9ccd800b-e9d6-4f9d-8bf5-c315d3eb1012 · Alytaus apylinkės teismas

?Byla Nr. TS-7-791/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05328-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 17 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Vilma Dapkevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. Z. (D. Z.) skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisijos) nutarimo Nr. 357-7, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , ir susipažino su pateikta medžiaga.

Teismas n u s t a t ė : D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas: 2015 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 1aisvės atėmimo (įsiteisėjo 2016 m. spalio 14 d). Bausmės pradžia – 2015 m. vasario 11 d., bausmės pabaiga – 2022 m .vasario 11 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. Likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 26 dienos laisvės atėmimo. Komisija vienbalsiu 2020 m. sausio 15 d. nutarimu netenkino nuteistojo D. Z. praÅ¡ymas paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutarime Komisija nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmÄ kartÄ . Å iuo metu yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. D. Z. anksčiau yra teistas 6 kartus. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turėdamas finansinių įsipareigojimų juos sprendžia, turi teigiamas nuostatas.

Palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, pasimatymų metu yra lankomas, susituokė pataisos namuose. Turėdamas priklausomybių psichikÄ veikiančioms medžiagoms, Å¡iÄ problemÄ taip pat sprendžia, dalyvaudamas Anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Pataisos namuose mokosi ketvirtoje gimnazijos klasėje. Savęs vertinimas aukÅ¡tas. Tačiau individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones D. Z. vykdo tik iÅ¡ dalies. Viena iÅ¡ priemonių numatyta laikytis pataisos įstaigos nustatytos vidaus tvarkos, tačiau jos nesilaiko.

Drausmine tvarka baustas 11 kartų, nuobaudos yra galiojančios. Taip pat buvo numatyta dalyvauti Kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų laisvės atėmimo vietose programose, tačiau dėl dalyvavimo D. Z. nesikreipė. Nuteistasis laikosi kriminalinės subkultÅ«ros nuostatų. D. Z. nusikalstamo elgesio rizika pirminio vertinimo metu buvo 114 balų, Å¡iuo metu vertinama 96 balais. Rizika iÅ¡lieka pakankamai didelė – artima aukÅ¡tai. IÅ¡lieka nemažai kriminogeninių veiksnių: ankstesni nusikalstami veiksmai, iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas ir elgesys bei nuostatos.

Ä®vertinusi visas paminėtas aplinkybes Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumÄ galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis D. Z. 2020 m. sausio 22 d. pateikė teismui skundÄ , kuriuo prašė Komisijos 2020 m. sausio 15 d. nutarimÄ Nr. 357-7 panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio pagrindu.

Nuteistojo teigimu, Komisija nepagrįstai Nutarime akcentuoja jam skirtas drausmines nuobaudas, kurias nurodo galiojančiomis, tačiau pažymėtina, kad Nuobaudos skyrimas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti traktuojamas kaip nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir vertinami turi bÅ«ti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai (BVK 137 straipsnio 4 dalis). Juolab, kad tendencingai pateikiamas ir didesnis nuobaudų skaičius, nei, kad iÅ¡ tiesų buvo paskirta.

Teiginys, jog Nuteistasis laikosi kriminalinės subkultÅ«ros taip pat nepagrįstas jokiais duomenimis. Nutarime nurodoma, kad Nuteistasis turi priklausomybių psichikÄ veikiančioms medžiagoms, kuriÄ sprendžia dalyvaudamas Anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Pažymėtina, kad Komisija jokių Nuteistojo priklausomybes patvirtinančių duomenų nepateikė ir neįrodė, todėl padaryta iÅ¡vada dėl Nuteistojo priklausomybių psichikÄ veikiančioms medžiagoms visiÅ¡kai nepagrįsta. Nuteistojo paskaitų pagal autorinę T.

