9cd2ea49-23d4-4dfd-8ba3-42aa144d8fbb · Vilniaus apygardos teismas

NuorašasNuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-181-626/2015Teisminio proceso Nr. 1-12-103352-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.5.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. birželio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Virginijos Švedienės ir Stasio Lemežio,sekretoriaujant J. Ž.,dalyvaujant prokurorei J. Ž., nuteistajam V. L. ir jo gynėjui S. J., nukentėjusiajai O.

L. ir jos atstovui advokatui A. M., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privačios kaltintojos O. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2013 m. rugsėjo 14 d. smurtavimo atvejis) laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant ne vėliau kaip iki 2015 m. vasario 24 d. atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios O.

L.. Ä® atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d. ir nuo 2014 m. gegužės 11 d. iki 2014 m. gegužės 12 d., kuris prilygintas keturioms laisvės apribojimo dienoms.V. L. iÅ¡teisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo smurtavimu 2014 m. gegužės 11 d. jam nepadarius nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Nuosprendžiu nukentėjusiosios O.

L. ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. IÅ¡ V. L. priteista O. L. 144 eurų neturtinei žalai ir 289 eurų proceso iÅ¡laidoms atlyginti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: V. L. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinę jėgÄ ir muÅ¡damas sukėlė savo Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ . O bÅ«tent, kad jis 2013 m. rugsėjo 14 d., apie 9 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), antrojo aukÅ¡to koridoriuje, bÅ«damas neblaivus, buitinio konflikto metu apglėbęs savo sutuoktinę O.

L. ir spausdamas jai rankas bandė atimti automobilio raktus, tempė pastarÄ jÄ už plaukų, o nukentėjusiajai pavykus iÅ¡trÅ«kti, spyrė į sėdmenis ir į kojÄ , po ko, pastarajai besiÅ¡alinant, suėmęs už plaukų nutempė į miegamÄ jį ant lovos ir sumušė smÅ«giuodamas rankomis bei kojomis į įvairias kÅ«no vietas, tampė už plaukų ir tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .V. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, 2014 m. gegužės 11 d., apie 17 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, sudavė tris smÅ«gius kumščiu sutuoktinei O.

L. į veidÄ ir tuo sukėlė pastarajai fizinį skausmÄ . Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės O. L. atstovas advokatas A. M. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir pripažinti V. L. kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai 2014 m. gegužės 11 d.; papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ prisiartinti prie nukentėjusio asmens; priteisti iÅ¡ V.

L. 5 792,40 EUR neturtinei žalai atlyginti ir 202,73 eurus bylinėjimosi iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ ir atstovavimÄ teisme.Nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai V. L. iÅ¡teisino kaip 2014 m. gegužės 11 d. nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes: nepagrįstai konstatavo, kad iÅ¡naudojus įrodinėjimo priemones, nebuvo nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai; neteisingai įvertino 2013 m. lapkričio 1 d. V. L. grįžimo į namus epizodÄ , neva apeliantė nebejaučia skriaudos ir atleido sutuoktiniui už smurtÄ .

Vertinant V. L. parodymus, teigia, kad apklaustas kaltinamuoju, V. L. parodė, kad 2014 m. gegužės 11 d., apie pietus jis nusipirko 0,5 1 talpos butelį degtinės, kurį namuose vienas iÅ¡gėrė. Po to, nuėjo miegoti, lovoje vėmė. sutuoktinė iÅ¡kvietė policijÄ , iÅ¡ policijos komisariato jį vežė į Lazdynų ligoninę iÅ¡blaivinti, nes jis negalėjo savarankiÅ¡kai judėti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis dar nebuvo iÅ¡sblaivęs, tačiau ir tuomet nepripažino smurtavęs prieÅ¡ sutuoktinę.

