9ccf2be5-0d02-4c68-aa9e-25b030b6ea39 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                                              Civilinė byla Nr. e2A-225-370/2016                                                    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01657-2014-1                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16.5.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės UAB „Thomas Philipps Baltex“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3306-881/2015 pagal ieÅ¡kovės UAB „VIB“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Thomas Philipps Baltex“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „VIB“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės UAB „Thomas Philipps Baltex“ (toliau – atsakovė) priteisti 467 473,8 Lt nuostolių atlyginimo, 63 835,08 Lt palÅ«kanų, 8,4 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2006 m. sausio 24 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieÅ¡kovė už užmokestį suteikė atsakovei teisę laikinai valdyti ir naudotis 1756,10 m2 bendro ploto komercinės paskirties patalpomis, esančiomis Baltų pr. 49F, Kaune, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir su patalpų eksploatacija susijusius mokesčius.

Nors sutartis baigė galioti 2011 m. sausio 30 d., atsakovė patalpas perdavė tik 2012 m. rugsėjo 25 d. Pasibaigus nuomos sutarčiai, nauja nuomos sutartis sudaryta nebuvo, o atsakovė ir toliau nepagrįstai naudojosi ieÅ¡kovės patalpomis. Dėl to, kad patalpos nebuvo grÄ Å¾intos ieÅ¡kovei, ji patyrė nuostolių, t. y. negavo nuomos mokesčio. Pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį, nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai nuomos sutartyje Å¡alių sulygtÄ nuomos mokestį, o taip pat atlyginti kitus nuostolius.

Pažymėjo, kad nuomos sutarties 7.1 punkte buvo numatytas 46 747,38 Lt nuomos mokestis per mėnesį, taigi atsakovė ieÅ¡kovei už 10 mėnesių liko skolinga 467 473,80 Lt nuomos mokesčio. Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminÄ , privalo sumokėti ieÅ¡kovei CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palÅ«kanas, sudarančias 63 835,08 Lt. Be to, pasak ieÅ¡kovės, kai, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomotojas reiÅ¡kia reikalavimÄ nuomininkui dėl nuostolių atlyginimo, procesinės palÅ«kanos gali bÅ«ti skaičiuojamos vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu.

Lietuvos banko palÅ«kanų norma 2014 m. liepos 1 d. buvo 0,4 procento, todėl iÅ¡ atsakovės prašė priteisti 8,4 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies - iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 386 342 Lt (111 892,38 Eur) nuostoliams atlyginti, 50 429,7 Lt (14 605, 45 Eur) palÅ«kanų ir 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 436 771,7 Lt (126 497,83 Eur) sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 726,88 Lt (1 658,62 Eur) žyminio mokesčio ir 1 049,94 Eur advokato pagalbai apmokėti.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovę ir atsakovę iki 2011 m. sausio 30 d. siejo nuomos teisiniai santykiai pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau atsakovė ieÅ¡kovei patalpas perdavė tik 2012 m. rugsėjo 25 d. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nuomos mokesčio už 10 mėn. (2011 m. gruodžio – 2012 m. rugsėjo mėn.), kaip nuostolių atlyginimo pagal CK 6.499 str. 2 d.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, taip pat CK nuostatomis, konstatavo, kad ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteisiami patirti nuostoliai už laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , t. y. nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje Å¡alių sulygtÄ nuomos mokestį.

Kartu pažymėjo, kad nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek ieÅ¡kovė prarado, nes didesnio, nei faktiÅ¡kai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikÅ¡tų asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuostoliais laikytinos negautos nekilnojamojo turto nuomos pajamos, kurias ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi, jeigu atsakovė jai bÅ«tų laiku grÄ Å¾inusi nuomojamas patalpas, tačiau ieÅ¡kovės reikalaujama priteisti suma, kuomet praÅ¡oma priteisti ir PVM, neatitinka pagal CK 6.249 str. 1 d. negautoms pajamoms keliamų realumo ir pagrįstumo kriterijų, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė nuostolius, negautų pajamų forma, be PVM, iÅ¡ viso 386 342 Lt.

