9ccfd697-709b-49db-9fcf-8be10c0dae77 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Z                                                                                                                                                         NuorašasPranešėja L.Gurevičienė                                                                               Byla Nr. 1A-578-149/2014Teisėjas R.Prašmuntas                                                 Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00617-2011-5                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                  1.1.7.1;1.1.8.1.;2.4.5.;2.4.6.4.1.;2.4.7.

                                                                                                                       VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Algimanto Valantino, Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui, nuteistajam P. J. ir gynėjui advokatui Rostislavui Polubianko, iÅ¡teisintajam P. J. ir jo gynėjui advokatui Eduardui Zaleskiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroro ir nuteistojo P. J. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-05 nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 233 str. 1 d. ir nuteistas vieneriems metams laisvės atėmimo.  Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d.

Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ Â 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, kuria P. J. panaikintas bausmės vykdymas ir jis pasiųstas vykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi subendrintÄ pagal ankstesnius nuosprendžius 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, paskirta P. J. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 10 (deÅ¡imt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.Å iuo nuosprendžiu P. J. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d. iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

P. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m., vasario mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , po to, kai A. T. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie P. J. padarytus nusikalstamus veiksmus byloje Nr. 87-1-103-11, kurioje P. J. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 str. 1 d., atėjo į A. T. namus, esančius Trakų r. Strėvos k., ir grasindamas A. T., kad jam geruoju nesi-baigs, reikalavo pakeisti parodymus P. J. naudai, sakė, kad dar kartÄ atvažiuos. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ 2011 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , atvažiavo nenustatytu automobiliu prie A.

T. namų, esančių Trakų r., Strėvos k., ir grasindamas, kad A. T. geruoju nesibaigs, reikalavo, kad A. T. pakeistų parodymus P. J. naudai, t.y. sakytų, kad įvykio metu buvo girtas arba apsvaigęs nuo narkotikų ir dėl to nieko neatsimena. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ 2011 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , atvažiavo prie A. T. namų, esančių Trakų r., Strėvos k., ir prašė, kad A. T. pakeistų parodymus jo naudai ir sakytų, kad jis yra nestabilios psichikos arba dėl motinos ligos iÅ¡ vakaro vartojo raminamuosius vaistus ir dėl to davė neteisingus parodymus, Po P. J. iÅ¡sakytų grasinimų tikslu priversti A.

T. pakeisti parodymus P. J. naudai, 2011 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , apie 23.30 val. jo brolis P. J. atėjo prie A. T. namų, esančių Trakų r., Strėvos k., kumščiu daužė į langÄ ir reikalavo, kad A. T. iÅ¡eitų pakalbėti dėl brolio P. J.. Nukentėjusiajam neišėjus į laukÄ Â grasino, kad jeigu A. T. nepakeis parodymų P. J. naudai ir brolį nuteis, tai jis ras bÅ«dų susidoroti- nuÅ¡aus kaip kaimynų Å¡unį. Po kelių dienų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , sutikęs A.

T. kelyje Strėvos kaime, Trakų raj., P. J. grasino A. T. nuÅ¡auti, jeigu Å¡is nepakeis parodymų, dėl ko nukentėjusysis iÅ¡sigandęs dėl savo gyvybės buvo priverstas iÅ¡sikraustyti gyventi į Trakų r., TolkiÅ¡kių k. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. rugsėjo 4 d. apie 9.48 val., dienÄ prieÅ¡ teismo posėdį byloje, kurioje P. J. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 str. 1 d. ( teismo posėdis buvo paskirtas 2011-09-05), P. J. paskambino iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono į A.

T. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir reikalaudamas pakeisti parodymus savo naudai, grasino nukentėjusiajam, kad jei jis teismo posėdžio metu nepakeis parodymų, tai bus nuÅ¡autas kaip kaimynų Å¡uo. Po to perdavė telefonÄ savo broliui P. J., kuris grasino A. T. susidorojimu sakydamas, kad jeigu bus nuteistas jo brolis P. J., tai A. T. negyvens ir bus sudegintas jo automobilis. Tokiu bÅ«du P. J. veikdamas bendrai su P. J., panaudodamas psichinę prievartÄ , t.y. grasindamas fiziniu susidorojimu ir turto sunaikinimu, siekė paveikti liudytojÄ A.

T., t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 233 str. 3 d.Pirmosios instancijos teismui perkvalifikavus P. J. padarytÄ veikÄ , jam buvo pakeistas kaltinimas iÅ¡ LR BK 233 str. 3 d. į 233 str. 1 d. Tokį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad P. J. veikoje nėra surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių P. J. kaltę įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ Â numatytÄ LR BK 233 straipsnio 3 dalyje. Teismas nurodė, kad Å¡io straipsnio kvalifikuojantis požymis yra smurto ar kitokios prievartos panaudojimas.

Teismas, pripažindamas, kad P. J., siekdamas paveikti nukentėjusįjį A. T. pakeisti savo kaip liudytojo parodymus, įvykdė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Â LR BK 233 straipsnio 1 dalyje, tuo pat konstatuoja, kad P. J. veika pagal LR BK 233 straipsnio 3 dalyje nėra įrodyta. Nors pats kaltinamasis visiÅ¡kai neigia bet kokį poveikį nukentėjusiajam, tačiau teismas vertindamas turimus byloje įrodymus, o bÅ«tent nukentėjusiojo pateiktus garso įraÅ¡us, mano, kad P. J. veiksmai atitinka bÅ«tent  LR BK 233 straipsnio 1 d. sudėtį.

Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, t.y. nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius minėtame BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus ar teigti kitÄ melagingÄ informacijÄ . Nurodyto nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikÅ¡mės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslÄ .P. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. liepos mėnesį, po to, kai 2011 m, vasario mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , P. J. buvo atėjęs į A.

T. namus, esančius Trakų r. Strėvos k., ir grasindamas A. T., kad jam geruoju nesibaigs, reikalavo pakeisti parodymus P. J. naudai, sakė, kad dar kartÄ atvažiuos. Ir kai 2011 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , P. J. atvažiavo nenustatytu automobiliu prie A. T. namų, esančių Trakų r. ,Strėvos k., ir grasindamas, kad jam geruoju nesibaigs, reikalavo, jog A. T. pakeistų parodymus P. J. naudai, t.y. sakytų, kad įvykio metu buvo girtas arba apsvaigęs nuo narkotikų ir dėl to nieko neatsimena, ir kai 2011 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , P. J. atvažiavo prie A.

