9ccca665-2aa1-42df-b588-8356ea25a6e0 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Linas PauliukėnasPranešėjas L. P. Baudž. byla Nr. 1A-414-557/2011Teisėja N. Bagdonienė                                           Teisminio proceso Nr. 1-94-1-01128-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.5., 1.2.10.1., 2.1.15.1.2.                                                                                                                     KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 17 d.

KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daliaus Jocio ir Valentino Janonio,sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, AuÅ¡rai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nuteistajam O. A. ir jo gynėjui Tomui Leščinskui,nukentėjusiajam M. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo O. A. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo O.

A. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 6 d. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 165 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 284 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 10 d. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių. BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka bausmes pagal BK 284 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 6 d. epizodas), BK 138 str. 1 d. ir BK 165 str. 1 d. subendrinus apėmimo būdu, nustatyta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka bausmes pagal BK 284 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 10 d. epizodas) ir pagal BK 187 str. 1 d. subendrinus apėmimo būdu, nustatyta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nustatyta tvarka šias subendrintas bausmes tarpusavyje ir su Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo ir be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Nuosprendžiu visiÅ¡kai patenkinti nukentėjusiojo M. K. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai - iÅ¡ nuteistojo O. A. nukentėjusiajam M. K. priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 173,56 Lt nuostolių atlyginimo.

Nuosprendžiu iÅ¡ O. A. priteista M. K. 1000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegijan u s t a t ė :O. A. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 6 d. apie 19 val. duomenys neskelbtini namo laiptinėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia spardė nukentėjusiojo M. K. buto Nr. 2 duris, po to rankos kumščiu daužė M. K. buto lango stiklÄ , o nukentėjusiajam išėjus į namo kiemÄ , įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams - vienÄ kartÄ trenkė galva M.

K. į nosį, tuo padarydamas nosies kaulų lūžį su nosies pertvaros poslinkiu į deÅ¡inę pusę ir nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , po to kumščiu smogė M. K. ne mažiau dviejų kartų į veidÄ , ne mažiau penkių kartų į krÅ«tinę, ne mažiau dviejų kartų į deÅ¡inę rankÄ bei ne mažiau vieno karto į kairę rankÄ ir M. K. sukėlė fizinį skausmÄ . Po to, laikydamas rankose pjÅ«klelį medžiui pjauti ir įrankį pÅ«sti montažinėms putoms, įbėgo į M.

K. buto Å ilutėje, Stoties g. 12A buto Nr. 2 koridorių, o M. K. jį iÅ¡stÅ«mus į bendrÄ koridorių, įžeidinėjo M. K., daužė galvÄ Ä¯ koridoriaus sienÄ bei grindis ir taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .O. A. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 6 d. apie 19 val. duomenys neskelbtini namo kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia trenkė galva vienÄ kartÄ nukentėjusiajam M. K. į nosį, tuo padarydamas nosies kaulų lūžį su nosies pertvaros poslinkiu į deÅ¡inę pusę ir taip nukentėjusiajam M.

K. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ .O. A. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 6 d. apie 19.05 val. duomenys neskelbtini name, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, atidaręs neužrakintas M. K. priklausančio buto Nr. 2 duris, neÅ¡damasis pjÅ«klelį bei įrankį montažinėms putoms pÅ«sti, neteisėtai atvirai prieÅ¡ savininko valiÄ Ä¯sibrovė į M. K. butÄ .O. A. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 10 d. apie 14.30 val. duomenys neskelbtini namo kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams – mesdamas betonines plyteles į M.

K. buto duomenys neskelbtini, langus, iÅ¡daužė keturių langų stiklo paketus, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ .O. A. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 10 d. apie 14.30 val. duomenys neskelbtini namo kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia sugadino svetimÄ turtÄ â€“ mesdamas betonines plyteles į M. K. buto Nr. 2, esančio Å ilutėje, Stoties g. Nr. 12A name, langus, iÅ¡daužė tris langų stiklo paketus, kurių kiekvieno vertė 250 Lt ir vienÄ lango stiklo paketÄ 200 Lt vertės.Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o nuosprendį pakeisti – iÅ¡teisinti jį pagal BK 138 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., panaikinti įpareigojimÄ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam M.