Atsižvelgiant į patenkintÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo dalį, teismas atitinkamai priteisė 50 429,7 Lt palÅ«kanų (CK 6.210 str.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netaikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatų, nes Å¡is įstatymas netaikomas palÅ«kanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti (1 str. 2 d. 3 p.).Teismas nenustatė jokių pagrindų, įtvirtintų CK 6.253 str. taikyti, taip pat pažymėjo, kad atsakovės argumentas, jog patalpos nebuvo atlaisvintos ne dėl jos kaltės, o dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas tarp Å¡alių kilusiam ginčui iÅ¡spręsti.

Teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės nesuteikė teisės atsakovei neatlygintinai naudotis patalpomis. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo, nurodydamas, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, bÅ«tent ieÅ¡kovė renkasi savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė apeliaciniame skunde teismo praÅ¡o:

1) skirti ekspertizę, kuri atsakytų į klausimÄ , kokia bÅ«tų 1756,1 kv. m. patalpų Baltų pr. 47F Kaune nuomos kaina, jei patalpos bÅ«tų iÅ¡nuomotos 2011-02-01 ir nuomos terminas bÅ«tų ne trumpesnis kaip iki 2012-09-25;

2) skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka;

3) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: IeÅ¡kovės nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismui nėra privalomas, teisinė ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra teismo prerogatyva. Ginčo laikotarpiu galiojusios Kauno apygardos teismo 2011-02-03 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ribojančios ieÅ¡kovei teisę iÅ¡kraustyti atsakovę iÅ¡ patalpų ir patalpas iÅ¡nuomoti, o ne nuomos sutarties pažeidimas galėjo sÄ lygoti ieÅ¡kovės nuostolius (negautas pajamas).

IeÅ¡kovei neturint teisės reikalauti patalpas atlaisvinti, Å¡i teisė negalėjo bÅ«ti pažeista, todėl teismas nepagrįstai taikė CK 6.499 str. nuostatas, nes faktiÅ¡kai ieÅ¡kovė nuostolius patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismui taikius netinkamÄ teisės normÄ , nepagrįstai nevertintos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai neįrodinėja žalos dydžio, o tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtos žalos dydžio, neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus apie situacijÄ rinkoje ir ieÅ¡kovės faktines galimybes po 2011 metų (krizės laikotarpiu) gauti tokio dydžio nuomos kainÄ (pajamas), dėl kokios buvo sutarta 2006 metais.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad dėl 22 Lt už kv. m. nuomos kainos su ieškove buvo susitarta prieškriziniu laikotarpiu ir krizės laikotarpiu rinkoje patalpų nuomos kainos mažėjo, todėl ieškovė ginčo laikotarpiu patalpų už 22 Lt/ kv. m. nebūtų išnuomojusi nei atsakovei, nei kitam rinkos dalyviui.Teismui atsisakius skirti ekspertizę nuomos kainai nustatyti, buvo nepagrįstai apribota atsakovės teisė teikti bylai reikšmingus įrodymus ir atsikirsti į ieškovės reikalavimus, dėl to buvo neatskleista bylos esmė ir priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ieÅ¡kovės nuostoliams dėl naudojimosi patalpomis atlyginti yra sumokėjusi 387 588,26 Lt ir nevertino, ar papildomų nuostolių priteisimas nereikÅ¡tų ieÅ¡kovės nepagrįsto praturtėjimo atsakovės sÄ skaita ir ar tai nebÅ«tų pagrindas atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Patalpos ieÅ¡kovei grÄ Å¾intos 2012-09-25, tačiau teismas nuostolius priteisė už laikotarpį iki 2012-09-30, todėl priteistina nuostolių suma turi bÅ«ti mažinama.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad CK 6.210 str. 2 d. pagrindu priteistinos palÅ«kanos nėra nuostoliai ir neturi bÅ«ti įskaitytos į bendrÄ nuostolių sumÄ . Be to, atsakovė nepažeidė jokios sutartinės prievolės, todėl 6.210 str. negalėjo bÅ«ti taikomas. Teismas, priteisdamas palÅ«kanas ieÅ¡kovei, visiÅ¡kai nevertino termino, nuo kurio palÅ«kanos galėtų bÅ«ti skaičiuojamos.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus dėl aplinkybių, Å¡alinančių atsakovės atsakomybę.