T. namų, esančių Trakų r. , Strėvos k., ir prašė, kad A. T. pakeistų parodymus jo naudai ir sakytų, kad jis yra nestabilios psichikos arba dėl motinos ligos iÅ¡ vakaro vartojo raminamuosius vaistus ir dėl to davė neteisingus parodymus, P. J.,  ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ ,  apie 23.30 val. atėjo prie A. T. namų, esančių Trakų r., Strėvos k., kumščiu daužė į langÄ ir reikalavo, kad A. T. iÅ¡eitų pakalbėti dėl brolio P. J.. Nukentėjusiajam neišėjus į laukÄ Â grasino, kad jeigu A.

T. nepakeis parodymų P. J. naudai ir brolį nuteis, tai jis ras bÅ«dų susidoroti – nuÅ¡aus kaip kaimynų Å¡unį. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , po kelių dienų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , P. J., sutikęs A. T. kelyje Strėvos kaime, Trakų raj., grasino A. T. nuÅ¡auti, jeigu Å¡is nepakeis parodymų, dėl ko nukentėjusysis iÅ¡sigandęs dėl savo gyvybės buvo priverstas iÅ¡sikraustyti gyventi į Trakų r., TolkiÅ¡kių k. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. rugsėjo 4 d. apie 9.48 val., dienÄ prieÅ¡ teismo posėdį byloje, kurioje P. J. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 str. 1 d. (teismo posėdis buvo paskirtas 2011-09-05), P. J. paskambinus iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono A.

T. ir pareikalavus pakeisti parodymus jo naudai, pagrasinus nuketėjusiajam, kad jei jis teismo posėdžio metu nepakeis parodymų, tai bus nuÅ¡autas kaip kaimynų Å¡uo, P. J. paėmęs iÅ¡ P. J. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , grasino A. T. susidorojimu, sakydamas, kad, jeigu bus nuteistas jo brolis P. J., tai A. T. negyvens ir bus sudegintas jo automobilis. Tokiu bÅ«du, P. J. veikdamas bendrai su P. J., panaudodamas psichinę prievartÄ , t.y. grasindamas fiziniu susidorojimu ir turto sunaikinimu, siekė paveikti liudytojÄ A.

T., t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 233 str. 3 d. Teismas iÅ¡teisino P. J., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad byloje nustatyta, jog tarp kaltinamojo P. J. ir nukentėjusiojo A. T. iÅ¡ ankščiau yra susiklosčiusi asmeninė nesantaika, kuri galėjo įtakoti ir nukentėjusiojo parodymų objektyvumui. Teismo manymu, vien nukentėjusiojo A. T. parodymai, kad P. J. jam grasino, kad jam geruoju nesibaigs reikalavo, kad A.

T. pakeistų parodymus P. J. naudai, kumščiu daužė į langÄ ir reikalavo, kad A. T. iÅ¡eitų pakalbėti dėl brolio P. J., nėra pakankami, kadangi jie neparemti jokia kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teismas nevertina liudytojos A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kadangi teisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. J., kuri yra VÅ¡Ä® Trakų pirminės sveikatos priežiÅ«ros gydytoja, patvirtino, kad A. T. nustatytas specialus nuolatinis slaugos poreikis ir progresuojanti senatvinė dimensija nustatyta dar 2009-08-26 su psichikos patologiniais sutrikimais.

Taigi, tokie liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu asmeniui, turinčiam psichikos patologinių sutrikimų, teismo yra nevertintini.Liudytojo M. D. parodymais teismas taip pat nesivadovavo ir jų nevertino, nurodydamas, kad, Å¡iam liudytojui iÅ¡vykus į užsienį, teismas neturėjo galimybės jo apklausti teisminio tyrimo metu. Apeliaciniu skundu Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroras praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-05 nuosprendį dalyje dėl P. J. iÅ¡teisinimo ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 233 str. 3 d. ir nuteisti jį 50 parų areÅ¡to. 2014-05-05 Trakų r. apylinkės priimtÄ nuosprendį dalyje, kurioje P. J. nuteistas pagal LR BK 233 str. 1 d. pakeisti:

P. J. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ LR BK 233 str. 1 d. į LR BK 233 str. 3 d. ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 1 metus 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡teisintojo P. J. parodymų nesiejo su kita bylos medžiaga – kitais įrodymais, kurie patvirtina, kad P. J. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , be to, teismas apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatęs faktines aplinkybes, padarė klaidingas iÅ¡vadas, kurios prieÅ¡tarauja teismo nustatytoms aplinkybėms.

Teismo išvada, kad tarp kaltinamojo P. J. ir nukentėjusiojo A. T. iš ankščiau yra susiklosčiusi asmeninė nesantaika, kuri galėjo įtakoti ir nukentėjusiojo parodymų objektyvumui, yra nepagrįsta, nepamatuota, neargumentuota. Nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad jų tarpusavio santykiai pašlijo būtent dėl Prano ir P. J. neteisėtų veiksmų, kurie buvo nukreipti prieš nukentėjusįjį, kad pastarasis pakeistų savo parodymus baudžiamojoje byloje, dėl ko pastarasis kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tokiu bÅ«du, apelianto teigimu, konflikto iniciatoriai ir buvo Pranas ir P. J., todėl tai negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas nesiremti nukentėjusiojo parodymais. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo A. T. parodymus patvirtina kita bylos medžiaga, o bÅ«tent, pateikti garso įraÅ¡ai nukentėjusiojo pokalbio su P. J.. Be to, mano, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo M. D. parodymais ir jų nevertino, nurodydamas, kad Å¡iam liudytojui iÅ¡vykus į užsienį teismas neturėjo galimybės jo apklausti teisminio tyrimo metu.

Sutinka su teismo iÅ¡vada toje dalyje, kad nebuvo galimybės teisminio nagrinėjimo metu jo apklausti dėl objektyvių priežasčių, dėl ko buvo pagarsinti jo parodymai. Tačiau nesutinka su teismo iÅ¡vada tame, kad Å¡ie parodymai nevertintini ir jais visiÅ¡kai negalima vadovautis. Pažymi, kad M. D. parodymai negali bÅ«ti pagrindas ir negalima jais remtis, sprendžiant Prano ir P. J. kaltės klausimÄ , tačiau Å¡ie parodymai patvirtina nukentėjusiojo A. T. parodymų patikimumÄ , kadangi liudytojo M.

D. nurodytos aplinkybės pilnai atitinka bei patvirtina A. T. parodymus, į kÄ teismas neatkreipė dėmesio. Be to, apelianto teigimu, M. D. parodymus, kaip ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina bylos medžiaga – bylos, kurioje nukentėjusiuoju buvo pripažintas M. D. ir dėl kurios Pranas ir P. J. vertė duoti melagingus parodymus, bylos dokumentai. Teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino liudytojos A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nurodydamas, kad teisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M.