K.. Nurodo, kad teismo iÅ¡vada, kad jis nukentėjusiajam M. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nepagrįsta. Teismo medicinos ekspertas G. Paulikas, paaiÅ¡kindamas savo iÅ¡vadÄ teisme nurodė, kad duodamas iÅ¡vadÄ rėmėsi tik gydytojos E. L. P. nustatyta diagnoze, pats M. K. neapžiÅ«rėjo ir pateiktų rentgeno nuotraukų nevertino. Teisme apklausta gydytoja - radiologė E. L. P. paaiÅ¡kino, kad peržiÅ«rėjusi rentgeno nuotraukÄ Nr. 15095 (kuriÄ teisme pateikė nukentėjusysis M. K.) ji mato vienÄ Å¡viežų nosies kaulo lūžimÄ , kuris yra nosies virÅ¡uje.

Lūžimo Å¡viežumÄ gydytoja paaiÅ¡kino tuo, kad aiÅ¡kiai matosi lūžio kraÅ¡tai, nors parodymų pradžioje gydytoja teismui aiÅ¡kino, kad dėl nosies kaulų plonumo rentgeno nuotraukose matosi tik jų kontÅ«rai ir dėl to labai sunku diagnozuoti kaulų lūžimus. Todėl abejotina, ar gydytoja galėjo matyti kokius nors lūžio kraÅ¡tus. Be to, pagarsinus faktÄ , kad nukentėjusysis M. K. jau anksčiau yra patyręs nosies kaulų lūžimÄ , gydytoja E.L. P. patikslino, kad ji rentgeno nuotraukoje mato ir senesnį nosies kaulų lūžimÄ , kuris yra žemiau, nors nukentėjusysis M.

K. teisme patvirtino prieÅ¡ingai, kad paskutinis lūžimas yra žemiau ankstesniojo. Esant tokiems prieÅ¡taringiems duomenims, jis pateikė teismui praÅ¡ymÄ paskirti medicininę ekspertizę, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti M. K. nosies kaulo lūžimo aplinkybes, tačiau teisėja atsisakė skirti ekspertizę.Pagal BK 165 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtÄ arba kitokiu bÅ«du prieÅ¡ savininko valiÄ Ä¯sibrovė į kito žmogaus gyvenamÄ jį namÄ , butÄ ar kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jo priklausinius, įskaitant saugomÄ bÅ«sto teritorijÄ .

Jis neneigia fakto, kad konflikto su M. K. metu galėjo įžengti į nukentėjusiojo butÄ . Nukentėjusiojo dukra L. K. teisme patvirtino, kad tiesiogiai matė, kaip jis buvo įžengęs į butÄ , tačiau, jos aiÅ¡kinimu, jis į buto vidų buvo įėjęs tik apie 1 metrÄ , ir apsisukęs iÅ¡ jo išėjo. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms negalima daryti iÅ¡vados, kad jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 165 str. 1 d.Teismas, skirdamas įpareigojimus nuteistajam, turi atsižvelgti į jų bÅ«simÄ poveikį nuteistajam, tikslingumÄ , nuteistojo galimybę juos įvykdyti, taip pat ir nukentėjusiojo interesus.

Teismas, priteisęs iÅ¡ jo turtinę ir neturtinę žalÄ nukentėjusiajam, nuostolius Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, tuo pačiu apribojo jam galimybę iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos dirbti. Ä®pareigojimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms yra perteklinis, nes kiti du teismo paskirti įpareigojimai (dirbti arba registruotis darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo) yra pakankami, kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai.Teismas netinkamai nustatė ir nukentėjusiajam M. K. padarytos neturtinės žalos dydį.