IeÅ¡kovės nuostolius lėmė pačios ieÅ¡kovės neveikimas, t. y. ieÅ¡kovė po nuomos sutarties pabaigos nepateikė pasiÅ«lymo su nuomos kainos dydžiu, nesikreipė dėl nuostolių, nereiÅ¡kė jokių reikalavimų ir nepateikė jokių sÄ skaitų apmokėjimui. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-03-25 gautas apeliantės raÅ¡tas dėl papildomų aplinkybių ir sprendimo vykdymo, jame teismo praÅ¡oma įvertinti duomenis apie procesiniuose dokumentuose nurodyto ikiteisminio tyrimo pokyčius, o teismui nusprendus, kad yra pagrindas tenkinti UAB „VIB“ ieÅ¡kinį, praÅ¡oma vadovaujantis CPK 284 str. ir sprendimo vykdymÄ atidėti iki bus baigta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje atsakovė yra pareiÅ¡kusi 3 480 639,6 Lt (1 008 062,91 Eur) civilinį ieÅ¡kinį (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00162-10).

IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ teismo praÅ¡o:

1) Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti;

2) už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti 2 000 Eur dydžio baudÄ , 50 proc. Å¡ios baudos pervedant ieÅ¡kovei;

3) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 577,17 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog ieÅ¡kovės nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė teismui ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo CK 6.499 str. pagrindu, t. y. pasirinko savo teisių gynybos bÅ«dÄ , tinkamai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Å i byla nepriskirtina dispozityvių bylų kategorijai, todėl teismas bylÄ nagrinėjo pagal ieÅ¡kovės nurodytÄ dalykÄ ir pagrindÄ .

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu ieškinį tenkino CK 6.499 str. pagrindu, taip pat pagrįstai netaikė CK 6.253 str. CK 6.499 str. 2 d. aiškiai nurodomas nuotolių dydžio nustatymas, kurio papildomai įrodinėti nereikia. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškovė nepagrįstai praturtėjo, teismui iš dalies tenkinus ieškinį. Pažymėtina, kad ieškovė atsakovei gera valia nesumokėjo nė cento, o visi padaryti mokėjimai susiję su teismo sprendimų, kuriais priteistos sumos už ankstesnius laikotarpius, nei šioje byloje, vykdymas.

Tai, kad atsakovė atlygino žalÄ už ankstesnius laikotarpius, nereiÅ¡kia, kad atsakovė neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovei padarytos žalos vėlesniu laikotarpiu. Nesutiktina su apeliantės praÅ¡ymais bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir skirti ekspertizę. Apeliantė nemotyvuoja praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodo jokių iÅ¡imtinių aplinkybių. Vien tai, kad Å¡alims bÅ«tų suteikta teisė pasisakyti dėl ekspertizės, nėra ir negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtine aplinkybe.

PraÅ¡ymas skirti ekspertizę niekaip nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, toks atsakovės praÅ¡ymas jau buvo spręstas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apelianto apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Dėl žodinio bylos nagrinėjimoApeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu Å¡alys galėtų papildomai pasisakyti dėl ekspertizės reikalingumo, teismas galėtų iÅ¡tirti pirmosios instancijos teismo netirtus įrodymus ir byla galėtų bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacijos esmė ne bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį iÅ¡dėstytus argumentus (CPK 301 str. 1 d., 306 str., 320 str.).

Be to, pagal esantį reglamentavimÄ bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 str. nurodytas iÅ¡imtis (CPK 321 str.). Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Ä®tvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, suponuojančių bÅ«tinybę bylÄ pagal atsakovės apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių tinkamai neįrodė bei nepagrindė ir pati apeliantė. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas. Dėl papildomų aplinkybių ir įrodymųLietuvos apeliaciniame teisme 2016-03-25 gautas apeliantės raÅ¡tas dėl papildomų aplinkybių ir sprendimo vykdymo, jame teismo praÅ¡oma įvertinti duomenis apie procesiniuose dokumentuose nurodyto ikiteisminio tyrimo pokyčius, t. y. nurodoma, kad ikiteisminiame tyrime, kuriame siekiant užtikrinti ieÅ¡kovės 3 480 639,6 Lt (1 008 062,91 Eur) ieÅ¡kinį yra areÅ¡tuotos atsakovės UAB „VIB“ akcijos, jau pareikÅ¡ti galutiniai įtarimai ir raÅ¡omas kaltinamasis aktas.

Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad yra pagrindas tenkinti UAB „VIB“ ieÅ¡kinį, teismo praÅ¡oma vadovaujantis CPK 284 str. ir sprendimo vykdymÄ atidėti iki bus baigta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje atsakovė yra pareiÅ¡kusi 3 480 639,6 Lt (1 008 062,91 Eur) civilinį ieÅ¡kinį (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00162-10), kurio įvykdymui užtikrinti yra areÅ¡tuotos UAB „VIB“ akcijos. Kartu pateikė UAB „VIB“ balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, taip pat praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ .Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Pagal 306 str. 2 d. apeliacinio skundo argumentai iÅ¡dėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalykÄ ir pagrindÄ , o CPK 180 str. įtvirtinta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Nors praneÅ¡imas apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ datuotas 2016-02-17, todėl laikytina, kad Å¡io įrodymo apeliantė neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsižvelgiant į apeliacijos objektÄ (pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteista pinigų suma kaip nuostoliai dėl Å¡alis siejusių nuomos teisinių santykių ir laiku neatlaisvintų patalpų), laikytina, kad pateikti įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, t. y. jie nesusiję su nagrinėjama byla, niekaip nepagrindžia ir neįrodo apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, aplinkybės, susijusios su ikiteisminiu tyrimu nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pateikti papildomi įrodymai nepridėtini prie bylos ir raÅ¡te nurodytos aplinkybės, susijusios su ikiteisminiu tyrimu, nevertintinos.

Atsižvelgiant į tai, nepriklausomai nuo bylos baigties, nėra pagrindo spręsti dėl apeliantės praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti ekspertizę byloje ir ekspertizės skyrimoApeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o skirti ekspertizę, kuri atsakytų į klausimÄ , kokia bÅ«tų 1 756,1 kv. m. patalpų Baltų pr. 47F Kaune nuomos kaina, jei patalpos bÅ«tų iÅ¡nuomotos 2011-02-01 ir nuomos terminas bÅ«tų ne trumpesnis kaip iki 2012-09-25.

Pažymėtina, kad ekspertizės skyrimo tikslingumo klausimas buvo sprendžiamas ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo atmetė motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo reiÅ¡kia CK 6.499 str. 2 d. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė neprašė atlyginti kitų nuostolių, kurių neapima patalpų nuomos mokestis, teismas sprendė, kad praÅ¡ymas dėl ekspertizės negali bÅ«ti tenkinamas, nes jis nesusijęs su ginčo dalyku.

Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, nors atsakovės pateiktų įrodymų visiÅ¡kai pakako spręsti, jog patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus ji nepagrįstai praturtėtų atsakovės sÄ skaita. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad dėl 22 Lt/ kv. m. nuomos kainos su UAB „VIB“ ginčo laikotarpiu patalpų už 22 Lt / kv. m. kainÄ nebÅ«tų iÅ¡nuomojęs nei atsakovei, nei kitam rinkos dalyviui. Tokiu bÅ«du buvo nepagrįstai apribota atsakovės teisė teikti bylai reikÅ¡mingus įrodymus ir atsikirsti į ieÅ¡kovės reikalavimus, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ir priimtas nepagrįstas bei neteisėtas sprendimas.Ekspertizės atlikimÄ ir ekspertų skyrimÄ reglamentuoja CPK 212 str., pagal kurį siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ekspertizės skyrimas turi bÅ«ti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslÄ â€“ teisingai ir tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ , laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobÅ«dį, taip pat įvertina galimÄ Ä¯takÄ teisingam bylos iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015 ir kt.).

