9ccd040f-620f-4aa2-ae02-7d1b10456b85 · Klaipėdos apygardos teismas

                Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-19-380/2013                                                          Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00400-2012-2                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 45.4.4.; 79.1. (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS             NUTARTIS 2013 m. sausio 11 d.

Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. S. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimo ir n u s t a t ė:              A. S. 2012 m. birželio 12 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. birželio 8 d., 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) 6,90 km, vairuodamas jam priklausantį automobilį „VOLKSWAGEN PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio sankasÄ ir griovį, be to nevykdė policijos pareigÅ«no nurodymo vykti į policijos komisariatÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, aplinkybes, nusistatyti blaivumÄ , taip jis iÅ¡vengė neblaivumo patikrinimo pažeidžiant Kelių eismo taisykles.             Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo A.

S. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. administracinę nuobaudÄ â€“ 150 Lt baudÄ , pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2500 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 m. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., A. S. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ A.

S. pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti ATPK 250 str. 1 d. pagrindu, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.              A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-11-13 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamame nutarime nėra nustatyta, kokios KET normos pažeistos, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad tai, jog A. S. nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio sankasÄ ir griovį, Å¡i jo veika atitinka ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo sudėtį.

Apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad kelio pažeidimas atsirado tik dėl 2012-06-08 eismo įvykio, nes jis galėjo bÅ«ti ir anksčiau. Skundžiamame nutarime nurodyta 24 Lt žala atitinka kelio dalies nusidėvėjimo mastui, o ne eismo įvykio metu padarytos žalos mastui. Byloje pateiktas dokumentas apie kelio ruožo taisymus yra nepasiraÅ¡ytas ir keliantis abejones savo tikrumu bei prieÅ¡tarauja antstolio konstatuotoms faktinėms aplinkybėms. Apeliantas teigia, kad jam nebuvo pasiÅ«lyta pasitikrinti neblaivumÄ norminių aktų nustatyta tvarka.

Policijos pareigÅ«nai neturėjo su savimi specialių techninių matavimo priemonių. IÅ¡ įvykio vietos, policijos pareigÅ«nų nurodymu, A. S. važiavo ne į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurioje vykdomas neblaivumo patikrinimas, bet į policijos komisariatÄ . Teismas nepagrįstai rėmėsi byloje pateikta eismo įvykio schema ir darbų kiekio žiniaraščiu. Policijos pareigÅ«nai matavimus atliko savo automobilio spidometro pagalba, o ne matavimo prietaisais, kurie nustatyta tvarka oficialiai įteisinti.

Eismo įvykio schemoje nėra eismo dalyvių parašų, policijos pareigÅ«nų atžymų, nėra nurodytas mastelis. Policijos pareigÅ«nas teisme paaiÅ¡kino, kad įvykio schemÄ sudarė policijos komisariate, o VÄ® TelÅ¡ių regiono keliai darbuotojÄ , kuris sudarė kelio dangos nuostolių skaičiavimo sÄ matÄ , jis vežė į įvykio vietÄ .             Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariatas atsiliepimu į A. S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo apeliacinio skundo netenkinti.

IÅ¡ teismo nutarimo, policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų ir administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad A. S. pažeidė KET 3 p., 9 p., 133 p. Teismas skundžiamame nutarime Å¡iuos pažeidimus ne kartÄ aptarė ir konstatavo KET nuostatas, su kuriomis A. S. susipažino pasiraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir susipažįstant su bylos medžiaga. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ir pripažino padarytÄ Å¾alÄ Ä¯vertinant visas aplinkybes.              Apeliacinis skundas netenkintinas.             Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡analizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , sutinka su Plungės rajono apylinkės teismo iÅ¡vada, jog A.

S. kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos tinkamai. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos.ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ .

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir Å¡is taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), t. y. turi bÅ«ti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių.Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog A.

S. vairuodamas jam priklausantį automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio sankasÄ ir griovį, be to nevykdė policijos pareigÅ«no nurodymo vykti į policijos komisariatÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, aplinkybes, nustatyti blaivumÄ , taip jis iÅ¡vengė neblaivumo patikrinimo ir savo veika pažeidė KET 9 p., 233 p. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilį vairavo jo draugė D.. Jai lenkiant sunkvežimį, automobilio priekiniai ratai nuslydo nuo kelio. Ji nesuvaldė automobilio (b. l. 74). Tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūnai nurodė, kad iš karto po eismo įvykio A. S. parodė, kad automobilį vairavo S. R. (b. l. 5-6). Liudytoja S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad paklausus policijos pareigūnui, kas vairavo automobilį, kaltę, jog vairavo automobilį prisiėmė už A. S. (b. l. 95).

Tačiau nuvykus į policijos komisariatÄ , ji parodė, kad A. S. vairavo automobilį. Jos parodymus patvirtina Z. R., kuris teismo posėdžio metu parodė, kad jo duktė S. R. nevairavo automobilio, jie su dukra atvažiavo į įvykio vietÄ Å¡iek tiek anksčiau už policijos pareigÅ«nus (b. l. 76-77). Liudytoja D. R. paaiÅ¡kinime nurodė, kad matė, kaip automobilį „VOLKSWAGEN PASSAT“ sumėtė kelyje ir jis nuvažiavo į griovį. Pastebėjo, jog iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo vienas vyriÅ¡kis iÅ¡ vairuotojo pusės (b. l. 12).

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡klausęs ir įvertinęs liudytojų S. R., D. R. parodymus bei A. S. parodymus, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad A. S. 2012-06-08, 14.30 val., (duomenys neskelbtini) 6,90 km, vairavo automobilį „VOLKSWAGEN PASSAT“. Tai, kad automobilis nuo kelio nuvažiavo, nes jį sumėtė parodė liudytoja D. R.. Liudytojai A. P., G. M., M. Å ., M. S., V. S., D. R. patvirtino, kad automobilis „VOLKSWAGEN PASSAT“ buvo nuvažiavęs nuo kelio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtÄ teisės normÄ , bÅ«tina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktÄ .

Tarnybiniame praneÅ¡ime vyr. specialistas A. P. nurodė, kad po eismo įvykio, siekiant nustatyti kelio įrenginiams ir statiniams padarytÄ Å¾alÄ , susisiekė su VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu darbuotoju S. R., kuris pažadėjo nuvykti į minėtÄ vietÄ ir apie padarytÄ Å¾alÄ informuoti papildomai (b. l. 5). VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ pateikė darbų kiekių žiniaraÅ¡tį, kuriame nurodyta, kad žala padaryta už 24 Lt. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog A.

S. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio sankasÄ ir griovį. Å i jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d. Veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės padarytos žalos dydis, ar padaryti sugadinimai iÅ¡taisyti. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pateiktas atliktų darbų aktas yra nepasiraÅ¡ytas ir keliantis abejones savo tikrumu yra atmestinas, nes Å¡is aktas esminės reikÅ¡mės pripažįstant A. S. padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ neturi.KET 233 punkte numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iÅ¡kart po eismo įvykio privalo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.Teismų praktikoje jau ne kartÄ buvo aiÅ¡kinama blaivumo patikrinimo vengimo sÄ voka.

KonkretÅ«s veiksmai, kurie gali bÅ«ti vertinami kaip girtumo patikrinimo vengimas, priklauso nuo bylos aplinkybių (ar transporto priemonės vairuotojas pagal teisės aktus privalėjo bÅ«ti pristatomas į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , ar ne), ir atitinkamų transporto priemonės vairuotojo pareigų. Neblaivumo patikrinimo vengimu laikomi atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nėra galimybės patikrinti jo neblaivumÄ , inkriminuojant šį pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto keliÄ neblaivumo patikrinimui.

A. S. įvykio vietoje nurodydamas, kad jo automobilį vairavo kitas asmuo, o ne jis pats, sÄ moningai vengė neblaivumo patikrinimo.Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. S. nebuvo pasiÅ«lyta pasitikrinti neblaivumÄ , jis nebuvo pristatytas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . Tačiau Å¡iuos A. S. teiginius paneigia liudytojų parodymai. Tarnybiniuose praneÅ¡imuose A. P. ir G. M. nurodė, kad siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, tiksliai nustatyti galimÄ automobilio „VOLKSWAGEN PASSAT“ vairuotojÄ ir jo blaivumÄ , paimti paaiÅ¡kinimus iÅ¡ asmenų, susijusių su eismo įvykiu, nustatyti, kokia yra padaryta žala eismo įvykio metu, visiems asmenims, iÅ¡skyrus Z.

R., buvo nurodyta nedelsiant vykti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatÄ (b. l. 5-6). AnalogiÅ¡kas aplinkybes pareigÅ«nai nurodė ir teismo posėdžio metu. A. S. pakeliui į policijos komisariatÄ , pasiÅ¡alino. S. R. bandė su juo susisiekti telefonu, tačiau A. S. neatsiliepė. A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad į policijos komisariatÄ atvyko apie 17.30 val., t. y. po 3 valandų. Policijos komisariate tikrintis neblaivumÄ jam nesiÅ«lė (b. l. 73). IÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad policijos pareigÅ«nai, nors ir neturėdami alkoholio matuoklio, neprivalėjo A.

S. pristatyti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , nes Å¡is neigė vairavęs automobilį. Jie nurodė, visiems asmenims vykti į policijos komisariatÄ , kur norėjo nustatyti minėto automobilio vairuotojÄ ir jo blaivumÄ , kÄ patvirtino pareigÅ«nai savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose bei teisme. Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog A. S. neblaivumas nebuvo patikrintas tik dėl to, kad jis, vykstant į policijos komisariatÄ , pasiÅ¡alino.              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose yra pasakyta, kad policijos pareigÅ«nai į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ pristato transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų (girtÄ ), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, iÅ¡ to seka, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, pareigos A.

S. pristatyti į medicinos įstaigÄ policijos pareigÅ«nams nebuvo. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad policijos pareigÅ«nai privalėjo A. S. pristatyti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ neblaivumui pasitikrinti yra atmestinas. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. S. nevykdė policijos pareigÅ«no nurodymo vykti į policijos komisariatÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, aplinkybes, nusistatyti blaivumÄ , taip jis iÅ¡vengė neblaivumo patikrinimo.             Apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamame nutarime nėra nustatyta, kokios KET normos pažeistos, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad tai, jog A.

S. nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio sankasÄ ir griovį, Å¡i jo veika atitinka ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo sudėtį yra nepagrįstas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog A. S. pažeidė KET 9 p., 233 p. A. S. buvo susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo protokolu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir įvertino visus įrodymus, liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus. Todėl tai nėra pagrindo procesinį sprendimÄ pripažinti nepagrįstu.

             Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , vadovavosi administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio nuotraukomis, tarnybiniais praneÅ¡imais, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų parodymais ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) 6,90 km. (b. l. 4). VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ sudarytame darbų kiekių žiniaraÅ¡tyje nurodyta, padaryti nuostoliai buvo apskaičiuoti dėl eismo įvykio, kelyje (duomenys neskelbtini) 6,90 km. (b. l. 8).

Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio vieta galėjo bÅ«ti kitoje vietoje.Pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas iÅ¡samiai iÅ¡tyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus, laikytina, kad prieÅ¡taravimų ar abejonių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:

             A. S. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimÄ nepakeistÄ .             Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                   Aurelija Sadauskaitė