Teismai, baudžiamojoje byloje spręsdami dėl neturtinės žalos priteisimo, privalo vadovautis CK 6.250 straipsniu. Å io straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje iÅ¡dėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sÄ Å¾iningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Priteisęs 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ M. K., Å¡io sprendimo teismas tinkamai nemotyvavo, CK 6.250 straipsnio nuostatų nesilaikė. Nukentėjusiajam M. K. priteistas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgiant į jo padarytÄ veikÄ , yra nepagrįstas.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo. Apylinkės teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis pripažino įrodytu, kad O. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., ir Å¡ių iÅ¡vadų apelianto argumentai nepaneigia.Ginčydamas nuteisimÄ pagal BK 138 str. 1 d. nuteistasis O. A. nurodo, kad byloje esantys duomenys apie nukentėjusiajam M. K. padarytÄ sužalojimÄ - nosies kaulų lūžimÄ - yra prieÅ¡taringi, o apylinkės teismas nepaskyrė naujos ekspertizės M.

K. patirto sužalojimo patikslinimui.Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių IV skyriaus „Nesunkus sveikatos sutrikdymas“ (BK 138 str.) 7 straipsnis numato, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebÅ«na Å¡ių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas” (BK 135 str.) numatytų padarinių, bet: 7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Kaip matyti iÅ¡ cituojamų taisyklių nuostatų, ekspertai (specialistai), nustatydami sveikatos sužalojimo mastÄ privalo vadovautis vienu iÅ¡ alternatyvių paminėtųjų kriterijų: arba susirgimo laiku, arba prarasto darbingumo dalimi. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados matyti, kad teismo medicinos ekspertas G. Paulikas pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 86/10 (03) nurodo, jog M. K. padarytas nosies kaulų lūžis su nosies pertvaros poslinkiu į deÅ¡inę pusę, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir jis galėjo bÅ«ti padarytas nurodytu laiku (1 t., b. l. 59-60).

Å iÄ savo iÅ¡vadÄ ekspertas G. Paulikas palaikė ir teisiamojo posėdžio metu bei paaiÅ¡kino, kad M. K. nosis yra pakitusi, ir nuotraukoje matomas sugijimas yra “šviežias”. Tuo tarpu specialistė gydytoja radiologė E. L. P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad M. K. pateiktoje rentgeno nuotraukoje pagrindo srityje tarp kaktos ir nosies kaulo matyti Å¡viežias nosies kaulo lūžimas, žemiau nosies kaule matyti ir kitas, senesnis buvęs kaulo lūžimas. Apie naujÄ nosies kaulo lūžimÄ pažymėta ir M.

K. asmens sveikatos istorijoje, kurios iÅ¡raÅ¡o kopija prijungta prie bylos.Siekiant paÅ¡alinti bet kokias galimas abejones, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta komisijinė ekspertizė, kuriÄ atliko patyrę, ilgametę darbo patirtį ir teismo eksperto kvalifikacijÄ turintys ekspertai. Ekspertizės akte konstatuota, jog M. K. kliniÅ¡kai ir rentgenologiÅ¡kai nustatytas nosies kaulų lūžis. Å is sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 2009-12-06 apie 19 val. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 23 straipsniu, nosies kaulų lūžiai, nepriklausomai nuo funkcijos sutrikimo bei deformacijos, visada turi bÅ«ti vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes lūžę kaulai per 10 dienų nesugyja ir ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui iÅ¡lieka pažeistas anatominis kaulų vientisumas, todėl M.

K. patirtas nosies kaulų lūžimas vertinamas kaip sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ paminėtų įrodymų turinio akivaizdu, kad tyrimui atlikti pateiktų M. K. medicininių dokumentų bei radiologo konsultacijos duomenų visiÅ¡kai pakako tinkami ir objektyviai įvertinti M. K. patirtų sužalojimų mastÄ , vien ta aplinkybė, kad M. K. ir anksčiau buvo patyręs nosies kaulų sužalojimÄ , neleidžia abejoti byloje atliktų tyrimų duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad M.

