoti“, tuo paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojai apskaitÄ tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, tokiu bÅ«du, A. V., veikdamas kartu su įmonės akcininku J.

M., apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

2. Taip pat jis, nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bÅ«damas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pagal Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. XII-1696 28 straipsnį atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)” teisingÄ finansinių atskaitomybių, deklaracijų ir ataskaitų sudarymÄ , iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su J.

M., kuris nuo 2015 m. balandžio 9 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus, buvo atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio „Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles“, 3 dalyje nurodytas nuostatas, kad „Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai“, siekdami vieninga tyčia iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 10 MGL valstybei mokėjimo, pateikė mokesčių deklaracijose neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis apie patirtas sÄ naudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį, o bÅ«tent: 2.1. jis, tai yra A.

V., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko J. M. žinia ir pritarimu, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., neoficialiai iÅ¡mokėjo darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams: A. V. 20 884,13 Eur, S. D. 7 500 Eur, G. J. 6 800 Eur, A. K. 1 200 Eur, L. K. 600 Eur, A. M. 2 200 Eur, T. M. 3 200 Eur, G. M. 7 742,46 Eur, E. S. (E.) 360 Eur, viso 50 486,59 Eur, ir pasitelkęs apskaitos paslaugas teikiančios įmonės "(duomenys neskelbtini)" atstovÄ Å½. B., nežinantį apie nusikalstamÄ veikÄ , kuriam nepateikė duomenų apie neoficialiai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, Å¡ioms Å«kinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos iÅ¡laidų orderių), nesurašė apskaitos registrų (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo apskaitos registrų), neįtraukė Å¡ių Å«kinių operacijų į buhalterinę apskaitÄ , dėl ko UAB ,, (duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas neoficialus darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas 50 486,59 eurų sumoje, ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovas Ž.

B., nežinantis apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d., A. V. su J. M. žinia, pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie patirtas sÄ naudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, pensijų socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį įrašė į nustatytos formos deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (deklaracija FR0572, deklaracija FR0573) ir ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kurias, su jose įraÅ¡ytais žinomai neteisingais duomenimis elektroniniu bÅ«du pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip jis, tai yra A.

V., veikdamas bendrai su J. M., pažeisdami: 2.1.1. - Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX- 1007 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų“; 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:

1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 290 eurų per mėnesį, taikomas mėnesio NPD yra 166 eurai;

2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos virÅ¡ija 290 eurų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal Å¡iÄ formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 166 – 0,26 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 290)” (2014 m. rugsėjo 23 d. straipsnio redakcija Nr. XII-1129) ir „NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:

1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį nevirÅ¡ija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienÄ , vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 200 eurų;

2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį virÅ¡ija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienÄ , vienÄ dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal Å¡iÄ formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 200 – 0,34 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienÄ , vienas dydis)“ (2015 m. gruodžio 10 d. straipsnio redakcija Nr. XII-2162), 1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį nevirÅ¡ija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienÄ , vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 310 eurų;

2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį virÅ¡ija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienÄ , vienÄ dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal Å¡iÄ formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 310 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienÄ , vienas dydis) (2016 m. gruodžio 13 d. straipsnio redakcija Nr. XIII-87); 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“ ; 2.1.2. - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d.

įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Šio įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose nustatytų rÅ«Å¡ių socialiniu draudimu privalomai draudžiami <...> asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, asmenys“, 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apdraustųjų asmenų, nurodytų Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobÅ«džio iÅ¡mokų, pajamų, gautų iÅ¡ sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo Å¡altinius“ (2015 m. gruodžio 8 d. straipsnio redakcija Nr. XII-2141), 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datÄ â€œ (2014 m. gruodžio 9 d. straipsnio redakcija Nr. XII-1393), tuo paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datÄ â€œ ir tuo paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nustatytus atvejus“ (2016 m. birželio 29 d. straipsnio redakcija ); 2.1.3. - Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 2002 m. gruodžio 3 d.

įstatymo Nr. IX-1219 (1996 m. gegužės 21 d. Nr. I-1343 nauja redakcija) 17 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kur nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis <...> dirbančius pagal darbo sutartis“ ir „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (2009 m. liepos 22 d. straipsnio redakcija Nr. XI-391 ir 2012 m. spalio 2 d. straipsnio redakcija Nr. XI-2260); 2.1.4. - Lietuvos Respublikos garantinio fondo 2000 m. rugsėjo 12 d.

įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“ (2012 m. birželio 19 d. redakcija Nr. XI-2079); 2.2. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. iÅ¡vengė 32 148,29 Eur mokėtinų mokesčių į Valstybės bei į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus, iÅ¡ jų: 6 952,31 Eur gyventojo pajamų mokesčio, 3 758,37 Eur sveikatos draudimo mokesčio, 1 883,81 Eur pensijų ir socialinio draudimo mokesčio, 19 452,4 Eur darbdavio įmokų Sodrai, 101,83 Eur įmokų į garantinį fondÄ .

3. J. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2015 m. balandžio 9 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, iš anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su A.

V., kuris nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi ir buvo atsakingas pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ ir jų duomenų teikimÄ â€œ 1 dalies nuostatas, kad „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, siekdami iÅ¡vengti mokesčių, sÄ moningai pažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reikalavimus, veikdami bendrai tyčia organizavo apgaulingÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o bÅ«tent: 3.1.

UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius A. V. su jo, tai yra J. M., kaip įmonės akcininko, žinia ir pritarimu, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., neoficialiai iÅ¡mokėjo darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, viso 50 486,59 Eur, ir UAB „(duomenys neskelbtini)" – apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovui Ž. B., nežinančiam apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepateikė duomenų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. apie neoficialiai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams A.

V., S. D., G. J., A. K., L. K., A. M., T. M., G. M., E. S. (E.) iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį – iÅ¡ viso 50 486, 59 Eur, Å¡ioms Å«kinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos iÅ¡laidų orderių), nesurašė apskaitos registrų (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo apskaitos registrų), neįtraukė Å¡ių Å«kinių operacijų į buhalterinę apskaitÄ , dėl ko UAB ,, (duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas neoficialus darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas 50 486, 59 eurų sumoje, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 3.1.1. - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.“; 3.1.2. - 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.“; 3.1.3. -12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 3.1.4. - 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasiraÅ¡ymas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „<….> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri vieÅ¡ojo sektoriaus subjekto apskaitÄ tvarko centralizuotai“; 3.1.5. - 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 3.2. bei pažeidė 2001 m. gruodžio 20 d.

Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675: 3.2.1. - 57 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo bÅ«ti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamÄ informacijÄ pelno mokesčiui apskaičiuoti“, tuo paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojai apskaitÄ tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, tokiu bÅ«du J. M. veikdamas kartu su įmonės direktoriumi A.

V., apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

4. Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2015 m. balandžio 9 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus, bÅ«damas atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio „Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles“, 3 dalyje nurodytas nuostatas, kad „Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai“, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su A.

V., kuris nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pagal Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. XII-1696 28 straipsnį buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)” teisingÄ finansinių atskaitomybių, deklaracijų ir ataskaitų sudarymÄ , siekdami vieninga tyčia iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 10 MGL valstybei mokėjimo, pateikė mokesčių deklaracijose neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis apie patirtas sÄ naudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį, o bÅ«tent: 4.1.

UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius A. V. su jo, tai yra J. M., kaip įmonės akcininko, žinia ir pritarimu, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., neoficialiai iÅ¡mokėjo darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams: A. V. 20 884,13 Eur, S. D. 7 500 Eur, G. J. 6 800 Eur, A. K. 1 200 Eur, L. K. 600 Eur, A. M. 2 200 Eur, T. M. 3 200 Eur, G. M. 7 742,46 Eur, E. S. (E.) 360 Eur, viso 50 486,59 Eur, ir pasitelkęs apskaitos paslaugas teikiančios įmonės „(duomenys neskelbtini)" atstovÄ Å½.

B., kuriam nepateikė duomenų apie neoficialiai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, Å¡ioms Å«kinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos iÅ¡laidų orderių), nesurašė apskaitos registrų (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo apskaitos registrų), neįtraukė Å¡ių Å«kinių operacijų į buhalterinę apskaitÄ , dėl ko UAB ,, (duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas neoficialus darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas 50 486,59 eurų sumoje, ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovas Ž.

B., nežinantis apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d., A. V. su jo, tai yra J. M., žinia, pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie patirtas sÄ naudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, pensijų socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį įrašė į nustatytos formos deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (deklaracija FR0572, deklaracija FR0573) ir ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kurias, su jose įraÅ¡ytais žinomai neteisingais duomenimis elektroniniu bÅ«du pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip jis, tai yra J.

M., veikdamas bendrai su A. V., pažeisdami: 4.1.1. - Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX- 1007 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų“; 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:

1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 290 eurų per mėnesį, taikomas mėnesio NPD yra 166 eurai;

2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos virÅ¡ija 290 eurų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal Å¡iÄ formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 166 – 0,26 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 290)” (2014 m. rugsėjo 23 d. straipsnio redakcija Nr. XII-1129) ir „NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:

1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį nevirÅ¡ija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienÄ , vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 200 eurų;

2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį virÅ¡ija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienÄ , vienÄ dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal Å¡iÄ formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 200 – 0,34 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienÄ , vienas dydis)“ (2015 m. gruodžio 10 d. straipsnio redakcija Nr. XII-2162), 1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį nevirÅ¡ija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienÄ , vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 310 eurų;

2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį virÅ¡ija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienÄ , vienÄ dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal Å¡iÄ formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 310 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dienÄ , vienas dydis) (2016 m. gruodžio 13 d. straipsnio redakcija Nr. XIII-87); 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“; 4.1.2. - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d.

įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Šio įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose nustatytų rÅ«Å¡ių socialiniu draudimu privalomai draudžiami <...> asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, asmenys“, 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apdraustųjų asmenų, nurodytų Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobÅ«džio iÅ¡mokų, pajamų, gautų iÅ¡ sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo Å¡altinius“ (2015 m. gruodžio 8 d. straipsnio redakcija Nr. XII-2141), 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datÄ â€œ (2014 m. gruodžio 9 d. straipsnio redakcija Nr. XII-1393), tuo paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datÄ â€œ ir tuo paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nustatytus atvejus“ (2016 m. birželio 29 d. straipsnio redakcija ); 4.1.3. - Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 2002 m. gruodžio 3 d.

įstatymo Nr. IX-1219 (1996 m. gegužės 21 d. Nr. I-1343 nauja redakcija) 17 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kur nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis <...> dirbančius pagal darbo sutartis“ ir „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (2009 m liepos 22 d. straipsnio redakcija Nr. XI-391 ir 2012 m. spalio 2 d. straipsnio redakcija Nr. XI-2260); 4.1.4. - Lietuvos Respublikos garantinio fondo 2000 m. rugsėjo 12 d.

įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“ (2012 m. birželio 19 d. redakcija Nr. XI-2079); 4.2. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. iÅ¡vengė 32 148,29 Eur mokėtinų mokesčių į Valstybės bei į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus, iÅ¡ jų: 6 952,31 Eur gyventojo pajamų mokesčio, 3 758,37 Eur sveikatos draudimo mokesčio, 1 883,81 Eur pensijų ir socialinio draudimo mokesčio, 19 452,4 Eur darbdavio įmokų Sodrai, 101,83 Eur įmokų į garantinį fondÄ .

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo skyriaus prokurorė Rasa Verdnikovienė praÅ¡o 2022 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį dalyje, kurioje nuspręsta J. M. iÅ¡teisinti, panaikinti kaip neteisėtÄ ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ - apkaltinamÄ jį nuosprendį, t. y. J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 110 MGL baudÄ .

Taip pat pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 50 MGL baudÄ . Taikyti BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies nuostatas bei bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, paskiriant galutinę bausmę - 110 MGL baudÄ , kuri sudaro 4142,60 Eur. Pratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminÄ J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimam turtui - negyvenamajai patalpai - Poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpos, nuosavybės teise priklausančios J.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 34 465,00 Eur, nustatant dalinį nuosavybės teisų apribojimÄ , uždraudžiant turtu disponuoti, leidžiant juo naudotis (turto areÅ¡to akto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutartimi pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 16 d.). Bei tenkinti pilnai civilinių ieÅ¡kovų - Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikÅ¡tÄ 6952,31 eurų civilinį ieÅ¡kinį, VSDF Kauno skyriaus pareikÅ¡tÄ 25196,41 eurų civilinį ieÅ¡kinį, priteisiant Å¡ias sumas solidariai iÅ¡ A.

V. (toliau ir A. V.) bei J. M. (toliau ir J. M.). 5.1. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas iÅ¡ esmės J. M. iÅ¡teisinimÄ motyvavo tuo, kad jis kaltu neprisipažino ir teigė, kad buhalterinių dokumentų netvarkė ir neteikė, apie juodÄ buhalterijÄ niekada jokios kalbos nebuvo. Apylinkės teismas nurodė, kad abiejų kaltinamųjų kaltinimuose nurodyta, jog A. V. nusikaltimus padarė su J. M. žinia. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad J. M. žinojo apie tai, kad A.

V. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ arba teikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ . Be to, BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už ko nors žinojimÄ , atsakomybė numatyta už konkrečių nusikalstamų veiksmų padarymÄ . Tačiau apklausti liudytojais bendrovės darbuotojai E. S., G. M., S. D., G. J., E. K., T. M., L. K., A. K., K. K. parodė, kad jiems dalį atlyginimo vokeliuose mokėjo A. V. ir kai mokėdavo, bÅ«davo ir J.

M.. J. M. taip pat parodė, kad jis kartais bÅ«davo, kada buvo mokami atlyginimo priedai už darbo rezultatus, tačiau, ar jie buvo apskaityti, jis nežino. IÅ¡ darbuotojų apklausų matyti, kad tokia dvigubo apmokėjimo už darbÄ schema bÅ«davo aptariama priimant darbuotojÄ Ä¯ darbÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinant su darbuotoju - ar jis sutinka, ar jam tinka, kad dalį atlyginimo pinigų gauti kaip neapskaitytus. Sutikus, asmuo bÅ«davo įdarbinamas. IÅ¡ to seka, kad dvigubo apmokėjimo sistema - oficialus ir neoficialus atlyginimas, vengiant mokesčių, buvo pilnai suderintas ir aptartas iÅ¡ anksto J.

M. su A. V., kas visiÅ¡kai patvirtina nuteistojo A. V. parodymus apie tai, kad jis (A. V.) be akcininko J. M., kuris vystė verslÄ Rusijoje ir iÅ¡ ten parsiveždavo pinigus, žinios, jokių pinigų neoficialiai negalėjo iÅ¡mokėti, kad visi piniginiai reikalai buvo derinami su J. M. ir, kad J. M. paskirdavo pinigus nuo pelno neoficialiems atlyginimams iÅ¡mokėti. Negana to, J. M. vedė sÄ siuvinį, kuriame Å¡ie neoficialÅ«s atlyginimai buvo fiksuojami, bet Å¡is sÄ siuvinis dingo. Be to, Kauno apygardos teisme liudytoju apklaustas J.

M. sÅ«nus - A. M., kuris Kauno apylinkės teismui nagrinėjant bylÄ , parodymus duoti atsisakė, irgi teigė, kad jam buvo mokamas neoficialus atlyginimas ir jo tėvui - J. M. apie tai buvo žinoma (7 t., b. l. 179). 5.2. Skunde nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" Å«kinės finansinės veiklos nustatyta, kad neoficialius užmokestis iÅ¡mokėtas:

A. V. - 20884,13 Eur, S. D. - 7000 eurų, G. J. - 6000 eurų, A. K. - 2100 eurų, L. K. - 600 eurų, A. M. - 2100 eurų, T. M. - 3200 eurų, G. M. - 7742 eurai, E. S. - 360 eurų, iš viso 50 486,90 eurų. Tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d., dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio įmonė galimai išvengė 32 172,4 Eur mokesčių. Pažymint, kad apylinkės teisme apklausta specialistė patvirtino šiuos išvados teiginius. 5.3.

Skunde pažymima, kad J. M. parodymai, kad jis nežinojo apie neapskaitytus atlyginimus, taip organizuojamÄ buhalterinę UAB (duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ bei mokesčių vengimÄ , vertintini absoliučiai kritiÅ¡kai. Kadangi jis - J. M., kaip bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, iÅ¡mokant neoficialius atlyginimus ir neteikiant apie tai duomenų VMI, iÅ¡vengiant mokesčių, buvo naudos gavėjas, turėjo tokį tikslÄ iÅ¡vengti mokesčių, todėl nėra jokio pagrindo netikėti kito nuteistojo - A.

V. parodymais, kad neoficialÅ«s atlyginimai buvo neįtraukiami į buhalterinę apskaitÄ bÅ«tent J. M. nurodymu („parėdymu“). Šį faktÄ patvirtina ir liudytojų parodymai, kad J. M. ir A. V. susitarimas dėl neoficialaus atlyginimo dalies mokėjimo buvo sutartas iÅ¡ anksto, suderintas su J. M.. Taigi, A. V. ir J. M. veikdami bendrai abu organizavo apgaulingÄ bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ bei neteisingų duomenų apie pelnÄ , pajamas ir turtÄ pateikimÄ , dėl ko kaltinimai dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje padarytų veikų, jiems pareikÅ¡ti pagrįstai, nes buhalterinė apskaita J.

M. ir A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėje buvo organizuojama taip, kad iÅ¡vengti mokesčių. 5.4. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡tyrus įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad bÅ«tent J. M., nuo 2015 m. balandžio 9 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, veikdamas kartu su įmonės direktoriumi A.

V., apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, ir kad jis pateikė neteisingus duomenys apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ , laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. ir iÅ¡vengė 32 148,29 Eur mokėtinų mokesčių į Valstybės bei į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus, iÅ¡ jų: 6 952,31 Eur gyventojo pajamų mokesčio, 3 758,37 Eur sveikatos draudimo mokesčio, 1 883,81 Eur pensijų ir socialinio draudimo mokesčio, 19 452,4 Eur darbdavio įmokų Sodrai, 101,83 Eur įmokų į garantinį fondÄ .

Apylinkės teismas iÅ¡teisindamas J. M., nepagrįstai rėmėsi J. M. parodymais apie tai, kad ji (J. M.) J. M. bendrovėje nematydavo, jis ten nefigÅ«ravo, kai tuo tarpu ji pati bendrovėje nebÅ«davo, o apie A. V. mokamÄ neoficialų atlyginimÄ (oficialus buvo 35 Eur, kuris buvo nerealus ir iÅ¡ kurio pragyventi neįmanoma) sužinojo iÅ¡ paties A. V.. Juo labiau, kad J. M. ir A. V. santykiai, kaip tapo aiÅ¡ku teismo posėdžio metu, kaip buvusių sugyventinių, Å¡iuo metu yra prieÅ¡iÅ¡ki. Ir nors J. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu neigė įvykdęs nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltė įrodyta nuteistojo A.

