9cd5d5f2-e76c-4c57-9fb4-7c19ef105d8e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-2278-640/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01355-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 42.11.1.; 121.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. lapkričio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės,kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovui AB DnB Bankui dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas:

1) pripažinti 2007-10-16 kredito sutarties Nr. K-2700-2007-68 44 p., 46.1 p. negaliojančiais ab initio;

2) pripažinti 2007-10-16 kredito sutarties Nr. K-2700-2007-68 nutraukimÄ neteisėtu;

3) pakeisti 2007-10-16 kredito sutarties Nr. K-2700-2007-68 nuostatas, atidedant palÅ«kanų bei įsipareigojimo mokesčio mokėjimÄ iki 2013-12-31 bei pratęsiant kredito grÄ Å¾inimo terminus iki 2014-12-31 ir iÅ¡dėstyti juos taip: 3.1 PalÅ«kanos pagal 2007-10-16 kredito sutartį Nr. K-2700-2007-24 pradedamos mokėti nuo 2013-12-31, iÅ¡dėstant mokėjimus kas mėnesį iki 2014-12-31; 3.2. Kreditas pagal 2007-10-16 kredito sutartį Nr. pradedamas mokėti nuo 2013-12-31, iÅ¡dėstant mokėjimus kas mėnesį iki 2014-12-31.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-08 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiomis Kredito sutarties Bendrosios dalies 44 p., 46.1 p. sÄ lygas, kaip pažeidžiančias vartotojo teises, todėl Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad įmokos pagal Kredito sutartį nebuvo mokamos nuo 2009-01-30, kai Kredito sutartis nutraukta 2009-06-08.

Nurodė, kad paskolos (kreditavimo) sutartis gali bÅ«ti nutraukiama, nustačius Å¡iose normose bei Å¡alių sudarytoje sutartyje numatytas sÄ lygas. Kredito sutartimi tokius sutarties pažeidimus, kuriuos įvykdė ieÅ¡kovas, Å¡alys pačios pripažino esminiais sutarties pažeidimais (Kredito sutarties Bendrosios dalies 46.1 p., 48 p.). Tik bankas, vadovaudamasis savo vidaus dokumentais, turėjo diskrecijos teisę spręsti, dėl ieÅ¡kovui suteikto kredito grÄ Å¾inimo atidėjimo. IeÅ¡kovas matydamas, kad atsakovas nesutinka atidėti kredito grÄ Å¾inimo termino, galėjo teismine tvarka inicijuoti Kredito sutarties pakeitimÄ , tačiau to nepadarė.

Nurodė, kad nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, t.y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lemia skolininko negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008). Å iuo atveju tokios iÅ¡vados padaryti negalima, nes nėra pagrindo teigti, kad kreditorius (atsakovas) nebendradarbiavo su skolininku, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp banko veiksmų (neveikimo) ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas A. J. apeliaciniu skundu (b.l. 46-50, 2 tomas), praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ apelianto ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, nukrypdamas nuo favor contractus principo, nevertino faktinių aplinkybių bei nenustatinėjo, ar kredito sutartį buvo galima iÅ¡saugoti abiems Å¡alims minimaliais nuostoliais. Taip pat pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino apelianto veiksmų bendradarbiaujant kredito sutarties vykdymo metu, pažeisdamas CPK 185 str..

Byloje esantys įrodymai bei nurodomos faktinės aplinkybės patvirtina, kad buvo galimybė iÅ¡saugoti kredito sutartį jos nenutraukiant, nes apeliantas nedelsiant informavo ieÅ¡kovÄ apie atsiradusius sunkumus vykdant kredito sutartį; apeliantas sutarties vykdymo metu ir jos nutraukimo metu turėjo daug nekilnojamojo turto; apeliantas ne kartÄ siÅ«lė įkeisti papildomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , siekdamas užtikrinti atidėto mokėjimo vykdymÄ . Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo atsakovo bendradarbiavimo pareigos pažeidimo (CK 6.64 str. 1d. 1p.).

