9cccda72-aebc-4d1e-ad79-264ed7d55a7c · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LPranešėjas L. Pauliukėnas              Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-557/2015Teisėja V. Butanavičiūtė             Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00104-2013-5              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.5.;2.4.7.; (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 26 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Šiauliui, gynėjui Edvardui Staponkui,išteisintajam M.

V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo G. Ž. ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinius skundus dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. dėl kaltinimo pagal BK 290 str. iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymių. Nuosprendžiu nukentėjusiojo G. Ž. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:M. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-03-13 laikotarpyje nuo 09.00 val. iki 11.30 val. Å ilalės rajono apylinkės teisme, Dvaro g. 9 Å ilalėje, vieÅ¡o teismo posėdžio metu nagrinėjant jam pareikÅ¡tus kaltinimus baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00277-12 dėl Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro G. Ž. - valstybės tarnautojo įžeidimo (pagal BK 290 str.), girdint kitiems vieÅ¡o teismo posėdžio metu dalyvavusiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, siekdamas sumenkinti ir sukurti nepatikimo valstybės tarnautojo - vyriausiojo prokuroro G.

Ž. įvaizdį, vieÅ¡ai apie jį pareiÅ¡kė: „...nusikaltėlių valdžioje stogas, lauk Ž. iÅ¡ prokuratÅ«ros...“, „...už tai, kad nutraukė ir vilkino tyrimÄ , tapo vyriausiuoju prokuroru...“, „...už nusikaltimus tampa vyriausiais prokurorais...“, „...G. Ž. nusikaltėlių valdžioje stogas, lauk Ž. iÅ¡ prokuratÅ«ros, to sieksiu ir toliau, kad jis bÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ pareigų...“,- ir tuo įžeidė valstybės tarnautojÄ â€“ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiÄ jį prokurorÄ G.

Ž..Apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas M. V. pagal BK 290 str. konstatavo, kad tai, jog 2013-03-13 teismo posėdžio metu M. V. pripažino daugiau įžeidžiančio turinio pasisakymų, iÅ¡sakytų 2012-03-29 piketo metu, negu buvo nurodyta kaltinime, nelaikytina nauja nusikalstama veika. Be to, asmuo, duodamas paaiÅ¡kinimus apie savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , už Å¡ių paaiÅ¡kinimų davimÄ netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, todėl teismas priėjo iÅ¡vados, kad 2013-03-13 M. V., duodamas paaiÅ¡kinimus apie savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 290 str., nepadarė naujos nusikalstamos veikos.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G.

Ž. praÅ¡o Å ilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – pripažinti M. V. kaltu pagal BK 290 str. ir paskirti jam sankcijoje numatytÄ bausmę; patenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti jam iÅ¡ M. V. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog Å ilalės rajono apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas M. V. nurodė, kad 2013-03-13 teismo posėdžio metu buvo nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybės dėl jo įžeidimo pagal BK 290 str., kada M.

V. 2012-03-29 jį prie Tauragės prokuratÅ«ros pastato pavadino „nusikaltėliu“. Todėl skundžiamu nuosprendžiu teismas 2013-03-13 posėdžio metu M. V. iÅ¡sakytus įžeidžiančio pobÅ«džio žodžius įvertino kaip M. V. duotus parodymus apie 2012-03-29 padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 290 str. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. 2013-03-13 M. V. teismo posėdžio metu, kada buvo nagrinėjami jam pateikti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 290 str., tyčia siekė jį įžeisti, iÅ¡sakydamas kaltinime nurodytas frazes.

Nors ir buvo nagrinėjamas epizodas dėl to, kad jis 2012-03-29 prie prokuratÅ«ros pastato jį pavadino nusikaltėliu („va išėjo nusikaltėlis“), tačiau M. V. tiek duodamas parodymus, tiek užduodamas klausimus kitiems proceso dalyviams, tiek baigiamosiose kalbose, tiek ir be bylÄ nagrinėjančio teisėjo leidimo nuolat po kelis kartus kartojo kaltinime nurodytus žodžius ir tokiu bÅ«du jis ne aiÅ¡kino aplinkybes apie savo 2012-03-29 padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o tyčia dar kartÄ vieÅ¡ai liudytojų prokuratÅ«ros darbuotojų (jo pavaldinių), bylÄ nagrinėjančio teismo, liudytojų policijos pareigÅ«nų akyse siekė jį pažeminti ir pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Akivaizdu, kad 2013-03-13 M. V. buvo nevaldomas (neaiÅ¡ku, kodėl teisėjas nesiėmė priemonių situacijai suvaldyti), laidė įvairias replikas ir nuolat akcentavo, kad jis yra kažkokių nusikaltėlių „stogas“, t. y. dangsto nusikaltimus padariusius asmenis, kad už nusikaltimus tampama vyriausiaisiais prokurorais, t. y., kad jis yra padaręs nusikaltimus ir dėl to tapo vyriausiuoju prokuroru. M. V., žinodamas, kad 2013-03-13 teisme dalyvaus ir jis, kaip nukentėjusysis, sÄ moningai pradėjo iÅ¡ naujo savo nusikalstamÄ veikÄ ir toliau įžeidinėjo jį, iÅ¡sakydamas jį žeminančio, menkinančio ir paniekinančio pobÅ«džio žodžius, taip tyčia siekdamas įžeisti jį dėl jo priimto sprendimo baudžiamojoje byloje dėl ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“.