V. nuosekliais parodymais, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada, specialisto apklausa, įrodymų visetu ir logine įvykių seka. Pažymint, kad nusikalstamos veikos bendrininkai susitarti dėl bendros veikos turi iki nusikalstamos veikos darymo pradžios arba jÄ darydami. Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes.

6. Apeliaciniu skundu A. V. gynėjas advokatas ArtÅ«ras Andriukaitis praÅ¡o panaikinti 2022 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl J. M. iÅ¡teisinimo ir pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje bei skirti jam subendrintÄ baudÄ , artimÄ sankcijos vidurkiui. Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, dalyje dėl J.

M., patenkinti ir priteisti iÅ¡ J. M. 25 196,41 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimÄ civilinio ieÅ¡kovo naudai. Civilinio ieÅ¡kovo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, dalyje dėl J. M., patenkinti ir priteisti iÅ¡ J. M. 6 952,31 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimÄ civilinio ieÅ¡kovo naudai. Nuteistajam A. V. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirti Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Civilinių ieÅ¡kovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieÅ¡kinį ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, dalyje dėl A. V., palikti nenagrinėtus. Jei apygardos teismas atmestų visus anksčiau paminėtus praÅ¡ymus, tuomet praÅ¡oma panaikinti 2022 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio numatyta tvarka. 6.1.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodymai J. M. ir A. V. atžvilgiu vertinti skirtingai. Jų vertinimas yra selektyvus ir prieÅ¡taraujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam reikalavimui. Apylinkės teismas iÅ¡liko nenuoseklus visų pirma vertindamas paties apelianto A. V. parodymus. Kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino A. V. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau Å¡iuos A. V. parodymus vertino tik pripažįstant kaltu patį A.

V., igoruodamas, kad bÅ«tent visų Å¡ių nusikalstamų veikų iniciatorius ir organizatorius buvo įmonės savininkas J. M.. Pažymint, kad A. V. parodė, jog jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdomu direktoriumi, iÅ¡ tiesų įmonėje Å¡alia oficialios buhalterijos, buvo ir juodoji buhalterija, kadangi bÅ«tent įmonės akcininko J. M., valdančio kontrolinį akcijų paketÄ Ä¯monėje, buvo nuspręsta dalį atlygio darbuotojams mokėti neoficialiai, vokelyje, tokiu bÅ«du valstybei mokėtinų mokesčių „sÄ skaita, taupant įmonės lėšas“.

A. V. norėdamas dirbti ir turėti bent kokį pajamų Å¡altinį, privalėjo paklusti J. M. valiai, todėl ir sutiko su tokia tvarka. Kai tik, pradėjo prieÅ¡intis J. M. valiai, jis buvo nuÅ¡alintas nuo direktoriaus pareigų ir „de jure“ įmonės vadovavimÄ perėmė J. M.. Pabrėžiant, kad J. M. visada ir turėjo lemiamÄ vaidmenį įmonėje, t. y. „de facto“ buvo tikrasis įmonės vadovas, o dar tiksliau nusikalstamų veiksmų, slepiant mokesčius ir mokant įmonės darbuotojams atlyginimus į „vokeliuose“ organizatorius. 6.2.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog absoliuti dauguma, byloje apklaustų liudytojų patvirtino, kad apie neoficialų darbo užmokestį žinojo ir tai skatino daryti bÅ«tent J. M.. Liudytoja E. S. patvirtino, kad gaudavo dalį atlyginimo neoficialiai, tai buvo daroma stikliniame direktoriaus kabinete, kuriame bÅ«davo ir J. M.. Apskritai Å¡i liudytoja nurodė, kad J. M. beveik kiekvienÄ dienÄ atvykdavo į ofisÄ , jis sėdėdavo direktoriaus kabinete, kur buvo papildomas staliukas.

Be to, ji patvirtino, kad bÅ«davo tokių atvejų, kad J. M. iÅ¡veždavo prekes į RusijÄ be jokių dokumentų. Liudytoja taipogi suprato, kad atlyginimo dydis Å¡ioje įmonėje priklausė nuo to, kokį nuspręsdavo mokėti įmonės didysis akcininkas J. M.. Bei patvirtino, kad J. M. dalyvavo jÄ Ä¯darbinant, o atlyginimÄ â€žvokelyje“ be jos gaudavo ir kiti darbuotojai. Liudytojas A. M. atsisakė duoti parodymus apie savo artimÄ giminaitį (tėvÄ J. M.), tačiau ir Å¡is liudytojas anksčiau apklaustas Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje (iki bylos grÄ Å¾inimo papildyti prokurorei), patvirtino, jog taipogi gavo dalį atlyginimo neoficialiai, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, kad apie Å¡ias aplinkybes buvo žinoma ir jo tėvui J.

M.. Liudytojas G. M. patvirtino, kad jį įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ abu asmenys, t. y. A. V. ir J. M.. Å is liudytojas taip pat nurodė, kad J. M. turėjo didelę įtakÄ sprendimų priėmime Å¡ioje įmonėje bei patvirtino, kad atlyginimas jam buvo mokamas bendru A. V. ir J. M. sutarimu. TÄ patvirtina ir aplinkybė, kad Å¡is liudytojas dėl darbo sÄ lygų buvo kalbėjęsis tiek su A. V., tiek su J. M.. Liudytojas S. D., apklausiamas teisme aiÅ¡kiai pasakė: „grynus pinigus vokelyje paduodavo.

A. su J. mokėdavo savo pagrindiniame kabinete. Ateidavo algų diena ir po vienÄ pasikviesdavo ir iÅ¡mokėdavo. Nereikėjo nieko pasiraÅ¡yti. Voke paduodavo pinigus ir ant vokelio bÅ«davo numeris“<...> „Darbuotojus priimti nuspręsdavo J. M., nes jis savininkas" (citata iÅ¡ 2022 m. kovo 15 d. teisiamojo posėdžio protokolo). Taigi, Å¡is liudytojas aiÅ¡kiai atskleidė neoficialaus atlyginimo mokėjimo tvarkÄ ir metodikÄ , įvardindamas ir tai, kas turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ sprendimų priėmime.

Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas G. J., parodydamas, kad jį įdarbinant dalyvavo tiek A. V., tiek J. M. ir, kad minimumas būdavo mokamas oficialiai, o likusi dalis neoficialiai. Šis liudytojas taip pat patvirtino, jog su abiem asmenim buvo derinamas atlyginimo klausimas, o išmokėdavo: „paduodami į rankas, direktorius arba savininkas J. tuos vokelius“ (citata iš 2022 m. kovo 15 d. teisiamojo posėdžio protokolo). Liudytojo E. K. parodymai yra svarbūs tik dėl to, jog šis nurodė, kad tiek dėl jo įdarbinimo, tiek dėl kitų įmonės valdymo klausimų spręsdavo ir A.

V. ir J. M.. Kadangi Å¡is liudytojas dirbo labai trumpai, ir gavo tik vienÄ atlyginimÄ , todėl daugiau jokių reikÅ¡mingų aplinkybių nenurodė. Liudytojas L. K. patvirtino, kad jam darbinantis dalyvavo tiek A., tiek J.. Mokant neoficialų atlyginimÄ , jis buvo mokamas vokelyje, po vienÄ pasiimant darbuotojams iÅ¡ kabineto, kuriame buvo A. ir J.. Taigi, skundžiamame nuosprendyje daromos klaidingos iÅ¡vados, jog: „įrodymų, patvirtinančių, kad J. M. darė įtakÄ A. V. sprendimui mokėti dalį darbo užmokesčio darbuotojams neapskaitytais grynais pinigais vokeliuose ar, kad J.

M. pats priėmė tokį sprendimÄ â€œ daromos atsietai nuo A. V. parodymų ir nesuinteresuotų liudytojų, buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojų parodymų. 6.3. Skunde pažymima, kad teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti buvusios A. V. gyvenimo draugės J. M. ir jos brolio T. M. parodymus. BÅ«tent dėl minėtos liudytojos suinteresuotumo apkalbėti A. V., dėl jos asmeninių nesutarimų ir esančių skolinių santykių su A. V.. Apylinkės teismas jos ir jos brolio parodymus turėjo atmesti, kaip nepatikimus.

Tai aiÅ¡kiai matyti ir iÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų turinio, kadangi ji davė parodymus, kurie buvo visiÅ¡kai skirtingi nuo kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų. Be to, Å¡i liudytoja dirbo tik 0,25 etato ir darbovietėje praktiÅ¡kai nebÅ«davo. Kas liečia T. M. parodymų - aiÅ¡kiai matyti, takoskyra tarp to, kÄ parodė Å¡ioje byloje visi suinteresuoti liudytojai, ir tai, kokius parodymus davė T. M., teigdamas, kad matydavo darbe J. M., bet neoficialiÄ dalį atlyginimo jam mokėjo tik A. V..

