2013-05-02 Nr. AB-1512-3-63-3-00126-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-918/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00126-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. N. dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. su skundu (b. l. 3−11), kurį patikslino (b. l. 40−43), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. A1-174 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“;

2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją parengti naują (duomenys neskelbtini) gatvės projektą taip, kad ji savo išmatavimais atitiktų kitas aplinkines gatves, neviršytų likusios (duomenys neskelbtini) gatvės parametrų ir priimti naują įsakymą, dėl nuosavybės į P. ir J. N. iki nacionalizacijos turėtą žemę atstatymo;

3) priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad 2007 m. birželio 11 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius priėmė įsakymą Nr. Al-489, kuriuo pareiškėjų senelių turėtos žemės ribose − (duomenys neskelbtini), suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir paskyrė specialistę R. P. atsakinga už grąžintinos žemės sklypų ribų formavimą. 2012 m. sausio 13 d. Administracijos direktorės įsakymu Nr. A1-30, pareiškėjui buvo atstatyta nuosavybė į tris sklypus, tačiau du iš jų savo apimtimi buvo mažesni nei juos numatyti leido realios aplinkybės. Šį įsakymą pareiškėjas buvo apskundęs administraciniam teismui.

Atsakovas skundžiamu įsakymu, 2012 m. sausio 13 d. įsakymą panaikino, todėl, nebelikus skundžiamo dokumento, pareiškėjas 2012 m. kovo 22 d. parašė atsisakymą nuo skundo. Teigė, kad ginčijamas įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, nes iš juo suderintos schemos matyti, jog 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. A1-30 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, buvęs 0,0801 ha dydžio žemės sklypas visai panaikintas, ko daryti Administracija neturėjo teisinio pagrindo. Paaiškino, kad minėtoje schemoje nurodytas 10 arų sklypas jau yra įformintas, t. y. 2012 m. kovo 15 d.

Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 16S-76 pareiškėjui į šį sklypą atstatyta nuosavybė. Tačiau, visa likusi laisva (neužstatyta) žemė, priklausanti pareiškėjo nuosavybės atstatymui yra vilkinimo stadijoje. Iš minėtu 2012 m. sausio 13 d. įsakymu buvusių suformuotų trijų sklypelių, du, kurie buvo numatyti 0,1369 ha ir 0,0801 ha dydžio, likę šio ginčo objektu. Skundžiamo įsakymo atsakovas pareiškėjui neišsiuntė ir apie jį neinformavo, jo kopiją pareiškėjas gavo iš administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d.

Teigė, kad skundžiamu įsakymu atsakovas panaikino pareiškėjui priklausančią nuosavybę, teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, tuo tarpu minėtame 2012 m. sausio 13 d. įsakyme dar buvo numatyta laisvos grąžintinos žemės. Pažymėjo, kad visa ši žemė anksčiau buvo priskirta valstybinės reikšmės miškui, todėl per ją niekada negalėjo būti numatomas keliukas vedantis į privačią valdą. Nurodė, kad valstybinės reikšmės miškas priklauso išimtinai valstybei ir savivaldybė negali juo disponuoti, valstybinės reikšmės miškuose negali būti atliekami jokie detalieji planai, Vyriausybėje nėra jokių detaliųjų planų dėl ginčo žemės. Atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu patvirtinto Palangos miesto generalinį planą ir jo schemą, kurioje nėra matomi atskirų Palangos miesto gatvių, pravažiavimų ar praėjimų išdėstymai.

Tai, pareiškėjo manymu, reiškia, kad nei Administracija, nei savivaldybės taryba negalėjo numatyti, projektuoti ar kitaip įteisinti pravažiavimo per minėtą žemę. Pažymėjo, kad nuosavybės atstatymo dokumentai paduoti dar 1991 m. birželio mėnesį, ir tai nebeleidžia vertinti ginčo žemės ruožo, esančio tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, kaip laisvos valstybinės žemės, joje niekada negalėjo būti projektuojami ar kitaip įteisinami jokie antriniai įvažiavimai į (duomenys neskelbtini) gatvės privačias valdas.

