9ccffcda-a95a-422f-87e9-02cd407b876a · Kauno apygardos teismas

civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-877-555/2013

Teisminio proceso Nr.2-05-3-01000-2012-6

Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė

Procesinio sprendimo kategorija 11.5.6;11.10;12.4;18.2.2;24.1;

114.11;121.18;121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, RamÅ«no Mitkaus, Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės A. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3699-752/2012 pagal ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinį atsakovei A. L. dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir už virÅ¡valandžius priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

IeÅ¡kovė prašė pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 107 straipsnio 1 dalį neteisėtu, priteisti iÅ¡ atsakovės A. L. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio - 514,92 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; 1275,04 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2011-11-28 iki 2012-02-08; 2133,24 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, įskaitant darbo užmokestį už virÅ¡valandžius, už laikotarpį nuo 2011-09-22 iki 2011-11-28 ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 102-103). Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. su atsakove sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ buvo priimta į darbÄ dirbti pardavėja, 20 valandų per savaitę, mokant 0,5 LR Vyriausybės nustatyto MMA du kartus per mėnesį. Darbdavio iniciatyva buvo nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. Dirbti pradėjo darbo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , pagal atsakovės nustatytÄ darbo grafikÄ - kas 3 dienas nuo 9 val. iki 21 val. Darbo grafikas buvo paaiÅ¡kintas žodžiu. Kadangi savaitinė darbo trukmė buvo tik 20 val. per savaitę, jau po pirmų dviejų darbo dienų ieÅ¡kovė virÅ¡ijo darbo valandų skaičių. Todėl telefonu susisiekė su darbdave ir paprašė paaiÅ¡kinti Å¡iÄ situacijÄ . Darbdavė pasiÅ«lė nuo sekančios dienos (t. y. nuo rugsėjo 24 d.) pradėti dirbti pilnu darbo krÅ«viu, t. y. 40 valandų per savaitę, mokant didesnį atlyginimÄ - 60 litų per dienÄ , pažadėjo padaryti pakeitimus darbo sutartyje. Nuo rugsėjo 24 d. iki spalio 15 d. dirbo tuo pačiu darbdavės nustatytu grafiku: kas 3 dienas,  nuo 9 val. iki 21 val. Tačiau atsakovė nepapildė darbo sutarties ir neįtraukė ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai dirbto laiko

į darbo apskaitos žiniaraštį.  Nuo 2011 m. spalio 15 d. buvo nutraukta darbo sutartis su kita dirbusia pardavėja, todėl keitėsi ieškovės darbo grafikas –

ieÅ¡kovė dirbo viena, kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 9 val. iki 18 val., o Å¡eÅ¡tadieniais nuo 9 val. iki 15 val.  Dėl tokio darbo grafiko priekaiÅ¡tų nereiÅ¡kė, nes jai buvo

pasiūlytas 900 litų atlyginimas. Už 2011 m. rugsėjo mėnesį ieškovei buvo išmokėta 127,12 Lt, spalio mėnesį buvo išmokėta 400 Lt, tačiau už dirbtus

viršvalandžius nebuvo sumokėta, taip pat visiškai negavo atlyginimo už 2011 m. lapkričio mėnesį. 2011-11-25 atsakovei priminus apie darbo užmokestį, 2011 m. lapkričio 28

d. atsakovė įteikė bandomojo periodo įvertinimo pažymÄ , kurioje buvo nurodyta, kad ji yra netinkama Å¡iam darbui ir pareiÅ¡kė nutraukianti darbo sutartį. Todėl į darbÄ ieÅ¡kovė daugiau nebeėjo. Ä®sakymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo jai nebuvo įteiktas. Kadangi su bandomojo periodo įvertinimu ieÅ¡kovė nesutiko, kreipėsi į valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių, kuri atliko patikrinimÄ . Kadangi į darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį buvo įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys, atsakovei buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda. Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, kad darbo užmokesčio žiniaraščiuose yra ne jos paraÅ¡ai.

          Â

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės pagal LR DK

107 straipsnio 1 dalį dėl nepatenkinamų iÅ¡bandymo rezultatų nutraukta nepagrįstai, į darbÄ ieÅ¡kovės negrÄ Å¾ino, nustatė, kad minėta darbo sutartis nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 1097,04 Lt (priskaityta suma) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos; 2168 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-02-08; 408,62 Lt (priskaičiuota suma) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio; 1773,88 Lt (priskaičiuota suma) už dirbtus virÅ¡valandžius, priteisė iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

Nurodė, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo LR DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsiskaitymo už darbÄ , taip pat už virÅ¡valandinį darbÄ , ieÅ¡kinio senaties taikymo pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio reikalavimui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu.

Dėl atsiskaitymo už darbÄ , taip pat už virÅ¡valandinį darbÄ .