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡is liudytojas įmonėje dirbo tik 0,2 etato, pastovios darbo vietos neturėjo, taigi negalėjo susidaryti ir bendro įspÅ«džio apie realiai vykusius procesus įmonėje. 6.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai kritiÅ¡kai nevertino prieÅ¡taringų J. M. parodymų, nors jo kaltė įrodyta tiek A. V. parodymais, tiek iÅ¡ esmės aukščiau aptartų liudytojų parodymais. Akivaizdu, kad bÅ«tent jis ir buvo suinteresuotas, kad jam didžiÄ ja dalimi priklausanti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėtų mokesčių, t. y. kad atlyginimas tiek pačiam vadovui, kuris oficialiai pagal J.

M. parodymus gaudavo tik 38 Eur į mėnesį, tiek kitiems įmonės darbuotojams bÅ«tų mokama neoficialiai, taip taupant įmonės lėšas. IÅ¡ byloje apklausų liudytojų (buvusių darbuotojų ir apelianto A. V. parodymų) akivaizdžiai matyti, kad J. M. žinojo ir spręsdavo dėl neoficialios atlyginimo dalies, jÄ pats iÅ¡mokėdavo arba dalyvaudavo kartu su A. V. jÄ iÅ¡mokant. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika jau senai formuojama, ta linkme, jog asmuo nors „de jure“ ir nebÅ«damas bendrovės direktorius, tačiau įrodžius faktinį Å¡io asmens bendrovės valdymÄ , yra taikoma baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus finansų sistemai (kasacinė byla Nr. 2K-310-78812015).

Å iuo gi konkrečiu atveju, visi nesuinteresuoti liudytojai patvirtino A. V. parodymus, kad J. M. bÅ«damas pagrindinis įmonės akcininkas buvo aktyvus įmonės veiklos dalyvis, nuspręsdavo kÄ Ä¯darbinti, kokį atlyginimÄ , tame tarpe neoficialų iÅ¡mokėti konkrečiam darbuotojui. 6.5. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nuteisė A. V., kaip nusikalstamų veikų, vykdytojÄ , tačiau organizatorių J. M. nepagrįstai iÅ¡teisino. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies A.

V. veikė bendrininkaudamas su J. M.: „iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su J. M.“; „A. V., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko J. M. žinia ir pritarimu <...“, tačiau apylinkės teismas pats sau prieÅ¡taraudamas motyvuojamoje dalyje nurodė, jog: „byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad J. M. žinojo apie tai, kad A. V. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ arba teikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ . Pažymėdamas, kad BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už ko nors žinojimÄ , atsakomybė numatyta už konkrečių nusikalstamų veiksmų padarymÄ .

Taigi, vienoje nuosprendžio dalyje teismas nurodė, kad viskas daroma su J. M. žinia ir nurodymu (tai patvirtina ir A. V. bei nesuinteresuotų liudytojų parodymai), o kitoje dalyje, iÅ¡teisindamas J. M. nepagrįstai nurodė, kad J. M. nieko konkretaus nežinojo. Tokie teismo motyvai yra nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡taraujantys BPK 305 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. 6.6. Skunde nurodoma, kad iÅ¡ esmės J. M. iÅ¡teisinimÄ bei A. V. nuteisimÄ lėmė bendrininkų vaidmenų ir bendrininkavimo formos neatskleidimas baudžiamojoje byloje.

Akivaizdu, kad A. V. vaidmuo buvo tik kaip vykdytojo, tačiau lygiai taip pat baudžiamoji atsakomybė kyla ir J. M.. A. V. buvo savo užimtų pareigų formalus vykdytojas, kadangi norėdamas turėti darbÄ (pajamų Å¡altinį) jis privalėjo vykdyti J. M. metodus, t. y. slėpti mokesčius, darbuotojams ir sau mokėti atlygį neoficialiai. Tačiau viskas buvo daroma, pagal J. M. schemÄ , jam pačiam viskÄ organizuojant. Tuo tarpu BK 26 straipsnio 4 dalyje yra aiÅ¡kiai numatyta, jog organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal Å¡io kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytÄ veikÄ , ir Å¡io kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį.

Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, o nusikalstamos veikos organizatorius J. M. liko nepagrįstai iÅ¡teisintas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio pagrindas). 6.7. Skunde taip pat pažymima, kad teismas nepagrįstai priteisė A. V. civilinių ieÅ¡kinių atlyginimÄ , o asmenį, J. M., kuriam didžiÄ ja dalimi ir priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik iÅ¡teisino, tačiau ir atmetė jo atžvilgiu valstybės institucijų pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius bei panaikino taikomus laikino nuosavybės teisių apribojimus į J.

M. priklausantį turtÄ . Tokiu bÅ«du, nuosprendyje teismas selektyviai vertino įrodymus ir A. V. bei J. M. civilinę atsakomybę, taip suvaržydamas A. V. teisės. Kadangi pagal skundžiamÄ nuosprendį jis vienas privalo atlyginti civilinius ieÅ¡kinius valstybei, nors jis buvo tik savo užimtų formalių direktoriaus pareigų „įkaitas“. Dėl nepagrįsto nuosprendžio A. V. yra užkertama galimybė civiline tvarka iÅ¡siieÅ¡koti žalos atlyginimÄ ar dalį žalos atlyginimo iÅ¡ J. M., kadangi jis yra nepagrįstai iÅ¡teisintas.

Taip iš esmės užkertant galimybę ir valstybės institucijoms, t. y. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui išsiieškoti priteistas pinigines sumas iš J. M.. Pažymint ir tai, kad baudžiamojoje byloje nepavyko nustatyti konkrečios sumos, kiek ir kokių mokesčių nebuvo sumokėta. To iš esmės nėra įmanoma nustatyti, kadangi jokių objektyvių duomenų, užrašų, kiek ir kokia dalis neoficialaus atlyginimo buvo išmokėta konkrečiam darbuotojui, nėra išlikę.

Be to, visi apklausti darbuotojai, gavę atlyginimÄ â€žvokelyje“ pažymėjo, kad Å¡i atlyginimo dalis nebuvo pastovi, kartais gaudavo, o kartais ne, kartais buvo mokama didesnė, kartais mažesnė dalis. Taigi, teismui turėjo kilti abejonių, dėl konkrečių ieÅ¡kinių dydžių priteisimo, kurių akivaizdu, jog teismas neįrodė ir tinkamai nemotyvavo. BPK 115 straipsnio 2 dalis numato, jog iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Nagrinėjamu atveju priteisiant neįrodytus civilinius ieÅ¡kinius A. V. atžvilgiu yra prieÅ¡taraujama teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams bei pažeidžiamas konstitucinis visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis); (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). 6.8. Pasak apelianto, apylinkės teismas nuteisdamas vienintelį A. V. Å¡ioje byloje, paskyrė jam ir per griežtÄ bausmę.

Visų pirma, teismas neatsižvelgė į A. V. vaidmenį vykdant J. M. organizuotÄ mokesčių nuslėpimo veiklÄ . Be to, visiÅ¡kai neatsižvelgė ir į tai, kiek laiko Å¡iuo metu vyksta baudžiamasis procesas A. V. atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje pradėtas 2017 m. lapkričio 23 d., tuo tarpu A. V. įtarimas pareikÅ¡tas 2018 m. spalio 12 d. Taigi, vien įtariamojo ir kaltinamojo statusu A. V. buvo taikomas daugiau negu 3,5 metų. Ir visÄ Å¡Ä¯ laikÄ buvo suvaržytos jo teisės, jis privalėjo dalyvauti įvairiuose procesiniuose veiksmuose, iÅ¡gyveno netikrumo jausmÄ , patyrė teisinių iÅ¡laidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinėje teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016 buvo pažymėta: „Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus ir formuojamÄ Lietuvos teismų praktikÄ galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ .

Kriterijai, kuriais remiantis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje Å¡io teismo iÅ¡nagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė); (Sorvisto v. Finland, no. 19348/04, judgement of 13 january 2009; Meilus v.

Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.)“. Šiuo gi, konkrečiu atveju, jeigu nuo pat pradžių būtų išsamiai apklausinėjami visi liudytojai, aiškinamasi visos aplinkybės, tame tarpe ir dėl atlyginimų mokėjimo, akivaizdu, jog bylos nagrinėjimas būtų užtrukęs daug trumpiau. Taigi, pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes turėjo atsižvelgti ir paskirti A. V. švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. 6.9.

Tuo tarpu, jeigu bÅ«tų atmestas apelianto A. V. praÅ¡ymas J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir jo atžvilgiu priteisti civilinius ieÅ¡kinius, skunde praÅ¡oma vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui dėl klaidingai nustatytų faktinių bylos aplinkybių galinčių lemti nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimÄ ir kurių negali iÅ¡taisyti aukÅ¡tesnės instancijos teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. KT8-N6/2017).

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Rasa Verdnikovienė apeliacinį skundÄ prašė tenkinti ir J. M. pripažinti kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas ArtÅ«ras Andriukaitis apeliacinius skundus palaikė ir prašė juos tenkinti. Nuteistojo A. V. gynėjas advokatas taip pat pažymėjo, kad prokurorei padavus apeliacinį skundÄ , praÅ¡ymo dėl BPK 326 straipsnio, 1 dalies, 4 punkto, D papunkčio taikymo nėra tikslo svarstyti. IÅ¡teisintojo J. M. gynėjas advokatas Haroldas JuÅ¡ka prašė apeliacinius skundus atmesti bei skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ , kadangi jis yra teisėtas ir pagrįstas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės iÅ¡vados Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo skyriaus prokurorės Rasos Verdnikovienės ir nuteistojo A. V. gynėjo advokato ArtÅ«ro Andriukaičio apeliaciniai skundai atmetami.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Tiek prokurorė, tiek nuteistojo A. V. gynėjas advokatas apeliaciniuose skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių susijusių su A. V. nuteisimu, tačiau nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu iÅ¡teisintojo J. M. atžvilgiu praÅ¡ydami jį pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nuteistojo A. V. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde praÅ¡o nuteistojo A. V. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę bei civilinius ieÅ¡kinius dalyje dėl A. V. palikti nenagrinėtus.

9. Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek priimdamas apkaltinamÄ jį, tiek ir iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir padaryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės ir kategoriÅ¡kos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Å is reikalavimas kyla iÅ¡ Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos, kuri reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (iÅ¡ lot. visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kuris įpareigoja objektyviai nepaÅ¡alinamas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiančiu, esant abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje nuosekliai išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pateikė nuteistojo ir išteisintojo bei liudytojų parodymų taip pat kitų bylos įrodymų vertinimo analizę ir padarė motyvuotas, iš esmės bylos faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Išanalizavęs nuteistojo A. V., išteisintojo J.

M., liudytojų E. S. (E.), A. M., G. M., S. D., G. J., E. K., T. M., L. K., A. K., J. M., Ž. B., K. K., specialistės Z. K. parodymus bei kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju bendrovės akcininkui J. M. baudžiamoji atsakomybė už apgaulingÄ buhalterinę apskaitÄ ar už neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimÄ nekyla. Nors prokurorė ir nuteistojo A. V. gynėjas advokatas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, tačiau tai teisėjų kolegijai nesuponuoja iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, neteisingai aiÅ¡kino ar taikė teisės normas ir J.

M. atžvilgiu priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

11. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

12. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia Å¡iame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Ä®statyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).

13. Pažymėtina, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi atskirÄ buhalterinės apskaitos tarnybÄ ; Å¡iuo atveju Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti nusikaltimo bendrininkas;

2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris), kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis;

4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ atsako veikÄ padaręs asmuo.

14. Ä®monės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , t. y. už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos iÅ¡saugojimÄ . Taigi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , esant tam tikroms sÄ lygoms, atsako ir įmonės vadovas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-189-648/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-202-303/2020).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal buhalterinės apskaitos teikimo sutartį (3 t., b. l. 124-129). Nagrinėjamoje byloje kaltinimai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui ar buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiems asmenims nepareikÅ¡ti, kaltinimuose nurodant, kad apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovas nežinojo apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. inkriminuojamas nusikaltimas padarytas esant tarpinio vykdymo situacijai.

Tokiais atvejais, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , už buhalterinės apskaitos pažeidimus galima įmonės vadovo (direktoriaus), ar net formaliai nesusijusio su įmone, bet faktiÅ¡kai jÄ kontroliuojančio ir jai vadovaujančio asmens atsakomybė (kasacinė byla Nr. 2K-310-788/2015). Ä®monės vadovas ar faktinis vadovas už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ savarankiÅ¡kai gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai sÄ moningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitÄ , o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas arba iÅ¡ viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas.

Å iuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimÄ Ä¯monės buhalterio rankomis, Å¡iam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, 2K-356-696-2017 ir kt.).

16. Teisėjų kolegija įvertinusi tiek nuteistojo A. V., tiek iÅ¡teisintojo J. M., liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad J. M. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas pagrįstai, neįrodžius, kad jis bÅ«damas įmonės akcininku bei vadybininku dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme nei vienas, nei grupėje su kitais asmenimis. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti traukiamas tik siauras ratas subjektų ir tik tam tikrais atvejais atsakomybė kyla įmonės vadovui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažindamas A. V. kaltu konstatavo, jog bÅ«tent jis bÅ«damas atsakingu asmeniu, t. y. įmonės direktoriumi organizavo apgaulingÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Tuo tarpu dėl J. M. iÅ¡teisinimo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad iÅ¡tirtų įrodymų visetu nėra įrodyta, jog dalis atlyginimo darbuotojams neapskaitytais grynais pinigais vokeliuose buvo mokama bÅ«tent iÅ¡teisintojo nurodymu ir, kad pastarasis žinojo, jog A.

V. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ . Ir nors prokurorė bei nuteistojo A. V. gynėjas advokatas apeliaciniuose skunduose nesutinka su tokiu apylinkės teismo vertinimu teigdami, kad A. V. nebuvo savarankiÅ¡kas spęsdamas piniginius reikalus, J. M. rÅ«pinosi neapskaitytais pinigais bei buvo viso to iniciatorius, tačiau Å¡iuo atveju norit ir J. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaip bendrininkÄ kartu su įmonės vadovu, vien tik konstatavimo, jog pastarasis dirbo Å¡ioje įmonėje ir dalyvavo jos veikloje bei turėjo kontrolinį akcijų paketÄ , nepakanka.

BÅ«tina įvertinti, ar J. M. įtaka įmonės valdyme bei priimant sprendimus buvo esminė ir ar bÅ«tent jo veiksmai įtakojo apgaulingÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimÄ .

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. M. įmonės kÅ«rime nedalyvavo, A. V. finansavo įmonę ir visos akcijos iÅ¡ pradžių priklausė jo gyvenimo draugei J. M., kuri ir pasirašė darbo sutartį su A. V., priimdama jį į direktoriaus pareigas. Tuo tarpu J. M. įmonės akcininku tapo 2015 m. balandžio 9 d. (1 t., b. l. 60-66), o vėliau joje buvo ir įdarbintas vadybininko pareigose. Pats iÅ¡teisintasis duodamas parodymus apylinkės teisme neneigė, kad dirbdamas vadybininku buvo įsitraukęs į įmonės veiklÄ , buvo atsakingas už Rusijos rinkÄ .

Jo specializacija buvo susijusi su pirkimais bei pardavimais ir jis darė apyvartÄ , kadangi jį domino įmonės finansinė bÅ«klė, tačiau nurodymų niekam nedavė, įmonės valdyme praktiÅ¡kai nedalyvavo. Neneigė, kad bÅ«damas Lietuvoje dalyvaudavo pokalbiuose dėl darbuotojų įdarbinimo, neneigė, jog jam buvo žinoma apie motyvacinius priedus, kurie buvo mokami grynais pinigais, tačiau pažymėjo, kad tokia tvarka įmonėje jau buvo nusistovėjusi iÅ¡ anksčiau ir jis nemanė, kad ji bÅ«tų buvusi bloga, kadangi jam apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitytas pajamas nebuvo žinoma, jis iÅ¡mokamo dydžio su direktoriumi neaptardavo, prie buhalterijos ar skaičiavimo, ar dokumentų teikimo jis nedalyvavo, prisijungimų prie banko sÄ skaitos ar buhalterinės programos neturėjo.

Liudytojais apklausti įmonės darbuotojai S. D., G. J., L. K. ir A. K. nurodė, kad neoficialų atlyginimÄ jiems iÅ¡mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. V. grynais pinigais savo kabinete bei kelis kartus neoficialų darbo užmokestį jiems buvo iÅ¡mokėjęs ir J. M., o liudytoju apklaustas K. K. buvo nurodęs, kad direktoriui A. V. iÅ¡mokant dalį darbo užmokesčio grynais pinigais kartais pinigų perdavimo metu bÅ«davo ir J. M., tačiau vien Å¡ių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad bÅ«tent J.

M. iniciatyva bei jo apskaičiavimu buvo mokami neapskaityti įmonės kasoje pinigai darbuotojams. Nei vienas įmonės darbuotojas negalėjo nurodyti, kas iÅ¡ tikrųjų apskaičiuodavo neoficialų darbo užmokestį. Liudytoja apklausta E. S. (E.), kuri tiesiogiai teikė dokumentus buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai įmonei bei iÅ¡mokėdavo oficialiÄ atlyginimo dalį į banko sÄ skaitÄ , taip pat negalėjo nurodyti kas tvarkė įmonės juodÄ jÄ buhalterijÄ , tačiau patvirtino, kad ji pati matydavo, kaip pinigus darbuotojams paduodavo A.

V. savo kabinete. Paties nuteistojo A. V. parodymai taip pat yra prieÅ¡taringi. 2022 m. vasario 21 d. apklausiamas pirmosios instancijos teisme pastarasis nurodė, kad jis kartu su J. M. įvertindavo apskaitÄ ir nuspręsdavo kiek žmonėms skirti algos. Tuo tarpu 2022 m. balandžio 13 d. po visų proceso dalyvių apklausų A. V. apylinkės teisme jau nurodė, kad bÅ«tent J. M. apskaičiuodavo priedus ir atsiveždavo neapskaitytus pinigus bei juos mokėdavo. Tačiau liudytoja J. M. duodama parodymus teisme buvo nurodžiusi prieÅ¡ingai, kad bÅ«tent E. E. (S.) įmonės apskaitininkė – administratorė A.

V. nurodymu apskaičiuodavo darbuotojų oficialų ir neoficialų darbo užmokestį. Vienintelis A. V. buvo nurodęs, jog juodÄ jÄ buhalterijÄ vedė bÅ«tent J. M., tačiau nei užrašų, nei kompiuterinių failų galinčių patvirtinti Å¡ias aplinkybes byloje nėra. Surinktais duomenimis taip pat nenustatyta iÅ¡ kur įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo neapskaitytų pinigų. Ir nors nuteistasis A. V. apklausų metu teigė, kad piniginiai resursai priklausė J. M. už prekes ar prekybÄ Rusijoje, tačiau teisėjų kolegija Å¡iuo atveju nori atkreipti dėmesį, kad pats A.