Å . programÄ â€žPriklausomybių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo įveikimas, taikant sobriologijos mokslo pasiekimus“ lankymas nėra ir negali bÅ«ti pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie Nuteistojo priklausomybę psichikÄ veikiančioms medžiagoms. Nuteistasis mokosi, dalyvauja įvairiose socialinėse programose, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius, išėjęs į laisvę dirbs UAB (duomenys neskelbtini). Paneigtina Komisijos iÅ¡vada, kad iÅ¡lieka nemažai kriminogeninių veiksnių: ankstesni nusikalstami veiksmai, iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas ir elgesys bei nuostatos.

Pažymėtina, kad galioja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos imperatyvas – teiginys, kad asmuo nusikals, turi bÅ«ti labai aiÅ¡kiai ir labai atsakingai argumentuotas, prieÅ¡ingu atveju tai yra Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimu. Taigi, Nutarimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, jame pateiktos iÅ¡vados paremtos prielaidomis, tačiau ne pagrįstais įrodymais ir duomenimis. Akcentuotina ir tai, jog viena iÅ¡ sėkmingos integracijos į visuomenę sÄ lygų yra gebėjimas užsitikrinti lėšų pragyvenimui teisėtais bÅ«dais, todėl nuteistojo pastangos Å¡iuo aspektu taip pat labai reikÅ¡mingos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ .

Nagrinėjamu atveju, Komisija nepagrįstai sumenkino Nuteistojo teigiamÄ elgesį ir net nevertino jo gebėjimo užsitikrinti pajamas pragyvenimui teisėtais bÅ«dais, tai yra, kad jis turi susiradęs darbÄ laisvėje ir turės pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , sukÅ«rė Å¡eimÄ , palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja, nuo 114 balų sumažėjo iki 96 balų, jis neturi jokių finansinių įsipareigojimų (skolų), aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonėse, kuriomis jo elgesys akivaizdžiai keičiamas pozityvia linkme.

Jis dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, dalyvavo Å¡achmatų, Å¡aÅ¡kių ir nardų turnyruose, gyros rovimo varžybose, adaptacijos programose, Å¡viečiamojo pobÅ«džio prevenciniame užsiėmime „Priklausomybė kaip liga“, taip pat psichoedukacinėje programoje „Bendravimo įgÅ«džių ugdymas ir emocijų valdymas“, lankė paskaitas pagal autorinę T. Å . programÄ â€žPriklausomybių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo įveikimas, laikant sobriologijos mokslo pasiekimus“.

Dalyvavo lokalinio sektoriaus tvarkyme, sodino gėles, kurias pastoviai prižiÅ«rėdavo. Taip pat yra įtrauktas į pastoviai lankančių koplyčiÄ sÄ raÅ¡Ä , aktyviai skaito knygas, įgijo pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , be to yra pasiryžęs baigti mokyklÄ , todėl užsiregistravo mokymosi įstaigoje. Laisvėje planuoja dirbti UAB (duomenys neskelbtini), kuri pateikė siÅ«lymÄ Ä¯sidarbinti nuteistajam jų įmonėje, o tai padėtų ženkliai pagerinti tiek socialinį, tiek materialinę statusÄ .

Å ios aplinkybės nebuvo nagrinėtos ir vertintos Komisijos. Visa tai rodo, kad jis yra motyvuotas prasmingam užimtumui, koreguoja savo elgesį teigiama linkme. Finansinių įsipareigojimų neturėjimas ir darbo pasiÅ«lymas dirbti konkrečioje įmonėje, taip pat leidžia daryti pagrįstas iÅ¡vadas, kad jis lengvai integruosis laisvėje. Tai, kad Nuteistasis laisvėje gyvens su sutuoktine ir nepilnamečiu vaiku, prisidės prie Å¡eimos finansinio iÅ¡laikymo, patvirtina, kad nuteistasis laisvėje turės pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nuolatinį darbÄ , palaikys socialinius ryÅ¡ius.