Teismas nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktus paskaičiavimus, bendra jai priklausanti už dirbtus virÅ¡valandžius ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma yra 2293,28 Lt (b. l. 104), tačiau remdamasi savo pateiktais paskaičiavimais, ieÅ¡kovė prašė jai priteisti ne 2293,28 Lt, o 2133,24 Lt. (b. l. 103, 104). Pagal pateiktÄ paskaičiavimÄ (b. l. 104) ieÅ¡kovė paskaičiavo vidutinį neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nors toks skaičiavimas neiÅ¡mokėtam darbo užmokesčiui ir atsiskaitymui už virÅ¡valandžius, pirmosios instancijos teismo vertinimu, netaikomas. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti jai 1275,04 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ nuo 2011-11-28 (atleidimo iÅ¡ darbo) iki 2012-02-08 (įsidarbinimo kitoje įmonėje dienos). Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovė apskaičiavo pagal priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpiui tenkančias darbo valandas, imant pagal darbo sutartį numatytÄ 20 val. darbo savaitę ir skaičiuojant po 4 val. už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ . IeÅ¡kovės paskaičiavimu, priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpiu buvo 460 darbo valandų, o jos vidutinis 1 val. darbo užmokestis (įskaitant virÅ¡valandžius) darbo laikotarpiu buvo 6,13 Lt.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl ilgesnės, negu nurodytas darbo sutartyje, ieÅ¡kovės darbo laiko trukmės, atsakovė darbo grafikų teismui nepateikė, tačiau pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose žymėtos ne daugiau kaip 4 darbo val. per dienÄ , todėl pirmosios instancijos teismas

įvertinęs, kad Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius, atlikęs A. L. veiklos patikrinimÄ , nustatė, kad į darbo laiko

apskaitos žiniaraščius atsakovė pažymėjo žinomai neteisingus duomenis apie J. B. faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ ir tuo pažeidė DK 147 straipsnio

6 dalį ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos 2 p bei, kad atsakovei A. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0395-0415 ir paskirta administracinė bauda (b. l. 92, 71), kad atsakovė jai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo pagrindu paskirtos baudos neskundė, sprendė, kad ieškovė dirbo daugiau.

Teismas nurodė, kad atsakovės sudaryti ir patvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 22-24,99-101), taip pat duomenys apie ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (b. l. 8-9, 25-27) neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios, tačiau  Valstybinės darbo inspekcijos Kauno  skyriaus iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas 2012-09-07 raÅ¡te Nr. 2(SD)-13327 ir 2012-01-30 Nr. 2(SD)-1629 (b. l. 71, 92), teismas vertino kaip oficialius raÅ¡ytinius įrodymus, turinčius didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 197 straipsnio

2 dalis).

Teismo vertinimu, kasos operacijų žurnalo Nr. l duomenys neginčijamai patvirtina, kad atsakovė buvo nustačiusi ieÅ¡kovės nurodytÄ darbo laikÄ . Pagal „Z“ ataskaitas teismo paskaičiavimu, 2011 rugsėjo mėnesį nuo 22 d. iki 30 d. iÅ¡ viso greito maisto kioske buvo dirbta 100 val., iki spalio mėnesio 17 d. dirbta iÅ¡ viso 180 val., nuo spalio 18 d. dirbta 102 val., lapkričio mėnesį darbo laikas buvo toks pat, kaip ir spalio mėnesį ir nuo lapkričio mėn. 1 d. iki 25 d. buvo dirbta iÅ¡ viso 180 val. Teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , sprendė, kad raÅ¡ytinio darbo grafiko atsakovė nebuvo sudariusi ir pati greito maisto kioske pardavėja nedirbo, o ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai apie jos dirbtÄ laikÄ iÅ¡ esmės yra teisingi. Kadangi atsakovė nebuvo patvirtinusi darbo grafikų ir tinkamai neapskaitė ieÅ¡kovės dirbto laiko, visiÅ¡kai tiksliai apskaičiuoti ieÅ¡kovės darbo laikÄ , kurį ji dirbo virÅ¡ydama darbo sutartyje nustatytÄ 20 val. darbo savaitę (virÅ¡valandžius), teismo vertinimu yra sudėtinga, kadangi byloje surinktais duomenis nustatyta, kad nuo rugsėjo 22 d. iki spalio 17 d. ieÅ¡kovė dirbo su kita pardavėja, pamainomis, slenkančiu grafiku, todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės pateiktas virÅ¡valandžių ir jų apmokėjimo skaičiavimas turi bÅ«ti koreguojamas. Kadangi darbo sutartyje numatyta, kad ieÅ¡kovės darbo laikas 20 val. darbo savaitė, todėl per mėnesį ieÅ¡kovė turėjo dirbti pagal darbo sutartį  80 val. Nustatęs, kad rugsėjo mėnesį nuo 22 d. iÅ¡ viso buvo dirbama 100 valandų, iki spalio 17 d. buvo dirbama 180 valandų, o nuo 18 d. iki 30 d. 102 val., bei

180 val. lapkričio mėnesį, teismas sprendė, jog iki spalio 17 d. ieškovės dirbtas laikas turėtų būti apskaičiuojamas darbo valandas padalijus per pusę, nes ieškovė dirbo su kita pardavėja. Nuo spalio 18 d. laikė, jog visas darbo

valandas dirbo viena ieškovė, t.y. 2011 m. rugsėjo mėnesį ieškovė dirbo 50 valandų, spalio mėnesį 192 valandas, o lapkričio mėnesį 180 valandų. Kadangi

pagal darbo sutartį ieškovei priklausė dirbti 80 val. per mėnesį, teismas sprendė, kad spalio mėnesį ji dirbo 112 val. viršvalandžių, o lapkričio mėnesį