J., kuri yra VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros gydytoja, patvirtino, kad A. T. nustatytas specialus nuolatinis slaugos poreikis ir progresuojanti senatvinė dimensija nustatyta dar 2009-08-26 su psichikos patologiniais sutrikimais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, duomenų, kad liudytoja A. T. apklausos metu buvo nepakaltinama, byloje nėra. Liudytoja M. J. parodė, kad nuo 2009 atliktas psichologinis tyrimas, kuris nustatė, kad A. T. buvo apsunkinto kontakto, vidutinio sunkumo. Liga progresavo, gilėjo silpnaprotystė, savęs apsitarnavimas sunkėjo.

Nei liudytoja M. J., nei byloje surinkti duomenys, neleidžia konstatuoti, kad A. T. apklausos metu sirgo psichine liga ir buvo nepakaltinama. Be to, teismui kilus abejonių, dėl jos bÅ«klės apklausos metu, teismui kilusias abejones, buvo galima paÅ¡alinti apklausiant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , kuris apklausinėjo A. T. apie pastarosios apklausos aplinkybes. Todėl mano, jog nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad P. J. kaltė buvo grindžiama vien A. T. parodymais ir jie yra nepakankami. Pažymi, kad teismas nevertino kaltinamųjų parodymų, kaip gynybos versijos, nors iÅ¡ bylos medžiagos darytina iÅ¡vada, kad tiek Povilas, tiek P. J. savo kaltę neigė, neigdami akivaizdžias aplinkybes, kurios buvo paneigtos teisminio nagrinėjimo metu.

P. J. neigė, kad garso įraše buvo užfiksuotas jo balsas, dėl ko buvo paskirta teismo fonoskopinė ekspertizė, kuri paneigė P. J. parodymus. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjęs A. T. davė nuoseklius, analogiškus parodymus apie Prano ir P. J. veiksmus, nukreiptus prieš jį. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis parodė, kad P. J. prie nukentėjusiojo namų grasino pastarajam jeigu jis neatsiims pareiškimo ir nepakeis parodymų ir nuteis jo brolį P. J.

„Bus nuÅ¡autas kaip Å¡uo“. Vėliau grasino, kad, jei nuteis jo brolį P. J., A. T. negyvens, sudegins A. T. automobilį. AnalogiÅ¡kai A. T. grasino ir P. J., jei nepakeis parodymų: „Bus kaip kaimynų Å¡uniui“. Tokiu bÅ«du, Povilas Ir P. J. siekė paveikti nukentėjusį A. T., kad Å¡is teisme duotų melagingus parodymus. Å io straipsnio 3 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas padarė Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas, panaudodamas smurtÄ ar kitokiÄ prievartÄ .

Kaip matosi, Å¡ių dviejų Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio dalių dispozicijos skiriasi pagal smurto ar kitokios prievartos pavartojimo požymį; 1 dalis jokios prievartos nenumato, atsakomybę sukuria poveikis dispozicijoje nurodytiems asmenims bet kokiu kitu bÅ«du. Grasinimas pavartoti fizinį smurtÄ yra psichinė prievarta. Kitokia prievarta yra laikomi kaltininko tyčiniais veiksmais sukurta situacija, kuri verčia nukentėjusįjį bijoti, kad neįvykdžius reikalavimo atsiras žalingos pasekmės jam, jo artimiesiems arba jo turtui.

Panaudotas smurtas, turto sunaikinimas, yra kaip tik tos neigiamos pasekmės, kurių turi bijoti šiuo atveju nukentėjusysis, jei jis nepaklus duoti melagingus parodymus baudžiamojoje byloje. Nukentėjusiojo parodymai apie tai, kokiu būdu, intensyvumu ir dėl kokių priežasčių Povilas ir P. J. jam išsakė tuos grasinimus, yra pakankamai nuoseklūs ir nekeliantys abejonių. Todėl jais vadovaujamasi ir konstatuojama, kad grasinimai buvo išsakyti siekiant nukentėjusiojo parodymuose nurodytų tikslų – t. y. kad jis duotų melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl kaltinamojo P. J. nusikalstamų veiksmų A.

T. atžvilgiu. Todėl Povilo ir P. J. veikos kvalifikuotinos pagal BK 233 str. 3 d. Daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamame nuosprendyje teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, remdamasis tik aplinkybėmis, kurios gali bÅ«ti vertinamos kaip prielaidos, neatsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei paties teismo iÅ¡tirtus įrodymus. Todėl konstatuoja, kad teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nevertino bei nesiejo iÅ¡teisintojo P. J. parodymų su kitais byloje surinktais įrodymais su visa bylos medžiaga, ir juos vertino atsietai, imdamas kiekvienÄ atskirai, nebandė sieti tarpusavyje, pasitenkindamas tik galimomis prielaidomis, imdamas domėn tik P. J. teisinančius įrodymus.Apeliaciniu skundu nuteistasis P. J. praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužes 5 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 233 str. 1 d., ir jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 p. 4 p, ir 301 str. reikalavimus.

Teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendį dėl pripažinimo jo kaltu pagal LR BK 233 str. 1 d., vadovavosi spėlionėmis ir prielaidomis. Teigia, kad buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 233 str. 3 d., tačiau teismas pripažino jį kaltu pagal LR BK 233 str. 1 d. ir tuo, apelianto manymu, virÅ¡ijo nagrinėjimo teisme kaltinimo ribas bei pažeidė LR BPK 255 str. reikalavimus, nes apie teismo nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimus (kitokius nei nurodyta kaltinamajame akte) jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

Taip pat, apelianto manymu, teismas, savo iniciatyva pakeitęs kvalifikavimÄ kaltinamajame akte nurodytų veikos esminių faktinių aplinkybių, pažeidė LR BPK 256 str. reikalavimus. Be to, teismas skundžiamu nuosprendžiu neiÅ¡teisino jo dėl LR BK 233 str. 3 d. inkriminuojamos veikos. Teigia, jog kaltinamajame akte nurodyta, kad jis kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 233 str. 3 d. ir tuo pačiu metu yra pažymėta, kad dėl įteikto įtarimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 233 str. 2 d., kaltu savęs nepripažino, todėl, apelianto manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas pažeidžiant LR BPK 219 str. reikalavimus.

Nurodo, jog LR BPK 20 str. 5 d. įpareigoja teismÄ Ä¯rodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, tačiau teismas minėto įrodymų vertinimo reikalavimo nepaisė, įrodymus vertino atsietai vienÄ nuo kito – vieniems įrodymams suteikė prioritetÄ kitų atžvilgiu, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikÅ¡mės. Apelianto manymu, Å¡is pažeidimas yra esminis, nes LR BPK 20 str. reikalavimų nepaisymas sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ .

Be to, apelianto teigimu, teismas, pripažindamas jį kaltu, vadovavosi liudytojos A. T. ir liudytojo M. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors įrodinėjant jo brolio P. J. kaltę, Å¡ių liudytojų parodymais nesivadovavo ir jų nevertino. Apeliacinės instancijos teismo nuteistasis, iÅ¡teisintasis ir jų gynėjai praÅ¡o P. J. apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ tenkinti, P. J. apeliacinį skundÄ atmesti.P. J. skundas tenkintinas, prokuroro skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys).

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).Teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias iÅ¡vadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylÄ , Å¡is teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ : ar teismo iÅ¡vadas patvirtina iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).Pagal KonstitucijÄ , jos 109 straipsnį, konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos tikrosios inkriminuojamos veikos aplinkybės. Teismas įgalintas nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, net jei, prokuroro ar kitų nagrinėjimo teisme dalyvių tvirtinimu, Å¡ios aplinkybės yra kitokios, taip pat ir tais atvejais, kai teismo nustatomos inkriminuojamos veikos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinime.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sudarytos prielaidos, kad bylos sprendimÄ , taigi ir teisingumo įgyvendinimÄ , lemtų ne teismo, teisėjų reikÅ¡mingų duomenų (įrodymų) įvertinimas, bet nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonė. Kita vertus, minėti teismo įgaliojimai nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes turi bÅ«ti įgyvendinami užtikrinant konstitucinę teisę žinoti kaltinimÄ , teisę į gynybÄ ir kitus konstitucinius tinkamo teisinio proceso principus (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-36/2010).

Dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroro apeliacinio skundo argumentų Pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d. atsako tas, kas bet kokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ , nukentėjusį asmenį, ekspertÄ , specialistÄ ar vertėjÄ , kad Å¡ie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus ar neteisingai iÅ¡verstų, arba trukdė jiems pagal Å¡aukimÄ atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ , į teismÄ arba į Tarptautinį baudžiamÄ jį teismÄ ar kitÄ tarptautinę teisminę institucijÄ , panaudodamas smurtÄ ar kitokiÄ prievartÄ .Prokurorui turėtų bÅ«ti žinoma, jog tam, kad atsirastų atsakomybė pagal šį straipsnį, yra bÅ«tini visi Å¡io nusikaltimo sudėties požymiai, nesant nors vieno iÅ¡ jų, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį – negalima.Kvalifikuojantis ir bÅ«tinas Å¡io straipsnio požymis smurto ar kitokios prievartos panaudojimas, tačiau iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog nėra jokių duomenų, iÅ¡skyrus paties nukentėjusiojo A.

T. prieÅ¡taringus parodymus, kad prieÅ¡ jį buvo panaudotas smurtas ar kitokia prievarta. Apelianto teigimu, teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡teisintojo P. J. parodymų nesiejo su kita bylos medžiaga – kitais įrodymais, kurie patvirtina, kad P. J. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , be to, teismas apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatęs faktines aplinkybes, padarė klaidingas iÅ¡vadas, kurios prieÅ¡tarauja teismo nustatytoms aplinkybėms. Å iuos apelianto teiginius kolegija vertina, kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus, kadangi apeliantas nenurodo, kokie konkrečiai įrodymai patvirtina P. J., kaltę, kokias aplinkybes, apelianto manymu, nustatė teismas ir kokios teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog teismo iÅ¡vada, kad tarp kaltinamojo P. J. ir nukentėjusiojo A.

T. iÅ¡ ankščiau yra susiklosčiusi asmeninė nesantaika, kuri galėjo įtakoti ir nukentėjusiojo parodymų objektyvumui, yra nepagrįsta, nepamatuota, neargumentuota, nes apeliantui iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jų tarpusavio santykiai paÅ¡lijo bÅ«tent dėl Prano ir P. J. neteisėtų veiksmų, kurie buvo nukreipti prieÅ¡ nukentėjusįjį, kad pastarasis pakeistų savo parodymus baudžiamojoje byloje, dėl ko A. T. kreipėsi į teisėsaugos institucijas praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ , pažymėtina, kad Å¡ie argumentai atmestini, kaip visiÅ¡kai nepagrįsti, prieÅ¡taraujantys faktinėms bylos aplinkybėms.

IÅ¡ Trakų r. PK Trakų policijos nuovados virÅ¡ininko 2006-09-22 raÅ¡to Nr.87-TN-S-687 matyti, kad A. T. žodžiu įspėtas dėl neleistino prieÅ¡ingo visuomenės interesams elgesio (t. 2, b.l. 41). Tuomet P. J. ginčuose palaikė kaimynus ir davė parodymus prieÅ¡ A. T.. IÅ¡ P. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisimojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad P. J. 2010-12-20 kreipėsi į Trakų apylinkės vyriausiÄ jį prokurorÄ , kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas jo kaimyno G.

D. atžvilgiu, kuris garsina su juo susidoroti, jau apie pusę metų (du tris kartus per savaitę) prie savo namų girdi Å¡audant, jaučiasi nesaugus, įtaria, kad G. D. nuÅ¡ovė jo Å¡unį. 2011-01-05 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , motyvuojant tuo, kad G. D. paneigė jam reiÅ¡kiamus kaltinimus, raÅ¡tiÅ¡kai nurodė liudytojus, galinčius patvirtinti, kad 2010-12-06 nuo ryto, kai dingo P. J. Å¡uo, jis buvo iÅ¡vykęs darbo reikalais į Prienų r. Trakų sen. Strėvos k. ir grįžo tik vakare apie 18.20-18.40 val.

Tuomet G. D. apkaltino P. J. Å¡meižtu, o A. T. liudijo G. D. naudai (t. 2 b.l., 145). Taip pat P. J. parodė, kad iki A. T. nuteisimo, jų santykiai buvo normalÅ«s, tačiau, A. T. grįžus iÅ¡ kalėjimo, pastarasis pavogė jo automobilį, kurį sudaužė, tuomet jis atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ policijai dėl jo motinos, kuri verkė ir prašė nepraneÅ¡ti policijai. Be to, maždaug 3-4 metus A. T. skolindavosi iÅ¡ jo pinigus, buvo susidariusi nemaža grÄ Å¾intina suma. Kai pareikalavo, kad A.

T. grÄ Å¾intų pinigus, pastarasis pareiÅ¡kė, jog jų negrÄ Å¾ins, o jeigu jis nesiliaus reikalauti, tai kreipsis į policijÄ . Su nukentėjusiojo motina A. T. jis niekada nekonfliktavo, rÅ«pinosi ja, kol A. T. atlikinėjo bausmę, vežiodavo į pasimatymus su sÅ«numi, todėl mano, kad ji pati negalėjo taip paraÅ¡yti. Teigia, kad viskas prasidėjo po to, kai jis parašė pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo G. D. atžvilgiu. Dėl prokuroro argumentų A. T. parodymų patikimumo aspektu, kolegija pažymi, jog byloje, kaip jau buvo minėta, nėra jokių neginčijamų įrodymų patvirtinančių, kad A.