PanaÅ¡ios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencijos 6 straipsnyje neįtvirtinta pareiga nacionaliniams teismams skirti byloje ekspertizę ar kitÄ tyrimo priemonę tik dėl to, jog proceso Å¡alis to praÅ¡o; nacionalinis teismas turi spręsti, ar reikalaujama priemonė yra svarbi ir esminė bylai iÅ¡spręsti (žr., pvz., mutatis mutandis H. v. France, judgment of 24 October 1989, Series A no. 162-A, p. 23, par. 60-61, Vozhigov v. Russia, no. 5953/02, judgment of 26 April 2007, par. 37 ir kt.), ar byloje yra pakankamai kitų duomenų sprendimui priimti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra tikslingas ekspertizės skyrimas ieškovei ieškinį grindžiant CK 6.499 str. pagrindu. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su ieškovės prašytų priteisti nuostolių dydžiu (ir pirmosios instancijos teismo priteistų), nėra pagrindas ekspertizės skyrimui. Dėl ginčo esmės ir priteistinų nuostolių dydžioNegyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Pagal bendrÄ sias teisės normas negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , arba sutartyje sulygtos bÅ«klės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2006 m. sausio 24 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal jÄ nuomotojas (ieÅ¡kovė) įsipareigojo perduoti nuomininkui (atsakovei), o ji įsipareigojo sutartyje numatytomis sÄ lygomis priimti laikinai valdyti ir naudotis už mokestį nuomos teise pastato, esančio Baltų pr. 49F, Kaune, 1 756,10 m. kv. negyvenamÄ sias komercinės paskirties patalpas (Sutarties 1.1. p.).

Sutartimi patalpos iÅ¡nuomotos 5 metų terminui, skaičiuojamam nuo Patalpų perdavimo – priėmimo akto pasiraÅ¡ymo dienos, bet ne vėliau kaip 2006-01-30 ir baigiasi 2011 m. sausio 30 d. (Sutarties 4.1 p.). Pasibaigus Sutarčiai, nuomininkui suteikiamas ne didesnis kaip 21 dienos terminas iÅ¡sikraustymui, už kurį mokami Sutartyje nustatyti mokėjimai, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i sutartis nutraukiama dėl nuomotojo kaltės (Sutarties 4.2 p.). Sutarties 7.1 p. Å¡alys sulygo nuomos kainÄ â€“ nuomininkas už 1 kv. m. patalpų įsipareigojo kas mėnesį mokėti 22 Lt + 3,96 Lt PVM, iÅ¡ viso 25,96 Lt (7,52 Eur).

Pažeidus sutartyje (7.1 ir 7.2 p.) nustatytus mokėjimo terminus, nuomininkas įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . (Sutarties 8.1 p.). Sutarties sudarymo, patalpų perdavimo ir nuomojimosi faktas, taip pat tai, kad pasibaigus sutarties terminui (2011-01-30) atsakovė neatlaisvino patalpų ir jomis naudojosi iki 2012-09-25 Å¡alių nėra ginčijamas. Tarp Å¡alių kilo ginčas iÅ¡ esmės dėl to, ar ieÅ¡kovė turi teisę vadovaudamasi CK 6.499 str. nuostatomis į nuostolių, lygių sulygtam nuomos mokesčiui, priteisimÄ už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 25 d.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 386 342 Lt (111 892,38 Eur) nuostoliams atlyginti, 50 429,7 Lt (14 605,45 Eur) palÅ«kanų ir 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat 5 726,88 Lt (1 658,62 Eur) žyminio mokesčio ir 1 049,94 Eur advokato pagalbai apmokėti. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Apeliantė nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu ir teismo motyvacija dėl CK 6.499 str. taikymo.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė nuostolių, jeigu jų ir patyrė, tai dėl Kauno apygardos teismo 2011-02-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1859-173/2011, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi palikta nepakeista (c. b. Nr. 2-1227/2011), taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet ne dėl nuomos sutarties pažeidimo, t. y. nuostolių turėtų reikalauti bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Taigi, atsakovė galbÅ«t ieÅ¡kovės patirtus nuostolius siejo su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl, jos nuomone, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, o ne vadovautis CK 6.499 str., teigia, kad teismas turėjo pats teisiÅ¡kai kvalifikuoti teisinius santykius, taikyti ir aiÅ¡kinti teisės normas.