Å ilalės rajono apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, padarė neteisingas, faktinėms aplinkybėms prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas dėl M. V. kaltės ir taip pažeidė BPK 20 str. nuostatas. Byloje nukentėjusiojo, liudytojos R. G. parodymais, teismo posėdžio garso įraÅ¡u, iÅ¡ dalies M. V. parodymais nustatyta, kad kaltinime nurodyti įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiai buvo iÅ¡sakyti. M. V. paaiÅ¡kino, kad tokius žodžius jis pasakė ne komentuodamas jam pareikÅ¡tus kaltinimus dėl 2012-03-29 iÅ¡sakytos frazės jo atžvilgiu „va išėjo nusikaltėlis“, o dėl to, kad jis yra nepatenkintas jo, kaip prokuroro, priimtais sprendimais ir pasirinko tokiÄ savo pozicijos iÅ¡raiÅ¡kos formÄ (įžeidinėti ir kaltinti jį nebÅ«tais dalykais), kuri patenka į sÄ raÅ¡Ä veikų, numatytų BK.

M. V. tai traktuoja kaip žodžio laisvę, kaip kažkokiÄ kovÄ su valdžioje esančiais nusikaltėliais, bet tai yra niekuo nepagrįstas jo, kaip pareigÅ«no, vieÅ¡as įžeidinėjimas. Be to, 2013-03-13 teismo posėdyje M. V. buvo kaltinamas ir pagal BK 290 str. dėl vienos frazės „va išėjo nusikaltėlis“, kai tuo tarpu 2013-03-13 posėdžio metu jis iÅ¡sakė kur kas daugiau teiginių, kurie įžeidė ir pažemino jį, jų iÅ¡sakyti daugiau vien duodant paaiÅ¡kinimus dėl frazės „va išėjo nusikaltėlis“ nebuvo reikalo.

Komentuoti savo parodymus ar duoti paaiškinimus galima tik toje apimtyje, dėl ko yra pareikštas kaltinimas, o tolesnis kryptingas ir viešas jo įžeidinėjimas teismo posėdžių salėje, prisidengiant kažkokių dokumentų komentavimu ar savo parodymų davimu, turi būti vertinamas kaip pagrindas pripažinti M. V. kaltu pagal BK 290 str. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas.

BPK 22 str. 3 d. nurodyta kaltinamojo teisė duoti paaiÅ¡kinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes nereiÅ¡kia, kad M. V. naudodamasis Å¡ia teise gali Å¡meižti, įžeidinėti teismo posėdžio salėje esančius asmenis, kitus proceso dalyvius, teismÄ . Pažymi, kad M. V. 2013-03-13 davė parodymus ne apie konkrečias bylos aplinkybes, o daugiau kalbėjo apie dalykus, nesusijusius su byla (Tauragės savivaldybės politikus, jo, kaip prokuroro, priimtus procesinius sprendimus prieÅ¡ keletÄ metų ir pan.) ir siekė jį sumenkinti.

Kiekvienas asmuo, naudodamasis jam suteiktomis laisvėmis, privalo nepažeisti kito asmens teisių, o jas pažeidęs - atsakyti pagal galiojančius įstatymus. Teismo iÅ¡vada, kad M. V. su plakatu, ant kurio paraÅ¡yta „Ž. nusikaltėlių valdžioje stogas“, yra ne kartÄ piketavęs prie prokuratÅ«ros, ir Å¡ios frazės iÅ¡sakymas 2013-03-13 teismo posėdžio metu nelaikytina nusikalstama veika, nepagrįsta. Dėl M. V. piketų yra kreipęsis į Tauragės apskrities VPK ir buvo inicijuotos bylos dėl administracinių teisės pažeidimų.

ProcesÄ dėl BK 290 str. pradėjimo paprastai inicijuoja pats nukentėjęs asmuo. Nepaisant to, kad M. V. ir anksčiau yra piketavęs prie prokuratÅ«ros pastato su minėto turinio plakatu, nereiÅ¡kia, kad tokie žodžiai nėra įžeidžiantys, ir nereiÅ¡kia, kad jis ateityje neinicijuos baudžiamųjų procesų dėl tokios M. V. veikos. Juk ne visais atvejais nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys kreipiasi dėl baudžiamojo persekiojimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad dėl to padaryta veika nėra nusikalstama.