100 val. virÅ¡valandžių. Rugsėjo mėnesį (nepilnÄ darbo mėnesį) teismas rėmėsi ieÅ¡kovės paskaičiavimu ir laikė, kad ji dirbo 32 val. virÅ¡valandžių, nes nesant pateikto darbo grafiko negalėjo nustatyti, kiek laiko ji dirbo pagal darbo sutartį. Konstatavo, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ viso dirbo 244 val. virÅ¡valandžių, todėl už dirbtus virÅ¡valandžius ieÅ¡kovei, teismo vertinimu, priklausė:

2011 m. rugsėjo mėnesį už 32 val. viršvalandžių – 232,64 Lt. (32 val. x 7,27 (4,85 Lt (minimalus

valandinis atlygis nuo 2008 m. sausio 1 d.) x koefic. 1,5);

2011 m. spalio mėnesį už 112 val. viršvalandžių – 814,24 Lt. (1122 val. x 7,27 (4,85 Lt (minimalus

valandinis atlygis nuo 2008 m. sausio 1 d.) x koefic. 1,5);

2011 m. lapkričio mėnesį už 100 val. viršvalandžių – 727 Lt. (100 val. x 7,27 (4,85 Lt (minimalus

valandinis atlygis nuo 2008 m. sausio 1 d.) x koefic. 1,5). Â

BendrÄ už dirbtus virÅ¡valandžius ieÅ¡kovei priteisė sumÄ 1773,88 Lt (neiÅ¡skaičius mokesčių) (DK 193 straipsnis).

Teismas nurodė, kad nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir ieÅ¡kovės paraÅ¡as yra suklastotas, tačiau specialisto iÅ¡vadoje nebuvo nustatyta ir prieÅ¡inga aplinkybė – kad darbo užmokesčio žiniaraÅ¡tyje yra pasiraÅ¡iusi ieÅ¡kovė. Ä®vertinęs visas ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, sprendė, jog labiau tikėtina tai, kad atsakovė galutinio atsiskaitymo ieÅ¡kovei nėra iÅ¡mokėjusi. Kadangi neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis turi bÅ«ti priteisiamas neatskaičius mokesčių, todėl patenkinęs ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo, jai teismas priteisė priskaičiuotÄ 408,62 Lt darbo užmokesčio sumÄ Â (b. l. 26).

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir ieškinio senaties taikymo

Įvertinęs

byloje surinktus įrodymus teismas sprendė, kad pagal 2011 m. rugsėjo 22 d. darbo sutarties 4 punktÄ , šalys susitarė dėl 3 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpio,

iÅ¡bandymas nustatytas darbdavio iniciatyva. Bandomojo laikotarpio metu, t. y. 2011 m. lapkričio 28 d. atsakovė surašė bandomojo periodo įvertinimo pažymÄ , kurioje nurodyta, kad

ieÅ¡kovė yra netinkama darbui, nes nesilaikė darbo taisyklių: klientai buvo nepatenkinti jos bendravimu, netvarka pastovi darbo vietoje, produktus klientui pateikdavo neatitinkančius normų. (b. l. 7). Teismas nurodė, kad atsakovė pasinaudojo savarankiÅ¡ku darbo sutarties nutraukimo pagrindu ir 2011-12-01 atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo pagal LR DK 107 straipsnio 1 dalį neiÅ¡laikius bandomojo laikotarpio (b. l. 30). Spręsdamas, ar darbdavė laikėsi DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedÅ«ros – prieÅ¡ tris dienas įspėti apie darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo, teismas pripažino, kad vien 2011-11-28 bandomojo periodo įvertinimo suraÅ¡ymas joje nenurodant, kad darbo sutartis bus nutraukta, nėra tinkamas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ nurodytu pagrindu, nes DK

107 straipsnio 1 dalį numatyta darbdavio pareiga raÅ¡tu įspėti darbuotojÄ apie atleidimÄ , o ne tik apie nepatenkinamus iÅ¡bandymo rezultatus. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės atleidimo data sutapo su įspėjimo diena, tik po faktinio darbo sutarties nutraukimo atsakovė iÅ¡taisė padarytas klaidas, nukeldama atleidimo datÄ ir įformindama darbo sutarties nutraukimÄ 2011-12-01, tačiau vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė buvo atleista be iÅ¡ankstinio įspėjimo, nesudarė, teismo vertinimu, pagrindo ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu. Teismas nurodė, kad DK 107 straipsnyje įtvirtinta norma draudžia darbdaviui savivaliauti, tai yra nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, jog darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu, ir todėl jis netinka pavestam darbui. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo ne tik nuneigti ieÅ¡kovės argumentus, kad ji dirbo gerai ir jokių nusiskundimų jos darbu nebuvo, bet ir pateikti pakankamai įrodymų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti apie ieÅ¡kovės darbo trÅ«kumus. Teismas sprendė, kad atsakovė jokių tai patvirtinančių įrodymų, iÅ¡skyrus savo paaiÅ¡kinimus, nepateikė, taip pat netgi nepateikė įrodymų, kad internetinėje svetainėje „skundai lt.“ tikrai buvo kliento skundas dėl netinkamo ieÅ¡kovės aptarnavimo. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovės darbo vietoje buvo netvarka, kad ji pateikdavo klientams produktus neatitinkančius normų, - t. y. apie aplinkybes, kurios nurodytos bandomojo periodo įvertinimo pažymoje, taip pat nepagrindė aplinkybės, kad sumažėjusi apyvarta lapkričio mėnesį yra susijusi su ieÅ¡kovės darbu, o ne sÄ lygota rinkos ar kitų priežasčių. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovė neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo ir ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo buvo atleido nepagrįstai.