Pažymėtina, kad nuteistojo darbinė motyvacija, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, socialiniai ryÅ¡iai yra svarbÅ«s kriterijai vertinant ar probacija bus sėkminga. Å iuo atveju bÅ«tent nuteistojo teigiamas požiÅ«ris į darbÄ ir priežiÅ«rÄ , nuosekliai mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia spręsti, jog bausmė jau atliko tinkamÄ ir pakankamÄ baudžiamÄ jį bei auklėjamÄ jį poveikį, todėl yra pagrindas tikėtis tokio pat teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio ir laisvėje.

Skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo D. Z. asmens byla, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, yra atlikęs įstatymo numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau tik iÅ¡ dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas nesudaro formalaus pagrindo nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta laikytis pataisos įstaigos nustatytos tvarkos, tačiau nuteistasis šio reikalavimo nevykdė, kadangi pažeidė įkalinimo įstaigos nustatytas vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka baustas 11 kartų, nuobaudos galiojančios. Taip pat nedalyvauja individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytoje kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programoje – dėl dalyvavimo nesikreipė.

Nevykdo ir socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės įsidarbinti – įkalinimo įstaigoje dėl įdarbinimo nesikreipė, nesikreipimo priežasčių nenurodė. Pažymėtina, kad priimant sprendimÄ dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, bÅ«tinas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Kadangi Å¡iuo metu D. Z. Å¡ių priemonių ir Komisijos rekomendacijų pilnai nevykdo, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Sprendžiant, ar nuteistojo siekis pasitaisyti pataisos proceso metu yra pakankamas, svarbu įvertinti ir jam nustatomų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų kiekį. Minėta, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad D. Z. rizika pakartotinai nusikalsti sudaro net 96 balus ir vertinama, kaip vidutinė.

IÅ¡ jų 45 balus sudaro statiniai veiksniai ir net 51 balÄ dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o Å¡iuo metu Å¡ie tikslai dar nėra pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog D. Z. praeityje teistas jau 6 kartus, buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sÄ lygas, darė naujus nusikaltimus.

Å iuo metu D. Z. atlieka 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimų, iÅ¡ kurių vienas labai sunkus (BK 129 straipsnio 1 dalis, BK 22 straipsnio 1 dalis), padarymÄ . Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo didelį pavojingumÄ visuomenei, bei polinkį sistemingai nusikalsti, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokiÄ bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokiÄ Ä¯takÄ jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, juolab, kad ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ankstesni nusikalstami veiksmai iÅ¡lieka vienu iÅ¡ kriminogeninių veiksnių.

Skunde D. Z. nuolatos pabrėžia tai, kokia didelė yra jo darbinė motyvacija, tuo tarpu jo teigimu Komisija nevertino jo gebėjimo užsitikrinti pajamas pragyvenimui teisėtais bÅ«dais, tai yra, kad jis turi susiradęs darbÄ laisvėje. Teismas Å¡iuo atveju iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , priėjo prieÅ¡ingos iÅ¡vados. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog D. Z. bÅ«damas laisvėje yra trumpai dirbęs tik nelegalius darbus, tuo tarpu oficialiai apskritai nėra dirbęs, darbinės patirties neturi.

Atlikdamas įkalinimo bausmę taip pat nedirba, dėl galimybės būti įdarbintas nesikreipė, nors būtinybė kreiptis dėl įsidarbinimo yra numatyta jo individualiame socialinės reabilitacijos plane. Konkrečių priežasčių kodėl jis nesikreipia dėl įdarbinimo nenurodė. D. Z. skunde akcentuojamas gebėjimas užsitikrinti pajamas pragyvenimui šiuo metu apskritai net negali būti vertinamas, kadangi jis jokių pajamų negauna. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, netgi jo turėtus įsiskolinimus padengė ne jis pats, o jo artimieji.