Kaltinamasis neneigė buvęs labai girtas ir spyręs „kažkur į tamsÄ â€œ. Jis prisimena pats vienÄ kartÄ spyręs, o toliau nieko neprisimena. Girtumas baudžiamosios teisės doktrinoje nėra baudžiamÄ jÄ atskomybę Å¡alinanti aplinkybė. PrieÅ¡ingai, įstatymų leidėjas jÄ imperatyviai pripažįsta kaip atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.Nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, jog tokie veiksmai, kaip trys smÅ«giai kumščiu į veidų, teismo vertinimu, neabejotinai turi palikti žymę ant aukos veido, kadangi labai dažnai smÅ«giai žymių nepalieka.

Apeliantė teigia tuo metu tikrai jautusi fizinį skausmÄ , kuris yra bÅ«tina sÄ lyga, nurodyta BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje.Atkreipia dėmesį, kad teismas, tirdamas šį epizodÄ bei nustatydamas neturtinės žalos dydį, nuolat mini iÅ¡tuokos ir turto padalijimo bylÄ . Santuokos nutraukimo byla Nr. N2-29334-862/2014, pradėta Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 metų birželio mėnesį yra visų V. L. smurto atvejų rezultatas. Nors Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo remtasi raÅ¡ytiniais dokumentais ar kitomis faktinėmis aplinkybėmis, esančiomis iÅ¡tuokos byloje, teismas savo nuosprendyje apie tai pasisako.

Teismo iÅ¡vada padaryta iÅ¡ V. L. pavirÅ¡utiniÅ¡kų ir neatitinkančių tikros situacijos žodžių. Ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nėra iÅ¡kėlusi turto dalybų klausimo. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma tik skirti vaikų iÅ¡laikymÄ turtu. Turto klausimÄ akcentuoja bÅ«tent V. L., norėdamas iÅ¡kreipti tiesÄ . Teismui darant prielaidÄ , kad ji turi turtinį interesÄ santuokinio turto atžvilgiu, neįsigilino į nagrinėjamÄ problemÄ , rėmėsi tik neatitinkančiais tikrovės V.

L. parodymais.Pažymi, kad smurtas artimoje aplinkoje, ypatingai vaikų akivaizdoje, yra nepaprastai sunkus psichologiškai. Kadangi smurto atvejų jos atžvilgiu buvo žymiai daugiau, nei pareiškimų policijoje, todėl natūralu, kad norėjosi visas padarytas jai skriaudas skubiau pamiršti, kad nereikėtų išgyventi to iš naujo. Smurto situacijos panašios, todėl praėjus kažkuriam laikui pakankamai sudėtinga atsiminti konkrečios dienos smurto detales. Ji po kiekvieno pareiškimo policijoje buvo apklausta, parodymai yra užfiksuoti.

Todėl nėra pagrindo sakyti, kad jos parodymai paskutinio posėdžio metu buvo nenuoseklÅ«s ir stokojo loginio paaiÅ¡kinimo.Teismas neaiÅ¡ku kokiu bÅ«dų nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir tai tampa viena iÅ¡ priežasčių, kuriomis remiantis teismas vertino jos parodymus kaip stokojančius objektyvumo, kaip parodymus asmens, turinčio turtinį interesÄ sutuoktinio turto atžvilgiu. Teismas išėjo už įrodinėjimo ribų ir pasisakė dėl nesančių byloje aplinkybių.

Namas minėtu adresu yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, jai nuosavybės teise priklauso 1/2 žemės sklypo dalis ir 1/2 pastato dalis. Taigi akivaizdu, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡teisino V. L. dėl smurto, padaryto 2014 m. gegužės 11 d.Nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis V. L. rodo pastangas nustoti vartoti alkoholį – 2014 m. rugpjūčio 28 d. jam pusei metų suleisti vaistai nuo alkoholio vartojimo, kÄ teismas vertino kaip sutikimÄ savanoriÅ¡kai gydytis nuo alkoholizmo.

Teismas tokios išvados priėjo remdamasis nenustatytos gydymo įstaigos Ūmių alkoholinių psichozių skyriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. pažymos kopija. Ši pažyma surašyta ne ant firminio gydymo įstaigos blanko ir patvirtinta tik gydytojo spaudu, nėra netgi nurodytas vaisto, kuris „suleistas nuo alkoholio pusei metų”, pavadinimas. Tokiu būdu, šis raštas parengtas nesilaikant Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 „Dėl siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtintos tvarkos.