           Dėl ieškinio senaties taikymo

           Teismas nustatė, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. ieškovės J. B. su atsakove A. L. sudaryta darbo sutartis pagal LR DK 107 straipsnio 1 dalį (neišlaikius bandomojo laikotarpio) faktiškai buvo nutraukta

2011 m. lapkričio 28 d., o įforminta 2011 m. gruodžio 1 d, taip pat, kad dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio priteisimo ieškovė

kreipėsi į teismÄ 2012-01-24, t.y. beveik po dviejų mėnesių. Teismas atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį atmetė, nurodydamas, kad ieÅ¡kovei įsakymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo  nebuvo įteiktas, o tai, kad 2011-11-28, įteikus bandomojo periodo įvertinimo pažymÄ , ieÅ¡kovei tapo žinoma apie galimÄ atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ ir ji su tuo nesutiko bei tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių, nelaikė, jog Å¡i data yra ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti teisme pradžia.

           Dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pasekmių taikymo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo.

          IeÅ¡kovė prašė jos į darbÄ negrÄ Å¾inti, priteisti iÅ¡ atsakovės vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ - 514,92 Lt ir 1275,04 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ - nuo 2011-11-28 iki 2012-02-08, t. y. nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki jos įsidarbinimo kitoje darbovietėje.Â

 Teismas sprendė, kad šie ieškovės reikalavimai pagrįsti, todėl tenkintini.  Teismas nustatė, kad skaičiuojamasis laikotarpis šiuo atveju yra visas ieškovės

faktiškai dirbtas laikas (2011 m. rugsėjo 22 d. - 2011 m. lapkričio 28 d.), per kurį faktiškai dirbta 50 val. rugsėjo mėnesį, 192 valandas spalio

mėnesį, 180 valandų lapkričio mėnesį, t. y. 412 val., o per šį laikotarpį ieÅ¡kovei priskaičiuota 927, 26 Lt draudžiamųjų pajamų (b. l. 10) ir 1773,88 Lt už virÅ¡valandžius, visas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis yra 2701,14 Lt, o vidutinis darbo valandos užmokestis yra 6,56 Lt (LR Vyriausybės Nutarimo Nr. 650 6.3 p., 6.4 p.). Nustatęs, kad ieÅ¡kovė dirbo 6 darbo dienų savaitės režimu, o darbuotojo vidutinis darbo užmokestis iÅ¡eitinei iÅ¡mokai ar kitoms iÅ¡mokoms gauti, kai darbuotojo faktiÅ¡kai dirbama darbo diena (pamaina) yra trumpesnė arba ilgesnė negu normalios trukmės, apskaičiuojamas imant vidutinį vienos darbo dienos užmokestį ir dauginant iÅ¡ metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus ( LR Vyriausybės Nutarimo Nr. 650 6.9 p.), ir pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintÄ vidutinį mėnesio darbo valandų skaičių (2010-12-27 įsak. Nr. A1-623), esant Å¡eÅ¡ių darbo dienų savaitei vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius yra 25,3 dienos, 167,4 darbo valandos, todėl nurodė, kad ieÅ¡koves vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 43,36 Lt (6,56 Lt./per val. x 6,61 val./ per dienÄ ), o vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 1097,04 Lt. ( 43,36 Lt. x 25,3 d) ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydis nustatė 1097,04 Lt. Nustatęs, kad nuo ieÅ¡kovės atleidimo iki jos įsidarbinimo kitoje darbovietėje (nuo 2011-12-01 iki 2012-02-08) buvo 50 darbo dienų, jai priteisė 2168 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ .Â