Teismui taikius netinkamÄ teisės normÄ (CK 6.499 str. nuostatas) nepagrįstai nevertintos aplinkybės, jog ieÅ¡kovė visiÅ¡kai neįrodinėja žalos dydžio, o tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais (CPK 185 str.).IÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis, matyti, kad UAB „Thomas Philipps Baltex“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė įpareigoti UAB „VIB“ pateikti pasiÅ«lymÄ dėl nuomos sutarties atnaujinimo, uždrausti atsakovei sudaryti kitas nuomos sutartis bei reikalauti ieÅ¡kovės atlaisvinti nuomojamas negyvenamÄ sias patalpas, o taip pat areÅ¡tuoti UAB „VIB“ nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises iki bus įvykdytas teismo sprendimas ir atnaujintas nuomos sutarties terminas, o atmetus ieÅ¡kinį – iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies ir atsakovei UAB „VIB“ uždraudė sudaryti kitas UAB „Thomas Philipps Baltex“ nuomojamų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bei uždraudė reikalauti Å¡ias negyvenamÄ sias patalpas atlaisvinti.

Taigi, draudimas, nustatytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, buvo taikomas ieškovei ir inicijuotas pačios atsakovės, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės nesuteikė teisės atsakovei neatlygintinai naudotis patalpomis. Laikinosios apsaugos priemonės nedraudė atsakovei pačiai imtis veiksmų ir išsikelti, o tolesnis naudojimasis jomis tiesiogiai koreliuoja su ieškovės nuostoliais, negaunant nuomos mokesčio. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl atsakovės argumento, susijusio su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir jų įtaka sprendžiant dėl nuostolių priteisimo, pažymėjo, kad aplinkybė, jog patalpos nebuvo atlaisvintos ne dėl atsakovės kaltės, o teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisiškai nereikšmingas tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti.

Taigi, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieÅ¡kovės nurodyta CK norma, reglamentuojančia nuostolių priteisimÄ , įvertinęs Å¡alių teisinius santykius, nurodytas aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė teisėtai nagrinėjamu atveju remiasi CK 6.499 str. nuostatomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.CK 6.499 str. 1 d. įtvirtinta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , arba sutartyje sulygtos bÅ«klės. Jeigu nuomininkas daiktÄ grÄ Å¾ina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visÄ laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 str. 2 d.).

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje Å¡alių sulygtÄ nuomos mokestį, preziumuojamÄ kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

UAB ,,Vilniaus dailė“, bylos Nr. 3K-3-132/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ v. UAB ,,Sonex group“, bylos Nr. 3K-3-487/2008). Taigi CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dėl pavėluoto daikto grÄ Å¾inimo nuomotojo patirtų nuostolių (negautų pajamų) nustatymo metodas – laikoma, kad nuomotojo negautos pajamos yra tokio nuomos mokesčio dydžio, kurį jis bÅ«tų gavęs, jeigu nuomos sutartis nebÅ«tų pasibaigusi, Å¡ie nuostoliai laikomi minimaliais nuomotojo nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

LUAB ,,Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011). Taigi, Å¡ių minimalių nuostolių (nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei nepraÅ¡ant priteisti kitų nuostolių) pagal CK 6.499 str. 2 d. įrodinėti papildomai nereikia. Kaip jau minėta, ginčo dėl to, kad nuomos sutartis baigėsi 2011-01-30, o atsakovė patalpas atlaisvino 2012-09-25, nėra, todėl ieÅ¡kovė, pagrįstai vadovaudamasi CK 6.499 str., kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti nuostolius, lygius nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį.

Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas buvo užtikrinti atsakovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimus ir ribojo ieÅ¡kovės teisę pernuomoti Sutarties objektu buvusias patalpas ir reikalauti atsakovę jas atlaisvinti, todėl, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir tikslÄ nagrinėjamu atveju, jos negali bÅ«ti laikomos ieÅ¡kovės nuostolių, kurie siejami su atsakovės nesumokėtu nuomos mokesčiu už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m. rugsėjo, atsiradimo pagrindu.

Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog tarp Å¡alių nebe pirmÄ kartÄ sprendžiamas ginčas dėl piniginių sumų priteisimo. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovė buvo kreipusis į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei dėl 138 734,17 Lt skolos už minėtų patalpų 2010 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių nuomÄ . Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu paliko nepakeistÄ 2011 m. vasario 9 d. preliminarų sprendimÄ ir tenkino ieÅ¡kovės reikalavimus.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas minėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas. IeÅ¡kovė 2011 m. lapkričio 17 d. ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 468 981,79 Lt skolos už patalpų nuomÄ už 2011 m. sausio – lapkričio mėnesius. Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn., t. y. nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl nuostolių už skirtingÄ nei ankstesnėse bylose laikotarpį priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė ieÅ¡kovės nuostoliams atlyginti dėl naudojimosi patalpomis yra sumokėjusi nemaÅ¾Ä sumÄ (387 588,26 Lt), nepaneigia ieÅ¡kovės teisės į nuostolių atlyginimÄ už kitÄ laikotarpį. Taigi, teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.499 str. nuostatomis, kuriose nuostolių dydis siejamas su nuomos mokesčio dydžiu, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, apeliacinio skundo argumentai, susiję su priteistos žalos dydžiu, juos siejant su faktiÅ¡kai patirtais ieÅ¡kovės nuostoliais ir buvusiomis rinkos kainomis, nagrinėjamu atveju vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieÅ¡kovei priteistinus minimalius nuostolius, vadovavosi Nuomos sutarties 7.1 p., kuris, atsižvelgiant į nuomos mokesčio dydį ir nuomotų patalpų plotÄ , per mėnesį sudaro 38 634,2 Lt be PVM.

Dėl to, teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 386 342 Lt (38 634,2 Lt x 10 mėn.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė sumÄ už visÄ rugsėjo mėnesį, nes, kaip jau minėta ir Å¡alių neginčijama, patalpos perduotos 2012 m. rugsėjo 25 d. (pasiraÅ¡ytas patalpų priėmimo-perdavimo aktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is apeliacinio skundo argumentas yra pagrindas mažinti priteistų nuostolių dydį 6 439,03 Lt (1 864,87 Eur) suma (38 634,2 Lt / 30 d. x 25 d. = 32 195,17 Lt; 38 634,2 Lt – 32 195,17 Lt = 6 439,03 Lt), iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisiant 379 902,97 Lt (110 027,5 Eur) (38 634,2 Lt x 9 mėn. + 32 195,17 Lt).

Apeliantė, nesutikdama su priteistomis palÅ«kanomis už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki     2014-08-04, nurodo, kad CK 6.210 str. 2 d. pagrindu priteistinos palÅ«kanos yra nuostoliai ir turi bÅ«ti įskaityti į bendrÄ nuostolių dydį, atsakovė nepažeidė jokios sutartinės piniginės prievolės, todėl CK 6.210 str. Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. IÅ¡ ieÅ¡kovės procesinių dokumentų, taip pat teismo sprendimo matyti, kad buvo praÅ¡omos (ir buvo priteistos) kompensacinę funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos, vadovaujantis CK 6.261 str. ir 6.210 str. pagrindais.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ tam, kad bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 str., turi bÅ«ti įgyvendintos 3 sÄ lygos:

1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė;

2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas;

3) įstatyme ar sutartyje neturi būti numatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimai buvo kildinami iš daikto neperdavimo, o ne dėl piniginės prievolės neįvykdymo, ir siejami su ieškovės patirtais nuostoliais, kuriuos buvo prašoma atlyginti CK 6.499 str. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 63 835,08 Lt palūkanų, negalėjo būti patenkintas.