Teigė, kad tokio poreikio anksčiau ir negalėjo kilti, nes iki 2011 metų pakeitimo, statybas reglamentuojantys įstatymai neleido į vieną privačią valdą numatyti dviejų ar daugiau įvažiavimų. Taip pat teigė, jog ginčijamas plotas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių valdų negali būti vadinamas keliu, tai tik per porą metų susiformavusios vėžės, neturinčios jokio juridinio pagrindo. Pažymėjo, kad keliu naudojasi tik ginčijame įsakyme minimas A. G., kuris galimai neteisėtai yra atsidalinęs savo sklypą.

Be A. G., minimomis vėžėmis, galimai retkarčiais važinėja ir (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios Kretingos miškų urėdijos poilsiavietės vadovas. Kitų (duomenys neskelbtini) gatvės valdų savininkai, neturi jokio intereso į šią žemę, nes jų sklypai atitverti aklinomis tvoromis nuo šio žemės ploto. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) valdos savininkas savo turimą žemę padalino į dvi dalis ir pusę jos, galimai neteisėtai, įregistravęs kaip atskirą sklypą, padovanojo savo sūnui. Nenorėdami važinėti bendru keliu per tėvo žemę, jie susitarė su tuometine Palangos valdžia, kad važinės per pareiškėjui grąžintiną žemės ruožą.

Pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 ir 15 straipsniuose išvardinti atvejai, kada žemė laikoma savivaldybės nuosavybe ir nei vienas iš jų neatitinka ginčo žemei. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad ši žemė negali būti laikoma savivaldybės žeme, su kuria savivaldybė galėtų elgtis savo nuožiūra. Taip pat paaiškino, kad A. G. yra (duomenys neskelbtini), t. y. tolimiausio pareiškėjui atstatytinos nuosavybės ruožo, gretimos valdos savininkas, galimai su tėvu atsidalinęs į dvi dalis savo turėtą sklypą, į kurį visada važinėdavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamo įsakymo tekstinėje dalyje rašoma, kad „schema pridedama“, nors iš tikrųjų pridėtos dvi schemos.

Antroji, 2012 m. kovo 6 d. pasirašyta R. P., yra tik pirmąją schemą dubliuojantis piešinys. Tačiau ji akivaizdžiai parodo, kad 2000 m. gegužės 25 d. detaliajame plane nebuvo numatytas joks pravažiavimas per pareiškėjui atstatytiną žemės ruožą ir to negalėjo būti, nes tuo metu tai buvo valstybinės reikšmės miško dalis. Teigė, kad ginčo 0,1369 ha dydžio sklypas yra neteisėtai sumažintas, nes nėra jokio motyvo jau prieš keliolika metų numatytą ir vis nepradedamą įrenginėti (duomenys neskelbtini) gatvę tiesti pareiškėjui grąžintinos žemės dalies viduriu, taip ne mažiau kaip dvigubai sumažinant jam grąžintiną žemės sklypą, ir šią, būsimą gatvę, bei visų kitų Palangos gatvių atžvilgiu nepagrįstai išplatinti tik toje dalyje, kuri eina per pareiškėjui grąžintiną ruožą.

Nurodė, kad toks veiksmas neturi jokio konkretaus visuomenės poreikio, todėl jį vertino kaip kerštą už pareiškėjo tvirtas nuostatas, pagal įstatymus susigrąžinti visą išlikusią laisvą žemę. Nurodo į Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. 523, dalyje „Transportas ir inžinerinė įranga“ esantį teiginį: „Senojoje Palangoje siūloma išsaugoti draudžiamą transporto eismui zoną į vakarus nuo Vytauto gatvės, Liepojos plento“. Be to, (duomenys neskelbtini) gatvės norimas išplatinimas prieštarauja Palangos generalinio plano teiginiams ir protingumo principams.