Atsakovas neatsakydavo į apelianto pakartotinius praÅ¡ymus dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo, nesvarstė jų tenkinimo galimybių, nenurodė, dėl kokių priežasčių mokėjimo termino atidėjimas metams yra negalimas, dėl kokių priežasčių nepriimtini apelianto siÅ«lymai įkeisti papildomÄ ir paties atsakovo pasirinktÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Nurodo, kad yra visos CK 6.204 str. numatytos aplinkybės kredito sutarties pakeitimui. Sutinkamai su CK 6.204 str. 1 d., jeigu sutartį tampa sudėtingiau vykdyti, ji turi bÅ«ti vykdoma ir toliau, tačiau pasikeitusių aplinkybių naÅ¡ta paskirstoma abiems Å¡alims. 2007-10-16 atsakovas, suteikdamas apeliantui kredito sutartyje nurodytÄ kreditÄ , vertino apelianto gaunamas pajamas iÅ¡ individualios veiklos.

Nuo 2008 m. iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alies ekonominei situacijai, sumažėjo apelianto vykdomos veiklos paklausa – žemės sklypų kainos pradėjo ženkliai kristi ir atsirado nekilnojamojo turto rinkos sÄ stingis, todėl apeliantas buvo priverstas sustabdyti savo veiklos vykdymÄ . Nurodo, kad teismas nepagrįstai atleido atsakovÄ nuo prievolės prisiimti dalines finansų krizės pasekmes, konstatuodamas atsakovo diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl kredito sutarties pakeitimo. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, konstatuodamas, kad apelianto kredito sutarties pažeidimai yra esminiai, netinkamai taikė sutarties nutraukimÄ reglamentuojančias normas (CK 6.217 str., 6.209 str.).

Taip pat nurodo, kad apelianto veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip esminis kredito sutarties pažeidimas (CK 6.217 str.), nes apeliantas laiku atliko mokėjimus pagal kredito sutartį, o atsiradus sunkumams, nedelsiant kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas pakeisti kredito sutartį atidedant mokėjimo terminus bei siÅ«lydamas papildomai įkeisti atsakovo pasirinktÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; apelianto prievolės nevykdymÄ sÄ lygojo ne jo tyčia ar didelis neatsargumas, bet 2008 m. pasaulinė finansų krizė; apelianto prievolės neįvykdymas nedavė pagrindo atsakovui tikėtis, kad kredito sutartis nebus įvykdyta ateityje; nutraukus sutartį pasaulinės finansų krizės metu, kai įkeistų žemės sklypų rinkos kainos yra ženkliai sumažėjusios dėl laikinai sumažėjusios paklausos, atsakovas reikalavimo teisę turi nukreipti į papildomÄ apelianto turtÄ , kas sÄ lygoja ypatingai didelių nuostolių apeliantui atsiradimÄ , kurio nebÅ«tų, jeigu sutartis nebÅ«tų nutraukta, o didėjant įkeistų žemės sklypų rinkos kainoms dėl atitinkamų pokyčių nekilnojamojo turto, tokia bÅ«tinybė neatsirastų; kai bankas praneÅ¡imu apie kredito sutarties nutraukimÄ nustato papildomÄ terminÄ sutarčiai įvykdyti, toks sutarties pažeidimas – kredito ir kitų pagal sutartį priklausančių sumokėti mokėjimų nesumokėjimas – savo prigimtimi nelaikytinas esminiu.

Taip pat nurodo, kad atsakovas neturėjo teisės nutraukti kredito sutarties jų pažeidimui esant neesminiam (CK 6.209 str.). Atsakovas negalėjo nutraukti kredito sutarties, remdamasis vien tik prievolės laiku mokėti įmokas termino pažeidimu. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo kredito sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi. Atsakovo atstovės paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu, kad ginčo kreditas suteiktas įkeisto žemės sklypo, esančio Šventininkų k., Trakų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimui, nepagrįsti, nes šis žemės sklypas nuosavybės teise priklausė atsakovui iki kredito sutarties sudarymo, t.y. nuo 2006-12-20.

Taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas, nukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, nepagrįstai pirmiausia nesprendė, ar nėra CK 6.204 str. taikymo sÄ lygų, t.y. nevertino kredito sutarties iÅ¡saugojimo galimybių, o vertino tik kredito sutarties nutraukimo teisėtumÄ . Å ie teismo pažeidimai sÄ lygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 56-60, 2 tomas) atsakovas AB DnB bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad apeliantas pusę metų iki sutarties nutraukimo nevykdė Kreditavimo sutarties ir susidariusios didėjančios skolos nepadengė po Banko įspėjamaisiais raÅ¡tais nustatytų papildomų terminų skolai padengti. 6 mėn. trukęs įmokų pagal Kreditavimo sutartį nemokėjimas iki sutarties nutraukimo sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad apelianto Kreditavimo sutarties pažeidimai buvo sistemingi, tęstinio pobÅ«džio, nevienkartiniai, nes skola nesumažinta/nepadengta netgi praėjus 4 metams po sutarties nutraukimo, tai reiÅ¡kia esminiai tiek pagal CK 6.217 str. 1-2 d., tiek ir pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 p., 48 p., numatančius, kad sutartyse numatyti sutarties nutraukimo pagrindai yra esminiai sutarties pažeidimai.

Kaip patvirtina faktinė situacija, apeliantas per 4 metus po sutarties nutraukimo sutarties vykdymo neatnaujino. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡iuo atveju negali bÅ«ti suteiktas prioritetas sutartinių santykių iÅ¡saugojimui, kadangi apelianto padaryti sutarties pažeidimai iÅ¡ esmės pažeidė atsakovo teises bei teisėtus lÅ«kesčius. Nurodo, kad vien tik kreipimasis į BankÄ su praÅ¡ymais atidėti mokėjimų pagal sutartį terminus, tačiau nedarant jokių mokėjimų Bankui, nesudaro pagrindo kreditoriui tikėtis, kad skolininkas vykdys sutartį ateityje.

Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-09-11 nutartimi yra nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ apelianto kaip skolininko Banko naudai skolÄ , nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina (CPK 18 str., 279 str. 4 d.), teismui pripažinus, kad Bankas tinkamai įgyvendino teisę į skolos pagal ginčo sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tokiu bÅ«du pripažinus sutarties nutraukimÄ teisėtu. Apeliaciniame skunde nurodoma ekonominė krizė neįrodo priežastinio ryÅ¡io tarp apelianto įvykdyto Kreditavimo sutarties pažeidimo ir neįrodo sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo CK 6.204 str. prasme.

Apelianto reikalavimas pakeisti sutarties sÄ lygas reiÅ¡kia ne siekį atkurti sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , o iÅ¡dėstyti Banko naudai priteistÄ skolÄ . Nurodo, kad nustačius byloje faktinę aplinkybę, jog apeliantas kaip verslininkas ir individualia veikla (žemės sklypų vystymas, finansinis tarpininkavimas) besiverčiantis asmuo iÅ¡ Banko gautÄ kreditÄ panaudojo verslo poreikių tenkinimui ir Å¡io verslo plėtojimui, nėra teisinio pagrindo ginčo Kreditavimo sutarties vertinti kaip vartojimo sutarties ir jos sÄ lygas vertinti vartotojų teisių apsaugos prasme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas. CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektu.

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Å¡alių sudarytos kredito sutarties nutraukimo teisėtumas ir sutarties sÄ lygų pakeitimas. Byloje nustatyta, jog 2007-10-16 A. J. ir AB „DnB NORD“ bankas sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2700-2007-68 (toliau - Kredito sutartis), pagal kuriÄ atsakovas suteikė ieÅ¡kovui 260 658,01 EUR kreditÄ , kredito grÄ Å¾inimo terminas - 2012 m. rugpjūčio 31 d., kredito paskirtis – „vartojimo reikmėms“ (Kredito sutarties Specialiosios dalies 7 p.).

Kredito sutarties Specialiosios dalies 12 p. numatyta, jog pagal sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas. IeÅ¡kovas, užtikrindamas paskolos grÄ Å¾inimÄ , įkeitė nekilnojamÄ jį turtÄ - 3,7 ha žemės sklypÄ , esantį Å ventininkų k., Trakų raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2007-10-16 hipotekos lakÅ¡tÄ Nr. 01/1/2007/0029436, taip pat hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01/1/2007/0036330 įkeitė dar du sklypus Bedugnės k., Senųjų Trakų sen., Trakų raj., unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi atsakovÄ su praÅ¡ymais dėl sutarties pakeitimo, t.y. termino atidėjimo, tačiau Å¡alių susitarimas nebuvo pasiektas ir 2008-12-05 atsakovas iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui raÅ¡tÄ dėl sutarties sÄ lygų nevykdymo, kuriuo pareikalavo per deÅ¡imt kalendorinių dienų papildomai įkeisti turtÄ arba grÄ Å¾inti dalį kredito, nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju bankas bus priverstas pasinaudoti sutarties bendrojoje dalyje numatytomis teisėmis ir vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