Teismas pilnai patenkinęs ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

          Â

Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-18 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Nurodė, kad teismas atsisakė taikyti ieÅ¡kinio senatį, spręsdamas, kad atsakovė netinkami vykdė pareigÄ informuoti darbuotojÄ - ieÅ¡kovę apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, t.y. 2011-11-28 bandomojo periodo įvertinimo pažymos įteikimÄ vertino ne kaip dokumentÄ ,  nuo kurio pradedamas skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties terminas. Be to, teismas vadovaudamasis teismų praktika nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga turi bÅ«ti pradėta skaičiuoti nuo įsakymo apie atleidimÄ gavimo momento. Mano, kad tokie teismo argumentai yra netinkami. Nurodo, kad įstatymų leidėjas nenumato darbdaviui pareigos atleidžiant asmenį iÅ¡ darbo priimti dokumentÄ - įsakymÄ . Nagrinėjamu atveju, tokiu dokumentu, žyminčiu apie atleidimÄ iÅ¡ darbo yra darbo sutartis. Teismas neįvertino ieÅ¡kovės duotų parodymų apie atleidimo aplinkybes - ieÅ¡kovė neginčijo fakto, kad atsakovė jai liepė ateiti į darbÄ po pažymos įteikimo t.y. po 2011-11-28, po iÅ¡eiginių dienų, kad bÅ«tų sutvarkyti visi dokumentai, t.y. padarytos atžymos darbo sutartyje apie jos atleidimÄ ir bÅ«tų visiÅ¡kai atsiskaityta. Å io darbdavės praÅ¡ymo ieÅ¡kovė nevykdė, todėl teismas tokius ieÅ¡kovės veiksmus turėjo vertinti kaip vengimÄ priimti darbo sutarties nutraukimÄ (atleidimÄ iÅ¡ darbo) patvirtinantį dokumentÄ . Pagal teismų praktikÄ vien kreipimasis į kompetentingas institucijas dėl aplinkybių ar sÄ lygų, susijusių su darbo ginčais iÅ¡aiÅ¡kinimo nėra pakankamas, kad taptų svarbia priežastimi praleisti ieÅ¡kinio terminÄ kreiptis į teismÄ .

Dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir pasekmių taikymo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo.

Apeliantės nuomone, teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė DK 107 straipsnio l dalies nuostatas. Darbo kodeksas nereglamentuoja konkrečios tvarkos, kaip patikrinti ar darbuotojas iÅ¡laikė iÅ¡bandymÄ , jeigu Å¡alys papildomai nesusitarė dėl kitokių įstatymams neprieÅ¡taraujančių iÅ¡bandymo kriterijų, darbdavys savo nuožiÅ«ra sprendžia ar darbuotojas tinka pavestam darbui, nes tai yra darbdavio prerogatyva. Byloje nėra nustatyta papildomų susitarimo sÄ lygų tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, vadinasi teisė spręsti kokiais kriterijais nustatoma ar tinkamas asmuo darbui ar ne tenka atsakovei. AiÅ¡kių skiriamųjų priežasčių, kuriomis remiantis darbdavys gali pripažinti iÅ¡bandymo rezultatus nepatenkinamais DK 107 straipsnyje nėra numatyta. Pagal teismų praktikÄ , teismas privalėjo nustatinėti ar buvo pakankamas pagrindas asmenį atleisti iÅ¡ darbo ar ne, t. y. ar darbdavio iÅ¡galvotos, ar objektyviai esančios aplinkybės lemia apsisprendimÄ nutraukti darbo sutartį DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus apie ieÅ¡kovės netinkamumÄ dirbti - paaiÅ¡kino, kad internete pateikta informacija nėra įrodymas ir jo pateikti teismui negalima, o vėliau sprendime nurodė, kad atsakovė teismui nepateikė duomenų apie internetiniame puslapyje iÅ¡dėstytus nusiskundimus, be to, nepagrįstai liudytojos R. K. parodymus laikė subjektyviais ir juos atmetė. Teismas nurodydamas, kad nėra įrodymais nustatyta darbo trÅ«kumų, vadovavosi tuo, kad bandomuoju laikotarpiu privalomai turi bÅ«ti nustatomi darbo trÅ«kumai ar kitos aplinkybės, kurių reikalauja DK 129 straipsnio 2 dalis. Tokiu bÅ«du teismas perėmė darbdavio prerogatyvÄ spręsti ar darbuotojas tinkamas darbui ar ne ir visiÅ¡kai ignoravo tas faktines aplinkybes, dėl kurių atsakovė gali spręsti ar darbuotojas tinkamas DK 107 straipsnio l dalies prasme.

Dėl virÅ¡valandinio darbo ir atsiskaitymo už darbÄ .

