2025-03-26 Nr. CB-1923-2-68-3-13441-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedApeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieškovo mamos pervestos į ieškovo sąskaitą lėšos yra jos dovana abiem sutuoktiniams, ne ieškovui, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę (CK 3.89 straipsnio 1 dalis 2 punktas), proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Šie pažeidimai nulėmė tai, kad teismas pripažino, jog iš šių lėšų mokėdamas už kreditą ieškovas mokėjo iš bendrų lėšų, todėl nukrypo nuo teismų praktikos dėl sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo kriterijų taikymo (CK 3.123 straipsnis). Teismas nepagrįstai nereikšminga pripažino aplinkybę, kad ieškovo mama pervesdama lėšas nenurodė, jog jos skirtos šeimai. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmenine nuosavybe pripažįstamas turtas, padovanotas sutuoktiniui, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybėn. Ieškovo nuomone, teismų išvada yra nelogiška. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, kad atsakovė žinojo ir suprato, jog pervestos lėšos yra asmeninė dovana ieškovui. Atsakovė nemokėjo mokesčių nuo tokių pajamų, neteikė deklaracijos VMI apie gautas tariamas dovanas iš ieškovo mamos. Teismas netinkamai vertino ieškovo mamos elektroninio laiško 2016 m. turinį, neatsižvelgė, kad laiškas buvo siųsta tik ieškovui; šio laiško motyvas buvo ne paaiškinti, kam dovanoti pinigai, bet kreipimasis į šeimą nurodant, kad jie patys gali užsidirbti.
Legislator headnote
AI generated2025-03-26 Nr. CB-1923-2-68-3-13441-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, padidindama iš ieškovo atsakovei priteistą kompensaciją iki 75 989,72 Eur už jos turto dalį, tekusią natūra ieškovui, bei sumažindama per pusę iš ieškovo atsakovei priteistinas bendro turto išlaikymo išlaidas, t. y. 422,52 Eur bendrijai, 398,02 Eur už patiektą šilumos energiją butui; 107,72 Eur už buto draudimą, 91,14 Eur už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Full text
Nr. DOK-1024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13441-2022-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. kovo 12 d. paduotu ieškovo A. G. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei E. G. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo paliko šalims jų pavardes; priteisė atsakovei iš ieškovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nustatė, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. gegužės 15 d.; priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise butą, garažą (boksą), transporto priemonę, iš ieškovo atsakovei – 44805,73 Eur kompensaciją už jos turto dalį, tekusią natūra ieškovui; įpareigojo ieškovą 44805,73 Eur kompensaciją atsakovei sumokėti per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; nustatė, kad prievolę bankui Swedbank, AB pagal kredito sutartį vykdo ieškovas iš asmeninių lėšų, nemodifikuojant šalių solidarios prievolės kreditoriui; priteisė atsakovei iš ieškovo bendro turto išlaikymo išlaidas: atsakovės sumokėtus 845,03 Eur DNSB nuo 2021 m. gegužės iki 2023 m. liepos mėnesio (imtinai); 796,14 Eur AB „Vilniaus šilumos tinklai“ už patiektą šilumos energiją butui nuo 2021 m. gegužės iki 2023 m. balandžio mėnesio (imtinai), 2421,50 Eur kredito įmokų pagal su banku Swedbank, AB sudarytą kredito sutartį nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d., 215,44 Eur SWEDBANK P&C INSURANCE AS Lietuvos filialui už buto draudimą nuo 2021 m. kovo 1 d iki 2024 m. vasario 29 d., 182,27 Eur Vilniaus miesto savivaldybės administracijai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2021 m. iki 2023 m. (imtinai); taip pat 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas išlaikymo sutuoktiniams vienas iš kito nepriteisė; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, padidindama iš ieškovo atsakovei priteistą kompensaciją iki 75 989,72 Eur už jos turto dalį, tekusią natūra ieškovui, bei sumažindama per pusę iš ieškovo atsakovei priteistinas bendro turto išlaikymo išlaidas, t. y. 422,52 Eur bendrijai, 398,02 Eur už patiektą šilumos energiją butui; 107,72 Eur už buto draudimą, 91,14 Eur už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties dalis dėl santuokos nutraukimo kaltės klausimo, neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteistinos kompensacijos dydžio atsakovei klausimais.
Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieškovo mamos pervestos į ieškovo sąskaitą lėšos yra jos dovana abiem sutuoktiniams, ne ieškovui, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę (CK 3.89 straipsnio 1 dalis 2 punktas), proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Šie pažeidimai nulėmė tai, kad teismas pripažino, jog iš šių lėšų mokėdamas už kreditą ieškovas mokėjo iš bendrų lėšų, todėl nukrypo nuo teismų praktikos dėl sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo kriterijų taikymo (CK 3.123 straipsnis). Teismas nepagrįstai nereikšminga pripažino aplinkybę, kad ieškovo mama pervesdama lėšas nenurodė, jog jos skirtos šeimai. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmenine nuosavybe pripažįstamas turtas, padovanotas sutuoktiniui, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybėn. Ieškovo nuomone, teismų išvada yra nelogiška. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, kad atsakovė žinojo ir suprato, jog pervestos lėšos yra asmeninė dovana ieškovui. Atsakovė nemokėjo mokesčių nuo tokių pajamų, neteikė deklaracijos VMI apie gautas tariamas dovanas iš ieškovo mamos. Teismas netinkamai vertino ieškovo mamos elektroninio laiško 2016 m. turinį, neatsižvelgė, kad laiškas buvo siųsta tik ieškovui; šio laiško motyvas buvo ne paaiškinti, kam dovanoti pinigai, bet kreipimasis į šeimą nurodant, kad jie patys gali užsidirbti.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, pripažindamas, kad ieškovas į butą ir garažą investavo tik 102 357 Eur asmeninių lėšų ir neįvertindamas, jog iš savo asmeninės sąskaitos jis panaudojo 29 744,13 Eur buto pagerinimui.
3. Ieškovas neprašė automobilio pripažinti jo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), bet prašė priteisti 3/4 dalis automobilio motyvuodamas tuo, kad įsigyjant šį automobilį buvo panaudotos jo asmeninės lėšos, kurias gavo dovanų iš mamos (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 3.98 straipsnio 2 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 3.89 straipsnio 2 dalį.
4. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad santuoka iširo dėl ieškovo, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (sutuoktinių šaltų santykių, skirtingų jų interesų, atsakovės charakterio ypatybių, jos šaltumo, abejingumo sutuoktiniui, nesidomėjimo ieškovo emocine būsena, jo poreikiais, norais, jų ignoravimo, nesuderinamumo intymiame gyvenime, santuokoje vaikų nesusilaukimo (neturėjimo), pažeidė CK 3.60 straipsnį, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimo standartą sprendžiant dėl šio reikalavimo, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl nepagrįstai pripažino, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas apie ieškovo kaltę (ieškovas užmezgė artimus santykius su kita moterimi), pagrindė atsakovės įrodymais, kurie patvirtina jau po santykių iširimo buvusį laikotarpį, kai jau ieškovas ir atsakovė gyveno skyrium. Aplinkybė, kad faktiškai nutrūkus šalių santykiams ieškovas užmezgė artimus santykius su kita moterimi, nebuvo ir negalėjo būti šalių santuokos iširimo priežastis.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 801 (aštuonių šimtų vieno) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. kovo 12 d. banko Swedbank AB mokėjimo nurodymu Nr. 144.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Irmantas Šulcas