2023-02-15 Nr. AB-4040-3-61-3-03394-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-150-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03394-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. (D. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. (D. G.) skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti D. G. (D. G.) paduotą prašymą dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. G. skunde nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės departamento spendimu Nr. RE-366 (toliau – ir Sprendimas) nuspręsta nepratęsti 2021 m. vasario 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti Nr. PN – 150 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) pažeidimus.

2. Prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo paduotas 2021 m. rugpjūčio 11 d., o terminas pasibaigė 2021 m. rugpjūčio 9 d. Pareiškėja teigė, kad nestatė naujų gyvenamųjų namų, vasarnamių, ūkinių ūkio ir kitų pastatų arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos. Pareiškėja įsigijo nebaigtus statyti nesudėtingus statinius pagal sandorius 2014 – 2016 metais, o 2019 metais tik užbaigė statybos darbus.

3. Inspekcija atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, manė, jog jis yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

4. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skunde dėl Sprendimo panaikinimo nurodė analogiškus argumentus (pareiškėja nestatė naujų gyvenamųjų namų, vasarnamių ūkininkų ūkio ir kitų pastatų arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, pareiškėja įsigijo ginčo nebaigtus statyti nesudėtingus statinius pagal sandorius 2014 – 2016 metais, o 2019 metais tik užbaigė statybos darbus, kad, pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju aktualūs tampa esamų nekilnojamojo turto savininkų nuosavybės teisių ribojimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimai ir kt.), kurie jau buvo pateikti teismams civilinėje byloje Nr. e2-6555-723/2020 ir civilinėje byloje Nr. e2A-279-340/2021 ir kuriuos teismai jau įvertino bei dėl jų pasisakė įsiteisėjusiuose sprendimuose.

5. Pareiškėjos atstovas 2021 m. rugpjūčio 9 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl termino neteisėtai statybai pašalinti įvykdymo pratęsimo papildomai trims mėnesiams. Atsakovas nurodė, kad, išnagrinėjus pareiškėjos atstovo prašymą, Inspekcija priėmė Sprendimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, kuriame nurodė, jog 2021 m. vasario 9 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., o prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pasirašytas el. parašu ir pateiktas Inspekcijai el. paštu tik 2021 m. rugpjūčio 11 d., vadinasi prašymas pateiktas praleidus terminą ir Inspekcija negali jo pratęsti.

6. Teigė, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis tiek į Inspekciją, tiek į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, o šiuo atveju privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad reguliavimas nenustato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo, kad ir kokios svarbios būtų pareiškėjos prašyme nurodytos priežastys.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad Inspekcija 2021 m. vasario 9 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-150 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nurodė nugriauti Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatą – garažą unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) ir pastatą – ūkinį pastatą unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija taip pat įpareigojo pareiškėją pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 11 d. pateikė Inspekcijai prašymą, kuriuo prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą papildomai trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. lapkričio 9 d. Inspekcija 2021 m. rugsėjo 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pratęsti terminą. Atsisakymą pratęsti terminą grindė tuo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., tačiau pareiškėjos prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pasirašytas el. parašu ir pateiktas el. paštu buvo tik 2021 m. rugpjūčio 11 d., t. y. praleidus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Dėl šios priežasties terminas ir nebuvo pratęstas.

9. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 str. 3 d., 11 str. 8 d., 14 str. 4 ir 7 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (toliau – ir LVAT) (žr., pvz., 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; 2012 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012; 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-662/2016, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje A-1134-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.), nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą tik 2021 m. rugpjūčio 11 d., t. y. jau pasibaigus nustatytam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nes Inspekcija Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjai buvo nustačiusi iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. Tai reiškia, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, todėl teismas nurodė, jog nebuvo pagrindo pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.