T. buvo grasinama tikslu, kad jis pakeistų savo parodymus. Pats A. T. ir ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jokių realių veiksmų iÅ¡ P. J. ir P. J. nebuvo (t.2, b.l. 180), apie neva grasinimus su juo susidoroti, jeigu jis nepakeis parodymų P. J. naudai, jis nugirdo iÅ¡ aplinkinių, tačiau Å¡ių aplinkinių A. T. neįvardijo, jie nebuvo nustatyti ir ikiteisminio tyrimo metu. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. T. parodė, jog pas juos dirbęs S. S. sakė, kad P. J. jį nuÅ¡aus, apie tai, pasak A.

T. kalbėjo ir visi jo pažįstami, tačiau ikiteisminio tyrimo tyrėjos Jolantos Žepnickienės 2012-04-23 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl apklausos, nurodyta, kad, jai pakalbėjus su Trakų r. Strėvos k. gyventojais G. D. ir S. S., kurie galimai galėjo kÄ nors žinoti apie P. J. grasinimus, minėti asmenys jokios naudingos bylai informacijos nesuteikė (t.2. b.l. 8). Pirmos instancijos teisme S. S. taip pat nebuvo apklaustas. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir tai, kad A. T. ne kartÄ yra nurodęs, kad P. J. kartu su aukÅ¡tu, pliku, draugu, apie 30 metų amžiaus, kurio vardo ir pavardės nežino, buvo pas jį atvažiavęs sidabrinės spalvos visureigiu, kuris nėra P. J. ir kurio numerių jis neįsidėmėjo, gal birželio, gal kovo mėnesį ir grasino jam, kad, jeigu nepakeis parodymų, jam bus blogai, buvo atvažiavę ne kartÄ , gal 4 ar 5 kartus.

Kai P. J. jam grasino, jo draugas visuomet buvo Å¡alia. (t.1, b.l. 9-10; t.2, b.l. 180), tačiau byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bÅ«tų imtasi kažkokių veiksmų nustatyti šį asmenį, taip pat keista, kad A. T. per kelis kartus neįsidėmėjo Å¡io automobilio numerio. Apie tai, kad A. T. parodymai nepatikimi ir melagingi, taip pat patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme, bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ nurodė, jog buvo priverstas parduoti namÄ ir iÅ¡sikelti iÅ¡ Strėvos k., verčiamas baimės, kad P. J. su juo susidoros.

Tačiau faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurias neginčijamai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, nustatyta, kad A. T. dar nuo 2010-08-18 aktyviai siekė parduoti savo namÄ (t.2, b.l. 40, 139, 140), todėl namo pardavimas, kolegijos nuomone, nėra niekuo susijęs su tariamomis grėsmėmis A. T. gyvybei, sveikatai ar turtui, kadangi P. J. Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2011-02-14 13.30 val., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ , savavaliÅ¡kai vykdė tariamÄ savo teisę M.

D. atžvilgiu, tai yra pats įvykis buvo gerokai po A. T. aktyvių veiksmų, siekiant parduoti savo namÄ . Aplinkybę apie tariamas A. T. grėsmes patvirtina ir tai, kad A. T. statosi gyvenamÄ jį namÄ bent už 800 metrų nuo P. J. namo ir savo automobilį pastoviai demonstratyviai palieka, bÅ«tent, prie P. J. namo (t. 2, b.l. 150, 181). Pažymėtina ir tai, kad byloje, be A. T. parodymų, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad P. J. bÅ«tų jam grasinęs ar skambinęs. Be to, A. T., viena vertus, teigia, kad 2011 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , apie 23.30 val.

P. J. atėjo prie A. T. namų, esančių Trakų r., Strėvos k., kumščiu daužė į langÄ ir reikalavo, kad A. T. iÅ¡eitų pakalbėti dėl brolio P. J.. Kita vertus, apklaustas policijos pareigÅ«no dėl jam iÅ¡keltos administracinės bylos pagal ATPK 174 str., A. T. nurodė, kad nuo 2011 m. liepos mėn. Strėvos k., Trakų sen., jau negyvena ir į Strėvos k. atvyksta vienÄ -du kartus per savaitę padėti dirbti Å«kio darbus pažįstamam G. D. (t. 2, b.l. 142). Pažymėtina ir tai, kad A.

T. savo parodymuose pastoviai nurodo, ir tai atkartojama kituose procesiniuose dokumentuose, kad Povilas ir P. J. grasina su juo susidoroti, kad jis bus nuÅ¡autas, kaip DžiaukÅ¡to Å¡uo, tokiu bÅ«du, kurdamas versijÄ , kad broliai Jackevičiai neva susidorojo su G. D. Å¡unimi ir dabar grasina A. T.. Tačiau ne kam kitam, o bÅ«tent A. T. turėtų bÅ«ti žinoma, kad buvo nuÅ¡autas ne G. D., o P. J. Å¡uo ir dėl Å¡ios aplinkybės bei grasinimų su juo susidoroti pastarasis kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas G.

D. atžvilgiu. Å ios aplinkybės yra puikiai žinomos A. T., kadangi jis ikiteisminiame tyrime Nr. 87-At-00007-11 liudijo G. D. naudai (t.2, b.l. 145). Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo aiÅ¡kinamasi, tame tarpe ir jo parodymų patikimumo aspektu, dėl Å¡ios melagingos informacijos, kuria buvo siekiama suklaidinti ikiteisminį tyrimÄ ir teismÄ .Dėl prokuroro argumentų ir A. T. parodymų vertinimo patikimumo aspektu taip pat pažymėtina, ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo atsižvelgta į tai, kad A.

T. Vilniaus apygardos teismo 1996-06-17 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 105 str. 5 p. laisvės atėmimu vienuolikai metų, už savo tėvo nužudymÄ . Lietuvos apeliacinio teismo 1998-08-19 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dvylikos metų laisvės atėmimo bausme.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2003-06-03 nutartimi jis lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, neatlikus keturių metų ir penkių dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant nuteistÄ jį tris kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ bei uždraudžiant iÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.IÅ¡ nuteistojo asmens byloje Nr. 53-03 esančio Trakų rajono pataisos inspekcijos lygtinai paleisto iÅ¡ pataisos įstaigos asmens registracijos lapo (b.l. 140) matyti, kad A.