K. nurodytas jo sužalojimo aplinkybes patvirtina ne tik specialisto iÅ¡vada ir ekspertizės aktas, kuriuose konstatuota, jog nustatyti M. K. padaryti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiojo nurodytu laiku. Aplinkybę, jog M. K. buvo sužalotas po kontakto su nuteistuoju, patvirtina ir liudytojo R. V. parodymai - jog matė nukentėjusįjį sukruvintu veidu, iÅ¡ dalies liudytojos V. K. parodymai - jog iÅ¡bėgusi į laukÄ pamatė, kad O. A. muÅ¡a M. K., o Å¡is ginasi nuo smÅ«gių. Taigi įrodymai, leidžiantys spręsti apie M.

K. sužalojimo aplinkybes ir patirtus sužalojimus, neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, o prieÅ¡ingai – vieni kitus papildo. Tad abejoti, kad 2009-12-06 bÅ«tent O. A. neteisėtais veiksmais - tyčia trenkiant galva vienÄ kartÄ nukentėjusiajam į nosį - jam buvo padarytas nosies kaulų lūžis su nosies pertvaros poslinkiu į deÅ¡inę pusę, nėra teisinio pagrindo.Taip pat atmestinas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jo veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 165 str., nes jis į nukentėjusiojo buto vidų buvo įėjęs tik apie 1 metrÄ , ir apsisukęs iÅ¡ jo išėjo.

Vertinant šį apeliacinio skundo argumentÄ , teisėjų kolegija akcentuoja nuteistojo O. A. tyčios kryptingumÄ . Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo M. K. ir jo dukters liudytojos L. K. parodymų, konfliktas su O. A. prasidėjo lauke, kai nukentėjusiajam ir nuteistajam bendraujant, O. A. staiga galva M. K. trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ nosį. Vėliau O. A. į nukentėjusiojo butÄ Ä¯bėgo neÅ¡inas pjÅ«klÄ medžiui pjauti ir prietaisÄ pÅ«sti montažines putas, kur buvo ir nukentėjusiojo dukra Laura. Nukentėjusysis O.

A. iÅ¡tempė į bendrÄ koridorių, atėmė įrankius, pargriovė ant grindų ir laikė, kad neiÅ¡trÅ«ktų, kol atvyko policija. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės parodo, kad O. A. aiÅ¡kiai suvokė, jog nėra laukiamas nukentėjusiojo namuose, jog nėra M. K. pritarimo, kad Å¡is užeitų į butÄ , ir jis neturi teisėto pagrindo patekti į nukentėjusiojo bÅ«stÄ , tačiau nepaisydamas to, tyčia neteisėtai prieÅ¡ savininko M. K. valiÄ Ä¯Ä—jo į nukentėjusiojo namus, siekdamas toliau smurtauti prieÅ¡ pabėgusį nuo jo lauke atliktų smurtinių veiksmų nukentėjusįjį.

Pažymėtina, kad įsibrovimas BK 165 str. kontekste suprantamas kaip neteisėtas patekimas į asmens bÅ«tÄ . Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Patekimo neteisėtumas reiÅ¡kia, kad tai buvo padaryta be savininko ar kito bÅ«sto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir neturint kito teisėto pagrindo (pvz., atliekant sankcionuotÄ kratÄ , gesinant gaisrÄ , veikiant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis). Ä®sibrovimas gali bÅ«ti padarytas bet kuriuo bÅ«du: slapta ar atvirai, panaudojant apgaulę ar smurtÄ arba kitokiu bÅ«du.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad nei atstumas, nei laikas, kurį nukentėjusiojo bute buvo nuteistasis, pastarojo veikos teisiniam vertinimui pagal BK 165 str. 1 d. reikÅ¡mės neturi. Å is nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento, kai asmuo be savininko ar kito bÅ«sto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo bei neturint kitokio teisėto pagrindo, patenka į pastarojo bÅ«stÄ . Todėl sutikti su nuteisto pozicija, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 str. 1 d. vien todėl, kad tik įėjo į M.