Be to, pažymoje nėra nurodytas asmens, kuriam „suleisti vaistai nuo alkoholio” asmens kodas arba kiti duomenys, leidžiantys nustatyti, kad procedÅ«ra atlikta bÅ«tent kaltinamajam. Ir nors teismas galėjo to fakto ir nežinoti, tačiau santuokos nutraukimo byloje Nr. N2-29334-862/2014 yra raÅ¡ytiniai dokumentai, kurie įrodo, jog 2014 m. spalio 24 d. V. L. vėl gydytas 3 dienas Vilniaus Lazdynų universitetinėje ligoninėje Å«mių apsinuodijimų skyriuje dėl apsinuodijimo etilo alkoholiu. Todėl apie sutikimÄ savanoriÅ¡kai gydytis nuo alkoholizmo nėra pagrindo kalbėti.

PrieÅ¡ingai, Å¡is faktas tik parodo, kad tolesnio smurto jos ir galbÅ«t vaikų atžvilgiu galimybė tik didėja.Teismas neįsigilino į realiai susiklosčiusiÄ situacijÄ , kuri duoda jai ir jos vaikams realų pagrindÄ baimintis dėl savo ir jų saugumo, kadangi V. L. nuolat girtauja ir tai darė kardomosios priemonės taikymo metu, iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė ir kaltina tik jÄ dėl visų teismo procesų bei savo nesėkmių, darosi vis agresyvesnis jos atžvilgiu.Kaltinamajame akte V.

L. buvo inkriminuoti trys fizinio skausmo sukėlimo epizodai ir grÄ sinimo nužudyti epizodas. Teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi toje pačioje baudžiamojoje byloje iÅ¡skyrė iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagÄ dėl V. L. kaltinimo nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 140 straipsnio 2 dalyje (2013 m. rugpjūčio 30 d. epizode) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gegužės 18 d. epizode) ir iÅ¡skirtÄ medžiagÄ perdavė prokurorui įstatymo nustatyta tvarka spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo.

Å i nutartis yra teisėta ir todėl nebuvo apskųsta. Tačiau tai tik parodo, kaip bÅ«damas neblaivus elgiasi V. L. ir koks agresyvus jis tampa. BÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių buvo praÅ¡oma teismo prie pagrindinės bausmės skirti baudžiamojo poveikio priemonę — draudimÄ prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino ir dėl jo nepasisakė. Taip pat atstovas pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teismui dėl Å¡aliÅ¡kumo apklausiant nukentėjusiÄ jÄ . Teismas dėl nuÅ¡alinimo nepasisakė nei protokoline, nei atskira nutartimi.PraÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ patirtÄ ir dėl 2014 m. gegužės 11 d. panaudoto smurto.

Atkreipia dėmesį, kad teismas konstatuodamas, jog fizinio skausmo sukėlimas priskiriamas prie neturtinės žalos požymių, o vėliau, kad kitų požymių, apibÅ«dinančių Å¡io konkretaus įvykio metu patirtÄ neturtinę žalÄ nukentėjusioji nenurodė ir neįrodinėjo, - prieÅ¡tarauja pats sau, nes tirdamas įvykį teismas pats nustatė, kad nukentėjusioji po tirto įvykio turėjo vykti į komandiruotę, bÅ«ti vieÅ¡umoje, o padaryti sužalojimai, pažeidė jos garbę ir orumÄ , tuo pačiu įžeidė vaikus, nes viskas vyko jų akivaizdoje, nukentėjusiajai sukėlė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ (CK 6.250 straipsnis).

Teismo posėdžio metu prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė skundÄ tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas – atmesti. Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ nepateikti. Skundas atmetamas.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant V. L. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino jog byloje nepakanka objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. L. padarė nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir tuo pagrindu V. L. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo (2014 m. gegužės 11 d. įvykio) iÅ¡teisino. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad privačiai kaltintojai nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų pažeidimu.V.

L. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2014 m. gegužės 11 d., apie 17 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, sudavė tris smÅ«gius kumščiu sutuoktinei O. L. į veidÄ ir tuo sukėlė pastarajai fizinį skausmÄ .BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad O. L. ir V. L. tarpusavio santykiai buvo ir yra kraÅ¡tutinai konfliktiÅ¡ki, todėl teismas jų visų parodymais gali remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje esančius įrodymus, konstatuoja, kad privačios kaltintojos teiginio, jog V.

L. 2014 m. gegužės 11 d., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudojo fizinį smurtÄ jos atžvilgiu dėl kurio jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nepatvirtina baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. PareiÅ¡kime dėl privataus kaltinimo nurodytas aplinkybes, kad V. L. tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai tris smÅ«gius į veidÄ , visos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu iÅ¡teisintasis iÅ¡ esmės nuosekliai neigė, nurodė, kad jis prisigėręs nuėjo miegoti, privėmė į lovÄ , o tai pamačiusi sutuoktinė pradėjo jį muÅ¡ti.

Norėdamas jÄ atstumti, spyrė į ‚OrÄ â€œ ir vėl užmigo. Sutuoktinės dienÄ nemušė, buvo visiÅ¡kai girtas, negalėjo savarankiÅ¡kai judėti. Bendrojo pagalbos centro duomenimis, O. L. tik praėjus keturioms su puse valandoms po nurodomo smurto pranešė apie namuose triukÅ¡maujantį, agresyviai besielgiantį ir muÅ¡tis bandantį sutuoktinį (t. 1, b. l. 49). Policijos pareigÅ«nai į L. namus atvyko praėjus 17 minučių po iÅ¡kvietimo. IÅ¡ policijos pareigÅ«no K. T. tarnybinio praneÅ¡imo (t. 1, b. l.

63) matyti, kad 2014 m. gegužės 11 d. vakare į Vilniaus miesto 1 PK pristatytas V. L. dėl girtumo nereagavo į aplinkÄ , nesiorientavo aplinkoje, nesugebėjo pÅ«sti į alkotesterį, todėl buvo iÅ¡vežtas į RVUL toksikologijos skyrių. Nukentėjusioji apklausiama teisme nebeprisiminė aplinkybių nei kada (kuriuo momentu) jai buvo suduoti smÅ«giai, nei kÄ veikė V. L. tarp 17 ir 21.30 val., nors, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, po įvykio buvo tepraėję penki mėnesiai.

Atmestini nukentėjusiosios argumentai, kad smurto atvejų jos atžvilgiu buvo žymiai daugiau, nei pareiÅ¡kimų policijoje, todėl natÅ«ralu, kad norėjosi visas padarytas jai skriaudas skubiau pamirÅ¡ti, kad nereikėtų iÅ¡gyventi to iÅ¡ naujo, nes dar anksčiau (daugiau nei prieÅ¡ metus) įvykusio smurto aplinkybes atsiminė labai smulkiai ir aiÅ¡kiai. Be to, kitų duomenų, galinčių patvirtinti tai, kad O. L. buvo suduoti trys smÅ«giai kumščiu į veidÄ , byloje nėra, nepriklausomai nuo teorinės galimybės, kad trys smÅ«giai kumščiu gali ir nepalikti žymių ant veido.

Pirmosios instancijos teismas vertindamas proceso dalyvių parodymus, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad tarp sutuoktinių santykiai tiek įvykių, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo įtempti, o po nagrinėjamo įvykio, 2014 m. birželio 30 d. privačios kaltintojos inicijuota santuokos nutraukimo byla, todėl nukentėjusioji gali bÅ«ti suinteresuota apkalbėti kaltinamÄ jį, tuo labiau, kad jos parodymų iÅ¡ esmes jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Nors teismas ir suklydo nurodydamas bendrosios nuosavybės teisės rūšį bei tai, kad iÅ¡tuokos byloje nagrinėjamas ne turto padalijimo, o iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo turtu klausimas, tai esminės reikÅ¡mės vertinant proceso dalyvių tarpusavio santykius neturi.