Jokie teisės aktai nenumato, per kokį laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs asmuo privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, teismas skundžiamame nuosprendyje remiasi liudytojo N. M. parodymais, tačiau liudytojas nebuvo apklaustas teisme. Teismas savo nuosprendį gali grįstai tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Dėl M. V. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl to, kad jis buvo M.

V. įžeistas, jam buvo padaryta neturtinė žala. Jis pasijuto pažemintas, buvo sumenkintas jo, kaip apylinkės prokuratÅ«ros vadovo, autoritetas, buvo suformuotas neigiamas įvaizdis apie jį, kaip asmenį, dangstantį nusikaltimus, piktnaudžiaujantį savo pareigomis, iÅ¡sakytus įžeidžiančio pobÅ«džio žodžius girdėjo jo pavaldiniai prokurorai, teismo sudėtis, kiti asmenys. PatirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina 3000 Lt. Teismas, skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡teisindamas M. V., neteisingai įvertino bylos medžiagÄ ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, todėl skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o panaikinti Å ilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – M. V. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 str., padarymo ir skirti 20 MGL (2600 Lt) baudÄ . Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtÄ bausmę subendrinti su Å ilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iÅ¡ dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - 25 MGL (3250 Lt) baudÄ , į bausmės dydį įskaityti iÅ¡ dalies atliktÄ pagal ankstesnį nuosprendį bausmę.

Nurodo, jog teismas M. V., kaltinamÄ pagal BK 290 str., iÅ¡teisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Teismo nuomone, asmuo, duodamas paaiÅ¡kinimus apie savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2013-03-13 teismo posėdžio metu M. V., duodamas paaiÅ¡kinimus apie anksčiau padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 290 str., nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Be to, teismas pažymėjo, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog M.

V. su plakatu „Tauragės vyr. prokuroras G. Ž. - nusikaltėlių valdžioje stogas, lauk G. Ž. iš prokuratūros“ jau 2011 m. vasario mėn. piketavo prie Tauragės apylinkės prokuratūros, tačiau duomenų apie tai, kad nukentėjusysis G. Ž. kaip vyr. prokuroras, tuo būtų įžeistas, nėra. Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų, neatitinkančių bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1, 3 p.).

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. BK 290 str. nurodytos veikos, įtvirtinamos kaip nusikaltimo, paskirtis - sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normaliÄ jų veiklÄ . Å ia norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas. Å iame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu, kuris pasireiÅ¡kia asmens pažeminimu, įskaudinimu, pakenkimu jo moraliniam prestižui.

BK 290 str. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007). IÅ¡ iÅ¡teisinamojo nuosprendžio galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad teismas, priimdamas tokį sprendimÄ , pagrinde rėmėsi iÅ¡teisintojo parodymais, iÅ¡ kurių matyti, jog pastarasis, iÅ¡sakydamas savo neigiamÄ nuomonę apie nukentėjusįjį, nenorėjo jo įžeisti. Tuo pačiu M. V., duodamas parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-132-799/2013 parodė, kad neigiamÄ nuomonę susidarė apie nukentėjusįjį dėl jo praeityje priimtų sprendimų.

M. V. teigimu, jis nuo 2010 m. siekia, kad nukentėjusysis atsistatydintų, nes mano, kad nukentėjusysis darė įtakÄ prokurorams ir valdžioje dirbantiems, kurie ėjo prieÅ¡ jį. Be to, M. V. minėto teismo posėdžio metu patvirtino, jog pasakė visus baudžiamosios bylos 2013-08-29 kaltinamajame akte nurodytus teiginius. Mano, kad teismas, padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , tinkamai neįvertino M. V. subjektyviosios pusės ir aplinkos, kurioje buvo iÅ¡sakyti įžeidžiančio pobÅ«džio teiginiai. Be to, teismas nepagrįstai M.

V. teiginius, nurodytus kaltinamajame akte, įvertino kaip paaiškinimus, duotus dėl jam inkriminuotų kaltinimų. Taip pat teismas, nuosprendyje analizuodamas M. V. veiksmus ir nurodydamas, jog jau 2011 m. vasario mėn. M. V. piketavo su plakatu „Tauragės vyr. prokuroras G. Ž. - nusikaltėlių valdžioje stogas, lauk G. Ž. iš prokuratūros“ prie Tauragės apylinkės prokuratūros, tačiau duomenų apie tai, kad nukentėjusysis G. Ž., kaip vyr. prokuroras, būtų įžeistas nėra, nepagrįstai susiaurino nukentėjusiojo teises.