V. yra nurodęs, jog jis rÅ«pinosi pagrinde prekyba ir detalių pardavimais. Prekes pirkdavo Vakarų Europoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir kitose Å¡alyse ir jas realizuodavo Lietuvoje ir Rusijoje. Liudytojas S. D. taip pat buvo nurodęs, kad buhalterinėje programoje buvo sukurtas atskiras sandėlis ir J. M. ar A. V. veždavo traukiniu detales, arba patys važiuodavo į RusijÄ jų paimti ir jos bÅ«davo parduotos, bet neapskaitytos. Taigi, nagrinėjamu atveju net ir darant hipotetinę prielaidÄ , kad neatskaityti pinigai įmonėje buvo gaunami iÅ¡ Rusijos, negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad juos parÅ«pindavo bÅ«tent J.

M.. Liudytojais apklausti darbuotojai nepatvirtino, kad lemiamÄ vaidmenį įmonėje vaidino bÅ«tent J. M.. Tiek liudytojas G. M., tiek S. D., taip pat T. M., L. K., A. K., K. K. įvardijo, kad A. V. buvo įmonės direktorius (vadovas). Ir nors J. M. įmonės veikloje taip pat figÅ«ravo, dalyvavo tiek įdarbinat žmones, tiek su jais aptariant darbo sÄ lygas, darbo apmokėjimo tvarkÄ ar net mokant atlyginimus vokelyje, tačiau kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje byloje nesurinkta duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima neabejotinai spręsti, kad bÅ«tent J.

M. sprendimu ar įtaka dalis darbo užmokesčio darbuotojams buvo mokama neapskaitytais grynais pinigais vokeliuose. Akivaizdu, kad pats nuteistasis A. V. būdamas įmonės direktoriumi buvo suinteresuotas išvengti mokestinių prievolių, taip siekdamas turtinės naudos tiek sau, tiek įmonei, nes dalis įmonės akcijų priklausė ir jo seseriai. Tuo tarpu J. M. prisijungimų prie buhalterinės apskaitos programos neturėjo, jokių dokumentų ar duomenų nei įmonės apskaitininkei – administratorei E. S. (E.), nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė ir tokios pareigos neturėjo.

Pats A. V. buvo nurodęs, kad atsakingu asmeniu buvo tik jis. Ä®monės valdymas buvo sutvarkytas taip, kaip to reikalavo įstatymas, nes jis domėjosi ir stengėsi tvarkyti taip, kad ta įmonė gyvuotų ilgÄ laiko tarpÄ . IÅ¡ to seka, jog A. V. nebuvo tik formalus įmonės vadovas, kaip tÄ bando įrodyti nuteistojo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde. Akivaizdu, jog pastarasis vadovavo įmonei bei suprato, kad jis yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯monės valdymÄ . Duomenų, kad J. M. bÅ«tų kokia tai forma vertęs įmonės vadovÄ A.

V. nesilaikyti įstatymo reikalavimų, slėpti gaunamas įmonės pajamas, organizuoti darbuotojams neoficialų atlyginimo iÅ¡mokėjimÄ , byloje nėra. Taigi teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad J. M., kaip įmonės akcininkui, nagrinėjamu atveju atsakomybė dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nekyla.

18. Apeliaciniuose skunduose tiek prokurorė, tiek nuteistojo gynėjas advokatas iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę teikia bÅ«tent A. V. parodymams, tuo tarpu liudytojus, kurie davė iÅ¡teisintajam palankius parodymus laiko suinteresuotais asmenimis, kurie nori apkalbėti nuteistÄ jį. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad vertinant A. V. parodymus taip pat bÅ«tina įvertinti tai, kad jis duoda paaiÅ¡kinimus dėl faktinių aplinkybių, bÅ«damas neįspėtas dėl atsakomybės. Todėl bendrakaltinamojo parodymus bÅ«tina kruopščiai patikrinti.

Pagal EŽTT praktikÄ daug atsakingiau turi bÅ«ti vertinami kito kaltinamojo (kartu toje pačioje byloje kaltinamo asmens) byloje parodymai; yra didelis pavojus, kad kito kaltinamojo toje pačioje byloje parodymai gali bÅ«ti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumÄ perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali bÅ«ti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi, jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V.

R. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 41461/02).

19. Å iuo atveju akivaizdu, kad A. V. kaip įmonės vadovas ir J. M. kaip įmonės akcininkas bei vadybininkas ėmė konfliktuoti nuo 2017 m. pavasario (parodymai duoti teisme), o nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio J. M. perėmė įmonės valdymÄ . Taigi Å¡ioje byloje akivaizdu, kad tikėti A. V. parodymų dalimi, dėl J. M. veiksmų, galimos įtakos jam, kaip įmonės vadovui, bei tuo, kad jis nebuvo tikrasis įmonės vadovas, teisėjų kolegijos nuomone negalima, nes jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad faktiniu vadovu įmonėje buvo J.

M., visiÅ¡kai paneigtos surinktų ir įvertintų įrodymų visuma. Byloje apklausti darbuotojai neneigė, kad matydavo įmonėje ir J. M., kartais pastarasis bÅ«davo ir dalyvaujant pokalbiuose dėl įdarbinimo, ar perduodant vokelius, tačiau visi jie teigė, kad įmonės vadovu buvo A. V., jis iÅ¡mokėdavo neoficialų atlyginimÄ vokeliuose ir bÅ«damas įmonės vadovu jis tikrai žinojo vokelių turinį. Taigi teisėjų kolegija įvertinusi visų proceso dalyvių parodymus bei kitÄ byloje surinktÄ medžiagÄ daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų nepakanka, kad J.

M. bÅ«tų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ ir visos abejonės, kurių nepavyko paÅ¡alinti bylÄ nagrinėjant teisme turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos J. M. naudai, kÄ Å¡iuo atveju apylinkės teismas ir padarė. Pripažindamas A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, teisės taikymo klaidos taip pat nepadarė. Teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako, kadangi dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo teisėtumo prokuroras skunde nekelia.

20. Teisėjų kolegija nesutikdama su nuteistojo A. V. gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentu, kad bÅ«tent bendrininkų vaidmenų ir bendrininkavimo formas neatskleidimas baudžiamojoje byloje lėmė J. M. iÅ¡teisinimÄ ir A. V. nuteisimÄ , pažymi, kad organizuota grupė nagrinėjamu atveju nebuvo inkriminuota. Kaip jau buvo minėta anksčiau, objektyvių duomenų, kad Å¡iai nusikalstamai veikai vadovavo ar jÄ organizavo bÅ«tent iÅ¡teisintasis J. M. byloje nėra, jokių naujų duomenų, kurie nebÅ«tų žinomi apylinkės teismui ir likę neįvertinti priimant skundžiamÄ procesinį sprendimÄ apeliantai su apeliaciniais skundais nepateikė, tokių nenustatė ir teisėjų kolegija.

Vien tik prokurorės, nuteistojo gynėjo advokato subjektyvi nuomonė ir noras, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tų priimtas prieÅ¡ingas sprendimas, nedaro apylinkės teismo nuosprendžio neteisėtu ir nepagrįstu. Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies 21. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 10 MGL, įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 22.

BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įraÅ¡o žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ Ä¯ deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus iÅ¡vengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-697/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-273-693/2017, Nr. 2K-158-689/2020).

BÅ«tinasis Å¡ios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. atsakomybė kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ pateikiami siekiant iÅ¡vengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, Nr. 2K-236-648/2020).

23. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali bÅ«ti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamÄ finansinės apskaitos organizavimÄ , teisingos finansinės atskaitomybės pateikimÄ , tiek už finansinę apskaitÄ atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitÄ ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumÄ . Baudžiamosios atsakomybės subjektai taip pat gali bÅ«ti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtÄ , bei juridinis asmuo.

Ä®monės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitÄ vedančio darbuotojo suraÅ¡ytos deklaracijos pateikimÄ , jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek jÄ pasiraÅ¡o ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniÅ¡kai nepasiraÅ¡o ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio nesuvokusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, Nr. 2K-202-303/2020).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog J. M. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, konstatuotina, kad pastarajam baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį taip pat nekyla, kadangi bÅ«tent buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikti duomenys apie neoficialiai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, kuriuos, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pateikti pareigÄ turėjo bÅ«tent įmonės direktorius A.

V.. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestiniai apskaitos dokumentai buvo užpildyti tikrovės neatitinkančiais duomenimis, ir Å¡ie dokumentai su neteisingais duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas sÄ naudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, pensijų socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį buvo pateikti įgaliotoms valstybės institucijoms. Apylinkės teisme apklausta specialistė Z. K. teigė, kad bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, jog įmonėje buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis darbuotojams, nebuvo galima nustatyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros (11 t., b. l. 192-194).

Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pats iÅ¡teisintasis yra nurodęs, jog prisijungimo prie buhalterinės programos neturėjo. Tuo tarpu liudytoja E. S. (buvusi E.) patvirtino, kad prisijungimÄ turėjo ji ir įmonė, kuri tvarkė buhalterinė apskaitÄ , taip pat prisijungdavo ir A. M. bei S. D.. Bei nurodė, kad ji pati darydavo dokumentų suvedimus į buhalterinę programÄ , kuriuos jai pateikdavo A. V., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo VMI. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau aptarta bei nenustačiusi, jog J.