Kolegijos nuomone, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams turtu, o ne periodinėmis iÅ¡mokomis klausimas, nepavystant sutuoktiniams susitarti geranoriÅ¡kai, lygiai taip pat kaip ir reikalavimas padalinti bendrÄ turtÄ gilina sutuoktinių nesutarimus ir konfliktus, nes vienas iÅ¡ jų gali netekti galimai vienintelio jam nuosavybės teise priklausančio turto ir gyvenamosios vietos. Pati nukentėjusioji pirmosios instancijos teismui nurodė, kad santuokos nutraukti bendru sutarimu nepavyksta tik dėl to, kad nepavyksta susitarti dėl teiktino nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymo bÅ«do.

Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos Å¡alys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus, teismas yra neÅ¡aliÅ¡kas Å¡iuos vertinti, kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), Å¡is In dubio pro reo principas įpareigoja, iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013).

Todėl nukentėjusiosios parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, negali savaime patvirtinti fakto, kad V. L. kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis mušė nukentėjusiÄ jÄ ar kitokiu bÅ«du prieÅ¡ jÄ smurtavo ir tokių duomenų pagrindu negalima konstatuoti, kad dėl V. L. veiksmų kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Taigi, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime V. L. nurodytų tyčinių veiksmų padarymÄ prieÅ¡ O.

L., bÅ«tina vadovautis ir in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) principu.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuosprendis prielaidomis negali bÅ«ti grindžiamas, o byloje nėra nei faktinių duomenų visumos, nei vieno patikimo, 2014 m. gegužės 11 d., (duomenys neskelbtini) tarp sutuoktinių L. vykusių įvykių eigÄ patvirtinančio įrodymo, todėl V. L. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas pagrįstai, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumoApeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teisme teisėjai jÄ apklausiant, jos atstovas teisėjai pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ , tačiau teismas dėl pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo nepasisakė nei protokoline, nei atskira nutartimi.

Bylos duomenimis, teismo posėdžio, vykusio 2014 m. rugsėjo 15 d., metu, apklausiant nukentėjusiÄ jÄ , jos atstovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nuÅ¡alinti teisėjÄ , kuri atkreipė nukentėjusiosios dėmesį į tai, kad iÅ¡ jos parodymų, duotų iki to momento, nematyti, ar grasinimas nužudyti buvo realus ir paklausė, ar ta situacija nukentėjusiajai buvo kasdienė ir įprasta. Po pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo toliau vyko nukentėjusiosios apklausa. Teismo posėdyje paskelbta pertrauka. Po teismo posėdžio, pertraukos metu ir po pertraukos vykusio posėdžio metu, klausimas dėl teisėjos nuÅ¡alinimo nekeltas.  Pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalį, nuÅ¡alinimas teisme gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

Vėliau pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ leidžiama tik tais atvejais, kai nuÅ¡alinimÄ pareiÅ¡kiantis asmuo nuÅ¡alinimo pagrindÄ sužino pradėjus įrodymų tyrimÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai. Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-359/2014).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios gynėjo nuÅ¡alinimas teisėjai buvo pareikÅ¡tas nesutinkant su teisėjos iÅ¡sakyta pastaba, jis buvo deklaratyvus, nemotyvuotas, nenurodytas joks nuÅ¡alinimo pagrindas. Motyvuotas praÅ¡ymas nuÅ¡alinti bylÄ nagrinėjusiÄ teisėjÄ nebuvo pareikÅ¡tas nei po teismo posėdžio, vykusio 2014 m. rugsėjo 15 d., nei pertraukos metu, nei po pertraukos vykusio posėdžio metu. Apeliaciniame skunde taip pat nėra pasisakyta kuo grindžiamas teisėjos Å¡aliÅ¡kumas ir, ar nukentėjusioji laiko jÄ Å¡aliÅ¡ka.