Pagal ginčo schemą matyti, kad net neatlikus jokių matavimų, jei ši gatvė būtų tokia, kokia rodoma, ji būtų pati plačiausia gatvė visoje Palangoje, nes jos numatytas plotis, pareiškėjui grąžintinos žemės ribose − 20 metrų. Teigė, kad gatvė yra tik senosios (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys (jos plotis skaičiuojant pagal mastelį − 10 metrų), todėl jos dvigubas išplatinimas neteisėtas. Kadangi senoji (duomenys neskelbtini) gatvė išskaidoma į dvi: (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpėlė įsiliejanti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir į aptariamą (duomenys neskelbtini) gatvę, pastaroji turi būti suprojektuota stačiu kampu su (duomenys neskelbtini) gatve, o ne eiti įstrižai per pareiškėjui grąžintiną žemę, ko pasekoje išdarkomas miesto reljefas, sumažinamas pareiškėjui grąžintinos žemės plotas.

Pažymėjo, kad žiūrint į informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) gatvė nepagrįstai išplatinama tik buvusios pareiškėjo senelės rėžio ir dar vieno gretimo rėžio sklypo dalyse, tuo tarpu toliau ši gatvė „sugrąžinama“ į įprastinį Palangos miesto gatvių plotį, t. y. tik apie 140 metrų ilgio gatvės išplatinta pareiškėjo ir jam nežinomo kaimyno sąskaita. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-582/2010, kuria patvirtinama, jog LVAT praktikoje „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punkto kontekste ne kartą yra pažymėjęs, kad žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis − konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai susigrąžinti natūra žemei.

Šio poreikio buvimas turi būti konkrečiai išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane <...>“. Kadangi schemos dalyje, kuri apima (duomenys neskelbtini) gatvę, abipus važiuojamosios dalies yra esami ir numatomi privatūs sklypai, pareiškėjo manymu, akivaizdu, kad visuomenės poreikio šiam išplatinimui nėra. Be to, ši važiuojamoji dalis yra penkis kartus siauresnė už bendrą numatomą gatvės plotą, kai tam jokio būtinumo nėra: įprastinėje gatvių įrengimo praktikoje važiuojama dalis ir aplink ją esantys pėsčiųjų šaligatviai sudaro apytikriai vienodą plotį, todėl, įvertinant tai, kad šis ruožas praeina pro grąžintiną žemę ir tai, kad aplinkui yra pakankamai žalumos (aplinkui nėra jokių daugiabučių kvartalų), pareiškėjo manymu, nėra teisinga skirti valstybės išperkamai žemei tokius didelius aplinkinius plotus.

Pareiškėjo teigimu aptariamas gatvės ruožas, turi būti perprojektuotas į įprastinį, jį atitinkamai priartinant prie rytų pusėje esančio sklypo tvoros, o pačią (duomenys neskelbtini) gatvės pradžią numatant 90 laipsnių (stačiu) kampu su užlenktąja (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi. Vakarų pusėje nuo gatvės nepagrįstai nutolintą nuosavybėn atstatomo sklypo dalį būtina priartinti prie šalia gatvės būsiančio šaligatvio, taip padidinant grąžintiną, iki šiol buvusį tik 13,8 aro, žemės plotą. Žemės ploto atkarpoje, einančioje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sklypų, kur nuosavybės atstatymui buvo numatyti 8 arai, paliekamas pravažiavimo keliukas į tolimiausią (duomenys neskelbtini) gatvės valdą, o tai niekaip neatitinka aukščiau minimo visuomenės poreikio ir atstovauja tik privatų (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojo interesą, todėl toks keliukas yra naikintinas.

Įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o savivaldybė nėra pateikusi jokių dokumentų, liudijančių, kad šis žemės sklypas yra padalintas į du. Teigia, kad tuo atveju, jei teismui paaiškėtų, kad galiojantis padalinimas yra, jis turėtų būti pripažintas niekiniu ir panaikintas, kaip atliktas prieštaraujant nuosavybės atstatymo įstatymui, nes prašymai atstatyti nuosavybę į žemę paduoti 1991 metais, todėl vėliau priimti dokumentai, užkertantys teisę pareiškėjui į teisėtą nuosavybės atstatymą yra laikytini niekiniais.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (b.l. 58−59), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Administracijos direktorius, 2012 m. kovo 5 d. priėmęs įsakymą Nr. A1-174 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“, įvykdė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-63-162/2009 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-582/2010. Teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; teisingumo atkūrimas, kai savininkams yra kompensuojama už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, yra dvejopas: jis atkuriamas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu; okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumų savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).

