9cd67dcf-faff-4fa0-b2f0-29f73f4b5b0f · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                                                                       NUORAŠASCivilinė byla Nr. 2S-290-278/2010                                                    2-08-3-00375-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                         116.8; 114.4; 121.14; 122.2; 122.3; 122.4.                                                                                                                                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                 N U T A R T I S                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2010 m. balandžio 22 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės,           teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal VieÅ¡osios įstaigos (toliau VÅ¡Ä®) „Lauviluka“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4576-223/2009 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Kovaras“ ieÅ¡kinį atsakovei VÅ¡Ä® „Lauviluka“ dėl skolos priteisimoTeisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos B.Valiulienės praneÅ¡imÄ apie bylÄ , n u s t a t ė: atsakovė VÅ¡Ä® „Lauviluka“ prašė teismÄ iÅ¡dėstyti penkeriems metams Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-08-27 sprendimo įvykdymÄ civilinėje byloje 2-4576-223/2009, kuriuo ieÅ¡kovės UAB „Kovaras“ naudai iÅ¡ VÅ¡Ä® „Lauviluka“ priteista 4 580,12 Lt skola, 600 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, 69 Lt žyminio mokesčio bei panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Nurodė, kad dėl Å¡alyje susidariusios ekonominės situacijos sumažėjo įmonės apyvartinės lėšos, o pasiskolinti lėšų iÅ¡ banko įmonė neturi galimybės. Teigia, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, negali turimo turto parduoti ir padengti susidariusio įsiskolinimo, o gaunamų pajamų pakanka tik darbo užmokesčio ir pagrindinių mokesčių valstybės biudžetui iÅ¡mokėjimui. Nurodė, jog įmonė yra ne pelno siekianti organizacija, todėl sumokėti visÄ priteistÄ skolÄ negali, be to, turi įsiskolinimų Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi praÅ¡ymÄ atmetė.

Teismas nustatė, kad nuo sprendimo priėmimo atsakovas neatlygino ieÅ¡kovei nei dalies skolos, priteista suma nėra tokia didelė, kad juridiniam asmeniui jos sumokėjimas sudarytų didelių sunkumų. Be to, darė iÅ¡vadÄ , kad teismui nepateikta įrodymų iÅ¡ kokių lėšų ir kokiu bÅ«du sprendimas bus įvykdytas po 5 metų. Konstatavo, jog yra iÅ¡likusi grėsmė, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas, todėl praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.Atskiruoju skundu atsakovė VÅ¡Ä® „Lauviluka“ praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodo, kad įmonė negali įvykdyti sprendimo dėl sunkios ekonominės padėties, sumažėjusių apyvartinių lėšų, turimų skolų VSDFV Panevėžio skyriui bei teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Apeliantė teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-08-27 sprendime nepagrįstai konstatavo, jog tarp Å¡alių susiklostė prievoliniai teisiniai pirkimo – pardavimo santykiai, įforminti PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, nes tarp Å¡alių pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta ir nepaneigti bendrovės teiginiai, jog už parduotas prekes buvo atsiskaityta.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Kovaras“ nurodo, jog su skundu nesutinka. Teigia, kad apeliantės nurodytos priežastys negali bÅ«ti pagrindas iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ dalimis.

Nurodo, jog iÅ¡ atsakovės balanso matyti, kad VÅ¡Ä® „Lauviluka“ turi pakankamai turto, kurį pardavus galėtų apmokėti skolÄ ieÅ¡kovei. UAB „Kovaras“ praÅ¡ymu atsakovei yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės tik ieÅ¡kinio reikalaimų sumai, todėl atsakovė turi teisę disponuoti kita turto dalimi. Nurodo jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad PVM sÄ skaita-faktÅ«ra tinkamai patvirtina tarp Å¡alių susiklosčiusius sutartinius santykius. Mano, kad praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo negali bÅ«ti patenkintas, nes jis bÅ«tų neteisingas ir nesÄ Å¾iningas UAB „Kovaras“ atžvilgiu bei pažeistų jo teises ir teisėtus interesus.

Atskirasis skundas atmestinas.Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Ä®siteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iÅ¡ karto negalima dėl itin sunkios Å¡alies turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių.

Sprendžiant klausimÄ ar yra pagrindas tenkinti praÅ¡ymÄ atidėti ir iÅ¡dėstyti sprendimÄ , teismas turi nustatyti, ar atidėjus arba iÅ¡dėsčius teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo lÅ«kesčiai. Teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principais. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-08-27 sprendimu iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® „Lauviluka“ ieÅ¡kovės UAB „Kovaras“ naudai už įsigytÄ kurÄ buvo priteista 4 580,12 Lt skola, 600 Lt atstovavimo iÅ¡laidų bei 69 Lt žyminio mokesčio (b.l.99-100).

Atsakovo teigia, kad negali įvykdyti sprendimo dėl sunkios finansinės bÅ«klės bei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir prašė teismÄ sprendimo vykdymÄ atidėti 5 metams bei panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones. Tačiau iÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad atsakovės įsiskolinimas susidarė dar 2008 metais. IÅ¡ byloje esančio 2009-03-19 atsakovės raÅ¡to matyti, jog įmonė skolÄ pripažino, tačiau iki Å¡iol VÅ¡Ä® „Lauviluka“ skolos nėra sumokėjusi nei dalies, nors neginčijamų duomenų, kad nuo 2008 m. bendrovės finansinė padėtis yra sunki, nepateikta (b.l.37).

Be to, įmonė vykdo Å«kinę veiklÄ , o 2008-12-31 duomenis turėjo 98 935 Lt vertės materialaus turto (pastatus, transporto priemones, įrenginius). Apeliantė nepateikė teismui duomenų, kad visas jai priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra areÅ¡tuotas. Ä®vertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, tai, kad ieÅ¡kinio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės VÅ¡Ä® „Lauviluka“ turtui nevirÅ¡ija ieÅ¡kinio reikalavimo sumos (4 914,12 Lt), įsiskolinimas nėra didelis, tačiau pakankamai ilgÄ laikÄ nėra grÄ Å¾inamas, duomenų, kad įmonė ėmėsi priemonių skolai sumažinti nepateikta, darytina iÅ¡vada, kad apeliantė sÄ moningai vengia atsiskaityti su ieÅ¡kove, tuo pažeisdama jos teisėtus interesus (b.l. 28-29).

Kadangi VÅ¡Ä® „Lauviluka“ iki posėdžio apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie dalies įsiskolinimo įvykdymÄ bei galimÄ realų atsiskaitymÄ , netaikant priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo, tenkinti praÅ¡ymÄ ir atidėti sprendimo vykdymÄ , nėra pagrindo. Aplinkybė, kad VÅ¡Ä® „Lauviluka“ yra skolinga ir kitiems kreditoriams nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ . CPK 144 straipsnis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymų gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.

CPK 150 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi 2009-08-29 sprendimas nėra įvykdytas, tenkinti praÅ¡ymÄ ir panaikinti 2009-03-03 teismo nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones teismui nebuvo pagrindo.Sprendimas, kuriuo iÅ¡ atsakovės yra priteistas įsiskolinimas apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas Panevėžio apygardos teisme, kuris 2009-11-30 nutartimi yra pasisakęs dėl Å¡alių sutartinius santykių buvimo, todėl svarstant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimÄ pakartotinai Å¡is klausimas negali bÅ«ti nagrinėjamas.Dėl paminėto, naikinti ginčijamÄ nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija      n u t a r i a:

    Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija                                                                                            Birutė Jonaitienė                                                                                                                                                                                                                                                              Ramunė Čeknienė                                                                                     Birutė Valiulienė