IÅ¡ Å¡ių teismo teiginių darytina iÅ¡vada, jog nukentėjusysis, galimai laiku nesikreipęs į teisėsaugos institucijas dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, praranda teisę ir ateityje tai padaryti.Pažymi, kad remiantis baudžiamosios bylos Nr. 1-93-729/2013 medžiaga galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog M. V., iÅ¡sakydamas savo pozicijÄ vieÅ¡ai, apie nukentėjusįjį pasisakė ne kaip apie privatų asmenį, o kaip apie prokurorÄ dėl anksčiau atliktų pastarojo procesinių funkcijų.

M. V. iÅ¡sakyti įžeidžiantys žodžiai betarpiÅ¡kai susiję su nukentėjusiuoju ir Å¡iuo metu, nes bÅ«tent M. V. savo iÅ¡sakomais teiginiais, kurie yra nepagrįsti jokiais juridinę reikÅ¡mę turinčiais oficialiais dokumentais, siekia nukentėjusįjį G. Ž., kaip prokurorÄ , pažeminti, pakenkti jo moraliniam prestižui, tuo pačiu sukeldamas visuomenės nepasitikėjimo pačia prokuratÅ«ros sistema jausmÄ . Todėl teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį M. V. atžvilgiu, ne tik nenubaudė M.

V., bet ir iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo sudarė prielaidas pastarajam manyti, jog bÅ«damas vienÄ kartÄ teistas už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 290 str., jis nebegali bÅ«ti teisiamas antrÄ kartÄ už tuos pačius ar panaÅ¡ius įžeidžiančius žodžius, pasakytus to paties nukentėjusiojo atžvilgiu. Å ioje baudžiamojoje byloje M. V. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ne už prokuroro darbo kritikÄ , o už jos iÅ¡reiÅ¡kimÄ nepriimtinu, įžeidžiamu bÅ«du. Kitu atveju vieÅ¡a ir (ar) procesine forma iÅ¡reikÅ¡ta kritika dėl atliekamo darbo, nenaudojant užgaulių žodžių, žeminančių asmens garbę ir orumÄ , neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės. Valstybinio kaltintojo nuomone, teismas visiÅ¡kai neįvertino nukentėjusiojo G.

Ž. parodymų, iÅ¡ kurių matyti, jog vieÅ¡o teisiamojo posėdžio metu M. V. iÅ¡sakyti teiginiai įžeidė pastarÄ jį bei pažemino jį, kaip pareigÅ«nÄ . G. Ž., prieÅ¡ingai nei teismas, netapatina M. V. įžeidžiančio pobÅ«džio teiginių jo atžvilgiu su pastarojo parodymais ir laiko Å¡iuos M. V. veiksmus nusikalstamais. Tai, kad M. V. suprato savo nusikalstamų veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį, numatė savo veiksmų padarinius ir to norėjo, parodo ne tik nukentėjusiojo G.

Ž. parodymai, bet ir teismo posėdžio įrašas, kuriame užfiksuoti M. V. įžeidžiančio pobūdžio žodžiai. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 str. turinį, 2013-01-22 kasacinėje nutartyje Nr. 2K-32/2013 remiasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais panašaus pobūdžio bylose dėl asmenų saviraiškos laisvės apribojimo (mutatis mutandis Janowski v. Poland, no. 25716/94, judgment of 21 January 1999; Skatka v. Poland, no. 43425/98, judgment of 27 May 2003;

Lopuch v. Poland, no. 43587/09, judgment of 24 July 2012; Mahler v. Germany, no. 29045/95, Commission decision of 14 January 1998), tai yra, kad teisėsaugos institucijos yra teisingumo garantai, kurių darbui reikia visuomenės pasitikėjimo, todėl jos turi būti apsaugotas nuo nepagrįstų išpuolių.Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestiniLietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Konstitucijos 25 str. 1 d.);

žmogui neturi bÅ«ti kliudoma ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas (Konstitucijos 25 str. 2 d.). Kiekvieno asmens teisė į saviraiÅ¡kos laisvę taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. Tačiau saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti, taigi ji gali bÅ«ti ribojama pagal įstatymÄ , jei tai bÅ«tina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, užtikrinti teisminės valdžios autoritetÄ (Konvencijos 10 str. 2 d.), apsaugoti žmogaus garbę ir orumÄ (Konstitucijos 25 str. 3 d.;

Konvencijos 10 str. 2 d.). Laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus ir skleisti informacijÄ nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, be kita ko, Å¡meižtu ir dezinformacija (Konstitucijos 25 str. 4 d.). Griežčiausia saviraiÅ¡kos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamÄ jos įgyvendinimÄ . Vienas tokių atvejų yra valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas (BK 290 str.).Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ valstybės tarnautojų (plačiÄ ja prasme prie jų priskiriami ir prokurorai), vykdančių savo oficialias funkcijas, leistinos kritikos ribos, kaip ir politikų atveju, yra platesnės nei privačių asmenų.