Atsakovas  2009-05-26 nusprendė ieÅ¡kovui nesumokėjus skolos iki 2009-06-05, Kredito sutartį nutraukti ir pradėti vykdyti priverstinį A. J. skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Atsakovas kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių ir 2009-09-11 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius tenkino atsakovo pakartotinį pareiÅ¡kimÄ dėl 266 544,60 EUR skolos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Å alių sudarytos 2007 m. spalio 16 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-2700-2007-68 43, 46.1, 48 punktai suteikė bankui teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas laiku negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies, nemoka palÅ«kanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų.

Kadangi ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bankas pasinaudojo kredito sutartimi jam suteikta teise ir 2009 m. birželio 8 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį.Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir termino praleidimÄ , reguliavimo bÅ«das Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimÄ nacionalinėje teisėje. Å is principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimÄ naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.

Vienas sutarties iÅ¡saugojimų bÅ«dų yra sutarties pakeitimas, kurio bendrosios nuostatos reglamentuojamos CK 6.223 straipsnyje. Sutartis gali bÅ«ti keičiama Å¡alių susitarimu arba vienos Å¡alies praÅ¡ymu teismine tvarka. Kai Å¡alys savo susitarimu (gera valia) nesusitaria dėl esamos sudarytos sutarties pakeitimo, suinteresuota sutarties pakeitimu Å¡alis turi teisę, jos manymu, ginčijamos sutarties sÄ lygų pažeidžiamas savo teises ginti pateikdama ieÅ¡kinį teisme ir praÅ¡ydama pakeisti susiformavusį teisinį santykį (CK 1.138 str. 5 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).Å ioje kasacinio teismo nutartyje yra nurodyta, kad pareiÅ¡kus reikalavimÄ pakeisti sutarties sÄ lygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, visų pirma turi bÅ«ti sprendžiama, ar nėra jo taikymo sÄ lygų, ir tik tada, kai nustatoma, kad nėra Å¡ioje normoje nustatyto sutarties keitimo pagrindo, sprendžiama dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas, t. y. iÅ¡sprendžiamas sutarties pakeitimo ir jos nutraukimo konkurencijos klausimas.

Taigi, kasacinis teismas, vertindamas sutarčių nutraukimo ir sutarčių sÄ lygų pakeitimo santykį, yra iÅ¡sakęs pozicijÄ , kad prioritetas yra teiktinas sutarties vykdymui, o ne jos nutraukimui. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ne tik ginčijo vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kreditavimo sutarties nutraukimÄ , tačiau ir prašė pakeisti 2007 m. spalio 16 d. sudarytos kredito sutarties Nr. K-2700-2007-68 sÄ lygas, atidedant palÅ«kanų bei įsipareigojimo mokesčio mokėjimÄ iki 2013-12-31 bei pratęsiant kredito grÄ Å¾inimo terminus iki 2014-12-31 ir iÅ¡dėstyti juos taip:

1. Palūkanos pagal 2007-10-16 kredito sutartį Nr. K-2700-2007-24 pradedamos mokėti nuo 2013-12-31, išdėstant mokėjimus kas mėnesį iki 2014-12-31;

2. Kreditas pagal 2007-10-16 kredito sutartį Nr. pradedamas mokėti nuo 2013-12-31, iÅ¡dėstant mokėjimus kas mėnesį iki 2014-12-31.Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai nekonstatavo atsakovo pareigos bendradarbiauti pažeidimo ir nepagrįstai neanalizavo ginčo kredito sutarties iÅ¡saugojimo galimybės. Kolegija su tokiais argumentais nesutinka, nes iÅ¡ byloje esančių duomenų darytina iÅ¡vada, jog Å¡alys siekė bendradarbiauti ir tarp jų vyko derybos dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo (b.l. 21-25, 1 tomas).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantas dar iki kreditavimo sutarties nutraukimo ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo, t.y. 2008-09-22, 2008-10-02 kreipėsi dėl kredito termino grÄ Å¾inimo atidėjimo (b.l. 21-22, 1 tomas). Bankas parengė susitarimo projektÄ , tačiau Å¡is nebuvo Å¡alių pasiraÅ¡ytas, Å¡alims nesuderinus valios dėl sutarties sÄ lygų - skolos grÄ Å¾inimo termino, užtikrinimo priemonių (b.l. 23-25, 1 tomas). Kaip matyti iÅ¡ Banko raÅ¡tų dėl sutarties nevykdymo, Bankas ne vienÄ kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ ir ragino susimokėti skolÄ bei vykdyti sutartį (2008-12-05, 2009-05-26) suteikdamas pakankamai laiko ieÅ¡kovui, tačiau ieÅ¡kovas savo prievolių visiÅ¡kai nevykdė nuo 2009-01-30.