           Teismas sprendimÄ , kad ieÅ¡kovė dirbo virÅ¡valandžius, padarė remdamasis raÅ¡ytiniais įrodymais - kasos operacijų žurnalo Nr. 1 duomenimis, darbo žiniaraščiais, oficialių institucijų raÅ¡tais ir liudytojo K. V. parodymais. Konstatavo, kad atsakovė pildydama žurnalus privalėjo nurodyti, kad dirbo kaip darbuotoja kartu su ieÅ¡kove, kaip to reikalauja 2004-01-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 78 patvirtinta darbo apskaitos pildymo tvarka. Tačiau apeliantės nuomone, teismas visiÅ¡kai ignoravo tÄ aplinkybę, kad atsakovė yra darbdavė. Minėtoje Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje privalomai turi bÅ«ti nurodytas tik darbuotojų darbo grafikas, todėl teismo argumentas, kad atsakovė privalėjo nurodyti savo darbo laikÄ yra niekinis. Taip pat nurodo, kad duomenų apie tai, kad atsakovė pavedė ar su jos žinia ieÅ¡kovė dirbo virÅ¡valandžius teisme nepateikta. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė darbo sutarties galiojimo laikotarpyje jokių pretenzijų dėl darbo apskaitos nereiÅ¡kė, o pateiktame ieÅ¡kinyje nurodytus faktus, kad dirbo virÅ¡valandžiu reikia laikyti kaip kerÅ¡tÄ darbdaviui ir pasipelnymÄ iÅ¡ jo. Kadangi įstatymų leidėjas darbdaviui nenustato pareigos laikyti ir saugoti darbo grafikus nustatytÄ laikÄ , todėl teismas negali reikalauti, kad bÅ«tų saugomi ir pateikti darbo grafikai. Darbo apskaitos žiniaraÅ¡tis yra tas dokumentas, kuris privalomai turi bÅ«ti saugojimas, o teismui jie yra pateikti. Taip pat teismas ignoravo aplinkybę, kad atleidimo dienÄ su ieÅ¡kove buvo pilnai atsiskaityta. Tai įrodo atlyginimų skaičiavimo ir mokėjimo žiniaraÅ¡tis, kad iÅ¡mokėtas už lapkričio mėnesį atlyginimas bei nuo įspėjimo apie atleidimÄ ir atleidimo dienos, iÅ¡mokėtas atlyginimas 74,85 Lt už tris dienas, pervedant į ieÅ¡kovės banko asmeninę sÄ skaitÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, kad teismas pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino Å¡alių pateiktus įrodymus byloje ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Nurodo, kad apeliantė su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, kuriomis atmestas reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nors Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Taip pat nurodo, kad teismas patikrino, ar atsakovė - kaip darbdavė, turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, jog ieÅ¡kovė neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo. Teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovė turėjo ne tik nuneigti ieÅ¡kovės argumentus, kad ji dirbo gerai ir jokių nusiskundimų jos darbu nebuvo, bet ir pateikti pakankamai įrodymų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti apie ieÅ¡kovės darbo trÅ«kumus, tačiau atsakovė jokių, patvirtinančių ieÅ¡kovės darbo trÅ«kumus įrodymų, iÅ¡skyrus savo paaiÅ¡kinimus, nepateikė. IeÅ¡kovės nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl teismo padarytos iÅ¡vados, kad teismo iniciatyva apklaustos liudytojos R. K. parodymus teismas įvertino kaip subjektyvius. Tam, kad Å¡ios liudytojos parodymai bÅ«tų objektyvÅ«s, atsakovei nebuvo jokių kliūčių, gavus informacijÄ iÅ¡ liudytojos, patikrinti, ar iÅ¡ tiesų buvo tokie ieÅ¡kovės darbo trÅ«kumai, juos patikrinti, įvertinti nusiskundimų pagrįstumÄ , suraÅ¡yti patikrinimo aktÄ , o tik tuomet jais remtis kaip patikimais. Taip pat apeliaciniame skunde apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje yloje Nr. 3K-3-328/2011, tačiau Å¡io ginčo faktinės aplinkybės dėl virÅ¡valandinio darbo fakto nesutampa, todėl apeliacinio skundo motyvai negali bÅ«ti laikomi pagrįstais minėtos, kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtos bylos kontekste.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Ä®statymas ieÅ¡kinio senatį apibrėžia kaip įstatymų nustatytÄ laiko tarpÄ (terminÄ ), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (DK 27 straipsnio 1 dalis). Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). DK 297 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d., 2012 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XI-2127) nustatyta, kad jei darbuotojas, nesutinka su bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų pakeitimu, nuÅ¡alinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iÅ¡ darbo, per vienÄ mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio

5 dalis). CK nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo (nebuvimo) klausimÄ , vadovaujasi bendraisiais teisinių santykių reguliavimo principais, atsižvelgia į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, Å¡alies elgesį, kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2004; kt.).

Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nebuvo tinkamai supažindinta su darbo sutarties nutraukimu, t. y. nelaikė 2011-11-28 bandomojo periodo įvertinimo pažymos ieÅ¡kovei įteikimo iÅ¡samia informacija apie atleidimo iÅ¡ darbo faktÄ .

Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kinio reikalavimui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu. Nurodo, kad ieÅ¡kovė apie darbo sutarties nutraukimÄ sužinojo 2011-11-28, Å¡io fakto neginčijo, o kadangi įstatymo leidėjas nenumato pareigos darbdaviui atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo priimti įsakymÄ , todėl dokumentu, žyminčiu apie atleidimÄ iÅ¡ darbo yra darbo sutartis, pagal kuriÄ ginčo darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta 2011-12-01. Pažymi, kad ieÅ¡kovė nevykdė atsakovės praÅ¡ymo atvykti sutvarkyti visų dokumentų, t.y. padaryti atžymos darbo sutartyje apie jos atleidimÄ iÅ¡ darbo ir visiÅ¡kai su ieÅ¡kove atsiskaityti.

DK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad

darbo sutartis turi bÅ«ti sudaryta raÅ¡tu pagal pavyzdinę formÄ . Å io kodekso normų nenustatyta, kokia forma

darbo sutartis nutraukiama, tačiau imperatyvus reikalavimas darbo sutartį sudaryti raÅ¡ytine forma lemia tai, kad darbo sutarties nutraukimo įforminimas turi bÅ«ti atliekamas tokia pačia – raÅ¡ytine – forma; Å¡ių reikalavimų laikymasis neturi pažeisti darbuotojo teisių. Byloje nenustatyta, kad dėl ginčo darbo sutarties nutraukimo pagrindo atsakovė yra priėmusi įsakymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo ir jį įteikusi ieÅ¡kovei, į bylÄ pateiktoje darbo sutartyje (b. l. 30, t.