Tačiau kartu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose suformuota nuostata, kad politikai sÄ moningai atsiveria nuodugniai kiekvieno jų žodžio bei darbo kontrolei, o dėl valstybės tarnautojų tokios iÅ¡vados padaryti negalima, taigi kritikuojant jų veiksmus, jie neturėtų bÅ«ti traktuojami lygiai taip pat, kaip politikai (LeÅ¡nik v. Slovakia, no. 35640/97, judgment of 11 March 2003; Lyashko v. Ukraine, no. 21040/02, judgment of 10 August 2006). Be to, pripažįstama, jog tam, kad valstybės tarnautojai galėtų sėkmingai atlikti savo funkcijas, jiems reikalingas visuomenės pasitikėjimas nesant netinkamo trukdymo, taigi gali kilti bÅ«tinybė apsaugoti juos nuo įžeidžiamų ir užgaulių žodinių iÅ¡puolių vykdant pareigas.

EŽTT taip pat yra nurodęs, kad prokurorai yra tarnautojai, kurių užduotis – prisidėti prie tinkamo teisingumo vykdymo. Å iuo aspektu jie yra teisminės sistemos plačiÄ ja prasme dalis. Taigi visuomenės pasitikėjimas jais, kaip ir teismo pareigÅ«nų atveju, yra vieÅ¡asis interesas (LeÅ¡nik v. Slovakia). EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad nėra abejonių, jog demokratinėje visuomenėje asmenys turi teisę komentuoti ir kritikuoti teisingumo vykdymÄ bei jame dalyvaujančius pareigÅ«nus, tačiau tokia kritika privalo neperžengti tam tikrų ribų.

Kiekvienu atveju, susidÅ«rus asmens teisei įgyvendinti savo saviraiÅ¡kos laisvę teisingumo vykdymo kontekste ir teisingumo vykdymo sistemos bei jos pareigÅ«nų teisių apsaugos interesams, turi bÅ«ti nustatoma teisinga Å¡ių vertybių pusiausvyra (LAT nutartis 2K-32/2013). Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Å iame straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normaliÄ jų veiklÄ .

Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti.

BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2013 m. kovo 13 d. vyko baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini) teisiamasis posėdis, kurioje M. V. be kita ko buvo kaltinamas ir tuo, kad 2012 m. kovo 29 d. 16.15 val., darbo metu prie Tauragės rajono apylinkės prokuratūros įėjimo durų Tauragėje, (duomenys neskelbtini), vyriausiajam prokurorui G.

Ž. išėjus į laukÄ , pasakė „va, išėjo nusikaltėlis“ ir taip įžeidė valstybės tarnautojÄ . IÅ¡ byloje esančių teismo posėdžių protokolų (t. 2, b. l. 23-40), teismo posėdžio garso įraÅ¡o iÅ¡klotinės (t. 2, b. l. 7-22) ir kompaktinės plokÅ¡telės „MAXELL CD-R“, kurioje yra 2013-03-13 teismo posėdžio garso įraÅ¡as (t. 1, b. l.

20) matyti, kad Å¡io teismo posėdžio metu, kaltinamasis M. V.:1) teisėjui pasiÅ«lius paaiÅ¡kinti, kas jam yra žinoma apie įvykį prie prokuratÅ«ros pastato, nurodė aplinkybes, dėl kokių priežasčių jis taip pasielgė, kodėl laiko prokurorÄ G. Ž. nusikaltėliu, taip pat iÅ¡tarė žodžius „Tauragės vyr. prokuroras G. Ž. nusikaltėlių valdžioje stogas, lauk Ž. iÅ¡ prokuratÅ«ros – aÅ¡ su tuo plakatu visur piketuoju“ (posėdžio garso įraÅ¡o 25 min. 25 s. - t. 2, b. l. 10);

2) atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kas jį paskatino kovo 29 d. ateiti prie prokuratÅ«ros, nurodė, kad tai buvo akcija prieÅ¡ neteisėtus veiksmus ir jis taip vykdė pilietinę pareigÄ , nes žmonės buvo kviečiami rinktis prie korumpuotų įstaigų ir apjuosti jas juostomis, taip pat iÅ¡tarė žodžius „gal aÅ¡ neatlikau savo pareigos kiek reikia, jeigu 12 metų nusikaltėliai Å¡iandien, vat, Tauragės vyr. prokuroras G. Ž. nusikaltėlių valdžioje stogas, lauk Ž. iÅ¡ prokuratÅ«ros – aÅ¡ negaliu pasiekti 12 metų, tai kas čia dabar“ (posėdžio įraÅ¡o 28 min. 29 s. - t. 2, b. l. 10);