M. bÅ«tų įtakojęs kitus asmenis dėl duomenų teikimo/neteikimo, daro iÅ¡vadÄ , kad jis iÅ¡ kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį taip pat iÅ¡teisintas pagrįstai.

25. Ir nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisindamas J. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnį įstatymo taikymo klaidos nepadarė bei Å¡iuo atveju priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , tačiau visiÅ¡kai nepagrįstai pripažindamas A. V. kaltu apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje įrodytomis pripažinto nusikalstamos veikos aplinkybes susijusias su tuo, kad A. V. nusikalstamas veikas numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje padarė iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su J.

M. bei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko J. M. žinia ir pritarimu, todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu, Å¡ias aplinkybes Å¡alina ir atitinkamai nustato tokios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės: 25.1. A. V. nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklÄ , turėdamas teisę jÄ atstovauti, bÅ«damas materialiai atsakingu už jo žinioje buvusį bendrovės turtÄ bei turtines teises, pažeisdamas 2003 m. gruodžio 11 d.

Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio 8 dalies, kurioje nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ reikalavimus; bÅ«damas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ ir jų duomenų teikimÄ â€œ 1 dalies nuostatas, kad „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, sÄ moningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reikalavimus, tyčia organizavo apgaulingÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o bÅ«tent: 25.1.1. jis, tai yra A.

V., laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., neoficialiai iÅ¡mokėjo darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, viso 50 486,59 Eur, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovui Ž. B., nežinančiam apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepateikė duomenų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. apie neoficialiai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams A. V., S. D., G. J., A. K., L.

K., A. M., T. M., G. M., E. S. (E.) iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį – iÅ¡ viso 50 486, 59 Eur, Å¡ioms Å«kinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos iÅ¡laidų orderių), nesurašė apskaitos registrų (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo apskaitos registrų), neįtraukė Å¡ių Å«kinių operacijų į buhalterinę apskaitÄ , dėl ko UAB ,, (duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas neoficialus darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas 50 486, 59 eurų sumoje, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 25.1.2. - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.“; 25.1.3. - 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.“; 25.1.4. -12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 25.1.5. -14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasiraÅ¡ymas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „<….> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri vieÅ¡ojo sektoriaus subjekto apskaitÄ tvarko centralizuotai“; 25.1.6. - 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 25.1.7. bei pažeidė 2001 m. gruodžio 20 d.

Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675: 25.1.8. - 57 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo bÅ«ti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamÄ informacijÄ pelno mokesčiui apskaičiuoti“, tuo paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojai apskaitÄ tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, tokiu bÅ«du, A. V. apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. 25.2.

Taip pat jis, nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bÅ«damas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pagal Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. XII-1696 28 straipsnį atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)” teisingÄ finansinių atskaitomybių, deklaracijų ir ataskaitų sudarymÄ , siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 10 MGL valstybei mokėjimo, pateikė mokesčių deklaracijose neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis apie patirtas sÄ naudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį, o bÅ«tent: 25.2.1. jis, tai yra A.

V., laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., neoficialiai iÅ¡mokėjo darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams: A. V. 20 884,13 Eur, S. D. 7 500 Eur, G. J. 6 800 Eur, A. K. 1 200 Eur, L. K. 600 Eur, A. M. 2 200 Eur, T. M. 3 200 Eur, G. M. 7 742,46 Eur, E. S. (E.) 360 Eur, viso 50 486,59 Eur, ir pasitelkęs apskaitos paslaugas teikiančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovÄ Å½. B., nežinantį apie nusikalstamÄ veikÄ , kuriam nepateikė duomenų apie neoficialiai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, Å¡ioms Å«kinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos iÅ¡laidų orderių), nesurašė apskaitos registrų (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo apskaitos registrų), neįtraukė Å¡ių Å«kinių operacijų į buhalterinę apskaitÄ , dėl ko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas neoficialus darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas 50 486,59 eurų sumoje, ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovas Ž.

B., nežinantis apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d., A. V. pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie patirtas sÄ naudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, pensijų socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį įrašė į nustatytos formos deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (deklaracija FR0572, deklaracija FR0573) ir ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kurias, su jose įraÅ¡ytais žinomai neteisingais duomenimis elektroniniu bÅ«du pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip jis, tai yra A.

V., pažeisdamas: <...> . Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo 26. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. V. gynėjas advokatas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo ginamojo vaidmenį vykdant J. M. organizuotÄ mokesčių nuslėpimo veiklÄ bei neįvertino baudžiamojo proceso trukmės, vykstančios A. V. atžvilgiu, todėl nuteistajam paskyrė per griežtÄ bausmę.

27. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybę. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje.

Remiantis Å¡io straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pažymėtina, kad sankcija yra įstatymo nustatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrÄ jÄ taisyklę negali peržengti jos ribų; tik specialiai įstatymo numatytais atvejais teismas gali paskirti Å¡velnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę. Be BK 62 straipsnio, tokia galimybė įtvirtina ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas gali paskirti Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui ir aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

28. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas A. V. bausmės rūšį bei dydį už dvi jo padarytas tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, įvertino, jog A. V. yra dirbantis bei teisiamas pirmÄ jį kartÄ . Teismas taip pat nustatė vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Be to apylinkės teismas pažymėjo, kad A. V. padaryti nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė, todėl nuteistajam skyrė pačiÄ Å¡velniausiÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bausmę – baudÄ , taikydamas patį mažiausiÄ jos dydį pagal BK 47 straipsnio redakcijÄ , galiojusiÄ veikų padarymo metu. Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rÅ«Å¡imi bei dydžiu pažymi, kad A. V. veiksmai vykdant nusikalstamas veikas valstybės finansų sistema buvo aktyvÅ«s ir tęsėsi ne vienerius metus.

Tuo tarpu nuteistojo gynėjo advokato nurodytos aplinkybės susijusius su J. M. organizuota mokesčių nuslėpimo veikla, nepasitvirtino, todėl konstatuoti, kad apylinkės teismo nuteistajam skirtos bausmės, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis buvo subendrintos apėmimo bÅ«du, A. V. paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę – 100 MGL (3 766,00 Eur) bei nustatant 12 mėnesių sumokėjimo terminÄ yra per griežtos, pagrindo nėra.

29. Pažymint, kad nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikÅ¡mingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) bei teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo aplinkybių, gali bÅ«ti pagrindas Å¡velninti bausmę pagal atitinkamo Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra iÅ¡imtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-192/2011 ir kt.).

Tačiau pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽT) sprendimus ir Lietuvos teismų formuojamÄ praktikÄ galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu savaime, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ .

Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje Å¡io teismo iÅ¡nagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė persekiojamam asmeniui ir t. t. (Sorvisto prieÅ¡ SuomijÄ , Meilus prieÅ¡ LietuvÄ ir kt.). IÅ¡vadÄ dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2009, 2K-7- 109/2013, 2K-315/2013, 2K-172/2014 ir kt.).

30. Apygardos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs bylos proceso trukmės priežastis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju valstybės institucijos ėmėsi priemonių, kad procesas vyktų kuo trumpiau ir greičiau, nepagrįsto baudžiamojo proceso vilkinimo nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pažymėtina, kad 2017 m. lapkričio 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo susijęs su galimai padarytais nusikaltimais, numatytais BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, todėl reikėjo daugiau laiko sÄ naudų, kad Å¡ios nusikalstamos veikos bÅ«tų teisiÅ¡kai įvertintos, nes vien tik liudytojų atliktų apklausų nepakako, buvo bÅ«tina gauti ir specialių žinių reikalaujančias iÅ¡vadas, kurias taip pat reikėjo įvertinti visų surinktų duomenų kontekste.

Ko pasėkoje 2018 m. spalio 12 d. įtarimas buvo įteiktas A. V.. TÄ pačiÄ dienÄ buvo surengta ir įtariamojo apklausa, tačiau, pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise, A. V. parodymus duoti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog turi atidžiau susipažinti su įtarimų turiniu bei pasitarti su teisininkais. Antroji apklausa buvo surengta 2018 m. lapkričio 16 d., tačiau įtariamasis ir vėl atsisakė duoti parodymus. 2018 m. gruodžio 11 d. vykusi trečioji apklausa taip pat nebuvo rezultatyvi, nes A. V. nurodė, jog parodymus duos tik teisme.

Å iÄ savo pozicijÄ A. V. dar kartÄ pakartojo 2020 m. sausio 14 d., o 2020 m. kovo 4 d. jam buvo įteiktas patikslintas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , tačiau ir Å¡iuo atveju A. V. duoti parodymus vis tiek atsisakė. Tokiu bÅ«du buvo kur kas sunkiau rinkti įrodymus, paneigti ar patvirtinti vienus ar kitus liudytojų iÅ¡sakytus teiginius. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo užbaigtas ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teisminiam nagrinėjimui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

BÅ«tent Kauno apygardos teisme A. V. pirmÄ kartÄ davė tam tikrus parodymus, t. y. buvo iÅ¡kelta nauja versija, kur buvo panaudoti galimai pasisavinti įmonės pinigai. Kadangi Å¡i versija ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinta (ne dėl tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų neprofesionalumo, o dėl įtariamojo atsisakymo bendradarbiauti su jais), todėl atsirado bÅ«tinybė jÄ detaliau įvertinti ir byla buvo grÄ Å¾inta prokuratÅ«rai. ProkuratÅ«ra apklaususi daugybę liudytojų bei gavusi 2021 rugsėjo 23 d. specialisto iÅ¡vadÄ , 2022 m. sausio 4 d. surašė naujÄ kaltinamÄ jį aktÄ , kuriame A.