Sprendimas nutraukti kredito sutartį buvo priimtas 2009-06-08, t.y. praėjus pakankamai laiko ieÅ¡kovui tiek savo prievolių pagal sutartį vykdymui, tiek teisei kreiptis dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo CK 6.204 str. nustatyta tvarka. Apeliantas nesikreipė dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo į teismÄ dar iki nutraukiant sutartį ir tai padarė tik praėjus daugiau nei trims metams nuo sutarties nutraukimo. Pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kai sutarties vykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties Å¡alis turi teisę kreiptis į kitÄ Å¡alį, praÅ¡ydama sutartį pakeisti.

Å is praÅ¡ymas turi bÅ«ti pagrįstas ir pareikÅ¡tas tuoj po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai Å¡aliai teisės sustabdyti sutarties vykdymÄ . Jeigu per protingÄ terminÄ Å¡alys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismÄ . Nors apeliantas po to, kai jo teigimu dėl ekonominės krizės pablogėjo jo mokumas ir kreipėsi į bankÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, tačiau savo įsipareigojimų pagal sutartį visiÅ¡kai nevykdė ir apskritai nustojo mokėti kreditÄ ir palÅ«kanas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, t.y. faktiÅ¡kai vienaÅ¡aliÅ¡kai sustabdė sutarties vykdymÄ , todėl negalima pripažinti, kad atsakovas laikėsi įstatymo nustatytos tvarkos bei sÄ lygų, kuriomis sutartis gali bÅ«ti pakeista CK 6.204 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

Esant tokioms aplinkybėms, apelianto skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl banko nebendradarbiavimo ir nesudarymo sÄ lygų restruktÅ«rizuoti kreditavimo sutartį, negali bÅ«ti pripažįstami pagrįstais. Sutartį Å¡alys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dviÅ¡aliu sandoriu arba vienaÅ¡aliÅ¡kai įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.125 str.). VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai, sÄ lygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant sutarties pažeidimÄ jo esmingumo aspektu. Pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį nukentėjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu sutarties įvykdymo terminas praleistas ir sutartis neįvykdoma per papildomai nustatytÄ terminÄ . Ä®statymas leidžia ir pačioms sutarties Å¡alims susitarti dėl galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis, jeigu jos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties Å¡alys gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti terminuotÄ sutartį prieÅ¡ terminÄ arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimÄ teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimÄ leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sÄ lygos ar aplinkybės. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties Å¡alims vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau Å¡ie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienaÅ¡aliÅ¡ki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).

Pažymėtina, kad paskutinėje teismų praktikoje yra konstatuota, jog teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

Taigi sprendžiant klausimÄ , ar atsakovas turėjo pakankamÄ pagrindÄ nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ suteiktÄ kreditÄ prieÅ¡ terminÄ , bÅ«tina atsižvelgti į ieÅ¡kovo, kaip kredito gavėjo, padaryto sutarties pažeidimo esmę bei sunkumÄ . Nagrinėjamu atveju kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43, 46.1 punktuose Å¡alys susitarė, kad bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kreditavimo sutartį prieÅ¡ 10 dienų iÅ¡siųsdamas kredito gavėjui raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ , tuo atveju, jei kredito gavėjas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui vienos kredito dalies ir/arba nesumoka palÅ«kanų, papildomų palÅ«kanų, delspinigių, baudų bei kitų numatytų mokėjimų.

Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ kreditavimo sutarties sampratÄ piniginių įmokų mokėjimas yra esminė kredito gavėjo pareiga ir sutarties sÄ lyga, todėl įmokų nemokėjimas sutartyje nustatyta tvarka, vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas, kas ir numatyta kreditavimo sutarties 48 punkte. Esminis sutarties pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Taigi Å¡alys, susitardamos dėl sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo sÄ lygų ir tvarkos imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas, ilgÄ laikÄ nemokėdamas bankui pagal sutartį numatytų kredito ir palÅ«kanų įmokų, esmingai pažeidė kreditavimo sutartį. Todėl bankas turėjo pagrindÄ nutraukti su ieÅ¡kovu sudarytÄ kreditavimo sutartį. Kolegija konstatuoja, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti Kreditavimo sutarties nutraukimÄ neteisėtu. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp sutarties Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, t.y. vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo procedÅ«rai taikė teisės normas, reglamentuojančias kredito sutarties nutraukimÄ , bet ne vartojimo kredito sutarties nutraukimÄ .

Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos namų Å«kio poreikiams tenkinti. IÅ¡ esmės toks pat apibrėžimas yra pateiktas ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje. IÅ¡ Å¡ių normų seka, jog atitinkama sutartis gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip vartojimo tik tuomet, kai ji atitinka tris esminius požymius:

1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo;

2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti;

3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas. Å ių trijų požymių nustatymo svarba sutarties kvalifikavimui kaip vartojimo pripažįstama ir suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pareiga patikrinti, ar kredito sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius tenka bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Teismas, vertindamas kredito sutarties atitiktį vartojimo sutarčiai, negali apsiriboti tik sutartyje nurodyta kredito paskirtimi, prieÅ¡ingai – teismas turi įvertinti visus įrodymus bei faktines aplinkybes, leidžiančias nustatyti tikrÄ jÄ kredito panaudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad „ši papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vien sutarties specialiojoje dalyje kredito paskirties įvardijimas kaip vartojimo reikmėms, savaime nesuponuoja sutarties Å¡alių teisinių vartojimo santykių.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog vertinant Å¡alių santykių pobÅ«dį bÅ«tina įvertinti tikruosius Å¡alių ketinimus ir tikslus sudarant sandorį. Byloje nustatyta, jog kreditas buvo suteiktas tikslu ieÅ¡kovui vystyti jo individualiÄ veiklÄ , susijusiÄ su žemės sklypų vystymu, finansiniu tarpininkavimu. IeÅ¡kovas pats savo praÅ¡ymuose nurodė, jog teikia praÅ¡ymus suteikti kreditÄ kaip Å«kininkas. Pats ieÅ¡kovas pripažino, jog kreditÄ panaudojo savo suplanuoto verslo vystymui.

Tokiu bÅ«du pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog kredito sutartimi suteiktas kreditas buvo panaudotas ieÅ¡kovo verslo poreikių tenkinimui. Todėl Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių nėra pagrindo kvalifikuoti kaip vartojimo teisinių santykių. Vertinant kredito sutarties nutraukimo teisėtumÄ , pažymėtina tai, jog byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas tinkamai ir ne kartÄ informavo ieÅ¡kovÄ apie sutarties netinkamÄ vykdymÄ ir galimÄ nutraukimÄ . IeÅ¡kovas skolos nepadengė ir po sutarties nutraukimo, todėl negali bÅ«ti suteiktas prioritetas sutartinių santykių iÅ¡saugojimui, nes ieÅ¡kovo padaryti pažeidimai iÅ¡ esmės pažeidė banko kaip sutarties Å¡alies ir kredito įstaigos teises ir teisėtus lÅ«kesčius.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, dėl to, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Kredito sutartį su ieÅ¡kovu, yra pagrįsta.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nusprendus, kad Kredito sutartis nutraukta teisėtai, nėra teisinio pagrindo keisti nutrauktos Kredito sutarties sÄ lygas. CK 6.204 str. nustatyta galimybė keisti kredito sutarties sÄ lygas gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, kai kredito grÄ Å¾inimo terminas nepasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-306/2012). Å i aplinkybė sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas. Vadovaujantis CPK 93, 98 str. iÅ¡ apelianto atsakovo naudai priteistinos jo patirtos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme – 1815 Lt. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apelianto A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1815 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo AB DNB bankas, į.k. 112029270, naudai. Teisėjai               RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė              Liuda Uckienė              Alvydas Barkauskas                                                                              Â