K. butÄ ir netrukus išėjo, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.Negalima sutikti su nuteistojo samprotavimais, jog teismo jam paskirtas įpareigojimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms yra perteklinis, nes kiti du teismo paskirti įpareigojimai - dirbti arba registruotis darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo - yra pakankami, kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslaiKriminalinė bausmė - tai valstybės prievartos priemonė, skiriama padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės labui.

Bausme siekiama paveikti asmenį taip, kad nuteistasis, įvertinęs jos sukeltus nepatogumus, ateityje susilaikytų nuo neteisėtų veiksmų. Akivaizdu, kad bausmė negali ir neturi bÅ«ti patogi asmeniui, kuriam yra paskirta. Todėl apelianto pareiÅ¡kimas, jog jam paskyrus įpareigojimÄ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau, kaip 7 paroms, jis negalės iÅ¡vykti į užsienio valstybę dirbti, o iÅ¡ jo yra priteista turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam, nuostolių atlyginimas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, vertintinas kaip manipuliacija keliant teismui sÄ lygas, kurias įvykdžius, jis galėtų atlyginti žalÄ .Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žalos atlyginimas nėra nuteistojo paslauga nukentėjusiajam.

Žalos atlyginimas – besÄ lyginė nuteistojo prievolė, kurios įvykdymas turi tapti prioritetu kitų nuteistojo poreikių tenkinimo kontekste. Pažymėtina, kad nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato teismo pareigos sudaryti palankias, iÅ¡skirtines sÄ lygas nuteistajam jo paties kaltais nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti. Todėl Å¡iuo atveju tik paties nuteistojo rÅ«pestis ir net pareiga gauti lėšų žalos atlyginimui, imtis visų įmanomų priemonių, siekiant bent finansiÅ¡kai kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ moralinę (neturtinę) žalÄ .

Bausmė, kaip valstybės prievartos priemonė, negali ir neturi bÅ«ti patogi asmeniui, kuriam ji yra taikoma. Tad ir Å¡iuo atveju vien tai, kad nuteistajam po bausmės paskyrimo tampa nepatogu vykti į darbo vietÄ , nes iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienio valstybę O. A. turėtų derinti su institucija, prižiÅ«rinčia bausmės vykdymo atidėjimÄ , neduoda pagrindo naikinti nuteistajam teismo paskirtÄ atitinkamÄ suvaržymÄ , nes bÅ«tent tokio turinio suvaržymas įgalina efektyviai kontroliuoti nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Vertindama apeliacinio skundo argumentÄ dėl priteistos neturtinės žalos M. K. dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , atsižvelgė į aplinkybes, kad dėl nuteistojo pasikartojančių neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta paties nukentėjusiojo sveikata, pablogėjo sÅ«naus Domanto sveikata, nukentėjusiojo Å¡eima gyveno nuolatinėje baimėje dėl O. A. nenuspėjamo elgesio.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaip nustatyta byloje, O. A. panaÅ¡ius brutualius veiksmus prieÅ¡ visuomenę, kaimynus ir konkrečiai prieÅ¡ M. K. demonstruoja ne pirmÄ kart, kas visiÅ¡kai paaiÅ¡kina nukentėjusiojo ir jo Å¡eimos nerimÄ ir baimę, kada ir kaip vėl pasireikÅ¡ nuteistojo smurtas, grasinimai, panaÅ¡Å«s veiksmai. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, kurie teismo įvertinti pinigais.

Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas.Ä®vertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, M.

K. priteista 5000 Lt suma yra adekvati ir teisinga, ji neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Juolab, kad teismų praktikoje priteisiamos kur kas didesnės sumos, siekiančios ir 20 000 Lt. Tuo tarpu 5000 Lt suma teismų praktikoje laikytina viena iÅ¡ mažesnių sumų, priteisiamų neturtinei žalai, patirtai dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atlyginti. Todėl sutikti su apelianto pozicija, kad 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, nėra teisinio pagrindo.Esant konstatuotų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija nuteistojo O.

A. apeliacinį skundÄ atmeta, kaip nepagrįstÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegijan u t a r i a:nuteistojo O. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                     Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                                                Dalius Jocys               Valentinas Janonis