III. 10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo.

11. Pareiškėjos vertinimu, teismas formaliai pasisakė dėl Sprendimo turinio, neatsižvelgdamas į jo esmę. Pareiškėja skunde nurodė, kad nestatė naujų gyvenamųjų namų, vasarnamių, ūkininkų ūkio ir kitų pastatų arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos. Pareiškėja įsigijo ginčo nebaigtus statyti (baigtumo procentas 16 proc.) nesudėtingus statinius pagal sandorius 2014-2016 metais, o 2019 metais tik užbaigė statybos darbus. Teigia, kad kreipimasis į teismą su reikalavimu panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu ne tik atlikta naujai sukurto nekilnojamojo turto bei statytojo daiktinių teisių į jį registracija, bet ir yra sudaryti daiktinių teisių į šį turtą perleidimo, daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, negali būti savitikslis, o turi būti skirtas viešojo intereso apsaugai. Bylinėjantis vien dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, nesiekiant šiuo aktu sukurtų visų materialinių teisinių padarinių pašalinimo, sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o viešasis interesas realiai nėra apginamas. Nors panaikinus deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą liktų galimybė spręsti klausimą dėl savavališkos statybos pasekmių šalinimo, tačiau nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar tam, kad teismo sprendimu būtų galutinai apgintas viešasis interesas, buvo pareikšti pakankami reikalavimai, ar neturėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kitų aktų, civilinių sandorių ir jų sukeltų pasekmių. Taip pat, pareiškėjos vertinimu, tampa aktualūs esamų nekilnojamojo turto savininkų nuosavybės teisių ribojimo proporcingumo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimai.

12. Teigia, kad teismas turėjo vertinti Sprendimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo nurodo analogiškus argumentus (nestatė naujų gyvenamųjų namų, vasarnamių ūkininkų ūkio ir kitų pastatų arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, pareiškėja įsigijo ginčo nebaigtus statyti nesudėtingus statinius pagal sandorius 2014-2016 metais, o 2019 metais tik užbaigė statybos darbus), kurie jau buvo pateikti teismams civilinėje byloje Nr. e2-6555-723/2020 ir civilinėje byloje Nr. e2A-279-340/2021 ir kuriuos teismai jau įvertino bei dėl jų pasisakė įsiteisėjusiuose sprendimuose. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai įsiteisėjusiame 2020 m. spalio 16 d. sprendime, be visų kitų aplinkybių, konstatavo, jog „sutartį dėl pirkimo atsakovė sudarė laisvanoriškai ir nesvarbu kokiam teisėtam tikslui pasiekti. Ji neprivalėjo užbaiginėti neteisėtos statybos, nes jos nebuvo leistinos pagal teisės normas. Ir tam neturi reikšmės, kad jos buvo registruotos kaip nekilnojamasis daiktas. Visa atsakomybė dėl tolesnių veiksmų tenka juos atliekančiai šaliai ir įtraukinėti pirminį pardavėją į bylą buvo neteisinga, nes sukurti jam pareigas gali tik atsakovė ginčo teisena, o ne šis sprendimas“. „Teismas sutinka su ieškovu, kad iki 2016 metų ginčo sklype nebuvo jokių statinių ir nebuvo 2 pastatų pamatų, o galimai tik vienų pamatų vietos fragmentai (ieškinio priedas 3). Tai nesudaro pagrindą ir teisę statyti pastatą toje pačioje vietoje ir tuo labiau antra pastatą savo nuožiūra. Teismas paneigia atsakovės atstovo argumentus, kad ji įsigijo pastatus ir pabaigė jų statybas, nes tokių įrodymų byloje nėra (CPK 185 str.)“.

15. Pareiškėjos skundo argumentai jau buvo išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, kuriuose teismų nustatyti faktai iš naujo šioje administracinėje byloje neįrodinėjami, neginčijami. Pareiškėjos skundo argumentai (kad ji nestatė naujų gyvenamųjų namų, vasarnamių, ūkininkų ūkio ir kitų pastatų arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, kad ji įsigijo ginčo nebaigtus statyti nesudėtingus statinius pagal sandorius 2014-2016 metais, o 2019 metais tik užbaigė statybos darbus) nėra pagrindas panaikinti ginčijamą 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai nustatė, jog byloje sprendžiamas klausimas dėl sprendimo nepratęsti termino neteisėtos statybos padariniams pašalinti panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėjos skundo argumentai nesusiję su administracinėje byloje Nr. I3-5333-983/2021 nagrinėjamu dalyku.