Å iuo pagrindu tenkinus apeliacinio skundo argumentus dėl palÅ«kanų, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su palÅ«kanų skaičiavimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tačiau be pagrindo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, taip pat nevisiÅ¡kai teisingai paskaičiavo nuostolių dydį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 178 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies. Kai ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 1, 2, 5 d.).IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas sudarė 531 308,88 Lt, sumokėto žyminio mokesčio suma – 6 984 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas 82 proc., todėl jai iÅ¡ atsakovės priteisė 5 726,88 Lt (1 658,62 Eur) žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas apytiksliai 71 proc., ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 4 958,64 Lt (1436,12 Eur) dydžio sumokėto žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį.Atsakovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 1 011,35 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į ieÅ¡kinio tenkinimo procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 293,29 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .IeÅ¡kovė nurodo, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1 685,77 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (907,5 Lt (262,83 Eur) už pretenzijos paruoÅ¡imÄ , 1 633 Lt (473,09 Eur) už ieÅ¡kinio atsakovui paruoÅ¡imÄ , 133,1 Eur už praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas paruoÅ¡imÄ , 816,75 Eur už atstovavimÄ teisme), apeliacinėje instancijoje – 577,17 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Atsižvelgiant į Rekomendacijų dydžius, taip pat, kad 2015-02-17 vykęs posėdis užtruko apytiksliai 30 min, 2015-04-20 vykęs posėdis – 1 valandÄ , 2015-05-21 – 30 min, o iÅ¡laidos, patirtos už praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepriteistinos, kaip neatitinkančios tokių iÅ¡laidų paskirties, bei įvertinus ieÅ¡kinio tenkinimo procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 919 Eur suma advokato pagalbai apmokėti.Atsakovė nurodė, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 911,53 Eur iÅ¡laidų, kurias sudaro atsiliepimo paruoÅ¡imas (1 400 Eur), praÅ¡ymo dėl ekspertizės paruoÅ¡imas (50 Eur), pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose (300 Eur), konsultacijos, įrodymų rinkimas, dokumentų peržiÅ«ra ir pan. (161,53 Eur), tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimo faktÄ , todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovė nepateikė praÅ¡ymo ir dokumentų pagrindžiančių jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį (už suteiktas advokato teisines paslaugas) apeliacinės instancijos teisme. Dėl baudos skyrimoAtsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovei už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti 2 000 Eur dydžio baudÄ , 50 proc. Å¡ios baudos pervedant ieÅ¡kovei. Savo praÅ¡ymÄ grindžia nurodydama, kad atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, pavėluotai teikia (teikė) praÅ¡ymus skirti ekspertizę, kiekvienÄ posėdį buvo reiÅ¡kiami praÅ¡ymai siekiant bylos nagrinėjimÄ atidėti ar stabdyti. Pažymėtina, kad savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d.;

CPK 7 str. 2 d.), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Ar asmuo laikosi Å¡ių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rÅ«pestingas, sÄ Å¾iningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sÄ Å¾iningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

Taigi, visomis procesinėmis teisėmis turi bÅ«ti naudojamasi sÄ Å¾iningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-144/2014).Pagal CPK 95 straipsnį, reglamentuojantį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudÄ nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ atsakovei skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu.

CPK nedraudžia praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę pateikti bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės ir / ar bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Tiek praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ , tiek jÄ sustabdyti yra dalyvaujančių byloje asmenų procesinės teisės. Piktnaudžiavimo jomis nagrinėjamu atveju nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas skirti atsakovei baudÄ netenkintinas (CPK 185 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kovės UAB „VIB“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Thomas Phillips Baltex“ tenkinti iÅ¡ dalies.IÅ¡ atsakovės UAB „Thomas Phillips Baltex“ (j. a. k. 110590187, J. Tumo Vaižganto g. 9-36, Vilnius) ieÅ¡kovei UAB „VIB“ (j. a. k. 300140877, Baltų pr. 49F, Kaunas) priteisti 110 027,5 Eur (379 902,97 Lt) nuostoliams atlyginti ir 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 110 027,5 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 436,12 Eur (4 958,64 Lt) dydžio sumokėto žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir 919 Eur advokato pagalbai apmokėti.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.IÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „VIB“ (j. a. k. 300140877, Baltų pr. 49F, Kaunas) atsakovei UAB „Thomas Phillips Baltex“ (j. a. k. 110590187, J. Tumo Vaižganto g. 9-36, Vilnius) priteisti 293,29 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .“ Teisėjai                                                                 Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                               Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                                   Egidijus Žironas