Akivaizdu, jog darbinės patirties neturėjimas D. Z. išėjus į laisvę labai apsunkins jo integracijÄ Ä¯ visuomenę ir galimybes uždirbti pajamas tik teisėtomis priemonėmis, todėl Komisija pagrįstai įvardijo D. Z. galimybę įsidarbinti, kriminogeniniu veiksniu. Nors byloje yra pateikta pažyma iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog lygtinio paleidimo atveju D. Z. siÅ«lo pradėti dirbti jų bendrovėje vadybininko pareigose pilnÄ darbo dienÄ , kas teismo vertinama teigiamai, tačiau tokios pažymos teismų praktikoje nėra sureikÅ¡minamos, kadangi negali bÅ«ti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iÅ¡ pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje bendrovėje.

Nuteistasis savo skunde taip pat nurodo, jog Komisija nepagrįstai Nutarime akcentuoja jam skirtas drausmines nuobaudas, kurias nurodo galiojančiomis, tačiau pažymėtina, kad nuobaudos skyrimas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti traktuojamas kaip nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir vertinami turi bÅ«ti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai (BVK 137 straipsnio 4 dalis). Teismas su Å¡iuo nuteistojo teiginiu absoliučiai nesutinka, kadangi asmuo, siekiantis bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, todėl visÄ bausmės atlikimo laikÄ elgtis nepriekaiÅ¡tingai yra ne jo teisė, o pareiga.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog D. Z. net 11 kartų pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles:1 kartÄ atsisakė tikrintis blaivumÄ , 1 kartÄ atsisakė, kad jam bÅ«tų atliktas narkotinių medžiagų testas, 1 kartÄ turėjo su savimi neleistinų daiktų, 2 kartus buvo sulaikytas neblaivus, 4 kartus nevykdė administracijos nurodymų, 1 kartÄ dėl dienotvarkės pažeidimo, 1 kartÄ dėl necenzÅ«rinių žodžių vartojimo, bei 1 kartÄ už kitus pažeidimus. D.

Z. turi galiojančių nuobaudų. Viso bausmės atlikimo metu neskatintas nei karto. Teismo vertinimu, minėtų pažeidimų kiekis, pobūdis, bei tai, jog D. Z. pažeidimus daro sistemingai, net ir praėjus beveik 4 metams nuo bausmės pradžios, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai keliami asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, rodo, kad jis įžūliai negerbia įstatymų ir nėra linkęs taisytis, nesistengia koreguoti savo elgesio, todėl teismas neturi pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals būdamas laisvėje.

Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. D. Z. savo skunde taip pat pažymi, jog Komisija nurodydama, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo to neįrodė ir nepateikė jokių jo priklausomybes patvirtinančių duomenų, todėl Komisijos padaryta iÅ¡vada dėl jo priklausomybių psichikÄ veikiančioms medžiagoms visiÅ¡kai nepagrįsta.

Nurodo, jog jo paskaitų pagal autorinę T. Å . programÄ â€žPriklausomybių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo įveikimas, taikant sobriologijos mokslo pasiekimus“ lankymas nėra ir negali bÅ«ti pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie priklausomybę psichikÄ veikiančioms medžiagoms. Teismas Å¡iuo atveju pažymi, jog nuteistasis netgi bÅ«damas įkalinimo įstaigoje yra 2 kartus baustas dėl to, jog buvo sulaikytas neblaivus, taip pat 1 kartÄ dėl to, jog nesutiko tikrintis blaivumo. Akivaizdu, jog jeigu asmuo netgi bÅ«damas tokioje įstaigoje kurioje alkoholio įsigijimas negalimas, o vartojimas draudžiamas, vis tiek vartoja, jis turi priklausomybės problemų, kurias turi spręsti.

Å iuo atveju nuteistojo minimas dalyvavimas programose prieÅ¡ alkoholio vartojimo įveikimÄ nėra įrodymas, kad jis turi problemų, tai tiesiog minėtų problemų sprendimo bÅ«das, kuris teismo vertintinas teigiamai. Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , sprendžia, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Todėl teismas konstatuoja, jog Komisijos 2020 m. sausio 15 d. Nutarimas nepaleisti nuteistojo D. Z. iÅ¡ pataisos įstaigos yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo D. Z. skundÄ atmesti. Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja Vilma Dapkevičienė