Paaiškino, kad gatvės ir keliai yra visos visuomenės interesas. Ginčijama gatvė ir kelias suprojektuoti Tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu ir 2000 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu. Ginčijama gatve ir keliu žmonės faktiškai naudojosi dešimtmečiais. Taip pat rėmėsi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią, žemė išperkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų − įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų;

žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų į reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai. Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 7 dalimi, kurioje infrastruktūros sąvoka apibrėžiama kaip įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai).

Kadangi šiuo atveju pareiškėjas reikalaujama kaip laisvą (neužstatytą) pažymėti ir kelią, kuris yra šiaurinėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, į šią bylą trečiaisiais suinteresuotais asmeninis reikalinga įtraukti žemės sklypų savininkus, kurie naudojasi ginčo keliu. Teigė, kad būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos minėtų asmenų teisėms, nes teismas motyvuose galimai spręs ar teisingai yra pažymėta informacija, kuri yra susijusi su ginčo keliu. Dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, pažymėjo, kad šiuo atveju nėra nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei žalos, todėl teisinių pagrindų tenkinti šio skundo reikalavimo nėra.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu (b. l. 147−158) pareiškėjo R. M. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. A1-174 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“. Įpareigojo atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti naują įsakymą, kuriame būtų nurodyta suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę J. ir P. N. turėtos žemės posesijoje Palangos mieste. Kitoje dalyje pareiškėjo R. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Spręsdamas ginčą teismas laikė reikalinga ištirti aplinkybes, susijusias su ginčo kelio (duomenys neskelbtini) gatvėje suprojektavimu, faktine šios gatvės kelio padėtimi natūroje, teisiniu statusu, išsiaiškinti, ar pagrįstai schemoje, kaip Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu suplanuoti privažiavimai (pravažiavimai) pažymėti keliai, iš kurių vienas eina per valstybinės reikšmės mišką, o kitas pagal šio miško pietinę dalį, taip pat, ar pagrįstai schemoje nenurodytas, kaip laisvas (neužstatytas) 0,0801 ha žemės sklypas, kuris 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A1-30 suderintoje schemoje buvo pažymėtas kaip laisva (neužstatyta) žemė, ar ginčijamas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų reikalavimus, keliamus individualių administracinių aktų turiniui.

Pasisakydamas dėl pirmojo skundo reikalavimo, įvertinės bylos medžiagą, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad ginčijamas įsakymas nepagrįstas objektyviais duomenims ir teisės normomis, nes įsakyme nurodytos aplinkybės ir jo priėmimo juridiniai pagrindai neįrodo ginčo schemoje nurodytos informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę teisingumo, taip pat įsakymu naikinamų ankstesnių atsakovės įsakymų sąlygų ir priežasčių. Kartu pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas VAĮ 8 straipsnyje nustatytiems administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti. Ginčijamas įsakymas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 2 dalyje numatytais pagrindais.

Dėl antrojo skundo reikalavimo, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pripažinęs, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus iš esmės tenkino ir įpareigojo atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti naują įsakymą, kuriuo būtų suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę J. ir P. N. turėtos žemės posesijoje Palangos mieste.

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamu įsakymu jokie su pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimu į žemę klausimai iš esmės nebuvo sprendžiami ir (ar) pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimas natūra ginčo posesijos teritorijoje nebuvo atliekamas, ir įvertinęs faktines aplinkybes ir juridinius aspektus, darė išvadą, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir prašomos priteisti žalos. O nenustačius minėtos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 161−163), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pateiktas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Taip pat pateiktas prašymas į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti: G. S., R. S., P. J., A. G., S. A. S., D. M. S., R. S., A. S., A. S., R. S., VĮ Kretingos miškų urėdija, A. B., J. J., VšĮ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“.