3) atsakydamas į teisėjo klausimÄ , ar Ž. jÅ«s pasakėte „va išėjo nusikaltėlis..?“ nurodė, kad taip nepasakė, taip pat iÅ¡tarė žodžius „gal ir aÅ¡ perkomentavau, kad Tauragės vyr. prokuroras G. Ž. nusikaltėlių valdžioje stogas, lauk Ž. iÅ¡ prokuratÅ«ros – aÅ¡ komentuoju tuos dalykus“ (posėdžio įraÅ¡o 34 min. 51 s. - t. 2, b. l. 11);

4) atsakydamas į nukentėjusiojo G. Ž. klausimÄ , kieno užsakymus jis vykdo ir kas pastÅ«mėjo jį daryti tokius nusikaltimus nurodė, kad jis gynė savo pažeistas teises, nes jam dirbant žemės Å«kio rÅ«muose, jiems buvo duota skirstyti paramÄ , taip pat iÅ¡tarė žodžius „ten turėjo bÅ«ti ir mano paraÅ¡as, kad ta parama skiriama, kuriÄ Å½. vilkino, vilkino iki senaties užvilkino, už tÄ tapo vyriausiu prokuroru...“ (posėdžio įraÅ¡o 39 min. 42 s. - t. 2, b. l. 12);5) baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad 28 praÅ¡ymuose priimti į narius kooperatyvo 25 paraÅ¡ai buvo suklastoti, yra ne tų asmenų, kurių vardų jie yra suraÅ¡yti, taip pat iÅ¡tarė žodžius „ir aÅ¡ praÅ¡au tÄ viskÄ iÅ¡tirti ir nubausti, Tauragės vyr. prokuroras G.

Ž. nusikaltėlių valdžioje stogas, lauk Ž. iÅ¡ prokuratÅ«ros“, aÅ¡ to sieksiu ir toliau, kad jis bÅ«tų paÅ¡alintas ir jis privalo bÅ«ti paÅ¡alintas“ (posėdžio įraÅ¡o 2 val. 7 min. 30 s. - t. 2, b. l. 21).Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantų vertinimu, kad pasakydamas nurodytus teiginius teisme, M. V. siekė nukentėjusįjį G. Ž. kaip prokurorÄ pažeminti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Nors BK 290 str. įtvirtintos įžeidimo sudėties objektyvioji pusė gali pasireikÅ¡ti ir vertinamaisiais teiginiais, kuriems netaikomas tiesos (teisingumo) kriterijus, iÅ¡ aukščiau iÅ¡vardintų M.

V. iÅ¡sakytų frazių matyti, kad baudžiamojoje byloje kaltinamas pareigÅ«no įžeidimu, M. V. nuo kaltinimo gynėsi bandydamas pagrįsti savo teiginio „va, išėjo nusikaltėlis“ teisingumÄ , nurodydamas faktus apie, jo vertinimu, prokuroro G. Ž. neva padarytas nusikalstamas veikas, o ne siekdamas iÅ¡ naujo, dar kartÄ Ä¯Å¾eisti nukentėjusįjį. Ä®vertinant pasakytų frazių kontekstÄ , svarbu pažymėti, kad jos buvo susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, jomis buvo tiesiogiai atsakoma į užduotus klausimus.

Pavyzdžiui, papraÅ¡ytas paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, jis papasakojo ir apie jo demonstruotÄ plakatÄ (t. 1, b. l. 165), bei pagarsino Å¡io plakato turinį; paklaustas, kas jį paskatino veiksmams, už kuriuos yra teisiamas nurodė, kad pilietinės pareigos vykdymas ir siekis, kad G. Ž. nebedirbtų prokuratÅ«roje; klausiamas, ar jis pasakė, kad išėjo nusikaltėlis, nurodė, kad jis taip nepasakė, nebent pakomentavo savo plakatÄ , kad jis yra nusikaltėlių valdžioje stogas; paklaustas, kas pastÅ«mėjo jį daryti nusikalstamas veikas, nurodė, kad Ž. bylos vilkinimas iki senaties; baigiamųjų kalbų metu dar kartÄ nurodė, kad savo akcija siekė, jog prokuroras bÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ užimamų pareigų.Nors nukentėjusysis G.

Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad M. V., žinodamas, kad 2013-03-13 teisme dalyvaus ir jis, kaip nukentėjusysis, sÄ moningai pradėjo iÅ¡ naujo savo nusikalstamÄ veikÄ ir toliau įžeidinėjo jį, iÅ¡sakydamas jį žeminančio, menkinančio ir paniekinančio pobÅ«džio žodžius, taip tyčia siekdamas įžeisti jį dėl jo priimto sprendimo baudžiamojoje byloje dėl ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sakydamas kaltinime nurodytas frazes, M.