T. 2006-05-09, 2006-05-16 ir 2006-05-23 dienomis neatvyko į pataisos inspekcijÄ registruotis. IÅ¡ 2006-07-18 pažymos Nr. T6-135 apie nuteistųjų patikrinimÄ matyti, kad nuteistasis 2006-07-17 po 23 val. nerastas namuose ir tuo nevykdė teismo įpareigojimo neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val.Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi A. T., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Strėvos kaime, Trakų raj., panaikintas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir jis, kaip piktybiÅ¡kas lygtinio paleidimo sÄ lygų pažeidėjas, buvo pasiųstas į pataisos įstaigÄ atlikti Vilniaus apygardos teismo 1996-06-18 nuosprendžiu bei Lietuvos apeliacinio teismo 1998-08-19 nuosprendžiu paskirtÄ ir neatliktÄ 4 (ketverių) metų bei 5 (penkių) dienų laivės atėmimo bausmę.

Teistumas iÅ¡nykęs. Visi Å¡ie duomenys turėjo bÅ«ti žinomi tiek prokuratÅ«rai, tiek teismui ir nors A. T. atliko paskirtÄ jam bausmę, be jokios abejonės, charakterizuojant nukentėjusįjį ir jo duotų parodymų patikimumÄ , jie yra svarbÅ«s ir turėjo bÅ«ti įvertinti.Be to, nebuvo vertinama ir tai kad, apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. Z. parodė, jog A. T. pareiÅ¡kimas yra grynas melas, kadangi pastarÄ jį ji pažįsta 8 metus, jis yra pavogęs iÅ¡ P. J. kiemo jai priklausantį dviratį, siÅ«lęs Prano ir Povilo vaikaičiams amfetaminÄ , žino, kad yra sėdėjęs kalėjime už tėvo nužudymÄ , ne kartÄ gydė psichikÄ , gulėjo stacionare (t, 2, b.l. 7, 181).Apie tai, kad A.

T. yra neprognozuojamas, jo vengia kaimo gyventojai, bent 4 kartus dėl psichinių susirgimų stacionariai gydėsi ligoninėje, buvo nuteistas už savo tėvo nužudymÄ , gyvendamas Strėvos kaime skriaudė, mušė savo pagyvenusiÄ motinÄ taip pat yra nurodęs ir P. J. (t.2, b.l. 52-53). Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo imtasi veiksmų patikrinti Å¡iÄ aplinkybę, kuri neabejotinai svarbi siekiant nustatyti tiek A. T., tiek ir jo 84 metų motinos A.

T. parodymų patikimumÄ . Nebuvo apklausti kaimynai, galintys patvirtinti ar paneigti Å¡iÄ aplinkybę, nebuvo padarytos atitinkamos užklausos į gydymo įstaigas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atsiribota tik formaliu Trakų rajono prokuratÅ«ros atsiraÅ¡ymu, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti nukentėjusiojo A. T. psichine bÅ«kle.Taigi, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tirta ir vertinta, ar liudytoja A.

T. duoti parodymus prieÅ¡ P. J. ir nebuvo verčiama savo sÅ«naus A. T., bijodama jo Å«maus charakterio. Taip pat nebuvo tirta ir vertinta tai, kad 84 metų liudytojos A. T., tuo metu sirgusios progresuojančia silpnaprotyste, parodymai iki smulkmenų identiÅ¡ki A. T. parodymams. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į gydytojos M. J. teisme duotus parodymus apie tai, kad dar 2009-02-15 A. T. atlikus protinį tyrimÄ , jai buvo nustatyta progresuojanti silpnaprotystė, įsiminimas – 13 balų, apsunkinto kontakto, vidutinio sunkumo, liga progresavo, gilėjo silpnaprotystė, savęs aptarnavimas sunkėjo, o jau 2013-02-13 jai nustatyta gili dimensija (silpnaprotystė), įsiminimas – 3 balai, dėmesys – 0, bendraujant nuolat Å¡aukė mirusios sesers vardÄ , visiÅ¡kai nevaikščiojo, nustatytas neterminuotas specialus slaugymo poreikis – ji yra maitinama, aprengiama, visÄ laikÄ naudojamos sauskelnės (t.2 b.l. 182), pagrįstai atsisakė vadovautis A.

T. parodymais.Nesutikdamas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, prokuroras paprašė apeliacinės instancijos teismo atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ ir apklausti ikiteisminį tyrimÄ atlikusiÄ Â tyrėjÄ JolantÄ Å½epnickienę.Patenkinus prokuroro praÅ¡ymÄ ir iÅ¡ dalies atlikus įrodymų tyrimÄ , apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje atlikusi tyrėja Jolanta Žepnickienė, kuri parodė, kad dirba Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja ir labai gerai prisimena kokiomis aplinkybėmis buvo apklausta A.

T., kadangi 2011-09-19 komisariato virÅ¡ininkas jai ir Kriminalinės policijos skyriaus vienam pareigÅ«nui leido automobiliu, kuriam reikėjo atlikti techninę apžiÅ«rÄ , važiuoti namo, o kadangi ji gyvena pakeliui tos vietos, kur gyvena Tolkačiovas, paskambino jam ir susitarė, kad jis atvežtų savo motinÄ apklausai. Kažkiek pavažiavus už Strėvos k., ties kryžkele jie susitiko. Susitarė susitikti ne komisariate todėl, kad nukentėjusysis sakė, kad jo motina yra serganti, kad jai bus sunkiau atvažiuoti iki komisariato, o kadangi jie pakeliui važiavo ir sutapo aplinkybės, todėl susitarė tiesiog pusiaukelėje sustoti ir atlikti liudytojos apklausÄ .

A. T. atvažiavo sidabrinės spalvos džipu, jo motina, pagyvenusi apystambė moteris, atėjo ir pati įlipo į jų tarnybinį džipÄ , kur ir buvo apklausta. Nors lietuviÅ¡kai kalbėjo sunkiai, vertėjo nereikėjo, pilnai apklausti jÄ buvo įmanoma, kalbėjo adekvačiai, sakiniai buvo logiÅ¡ki, liudijo apie tai, kad gyvena su sÅ«numi netoli Strėvos k., P. J. vakare buvo atėjęs ir grasino jai susidorojimu. Jokių abejonių dėl liudytojos sveikatos jai nekilo, ji nebuvo tokios bÅ«senos, kad bÅ«tų visiÅ¡kai neadekvati, pati sugebėjo įlipti į tarnybinį džipÄ , kuris yra pakankamai aukÅ¡tas, apklausa buvo pradėta 16.45 val., t.y.

į darbo pabaigÄ , baigta – 17.40 val., joms buvo apie kÄ pasiÅ¡nekėti – ir apie sÅ«nų, ir apie dar kažkÄ . Kolegija J.Žepnickienės parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį pateisinti nekokybiÅ¡kai atliktÄ ikiteisminį tyrimÄ , tyrėjos parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia pirmos instancijos teismo posėdžio metu duoti gydytojos M. J. paaiÅ¡kinimai. Dėl prokuroro argumentų, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo posėdyje perskaitytais liudytojo M.