Apeliaciniame skunde, be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nurodo:

1) teismas nepagrįstai teigia, kad iš skundžiamo įsakymo turinio nėra aišku, kuo remiantis schemoje 14,17 arų skirta (duomenys neskelbtini) gatvei, nors atiliepime nurodyta, kad gatvė ir kelias suprojektuoti remiantis Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu ir Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu. Pažymi, kad minėti teritorijų planavimo dokumentai teismui pateikti, todėl neaišku kodėl jie nebuvo vertinami. Taip teismas pažeidė pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, neatskleidė bylos esmės.

2) Skundžiamas įsakymas priimtas remiantis Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu ir Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, kurie yra galiojantys, nenuginčyti, teisme nėra sprendžiami jų teisėtumo klausimai, todėl įsakymas yra pagrįstas ir atitinka teritorijų planavimo dokumentus, jame nebuvo galima numatyti siauresnių, nei minėtuose teritorijų planavimo dokumentuose numatytos, gatvių.

3) Teritorijų planavimo dokumentų teisėtumas nėra ginčijamas, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad juose nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių kelių pločių parametrus. Pastebi, kad kilus abejonių dėl detaliuoju planu suplanuoto kelio parametrų, teismas galėjo apklausti specialistą ar detaliojo plano rengėją.

4) Teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, nes į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti asmenys, kurie naudojasi keliu, kurį pareiškėjas siekia susigrąžinti natūra, nors atsakovas tokį prašymą buvo pateikęs.

Pareiškėjas R. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 168−172), kuriuo prašo atmesti apelianto skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, be skunde pateiktų argumentų, nurodo:

1) skundžiamas įsakymas lietė dvi pareiškėjo jo paveldimas žemės dalis: esančią tarp valstybinės reikšmės miško ir privačios valdos adresu (duomenys neskelbtini) ir kitą dalį, esančią į šiaurės rytus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Teismas įvertinęs situaciją priėmė teisėtą sprendimą, šią situaciją išspręsdamas, o apeliantas klausimus dėl šių žemės dalių sulieja, taip įnešdamas neaiškumų ir klaidindamas teismą.

2) Administracija nei pareiškėjui, bei teismui nėra pateikusi dokumento, kuriame būtų nurodyti (duomenys neskelbtini) gatvės parametrų motyvai, todėl teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nėra aišku kodėl gatvė turi būti tokia plati būtent pareiškėjui grąžintinoje vietoje. Be to, Administracijos minimi tarybų sprendimai yra tik gatvės būtinumą numatantys norminiai aktai, o ne techniniai jų projektavimo sprendiniai.

3) Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nebuvo sprendžiamas teritorijų planavimo dokumentų teisėtumo klausimas. Pažymi, kad įstatymai pirmenybę teikia nuosavybės atstatymui, o tais atvejais, kai galimybės atstatyti nuosavybę į maksimaliai įmanomą grąžintiną žemę nėra, savivaldybė privalo tai įrodyti argumentuotai, o ne vadovaudamasi prielaidomis ir netinkamai teikiama informacija.

4) Teritorijų planavimo dokumentų teisėtumas pagrįstai analizuotas tiek, kiek racionaliai tai suprojektuota siekiant suderinti visuomenės ir pretendentų į nuosavybės atstatymą interesus.

5) Apelianto argumentas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo nepagrįstai grindžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 4 dalimi, kuris yra ABTĮ 4 skirsnyje, reglamentuojančiame skundų padavimo taisykles. Šiuo atveju skundą teikė pareiškėjas, o ne atsakovas. Be to, prašomi įtraukti trečiaisiais asmenimis asmenys turi kitus įvažiavimus, o poilsio namai „Pušynas“ dar ir atitvertas masyvia metalo tvora.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, jog apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, šiuo atveju pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra, todėl toks prašymas atmestinas.