Be to, iÅ¡ skunde nurodytų aplinkybių neaiÅ¡ku, ko apeliantė praÅ¡o Å¡iuo pagrindu, nes su dalimi teismo nuosprendžio ji visiÅ¡kai sutinka, nepraÅ¡o panaikinti viso apylinkės teismo nuosprendžio ar bylos perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant aptariamÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo varžomos proceso dalyvių ir jų atstovų teisės užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, teikti praÅ¡ymus, todėl vien tai, kad teisėja atkreipė nukentėjusios dėmesį, kad iÅ¡ duotų parodymų iki to momento, nėra galimybės nuspręsti, ar grasinimas buvo realus dar nereiÅ¡kia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, ar buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

Be to, Å¡ioje dalyje byla iÅ¡skirta ir perduota prokuratÅ«rai ikiteisminiam tyrimui atlikti. Apeliantės skunde nurodomi argumentai, kuriais iÅ¡ esmės ginčijamas įrodymų vertinimas ir nuteistojo nusikalstamų veikų teisinis įvertinimas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra konkrečių bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių bei BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Dėl bausmės Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai nepaskyrė prie pagrindinės bausmės baudžiamojo poveikio priemonės — draudimo prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens.

BK 48 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Ä®statymas nenumato galimybės paskirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir, kurie nėra nuo Å¡ios bausmės atleisti. BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog teismas skirdamas laisvės apribojimo bausmę proceso dalyvių praÅ¡ymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus.

Poreikį taikyti draudimÄ prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens apeliantė motyvuoja tuo, kad V. L. bÅ«damas neblaivus elgiasi agresyviai. Be to, kaltinamajame akte V. L. buvo inkriminuoti trys fizinio skausmo sukėlimo epizodai ir grasinimo nužudyti epizodas, dėl dviejų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2013 m. rugpjūčio 30 d. epizode) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gegužės 18 d. epizode) teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi iÅ¡skyrė iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagÄ ir jÄ perdavė prokurorui įstatymo nustatyta tvarka spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo.

Visa tai parodo, kaip bÅ«damas neblaivus elgiasi V. L. ir koks agresyvus jis tampa. Mano, kad baudžiamojo poveikio priemonė turėtų bÅ«ti taikoma iki V. L. pasveiks arba kol bus iÅ¡spręsta santuokos nutraukimo byla.Apeliacinis teismas atlikęs įrodymų tyrimÄ nustatė, kad V. L. nuo 2014 m. gruodžio 31 d. gydosi nuo priklausomybės alkoholiui Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos centre pagal ilgalaikės psichologinės-socialinės reabilitacijos programÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ teismui 2015 m. kovo 17 d. parengtoje charakteristikoje nurodė, kad V. L. yra nekonfliktiÅ¡kas, susierzinimo ar pykčio priepuoliai jo elgesyje nestebimi, jis laikosi dienos planavimo, gerbia centro taisykles, o kylančius sunkumus sprendžia socialiai priimtinais bÅ«dais, tai parodo jo gebėjimÄ kontroliuoti emocijas, adekvačiai vertinti situacijÄ , analizuoti savo veiksmų priežastis ir pasekmes. Gydymo programa trunka 12-14 mėnesių. SavarankiÅ¡kai iÅ¡vykti iÅ¡ bendruomenės bus leidžiama tik likus 4 mėnesiams iki gydymo kurso pabaigos.

LITEKO duomenimis, teismas, civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, atsižvelgdamas į gydymo programÄ , 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi pakeitė teismo nustatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatant, kad V. L. su vaikais bendrauja reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“ prižiÅ«rint centro darbuotojui (c. b. Nr.: eN2-1724-862/2015). Be to, nukentėjusioji, pirmosios instancijos teismui 2014 m. liepos 26 d. sprendžiant kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium klausimÄ , patvirtino, kad V.

L. piktybiÅ¡kai kardomosios priemonės sÄ lygų nepažeidžia, į namus „nesiveržia“, agresyvus tampa tik apsvaigęs nuo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, kad paskyrus nuteistajam praÅ¡omÄ draudimÄ , jis bausmės atlikimo laikotarpiu visiÅ¡kai netektų galimybės matytis su nepilnamečiais vaikais. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtÄ sias aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog pavojingi smurtinio pobÅ«džio veiksmai kartu su nuteistuoju negyvenančių asmenų atžvilgiu gali kartotis, todėl pagrindo skirti V.