D. parodymais, pažymėtina, jog, viena vertus, šie parodymai surašyti iš A. T. žodžių, kuris baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-239/2011 liudijo M. D. naudai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jais vadovautis, nes pats M. D. yra išvykęs į užsienį ir apklausti teismo posėdyje nėra galimybės. Kita vertus, pažymėtina, jog Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2012-04-10 nutarime nurodyta, kad, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatyta, jog M.

D. šioje byloje nedavė parodymų apie P. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl nėra pagrindo suvesti P. J. ir M. D. akistaton (t.2, b.l. 26). Taip pat nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės 2012-03-12 nutarimu M. D. buvo panaikintas procesinis nukentėjusiojo statusas, nes nesurinkta pakankamai duomenų apie tai, kad jam būtų daromas poveikis ir ikiteisminis tyrimas šioje dalyje buvo nutrauktas. Esant šioms aplinkybėms, kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar prokuroras, prašydamas vadovautis liudytojo M.

D. parodymais, yra pakankamai susipažinęs su baudžiamÄ ja byla. Dėl prokuroro argumentų, kad P. J. kaltę patvirtina A. T. įraÅ¡ytas pokalbis, pažymėtina, jog, iÅ¡klausius minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä , konstatuotina, kad pokalbis vyksta tarp trijų asmenų apie 40 minučių, pokalbio metu praktiÅ¡kai visÄ laikÄ kalba A. T., įraÅ¡as nėra kokybiÅ¡kas ir dėl blogos įraÅ¡o kokybės praktiÅ¡kai neįmanoma suprasti, apie kÄ jis kalba. Bendravimas vyksta ramiai, A. T. monologo forma, P. J. ir A.

Z. tik retkarčiais įsiterpia į pokalbį, pokalbis baigiasi humoro forma, jokių grasinimų, įtaigos ar pakeltos intonacijos iÅ¡ P. J. pusės nenustatyta, pateikti bylai reikÅ¡mingi keli trumpi pokalbio fragmentai yra akivaizdžiai iÅ¡traukti iÅ¡ konteksto ir neatspindi pokalbio turinio. Be to, pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinti ir paneigti A. Z. ir P. J. parodymai, kad minėtÄ pokalbį inicijavo pats A. T..   Kaltinamasis P. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikaltimo numatyto LR BK 233 str. 3 d. padarymo neprisipažino ir parodė, kad jis nesupranta dėl ko yra kaltinamas, niekam jis negrasino ir nebandė paveikti A.

T.. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ nebuvo pravestos akistatos nei su A. T., nei su jo motina A. T., nei su M. D.. Viskas, kas byloje suraÅ¡yta, tai A. T. prasimanymas ir nieko daugiau. Su nukentėjusiuoju bendravo tik vienÄ kartÄ , kuomet pats A. T. inicijavo pokalbį, kuris vyko automobilyje. Pastarasis atėjo, kai jis su savo drauge A. Z. sėdėjo automobilyje, jo atėjimas buvo netikėtas, ko jis atėjo ir ko norėjo, jis taip ir nesuprato, pokalbis buvo abstraktaus pobÅ«džio apie vienÄ iÅ¡ bylų, apie kokiÄ konkrečiai, neatsimena, nes praėjo trys metai.Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu A.

Z. parodė, kad yra P. J. sugyventinė. A. T. pareiÅ¡kimas, kad P. J. jam grasino yra grynas melas. Ji A. T. pažįsta apie 8 metus, žino, kad, A. T. buvo nuteistas už tėvo nužudymÄ , gydėsi dėl psichikos susirgimų, gulėjo stacionare, buvo pavogęs iÅ¡ P. J. kiemo jai priklausantį dviratį. Vasaros metu, dienos tiksliai pasakyti negali, kai su savo draugu P. J. ilsėjosi prie Stangos ežero, kuris yra Strėvos kaime ir jau ruošėsi iÅ¡važiuoti prie jų priėjo A. T. elgėsi provokuojančiai, atsisėdo į automobilio galÄ , ėmė kalbėti apie bylÄ , nervinosi, maigė telefonÄ , primygtinai ragino važiuoti pas M.

D., bet Povilas atsisakė. Ji dabar neprisimena viso pokalbio turinio, tačiau pats bendravimas buvo kaip tarp gerų pažįstamų, todėl ji negali tvirtinti, kad A. T. buvo grasinta, kadangi to nebuvo. Meluoti dėl pokalbio jai nėra prasmės, nes pokalbio metu pati su nukentėjusiuoju bendravo, sugyventinis jokio poveikio jai nedarė.Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta darytina iÅ¡vada, kad prokuroro argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį. Dėl nuteistojo P. J. apeliacinio skundo argumentų Apelianto teigimu, teismas, pripažindamas jį kaltu, vadovavosi liudytojos A.

T. ir liudytojo M. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors įrodinėjant jo brolio P. J. kaltę, Å¡ių liudytojų parodymais nesivadovavo ir jų nevertino. Taip pat nurodo, kad teismas priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi spėlionėmis ir prielaidomis, įrodymus vertino atsietai vienÄ nuo kito – vieniems įrodymams suteikė prioritetÄ kitų atžvilgiu, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikÅ¡mės, kas sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ .Kolegijos nuomone P. J. nuteistas nepagrįstai, todėl Å¡ioje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-05 nuosprendis Å¡ioje dalyje naikintinas ir P. J. atžvilgiu priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis dėl žemiau nurodytų motyvų.

Nagrinėjamų skundų kontekste, pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2K-673/2007). Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiÅ¡kia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ , kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybÄ , gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ .

Å ios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).Kolegijos nuomone įrodymų neginčijamai patvirtinančių P. J. kaltę nėra.

Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-05 apkaltinamasis nuosprendis P. J. atžvilgiu yra pagrįstas tik prielaidomis, spėlionėmis bei nukentėjusiojo A. T. prieštaringais parodymais. Kolegijos nuomone, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas nepakankamai išsamiai ir visapusiškai. Nebuvo ištirtos visos galimos versijos, realiai buvo apsiribota pateikta A. T. versija, dėl kurio parodymų patikimumo kolegija pasisakė, bei keliomis iš nekokybiškai įrašyto pokalbio, trukusio daugiau nei 40 minučių, kurį, vėlgi, savarankiškai įrašė A.