Taip pat atmestinas apelianto prašymas į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti apelianto nurodytus asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos išsprendimas įtakos jų interesams neturės.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo pareiškėjui prašant panaikinti atsakovo Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. A1-174 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą parengti naują (duomenys neskelbtini) gatvės projektą taip, kad ji savo išmatavimais atitiktų kitas aplinkines gatves, neviršytų likusios (duomenys neskelbtini) gatvės parametrų ir priimti naują įsakymą, dėl nuosavybės į P. ir J. N. iki nacionalizacijos turėtą žemę atstatymo bei priteisti iš atsakovo 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatomis, teisingai jas aiškindamas, pasisakydamas dėl kiekvieno iš pateiktų reikalavimų bei aiškiai sudėliodamas argumentaciją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, teisėtai bei pagrįstai skundą tenkino iš dalies – skundžiamą įsakymą panaikino ir įpareigojo atsakovą priimti naują įsakymą, kuriame būtų suderinta informacija apie laisvą neužstatytą J. ir P. N. turėtą žemę Palangoje, o likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl visų šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų nepasisakys.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą Administracijos sprendimą pripažino nemotyvuotu dėl to, jog jame esančios teritorijos pažymėtos nenurodant ir (ar) nepaaiškinant tokio žymėjimo faktinių aplinkybių ir juridinių pagrindų, todėl liko neaišku, ar dėl to nėra nepagrįstai sumažinamas natūra ginčo posesijoje pareiškėjui grąžintino žemės sklypo plotas ir ribos bei dėl to, kad skundžiamu įsakymu netekusiais galios pripažinti du ankstesni Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. (Nr. A1-30) ir 2010 m. birželio 30 d. (Nr. A1-481) įsakymai „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“, kuriuose laisvos (neužstatytos) žemės plotas ir ribos skyrėsi nuo nurodyto skundžiamame įsakyme, tačiau nenurodytas tokio veiksmo juridinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis sutinka.

Atsakovas teigia, jog skundžiamas įsakymas priimtas pagal teritorijų planavimo dokumentus − Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintą Plaušės gyvenamojo kvartalo detalųjį suprojektavimo projektą ir 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 32 patvirtintą Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą. Tačiau nei viename šių dokumentų (žr. prijungtą administracinę bylą Nr. I-314-162/2012 b. l. 68−73) nėra tikslių ir konkrečių duomenų, jog ginčo keliai ir atitinkamai laisva (neužstatyta) žemė yra būtent tokio ploto, koks jis pateikiamas skundžiamu įsakymu suderintoje schemoje. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, jog galiojant tiems paties teritorijų planavimo dokumentams priimtame ankstesniame Administracijos 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. A1-30 buvo nurodomas kitoks ginčo teritorijoje esančios laisvos (neužstatytos) žemės plotas (b. l. 46−47).

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pateikto minėtų teritorijų planavimo dokumentų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Plaušės gyvenamojo kvartalo detaliojo suprojektavimo projekto ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano teisėtumo ar jų galiojimo. Sprendime pažymėta tik tai, jog šiuose dokumentuose nėra: Plaušės gyvenamojo kvartalo detaliojo suprojektavimo projekte − faktinių duomenų, pagrindžiančių ginčo kelių (ar kurio iš jų) kategoriją, pločio ir (ar) kitus techninius parametrus, o Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane, taip pat nėra užfiksuota duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo posesijoje numatyta projektuoti ir (ar) tiesti būtent tokius, kaip nurodyta prie skundžiamo įsakymo pridėtoje schemoje, ginčo kelius. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nereiškia, kad kvestionuojamas minėtų teritorijų planavimo dokumentų teisėtumas, tačiau leidžia atmesti atsakovo argumentus, jog šie dokumentai pagrindžia skundžiamu įsakymu patvirtintą schemą, nes jie nėra pakankami ir tinkami pagrindai skundžiamu įsakymu suderintoje schemoje pažymėti būtent tokio pločio ginčo kelius ir atitinkamai sumažinti laisvos (neužstatytos) žemės plotą. Minėti teritorijų planavimo dokumentai įrodo tik aptariamų ginčo teritorijoje esančių ir schemoje pavaizduotų kelių reikmę (tai, jog apskritai jie yra numatyti), tačiau ne konkrečius jų parametrus, plotą.