V. apibendrindavo savo teiginius dėl, jo vertinimu, neva padarytos G. Ž. nusikalstamos veikos, taip norėdamas pagrįsti savo vertinimų teisingumÄ ir įrodyti, kad jo veikoje 2012 m. kovo 29 d. nėra BK 290 str. įtvirtintos nusikaltimo sudėties. Å ios kaltinamojo iÅ¡sakytos frazės yra neatsiejamai susijusios su jam pareikÅ¡tu kaltinimu: tiek 2012 m. kovo 29 d., tiek ir 2013 m kovo 13 d. buvo vartojamas įžeidžiantis žodis „nusikaltėlis“, tuo žodžiu buvo vadinamas tas pats asmuo. 2012 m. kovo 29 dienÄ nukentėjusysis buvo pavadintas apibendrinančiu teiginiu (nusikaltėlis), kurio turinį 2013 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu (kokius nusikaltimus neva padarė) ir bandė atskleisti M.

V. (perėjimas nuo abstraktaus prie konkretaus). Beje, 2013 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu liudytojas N. M., duodamas parodymus apie 2012 m. kovo 29 d. incidentÄ patvirtino, kad M. V. G. Ž. pavadino ne tik nusikaltėliu, bet iÅ¡sakė ir kitus žodžius, pavadindamas „nusikaltėlių valdžioje stogu“. Pažymėtina, kad aptarti M. V. teiginiai buvo iÅ¡sakyti baudžiamojo proceso metu, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. V. buvo kaltinamas G. Ž. įžeidimu, ir jam buvo pasiÅ«lyta duoti parodymus apie žinomas bylos aplinkybes, užduodami klausimai.

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡ principo sutikdama su nukentėjusiojo apeliacinio skundo teiginiu, kad komentuoti savo parodymus ar duoti paaiÅ¡kinimus galima tik toje apimtyje, dėl ko yra pareikÅ¡tas kaltinimas, konstatuoja, kad M. V. paaiÅ¡kinimai buvo iÅ¡ esmės duodami jam pareikÅ¡to kaltinimo įžeidus prokurorÄ G. Ž. (pavadinant jį nusikaltėliu) apimtyje ir papildomų įžeidimų, kurių neapimtų sÄ voka „nusikaltėlis“, jis neiÅ¡sakė. Kita vertus, pažymėtina, kad pagal BPK 272 str. 3 d. kaltinamojo apklausa pradedama teisiamojo posėdžio pirmininko pasiÅ«lymu duoti parodymus apie kaltinimÄ ir kaltinamajam žinomas bylos aplinkybes.

Taigi M. V. teismo posėdžio metu dėstytos aplinkybės, kodėl ir kokį konkrečiai prokuroro G. Ž. elgesį jis vertina nusikalstamu, ir kokiais bÅ«dais siekia, kad G. Ž. bÅ«tų atleistas iÅ¡ pareigų, visiÅ¡kai atitinka „kaltinamajam žinomų bylos aplinkybių“ dėstymo sampratÄ .Minimoje byloje priimtos LAT nutarties 2K-156/2014 (t. 2, b. l. 103-108) analizė taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog minėto pobÅ«džio iÅ¡sireiÅ¡kimai, panaudoti kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis, t. y. ne baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kurioje kaltinamasis, jau kaltinamas to paties pareigÅ«no įžeidimu pagal BK 290 str., duoda paaiÅ¡kinimus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, neabejotinai galėtų bÅ«ti vertintini kaip pareigÅ«no vardÄ Å¾eminantys, pareigÅ«nÄ Ä¯Å¾eidžiantys ir turėtų užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, nenubausdamas M. V. už jo duotus paaiÅ¡kinimus teisiamojo posėdžio metu, sudarė prielaidas pastarajam manyti, jog bÅ«damas vienÄ kartÄ teistas pagal BK 290 str., jis negali bÅ«ti antrÄ kartÄ teisiamas už tuos pačius ar panaÅ¡ius žodžius, pasakytus kitomis aplinkybėmis to paties nukentėjusiojo atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Ši aplinkybė neabejotinai yra gerai žinoma apeliantams, kurie yra teisininkai. Todėl apeliantų teiginiai, jog G. Ž. neatmeta galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jau minėto M. V. plakato demonstravimo, nepaneigia teismo išvados, jog juridine prasme nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusysis G. Ž. kaip vyr. prokuroras dėl to plakato būtų įžeistas (nėra tuo klausimu M. V. atžvilgiu priimto įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio).Sekant apeliantų logika, būtų galima prieiti klaidingos išvados, kad ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, duodamas paaiškinimus dėl kaltinimo pagal BK 290 str. ir baigiamųjų kalbų metu pasakydamas teiginius „Vyr. prokuroras G.