T., konteksto iÅ¡trauktomis frazėmis. Kaip įrodymas pateiktas darytų telefoninių skambučių iÅ¡klotinės, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kas konkrečiai skambino ir koks tų pokalbių turinys, nes pateikto A. T. pokalbio įraÅ¡as patvirtina, kad Å¡io pokalbio iniciatorius yra A. T., jis nuolat kalba beveik 40 minučių, P. J. ir A. Z. tik retsykiais įsiterpia ir nutraukia jo monologÄ . Pats pokalbis yra draugiÅ¡ko pasikalbėjimo pobÅ«džio. Jokių smurtinių veiksmų, grasinimų, gÄ sdinimų ar kitokio pobÅ«džio įtaigos, siekiant paveikti A.

T. nenustatyta. Esant vienintelio A. T. parodymams, kurie akivaizdžiai prieÅ¡tarauja kitų proceso dalyvių parodymams, ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme privalomai turėjo bÅ«ti imtasi veiksmų Å¡iems prieÅ¡taravimas paÅ¡alinti, tačiau tai nebuvo padaryta. Nors A. T. ir ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jokių realių veiksmų iÅ¡ P. J. ir P. J. nebuvo (t.2, b.l. 180), apie neva grasinimus su juo susidoroti, jeigu jis nepakeis parodymų P. J. naudai, jis nugirdo iÅ¡ aplinkinių, jo pažįstamų, tačiau Å¡ių asmenų A.

T. neįvardijo ir jokių veiksmų Å¡iems asmenims nustatyti, kad patvirtinti ar paneigti A. T. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo imtasi. Taip pat, nors A. T. buvo ne kartÄ nurodęs, kad birželio ar kovo mėnesį gal 4 ar 5 kartus, P. J. kartu su aukÅ¡tu, pliku draugu, apie 30 metų amžiaus, kurio vardo ir pavardės nežino, atvažiuodavo pas jį sidabrinės spalvos visureigiu, kuris nėra P. J. ir kurio numerių jis neįsidėmėjo, ir, girdint draugui, grasino jam, kad, jeigu nepakeis parodymų, jam bus blogai (t.1, b.l. 9-10; t.2, b.l. 180), tačiau byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bÅ«tų imtasi kažkokių veiksmų nustatyti šį asmenį.Pažymėtina, kad, siekiant sužinoti esminių prieÅ¡taravimų priežastis dėl tų pačių reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, tam, kad tuos prieÅ¡taravimus paÅ¡alinti, Lietuvos Respublikos BPK 190 str. numatytas proceso veiksmas – akistata, – kurios metu gali bÅ«ti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems.

Å i proceso veiksmas nėra bÅ«tinas, jeigu ikiteisminio tyrimo metu imtasi kitų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų veiksmų esantiems prieÅ¡taravimas paÅ¡alinti. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atvejų nebuvo imtasi jokių veiksmų, tame tarpe nebuvo atliktos ir akistatos tarp P. J. ir A. T., A. T. bei M. D., nors to primygtinai prašė P. J. (t.2, b.l. 24, 52, 53, 55). Kolegija kritiÅ¡kai, kaip neatitinkantį baudžiamojo proceso tikslams, vertina Trakų rajono prokuratÅ«ros sprendimÄ 2012-04-10 nutarimu atsisakyti tenkinti P. J. praÅ¡ymÄ dėl papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų – suvesti jį akistaton su A.

T. ir M. D.. Å iuo konkrečiu atveju prokurorė formaliu pagrindu vadovavosi tyrėjos J.Žepnickienės 2012-03-21 tarnybiniu praneÅ¡imu (t.1, b.l. 105), kuriame nurodyta, kad 2012-03-19 P. J. buvo įteiktas galutinis praneÅ¡imas apie įtarimÄ , dalyvaujant gynėjui advokatui K.MikÅ¡iui, ir buvo susitarta, kad 2013-03-21 13.00 val. P. J. atvyks į akistatÄ su nukentėjusiuoju A. T., tačiau nustatytu laiku P. J. neatvyko dėl nenustatytos priežasties. Pažymėtina, jog dėl P. J. neatvykimo priežasties nebuvo aiÅ¡kinamasi ir buvo apsiribota formaliu atsiraÅ¡ymu, kad A.

T. papildomos apklausos metu nurodė, jog atsisako nuo akistatos su P. J., nes bijo, jaučia nervinę įtampÄ , o M. D. Å¡ioje byloje nedavė parodymų apie P. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl nėra pagrindo suvesti P. J. ir M. D. akistaton (t.2, b.l. 26). Taigi, konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių veiksmų esantiems akivaizdiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui Å¡ioje byloje iÅ¡teisinti P. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d., nes nėra įrodyta jo veiksmuose Å¡io nusikaltimo sudėties požymių.Kolegija, kaip jau buvo minėta, taip pat sutinka su teismo argumentais, kuriais buvo atsisakyta vadovautis liudytojų A.

T. ir M. D. parodymais. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį P. J. atžvilgiu, teismas nurodo, kad jis vadovaujasi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, ekspertizės aktu, telefoninių skambučių iÅ¡klotine ir pateikto A. T. pokalbio įraÅ¡o fragmentais. Teismas nenurodė, kokiais konkrečiais liudytojų parodymais jis vadovaujasi, kadangi liudytojų M. D. ir A. T. parodymus jis atmetė kaip nepatikimus, o kitų liudytojų galinčių patvirtinti P. J. kaltę Å¡ioje byloje nenustatyta, gi, liudytojos A.

Z. parodymų, duotų P. J. naudai, teismas iÅ¡vis nevertino. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nurodytų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (A. T. parodymų, telefonų skambučių iÅ¡klotinės ir pateikto įraÅ¡yto pokalbio fragmento) kolegija jau pasisakė. Å ių įrodymų akivaizdžiai nepakanka, kad apkaltinamasis nuosprendis bÅ«tų pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Å iuo konkrečiu atveju, esant akivaizdiems prieÅ¡taravimams, kurie nebuvo paÅ¡alinti ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesant galimybės jų paÅ¡alinti apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.;

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieÅ¡ NorvegijÄ Â§ 37/3, Condron prieÅ¡ Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.), Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-05 nuosprendis keistinas: P. J. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir jo atžvilgiu priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad P. J. dalyvavo padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. Nustačiusi akivaizdžius pažeidimus, dėl kurių apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas teisėtas ir pagrįstas, kitus apeliacinio skundo argumentus – dėl netinkamai suraÅ¡yto kaltinamojo akto bei P. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo teisėtumo ir pagrįstumo – kolegija palieka nenagrinėtus.   Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p., kolegija  n u s p r e n d ė:

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-05 nuosprendį toje dalyje, kur P. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., ir jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .KitÄ Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-05 nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė (parašas)                                                            Leonarda Gurevičienė Teisėjai (parašai)                                                                                       Algimantas Valantinas                                                                                                                                    Daiva KazlauskienėNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                            Leonarda Gurevičienė