Atkreiptinas dėmesys, jog ir pačiame skundžiamame įsakyme ir atsakovo procesiniuose dokumentuose teigiama, kad vienas iš skundžiamo įsakymo pagrindų – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-582/2010, kuria paliktas galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-63-162/2009. Šiuo aspektu svarbu pastebėti tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad „byloje ištirtų įrodymų visuma nepaneigia pareiškėjo argumentų, kad dalyje jo senelių iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės, be jau pažymėtos, yra ir daugiau laisvos (neužstatytos) žemės. Pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos ištyrus ir įvertinus įrodymų visumą, kad Palangos miesto savivaldybės administracija dėl pareiškėjo senelių iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto viso žemė ploto nėra pateikusi pilnos, konkrečios ir pagrįstos informacijos, kuri šios žemės dalis yra laisva (neužstatyta). Apelianto argumentai, kad pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas savivaldybės administracija turi pateikti duomenis ne apie užstatytą, o apie laisvą (neužstatytą) žemę, yra teisingi, tačiau šie duomenys turi būti nustatomi atlikus teritorijos išsamią analizę, kurioje esantis ar detaliai suplanuotas (numatytas) užstatymas yra vienas iš duomenų pateikiant informaciją, ar žemė yra laisva (neužstatyta). Informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimas, taip pat konkretus laisvos (neužstatytos) žemės plotas turi būti pagrįstas (motyvuotas) konkrečiais duomenimis ir argumentais“.

Taigi atsakovas, įgyvendindamas šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, turėjo atsižvelgti į teismo argumentus, kokie reikalavimai keliami įsakyme turinčiai būti informacijai, t. y. ji turi būti pagrįsta konkrečiais duomenimis ir argumentais, pateikta atlikus išsamią teritorijos, apie kurią pateikiama informacija, analizę. Įsakyme turi būti pateikiami pagrįsti, konkretūs duomenys apie ginčo gatvę jos kategoriją, kelio techninius parametrus, tokius kaip, gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų, eismo juostų skaičius, plotis, minimalios horizontalios kreivės, centrinės skiriamosios juostos plotis ir kita.

Kartu pažymėtina ir tai, jog iš skundžiamo įsakymo nėra aišku kokiu pagrindu juo pripažinti netekusiais galios ankstesni atsakovo įsakymai dėl laisvos (neužstatytos) žemės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek skundžiamo įsakymo, tiek 2012 m. sausio 13 d. įsakymo, kuris skundžiamu įsakymu pripažintas netekusiu galios, priėmimo metu galiojo tie patys minėti teritorijų planavimo dokumentai, o ir abiejų šių įsakymų preambulėse nurodyti pagrindai yra iš esmės vienodi, skiriasi tik tai, kad skundžiamame įsakyme nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant ir į A. G. 2012 m. vasario 3 d. pareiškimą bei į R. M. 2012 m. vasario 10 d. skundą. Tačiau 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A1-30 suderintoje schemoje kaip laisvas (neužstatytas) pažymėtas 0,0801 ha dydžio žemės sklypas, skundžiamame įsakyme tokiu nebenurodomas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien pareiškėjo skundas ir A. G. pareiškimas, negalėjo būti teisiniu pagrindu įsakymų dėl laisvos (neužstatytos) žemės plotų, jų ribų ir panašiai nustatymo ir (ar) kitų ginčo teritorijos objektų žymėjimo priėmimui ar keitimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamam įsakymui keliant abejonių dėl laisvos (neužstatytos) ginčo teritorijos žemės ploto, kurios, įvertinus atsakovo argumentus, nebuvo paneigtos, išvada, jog skundžiamas įsakymas nepagrįstas objektyviais duomenims ir teisės normomis, nes įsakyme nurodytos aplinkybės ir jo priėmimo juridiniai pagrindai neįrodo ginčo schemoje nurodytos informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę teisingumo, o tai pat įsakymu naikinamų ankstesnių atsakovės įsakymų sąlygų ir priežasčių, laikytina visiškai pagrįsta ir teisėta. Tad pirmosios instancijos teismas, nustatęs skundžiamo įsakymo neatitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, pagrįstai skundžiamą įsakymą pripažino neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikino.