V. buvo pareikÅ¡ti kaltinimai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį. Byla buvo perduota apylinkės teismui ir teisme pradėta nagrinėti iÅ¡ esmės 2022 m. vasario 21 d., o 2022 m. gegužės 17 d. buvo priimtas nuosprendis. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju nors byla ir nebuvo labai didelės apimties bei didelio sudėtingumo, tačiau nepateisinamų delsimų ar kitokių institucijų nekvalifikuotų veiksmų nenustatyta. PrieÅ¡ingai, prie baudžiamojo proceso trukmės, kuriÄ savo apeliaciniame skunde akcentuoja nuteistojo gynėjas advokatas, akivaizdu, jog prisidėjo ir paties nuteistojo pasirinkta pozicija, todėl Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo proceso trukmę laikyti iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis ir nuteistojo A.

V. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl civilinių ieškinių 31. Nuteistojo A. V. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįrodė ir tinkamai nemotyvavo savo sprendimo dėl konkrečių ieškinių dydžių priteisimo, kadangi baudžiamojoje byloje nepavyko nustatyti konkrečios sumos, kiek ir kokių mokesčių nebuvo sumokėta, todėl prašo civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

32. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

33. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Å¾ala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys. Taigi sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, Nr. 2K-7-489/2016, Nr. 2K-310-699/2017 ir kt.).

34. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamÄ ja byla. Pažymėtina, kad BPK nėra numatyta turtinės ir neturtinės žalos sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimo, tačiau pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ tokiais atvejais vadovaujamasi civiliniu kodeksu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.

Taigi, turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų).

Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas, kuris teigia, kad jÄ patyrė. Ä®rodinėjimo priemonės civiliniame procese yra Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų iÅ¡vados (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis).

35. Byloje civilinis ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ A. V. ir J. M. 25 196,41 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimÄ , susijusį su 3 758,37 Eur sveikatos draudimo mokesčio, 1 883,81 Eur pensijų ir socialinio draudimo mokesčio, 19 452,4 Eur darbdavio įmokų Sodrai, 101,83 Eur įmokų į garantinį fondÄ iÅ¡vengimu (10 t., b. l. 88-90). Civilinis ieÅ¡kovas Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ A. V. ir J. M. 6 952,31 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimÄ , susijusį su gyventojų pajamų mokesčio iÅ¡vengimu (10 t., b. l. 74-76).

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tenkindamas civilinius ieÅ¡kinius, konstatavo, jog civiliniai ieÅ¡kovai A. V. padarytais nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalÄ , kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų A. V. veiksmų bei nustatė, kad jo padarytos nusikalstamos veikos tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su civilinių ieÅ¡kovų patirta turtine žala, todėl laikė, kad civiliniai ieÅ¡kiniai įrodyti. Kartu pažymėdamas, kad A. V. Å¡ių civilinių ieÅ¡kinių neginčija ir juos pripažįsta.

37. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymi, kad nuteistojo A. V. gynėjas advokatas neginčija, kad neteisėtais nuteistojo veiksmais buvo padaryta žala valstybei bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau pastarasis nesutinka tik su priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžiu, tačiau Å¡iuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto patirtÄ Å¾alÄ patvirtina 2021 m. rugsėjo 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d., dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams iÅ¡mokėto neapskaityto darbo užmokesčio įmonė galimai iÅ¡vengė 32 172,4 Eur (6 952,31+3 758,37+1 883,81+19 452,4+125,51) mokesčių (9 t., b. l. 71-93).

Taip pat 2021 m. spalio 14 d. specialisto paaiÅ¡kinimų protokole specialistės Z. K. duoti paaiÅ¡kinimai, kuriuose ji nurodė, kad nagrinėjamu atveju į valstybės biudžetÄ nebuvo sumokėta 6 952,82 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 25 094,18 Eur (3 758,37+1 883,81+19 452,4) VSDF įmokų. O 2021 m. rugsėjo 23 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta įmoka į garantinį fondÄ 125,51 Eur, turi bÅ«ti 101,83 Eur (10 t., b. l. 65-67). Taip pat specialistės Z. K. apylinkės teisme duoti parodymais, kuriuose nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. specialisto iÅ¡vadÄ ji tvirtina.

Ji dalyvavo dokumentų apžiÅ«roje. Jos metu 2019 m. buvo pateikti apskaitos registrai ir apskaitos dokumentai. NeapskaitytÄ darbo užmokestį ji skaičiavo pagal liudytojų parodymus surinktus ikiteisminio tyrimo metu, pagal mažiausiÄ liudytojų nurodytÄ sumÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta paklaidų. Proporcingai buvo imta minėtų asmenų gauti darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščiai ir darbo laiko apskaitos registrai ir tų dokumentų pagrindu buvo skaičiuojamas galimai neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis pagal įmonės priskaičiuotÄ darbo užmokestį.

Mano, kad darbo sutartys jai buvo pateiktos. Pagal faktiÅ¡kai darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, žmogus dirbo įmonėje pusę mėnesio ir buvo imta atitinkama suma iÅ¡dirbtam darbo laikui ir skaičiuojama pagal įmonės priskaičiuotÄ darbo užmokestį. Neoficialius užmokestis: A. V. - 20884,13 Eur, S. D. - 7000 eurų, G. J. - 6000 eurų, A. K. - 2100 eurų, L. K. - 600 eurų, A. M. - 2100 eurų, T. M. - 3200 eurų, G. M. - 7742 eurai, E. S. - 360 eurų, iÅ¡ viso priskaičiuota 50 486,90 eurų.

Šį neoficialiai iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ ji nustatė iÅ¡ liudytojų parodymų ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kai jie teigia, kad jiems sumokėtas darbo užmokestis, imant jų nurodytÄ mažiausiÄ sumÄ ir atidirbtÄ darbo laikÄ ir jiems iÅ¡mokėtÄ oficialų darbo užmokestį. Taip buvo paskaičiuotas jiems galimai iÅ¡mokėtas neoficialus darbo užmokestis. Neapmokestinamas minimumas buvo paskaičiuotas, gyventojų pajamų mokestis, ir socialinio draudimo, ir garantinio fondo, ir galimai neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma.

Jei darbuotojui buvo paskaičiuotas darbo užmokestis už visus mėnesius pilna suma ir darbuotojas neatostogavo, nesirgo, tada ir skaičiuotas galimai neoficialiai išmokėtas darbo užmokestis. L. K. savo parodymuose, pateiktuose duomenyse nepateikė tokių duomenų, kad jis nepastoviai gavo darbo užmokestį ir ta suma neįtakojo galutinio rezultato, negalimumo nustatyti įmonės turto įsipareigojimo dydžio nuostolio kapitalo. Jos nuomone buhalterinėje apskaitoje nėra padaryta įrašų, kurie leistų nustatyti iš kokių lėšų buvo išmokėtas šis neoficialus darbo užmokestis.

Kad tie apmokėjimai buvo padaryti iš įmonės lėšų, tokių įrašų nėra (11 t., b. l. 192-193).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu bÅ«tent Å¡ie duomenys ir patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ir Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos nurodytÄ patirtÄ Å¾alÄ . Tuo tarpu nuteistojo A. V. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nesutikdamas su nustatyta iÅ¡ieÅ¡kotina suma iÅ¡ nuteistojo A. V. nepateikė jokių duomenų, kuriuos apygardos teismas įvertinęs galėtų daryti iÅ¡vadÄ , jog padaryta žala Å¡iuo atveju buvo nustatyta netinkamai ir civiliniai ieÅ¡kiniai A.

V. atžvilgiu turėtų bÅ«ti palikti nenagrinėtais. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ specialistės Z. K. apylinkės teisme duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad skaičiavimai buvo atlikti įvertinus liudytojų parodymus ir imant jų nurodytÄ mažiausiÄ sumÄ , t. y. palankiausiÄ nuteistajam, taip pat buvo įvertina tiek darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščiuose, tiek darbo laiko apskaitos registruose esanti informacija bei pagal įstatymÄ nustatyta tvarka buvo atskaičiuoti mokesčiai.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ A. V. juos tenkinus visiÅ¡kai buvo priteisti pagrįstai, o nuteistojo A. V. gynėjo advokato skundas Å¡ioje dalyje atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo skyriaus prokurorės Rasos Verdnikovienės ir nuteistojo A. V. gynėjo advokato ArtÅ«ro Andriukaičio apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti: iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų A. V. nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybes apie tai, kad A. V. „iš anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su J. M., kuris nuo 2015 m. balandžio 9 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, buvo atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d.

įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, taip pat „veikdami bendrai“, „su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko J. M. žinia ir pritarimu“, „veikdamas kartu su įmonės akcininku J. M.“, „iš anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su J. M., kuris nuo 2015 m. balandžio 9 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, buvo atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d.

įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio „Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles“, 3 dalyje nurodytas nuostatas, kad „Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai““, „vieninga tyčia“, „su J.

M. žinia“, „veikdami bendrai su J. M.“. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė Arūnas Paštuolis Aurelijus Rauckis