Ž. už padarytus nusikaltimus, neiÅ¡tirtas bylas, tyčia melagingai netyrė, praÅ¡au mane iÅ¡teisinti ir nubausti G. Ž.“ (t. 2, b. l. 146), M. V. dar kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir įžeidė prokurorÄ , nes baigiamosios kalbos metu nurodė papildomÄ , kaltinime nenurodytÄ aplinkybę – „tyčia melagingai netyrė“, ir taip galimai peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Kaip jau minėta, BPK 22 str. 3 d., 272 str. 3 d. suteikia kaltinamajam teisę duoti paaiÅ¡kinimus apie teismo tiriamas ir jam žinomas bylos aplinkybes.

Kiekvienas kaltinamasis turi įstatymo jam garantuojamÄ teisę į gynybÄ nuo pareikÅ¡to kaltinimo, kuri negali bÅ«ti ribojama, o naudodamasis Å¡ia teise kaltinamasis gali naudoti visus teisėtus bÅ«dus ir metodus. IÅ¡ to seka, kad grėsmė bÅ«ti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, kurie siejasi su byla, atskleidžia kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo tikslus ir motyvus, nepagrįstai apribotų kaltinamojo teisę į gynybÄ .

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija negali sutikti su nukentėjusiojo teiginiu, kad M. V., naudodamasis Å¡ia teise ir pasakodamas apie nukentėjusiojo, kaip prokuroro, priimtus procesinius sprendimus prieÅ¡ keletÄ metų ir pan., kalbėjo apie su byla visiÅ¡kai nesusijusius dalykus, sÄ moningai įžeidinėjo nukentėjusįjį ir siekė jį sumenkinti, ir už tai jis turi bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Atkreiptinas dėmesys, kad M. V. pagal iÅ¡silavinimÄ yra agronomas, jis nėra teisininkas ir gali tiksliai nesuprasti, kas yra įrodinėjimo dalykas konkrečioje byloje.

Vienok, nors teisiamojo posėdžio metu M. V. jam inkriminuotus kaltinimus komentavo pakankamai plačiai, teismas jo neįspėjo, kad jo duodami parodymai yra nesusiję su byla, neperspėjo kaltinamojo, kad šis nenukryptų nuo bylos esmės ir leido jam manyti, kad visos jo vardijamos aplinkybės yra svarbios teisingam bylos išnagrinėjimui.Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nukentėjusiojo G. Ž. apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog M. V. pasisakymų teisiamajame posėdyje intonacija, kalbos intensyvumas ir nuoseklumas, replikos ir atskirų aplinkybių hiperbolizuotas akcentavimas buvo ne visiškai neadekvatūs esamai situacijai.

Kita vertus, iÅ¡ byloje esančio komisijinės teismo medicininės ekspertizės akto Nr. EKG 770/14(03) (t. 2, b. l. 48-51) matyti, kad M. V. nuo 1990 m. diagnozuota onkologinė liga, taip pat diagnozuoti ir psichinės sveikatos sutrikimai (nerimo sutrikimas, emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas). Dėl Å¡ios priežasties, M. V. teismo posėdžio metu pasakyti teiginiai turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant ir į M. V. psichinę bei fizinę sveikatos bÅ«klę, taip pat senyvÄ amžių, priimant domėn, kad užduotais klausimais jis buvo raginamas pasisakyti, kas jį paskatino ateiti prie prokuratÅ«ros, įžeisti prokurorÄ , kieno užsakymus jis vykdė.

Todėl M. V. teismo posėdžio metu duotuose parodymuose stebimi tam tikri nukrypimai nuo sklandaus ir visiškai sveikam žmogui įprasto minčių dėstymo ar nuolatinis vienos minties akcentavimas, replikų naudojimas šiuo atveju negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad tokiais pasisakymais buvo siekiama įžeisti nukentėjusįjį. Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje duodamas paaiškinimus dėl jo padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 290 str., komentuodamas pasakytos įžeidžiančios frazės „va, išėjo nusikaltėlis“ turinį, M.

V. dėl senyvo amžiaus, fizinės ir psichinės sveikatos problemų pasirinko nepakankamai korektiÅ¡kÄ savo parodymų dėstymo bÅ«dÄ , tačiau tuo nesiekė dar kartÄ Ä¯Å¾eisti nukentėjusįjį G. Ž. ir nepadarė naujo nusikaltimo, numatyto BK 290 str. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis iÅ¡teisintojo kaltės klausimu, pripažįsta, jog teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, atsižvelgė į surinktų duomenų visumÄ , juos tinkamai analizavo ir padarė teisėtas bei pagrįstas iÅ¡vadas.

Prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir M. V. kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegijan u t a r i a:nukentėjusiojo G. Ž. ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinius skundus atmesti. Teisėjų kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                    Remigijus PreikÅ¡aitis Aurelija Sadauskaitė                                      Â