L. draudimÄ prisiartinti prie nukentėjusio asmens, nėra. Tokiu pagrindu negali bÅ«ti ir santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas, nes civiliniame procese taip pat teismas gali įpareigoti vienÄ sutuoktinį, pažeidžiantį kito sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesus, gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas draudimo prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, teisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Dėl civilinio ieÅ¡kinio Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai iÅ¡sprendė priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ .

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. L. baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriame prašo už keturias nusikalstamas veikas priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo ir žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Apeliantė, nesutikdama su nustatytos žalos dydžiu, atkreipia dėmesį, kad tirdamas įvykį teismas pats nustatė, kad nukentėjusioji po tirto įvykio turėjo vykti į komandiruotę, bÅ«ti vieÅ¡umoje, o padaryti sužalojimai, pažeidė jos garbę ir orumÄ , tuo pačiu įžeidė vaikus, nes viskas vyko jų akivaizdoje, nukentėjusiajai sukėlė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ (CK 6.250 straipsnis)Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji neturtinę žalÄ grindė iÅ¡gyvenimais, susijusiais su santuokos iÅ¡irimu, analizuodama Å¡eiminius santykius nuo 2009 m., tuo tarpu neturtinės žalos Å¡iame baudžiamajame procese dalykas yra nukentėjusiosios patirta skriauda dėl įrodytos V.

L. nusikalstamos veikos, t. y. smurtavimo fakto 2013 m. rugsėjo 14 d., kurio metu O. L. patyrė fizinį skausmÄ . Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos pareikÅ¡tas bendrai už visas veikas, nedetalizuojant, kokias pasekmes konkrečiai kiekviena veika sukėlė, ieÅ¡kinys bylos nagrinėjimo metu nepatikslintas. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai pasisakė, kad nukentėjusioji kitų požymių, apibÅ«dinančių Å¡io konkretaus įvykio metu patirtÄ neturtinę žalÄ nenurodė ir neįrodinėjo.

Pažymėtina ir tai, kad dėl dviejų nusikalstamų veikų baudžiamoji byla iÅ¡skirta ir medžiaga perduota prokurorui įstatymo nustatyta tvarka spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo, o dėl vienos veikos, V. L. iÅ¡teisintas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje ir apeliaciniame skunde nustatytas aplinkybes dėl 2013 m. rugsėjo 14 d. įvykių, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis – 500 Lt nėra per mažas, atitinka teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiosios patirtų neigiamų padarinių ilgalaikiÅ¡kumo Å¡ioje byloje teismo nebuvo nustatytos ir prieÅ¡ingai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, po pusantro mėnesio, t. y. 2013 m. lapkričio 1 d. pačios nukentėjusiosios sutikimu V. L. grįžo gyventi į jų bendrus namus, sutuoktiniai vedė bendrÄ Å«kį. Padariniai po V. L. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudoto smurto buvo trumpalaikiai ir nereikalavo jokio gydymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad 500 litų dydžio piniginė kompensacija už nukentėjusiosios patirtus iÅ¡gyvenimus dėl 2013 m. rugsėjo 14 d. sukelto fizinio skausmo ir nepatogumų, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo kriterijus, užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrÄ .Dėl atstovavimo iÅ¡laidųApeliantė praÅ¡o priteisti iÅ¡ V.

L. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas - 202,73 Eurus už advokato pagalbÄ : už apeliacinio skundo parengimÄ ir atstovavimÄ teisme. Å iuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka procesas vyko pagal privačios kaltintojos - nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ , kuris atmestas, todėl vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, priteisti praÅ¡omas sumas kaip iÅ¡laidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti, pagrindo nėra (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pripažįstamas teisėtu.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: privačios kaltintojos O.

L. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                              Vitalija NorkÅ«naitėTeisėjai:                                                                                           Virginija Å vedienė                                                                                                        Stasys Lemežis NuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                              Vitalija NorkÅ«naitė