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo atkūrimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 34 ir 106 punkto nuostatas, vienas iš teisinių pagrindų atkurti nuosavybės teises į miesto žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus administracinis aktas dėl žemės sklypo duomenų nustatymo ir žemes sklypo plano patvirtinimo, t. y. administracijos direktoriaus pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę yra būtina siekiant pretendentui atkurti nuosavybės teises, atsakovas teisėtai ir pagrįstai įpareigotas priimti naują įsakymą, kuriame būtų suderinta informacija apie laisvą (neužstatyta) žemę J. ir P. N. turėtos žemės posesijoje Palangoje.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas netinkamai supranta ir aiškina teismo įpareigojimą priimti naują įsakymą, kuriame būtų suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę pareiškėjo senelių turėtos žemės posesijoje Palangoje.

Tai, jog skundžiamas įsakymas pripažintas neteisėtu ir panaikintas, savaime nereiškia, jog skundžiamu įsakymu suderintoje schemoje pateikta informacija nėra teisinga ir nauju įsakymu suderintos schema bus kitokia. Tai taip pat nereiškia, jog taip patenkinta ar bent iš dalies tenkinta pareiškėjo skundo dalis, kuria reikalaujama, jog ginčo posesijos teritorija būtų permatuota ir perprojektuota, jog laisva (neužstatyta) žeme laikoma visa ginčo teritorija, ar tokia, kaip teigia pareiškėjas.

Jei įvertinus visus duomenis – Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintą Plaušės gyvenamojo kvartalo detalųjį suprojektavimo projektą, 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 32 patvirtintą Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtiną statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:199 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas ir kitą, nustatant ginčo teritorijoje esančią laisvą (neužstatytą) teritoriją, aktualų teisinį reglamentavimą, skundžiamu įsakymu suderintoje schemoje nurodytas (duomenys neskelbtini) gatvės, atitinkamai ir laisvos (neužstatytos) žemės, plotas būtų pagrįstas ir teisėtas, grafinė naujo atsakovo priimto įsakymo dalis – schema − iš esmės gali likti net gi tokia pati.

Tačiau, pabrėžtina, atsakovas, priimdamas naują įsakymą, turi pateikti jį pagrindžiančius argumentus ir įrodymus. Taigi, jei atsakovas pagrįs schemoje pateiktos teritorijos, patenkančios į (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, plotą, bei visas kitas schemoje pažymėtas teritorijas, dėl kurių visa ginčo teritorija negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme, schemoje pateikti duomenys gali nepakisti. Tačiau atsakovui negalint pagrįsti argumentų dėl laisvos (neužstatytos) ir galimos grąžinti natūra žemės, schema turi būti koreguojama.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tik koordinuotai pažymėjus ginčo kelius schemoje, t. y. nurodant jų kategorijas, pločius, apsaugos zonų pločius ir kitus kelių techninius parametrus ir tai juridiškai pagrindžiant, pareiškėjui, kaip siekiančiam ir turinčiam teisę atkurti nuosavybę į žemę natūra ginčo posesijoje, bus aiškūs ir suprantami atsakovo veiksmai, kuriais kaip laisvi (neužstatyti) schemoje žymimi konkretūs žemės sklypai ir (ar) neliks abejonių, jog šie sklypai savo plotu ir ribomis atitinka faktinius ir juridinius jų suformavimo pagrindus.

O pareiga įrodyti, kad yra realus, objektyviai išreikštas visuomenės poreikis ginčo keliams ir (ar) ginčo posesijoje suplanuotiems privažiavimams (pravažiavimams) tenka atsakovui, nesutinkančiam su skundo reikalavimais, kuriais siekiama iš esmės tinkamo, aiškaus ir objektyvaus nuosavybės teisių atkūrimo natūra.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra nustatyta vienos iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Priimant ginčijamą įsakymą konkretūs pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo klausimai nebuvo sprendžiami. Įsakymu tik pateikta informacija, reikalinga piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, miškus ir vandens telkinius nagrinėjančiai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sprendžiant dėl konkretaus sprendimo nuosavybės teisių į ginčo posesiją atkūrimo byloje. Taigi pareiškėjo argumentas, jog neteisėtais atsakovo veiksmais buvo vilkinamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas ginčo posesijoje ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nepagrįstas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė