9ccb3012-0e1a-421d-a0a9-ae64daa6b3db · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr.1-76-576/2019 Proceso Nr. 1-01-1-67758-2015-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, Olgai Saveljevai, Rasai Glovickytei-Liobienei, Jolantai Pranaitienei, Valentinai Solovejienei, Raminati Braškienei, Laimai Avižienytei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei, kaltinamajai L.

J., jos gynėjui advokatui Mansurui Maksinovui, nukentėjusiajam A. T., jo atstovei advokatei Julijai Žukienei, vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Vandai Žitkauskaitei, Irinai Pikčilingienei, Olgai Macijauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

L. J. 2015-12-06 apie 1.00 val. Å¡alia įėjimo į restoranÄ â€žCarskoje Selo“, Savanorių pr. 1, Vilniuje, sudavė vienÄ kartÄ stikliniu buteliu A. T. į pakaušį, tuo padarydama pastarajam muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡io srityje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å iais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji L. J. kalta dėl jai inkriminuojamos veikos neprisipažino. PaaiÅ¡kino, kad ji gynė savo vyrÄ A. J.. Ä® restoranÄ ,,Carskoje selo‘‘ atvyko Å¡vęsti vyro gimtadienio.

Buvo iki 25 žmonių. Atėjo į restoranÄ apie 21 val. TÄ vakarÄ nematė nei vieno apsaugos darbuotojo, iÅ¡ restorano patalpų ji vaikščiojo ir į kitas patalpas, į laukÄ . Ji pati tÄ vakarÄ vartojo alkoholio. Kaip atsirado A. T. nematė. Ji matė gulintį ant grindų savo vyrÄ su iÅ¡tiestomis į Å¡alis rankomis, jis sakė :“AÅ¡ ramus, paleisk mane“. Kas vyrÄ pargriovė nematė. Matė tik, kad A. T. smaugė jos vyrÄ , buvo pasilenkęs, ji bandė jį nustumti, tačiau jis nepaleido jos vyro, nustÅ«mė jÄ Ä¯ Å¡onÄ .

Kai jÄ stÅ«mė į Å¡onÄ , A. T. laikė jos vyrÄ . Buvo paėmęs ranka iÅ¡ nugaros pusės už kaklo, keliu prispaudęs. Kadangi jos vyras buvo ramus, o A. T. jo nepaleido, ji klausė, kodėl nepaleidžia, pradėjo A. T. stumdyti pati. Tačiau A. T. labai stiprus, jis jÄ nustÅ«mė kita ranka į Å¡onÄ , ji nukrito. Matė, kad neturi jėgų ir nubėgusi paėmė butelį. Galvojo kažkÄ paimti, kad jam trenkti, kad jisai paleistų jį, atkreiptų į jÄ dėmesį. Su buteliu sudavė į pakaušį vienÄ kartÄ .

Sudavus, jos vyras atsistojo. Po to atvažiavo daug policijos ir juos iÅ¡vežė. Jos vyras atsistojęs nieko nedarė. Nematė, ar nukentėjęs panaudojo balionėlį. Ä®vykio vietoje be jos jau įvardintų asmenų buvo 4-5 žmonės. Tas įvykis truko apie 3 minutes. IÅ¡ jų kompanijos Å¡alia buvo V. ir J., jų pavardžių nežino, tai vyro draugai. Tuo metu buvo susinervinusi. Buvo labai iÅ¡sigandusi, nes buvo smaugiamas mylimas žmogus. TÄ vakarÄ nukentėjusiojo A. T. nematė. Nebuvo ant jo jokių skiriamųjų ženklų, pavyzdžiui emblemos.

Ji neneigia sudavusi smÅ«gį, tačiau ji gynė savo vyrÄ . TÄ vakarÄ ji su niekuo nekonfliktavo. Brolis buvo iÅ¡gėręs, su broliu ginčijosi, bet nekonfliktavo. Dėl brolio veiksmų jinai į apsaugos darbuotojÄ nesikreipė. Ji nematė, kad koks nors asmuo iÅ¡ jų kompanijos bÅ«tų paliktas gulintis ant grindų. Butelį ji paėmė nuo stalo, kur Å¡ventė. Butelis buvo pusės litro talpos, jis buvo pilnas. Jai reikėjo nueiti apie 5-6 metrus, kad paimti butelį. PrieÅ¡ tai, kai ji sudavė A.

T., pastarasis buvo atsiklaupęs prie jos vyro, palenkęs galvÄ , jo veido nematė. Matė priėjusi jo nugarÄ , pakaušį, jis buvo atsiklaupęs. Viena koja buvo prispaudęs vyro nugarÄ , viena ranka smaugė kaklÄ , kitÄ buvo kažkur atrėmęs. Girdėjo, kad jos vyras prašė paleisti jį, sakė, kad jis ramus. A. T. jo nepaleido. Ji priėjusi pradėjo stumdyti A. T., stumdė ne vienÄ kartÄ . A. T. liepė jai pasitraukti į Å¡onÄ , tada ji vėl bandė, o jis ranka nustÅ«mė. Tada ji norėjo atkreipti dėmesį, trenkė A.

T.. Po įvykio ji kartu su vyru bandė susirasti nukentėjusįjį, buvo palikę piniginę, norėjo išsiaiškinti, kas ten įvyko. Jos vyras norėjo išsiaiškinti. Nepabendravo su nukentėjusiuoju. Buvo su vyru nuvykę į kavinę, norėjo paklausti, kaip nukentėjusysis jaučiasi, tačiau nukentėjusiojo nebuvo. Su kavinės darbuotojais ji ar jos vyras nebendravo. Ji pati įvykio kavinėje nematė. Vyras jai pasakojo, kad kai atsiskaitinėjo už baro, kažkoks vyriškis prie jo kabinėjosi.

Tas vyriÅ¡kis priėjo ir trenkė jos vyrui, Å¡is nukrito ant grindų. VyriÅ¡kis parvertė jos vyrÄ ant žemės ir pradėjo trankyti. Tada atbėgo dar vienas vyriÅ¡kis, jį iÅ¡vedė, pargriovė ant grindų. BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, L. J. paaiÅ¡kinimÄ ( 1t,b.l.109), nurodė, kad paaiÅ¡kinimas raÅ¡ytas jos ranka policijoje iÅ¡ karto po įvykio. Parašė, kad trenkė apsaugos darbuotojui, nes pareigÅ«nai jai pasakė, kad sudavė apsaugai. Nukentėjusysis A. T. parodė, kad 2015-12-05 apie 20 val. pradėjo darbÄ â€žCarskoje Selo“ Savanorių pr. 1, Vilnius.

Jo pareigos – apsaugos darbuotojas ir į pareigas įeina prižiÅ«rėti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , saugoti kolektyvo darbuotojus ir atsakyti už ramų lankytojų poilsį, kad restorane bÅ«tų tvarka. Restorane gali tilpti apie 150 žmonių. Restoranas yra antrame aukÅ¡te. Iki 1 valandos groja gyva muzika, dirba du apsaugos darbuotojai. Tuo metu dar dirbo M. K.. Dar yra aptarnaujantis personalas, administratorė K.. Pradėjęs darbÄ , pamatė, kad vyksta didelis banketas. Priėjus prie administratorės sužinojo, kad kompanija iÅ¡ Lentvario Å¡venčia gimtadienį.

Vėliau sužinojo, kad kompanijoje apie 20 žmonių. Kompanija iÅ¡siskyrė tuo, kad buvo labai triukÅ¡minga, vartojo alkoholį. Apsaugos darbuotojų pagrindinė funkcija – prižiÅ«rėti restorano tvarkÄ viduje, kad viskas vyktų ramiai ir sklandžiai ir iki 22 val. turi kontroliuoti žmonių praleidimÄ Ä¯ restoranÄ , kadangi tuo metu dar dirbo parduotuvė „Norfa“, kuri pirmame aukÅ¡te ir buvo galima nusipirkti alkoholio. Pagal praktikÄ , žmonės eina parÅ«kyti į laukÄ ir iÅ¡ parduotuvės atneÅ¡a alkoholį.

Dar turėjo tikrinti moterų rankinukus prie įėjimo. Visas darbas iki 22 val. bÅ«na koridoriuje. Negali pasakyti, kiek buvo žmonių, kai atėjo į restoranÄ . Nuo darbo pradžios iki 1 val. ta kompanija vartojo alkoholį, ir vienas iÅ¡ svečių išėjo į koridorių, prarado orientacijÄ ir atsigulė ant grindų. Tada prašė jo draugų pasirÅ«pinti juo. Tuo momentu išėjo kaltinamosios vyras, prašė pasirÅ«pinti svečiu, jis priėjo, pakratė asmenį ir pasakė, kad Å¡ventės negadins ir nuėjo toliau gerti.

Tada atėjo kiti draugai, klausė, kodėl jis, A. T., filmuoja. Jis filmavo, kad turėti įrodymų. Dar buvo konfliktas tarp kaltinamosios ir jos brolio kavinės koridoriuje. Jie pasistumdė ir kaltinamoji ėjo link jų. Pats pasakė, kad kvies policijÄ , jei ir toliau taip elgsis. Po to prasidėjo konfliktas tarp kaltinamosios J. ir jos brolio apačioje, po to virÅ¡uje, jis jÄ pastÅ«mė, kaltinamoji nukrito. Paguldė jos brolį ant žemės, L. J. pareikalavo atsipraÅ¡yti. Tuo momentu iÅ¡ restorano K. paÅ¡aukė, kad vyksta muÅ¡tynės. Pirmas nubėgo jo porininkas, o jis iÅ¡ paskos, palikęs kaltinamosios brolį.

Prabėgdamas paklausė administratorės kas muÅ¡asi, ji atsakė, kad gimtadienį Å¡venčiantys. Buvo didelis Å¡urmulys. Jis čiupo tÄ vyrÄ â€“ J., kuris jam buvo nurodytas ir kuris buvo arÅ¡iausiais, iÅ¡vedė iÅ¡ restorano už durų. Kai vyksta muÅ¡tynės, svarbiausia iÅ¡skirti kaltininkÄ ar nukentėjusįjį. Jis iÅ¡vedė J. už kavinės durų, uždarė duris. J. veržėsi atgal į vidų, sakė, kad sudaužys, tuomet paguldė jį ant žemės. Už kavinės durų buvo ne tik jis su J., bet ir jo porininkas, dar keli asmenys iÅ¡ tos kompanijos.

J. laikė draugai ir jis bandė įsiveržti į restoranÄ . Kada J. pradėjo bėgti ant jo, jis pastarÄ jį apvertė ir paguldė ant žemės ir su keliu prispaudė prie kaklo iÅ¡ nugaros. Laikė prispaudęs apie 15 sekundžių ir tada pajuto, kad temsta akyse. Po to pamena, kad kai jau kėlėsi buvo vienas ant grindų, svaigo galva. Nematė ir nesuvokė, kad jam buvo suduotas smÅ«gis, tik pajautė ir prarado sÄ monę. Nežino kiek buvo praradęs sÄ monę. Kai atsigavo, Å¡alia stovėjo L.

J. su buteliu ir kažkas rėkė, kÄ ji padarė ir iÅ¡ priekio bėgo J.. Jis atsigavo gulėdamas, padėties kaip gulėjo – nepamena. L.J. buvo jam iÅ¡ deÅ¡inės 1,5-2 m. atstumu nuo jo. Nepamena, kurioje rankoje ji laikė butelį. Matė, kad tai sveikas butelis „Zelionaja marka“. Girdėjo, kad aplinkiniai sakė, jog L. J. trenkė jam per galvÄ . Kai atsistojo, J. bėgo link jo ir kažkas Å¡aukė, tada iÅ¡traukė iÅ¡ kiÅ¡enės balionėlį ir papurÅ¡kė dujų balionėliu.

Su L. J. po įvykio nekalbėjo, nebandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad atsitiko. Jam dėl įvykio padaryta materialinė žala, kuriÄ sudaro medicininės iÅ¡laidos, ir moralinė, kuriÄ sudaro pergyvenimai, buvo sumuÅ¡tas, pažemintas darbo vietoje, savaitę laiko buvo nedarbingas, patyrė skausmÄ , nepatogumus. Dar atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad Carskoje selo“ kai dirbo apsaugos darbuotojau turėjo vilkėti juodais drabužiais ir neÅ¡ioti ženkliukÄ , kuris segamas ant marÅ¡kinėlių ar kelnių nesvarbu kurioje pusėje.

Ženkliukas – didesnis nei asmens tapatybės kortelė. TÄ vakarÄ Å¾enkliukÄ segėjo. L. J. tÄ vakarÄ praėjo pro jį stovintį prie stiklinių durų mažiausiai 10 kartų, ne vienÄ kartÄ tikrinto jos rankinukÄ . Kad brolis atsipraÅ¡ytų kaltinamosios J. – buvo jos pačios mintis. Tuo metu jis, A. T., laikė J. brolį ant grindų, nes jis buvo jÄ pastÅ«męs. PieÅ¡ tai jie konfliktavo. TÄ vakarÄ ant nugaros, kad jis apsaugos darbuotojas, skiriamojo ženklo neturėjo. TÄ vakarÄ buvo apsirengęs juodais drabužiais.

MarÅ¡kiniai irgi buvo juodos spalvos. TÄ vakarÄ dirbo (duomenys neskelbtini), jo objektas buvo „Carskoje selo“. Tame objekte dirbo ne pirmÄ kartÄ . Negali atsakyti, kokie teisės aktai reglamentavo jo darbÄ . IÅ¡tiso filmuoto įraÅ¡o neturi, jis filmavo tik veiksmus. IÅ¡vedė J., nes jam prabėgant pasakė, kad jis konfliktuoja ir jis labiausiai mojavo rankomis. Pajautė smÅ«gį, buvo Å¡viesa galvoje ir „bum“ per visÄ galvÄ . Nežino, iÅ¡ kurios pusės buvo jam suduotas smÅ«gis. Klausė pas apsaugos darbuotojÄ , kas buvo, ir jam pasakė, kad per galvÄ davė su buteliu.

Kai laikė J. prispaudęs prie žemės, negali pasakyti, ar girdėjo L. J. praÅ¡ymÄ paleisti jį. Ji tikrai nebuvo priėjusi. Vienas iÅ¡ jų draugų kompanijos tempė už rankovės ar rankos. J. jam kėlė grėsmę norėdamas prasiveržti į restoranÄ . „Zelionaja marka“ alkoholio butelis, kuriuo kaltinamoji trenkė jam per galvÄ , negali pasakyti, ar buvo pilnas. Liudytoja K. B. parodė, kad praėjo daug laiko nuo įvykio, todėl prašė priminti tai, kÄ sakė tyrėjai. LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteismini tyrimo metu (b.l.65,1t.), kuriuos liudytoja patvirtino.

Atsakinėdama į klausimus nurodė, kad fiksuotas čekis kiek kompanija iÅ¡gėrė alkoholinių gėrimų. Čekį galima pateikti teismui. Pamena, kad kompanija iÅ¡gėrė virÅ¡ 20 butelių degtinės. Pamena, kad kitÄ dienÄ vyras ir moteris buvo atėję ir klausė, kodėl jie tiek daug sumokėjo, todėl tÄ Äekį žiÅ«rėjo. Restorane yra vaizdo stebėjimo kameros, kiek tiksliai – negali pasakyti. A. T. yra samdomas apsaugos darbuotojais. Ar ji asmeniÅ¡kai nurodė A. T. asmenį, kurį reikia iÅ¡vesti iÅ¡ salės, nebepamena.

JÄ pakvietė, kad vyksta konfliktas, atėjusi ji matė, kad kažkas vyksta prie kasos. Å iai dienai vaizdo įrašų nėra, įraÅ¡as saugomas apie savaitę. A. T. to įraÅ¡o nežiÅ«rėjo. Čekis nėra vardinis. Svečiai sÄ skaitos-faktÅ«ros neprašė. Kas kiek konkrečiai iÅ¡ tos kompanijos iÅ¡gėrė ji negali nurodyti. Pagal čekį buvo iÅ¡gerta 21 butelis degtinės, stalas buvo užsakytas virÅ¡ 20 žmonių. Po to įvykio kaltinamoji kitÄ dienÄ atėjusi pasiėmė gėles ar piniginę, gailėjosi, kad toks įvykis buvo, draugiÅ¡kai su ja pasikalbėjo.

Liudytojas A. J., kaltinamosios L. J. vyras, sutiko duoti parodymus ir paaiÅ¡kino, kad Å¡ventė jo gimtadienį, 30 metų jubiliejų kavinėje „Carskoje Selo“, Savanorių pr. Buvo apie 25 žmonės. Å ventės įkarÅ¡tyje įvyko jo žmonos incidentas su A. T.. Incidentas prasidėjo prie baro, kai jis su žmonos pusbrolius V. K. atėjo atsiskaityti už stalÄ . Buvo jau po 23 val., prie jo priėjo vyriÅ¡kis ir paklausė, ar reikia padėti, kalbėjo rusiÅ¡kai, pasakė jam, kad pagalbos nereikia.

Jis su žmonos pusbroliu paprašė parodyti čekį, kiek buvo visko užsakę. Ir tada tas vyras jam smogė, jis nugriuvo nuo baro kėdės, nukrito piniginė, kas matosi ir vaizdo medžiagoje. Po to jis atsistojo ir ėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti su tuo žmogumi, kuris buvo už 3-4 metrų pasitraukęs. Ėjo link jo, o jis su savo draugais užpuolė ir kažkas užlaužė jam rankÄ , stvėrė už gerklės ir iÅ¡tempė iÅ¡ restorano patalpų kažkur prie įėjimo. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tai buvo apsaugos darbuotojas A.

T.. Norėjo grįžti atgal ir pasiimti savo daiktus, piniginę, bet A. T. neleido ir panaudojęs kovos veiksmus jį pargriovė ant grindų. Kodėl jo neleido atgal į restoranÄ nesuprato. A. T. pargriovė jį ant grindų ir ranka pradėjo spausti kaklÄ . Jis gulėjo veidu į žemę, nesiprieÅ¡ino, prašė paleisti. Ar kas buvo priėjęs jam sunku pasakyti, nes žmonių aplinkui daug vaikščiojo. Prašė, kad jį paleistų, tačiau A. T. nepaleido, o po 1-2 minučių pajautė, kad jis pats paleido.

Atsistojęs pamatė, kad A. T. suklupęs ant žemės, o Å¡alia stovi žmona. Dar prieÅ¡ tai girdėjo žmonos balsÄ , kuri sakė, kad jį paleistų. Kiek pamena A. T. buvo suklupęs ant vieno kelio, tačiau tiksliai nepamena. Žmona nuo jo ir A. T. buvo apie 1-2 metrų atstumu. Nepastebėjo, ar ji kÄ nors turėjo rankose. Žmona verkė. Dar prisimena, kad prieÅ¡ jį buvo panaudotos aÅ¡arinės dujos. Kaip jos buvo panaudotos nepamena. Kai gulėjo ant žemės, pajautė akių perÅ¡tėjimÄ .

Kol atvyko pareigÅ«nai, kalbėjo su žmona. Ji sakė, kad išėjusi pamatė, jog jis yra prispaustas kažkokio vyriÅ¡kio, kuris nereagavo į jos praÅ¡ymus paleisti. Tas vyras žmonÄ pastÅ«mė ir ji , afekto bÅ«senoje, paėmė nuo stalo Å¡alia įėjimo butelį, kuriuo smogė A. T., prieÅ¡ tai įspėjusi pastarÄ jį, kad paleistų jį, A. J.. Sakė, kad norėjo pagÄ sdinti A. T.. Liudytoja J. G. parodė, kad nelabai pamena įvykio aplinkybes, prašė pagarsinti jos parodymus, duotus ikiteismini tyrimo metu.

Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti J. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.52-53,1t.), kuriuos liudytoja patvirtino. Liudytojas J. A. parodė, kad šventė A. J. gimtadienį restorane „Carskoje Selo“. Buvo rezervuotas staliukas, salėje buvo daug žmonių. Vakaro pradžia buvo rami, tik vėliau daugiau aplinkui atsirasdavo girtų asmenų, buvo chaosas. Kiek pamena, jis pats į gimtadienį vėlavo, atėjo galimai apie 20 val. Gimtadienį švenčiančioje kompanijoje jokių muštynių, konfliktų, barnių nebuvo.

Jis pats matė abu konfliktus - ir prie baro, ir koridoriuje. Nusprendęs, kad reikia važiuoti su žmona namo, norėjo rasti jubiliatÄ ir su juo atsisveikinti. Pamatė A. J. prie baro, bet nespėjo užkalbinti, nes prie jo priėjo greitu žingsniu už jį aukÅ¡tesnis jaunuolis ir smogė gana stipriai nieko nesakęs. Smogusio asmens nepažįsta. Kilo chaosas. Kiek matė iÅ¡ jų kompanijos vienas ar du žmonės bandė atsistoti į tarpÄ , kad daugiau nebemuÅ¡tų A. J., nes jis buvo nukritęs. Pats bandė ieÅ¡koti pagalbos, bandė bėgti prie baro bandė bėgti prie išėjimo pažiÅ«rėti, ir tuo metu pamatė, kad atbėga kaip dabar žino nukentėjusysis A.

T., kuris be jokių komunikacijų, be jokio aiÅ¡kinimosi užsipuolė A. J., užlaužė, panaudojo fizinę jėgÄ ir iÅ¡tempė jį lauk iÅ¡ baro. Koridoriuje A. T. laikė A. J. ant grindų, jis pats prašė kelis kartus A. T. liautis, paleisti draugÄ , tačiau Å¡is neklausė. Matė, kad A. J. gulėjo ant žemės, o nukentėjusysis jį laikė prispaudęs. Tai užtruko ilgai iki 10 minučių. Po to atsirado nepažįstamų žmonių. To momento, kaip paleido A. J., nepamena. Kiek pamena, buvo nusisukęs, buvo Å¡alia, o kai atsisuko, A.

J. jau buvo paleistas ir stovėjo, o nukentėjusysis tuo momentu kur buvo negali pasakyti. L. J. neužfiksavo, nematė. Dar nurodė, kad pats įvykį, kai A. J. buvo paguldytas ant grindų, matė iÅ¡ labai arti, pats prašė nukentėjusiojo, kad paleistų A. J.. Buvo priėjęs. Kai A. J. buvo paguldytas ant grindų, kas buvo aplinkui, neatsimena. Pats jis nesuprato, kad koridoriuje A. J. laiko apsaugos darbuotojas. Restorane tÄ vakarÄ apsaugos darbuotojų nematė. Pats buvo priėjęs prie A. T., patapÅ¡nojo jam per petį, kad draugÄ liautųsi muÅ¡ti.

Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymuose užfiksuotas teiginys „apsaugos darbuotojas“, kurį suformulavo tyrėja. Jis taip neteigė, nors savo apklausos protokolÄ peržiÅ«rėjo, tačiau per daug pasitikėjo tyrėja. Jis naiviai suklydo. Kodėl tyrėjai kilo noras įraÅ¡yti tai, ko jis nesakė, nežino. Dar matė, kad nukentėjusysis L. J. pastÅ«mė į Å¡onÄ nuo vyro, o kÄ ji tuo metu darė nepamena. Liudytojas V. K. parodė, kad L. J. yra jo pusseserė. Å¡ventė A. J. gimtadienį, linksimosi.

Jis ėjo su A. J. atsiskaityti prie baro. Kiek pamena iÅ¡rašė sÄ skaitÄ , kuri buvo nemaža. Kol A. J. skaičiavo pinigus, prie baro vaikščiojo vienas vyrukas, kuris prasivardžiavo. VienÄ kartÄ praėjo kažkÄ pasakė, antrÄ kartÄ â€“ vėl kažkÄ pasakė, o trečiÄ kartÄ jis paklausė kas A. nepatinka. A. J. atsakė :“Tu man nepatinki“ ir tada vyras sudavė A. į veidÄ . Bandant kelti A., vyras priÅ¡oko ir sudavė dar kartÄ . A. norėjo gintis, jis vėl puolė. Tada A. nukrito ant grindų, kėlė jį, užkrito kapiÅ¡onas ant galvos ir pats pajuto smÅ«gius.

Prašė pagalbos. Atėjo tamsiai apsirengęs vyras ir iÅ¡vedė juos už durų, į koridorių. Niekas nieko nesiaiÅ¡kino, paliko už durų, o viduje buvo A. daiktai, žmona, todėl jis norėjo atgal įeiti, jo neleido. Užlaužė už sprando ir laikė. Buvo daug žmonių, L. bėgiojo, miglotai pamena tolimesnes aplinkybes, atvažiavo policija. Dar atsakinėdamas į klausimus paaiÅ¡kino, kad prie baro jie spėjo atsiskaityti iki suduoto smÅ«gio. Nuo baro A. J. iÅ¡vedė tamsiai apsirengęs vyras, nukentėjusysis, esantis salėje, panaÅ¡us į tÄ vyrÄ .

Jis pats ėjo iš paskos. Kai išvedė, prie durų koridoriuje A. J. paleido, J. norėjo įeiti atgal daiktų, o jo atgal neleido. Jie norėjo išsiaiškinti, kodėl A. J. neleido į vidų. Neprisimena, ar A. klausė kodėl jo neįleido į vidų. A. J. norėjo atgal, o jo neleido, buvo nustebęs, kodėl juos išvedė, o ne tuos, kurie juos sumušė. Tas asmuo, kuris juos išvedė, stovėjo prieš įėjimo duris. A. J. norėjo atidaryti duris, jam neleido ir taip kelis kartus. Ir tada A.

J. buvo paguldytas koridoriuje prie pat durų. A. J. koridoriuje gulėjo ant kelių susilenkęs, o asmuo buvo ant virÅ¡aus jį užsigulęs. Kiek laiko jie buvo tokioje padėtyje neatsimena. Tada atbėgo kaltinamoji L. J., pradėjo rankomis mosuoti, Å¡aukti, kad paleistų, ir jie kažkaip iÅ¡siskyrė. Konkrečiau kaip iÅ¡siskyrė pasakyti negali. Kaltinamoji tam asmeniui, kuris buvo užsigulęs A. J., sakė paleiskit ir kažkÄ darė prie pakauÅ¡io. Rankose ji nieko neturėjo, nematė. Aplinkui buvo dar žmonių, jie kažkÄ sakė.

Jis pats tÄ vakarÄ su apsaugos darbuotojais konfliktų neturėjo. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b.l.56,1t.) nuo žodžių „kas sudavė smÅ«gius nemačiau...“ . Po parodymų garsinimo, liudytojas parodė, kad jo parodymai teisingi, tik žodį „apsauga“ naudojo pati tyrėja, ji taip užrašė, o jis sakė „žmonės prie durų, tamsiai apsirengę“. Nepatikslino, nes pirmÄ kartÄ dalyvavo, pasitikėjo tyrėja, gal ne iki galo paskaitė.

Jis apklausos metu net žodžio „apsauga“ neminėjo. Jis pats suprato, kad tas asmuo kažkÄ prižiÅ«rintis, bet ne 100 procentų. Kas tas žmogus, kuris iÅ¡metė ir neleido į vidų A. J. – tai gal baro savininkas ar jo draugas. Jis to negali žinoti. Jis dabar tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė. Liudytojas T. B. parodė, kad Å¡ventė A. J. gimtadienį „Carskoje celo“. Visi sėdėjo, linksminosi iki to įvykio, kai A. J. su K. nuėjo apmokėti sÄ skaitos. Jiems mokant sÄ skaitÄ , pastebėjo, kad buvo dar vienas asmuo, nepažįstamas, kuris kaip suprato kabinėjosi prie A.

J.. Tada jis priėjęs prie A. J. paklausė, ar viskas tvarkoje. Šis atsakė viskas gerai ir jis toliau nuėjo linksmintis. Vėliau pamatė, kad asmuo, kuris kabinėjosi, sudavė smūgį A. J.. Tada visas veiksmas persikėlė už salės ribų, į koridorių, prie restorano. Apsaugos darbuotojas laikė A. J., nes šis norėjo grįžti atgal pasiimti savo daiktų, bet jau buvo sulaikytas, jo nepaleido. Atsimena, kad A. J. pakėlė rankas į viršų ir sakė: “ aš nieko nedarysiu“.

Pačio apsaugos darbuotojo, jis neatsimena. Tik atsimena, kad apsaugos darbuotojas laikė A. J. ir neleido A. J. eiti į vidų pasiimti savo daiktų. Žmona pamačiusi, kad su jos vyru kažkas negerai, kažkas lenda prie jo, priėjo ir pasakė: “ aÅ¡ suduosiu tau per galvÄ , jei nepaleisi mano vyro“. Tačiau jis nepaklausė, tada trenkė, bet jis vis tiek nepaleido. Tuomet, kiek pamena, tas apsaugos darbuotojas papurÅ¡kė A. J. aÅ¡arinių dujų į akis. A. J. bandė iÅ¡silaisvinti iÅ¡ apsaugos darbuotojo gniaužtų, atstumti apsaugos darbuotojÄ .

Apsaugos darbuotojas buvo užlaužęs rankas A. J. iÅ¡ nugaros pusės, jie abu stovėjo (A. J. ir apsaugos darbuotojas). Vėliau kitas apsauginis panaudojo aÅ¡arines dujas. Kai panaudojo aÅ¡arines dujas A. J. pats iÅ¡silaisvino iÅ¡ apsauginio. Pats asmeniÅ¡kai negirdėjo L. J. žodžių : “ aÅ¡ suduosiu tau per galvÄ , jei nepaleisi mano vyro“, tÄ tik iÅ¡ draugų sužinojo. Nematė, kaip L. J. sudavė smÅ«gį. Matė tik, kad apsaugos darbuotojas laikėsi už galvos. Pačio smÅ«gio sudavimo momento nematė.

Pats buvo nuo įvykio vietos 1-2 metrų atstumu. Ä®vykio metu buvo priėjęs prie A. J., bandė jį nuraminti, prašė jį paleisti. PrieÅ¡ ar po suduoto smÅ«gio prašė paleisti – nepamena. Su draugais aptarinėjo, kad įvyko konfliktas ir už durų vyko jo pratęsimas. Kai atėjo į restoranÄ â€žCarskoje selo“ prie durų stovėjo du vyrukai, kurie buvo apsirengę juodais drabužiais, bet nebuvo jokių pažymėjimų, jis pagalvojo, kad tai apsaugos darbuotojai. Nepamena, ar A.

J. iÅ¡vedė už restorano durų tie patys darbuotojai, kurie stovėjo prie durų, ar ne. Apsaugos darbuotojas paleido A. J., kai pastarajam buvo papurkÅ¡tos aÅ¡arinės dujos. TÄ vakarÄ jie vaikščiojo į laukÄ parÅ«kyti, nes tik ten buvo galima rÅ«kyti. Ar rÅ«kė kaltinamojo A. J. tÄ vakarÄ , nepamena. Einant parÅ«kyti prie durų juodai apsirengę vyrai tai stovėdavo, tai ne. Ar tie vyrai tikrindavo taÅ¡es, nepamena. Teismo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo T.

B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.58-59,1t.), kuriuos liudytojas patvirtino. Po parodymų garsinimo dar nurodė, jog jis apklausÄ prisimena. Ji buvo atliekama policijos komisariate. Kokiu bÅ«du buvo iÅ¡kviestas jis nepamena. Tyrėja pasakė, kad dėl L. ir apsauginio įvykio restorane „Carskoje selo“. Liudytoja A. M. parodė, atliko veiksmus ikiteisminiame tyrime, pamena, kad atliko nukentėjusiojo apklausÄ , jo parodymų patikrinimÄ vietoje, apklausinėjo įvykio liudytojus. Dėl liudytojų apklausų tvarkos tiksliai neprisimena.

Klausimus, be abejo, liudytojams uždavinėjo. Protokole ji įraÅ¡o atsakymus į klausimus. Kaip liudytojai buvo kviečiami į apklausas, ji neprisimena. Galėjo bÅ«ti kviečiami ir telefonu, ir Å¡aukimais. Liudytojams leisdavo patiems papasakoti apie įvykį, kÄ jie prisimena, o paskui buvo užduodami patikslinamieji klausimai. Parodžius liudytojai (b.l.29-30,1t.) esantį 2016-05-27 nukentėjusiojo pateiktų vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolÄ , nurodė, kad 7 punkte užfiksuotos aplinkybės - jei nėra kokios techninės klaidos, tai taip ir buvo, kaip nurodyta Å¡iame protokole.

Pati ji nesikreipė į restoranÄ dėl vaizdo įraÅ¡o, užteko, kÄ nukentėjusysis parodė. Gal jau daug laiko buvo praėję. Protokoluose yra užraÅ¡yta taip, kaip sakė liudytojai. Jei protokole užraÅ¡yta apsaugos darbuotojas, tai vadinasi taip ir įvardijo liudytojai. Ji duodavo perskaityti protokolus, tai bÅ«tų pataisymai, jeigu kažkokie netikslumai. Ji neatsimena, kad failai, kur pateikė restoranas neatsidarė, viskas turi bÅ«ti fiksuota apžiÅ«ros protokole. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M.

K. parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu(b.l.76-78,1t.). RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta: 2015-12-10 SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l.13,1t.) nustatyta, kad nukentėjusysis A. T. be kitų dokumentų pateikė specialisto iÅ¡vados kopijÄ , paciento, patyrusio galvos traumÄ apžiÅ«ros PKS protokolo kopijÄ , paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapo kopijÄ . IÅ¡ 2015-12-08 specialisto iÅ¡vados (b.l.14,1t.) matyti, kad A. T. nustatyta muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡io srityje, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2015-12-06) ir bÅ«du.

Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. IÅ¡ 2015-12-06 paciento, patyrusio traumÄ apžiÅ«ros PKS protokolo matyti, kad apžiÅ«ros pradžia yra 2015-12-06 03,50 val., apžiÅ«rėtas A. T., kuris yra blaivus, skundžiasi galvos skausmu, jam atliktas pirminis chirurginis žaizdų sutvarstymas. (b.l.21,1t.) IÅ¡ paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapo (b.l.22,1t.) matyti, kad A. T. nustatyta muÅ¡tinė žaizda. IÅ¡ 2015-12-28 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta USB „SanDisk“, kurioje įraÅ¡yti 6 failai su filmuota medžiaga iÅ¡ restorano koridoriaus, 2 failai iÅ¡ restorano vidaus ir failas su nuotrauka.

Pirmame faile iÅ¡ koridoriaus matoma kaip koridoriuje ant žemės guli girtas asmuo, o A. J. jį kelia. Å alia esantis asmuo praÅ¡o A. T. nustoti filmuoti. Antrame faile užfiksuota L. J., kuri ginčijasi su vyriÅ¡kiu ir pastarasis pasiÅ¡alina. Trečiame faile užfiksuota kaip L. J. bėga paskui vyriÅ¡kį laiptais, Å¡aukia, o pastarasis kalba necenzÅ«riniais žoidžiais. Ketvirtame faile vėl užfiksuotas ant žemės gulintis girtas asmuo, kurį bando pakelti A. J.. Penktame faile užfiksuota kaip koridoriuje ant žemės vėl guli tas pats girtas asmuo, Å¡alia guli kitas asmuo, kurį nenustatytas vyras laiko prispaustÄ , o L.

J. pritÅ«pusi kartoja „atsipraÅ¡yk“. Å eÅ¡tame faile užfiksuota kaip A. J. kalba su asmeniu, kuris jį filmuoja, o pastarasis atsako : „susirenkant Å¡mutkes ir varot iÅ¡ čia“. A. J. akis patinusi, jis dar bando įeiti į vidų. Pirmame faile iÅ¡ restorano vidaus matosi kaip A. J. su draugu prieina prie baro, apmoka sÄ skaitÄ , netrukus prie jo prieina nepažįstamas vyras, stovi Å¡alia A. J. ir netrukus trenkia A. J. į veidÄ , pastarasis krenta ant žemės, netrukus atsistoja, bando gintis, prie A.

J. pribėga A. T. ir už kaklo ištemia iš restorano vidaus. Antrame faile užfiksuota ta pati situacija iš kitos kameros. Nuotraukoje užfiksuotas saugos tarnybos ženkliukas(b.l.25,1t.). 2016-05-27 vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta USB laikmena „SanDisk“ ir A. T. mobilus telefonas Apple. Apžiūrėjus USB atmintinę nustatyta, jog laikmenoje įrašyti 6 failai su filmuota medžiaga ir failas su nuotrauka. Analogiški failai įrašyti telefone pas A.

T.. (b.l.29-30,1t.). Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus A. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 32-47,1t.). Asmens blaivumo testo duomenys patvirtina, kad A. T. 2015-12-06 02,51 val. buvo blaivus (b.l.84,1t.) Asmens blaivumo testo duomenys patvirtina, kad J. A. 2015-12-06 03,05 val. buvo neblaivus, jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. (b.l.85,1t.) Asmens blaivumo testo duomenys patvirtina, kad A. J. 2015-12-06 03,45 val. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,74 promilių neblaivumas. (b.l.89,1t.) Asmens blaivumo testo duomenys patvirtina, kad L.

J. 2015-12-06 03,29 val. buvo neblaivi, jai nustatytas 1,61 promilių neblaivumas. (b.l.107,1t.) Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vados Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji L. J. savo veiksmais (suduodama vienÄ smÅ«gį buteliu į pakaušį) padarė nukentėjusiajam A. T. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgiant į iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ . Nors kaltinamoji L. J. kaltės dėl jai inkriminuojamos veikos nepripažino, tačiau ji neneigė sudavusi buteliu vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam A.

T. į galvÄ . Pats nukentėjusysis A. T. nematė kaip jam buvo suduotas smÅ«gis, tačiau jį jautė, apibÅ«dino, nurodydamas, kad „buvo Å¡viesa galvoje ir „bum“ per visÄ galvÄ â€œ. Konkretizavo, kad po smÅ«gio prarado sÄ monę, o kai jÄ atgavo L. J. jam buvo iÅ¡ deÅ¡inės pusės apie 1,5-2 metrų atstumu, o rankoje laikė butelį. Girdėjo, jog aplinkui žmonės sakė, kad L. J. trenkė jam per galvÄ . Teisme iÅ¡tirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad tuo momentu, kai nukentėjusiajam A.

T. buvo suduotas smÅ«gis, jis buvo paguldęs ant grindų ir laikė prispaudęs A. J. - kaltinamosios A. J. vyrÄ . Å i aplinkybė nustatyta nukentėjusiojo A. T. parodymais, liudytojų V. K., A. J., J. A., T. B. parodymais ir ji jokių abejonių nekelia. Nors minėti liudytojai tvirtino nematę kaip nukentėjusiajam A. T. buvo suduotas smÅ«gis, tačiau liudytojas T. B. patvirtino girdėjęs iÅ¡ draugų, jog L. J. sakė:“ aÅ¡ suduosiu tau per galvÄ , jei nepaleisi mano vyro“, o po to apsaugos darbuotojas (A.

T.) laikėsi už galvos. Liudytojas V. K. parodė, kad kai A. T. laikė prispaudęs A. J. koridoriuje, atbėgo L. J., kuri mojavo rankomis, Å¡aukė paleisti ir darė kažkÄ prie pakauÅ¡io. A. T. sužalojimo faktÄ patvirtina objektyvÅ«s bylos duomenys – specialisto iÅ¡vada, kuri patvirtina, jog A. T. nustatyta muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡io srityje, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2015-12-06) ir bÅ«du. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l.14,1t.). Minėtų duomenų viseto pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ .kad kaltinamoji L.

J. A. T. atžvilgiu įvykdė smurtinius veiksmus – sudavė vienÄ kartÄ buteliu per galvÄ . Dėl tokių kaltinamosios veiksmų nukentėjusiajam A. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patvirtino jautęs skausmÄ . Kaltinamosios L. J. veiksmai kvalifikuotini kaip BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Dėl bÅ«tinosios ginties Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, busto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-497/2009 2K-7-428/2010 2K 294/2011 ir kt.).

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. (LAT nutartis baudžiamoji byla Nr. 2K-428/2010) Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teigti buvus bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Kaltinamoji L. J. teigė veikusi bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis – gynusi savo vyrÄ , kurį pasak jos smaugė tuo metu jai nepažįstamas asmuo (bylos duomenimis A. T.). Kėsinimosi pavojingumÄ rodo, tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus(2K-212/2009) Å iuo atveju A.

T. veiksmai A. J. atžvilgiu nebuvo pavojingi, A. T. savo veiksmais ( A. J. išvedimu iš restorano ir neleidimu atgal į jį, laikymu) siekė ne pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, o priešingai - tinkamai atlikti savo kaip apsaugos darbuotojo funkcijas, jo veiksmai buvo nukreipti muštynėms, prasidėjusioms prie baro, malšinti ir tvarkai atstatyti. Tai, kad kavinės viduje A. J. buvo suduotas smūgis, patvirtino pats A. J. bei liudytojai – V. K., T. B.. Į restorano vidų A. T. prisistatė administratorės K.

B. kvietimu dėl jame kilusių muÅ¡tynių ir ėmė sulaikinėti vienÄ iÅ¡ muÅ¡tynių dalyvių. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad A. J. bÅ«tų buvęs smaugiamas A. T.. Liudytojas V. K. matęs įvykį paaiÅ¡kino, kad kai A. T. iÅ¡vedė A. J. nuo baro į koridorių, tai koridoriuje pastarÄ jį paleido. Tada A. J. norėjo atgal, norėjo atidaryti įėjimo duris, jam neleido ir taip kelis kartus. Ir tik po to A. J. buvo paguldytas nukentėjusiojo koridoriuje prie durų.

A. J. gulėjo ant kelių susilenkęs, o asmuo (A. T.) buvo ant virÅ¡aus jį užsigulęs. Tada atbėgo L. J., pradėjo mojuoti rankomis ir Å¡aukti, kad paleistų. Liudytojas T. B. tvirtino, kas apsaugos darbuotojas buvo užlaužęs rankas A. J. iÅ¡ nugaros pusės, jie abu stovėjo. Liudytojas J. A. tvirtino pats buvo priėjęs prie A. T., patapÅ¡nojęs jam per petį, kad draugÄ liautųsi muÅ¡ti. Pats A. J. nurodė, kad A. T. pargriovė jį ant grindų ir ranka pradėjo spausti kaklÄ . Taigi, iÅ¡skyrus kaltinamosios vyrÄ , kiti liudytojai nepatvirtino A.

J. smaugimo fakto, tačiau neabejotinai jų parodymais nustatyta, kad iki L. J. suduodant smūgį buteliu, tarp A. T. ir A. J. vyko grumtynės, nes A. J. norėjo grįžti į restorano vidų, o A. T. jo neleido, laikė prispaudęs prie grindų. Aplinkybės dėl ko tarp kavinės klientų kilo muštynės, kurias teko slopinti apsaugos darbuotojams, kas tas muštynes pradėjo pirmas, ar pagrįstai A. J. buvo nurodytas administratorės ar paties A. T. įvertintas kaip agresyviausias ir grėsmę keliantis klientas, nėra esminės kaltinimui ir neturi tiesioginės reikšmės pačios A.

J. veiksmų vertinimui A. T. atžvilgiu. Kaip nurodė pati L. J. ji muÅ¡tynių kavinės viduje nematė ir iki suduodama smÅ«gį A. T. apie jas nežinojo. Todėl spręstina, kad atlikdama tuos veiksmus kuriuos atliko (suduodama smÅ«gį) pati Å¡ių aplinkybių niekaip nevertino, į jas neatsižvelgė. Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. J. bÅ«tų kilusi grėsmė, dėl kurios jo žmona L. J. turėjo įsikiÅ¡ti į grumtynes, vykusias tarp A. J. ir A. T.. L. J. parodė, kad ji pati priėjusi reikalavo paleisti jos vyrÄ , o A.

T. nepaklusus tokiems reikalavimas, nuėjo į restoranÄ nemaÅ¾Ä atstumÄ apie 5-6 metrus, paėmė butelį degtinės ir grįžusi sudavė A. T. juo per galvÄ . Taigi jos pačios elgesys buvo neatsakingas, nulemtas neteisingo situacijos įvertinimo. Aptarti L. J. fizinio smurto veiksmai nebuvo gynybiniai. Be to, teismas laiko nepagrįstu L. J. aiÅ¡kinimÄ , jog ji nesuprato, kad asmuo sulaikęs jos vyrÄ -A. T. yra apsaugos darbuotojas. Nustatyta, kad prieÅ¡ tai A. T. davė pastabas L. J., jos broliui ir pusbroliui, kÄ patvirtina įrašų duomenys.

Bausmės skyrimas Skirdamas kaltinamajai L. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamoji tyčia padarė nesunkų nusikaltimÄ . Ji anksčiau neteista (b.l.28,2t.), dirba (b.l.29,2t.), žalos neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė.Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtas aplinkybes, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios L.

J. asmenybę, kuri teisiama pirmÄ kartÄ , jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai ir paskirtis gali bÅ«ti pasiekti paskiriant kaltinamajai A. J. sankcijoje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę. Civilinis ieÅ¡kinys, advokato iÅ¡laidos Nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 55,24 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 600 eurų advokato iÅ¡laidoms apmokėti. (b.l.6,2t.).Teisme pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį (b.l.7-21,3t.), kuriame nurodė, kad turtinė žala yra 69,28 Eur, kuriÄ sudaro specialisto iÅ¡vados kaina, galvos tomografijos kaina ir suma už baudžiamosios bylos kopijas.

Neturtinę žalÄ Ä¯vertino 3000 eurų bei nurodė, kad patyrė 1000 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovė civilinį ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl turtinės žalos Nukentėjusiojo A. T. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies, priteistina 55,21 Eur iÅ¡ kaltinamosios L. J.. Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamosios L. J. nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo A.

T. nežymaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamoji su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko. Tačiau teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė iÅ¡laidas, t.y. 38,24 Eur sudaro specialisto iÅ¡vados kaina ir 16,97 Eur galvos tomografgijos kaina (b.l.13,b.l.17,3t.). Abu tyrinai atlikti 2015-12-08, t.y. po nagrinėjamo įvykio. Tačiau teismas laiko nepagrįstu nukentėjusiojo reikalavimÄ priteisti kaip turtinę žalÄ 14,02 Eur už dokumentų kopijas, nes pateiktais duomenimis už dokumentų kopijas sumokėjo ir Å¡ias iÅ¡laidas patyrė ne A.

T., o jį atstovaujanti advokatė J. Ž.. Dėl neturtinės žalos Nukentėjusiojo A. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus” Žalos atlyginimas, kai civilinis ieÅ¡kinys byloje pareiÅ¡kiamas” nuostatomis. Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovui A. T. buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobÅ«džio neturtinės žalos pasekmės. Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamosios L. J. tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (specialisto iÅ¡vada b.l.11,3t.t.). Dėl įvykio metu patirto sužalojimo ji kreipėsi į medikus, patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nutrÅ«ko įprastas gyvenimo ritmas.

Nukentėjusysis buvo sužalotas darbo metu. Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji įvykdė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ 140 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamoji L. J. dirba, neteista, žalos neatlygino. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010).

Neturtinės žalos atlyginimas negali bÅ«ti praturtėjimo Å¡altiniu ir turi bÅ«ti pagrįstas sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas neatsižvelgia į nukentėjusiojo argumentus dėl jo žmonos patirtų nepatogumų ir sveikatos bÅ«klės, nes Å¡iuo atveju civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kia ne A. T. žmona, o jis pats, jo žmona tiesiogiai nuo L. J. veiksmų nenukentėjo. Be to, argumentai, kad A. T. nedirbo apsaugos darbuotojo darbo du metus bÅ«tent dėl L.

J. jo atžvilgiu atliktų veiksmų nėra patvirtinti jokiais bylos duomenimis. Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, teismų praktikÄ , A. T. ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, civilinio ieÅ¡kovo naudai priteistina 800 eurų neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ kaltinamosios. Advokato iÅ¡laidos LR Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Bylos duomenimis nukentėjusysis A. T. turėjo advokato iÅ¡laidas (b.l.20-21,3t.). Sprendžiant dėl priteisimo iÅ¡ kaltinamosios nukentėjusiojo turėtų advokato iÅ¡laidų atsižvelgtina į Å¡ios bylos sudėtingumÄ , į teisinės pagalbos teikimo trukmę, į A. T. sumokėtÄ pinigų sumÄ advokatei, kaltinamosios turtinę padėtį, bei protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

LR BPK 106 str. 2 d. pagrindu iÅ¡ kaltinamosios L. J. nukentėjusiojo A. T. naudai priteistina 1000 eurų advokato iÅ¡laidoms apmokėti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str., n u s p r e n d ė : L. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant :1) bÅ«ti namuose nuo 23,00 val. iki 06,00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;

2) įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ A. T. viso 55,21 Eur per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kardomosios priemonės L. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nepaskirti. Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ kaltinamosios L.

J. 55,21 Eur ( penkiasdeÅ¡imt penkis eurus 21 eurocentÄ ) nukentėjusiojo A. T. naudai. Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ kaltinamosios L. J. 800 Eur ( aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų nukentėjusiojo A. T. naudai. Priteisti iÅ¡ kaltinamosios L. J. 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų nukentėjusiojo A. T. naudai advokato iÅ¡laidoms apmokėti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Nida Vigelienė (parašas) Nuorašas tikras. Teisėja (A.V.) Nida Vigelienė 2019 m. kovo 27 d.