1) ieÅ¡kovė nėra pasiraÅ¡iusi dėl jos nutraukimo. Taigi nenustatyta, kad apie darbo sutarties nutraukimÄ , jo pagrindÄ buvo informuota ieÅ¡kovė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovės įteikta ieÅ¡kovei 2011-11-28 bandomojo periodo įvertinimo pažyma yra informacinio pobÅ«džio (joje nėra net pažymėta apie ketinimÄ nutraukti darbo sutartį), ir negali bÅ«ti vertinama, kaip įrodymas (dokumentas), patvirtinantis darbo sutarties nutraukimo faktÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ apie šį faktÄ .

Atsakovė nurodo, kad bandomojo periodo įvertinimo pažymÄ ieÅ¡kovei iÅ¡siuntė ir paÅ¡tu ieÅ¡kovės nurodytu adresu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡i pažyma yra tik informacinio pobÅ«džio, bei atsakovei nepateikus jokių įrodymų, jog konkrečiais veiksmais bei dokumentais siekta ieÅ¡kovei praneÅ¡ti apie ginčo darbo sutarties nutraukimÄ , nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė vengė juos priimti ar pasiraÅ¡yti, todėl  kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ieÅ¡kovė vengė priimti darbo sutarties nutraukimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kas yra prilyginama jo gavimui.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad kreipimasis į kompetentingas institucijas dėl aplinkybių ar sÄ lygų, susijusių su darbo ginčais iÅ¡aiÅ¡kinimo, nėra aplinkybė, kuri taptų priežastimi praleisti ieÅ¡kinio terminÄ kreiptis į teismÄ , tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal teismų praktikÄ , vien abstraktaus sužinojimo apie įvykusį darbo santykių pasibaigimÄ nepakanka tam, kad darbuotojas galėtų ginti savo teises ar teisėtus interesus teisme.

Tik atleidimo iš darbo teisinio pagrindo ir kitų reikšmingų aplinkybių, darbdavio nurodytų įsakyme dėl tokio darbuotojo atleidimo iš darbo, sužinojimas lemia galimybę darbuotojui ginti savo teises pareiškiant ieškinį teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir jo pasekmių taikymo.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė DK 107 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl  nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, turėjusi pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo tuo pagrindu pripažindamas ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu.

IÅ¡bandymas yra tam tikras terminas, darbo sutarties Å¡alių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sÄ lygos tinka jam ( DK

105 straipsnio 1 dalis). Darbo sutarties sÄ lyga dėl iÅ¡bandymo yra tik viena iÅ¡ darbo sutarties papildomųjų sÄ lygų ( DK 95 straipsnio 4 dalis). Nuo Å¡ios sÄ lygos priklauso ne darbo sutarties galiojimas, bet tik paprastesnė darbo sutarties nutraukimo tvarka, t. y. jei iÅ¡bandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, tai darbdavys, pripažinęs, kad iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami, iki iÅ¡bandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ tris dienas, ir nemokėti Å¡iam iÅ¡eitinės kompensacijos (DK 107 straipsnio 1 dalis).

Å ios normos turinys leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡bandymo rezultatų vertinimas, kai iÅ¡bandymas nustatytas darbdavio

iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobÅ«dis:

darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti,

ar darbas yra priimtinas (kai iÅ¡bandymas nustatytas darbuotojo praÅ¡ymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestÄ

darbÄ (kai iÅ¡bandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iÅ¡ darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismÄ , darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iÅ¡ tiesų neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. NeigiamÄ iÅ¡bandymo rezultatÄ darbdavys gali įrodinėti visomis CPK

177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau

nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymÄ ir darbo teisinių santykių

sutartinį pobÅ«dį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad darbuotojas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. L.–P. v. UAB „Wellman“, byla Nr. 3K-3-1012/2000; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos

telekumunikacijos, byla Nr. 3K-3-318/2008; kt.). Toks pripažinimas laikytinas pagrįstu ir yra teisėtas, jeigu darbdavys pateikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad per iÅ¡bandymo laikotarpį darbuotojas netinkamai atliko darbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

J. v. UAB „V. V. P.“, Nr. 3K-3-154/2005).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai nustatinėjo ir tyrė su ieškovės atleidimu susijusias aplinkybes, įvertindamas visus byloje pateiktus įrodymus – pasisakė dėl bandomojo periodo įvertinimo pažymos turinio, jos įteikimo ieškovei aplinkybių, atsakovės DK įspėjimo tvarkos nesilaikymo, taip pat teismas pasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių – dienos apyvartos

mažėjimo, ieškovės netinkamo elgesio aptarnaujant klientus, bei liudytojos R. K. parodymų, kuriuos teismas atmetė kaip subjektyvius ir sudarančius

pagrindÄ daryti tik prielaidas dėl ieÅ¡kovės darbo trÅ«kumų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybės, kad buvo pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieÅ¡kovė neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo. Â

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentÄ , kad teismas sprendime išėjo už teismui įstatymo suteiktų ribų nustatinėjo, ar darbuotoja - ieÅ¡kovė tinkama darbui dirbti pardavėja. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis teismų praktika, tik patikrino, ar darbdavys – atsakovė, turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, jog darbuotojas – ieÅ¡kovė,  neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo, tačiau neperėmė darbdavio prerogatyvos spręsti ar darbuotojas tinkamas darbui ar ne.

Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Å ie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK

1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Nors apeliantė ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.

 Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , laikėsi teismų praktikoje suformuluotų DK 107 straipsnio taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklių ir patikrino, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad darbuotojas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo. Atsakovė, remdamasi visomis įrodinėjimo

priemonėmis, įtvirtintomis CPK 177 straipsnyje, neįrodė, kad ieškovė neišlaikė išbandymo.

Dėl virÅ¡valandinio darbo ir atsiskaitymo už darbÄ .

Apeliantė nesutinka su teismo įvertinimu byloje esančių įrodymų dėl ieÅ¡kovės dirbto darbo trukmės ir tuo pagrindu padarytų iÅ¡vadų dėl virÅ¡valandinio darbo iÅ¡ esmės bei dėl atsiskaitymo su ieÅ¡kove nuo įspėjimo apie atleidimÄ iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos.

CPK 185 straipsnis įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus visapusiÅ¡kai. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra pabrėžta, kad, vertinant įrodymus, bÅ«tina atsižvelgti į bylos specifikÄ . Ä®rodymų vertinimo specifikÄ darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali bÅ«ti panaudoti kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, tvarkymÄ yra atsakingas darbdavys. Darbdavys, tvarkydamas įmonės dokumentacijÄ savo nuožiÅ«ra, gali nurodyti duomenis, kurie yra iÅ¡imtinai naudingi jam ir, atitinkamai, nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnė Å¡alis ekonomine, socialine prasme. Darbuotojas, net ir žinodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbÄ , gali nereikÅ¡ti darbdaviui jokių pretenzijų. Ä® Å¡iÄ darbo bylų specifikÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumÄ bei paskirstant įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nurodytÄ Ä¯rodymų vertinimo specifikÄ darbo bylose,  įvertino ne tik atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieÅ¡kovės darbo laiko trukmės fiksavimÄ (žymėjimÄ ), duomenis apie ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (tame tarpe ir už tris darbo dienas 74,85 Lt iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ ), bet ir, vertindamas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas 2012-09-07 raÅ¡te Nr. 2(SD)-13327 ir 2012-01-30 Nr. 2(SD)-1629, jas vertino kaip oficialius raÅ¡ytinius įrodymus, turinčius įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Kaip nustatyta darbo inspekcijos, darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis buvo vedamas pačios atsakovės, į jį buvo įraÅ¡yti faktinio darbo neatitinkantys duomenys, todėl teismas pagrįstai laikė darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį nepatikimu įrodymu, juo nesivadovavo nustatydamas ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ ir iÅ¡ teismo sprendime įvertintų įrodymų visumos padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad raÅ¡ytinio darbo grafiko atsakovė nebuvo sudariusi ir pati greito maisto kioske pardavėja nedirbo, o ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai apie jos dirbtÄ laikÄ iÅ¡ esmės teisingi. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, todėl jo nustatyti faktai yra labiau tikėtini kaip faktiÅ¡kai egzistavę (CPK 185 straipsnis), ko pasėkoje pagrįstai pakoregavo ieÅ¡kovės pateiktÄ virÅ¡valandžių ir jų apmokėjimo skaičiavimÄ ir konstatavo, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ viso dirbo 244 val. virÅ¡valandžių.

Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atleidimo dienÄ su ieÅ¡kove buvo pilnai atsiskaityta, 74,85 Lt atlyginimas už tris dienas – nuo įspėjimo apie atleidimÄ iki atleidimo dienos, pervedant į ieÅ¡kovės asmeninę sÄ skaitÄ . CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal bylos duomenis, atsakovė nėra pateikusi nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovė pervedė 74,85 Lt atlyginimo į ieÅ¡kovės asmeninę sÄ skaitÄ , todėl teisėjų kolegija laiko nepagrįstu aukščiau nurodytÄ apeliacinio skundo argumentÄ .

 Apeliaciniu skundu atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų išmokų, susijusių su darbo santykiais, dydžio bei viršvalandžių kiekio,  todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad reikalavimas dėl viršvalandžių yra pagrįstas, jų dydžio detaliau neanalizuoja.

           Vadovaudamasi aukščiau nurodytu, kolegija sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykiams reglamentuoti taikytinas materialiosios teisės normas, visapusiÅ¡kai bei iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , padarė pagrįstas iÅ¡vadas, todėl apeliacinis

skundas atmestinas, skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas  (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovei priteista iÅ¡ atsakovės 2168 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-02-08, tikslintina, nurodant, jog  priteista 2168 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-02-08 (DK  297 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ , patikslinant sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimo, nurodant: priteisti iÅ¡ atsakovės A. L. ieÅ¡kovei J. B. 2168 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-02-08. Â

Teisėjai                                                                      Dalė

Burdulienė

                                                                                               Ramūnas

Mitkus

                                                                                               Egidijus

Tamašauskas