16. Pareiškėja pateikė nuomonę, jog teismas turėjo vertinti Sprendimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui. Atsakant į šį argumentą, atsakovas pažymi, kad pareiškėja nenurodė jokių motyvų, kad galimai Sprendimas pažeidė minėto Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja su 2021 m. rugpjūčio 9 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl termino neteisėtai statybai pašalinti įvykdymo pratęsimo papildomai trims mėnesiams. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos minėtą prašymą, priėmė Sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, kuriame nurodė, jog Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., o prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pasirašytas el. parašu ir pateiktas Inspekcijai el. paštu tik 2021 m. rugpjūčio 11 d. Vadinasi, terminas praleistas ir Inspekcija negali jo pratęsti (Įstatymo 11 str. 8 d.). Pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o Įstatymas tokio termino atnaujinimo galimybės nenumato.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nepratęstas, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

20. Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 11 d. Inspekcijai pateikė prašymą, kuriuo prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Atsakovas Sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsė, nurodydamas, kad 2021 m. vasario 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-150 įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., o prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateiktas Inspekcijai tik 2021 m. rugpjūčio 11 d. (Įstatymo 11 str. 8 d.). Taigi, iš Inspekcijos Sprendimo matyti, kad pareiškėjos prašymo netenkintas, nes ji į atsakovą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs anksčiau minėtas jo įvykdymo terminas.

21. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.

22. Taigi, pagal aptartas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kai dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o tokio termino atnaujinimo galimybė nėra numatyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3576-624/2020).

23. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 8 dalį bei 14 straipsnio 4 dalį Inspekcijos nustatyti terminai gali būti pratęsti, kai dėl jų pratęsimo kreipiamasi iki nustatyto termino pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2567-520/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1962-415/2020, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-140-415/2022 ir kt.).

24. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai duotas Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., o pareiškėja prašymą pratęsti minėto nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijai pateikė tik 2021 m. rugpjūčio 11 d., t. y. praleidusi Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

26. Pareiškėja tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde iš esmės dėsto analogiškus argumentus (pareiškėja nestatė naujų gyvenamųjų namų, vasarnamių ūkininkų ūkio ir kitų pastatų arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, pareiškėja įsigijo ginčo nebaigtus statyti nesudėtingus statinius pagal sandorius 2014-2016 metais, o 2019 metais tik užbaigė statybos darbus, kad, pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju aktualūs tampa esamų nekilnojamojo turto savininkų nuosavybės teisių ribojimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimai ir kt.), kurie jau buvo pateikti teismams civilinėse bylose Nr. e2-6555-723/2020 ir Nr. e2A-279-340/2021. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Sprendimo, kuriuo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nepratęstas, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos skundo ir apeliacinio skundo argumentai (pareiškėja nestatė naujų gyvenamųjų namų, vasarnamių ūkininkų ūkio ir kitų pastatų arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, pareiškėja įsigijo ginčo nebaigtus statyti nesudėtingus statinius pagal sandorius 2014-2016 metais, o 2019 metais tik užbaigė statybos darbus, kad, pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju aktualūs tampa esamų nekilnojamojo turto savininkų nuosavybės teisių ribojimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimai ir kt.) nėra susiję su šios administracinės bylos nagrinėjamu dalyku.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Inspekcija Sprendimu pagrįstai atsisakė pratęsti pareiškėjai terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Taip pat pažymėtina, kad Sprendimas yra motyvuotas, jame išdėstytos faktinės atsisakymo pratęsti terminą aplinkybės (prašymą pareiškėja pateikė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pasibaigus), nurodytas teisinis pagrindas (Įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), t. y. atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių neturėtų būtų vadovaujamasi minėtomis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. G. (D. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius